Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII REGINA RINKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, mo ologija, senieji aš ai. DAIKTAVARDŽIŲ KAMIENŲ KAITOS TENDENCIJOS XIX AMŽIAUS RAŠTUOSE RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PATARME The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n Aukš ai ian Dialec ANOTACIJA S aipsnyje gilinamasi į XIX a. aš ų, pa ašy ų y ų aukš aičių pa a me, mo ologi- jos dalykus. Apž elgiama kele o o me o aš ijos a s o ų – Mykolo Ce ausko, Lau yno Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie- o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio – eligi- nių eks ų kalba. Didžiausias dėmesys ski iamas daik a a džio mo ologijos klausimams. S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis daik a a džių kamienų s y a imų būdingi i šiandieninei y ų aukš aičių pa a mei. ESMINIAI ŽODŽIAI: XIX a., eliginiai eks ai, y ų aukš aičių pa a mė, daik a a džių kamienai, mišimas. ANNOTATION The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al au ho s o ha ime – Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology o he noun. I discusses he endencies o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed S aipsniai / A icles 221 Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me ha in he majo i y o cases subs an i e s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con em- po a y Eas e n Aukš ai ian dialec . KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an- i e s ems, mixing. Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys būdingas ne ik isoms lie u ių kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa- si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo a ejus XIX a. aš uose, pa- ašy uose y ų aukš aičių pa a me. Medžiaga su ink a iš Kazimie o Michne- ičiaus-Mikėno knygos Š en as Izido ius a ojas (1859), An ano Ki ke ičiaus lie u iškų giesmių knygoje Hymny ojców świę ych (1848), And iaus Benedik o Klungio knygelės Li anijos su maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus knygos Giesmės apie ke u iolika s acijų (1810), Mykolo Ce ausko knygelių Senas ka ekiz- mas (1803) i Kozonis padėka onės (1803), Mykolo Smolskio knygos U ogos apie išganymą dūšios (1823), Tado Lichodzejausko pamokslo Gailus a minimas (1841) i Hen iko Bale ičiaus knygelės Kelia edys (1857)1. Analizuojan medžiagą nau- do asi ap ašomuoju i lyginamuoju me odais. VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Vy iškojo linksnia imo sis emai p iklauso p oduk y ūs i s abilūs a, a, ia kamienai i ne okie s abilūs u, u kamienai, ku ie linkę pe ei i į ki us kamienus, sumiš i su jais. 1 Aiškinan is ikslią au o ių kilmę, . y. su kokia konk ečia y ų aukš aičių pa a me galė ume juos sie i, em asi keliais šal iniais (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Ce auskas i Lau ynas Bo ke ičius pagal kilmę y a y ų aukš aičiai pane- ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius i Tadas Lichodzejauskas – y ų aukš aičiai u eniškiai, Myko- las Smolskis i An anas Ki ke ičius – y ų aukš aičiai anykš ėnai. Apie Kazimie o Michne i- čiaus-Mikėno pa a mę sunku iksliai ką no s pasaky i. Z. Zinke ičiaus nuo oda, kad minė asis au o ius kilęs nuo Anykščių, nieko aiškaus nepasako, nes Anykščių apylinkėse gali bū i kal- bama iek anykš ėnų, iek u eniškių, iek ši in iškių pa a me. Nė a leng a iksliai nus a y i i A. B. Klungio pa a mę, nes gimimo ie a nu odoma aip – kažku ne oli La ijos. Į a dijan mokymosi ie as, minima Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. Galima ik spė i, kad A. B. Klungys galė ų bū i y ų aukš ai is u eniškis, nes u eniškių salelių esama i daba La ijos e i o ijoje: apie Aknys ą, Subačių, aka inėje Daugpilio apylinkių dalyje. REGINA RINKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII XIX a. aš uose, pa ašy uose y ų aukš aičių pa a me, y iškojo linksnia- imo kamienų mišimo a pusa yje endencijos pa aizduo os 1 pa eiksle (ž . 1 pa eikslą). a ↕ a ↕ ia ↕ a ↓ a ↓ ia uu u ia 1 PAV. Vy iškojo linksnia imo kamienų mišimas a pusa yje Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik- a a džių sapnas, dugnas už iksuo os ia kamieno o mos: egiejos jog pa sap- ni diedas 1715 ABK; umsiben inmes be dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs, dugnỹs būdingi y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) abu daik a a džiai už iksuo i be eik isose y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as i a i kš inis a ejis: świe a pałeys uwas 407 MS. Pasi aikiusias a kamieno daik- a a džių u kamienes ienaskai os įnagininko o mas (ʃu a num awa 822 LB; buwa <...> Klabonum2 as bažniczias 1918 TL) eikė ų aiškin i nuola ine a i u kamienų kai a, būdinga daugeliui aukš aičių pa a mių. Ne ik a mėse, be i bend inėje kalboje dažnai u kamieno daik a a džiai daugiskai os pa adigmo- je gauna a kamieno galūnes, pa yzdžiui: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams, u gais i . . Dėl šios p iežas ies, ma y , susida iusios i u kamieno daik a a - džių ienaskai os a dininko o mos: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa ami sz a 10011 MS. XIX a. aš uose as a ienaskai inio daik a a džio dangus a kamieno daugiskai os ie ininko o mų: ku is i a Danguosia 1816 ABK; I dun- guósna a aduó u 22716AK; ku is i a dangose 452 LB; jeygu nie u ie u dunguosie a Tiewa 1523 TL. Šis daik a a dis u i eikšmę ikinčiųjų įsi aizda imu Die o (a ba die ų), angelų, š en ųjų i ge ųjų žmonių ėlių bu einė, ojus, dausa. Viena a ka- mieno daugiskai os a dininko o ma iš bažny inių aš ų už iksuo a i Lie u ių kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, i žemė esilinksmina b š.). Panašūs p ocesai pas ebimi i a p a, ia i u kamienų. Už iksuo a kele as u kamieno daik a a džių, ku ie y a įga ę ia kamieno o mų. Daik a a džio amžius ia kamieno o ma amžis (wienas umžis <…> mumis ieks 1826 MS; pe 2 Tokia pa i o ma už ašy a iš J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu- oje, a ažia ęs į Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193. 3 Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) už iksuo as ik būd a dis lie as eikšme ‘lie ingas’. 4 a kamieno daik a a džio o ma žmogas žinoma iš ank aš inio y ie iško žodynėlio, esančio Lie- u ių li e a ū os i au osakos ank aš yne. S aipsniai / A icles 223 Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me wiʃʃą umi musu 827 MC) iš isų y ų aukš aičių būdinga ik pane ėžiškiams5. XIX a. šis daik a a dis galėjo bū i a ojamas plačiau: ai odo M. Ce ausko, M. Smolskio i T. Lichdzejausko6 da buose pa a o os o mos. Daik a a džio ka alius ia kamieno o ma as a ik M. Ce ausko knygoje: ku Dowidas ka alis aʃza 88 MC. Lie u ių kalbos žodyne pa eikiamas pa yzdys iš u eniškių plo o A e- lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka- mienų s y a imo a a ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes: pagal pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jezus K is us 183 TL); negale bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 MS. Ypač ai būdinga daik a a džiams su p iesaga - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda- y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL. XIX a. aš uose andama a kamieno o ma jaučias ( u nie jauczias i nie a - klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės publikuojama medžiaga odo, kad daik a a dis jaučias a ojamas i anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Už iksuo a pane ėžiškiams būdinga daik a a džio k aujas ia kamieno o ma: ik a kuna ʃa- wa, i K auji 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Mo e iškojo linksnia imo sis emos isi ys kamienai ā, ā, ē y a gana s abi- lūs i p oduk y ūs. XIX a. aš uose, pa ašy uose y ų aukš aičių pa a me, pas ebė os okios mo e- iškojo linksnia imo kamienų mišimo a pusa yje endencijos (ž . 2 pa eikslą). ā ↕ ē ↓ ēā 2 PAV. Mo e iškojo linksnia imo kamienų mišimas a pusa yje Labai dažnas abipusis mišimas a p ā i ē kamienų: iszłasidawa del ju ge- iausiu ganikły 1312 KMM; ing umžyną pałaymę 149 MC; pałaymes moniu ieʃzka 313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė 5 Z. Zinke ičius da mini kele ą žemaičių a mės punk ų (Zinke ičius 1966: 255). 6 T. Lichdzejausko da be g e a a ojamos d ejopos, . y. ia i u kamienų, daik a a džio amžius o mos, plg.: jaunam i s ip am umi a pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus 1423 TL. REGINA RINKAUSKIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ne a ojami y ų aukš aičių plo e, jie žinomi iš senųjų aš ų. Daik a a dis s ėlė a kamieno o mą gali bū i įgijęs dėl y ų aukš aičių pa a mėje kie ai a iamų junginių le, lė. Lie u ių kalbos žodynas pa eikia Jono Biliūno sakinį su a kamieno o ma (A ma a ęs dešim į žingsnių, a sis ojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, į empiau s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis pagal kilmę aip pa anykš ėnas. Z. Zinke ičius da mini Linkmenis, ku iuose daik a a dis s ėlė y a a kamieno s la (Zinke ičius, 1966: 229). Daugelio au o ių da buose už iksuo as i šiuo me u plačiai y ų aukš aičių plo e a ojamas ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu <…> pasa a i i pa liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS. MOTERIŠKOJO → VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Ti ian XIX a. aš ų kalbą, pas ebė a, kad mo e iškojo linksnia imo kamie- nai y a linkę sumiš i ne ik a pusa yje, be i su y iškojo linksnia imo ka- mienais (ž . 3 pa eikslą). ā ↓ ā ↓ ē ↓ a(i)a (i)a 3 PAV. Mo e iškojo linksnia imo kamienų mišimas su y iškojo linksnia imo kamienais Daugiausia daik a a džių, ku ie s y uoja a p ā i a kamienų: pėda / pė- das7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga / pabai- gas8 (pabeyguy p iżadu 7211 HB); žabangos / žabangai (užkludiʃim žabangus welnia 5810 LB; moniu abungus 23613 AK; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM); na sa / na sas (ko oii iʃz nopikan os, iʃz na ʃa 36 MC). Kele as pa yzdžių, iš ink- ų iš M. Smolskio eks ų, g eičiausiai gali bū i siejami ne su ki u daik a a džio 7 Z. Zinke ičius pa eikia y iškosios giminės daik a a dį pėdas iš daugelio y ų aukš aičių punk- ų (Zinke ičius1966: 214). 8 Vy iškosios giminės o ma Lie u ių kalbos žodyne už ašy a ik iš Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige s ie o sumišimai bus k ū oje bei ge i, bei pik i BPI208. S aipsniai / A icles 225 Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me kamienu, o su pa a mės one ikos a spindžiais o me o ašyboje9: Wisus dowa- nus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus i wa gus <…> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); u i <…> giediszkus kałbus i mislis 2224 MS; unkus i kojas kapo u 4611 MS; as bedus, ligas i suspau- dimus 4926 MS; pa ki u małdus i po ie ius 508 MS. Šį eiškinį gali pag įs i g e a pa a o os o mos, palyginkime: unkus i kojas kapo u 4611 MS i unkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia paminė i iā i (i)a kamienų s y a imų a ejus. Daik a a džiai ma- ios / ma iai (dideli Ma iey k u a 810 MC); ža ija / ža ijas (ža ijus ugne us ʃukuopʃi 2224 MC) gali bū i e imo ezu a as, iesiog pe im as iš ienų eliginių aš ų į ki us, nes, pa yzdžiui, Lie u ių kalbos žodynas pa eikia okį sakinį: Ža ijus ugnė- us sukuopsi an gal os (1680 m. ka ekizmas). ē i (i)a kamienų mišimo a ejų as a ik du: a ba su meliniejs un kuna 4612 KMM; eʃme dulkieys i pełenais 124 MC). VYRIŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. aš uose už iksuo as i a i kš inis p ocesas: y iškojo linksnia imo kamienai y a linkę sumiš i su mo e iškojo linksnia imo kamienais. Šio mišimo endencijos pa aizduo os pa eiksle (ž . 4 pa eikslą). a ↓ a ↓ (i)a ↓ (i)a ↓ ā ē ā ē 4 PAV. Vy iškojo linksnia imo kamienų mišimas su mo e iškojo linksnia imo kamienais Daugiausia už iksuo a daik a a džių, ku ie s y uoja a p (i)a i ē kamie- nų, pa yzdžiui: a sia ina un Kunigu be gajłes es 675 KMM; ba nes11 be pe s ogies 972 MS; wa ejas gi di i un czis as upełes 1314 KMM; su dideły upies y 643 HB. 9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais ie oj umpųjų a, e žodžio gale gali bū i a iami aiškūs a ba šiek iek apiblukę balsiai u, i (Ma - ke ičienė 2001: 29). 10 a kamieno daik a a dis do anas „Lie u ių kalbos žodyne“ pa eik as ik iš B. Vilen o da bų (XVI a.). 11 Z. Zinke ičius okio kamieno daik a a dį ba nė pa eikia iš g e imos u eniškių pa a mės, Užpa- lių punk o (Zinke ičius 1966: 219). REGINA RINKAUSKIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Ki ų kamienų mišimo a ejų as a ik po ieną pa yzdį: nuʃ ume galingus nog ʃoʃ os 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomis muʃz as 172 LB. Daik- a a džiai sos a i kumščia nebūdingi y ų aukš aičiams. Lie u ių kalbos žodynas (www.lkz.l ) juos pa eikia iš senųjų aš ų a ba žemaičių plo o. Kadangi XIX a. aš ų leidėjai ne ašė iena g yna a me, galima many i, kad šie daik a a džiai gali bū i pe im i iš ki ų pa a mių. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Miš iajam linksnia imui p iklausan ys i i C kamienai y a pa ys nes abiliau- si, linkę pe ei i į s ip iuosius y iškojo a ba mo e iškojo linksnia imo kamienus. XIX a. aš uose pas ebė os miš iojo linksnia imo kamienų mišimo enden- cijos pa aizduo os pa eiksle (ž . 5 pa eikslą). im ↓ i ↓ i ↓ i ↓ i ↓ Cm ↓ Cm ↓ C ↓ ā ā ē ā (i)a im(i)a i 5 PAV. Miš iojo linksnia imo kamienų mišimo endencijos Už iksuo a daug i kamieno daik a a džių, ku ie y a įga ę ki ų kamienų o - mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Ne ik ey inksneys, be ʃzi dziu 108 LB; i asz suspaus as szi diu a silepiu 1026 TL; dekawoiu au ʃzi - dzia ka ʃzcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan ʃu in a szi de <…> a as- ciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <…> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; su ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu iek swie a 145 LB; po akiu wisa świe- a 4115 MS); il is (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wiʃʃi žwe ey łauka gia u 816 MC; Wiʃʃi we iey un Łauka 75 MC; uos we ius gia iau- siey yłeyka Diewas 811 MC); ugnis (nog ugnies 817 LB; dega ugniu 819 LB; ne pe ła- js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS); kandis (po awim gułes kundios 10119 MS); dalis13 (dala pi ma 71 MC; kia wi ą dalą mea u 1024 MC); šaknis (daug unda ʃzakniu 1121 MC); smegenys (diega sma- gienos 984 MS). 12 Z. Zike ičiaus duomenimis, daik a a dis lai ė už iksuo as pane ėžiškių, kupiškėnų i u eniškių plo e (Zinke ičius 1966: 229). 13 Toks ā kamieno daik a a dis dalia (dalis) a o as jau XVI a. p adžioje K. Si ydo eikale Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247). S aipsniai / A icles 227 Daik a a džių kamienų kai os endencijos XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me Panašūs p ocesai eikia i p iebalsinio linksnia imo kamienus, dažniausiai jie linkę įgau i y iškojo a ba mo e iškojo linksnia imo s ip iųjų kamienų o - mų: šuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS); anduo (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <…> nieużupił u 2011 HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mėnuo (pi muoasias menesis pa- giwenima sawa, wi as i pa i, ka szcziausiu <…> u i mejły 415 KMM; du menesej pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (au- kluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius i ja suade a, giwena kajp b olis su sese i 391 KMM). Pas ebimas i a i kš inis p ocesas, . y. s ip iojo linksnia imo kamienai y a sumišę su i kamieno daik a a džiais: ba nis (wiʃʃos ba nis undas 1613 MC); ū- pes is (Keip didziauʃia i a, o mana upeʃ is 115 MC; upeʃ ies ne u i 2428 MC); žmo- nės (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); malonė ( aj i a małonis 688 KMM; mało- nis Jezusa <…> kas Tawi apsakis 1323 MS); k ikščionis (nep adieiey bu K ikścionim 3220 LB). XIX a. aš uose as a daik a a džio ž ė is mo e iškosios giminės o ma14 (be- kim i saugokimes, kaip nog pik o algczia i we ies sz osznos 6422 MS); daik a a - džio geluonis p iebalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna 7927 MS) i i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o ma (senas szuwa, jau us awja sa gas 1614 KMM). IŠVADOS XIX a. aš ai a spindi a chajiškesnį y ų aukš aičių pa a mės mo ologijos aizdą. Už iksuo i daik a a džių kamienų mišimo a ejai isų pi ma g indžia- mi au o ių gim ųjų pa a mių ak ais. Kaip i daba inėje y ų aukš aičių pa a - mėje, nep oduk y ieji kamienai leng ai pe eina į p oduk y iuosius a ba įgyja jų o mų (u → a, Cm → (i)a i pan.), no s esama i a i kš inių a ejų (a → u; (i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a ne ik a p os pačios gi- minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i- čiaus-Mikėno da be: senas szuwa, jau us awja (= a io) sa gas 1614. 14 Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) mo e iškosios giminės o mos pa eikiamos ik iš pie ų aukš- aičių plo o. 15 Z. Zinke ičiaus nuomone, oks daik a a dis y a ne senojo p iebalsinio kamieno, be pasida y as ėliau. Jis už iksuo as daugelyje y ų aukš aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266). REGINA RINKAUSKIENĖ 228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII SUTRUMPINIMAI ABK – And ius Benedik as Klungys AK – An anas Ki ke ičius HB – Hen ikas Bale ičius KMM – Kazimie as Michne ičius-Mikėnas LB – Lau ynas Bo ke ičius MC – Mykolas Ce auskas MS – Mykolas Smolskis TL – Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865, biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas. LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei- dykla, 1963. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole- gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą www.lkz.l . RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i- mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas.