Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme

REGINA RINKAUSKIENĖ Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, morfologija, senieji raštai. DAIKTAVARDŽIŲ KAMIENŲ KAITOS TENDENCIJOS XIX AMŽIAUS RAŠTUOSE RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PATARME The Tendencies of Substantive Stem Alteration in 19th Century Texts Written in the Eastern Aukštaitian Dialect ANOTACIJA Straipsnyje gilinamasi į XIX a. raštų, parašytų rytų aukštaičių patarme, morfologijos dalykus. Apžvelgiama keleto to meto raštijos atstovų – Mykolo Cerausko, Lauryno Bortkevičiaus, Henriko Balevičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno, Antano Kitkevičiaus, Andriaus Benedikto Klungio – religinių tekstų kalba. Didžiausias dėmesys skiriamas daiktavardžio morfologijos klausimams. Straipsnyje aptariamos daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos. Pastebėta, kad daugelis daiktavardžių kamienų svyravimų būdingi ir šiandieninei rytų aukštaičių patarmei. ESMINIAI ŽODŽIAI: XIX a., religiniai tekstai, rytų aukštaičių patarmė, daiktavardžių kamienai, mišimas. ANNOTATION The article addresses the matters of morphology of the 19th century texts written in the Eastern Aukštaitian dialect. It reviews the language of religious texts written by several authors of that time – Mykolas Cerauskas, Laurynas Bortkevičius, Henrikas Balevičius, Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimieras Michnevičius-Mikėnas, Antanas Kitkevičius, Andrius Benediktas Klungys. The article focuses on the issues of morphology of the noun. It discusses the tendencies of substantive stem alteration. It has been observed 220 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme that in the majority of cases substantive stem alterations are also characteristic of contemporary Eastern Aukštaitian dialect. KEYWORDS: 19th century, religious texts, Eastern Aukštaitian dialect, substantive stems, mixing. Daiktavardžių kamienų mišimo reiškinys būdingas ne tik visoms lietuvių kalbos tarmėms, bet ir bendrinei kalbai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pasitaikančius daiktavardžių kamienų svyravimo atvejus XIX a. raštuose, parašytuose rytų aukštaičių patarme. Medžiaga surinkta iš Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno knygos Šventas Izidorius artojas (1859), Antano Kitkevičiaus lietuviškų giesmių knygoje Hymny ojców świętych (1848), Andriaus Benedikto Klungio knygelės Litanijos su maldomis (1842), Lauryno Bortkevičiaus knygos Giesmės apie keturiolika stacijų (1810), Mykolo Cerausko knygelių Senas katekizmas (1803) ir Kozonis padėkavonės (1803), Mykolo Smolskio knygos Uovogos apie išganymą dūšios (1823), Tado Lichodzejausko pamokslo Gailus atminimas (1841) ir Henriko Balevičiaus knygelės Keliavedys (1857)1. Analizuojant medžiagą naudotasi aprašomuoju ir lyginamuoju metodais. VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Vyriškojo linksniavimo sistemai priklauso produktyvūs ir stabilūs a, ia, įa kamienai ir ne tokie stabilūs u, iu kamienai, kurie linkę pereiti į kitus kamienus, sum įšti su jais. 1 Aiškinantis tikslią autorių kilmę, t. y. su kokia konkrečia rytų aukštaičių patarme galėtume juos sieti, remtasi keliais šaltiniais (Biržiška 1963; Zinkevičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954; LE 1963). Mykolas Cerauskas ir Laurynas Bortkevičius pagal kilmę yra rytų aukštaičiai panevėžiškiai, Henrikas Balevičius ir Tadas Lichodzejauskas – rytų aukštaičiai uteniškiai, Mykolas Smolskis ir Antanas Kitkevičius – rytų aukštaičiai anykštėnai. Apie Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno patarmę sunku tiksliai ką nors pasakyti. Z. Zinkevičiaus nuoroda, kad minėtasis autorius kilęs nuo Anykščių, nieko aiškaus nepasako, nes Anykščių apylinkėse gali būti kalbama tiek anykštėnų, tiek uteniškių, tiek širvintiškių patarme. Nėra lengva tiksliai nustatyti ir A. B. Klungio patarmę, nes gimimo vieta nurodoma taip – kažkur netoli Latvijos. Įvardijant mokymosi vietas, minima Alūkštos (la. Ilūkste) apskritis. Galima tik spėti, kad A. B. Klungys galėtų būti rytų aukštaitis uteniškis, nes uteniškių salelių esama ir dabar Latvijos teritorijoje: apie Aknystą, Subačių, vakarinėje Daugpilio apylinkių dalyje. Straipsniai / Articles 221 REGINA RINKAUSKIENĖ XIX a. raštuose, parašytuose rytų aukštaičių patarme, vyriškojo linksniavimo kamienų mišimo tarpusavyje tendencijos pavaizduotos 1 paveiksle (žr. 1 paveikslą). a a įia įa įa įia u įu įu įia 1 PAV. Vyriškojo linksniavimo kamienų mišimas tarpusavyje Ne tik neproduktyvūs ir nestabilūs kamienai lengvai pereina į stabiliuosius ir produktyviuosius, bet pastebėti ir atvirkštiniai procesai. a kamieno daiktavardžių sapnas, dugnas užfiksuotos įia kamieno formos: regėjos jog par sapni diedas 17₁₅ ABK; tumsiben inmes be dugnia 125₂₁ MS. Daiktavardžiai sapnys, dugnys būdingi rytų aukštaičių patarmėms: Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) abu daiktavardžiai užfiksuoti beveik visose rytų aukštaičių patarmėse. Rastas ir atvirkštinis atvejis: świeta paleyśtuwas 40₇ MS. Pasitaikiusias a kamieno daiktavardžių u kamienes vienaskaitos įnagininko formas (Ju tarnum tawa 82₂ LB; buwa <...> Klabonum² tas bažniczias 19₁₈ TL) reikėtų aiškinti nuolatine a ir u kamienų kaita, būdinga daugeliui aukštaičių patarmių. Ne tik tarmėse, bet ir bendrinėje kalboje dažnai u kamieno daiktavardžiai daugiskaitos paradigmoje gauna a kamieno galūnes, pavyzdžiui: sūnai, sūnams, sūnais, turgai, turgams, turgais ir t. t. Dėl šios priežasties, matyt, susidariusios ir u kamieno daiktavardžių vienaskaitos vardininko formos: da liji lietas³ 10₃ MC; žmogas⁴ unt Diewa ažmiršta 100₁₁ MS. XIX a. raštuose rasta vienaskaitinio daiktavardžio dangus a kamieno daugiskaitos vietininko formų: kuris ira Danguosia 18₁₆ ABK; Ir dungúosna ataduótu 227₁₆ AK; kuris ira dangose 45₂ LB; jeygu nieturietu dunguosie ta Tiewa 15₂₃ TL. Šis daiktavardis turi reikšmę tikinčiųjų įsivaizdavimu Dievo (arba dievų), angelų, šventųjų ir gerųjų žmonių vėlių buveinė, rojus, dausa. Viena a kamieno daugiskaitos vardininko forma iš bažnytinių raštų užfiksuota ir Lietuvių kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, ir žemė tesilinksmina brš.). Panašūs procesai pastebimi ir tarp ia, įia ir įu kamienų. Užfiksuota keletas įu kamieno daiktavardžių, kurie yra įgavę įia kamieno formų. Daiktavardžio amžius įia kamieno forma amžis (vienas umžis <...> mumis tieks 18₂₆ MS; per 2 Tokia pati forma užrašyta iš J. Basanavičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monkevičius Šeduvoje, atvažavęs į Raginėnus, pašventė laukus BsMtIII193. 3 Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) užfiksuotas tik būdvardis lietas reikšme ‘lietingas’. 4 a kamieno daiktavardžio forma žmogas žinoma iš rankraštinio rytietiško žodynėlio, esančio Lietuvių literatūros ir tautosakos rankraštyne. 222 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme wiffą umži musu 827 MC) iš visų rytų aukštaičių būdinga tik panevėžiškiams5. XIX a. šis daiktavardis galėjo būti vartojamas plačiau: tai rodo M. Cerausko, M. Smolskio ir T. Lichdžejausko6 darbuose pavartotos formos. Daiktavardžio karalius iia kamieno forma rasta tik M. Cerausko knygoje: ku Dowidas karalis rafza8 MC. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamas pavyzdys iš uteniškių ploto Arelis, visų paukščių karalis, visa pundavojo (d.) (Užp.). Dėl nuolatinio ia, iia ir iu kamienų svyravimo ia ar iia kamienų daiktavardžiai įgauna iu kamienų galūnes: pagal parsiergeima Įžganitojaus8 TL (plg. Įžganitois Jezus Kristus183 TL); negale but mokitinium 7320 LB; begdami nog viena križielous 8425 MS. Ypač tai būdinga daiktavardžiams su priesaga -toj-: pamietiem Tiewu, palinksmintoi, wienatii apda-rytoi musu niedalas 1025 TL; Įžganitojau mana 2014 TL. XIX a. raštuose randama ia kamieno forma jaučias (tu nie jauczias ir nie ar-klis 9511 MS). Ž. Markevičienės publikuojama medžiaga rodo, kad daiktavardis jaučias vartojamas ir anykštėnų patarmėje (Markevičienė 2001: 18). Užfiksuota panevėžiškiams būdinga daiktavardžio kraujas iia kamieno forma: tikra kuna Jawa, ir Kraujj 869 LB. MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Moteriškojo linksniavimo sistemos visi trys kamienai ā, iā, ē yra gana stabilūs ir produktyvūs. XIX a. raštuose, parašytuose rytų aukštaičių patarme, pastebėtos tokios moteriškojo linksniavimo kamienų mišimo tarpusavyje tendencijos (žr. 2 paveikslą). ā ↕ ē ē ↓ iā 2 PAV. Moteriškojo linksniavimo kamienų mišimas tarpusavyje Labai dažnas abipusis mišimas tarp ā ir ē kamienų: iszłasidawa del ju geriausiu ganikly 1312 KMM; ing umžynų palaymę 149 MC; palaymes žmoniu iejzka 313 MC; aszmenies strielos ira asztesniey 803 MS. Daiktavardžiai ganyklė, palai̇mė ⁵ Z. Zinkevičius dar mini keletą žemaičių tarmės punktų (Zinkevičius 1966: 255). ⁶ T. Lichdžejausko darbe greta vartojamos dvejopos, t. y. iia ir iu kamienų, daiktavardžio amžius formos, plg.: jaunam ir stipram umži ar pacziau senutuwiey 1318 TL; niežiuri <...> niey umžiaus 1423 TL. Straipsniai / Articles 223 REGINA RINKAUSKIENĖ nevartojami rytų aukštaičių plote, jie žinomi iš senųjų raštų. Daiktavardis strėlė a kamieno formą gali būti įgijęs dėl rytų aukštaičių patarmėje kietai tariamų junginių le, lė. Lietuvių kalbos žodynas pateikia Jono Biliūno sakinį su a kamieno forma (Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strėlę ir pradėjau taikinti. J.Bil.). M. Smolskis pagal kilmę taip pat anykštėnas. Z. Zinkevičius dar mini Linkmenis, kuriuose daiktavardis strėlė yra a kamieno strėla (Zinkevičius, 1966: 229). Daugelio autorių darbuose užfiksuotas ir šiuo metu plačiai rytų aukštaičių plote vartojamas iā kamieno daiktavardis eilia: té éjlos Mėrgėlu stoja 239₈ AK; ajlu <...> pasatatiti pa liepam 33₂ KMM; niepastatik mani wienoy eyloy 44₉ MS. MOTERIŠKOJO → VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI Tiriant XIX a. raštų kalbą, pastebėta, kad moteriškojo linksniavimo kamienai yra linkę sumišti ne tik tarpusavyje, bet ir su vyriškojo linksniavimo kamienais (žr. 3 paveikslą). ā ↓ iā ↓ ē ↓ a (i)ia (i)ia 3 PAV. Moteriškojo linksniavimo kamienų mišinimas su vyriškojo linksniavimo kamienais Daugiausia daiktavardžių, kurie svyruoja tarp ā ir a kamienų: pėda / pēdas⁷ (bus palayrninti piedey 10₁₅ HB; buczioł szwintus piedus 10₁₁ HB; užusżoka nietikietey pedus giwenima 14₁₅ TL; eytumem Jo pedeys 84₈ MS); pabaiga / pabaigas⁸ (pabeyguy priżadu 72₁₁ HB); żabangos / żabangai (užkludijim żabangus welnia 58₁₀ LB; żmoniu żabungus 236₁₃ AK; perk albe imaj ira kajp żab un gaj 29₂ KMM); narsa / narsas (korojj iżz nopikantos, iżz narła 3₆ MC). Keletas pavyzdžių, išrinktų iš M. Smolskio tekstų, greičiausiai gali būti siejami ne su kitu daiktavardžio ⁷ Z. Zinkevičius pateikia vyriškosios giminės daiktavardį pėdas iš daugelio rytų aukštaičių punktų (Zinkevičius1966: 214). ⁸ Vyriškosios giminės forma Lietuvių kalbos žodyne užrašyta tik iš Jono Bretkūno Postilės: Pabaige svieto sumišimai bus krūvoje bei geri, bei pikti BPI208. 224 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme kamienų, o su patarmės fonetikos atspindžiais to meto rašyboje9: Wisus dowanus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus ir wargus <...> kinczia 616 MS (plg. bedos ir wargey 2822 MS); turi <....> giediszkus kalbus ir mislīs 2224 MS; runkus ir kojas kapotu 4611 MS; tas bedus, ligas ir suspaudimus 4926 MS; par kitu maldus ir potierius 508 MS. Šį reiškinį gali pagrįsti greta pavartotos formos, palyginkime: runkus ir kojas kapotu 4611 MS ir runkus, koius apkoleczija 9915 MS. Reikia paminėti īa ir (i)ia kamienų svyravimų atvejus. Daiktavardžiai marios / mariai (dideli Mariey kruta 810 MC); žarija / žarijas (žarijus ugnetus jukuopſi 2224 MC) gali būti vertimo rezultatas, tiesiog perimtas iš vienų religinių raštų į kitus, nes, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokį sakinį: Žarijus ugnėtus sukuopsi ant galvos (1680 m. katekizmas). ē̄ ir (i)ia kamienų mišimo atvejų rasta tik du: arba su meliniejis unt kuna 4612 KMM; efme dulkiéys ir pelenais 124 MC). VYRIŠKOJO → MOTERIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI XIX a. raštuose užfiksuotas ir atvirkštinis procesas: vyriškojo linksniavimo kamienai yra linkę sumišti su moteriškojo linksniavimo kamienais. Šio mišimo tendencijos pavaizduotos paveiksle (žr. 4 paveikslą). a ↓ a ↓ (i)ia ↓ (i)ia ↓ ā ē iā ē 4 PAV. Vyriškojo linksniavimo kamienų mišimas su moteriškojo linksniavimo kamienais Daugiausia užfiksuota daiktavardžių, kurie svyruoja tarp (i)ia ir ē kamienų, pavyzdžiui: atsiartina unt Kunigu be gailestes 675 KMM; barnesų be perstogies 972 MS; warejas girditi unt czistas upeles 1314 KMM; su didely rupiesty 643 HB. 9 Tokio tipo redukuoti balsiai būdingesni širvintiškių ir pietinių panevėžiškių patarmėms (ŠT 2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Markevičienės duomenimis, anykštėnų paribyje su panevėžiškiais vietoj trumpųjų a, e žodžio gale gali būti tariami aiškūs arba šiek tiek apiblukę balsiai u, i (Markevičienė 2001: 29). 10 a kamieno daiktavardis dowanas „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktas tik iš B. Vilento darbų (XVI a.). 11 Z. Zinkevičius tokio kamieno daiktavardį barnė pateikia iš gretimos uteniškių patarmės, Užpalių punkto (Zinkevičius 1966: 219). Straipsniai / Articles 225 REGINA RINKAUSKIENĖ Kitų kamienų mišimo atvejų rasta tik po vieną pavyzdį: nu̇stume galinus nog ʃoſtos 239 LB; wienoy Leywiej12 sedietu 747 MS; kusciomis muſztas 172 LB. Daiktavardžiai sosta ir kumščia nebūdingi rytų aukštaičiams. Lietuvių kalbos žodynas (www.lkz.lt) juos pateikia iš senųjų raštų arba žemaičių ploto. Kadangi XIX a. raštų leidėjai nerašė viena gryna tarme, galima manyti, kad šie daiktavardžiai gali būti perimti iš kitų patarmių. MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS Mišriajam linksniavimui priklausantys i ir C kamienai yra patys nestabiliausi, linkę pereiti į stipriuosius vyriškojo arba moteriškojo linksniavimo kamienus. XIX a. raštuose pastebėtos mišriojo linksniavimo kamienų mišimo tendencijos pavaizduotos paveiksle (žr. 5 paveikslą). im ↓ | if ↓ | if ↓ | if ↓ | if ↓ | Cm ↓ | Cm ↓ | Cf ↓; iā | i̇ā | ē | ā | (i)i̇a | im | (i)i̇a | if 5 PAV. Mišriojo linksniavimo kamienų mišimo tendencijos Užfiksuota daug i kamieno daiktavardžių, kurie yra įgavę kitų kamienų formų: širdis (szirdžiu nabażnu 109 HB; karsztu szirdžiu 5918 MS; Netiktev žinksneys, bet [zirdziu 108 LB; ir asz suspaustas szirdžiu atsilepiu 1026 TL; dekawoiu tau [zirždžia karſzcziausia 303 MC; Isz wisas szirdes sawa 43 KMM; wisu szirdžiu tikraj Jam tiki 362 KMM; atidodu szirdžiuy Tawa 11318 MS; idant futrinta szirde <...> atrasciau 1110 LB); tulžis (tilžiu <...> but girditu 709 HB; tulžiu pagirdžiau 1205 MS; su tulži, pritaise gierima 769 LB); akis (po akiu tiek swieta 145 LB; po akiu wisa świeta 4115 MS); viltis (džaugias tuo saldžiu wilcziu smertes 7116 KMM); žvėris (wiſſi žwerey lauka giartu 816 MC; Wiſſi Žwerey unt Lauka 75 MC; tuos Žwerius giariausiey yžleyka Diewas 811 MC); ugnis (nog ugnies 817 LB; dega ugniu 819 LB; ne perła-jstu tawi <...> ładeis, ugni, liggu 608 KMM; dabar <...> karsztoy ugniey 4512 MS); kandis (po tawim gules kundžios 10119 MS); dalis13 (dala pirma 71 MC; kiatwirtą dalą meatu 1024 MC); šaknis (daug runda [zakniu 1121 MC); smegenys (diega smagienos 984 MS). 12 Z. Zikevičiaus duomenimis, daiktavardis laivė užfiksuotas panevėžiškių, kupiškėnų ir uteniškių plote (Zinkevičius 1966: 229). 13 Toks i̇ā kamieno daiktavardis dalia (dalis) vartotas jau XVI a. pradžioje K. Sirvydo veikale Punktai sakymų (Zinkevičius 1966: 247). 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme Panašūs procesai veikia ir priebalsinio linksniavimo kamienus, dažniausiai jie linkę įgauti vyriškojo arba moteriškojo linksniavimo stipriųjų kamienų formų: šuo (Szunies krauju wadina 34₇ KMM; keȳp nog szunia pasiutusia 21₂₁ MS); vanduo (unt wiena undienia 55₂₉ MS; idant undieniey <...> nieuzupiltu 20₁₁ HB); piemuo (pa waldziu wiena péménia 11₂₈ ABK); mėnuo (pirmuoasias menesis pagivenima sawa, wiras ir pati, karszcziausiu <...> turi mejly 41₅ KMM; du menesej perejna 41₈ KMM); ašmuo (aszmenies strielos ira asztresniey 80₃ MS); akmuo (ażukluwa naragas ažu akmenia 34₁₁ KMM; akmenies pliszta 112₁₇ MS); ruduo (ilgais rudenia wakarajs 28₁₄ KMM); sesuo (Izydorius ir ja sužadeta, giwena kajp brolis su seseri 39₁ KMM). Pastebimas ir atvirkštinis procesas, t. y. stipriojo linksniavimo kamienai yra sumaišę su i kamieno daiktavardžiais: barnis (wilßos barnis rundas 16₁₃ MC); rūpestis (Keip didžiaujia ira, to mana rupeftis 1₁₅ MC; rupefties ne turi 24₂₈ MC); žmonės (burtiniku, žmonis wilojenti 8₇ ABK); malonė (taj ira malonis 68₈ KMM; malonis Jezusą <...> kas Tawi apsakis 13₂₃ MS); krikščionis (nepradieiey but Krikščionim 32₂₀ LB). XIX a. raštuose rasta daiktavardžio žveris moteriškosios giminės forma¹⁴ (bekim ir saugokimes, kaip nog pikto žalggczia ir žweries sztrosznos 64₂₂ MS); daiktavardžio geluonìs priebalsinio kamieno vardininkas¹⁵ (gielo unt pacziu szirdi preyna 79₂₇ MS) ir i kamieno daiktavardžio avis vyriškosios giminės forma (senas szuwa, jautrus awja sargas 16₁₄ KMM). IŠVADOS XIX a. raštai atspindi archajiškesnį rytų aukštaičių patarmės morfologijos vaizdą. Užfiksuoti daiktavardžių kamienų mišimo atvejai visų pirma grindžiami autorių gimtųjų patarmių faktais. Kaip ir dabartinėje rytų aukštaičių patarmėje, neproduktyvieji kamienai lengvai pereina į produktyviuosius arba įgyja jų formų (u → a, Cₘ → (i)ia ir pan.), nors esama ir atvirkštinių atvejų (a → u; (i)ia → iu). Pastebima daiktavardžių kamienų kaita ne tik tarp tos pačios giminės daiktavardžių (iu → ia, ā → ē), bet ir tarp vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžių (ā → a, ē → ia). Ypač retas atvejis rastas K. Michnevičiaus-Mikėno darbe: senas szuwa, jautrus awja (= avio) sargas 16₁₄. 14 Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) moteriškosios giminės formos pateikiamos tik iš pietų aukštaičių ploto. 15 Z. Zinkevičiaus nuomone, toks daiktavardis yra ne senojo priebalsinio kamieno, bet pasidarytas vėliau. Jis užfiksuotas daugelyje rytų aukštaičių patarmių (Zinkevičius 1966: 266). Straipsniai / Articles 227 REGINA RINKAUSKIENĖ SUTRUMPINIMAI ABK – Andrius Benediktas Klungys AK – Antanas Kitkevičius HB – Henrikas Balevičius KMM – Kazimieras Michnevičius-Mikėnas LB – Laurynas Bortkevičius MC – Mykolas Cerauskas MS – Mykolas Smолskis TL – Tadas Lichodzejauskas LITERATŪRA Biržiška Vaclovas 1963: Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865, biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 2. Čikaga: JAV LB Kultūros fondas. LE – Lietuvių enciklopedija 2, red. Vaclovas Biržiška. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954. LE – Lietuvių enciklopedija 28, red. Jonas Grinius. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963. Markevičienė Žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elektroninė versija, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą www.lkz.lt. RAP – rytų aukštaičiai panevėžiškiai, sud. Violeta Meiliūnaitė, Vida Marcišauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ŠT – Širvintiškių tekstai, sud. Žaneta Markevičienė, Valdimantas Markevičius, Aurimas Markevičius. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Vanagas Vytautas 1996: Lietuvos rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1990: Lietuvių kalbos istorija 4: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas. 228 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Daiktavardžių kamienų kaitos tendencijos XIX amžiaus raštuose rytų aukštaičių patarme The Tendencies of Substantive Stem Alteration in 19th Century Texts Written in the Eastern Aukštaitian Dialect S U M M A R Y The analysis of the texts of the 19th century religious authors written in the Eastern Aukštaitian dialect (the following little-studied authors were selected for the research: Henrikas Balevičius, Laurynas Bortkevičius, Andrius Benediktas Klungys, Mykolas Cer- auskas, Antanas Kitkevičius, Tadas Lichodzejauskas, Mykolas Smोलskis and Kazimieras Michnevičius-Mikėnas) reveals the following tendencies of substantive stem alteration: ā → a (bus palayminti piedev 1015 HB; pabeyguy prižadu 7211 HB; užkludijim žabangus welnia 5810 LB); ā → ē (iszlasidawa del ju geriausiu ganikly 1312 KMM; ing umžyną palaymę 149 MC); iā → ia (dideli Mariey kruta 810 MC); ia → iā (kusciomis mufztas 172 LB); ia → ē (atsiartina unt Kunigu be gajl estes 675 KMM; barnes be perstogies 972 MS; warejas girditi unt czistas upeles 1314 KMM); a → ā (nuſtume galingus nog foſtos 239 LB); a → ia (regiejos jog par sapni diedas 1715 ABK; tumsiben innes be dugnia 12521 MS); ē → ia (arba su meliniejis unt kuna 4612 KMM); ē → iā (té éilos Mérgélu stoja 2398 AK); iu → ia (vienas umzīs <...> mumis tieks 1826 MS; ku Dowidas karalis raſza 88 MC). The nouns of non-productive stems often acquire the forms of productive stems, for example: szirdžiu nabażnu 109 HB; tilžiu <...> but girditu 709 HB; po akiu tiek swieta 145 LB; džiaugias tuo saldžiu wilcziu smertes 7116 KMM; keep nog szunia pasiutusja 2121 MS; su pilnu wilcziu 2111 TL; pa waldziu wena pémenia 1128 ABK; unt wena undenia 5529 MS; ilgais rudenia wakarajs 2814 KMM. Opposite cases were also identified, for example: łu tarnum tawa 822 LB; pagal parsiergieima Ižganitojaus 89 TL; buwa <...> Klabonum tas bažniczias 1918 TL; aszmėnies strielos ira asztsreniey 803 MS; begdami nog wena križielous 8425 MS. Įteikta 2015 m. balandžio 2 d. R E G I N A R I N K A U S K I E N Ė Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 229