S aipsniai / A icles 175
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: éc i ines sou ces
a mes analyseé, a mes lexicog aphie e lexikologie,
socioling is ique, geoling is ique.
SAVITAS KALBINIS Il es
REIŠKINYS ŠIAULIŠKI PLOTE
(REMIANTIS LKA PUNKTO)
NR. 73 MEDŽIAGA)
Peculia Linguis ic Phenomenon in he A ea o
Šiauliškiai (Acco ding o Da a o Poin No. 73 o
he A las o he Li huanian Language)
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a iclenyje p ésen e pou la p emiè e ois à la communau é scien i ique em a ines dalely ės
-agei e ses a ian s des -agė, -agi usage a ec eiksmažodžiais e d'au es pa ims de langue. Ce
localusis langage éškinys dé ec é en 2013 lo s d'expédi ion de champs ( umpinama VAŠ) au
poin No 73 (Da gaičiai) de l'a las du Li uanien. Les indica ions possibles de la o ma ion e de la
consomma ion d'un el phénomène linguinien. Ap eciées ce aines šnek os aux insc ip ions
ema quées VAŠ des pa icula i és lingubinées e a mių des in e ac ions ap aiškos,
men ionnées dans les a aux des Li uiniens dialek ologų déjà XX a. 67-ame décennies. P idų
ma é iau complildo le ex e de l'a icle.
ESMINIAI VOODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, a mių są eikos p ocesai, em a inė
dalely ė, za da oji kalbinė bend uomenė, idiolek as.
ANNOTATION
The a icle is he i s - ime p esen a ion o he use o empha ic pa icle -agei and i s
a ian s -agė, -agi in combina ion wi h e bs and o he pa s o speech o he scien i ic
communi y. This local linguis ic phenomenon was disco e ed in he cou se o ieldwo k
ca ied ou in 2013 in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (ci-ap ès ALL),
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV which ma ks he Wes e n Aukš ai ian subdialec o
Šiauliškiai (he eina e VAŠ) (Da gaičiai). I speci ies he likely easons behind he o ma ion
and use o such a linguis ic phenomenon. Ce ain linguis iques peculia i ies o VAŠ and he
mani es a ions o c oss-dialec al in e ac ion obse ed in he eco ds o he subdialec and
men ioned in he wo ks o Li huanian dialec ologis s as a back as he 1950s1960s a e
discussed. The ma e ial o KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai,
he supplemen s is a aluable con ibu ion o he ex o he a icle.
p ocesses o c oss-dialec al in e ac ion, empha ic pa icle, sel -con ained linguis ic
communi y, idiolec .
ĮVADAS
20112014 m. Li u iens Ins i u de langue ( umpinama LKI) e Li uanie jek o code
aukš ųjų mokyklų ykdy as p ojek as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u-
oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (P o-
no. VP3.1-ŠMM-07-K-01-028) a cons i ué la possibili é ap ès plus de soixan e-dix ans
de é i ie ous les poin s de l'a las de la langue Li uanie ( umpinama LKA) la
si ua ion linguis ique (medžiaga pou ce e publica ion ecueillie 19501971 m). L'un
de l'a icle au eu ée i ées soi és hau š aičių šiauliškių poin s LKA No. 73 é ai
uniqueus ype ėžinio de ue Dá gaičių illage, éc y iniuose sou ces men ionné
pou la p emiè e ois 1620 m. Li uanie majeu e kunigaikš ys ės ( umpinama LDK)
empsis Dá gaičiai appa enai ia Šuli économie, e depuis 1791 m. ia Šulių alsčiui.
Depuis m. Da gaičiai é aien sous aldus G uzdži alsčiaus Pik užių seniūnijai, ma
là, sep kilomè es au no d oues de G uzdžių, é ai un d a , plus a d ins i ué
kolkhozas 1897. Depuis 1919 m. Da gaičiai appa enai Šiaulių apsk i ies Sa ekių
seniūnijai (Sa ekiai comme cen e de seniūnijs a exis é de 1919 à 1945 m. Sa eikiai
de Da gaičių nu olę 2,3 km, e de Pik uižių 3,3 km). Selon 1923 m. ecensemen
données Da gaičiuose é aien 43 ūkiai e i ai 211 habi an s. Depuis 1950 m.
Da gaičiai appa enai Šiaulių apsk i ies G uzdžių apylinkei. 19531991 m. Les e es
du illage de Da gaičius appa enaien au echnique du echnique ag icole
G uzdžių. 1959 m. ecensemen selon le illage i ai 142 habi an s. Plus a d, le
nomb e de habi an s diminua: 1970 m. 121, 1979 m. 83, 1989 m. 62. en 2001 Dá gaičiuose
i aien 46 habi an s, e en 2011 données du ecensemen 51 habi an
(pas a aisiais ans, éponden les a i ma ion, en Dá gaičius kelien en i onnés de
Šiaulių ille e G uzdžių habi an s). Da gaičiai, don ėžinė s uc u e de planage
du illage jusqu šiol es main enue, décla s i un illage e hnog aphique.
A icles A icles A icles 177 /
Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e
( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga)
Dans le illage e hnog aphique Da gaičių, géné alemen éloigné de Šiauliai 25
kilomè es, se ou e poilsia ie ė Pelėdynė, o ganisées excu sions,
gių degus a imas, aikščiojimas su kojūkais bei pasi ažinėjimas asa os slidė-
mis. Už enk o Mūšos in ako Kū os enkinyje o ganizuojama ž ejyba, aži-
adi ionnelles illage alnėjama à che al kinky u oi u e, isi é l'obje p o égé
de l'É a Kulnio ąžuolas e céléb ées adi ionnelles es i i és Ju ginės (le
p emie weekgal ap ès le 23 a il) e T adicinė senųjų ama ų š en ė (le p emie
weekgal, le dimanche de aoû ).
TIRIAMOJI MEDJAGE, TIRIMO OBJECTX,
UVAVINIAI, TIRIAMOJI METHODAI Il s'agi d'une mé hode de ai emen qui es la gemen u ilisée dans le domaine de l'éle age.
2013 m. lo s de luko expédi ion au poin LKA No. 73 in e oge 5 senio s
géné a ions locales du illage Da gaičius: 3 emmes (R 2 (1923), R 3 (1947), R 5 (1953)
e 2 hommes (R 1 (1926), R 4 (1951). L'homme le plus âgé épondan en 2013 é ai
su 90, e le plus jeune su 60 ans. Respondan es R 1 e R 2 buo R 2 4-ies G uzdžių
o mokęsi p adžios mokyklose: R 1 Šakynos p adžios mokykloje baigė 3 klases,
commencemen écoles de classes. R 3, R 4 e R 5 é aien baignées secondai e
écoles: R 3 e R 5 G uzdžių secondai e, e R 4 Mindaugių (Joniškio .) secondai e
écoles. R 4 a e miné ses é udes Joniškėlio echnique ag icole, e R 5 G uzdžių
echnique ag icole.
La du ée des en egis emen s linguis iques des enquê és esponden s plus de dix
a minio eks o į ai iomis emomis. Pag indinės iš jų – p isiminimai apie bu-
usį kaimą; apie į ai ius ūkio da bus; apie is o ines pe a as: ka ą, okupacijas,
heu es ex is, lu e de la ésis ance, se ices é so ie s ka iuomene , kolhozų
kū imąsi; malade e médecins; eligieuses ê es; changéi us mode d'éle age;
émig a ion; des désacco ds de communau é locale; quo idiennes a aux de
o a ion domes iques; su a aux miške e pan.
Responden ai l'a icle au o ée, c'es -à-di e les é ange s, on accep é a iémen : R
1 comme pašneko ą, a ec lequel il au main eni sépa a ion (plus a d, ap ès quelque
demi-heu e, quand l'a icle au o ée acon ai sa p op e e des pa en s his oi e de
ie, a disposi ion a é é oubliée), comme audi eu , auquel il au se an e (en
pa iculie pa le de leu s en an s enseignan s), ou comme expliqu oy, acon en , il
au ansme e leu expé ience de ie, pa ois pe e sée e émo ionnelle (en
compa an passé e p ésen ). A ec R 2 communiqua ès na u ellemen , ne
essen an aucune sépa a ion, à cause de cela R 1 in e ompai sou en R 2, comme
humildan e nelaissan R 2 pa le . Le épondan R 3 assez longu pa lé. Au débu
épondinė a seulemen aux ques ions, mais (beau po heu e) leis asi dans na u als
con ejimen , saikomą au eu ès de l'a icle. A ec R 4 e R 5 pa lez- ous ès na u ellemen ,
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sans aucune p émissée disposi ion, pa ois
quelque émociellemen , soule en même des ques ions linguis iques, que eux R 4
e R 5 on en é d'explique , ondan su des exemples de usage du langage
quo idien e leu s ema quemen s linguis iques 178 178 Viškesnio émo ionnel one
du langage éponden es dans les éci s de l'a icle au o ée n'a pas ema qué.
L'objec i de l'a icle p ésen e LKA punk o No 73 sa i ą (lokalųjį) langue
eiškinį, susi o musį a mių kon ak ų pag indu e išsilausį dans ac i
a osenoje plus que 90 ans.
Tâches: a) déchi e des ex es ansmins, b) e ec ue pi minę išši uo ų
eks ų kalbinę analizę, c) ansminius ai s compa e a ec 19501965 m. Šiaulių e
Ku šnų ok inkėse o ganisé expédi ions ma é iau, publié dans des publica ions de
eche che scien i ique e disse a ions; d) isnag ine sa i ą lokalųjį eiškinį
em a inės dalely ės -agei (-agė, -agi) cas de consomma ion; e) ésume les
ésul a s ob enus e donne des p é isions de ce phénomène linguis ique.
L'obje eche ché unikalaus jusqu'à ces jou s es é du ype ėžinio de ue
Da gaičių kaimo (G uzdžių sen., Šiaulių .) des en egis emen s des habi an s
locaux a mės (plus de dix heu es de ex e, s ocké LKI Ta mių a chy e) e des
locaux esponden ų pa a o es plus de 280 o més a ec dalelyčių samplaika -agei
e ses a ian es -agė, -agi.
S aipsnyje emiamasi a minių į ašų eks ų analizės, kalbinių eiškinių ly-
ginamuoju, skaičia imo me odais i kalbinėmis p ognozėmis.
VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKY (VAŠ) ET
ŠIAURS ZEMAIČI TELŠIŠKY (ŠŽT) BEIET
ZEMAIČI VARNIŠKY (PŽV) TARMINI
YPATYBI ATSPINDŽIAI LKA LKA es égalemen connu sous le nom de "VARNIŠKY" e es connu sous le nom de "VARNIŠKY"
PUNKTE NR. 73
Da gaičiai appa ien VAŠ pa a mei, qui kalbininkų considé ée la ansi ionnelle
a me en e les aka ų e eas e n dialek ų (Zinke ičius 1994: 39; Lk ch 2004: 60; Vaš
2007: 25). Da gaičių linguis ique poin p édomine les ca ac é is iques dis inc i ées
šiauliškių: a) main eni d iga siai an, am, en, em (b agi, samd·da a, pag ándu., a ec
angli.ms (a ec anglimis), gy én ojei, mais piηlik o (penkiolik o); b) nosinai es ą, ę
signesimi des sons aussi bien main enikomi (aku.ka. (akoliuką), ma. e. (mažu ę),
ple.ka. (pleciuką), aba. ( e bą), mais pas oujou s cohé emmen (nes
eiksmajo dial eikiamosios ūšies bū ojo ka inio emps pa icipan s o meses
nosinis ę e s a į, plg.: a ·ji. (a ėję), nusipiki. (nusipi kę), nu ·ži. (nu ežę), k·si.
(kasę)); c) séculiè emen main enu a ein du galūnės ki is (pa mšks (pe miškùs),
màmàs (mamõs) (Zinke ičius 1994: 3639; Lk ch 2004: 6061; Vaš 2007: 2528). Les œux a e
A icles 179 A icles /
Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e
( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga)
e du mo šaknyse son u ilisés pou p amaiši, exemple: pušes (epušes) (R 2), šmenis
(ašmenys) (R 2), sualèk à (su elek a) (R 3). Responden es R 1, R 2 e R 3 ( ečiau R 5)
disku se ema qué su umpisés o mes de mo s gežies (R 1), gelžus (R 2) èže
ku àkma nud a (penie s) (R 1) usage. I in yškus Da gaičių ex es con ebalsių k, l,
n, , ž minkš inimas, exemple.: u is (R 1, R 2), ki ( ankas) (R 1, R 5), daio (R 2), se.ke (R 3),
se.kai (R 5), aki.kai (R 5), ekai (R 1, R 2, R 3), . čè daũg (R 1), ma. is (R 5). On a obse é
des sudiniens VAŠ plus ca ac é is ique con ebalsio du e issemen cas a an
d ibalsį ei, plg.: g a (R 2). Respondan s R 1 e R 2 p iebalsies sandū ose ou mo ,
commençan au osiu, au débu į e pda o p iebalsius j, , plg.: nu je (R 1), nebjemi
(R 2), j.magei (ma) (R 1). Ces mêmes épondan s pa a a aien di é en s
p ésagens a dyno: un cas pasakydaien aukš ai iškas o mes a ec p ésaga -yčia
(me gau inės pa a dės), dans un au e cas žemai iškas o mes a ec -a is
(mo e iškos e y iškos pa a dės), plg. : Bajelýčia (Bajely ė) (R 1), Lukýčia (Luky ė
ou Lukai ė) (R 2), mais Bajła (Bajely ė) (R 1), a ec ce Bal amčiu (Bal amai is) (R 2).
Ta miniuose Da gaičių į ašuos son di é en kamieno (lyginan a ec bk) a i.
dažodžių, p z.: á dy ojis ( a dy ojas) (R 1), siu jis (siu ėjas) (R 2), ppe is, ppe-
(popie ius) (R 2), pope es (R 3), mėgjis (mėgėjas) (R 3), gýdy ojus (R 5), móky ojus
(R 2), leg u (leng us) (R 2). Ce aines o mes de a dažodžių mon en que le
plu iel di e niisée selon un au e kamien pa adigme, plg.: alčiaus (R 2), snai (R 2),
pe ai (R 2, R 3). le mélange de géen, ca ac é is ique non seulemen VAŠ, mais aussi
aux e esaiques (ŠŽT e PŽV), obse é dans les o mes pa adigminées des
ac ionsmažodžių, plg: gliam, glia (galim(e), gali (e)) (R 3), léide (leido) (R 1), sdžiam,
sdž (sėdim(e), sėd(i)) (R 2, R 5), sudkiam (sudžiėkim) (R 2), u im ( u im) (R 3),
nebe u iam (nebim) (R 2), u i (e)) (R 1), s iam ( u im(e)) (R 3). Responden ų (VAŠ)
pa a o e une au e o me a ema inė, égalemen u ilisée ŠŽT e PŽV plo e, plg.:
acigé sme, a esme (R 2), lksme (R 3), piksme (R 3), palk (laisse) (R 2), skaũs
(skauda) (R 2).
Dans les ex es chi ués ema quée di é en es (nuo bk) a dažodžių giminės
o mų (b žis (bi žė) (R 2), beck a g; ck a (suc us) (R 3), saldanes (duod) (succainius)
(R 2)) e d iskai a (d mè (R 1, R 2)).
Šlekissage cas laiky ines des mo s mdze (medžio) (R 2), mskas, misklis (miškas,
miškelis) (R 2), àka (sakau) (R 1, R 2), sins (šienas) (R 1), spi le (špi olė) (R 2), pá s ie e
(pe š ie ė) (R o mes 1). U ilisées e plusieu s o mes d'assimila ion
dis imensionnelle du eiksmawo d, plg.: pašiž (R 3), pašižje (R 1), pašišé k (R 2),
nešušišneksi (R 2).
Da gaičių linguis ique poin en egis é con ebalsies d(ž) e g, d e
emplacemen usage, mélange, e.g.: *dils (pa a dė Gylys) (R 1), ũmegei (nudžiū ę
medžiai) (R 1), d iŋglėm ( inkelėm) [ischklos kiemą] (R 3).

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Minė ina, kad esponden ai dažniau a ojo dū inius, suda y us be jungia-
mojo balsio, p op esingus VAŠ au no d du plo , exemple: lmpeei (R 2), lnplu.kz (R 2),
medžki s (R 1), ppe makei (R 2), šienpj is (R 2), špamedžei (R 2), (an ) iensu. (R 2) (plg. Jšp
2001: 5051). Ta minai es ex es se e lè e di e ses isudinga leksika, exemple.: adda a
bàdg ibei didèsn usikabn anpèæus si a.g ễbli /. pa( ) uginas (R 1), donos susaulg ažeis
(saulėg ąžomis) [nusipe ki] (R 2), ·psnuki. zaddje (deguonies appa eil) (R 2), pá š ie a.
[da ė] (xgene nuo auka) (R 2), gi. eiks (sodyba) (R 1), (iš) p.skes (pliauskos) (R 2), inis
( e pimo a elis) (R 2), susižaizd a (susida ė žaizda) (R 3). Synaksinė s uc u e du ex e
in e monique e lè e VAŠ ca ac é is ique deuxjybinium kilmininko o mes de usage
(gmin. gmines (R 3)); posesi i é aišką (Màmàs z b ôlei b. a (R 1)); p elinksnio pa a ec
ns. a dgs. kilmininko gainiu consomma ion le lieu ou la du ée du emps nouski i (pa sa.
káima. ens a kllis ( isame kaime) (R 2), usikabn a bêle. i en pa žmônes (R 1), pa diêna au
moinskèl a eda a baga (R 1), pa p a. im. e (R 3)); p ielinksnio p o a ec ns. kilmininko
gaisniu combine au lieu p ielinksnio su (a(š)šnèk p o*kuni. (R 2); ajou u iemen s
cons uc ions usage (suléide s s as s igà às (R 2)). Bien que Da gaičių a miniuose
į ašuos p édomine VAŠ pa a mės pa icula i és, ema que e a mių in e acéikos
phénomènes, leu s sa i o cas de consomma ion. Des ca ac é is iques phé inai es
men ionė ines main enu nesuska dėjęs p iebalsis , exemple: bakš es (baigščios) [apie
s i nas] (R 2), šèpe ei (šepečiai) (R 2) (Lk ch 2004: 198, 225, 240). Sou en dans les
e esaichis u ilisées dgs. aunaginie , o mes gauche, e ou ées aussi VAŠ, plg.:
abžluum kjum (apžėlusiami nojimi) [apie gaidį] (R 2), subúum (su bul ėmis) (R 2), jos um
(joos omis) (R 2), o um ( o miukėmis) (R 2), ká um (ka ėmis) (R kemum (keln) [apie gaidį]
(R 2), me g (um ankelėmis) (R 2), me gičkom ( 2), supk um (pz olėmis) (R 2) (Lk . 1962ch: 227,
Jonai y 10).
Ši uo uose Da gaičių šnek os eks uose pas ebė as eiškinys, kai sang ąža
pa ois po ée à la in du mo : nesk sis (R 2), nebežnijos (R 1), nebe ašaũs (R 1), lakos
[ka ę] (R 2), ne-augnas (R 2), nebesodnas (R 3). Les Žemaichis (ŠŽT e PŽV) e ou en
a dažodžių į a džiuo inės o mes, don son e Da gaičių ex es, plg.: aša (R 3), jiñ
(R 3), a ec jje (R 1, R 2), ge ejei (R 2), snajei, senji (R 3), s ambejei (R 2), s p e.je.
[kemiją] (s ip iąją chemiją) (R 3)
Pasakodami esponden ai y a pa a oję i pe icien y ines o mas, plg.: e
áu ž·mė. [kusagu ] (R 3), quenak (ž) ž·mė usjau nu iľka (R 5) (Gi denis 2000:
307314).
En ape ce an Da gaičių šnek os į ašų a mines pa icula i és oi , que VAŠ
pa ibyje exis e non nomb euses a mių in e ac eikos e lindžių.
A icles A icles A icles 181 /
Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e
( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga)
EICHERTINIAI TERMI CONTACT
RIQINIAI: DALELYTS ET J VAIDMUO
Schnek os SYSTEMAU S
Les dialec ologues du XX s. 67 décennies son ema quésées que dans des isolés
e esaičių e VAŠ lieux du mo es u ilisée p iaugusi dalely ė -ai (Elena
G ina eckienė la appelle pos pozicija) e elle s'ajou e à l'ab é ien esinan ou
u ojo ca ine emps ac ionmajodžių 3e pe sonne o me1. Les g amma ici
no en que dalely ės, é an des mo s de signi ica ion indé inie, peu en apoge à
un mo dis inc e ma que ê emen s les signi ica i s, modalins e exp essions
a spal ius (LKG II 543, 568)2. Du poin de ue de la g ammai e onc ionnelle dalely ės
en langage lexicinien cha ge à d'au es mo s déplace e di e semen les modi ie,
accédie, émociquemen nuscol ine (ž . Valeckienė 1998:188). Aldona Jonai y ė
disse a ion Šakynos a mė es men ionnée, que -ai plus ô pou ai a oi
en o inamée, accê iamée signi ica ion, qui plus a d išblanko (Jonai y ė 1962:
431). Dialek ologė mini i dalely ę gi, ayan une en o cinan e signi ica ion
accê ia ice, qui i iamoje a mėje peu ê e é endue soi a iksu o e o me
dalely ę ogi, ou a iksu a agi/ (Jonai y ė 1962: 437438).
dans les men ionnées PŽR, PŽK, VAŠ lieux des dialek ologų ema qué des o mes nekai omas du
emps équen du ges mažodžio es e u celui a ec -ai (sang ąžinė -ai is) dans la li é a u e
scien i ique éc i e XX a. 7-ame décennie 1960 (G ina eckienė: 198; 1962: 164)3. Seuls les
e esimes de elles o mes a ibue LKG e į a dija 1 G ina eckienės eigimu, -ai ajou ée à
des eiksmažodžių pie ų žemaičių aseiniškių (PŽR) plo e su Kelmę, e Kelmės . su Kušleikius,
Ty u ėnėlius e Kubilius, même des e esimesimes du no d Na ušaičius (daba No ušaičiai),
k e ingiškių (ŠŽK) plo e apie K e ingą. Tokį pa eiškinį kalbininkė pas ebėjo i VAŠ Šiaulių .
apie Pakapę, Šakyną, B idus, Valdomus (G uzdžių seniūnija), Lūpaičius (Meškuičių seniūnija),
Ki baičius (ancien illage Kai ių seniūnijoje) e Žaga bai, Joniškio.
2 Apie dalely es ašoma: „Dalely ės y a labai nekonk ečios, neapib ėž os eikšmės žodžiai“ (LKG
II 543). „Pa i būdingiausia i ien žodžio eikšmingumui pab ėž i dažniausiai a ojama y a
dalely ée gi. Elle peu dans la ph ase alle d'un mo dis inc e peu ê e a achée à un au e mo
(LKG II 568). Dalely ė peu ma que les ê emen s signi icminius, modalinius e exp essinius
a spal ius. Dalely ės comme non elles mêmes disposeai son lexiiniu a iu, e le pe place à
d'au es mo s, les di e ses modi iodan , les accèždan , émociquemen les nuscol indan (lais ai ci ée) (Valeckienė
1998: 188).
3 Papeliamoji Kušleikių, Ty u ėnėlių e Kubilių poin s a minaė p aplečia a-kamienių espoi emps
III-ojo pe sonne eiksmažodžių galūnės -ai (il enai, gáunai, nšai ~ il ena, gáuna, nša e e c.)
consomma ion limi e (G ina eckienė 1960 198:). P iesaga -da ai (sang ąžinė -da aisis) o me le plus
p obablemen le p éposage du emps équen du u -da i pos posi ion -ai (-aisis). Tokia
sudu inė nekai oma a aesaga, comme de exemples oi , dedama
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
-ai comme em a ine dalely ę (LKG II 132)4. Vy au as Vi kauskas appelle le phénomène un changemen
des sons pa analogie (Vi kauskas 2001: 15).5 Les en egis emen s da gaiciens mon en que les
o mes du 3e pe sonne du emps équen du u u , qui de aien se e mine -(da )o, on -ai,
oujou s a ojamou jusqu'à main enan , plg.: ada ai ‘aida o eda ai ‘gauda o (R 2), gebda ai
(R 3), (a i-)doda ai ‘(a i-)duoda o’ (R 1, R 2), džiáuda ai ‘džiauda o’ (R 2),
(pa -)eda ai ‘(pa -)eida o’ (R 1, R 3), (nebe-)galda ai ‘(nebe-)galėda o’ (R 2),
‘ge bda o (senuda o) (R 1), gáda o (a si-)nèžda ai ‘(a si-) ada oneš (R 2), sda ai ‘sda ai ‘s a da ai
(R 2), u inda ai ‘ u ėda o (R 2), -da ai da ai (R 2), da ai da ai (R 2), da ai ai ain da ai. Pos ibimas
polinkis -ai accou ci e eje e le o e a. Su galūnių accou issemen p ochemoje Šakynas
šnek oje es éc isusi Aldona Jonai y ė6. Il peu ê e que pou ce e aison les épondan s
pa oyaien des o mes a ec le son -i ou dans es u, pa ešiu à la oix -ė, e.g.: gáudai gauda ai =
gauda o (R 2), laikýdai laikyda ai = laikyda o (R 2), a edaė a eida ai a eida o (R = 5). Appa emmen ,
c'es un possible idiolec is exp ession du langage7. à ous le i an du emps équen des
pe sonnes uniscai es e plu iscai es. Indiy ame plo e pos pozicija -ai peu ê e ajou ée e à
l'écu ion ca inien emps kamien [...] (B idai). G e imes e es (Kelmės .) e dans d'au es
no diques aukš aičių a mėse (pie inė Šiaulių ajono dalis) pos pozicija -ai es sou en ajou ée à
ous les emps p ésen s kamienų, pa exemple: (Pakapė, Šiaulių ., N 196, y ė D. Sku kai ė) ges ai
gieda, ibinai by a, neno ai neno i,iškelai pakelia, s išai su iša, s o ai s o i, ai pà u i
(G ena eckienė: 1962 164). i sa o ique galūnę, plus p écisémen pa lan , em a ine dalely ę -ai,
exemple.: bnai, d bai, djinai, enai, gs ai, g inai, lnai, piáunai, pnai, nai Klm, e ai, ai K n (LKG II 132).
4 „Kai ku iose žemaičių ie ose pi mosios pa adigmos eiksmažodžių ečiojo asmens o mos u-
5
Juk su Šakýną, Skáis gi į, Žagã ę įsi es as d ibalsis ai au lieu du bu usio a sang ąžinių eiksmažodžių
di ec es nuosakos du emps p ésen e du emps u u 3-iaime pe sonne: dodais, nˈšais, nˈèšˈeis,
mˈèsˈeis [...]. Il y a pas un phone ique dèsnis, mais un ce ain emplacemen des sons pou l'analogie,
quelle essemblance ...; longues galūnès a, e hau š aičių on é é comp ises comme leu éme gean
su inbalsin bilibole (-ai, -ei) (Vi kauskas 2001: 15). 6 Galūnių ab égemen p asidėjo apie XVXVI a. -
Jonai y ė 160: 158. Pa isan je imas a mes, il semble que Šakynos a mes galūnių accou issemen
es le ésul a de e esaičių a mių in luence (Jonai y ė 1960: 159). [...] galūnių cou onnemen anga,
du moins en ce qui conce ne Šakynas a my, ėjo du aka ų į y us (Jonai y ė 1960: 159). 7 Des o mes
équen ielles similai es du ad e be é aien a ec -i a icle au o ée gi dėda o (i ebegi di) e ų
(Anice os Rakickienės (Š amba y ės) (1929 m.) e Izolinas Ba bo os Š amba y ės (1935 m.), nées e
éle ées dans l'ancien illage Daušškių (67 km. e s l'oues de Meškuičių, Šiaulių .) kalboje. De elles
o mes, seulemen a ec -ai, Ri a U nėžiū ė es en endue e insc i e Lydẽkiuose 19981999 m. (Joniškio
. (apie 12 km. depuis Meškuičių)). Reiškinys, many ina, pli o e s le no d e le no d ey us.
A icles a icles 183 /
Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e
( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga)
D'ailleu s, G ina eckienės es ema qué que šiau ės aka ų aukš aičių a mėje
su Šakyną e Žaga ę pos pozicija -ai peu ê e ajou ée à ou es les kai omų
e nekai omų pa ies de la langue (G ina eckienė 1962: 164). Tels cas de
consomma ion dalelyčių kalbininkų considé e pa ibiu de la langue, ils en son
men ionnés, mais ils ne son pas bien é alués8.
LOCALUSIS KALBINIS REIŠKINYS:
DALELYČI -AI IR -GI SAUGA
Da gaičių šnek os į ašuose, comme e ou VAŠ plo e, -a e -i kamienų eiksmažodžių
esamojo emps la oisième pe sonne es u ilisé su umpėjęs (en, aoj, nš), -o kamieno
a galūnę -a (dã a, ska, ša). Responden ai pa a ai e un ac ionmawwo d si g i es ai
emps 3-ioj o me du p ésen a ec dalely e -ai, bien VAŠ ikė umės umposios se g ou
se ga (bk), plg.: kaim.ŋka làba sukei segai (R 3). Considé e que c'es acciden elle,
pa ienne o me ne pe me pas d'au es o mes du e be du emps p ésen du
oisième pe sonne, u ilisées non seulemen a ec -ai, mais pou an joind e enco e e
pos pozicine dolely ę -gi9. Jonai y ė déjà en 1962 es ema quée que Šakynos a mée
agi es oujou s enkli inė, sa s enginamoji signi ica ion es ès suspendnėjusi,
pa usi comme e sa odàba ·uos á·ndens p igé· gá·agi (Škn.) (Jonai y ė 1962: 438).
išku i miniu sakinio elemen u“, p z.: ·ška paju a g‿agi (Da g.), ·ks ǽ·
s·us: kèli gi ǽn‿agi (Da g.), šn·k‿agi, ka‿dá· duau b a aci ikmu· (Da g.),
Kalbininkės ema quée que Dans les mêmes end oi s où di agi, pa ois à la place de elle
la même signi ica ion pasakone e nejaškias da ybos dalely ė age·i, exemple.:
b ·kš age·i, ai ·ka s ·ms (Da g.); skus agei commeskaud·jus i ek (Škn.) (Jonai y ė
1962: 438).
Dès lo s, il y a plus de cinquan e ans ce phénomène i ai G uzdžiųŠakynos
apylinkėse, en i on 1520 km. adius (nou G uzdžių à Šakynos es 12 km.,
jusqu'à la on iè e a ec Le onie 15 km).
Nea mes ina pensie, que dalely ė -agei pou ai o més comme umpinys de a( ) en end, a( )
en endėjai. Toki pensée pe ça la li é a u e, plus p écisémen , enseignan es e éc i aines
S asės Jasiūnai ės, nées 1912 m. Joniškyje, décédées 1986 m. e en e ées Kulau u oje, œ inys
Gy enimo apysaka, dans lequel VAŠ a minės leksikos 8 Au o ė choisi LKG disposi ion - considai
eni le e me em a ine dalely e, mais nea me ė e Valeckienės moni ikuojamoji dalely ė.
Da gaičių šnek os en egis e e esponden ų a o a eiksmažodžio kai ybos pa adigma leis ų
man i, que dalelyčių sąauga -agei em a inę unkciju exécu e ensemble a ec modi ikacine.
9 Plg. negi, a gi. Plus long su pos pozicines dalely es, leu join uuge oi . Valeckienė 1998: 190.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXIV 190
2 LENTEL. Da gai des šnek os du emps es- an , 3 a. agi-agodžiai su -agė i -agi
-agė -agi ( a iama sans pauzes) -agi ( a iama a ec pause) gaminagė di bagi (R 3),
keagi (R 3), (pa)k ieagi (pa)ded (R 3), (pa )duod (R 3), (pa agi du (R 3)), agi-agi (R 3),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), 3), eagi (R 3), (p a-,-, leagi
(p a) aži agi agi agi agi agi agi (R 3), (nebe) agi agi agi agi agi (R 3), (no) agi-ei (R 3),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
[p a ažiuoja (išsi)šluoj agi (R 3) apidemen ] (R 3), (pa) inkagi (R 3), (pa)šnekagi
leapsi) agi (R 3), (nebe-), (nenusi) agi (R 3), (nebea i) ink (R 3), (nebe-), (nebe-), gaagi
( agi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R), (R), ( agi (R), (R), (R), (R), (R),
(R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R),
(R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R
(R 3), (R 3), (R 3), (Rugi) agi-a, (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
(Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi), (Rugi),
(R 3), šauagi (R 3), (pa)šauagi (R 3), (nea si) inkagi (R 3), ( auagi (R 3), (nebe-),
(R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), (pa) gai (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3), ( agi (R 3),
(R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R),
(R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R), (R),

S aipsniai / A icles 191
Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e
( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga)
LITERATŪRA
A umaa Pee e 1933: Un e suchungen zu Geschich e de li auischen Pe sonalp onomi-
na. Ta u.
Gai enis Kazimie as, S asys Keinys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. Kaunas:
Š iesa.
Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
G ina eckienė Elena 1960: Ta mių medžiagos inkimas Lie u ių kalbos a lasui. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 191–205.
G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš
1961 me ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169.
Jasiūnai ė S asė 1986: Gy enimo apysaka. Vilnius: Vaga.
Jonai y ė Aldona 1960: Šakynos a mės žodžio galo okalizmas. – Lie u os TSR
Mokslų akademijos da bai, se ija A. 1(8), 151–162.
Jonai y ė Aldona 1962: Šakynos a mė ( ank aš is, saugomas Vilniaus uni e si e o
biblio ekoje, F 76–360).
Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. –
Lie u ių kalbo y os klausimai. Lie u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida, 165–177.
Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Auš a
Kaika y ė, Lina Kazlauskai ė, Janina Š amba y ė (a s. ed.). Šiauliai: K. J. Vasiliausko
įm., 2001.
LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1971.
Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I anauskie-
nė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa, mokslinė ed. Laima G umadienė. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2004.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as.
Vaš – Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima
Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007.
Vi kauskas Vy au as 2001: Lie u ių kalbos a mių mo oneminiai eiškiniai. Vilnius:
Ža a.
Vulas S. M. 1977: Teo e ičeskie i me odičeskie op osy k iminalis ičeskogo issledo anija
pismennoj eči. Mosk a.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
a. XXI commencemen Li uiniens a mes: geoling is inis e socioling is inis é ude
(zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė. Vilnius:
B iedis, 2014. Zinke ičius Zigmas 1994: Dialec ologie de la langue Li uanienne. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu .
Žalkauskai ė Gin a ė 2011: Idiolek o požymiai elek oninių laiškų leksikoje. –
Kalbo y a 63(3), 149–164.
Ионайтите А. 1962: Шакинский говор. Автореферат дисертации на соискание
scien i ique deg a candida ilologiques sciences. Vilnius.
Peculia Linguis ic Phenomenon
in he A ea o Šiauliškiai
(Acco ding o Da a o Poin No. 73 o he
A las o he Li huanian Language)
SUMMARY
The au ho discusses a peculia su i ing local phenomenon o dialec al language
eco ded in he cou se o ieldwo k ca ied ou in 2013. 5 local oldes -gene a ion
esponden s om Da gaičiai Village (Šiauliai Dis ic G uzdžiai Elde ship) we e
in e iewed by he au ho in Poin No. 73 o he A las o he Li huanian Language (ALL): 3
women (R2 (1923), R3 (1947), R5 (1953)) and 2 men (R1 (1926), R (19541)). O e en hou s o
dialec al ex we e eco ded.
Da gaičiai appa ien o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai (WAŠ) which
linguis s conside a bounda y o ansi ional dialec be ween wes e n and eas e n dialec s
(Samogi ian and Aukš ai ian). The linguis ic poin o Da gaičiai is domined by he dis inc i e
ea u es o he Šiauliškiai subdialec : e ained nasal owels ą, ę and diph hongs an, am, en, em;
he s ess is consis en ly e ac ed om he ending. Dialec ologue Elena G ina eckienė, who
analyzed he en i ons o G uzdžiai belonging o VAŠ, and Aldona Jonai y ė, who collec ed he
ma e ial in he en i ons o Šakyna (VAŠ) a ound he 1940s1950s, paid special a en ion o he
use o pa icles wi h he hi d pe son p esen and pas i e a i e o ms. Vy au as
Vi kauskas also w o e abou i . Ha ing sc u inized he dialec al eco ds o Da gaičiai Village,
he au ho disco e ed a pause and wi hou i , e.g.: pašokagei (R 1), lenduagei (R 3), ežagei (R 1, R
he p incipal o ms o he e b and he o ms o he conjuga ion pa adigm wi h he pa i-
cle combina ion -agei and i s a ian s -agė, -agi which a e p onounced wi h he e b wi h
2), gaunagei
A icles A icles a icles 193 /
Sa i as kalbinis eiškinys šiauliškių plo e
( emian is LKA punk o N . 73 medžiaga)
(R 1), mėks agi (R 3), a sibos agi (R 4), gaminagė (R 1), islėkėagei (R 1), e c. The esponden s used
o e 280 o such o ms in he ex s ( epe i i e o ms we e included as well). This local
phenomenon is associa ed wi h he in e ac ion o subdialec s. Les con ac s be ween
Samogi ian and Aukš ai ian dialec s and he p ocess o sho ening o endings could ha e gi en
ise o an idiolec , a local linguis ic phenomenon, which ha e possibly o igina ed a he end o
he 18 h cen u y o in he beginning o he 19 h cen u y. The local p es ige o mo phological
o ms uni ed he linguis ic communi y and c ea ed he sense o linguis ic secu i y. In ac ,
om a his o ical and cul u al pe spec i e, he so called s ip illage (Li h. ėžinis kaimas) could
ha e been he decisi e ac o o he linguis ic phenomenon o su i e. A non-di ision in o
isola ed a ms eads and a sel -con ained commu e bal o ms including -agei, -agė, -agi o o e
ni y also main ained a closed linguis ic sys em. The esponden s who ha e been using he
nine y yea s sepa a e be ween he linguis ic codes: hey omi he a o emen ioned o ms
when speaking o s ange s; hey a e na u ally included in he language as he speake s ge
in o he con e sa ion and c oss he psychological amilia un amilia bounda y.
Mise à disposi ion 2015 m. oc ob e 10 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
janinas amba y e@zeb a.l