Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 93, p. 1–17
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Emilija Ca boni. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-06-20. Accep ed: / P iim a: 2025-12-05.
1
KAI KURIŲ LIETUVIŲ KALBOS EPISTEMINIO MODALUMO
ŽYMIKLIŲ IR MODALINIŲ FRAZIŲ PAGRINDINIS TONAS IR
INTENSYVUMAS
Fundamen al F equency and In ensi y in Li huanian Epis emic Modali y Ma ke s
and Modal Ph ases
EMILIJA CARBONI
Vy au o Didžiojo uni e si e as
El. paš as: emilija.ca bon[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0009-0007-5232-4479
Mokslinių y imų k yp is: one ika.
h ps://doi.o g/10.35321/all93-03
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje ap ašomu y imu siekiama nus a y i s a biausius pag indinio ono i in ensy umo ypa umus
modalinėse azėse: koks pag indinis onas i in ensy umas būdingas modalinėms azėms, a modaliniai žymik-
liai išsiski ia pag indiniu onu i in ensy umu, a šie požymiai gali signalizuo i ski ingo laipsnio ik umą moda-
linėse azėse. Ty imo medžiagą suda o 17 sakinių su leksiniais modalumo žymikliais, sakinys, ku iame modalu-
mas eiškiamas one iškai i modalumo požiū iu neu alus sakinys. Šie sakiniai įskai y i po is ka us. Pasi ink i
i i akus iniai pa ame ai (pag indinio ono i in ensy umo idu kis, minimumas, maksimumas) nus a y i ga sų
analinės p og ama „P aa “. Iš iso analizuo i 57 į ašai. Ty ime aikomi ekspe imen inis, ins umen inis ga sų
analizės i ap ašomasis me odai. Rezul a ai odo, kad neuž ik in umą imi uojančios azės pag indinio ono pa-
ame ai y a šiek iek aukš esni, o in ensy umo mažesni nei okios pačios s uk ū os neu alios azės. Modalinės
azės su modaliniais žymikliais linkusios bū i aukš esnio pag indinio ono i didesnio in ensy umo nei neu ali
azė, be ezul a ai ne iena eikšmiai. Modaliniai žodžiai pasižymi aukš esniu pag indiniu onu i didesniu in en-
sy umu nei likusi azės dalis. Taigi jie pab ėžiami i aip akcen uojamas azės modalumas. Didesnį a mažesnį
už ik in umą žyminčios azės a iamos in ensy iau i žemesniu pag indiniu onu nei abejonę eiškiančios azės.
ESMINIAI ŽODŽIAI: in ensy umas, modalumas, modalumo žymikliai, pag indinis onas.
2
ABSTRACT
The s udy aims o iden i y he key cha ac e is ics o undamen al equency (pi ch) and in ensi y in
modal ph ases: wha pi ch and in ensi y a e ypical o modal ph ases, whe he modal wo ds a e ma ked by pi ch
and in ensi y, and whe he hese ea u es can signal a ying deg ees o ce ain y in modal ph ases. The s udy
ma e ial consis s o 17 sen ences con aining lexical modal ma ke s, along wi h one sen ence exp essing modali y
phone ically and one neu al sen ence. Each sen ence was ead h ee imes. The selec ed acous ic pa ame e s o
analysis (a e age, minimum, and maximum pi ch and in ensi y) we e de e mined using he sound analysis
p og am “P aa ”. A o al o 57 eco dings we e analysed. The s udy employs expe imen al, ins umen al acous ic
analysis, and desc ip i e me hods. The esul s indica e ha ph ases simula ing unce ain y exhibi sligh ly highe
pi ch pa ame e s and lowe in ensi y compa ed o neu al ph ases o he same s uc u e. Modal ph ases con aining
modal ma ke s end o ha e highe pi ch and g ea e in ensi y han he neu al ph ase, al hough he esul s may
a y. Modal wo ds a e ma ked wi h a highe pi ch and g ea e in ensi y han he es o he ph ase, he eby
emphasising he modali y o he ph ase. Ph ases exp essing highe o lowe ce ain y a e p onounced wi h g ea e
in ensi y and lowe pi ch compa ed o ph ases exp essing doub .
KEYWORDS: undamen al equency, in ensi y, modali y, modali y ma ke s.
ĮVADAS
Modalumo ka ego ija ling is ikos da buose is da kelia nemažai diskusijų, odėl i
ikslų modalumo apib ėžimą pa eik i gana sunku. Į kalbo y ą ši są oka a ėjo iš logikos mokslo,
daba adinamo modaline logika (lo . modus – būdas, de mė, nuosaka), ku ioje adinamieji
„modalumai <...> y a ski i seman iškai apib ėž i pasakymo eisingumą“ (Kau mann i k .
2006: 71) (čia i ki u e s a s aipsnio au o ės), aigi modalumas logikų i iloso ų nusakomas
emian is galimumo / negalimumo (angl. possibili y / impossibili y) i bū inumo (angl. necessi y)
są okomis.
Ling is ikoje modalumas laikomas seman ine kalbos ka ego ija. Kai ku , emian is
logikų min imis, modalumas laikomas „ling is iniu eiškiniu, leidžiančiu g ama inėmis
p iemonėmis kalbė i apie nebū inai ealias si uacijas“ (Po ne 2009: 1), ki aip a ian , juo
eiškiamas pasakymo san ykis su ik o e (kiek pasakymas y a eisingas, įmanomas). Ki u
emiamasi iloso ų nuomone, pagal ku ią modalumas gali ody i i kalbė ojo požiū į į
p opozicijos u inį (plg. Lyons 1977; Pe kins 1983; Kau mann i k . 2006 i ki i), . y. į
modalumą žiū ima kaip į kalbinę p iemonę, leidžiančią eikš i „kalbė ojo e inimą“ (Palme
2003: 3), a odančią „požiū į į kalbamąją si uaciją“ (Nuy s 2006: 1). Ano lie u ių ling is ų,
modalumas, kaip seman inė ka ego ija, y a eiškiamas kiek iename sakinyje i odo „ u inio
san ykį su objek y ia ik o e“ (S iubai ė 2011: 252). No s kai ku ių ling is ų nuomonės
ski iasi, bū a bandymų šią ka ego iją susis emin i.
Ling is inį modalumą akademinėje li e a ū oje bandoma apibūdin i ap ašan jo ipus
i aiškos būdus, dėl o esama į ai aus ski s ymo. Teo inėse p ieigose, ku modalumas
nag inėjamas iš kalbė ojo pe spek y os, ski iami du ipai: nuo si uacijos daly io p iklausan is
(angl. pa icipan -in e nal modali y) i nuo si uacijos daly io nep iklausan is (angl. pa icipan -
ex e nal modali y) modalumas, ku iais eiškiamas daly io gebėjimas a po eikis, aplinkybės,
dėl ku ių si uacija ampa galima a bū ina ( an de Auwe a, Plungian 1998: 80). Neleng a
apib ėž i isas įmanomas si uacijas, be o, kiek iena jų gali bū i eiškiama į ai iai. Vis dėl o
bū a bandymų ai pada y i, pa yzdžiui, Michaelis R. Pe kinsas (1983), ap ašydamas modalumą,
3
emiasi modalinėje logikoje ski iamomis są okomis: ale inis, deon inis, laiko, epis eminis, alios,
p iežas ies, e inimo, ikimybės modalumas. Kai kada pasi enkama ieško i konk ečių
modalumo žymiklių, ikin is, jog, pa yzdžiui, anglų kalboje „modalumo sis emą ge iausiai
ilius uoja modalinių eiksmažodžių unkcijos“
1
(Palme 2003: 2). Ano Paulo Po ne io
(Po ne 2009: 2), inkamiausias būdas i i modalumą – ai išsiaiškin i, kokiomis aiškos
p iemonėmis jis žymimas, aigi anglų kalbos „seman ikoje pi miausia analizuojami pagalbiniai
eiksmažodžiai <...>, p ie eiksmiai <...>, būd a džiai <...>, ku ie y a labiausiai susiję su
hipo e inių si uacijų nusakymu“
2
.
Apibend inus ling is ų požiū ius, ma y i, kad be ku is modalumo apib ėžimas eda
p ie d ejopo sky imo: ienas modalumas odo kalbančiojo san ykį su pasakymo u iniu, o
ki as – pasakymo u inio san ykį su ik o e. Taigi, emian is uo, akademinėje li e a ū oje
ski iamas epis eminis i neepis eminis modalumas. Dėl pi mojo e mino pap as ai nesiginčijama,
jis kilęs iš g aikų kalbos žodžio epis ēmē, eiškiančio žinias, pažinimą, adinasi, i epis eminis
modalumas p iklauso nuo kalbė ojo u imų žinių (plg. Kau mann i k . 2006; Po ne 2009)
a ba ų žinių ūkumo (plg. Pe kins 1983), pa yzdžiui, Nesu ik as, a šie ais ai sukelia šalu inį
po eikį. Tokiam aiškinimui pap as ai pasi elkiamos jau minė os ik umo, ne ik umo, abejonės
są okos. Tai plačiausiai a ojama modalumo ūšis, ku i „ odo kalbė ojo už ik in umo dėl o,
kas y a sakoma, laipsnį“ (de Haan 2006: 29), i jos aiškos būdų gali bū i į ai ių.
Lie u ių kalbo y os da buose epis eminio modalumo są oka a ojama panašiai,
eigiama, kad jis odo, „kiek am ik as kalbė ojo eiginys a i inka ik o ę i kiek kalbė ojas
įsi ikinęs dėl o, apie ką kalba“ (Jasiony ė-Mikučionienė 2015: 1), be o, su okiama, kad
ealioje kalboje apib ėž i kalbančiojo ik o ės e inimą sudė inga i nu odoma, kad ai „y a
g adacinis e inimas, nes jo diapazonas apima i epis eminį ik umą, i epis eminę abejonę
(ne ik umą). Na ū alu, kad a p šių d iejų k aš u inumų y a labai daug a pinių
a ian ų“ (Usonienė 2016: 64).
Daug sudė ingiau ap ašy i neepis eminį modalumą, kai ku (de Haan 2006; Česnulienė
2012) jis adinamas iesiog deon iniu (angl. deon ic modali y), ačiau daugeliu a ejų ski iamas
į deon inį i dinaminį (angl. dynamic modali y) (Palme 2003; Kau mann i k . 2006; Nuy s
2006; Šolienė 2013 i ki i). T adiciškai deon iniu modalumu (g . deon – pa eiga) eiškiama
„mo aliai a sakingo eikėjo bū inybė, galimybė a lik i am ik us eiksmus“ (Lyons 1977: 823),
aigi šis modalumo ipas ski iasi nuo epis eminio uo, jog p iklauso nuo išo inių eiksnių i
neapibūdina pasakymo u inio, „y a pa em as socialine a e ine no ma“ (Jasiony ė-
Mikučionienė 2016: 3), odo, kas „p iim ina a nep iim ina“ (Po ne 2009: 2), pa yzdžiui,
Tau p i aloma moky is.
Kai ku iuose da buose ski iamas dinaminis modalumas, ku is, p iešingai nei deon inis,
odo ne išo inę nuos a ą, o subjek o idinę galimybę, gebėjimą (plg. Palme 2003; Nuy s
1
„Modal sys ems a e bes illus a ed by he unc ions o he modal e bs <...>“ (Palme 2003: 2).
2
„In seman ics, his s a egy has p oceeded by i s s udying ce ain auxilia y e bs like mus , ce ain ad e bs
like maybe, and ce ain adjec i es like possible, since he meanings o hese ob iously ha e o do wi h si ua ions
ha a e no eal“ (Po ne 2009: 2).
4
2006), ne jei as subjek as y a ik g ama inis, pa yzdžiui, Šie ais ai gali sukel i šalu inį po eikį.
A ba dinaminę galimybę gali lem i i išo inės aplinkybės, pa yzdžiui, Jis gali pabėg i ( . y. am
nė a kliūčių) (plg. Palme 2001: 77; an de Auwe a, Plungian 1998: 80). Taip pa i lie u ių
kalbo y os da buose dinaminiu modalumu laikoma dėl be kokių p iežasčių susida iusi
galimybė a bū inybė, kai „ am ik a si uacija a eiksmas nusakomi kaip galimi a bū ini dėl
juos sąlygojančių išo inių aplinkybių, dėl subjek o-daly io gebėjimų a no o“ (Šolienė 2013:
28).
Esama i ki okių modalumo po ipių i jų sky imo būdų, pa yzdžiui, Jano Nuy so
(2006) ap a as ale inis, P. Po ne io minimas disku so, sakinio, sakinio dalies modalumas
(Po ne 2009) a Johano an de Auwe os i Vladimi o Plungiano nuo si uacijos daly io
p iklausan is / nep iklausan is modalumas ( an de Auwe a, Plungian 1998), ačiau ki ų
au o ių da buose jie nei į a dijami, nei plačiau analizuojami.
Ap a us pag indinius modalumo ipus dažniausiai bandoma a ski i pagal leksines
aiškos p iemones, dažniausios jų y a modaliniai p ie eiksmiai, dalely ės (pa yzdžiui: galbū ,
gal, u bū , ik ai), daly iai (pa yzdžiui: įmanoma, ikė ina, galima), men aliniai eiksmažodžiai
(angl. men al s a e p edica e) (pa yzdžiui: gal o i, many i), pagalbiniai eiksmažodžiai
(pa yzdžiui: galė i, u ė i, p i alė i) i daik a a džiai (pa yzdžiui: galimybė, ikimybė) (plg.
Nuy s 2001; Šolienė 2013; Usonienė 2016). G ama inėmis aiškos p iemonėmis laikomos
nuosakos, laikai, pa yzdžiui, Šie ais ai galė ų sukel i šalu inį po eikį. Epis eminiam modalumui
žymė i anglų kalboje dažniausiai a ojami modaliniai eiksmažodžiai (Šolienė 2007), jie kai
ku ių mokslininkų da buose (Pe kins 1983 i ki i) da adinami pi miniais modaliniais
žymikliais, pa yzdžiui, galė i (angl. can / may), p i alė i (angl. mus ), a būsimą eiksmą
nu odan is will. Lie u ių kalba šiuo požiū iu daug lanks esnė i modaliniai eiksmažodžiai gali
bū i keičiami dalely ėmis, p ie eiksmiais, pa yzdžiui, u bū / g eičiausiai / gal šie ais ai
sukelia šalu inį po eikį.
Modalumo analizė anglų kalboje jau u i adicijas, y a daugiau eo inių da bų i
empi inių y imų. Tačiau ne isose kalbose galima as i aki aizdžių modalumo ap aiškų a
a i ikmenų. Pa yzdžiui, i alų kalba „ne u i konk ečių žymiklių epis eminiam modalumui
eikš i nei aiškių g ama inių o mų“ (Pie and ea 2005: 61), pag indiniais modaliniais
žymikliais laiky ini i alų kalbos eiksmažodžiai p i alė i (i . do e e) i galė i (i . po e e), iksliau,
jų būsimojo laiko, a iamosios nuosakos o mos ( en pa ). No s modalumo aiška kalbose gali
ski is, manoma, jog „kalbose, ku iose nė a a ski os modalinių žymiklių klasi ikacijos,
modalumui eikš i a ojamos ki okios kalbinės p iemonės: am ik i p ie eiksmiai, in onacija,
žodžių a ka sakinyje, speci inė nuosakų a osena“ (Fa a o 2023: 22), aigi galima saky i,
jog modalumas laiky inas uni e salia kalbos ka ego ija, be jo aiška kalbose ski iasi.
Didžiąją dalį da bų apie lie u ių kalbos modalumą suda o lyginamieji lie u ių i anglų
kalbų y imai (Usonienė 2006a; 2006b; Šolienė 2007; 2013; 2015; Šinkūnienė, an Olmen
2012; 2015), dažniausiai a liekami emian is lygiag ečiųjų eks ynų pa yzdžiais. Tokie y imai
naudingi no in išsiaiškin i, kokios modalumo aiškos galimybės apsk i ai egzis uoja lie u ių
kalboje, pa yzdžiui, iškel a p oblema, jog iki šiol „Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) u bū
5
apa inamas su galbū i ik iausiai, o ai a si leidžia many i, kad ikimybės są oka lie u ių
kalboje nė a ma uojama, no s in ui y iai ski umas aki aizdus“ (Usonienė 2006a: 100).
No s daugiausia dėmesio ski a konk ečių žymiklių analizei, be pas ebė a, jog
epis eminio modalumo aiškai ypač s a bi isa ik umo / ne ik umo ampli udė: „ aiška gali
bū i į ai i, leksinė a g ama inė, s a bu, kad nesikeis ų ikimybės laipsnis“ ( en pa ). Tokie
y imai, ikė ina, naudingi ne ik žodynų suda y ojams, be y a s a būs i e ėjams, nes
padeda ge iau pažin i ne iek daug ap a as kalbos ka ego ijas, pa yzdžiui, pas ebė a, jog
„ e imuose epis eminės bū inybės žymikliai keičiami epis eminio ik umo dalely ėmis,
nea siž elgian į ik umo, galimybės laipsnį“ (Šolienė 2007: 98). Lie u ių mokslininkų da bų
apž alga leidžia eig i, kad daugiau dėmesio kol kas ski iama epis eminio modalumo y imams.
Da ienas s a bus lie u ių kalbos modalumo y imų aspek as – į ai ūs disku sai.
Kiekybiniai y imai odo, jog pačios dažniausios dalely ės gal i galbū „gana dažnai igū uoja
g ožinės li e a ū os eks uose, ačiau p o o ipinė jų a osena y a būdinga šnekamajai kalbai.
<...> [o] mokslinių eks ų au o iai pasi elkia ki as ling is ines p iemones sa o kaip au o ių
požiū iui eikš i, y a linkę p isiim i a sakomybę už sa o eiginių eisingumą“ (Šolienė 2015:
156). Vis dėl o išsamesni kokybiniai y imai nepa i ina šios įž algos – mokslo kalboje
au o iai ne engia modalumo i ne isada ašo už ik in ai (Šinkūnienė 2015). Tokios iš ados
a k eipia dėmesį į p ak inių y imų s a bą i odo, jog eo inį modalumo ski s ymą eali
a osena ne isada pa i ina, pa yzdžiui, „ski is a p deon inio i nedeon inio bū inybės
po ipio ne isada aiški i p iklauso nuo kon eks o“ (Jasiony ė-Mikučionienė 2016: 4). A lik i
lie u ių kalbos modalumo y imai eikšmingi, is dėl o eikia pas ebė i, jog lie u ių
kalbo y oje kol kas i a ik ašy inė kalba. Dėl o s a bu plės i i iamąja medžiagą, ap ėp i kuo
daugiau aiškos p iemonių i , žinoma, a siž elg i į modalinių žymiklių a osenos kon eks ą.
Kaip jau minė a, modalumo aiškai ski a nemažai da bų, ačiau galimi one iniai
modalumo ypa umai nei lie u ių, nei ki ose kalbose ne i i. Kai ku užsimenama apie
in onacijos s a bą (S iubai ė 2011; Česnulienė 2012; Fa a o 2023), aip pa iename saky inės
i alų kalbos y ime eigiama, jog „modalumą saky inėje kalboje gali ody i i ki i požymiai,
okie kaip p ozodiniai elemen ai, eido iš aiška, ges ai i . .“ (Tucci 2011: 87). Vis dėl o nei
iename šių s aipsnių nė a paaiškinama, kokios konk ečios in onacijos a p ozodijos ypa ybės
i kaip žymi modalumą.
Ki as aspek as, sunkinan is one inių požymių y imą, y a as, kad modalumas gali bū i
e inamas i iš p agma ikos pe spek y os, kai modaliniai žymikliai epis emines, deon ines i
ki as eikšmes įgyja ik am ik ame kon eks e i p iklauso nuo pašneko o pasi inkimo, jo
kalbinės pa i ies bei aiškos į ai o ės. Tačiau su ink i ep ezen a y ių i kokybiškų
spon aninės kalbos pa yzdžių su pakankamu kiekiu į ai ių modalinių žodžių sudė inga, be o,
kalbė ojo in encija is iek lik ų nežinoma, ge iausiu a eju – ik numanoma. Y a da bų,
ku iuose is da bandoma nub ėž i aiškias kalbos ka ego ijų ibas, pa yzdžiui, y ime, ski ame
ilokucijai (angl. illocu ion), modalumui i požiū iui (angl. a i ude), nu odoma, jog kai ku ie
au o iai, „pa yzdžiui, Ungeheue (1972), [šnekos ak us i modalumą] laikė a pačia ka ego ija,
<...> o Lüd ke (1980) <...> iesiog ski ingomis au o iaus nuos a os pasakymo u inio

6
a ž ilgiu ūšimis“ (Mello, Raso 2011: 3). Taigi, is da nė a aišku, kada ašy inėje kalboje am
ik us leksinius iene us galime laiky i modaliniais žymikliais, ku iais au o ius eiškia
ne ik umą, galimybę, ikimybę, o kada am ik os ilokucijos aišką, kai, pa yzdžiui, no ima
in o muo i, p imin i, įgalio i i pan. Kai ku eigiama, jog „ iek modalumas, iek ilokucija odo
au o iaus „požiū į“ (Tucci 2011: 85)
3
. Panašiai y a i su pasakymo būdu. Ano kai ku ių
au o ių, „ ienokie pasakymo būdai y a susiję su p opozicijos u iniu, (pa yzdžiui, i onija,
ne ik umas, aki aizdumas, nuos aba i pan.), o ki i susiję su socialiniais pašneko ų san ykiais
komunikacinio ak o me u (pa yzdžiui, mandagumas, a ogancija, au o i e as i pan.)“ (Mo aes
i k . 2010, ci . iš Mello, Raso 2011: 4). Vadinasi, be leksinės, g ama inės aiškos, eikė ų
nus a y i i ki as ski iamąsias, iksliau, psichoakus ines, panašių ka ego ijų ypa ybes. Spėjama,
kad one inės aiškos y imai padė ų iksliau apib ėž i ne ik šias są okas, nes „kadangi iek
sąš elniai, iek epis eminis modalumas iš eiškia kalbė ojo požiū į į išsakomo eiginio
eisingumą, šie du eiškiniai y a glaudžiai susiję“ (Šinkūnienė 2008: 98). Į isus čia keliamus
i panašius klausimus kol kas neleidžia a saky i y imo naujumas, odėl i šiame s aipsnyje
p is a omų empi inių duomenų negalima palygin i su užsienio kalbų y imais. Taip pa
neda oma s a bių iš adų apie modalumo ie ą a p ki ų seman inių ka ego ijų, apsi ibojama
ik ieno modalumo ipo žymiklių analize panašios s uk ū os sakiniuose ikin is, jog gau i
ezul a ai p a e s olesniuose y imuose.
Ty imo ikslas – nus a y i s a biausius pag indinio ono i in ensy umo ypa umus
modalinėse azėse: koks pag indinis onas i in ensy umas būdingas modalinėms azėms, a
modaliniai žymikliai išsiski ia pag indiniu onu i in ensy umu, a šie požymiai gali
signalizuo i ski ingo laipsnio ik umą modalinėse azėse. Ty imo objek as y a ga sinės
kalbos iene ų ukmė ( empas), pag indinis onas i in ensy umas modalumą eiškiančiose
( oliau – modalinėse) skai omos kalbos azėse.
Ti iamąją medžiagą suda o a aminė azė, seman iškai ne u in i emocinio a spal-
io, – Šie ais ai didina k aujo spaudimą, . y. sakinys, įskai y as neu alia in onacija, i p ie jos
p idė i modaliniai žodžiai, y ime jie p iski iami d iems g upėms: žymin ys neuž ik in umą,
abejojimą ( a gu, nesu ik a, kažin, gal, ko ge o, u bū , odos, a ody ų, ma y ) a ba ski ingo
laipsnio už ik in umą (g eičiausiai, ikė ina, ik iausiai, be abejo, žinoma, s a biausia, deja, gaila,
pas a ieji u i apgailes a imo a spal į). Modalumą eiškian ys iene ai a ink i pagal unkcinėje
lie u ių kalbos g ama ikoje pa eikiamą są ašą (ž . Valeckienė 1998: 76–77).
A likus pa engiamąjį y imą su keliais dik o iais, kel as klausimas, a gau iems
ezul a ams į akos galėjo u ė i loginis ki is, dėl ku io modaliniai žodžiai a i aukš esniu onu
i in ensy iau; kodėl ieni iene ai bu o pab ėž i labiau; a dik o iai galėjo kai ku ių
modalumo žymiklių nea pažin i, ma kai ku ie jų (pa yzdžiui, gali, galė ų) bu o sakinio
idu yje i nė a susiję su kalbė ojo pasakymo u inio e inimu. Todėl šiame y ime
a ojamas ne p edika as su p iešdėliu – sukelia, o p edika as didina, jis laikomas cen iniu
3
„<...> bo h modali y and illocu ion communica e a speake ’s ‘a i ude’“ (Tucci 2011: 85).
7
azės žodžiu ( isada gauna loginį ki į), aip s ebima, a in onacija kaip no s kin a dėl
modalinio žymiklio p adžioje. Taip pa a sisaky a modalinių žymikių sakinio idu yje.
1. MODALINIŲ FRAZIŲ PAGRINDINIO TONO IR INTENSYVUMO
TYRIMO METODOLOGIJA
Suda an sakinius, nusp ęs a em is ik epis eminio modalumo pa yzdžiais, nes bū en
jie labiausiai a spindi subjek y umą kalboje i y a dažniausiai a ojami, odėl jų one iniai
ypa umai galė ų bū i yškesni. Kiek ienas sakinys įskai y as po is ka us. Be o, a aminis
sakinys iska įskai y as ne ik neu aliai, be i bandan imi uo i modalumą (neuž ik in umą,
abejojimą). Į ašai pa eng i da bo au o ės (24 m.), aip siek a iš eng i didelės duomenų
į ai o ės i už ik in i ezul a ų pa ikimumą: įskai an sakinius išlaikomas ienodas a s umas
a p mik o ono i bu nos, o azės a iamos s engian is kaip įmanoma ge iau pe eik i
modaliniais iene ais žymimas eikšmes, isu išlaikomas as pa s cen inis azės žodis. Tokį
sp endimą lėmė i anks esnio y imo pa i is, kai dik o ių į ai o ė nepadėjo a skleis i galimų
dėsningumų. Todėl daba ikė asi, jei, įga sinus žinan y imo objek ą, is dėl o yškių
akus inių ski umų nebus nus a y a, galima p ognozuo i, kad modalumas eiškiamas
seman iškai i g ama iškai, be ne one iškai. Iš iso analizuo i 57 į ašai: iš jų – 51 azių su
leksiniais modalumo žymikliais į ašas, 3 – azių, ku iose modalumas eiškiamas ik in onacija
i 3 a aminės azės į ašai.
Į ašams segmen uo i, ano uo i i pasi ink iems one iniams požymiams nus a y i
naudo a ga sų analizės p og ama „P aa “ (Boe sma, Weenink 2022, 6.2.23 e sija). Pi miausia
bu o klausomasi į ašo i jis segmen uojamas (pažymimos azių i žodžių ibos). 1 pa eiksle
pa eikiamas pag indinis p og amos analizės langas, ku ma y i ga so banga i šuje,
spek og ama idu inėje juos oje i ano uo a azė apačioje.
1 pa eikslas. Pag indinis „P aa “ p og amos langas
8
Toliau kiek iename į aše pasi enkamas i iamasis segmen as: isa azė, modalinis
žodis, likusi azės dalis. Šiose azių dalyse išma uojamas pag indinio ono (F0) i in ensy umo
idu kis i maksimumas bei pag indinio ono s anda inis nuok ypis i minimumas. S a is inis
duomenų eikšmingumas į e in as k i e ijumi ( eikšmingumo lygmuo y a 0,5). Ty ime
naudojami ekspe imen inis, ins umen inis ga sų analizės i ap ašomasis me odai.
2. MODALINIŲ FRAZIŲ IR MODALUMO ŽYMIKLIŲ PAGRINDINIS
TONAS
Pag indinis onas (angl. undamen al equency), žymimas F0, odo balso s ygų
sukeliamų i pesių dažnį. Šiame y ime F0 ma uojamas he cais (Hz). P og ama gau as i iamų
segmen ų pag indinio ono idu kis (F0 id), aukščiausios (F0max) i žemiausios (F0min) jo
eikšmės. F0 s anda inis nuok ypis, a ba s anda d de ia ion ( oliau – F0SN), odo, kiek
a ijuoja pag indinio ono dažnis, . y. kuo pla esnė pag indinio ono ampli udė, kuo labiau
kalban a ijuojama onu, uo didesnis F0SN gaunamas.
Pag indinio ono idu kio (F0 id) ezul a ai odo, kad 7 iš 18 modalinių azių F0 id
y a aukš esnis nei neu alioje azėje. Dėsningų modalinių azių F0 id ski umų ne ienodą
neuž ik in umo laipsnį žyminčiose azėse nenus a y a, abejojimą i ik umą žyminčių azių
F0 id be eik ienodas: a i inkamai 215 Hz i 212 Hz. A k eip inas dėmesys į ai, kad azės be
modalinio žymiklio, be iš a s imi uojan neuž ik in umą, F0 id gana aukš as i y a a p
penkių aukščiausiu F0 id pasižyminčių azių (ž . 1 len elę).
1 len elė. F azių i modalinių žymiklių F0 id, azių F0min i F0max (Hz)
Sakinys
F azės
F0 id i
F0SN
Modalinio
žodžio
F0 id
F azės
dalies
F0 id
F azės
F0min
F azės
F0max
Šie ais ai didina k aujo spaudimą. (neu ali azė)
214 (±23)
-
-
176
275
Šie ais ai didina k aujo spaudimą. (imi uo as
modalumas)
222 (±25)
-
-
177
281
Va gu, a šie ais ai didina k aujo spaudimą.
209 (±31)
247
196
164
319
Nesu ik a, a šie ais ai didina k aujo spaudimą.
206 (±28)
225
195
167
317
Kažin, a šie ais ai didina k aujo spaudimą.
199 (±23)
226
193
165
292
Gal šie ais ai didina k aujo spaudimą.
234 (±30)
234
233
160
301
Tik iausiai šie ais ai didina k aujo spaudimą.
212 (±32)
234
205
162
300
Be abejo, šie ais ai didina k aujo spaudimą.
209 (±23)
223
203
174
307
Žinoma, šie ais ai didina k aujo spaudimą.
205 (±31)
233
195
161
329
9
Visose 17 azių su modaliniais žymikliais s aciona us agmen as (Šie ais ai didina
k aujo spaudimą) bu o iš a as žemesniu onu negu modalinis iene as, be ski umas labai
į ai uoja, pa yzdžiui, azėse su gal, ko ge o, odos, g eičiausiai ski umas labai mažas i galima
eig i, kad i modalinis žymiklis nebu o išski as pag indiniu onu.
Modalinio žymiklio F0 id idu iniškai 1,1 ka o aukš esnis nei likusios azės dalies, šie
ski umai s a is iškai eikšmingi ( p=5,4> 0,05=2,1). Vadinasi, modaliniai žymikliai y a
pab ėžiami i g eičiausiai gauna loginį ki į (angl. ph asal s ess) – ampa s a biausiu azės
žodžiu i y a iš yškinamas F0, a ba ampa sa a ankiška idine aze (angl. in e media e ph ase),
. y. in onacinės azės dalimi.
Žymiklio gal F0 id labiausiai panašus į os pačios azės s aciona aus agmen o (Šie
ais ai didina k aujo spaudimą). Tam, ma y , u i į akos nedidelis ga sų kiekis i ik ienas
skiemuo, odėl gal ampa kli iku i p isišlieja p ie olesnio žodžio i isa azė iš a iama gana
aukš u pag indiniu onu.
Lyginan iek abejojimą, iek už ik in umą žyminčių modalinių iene ų i a i inkamai
po jų einančių s aciona ių agmen ų F0 id, nepas ebė a jokių yškesnių ski umų. No s
abejojimą eiškiančių modalinių iene ų i likusios azės dalies F0 id (a i inkamai 232 Hz i
210 Hz) y a šiek iek aukš esni nei už ik in umą žyminčių azių (modalinių iene ų 228 Hz,
likusios azės 207 Hz), be ski umai a p abejojimą i ik umą eiškiančių azių a i inkamų
dalių nė a s a is iškai eikšmingi (modalinių iene ų k i e ijus p=0,58< 0,05=2,1; likusios
azės – p=0,84< 0,05=2,1).
Lie u ių kalbos emocijų y imuose (De eške ičiū ė, Kazlauskienė 2016) bu o
nus a y a, kad eiškian s ip esnes emocijas, pag indinio ono s anda inio nuok ypio (F0SN)
eikšmės padidėja. P ognozuo a, kad šiame y ime F0SN ski umus galė ų lem i modalinis
žodis: jei modalumas iš iesų y a susijęs su (ne)už ik in umu, neu alių azių F0SN bū ų
mažesnis. Tik ijų azių F0SN y a oks pa kaip i a aminės, ki ose azėse F0SN idu iniškai
1,3 ka o aukš esnis. Labiausiai nuo neu alios azės F0SN ski iasi azės su modaliniais
žymikliais a gu, nesu ik a, gal, ikė ina, ik iausiai, odos, ma y , žinoma. Kaip ma y i, į šį
są ašą įeina iek didelę, iek mažą abejonę eiškian ys modaliniai iene ai, ai odo, kad F0SN
gali a ijuo i i kai kalbama už ik in ai, pa yzdžiui, už ik in ai skai an sakinį su žymikliu
žinoma, balso onas a ijuoja be eik ienodai kaip i skai an sakinį su a gu. Be o, šių d iejų
iene ų F0 id ypač aukš as likusios azės a ž ilgiu.
Ti ose azėse pag indinio ono maksimumas (F0max) s y uoja nuo 275 Hz iki
333 Hz. Aukščiausios F0max eikšmės už iksuo os azėse su modaliniais ikė ina, ma y ,
žinoma, a gu (319–333 Hz). Ma y i, kad aukš esnis F0max nė a susijęs su modalinio iene o
S a biausia šie ais ai didina k aujo spaudimą.
208 (±24)
223
204
168
302
Deja, šie ais ai didina k aujo spaudimą.
209 (±25)
215
208
166
281
Gaila, šie ais ai didina k aujo spaudimą.
212 (±24)
220
210
173
285
16
P ope ies o Modal Ma ke s in Old Li huanian W i ings ( he 16 h Cen u y)]. – Lie u ių
kalba 10, [1–22]. DOI: h p://dx.doi.o g/10.15388/Lie kalb.2016.10.9926.
Kau mann S e an, Condo a di Cleo, Ha izano Valen ina 2006: Fo mal App oaches o
Modali y. – The Exp ession o Modali y, ed. W. F awley, Be lin, New Yo k: Mou on
de G uy e , 71–106.
Mello Heliana, Raso Tommaso 2011: Illocu ion, Modali y, A i ude: Di e en Names o
Di e en Ca ego ies. – P agma ics and P osody: Illocu ion, Modali y, A i ude,
In o ma ion Pa e ning and Speech Anno a ion, ed. H. Mello, A. Panunzi, T. Raso,
Fi enze: Fi enze Uni e si y P ess, 1–18.
Nuy s Jan 2001: Epis emic Modali y, Language, and Concep ualiza ion: A Cogni i e-P agma ic
Pe spec i e, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. DOI:
h ps://doi.o g/10.1075/hcp.5.
Nuy s Jan 2006: Modali y: O e iew and Linguis ic Issues. – The Exp ession o Modali y, ed.
W. F awley, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e , 1–26.
Palme F ank R. 2001: Mood and Modali y, 2nd ed., Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Palme F ank R. 2003: Modali y in English: Theo e ical, Desc ip i e and Typological
Issues. – Modali y in Con empo a y English, ed. by R. Facchine i, F. Palme ,
M. K ug, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e , 1–17. DOI:
h ps://doi.o g/10.1515/9783110895339.1.
Pe kins Michael R. 1983: Modal Exp essions in English, London: F ances Pin e . DOI:
h ps://doi.o g/10.2307/414408.
Pie and ea Paola 2005: Epis emic Modali y: Func ional P ope ies and he I alian Sys em,
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Po ne Paul 2009: Modali y, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Lyons John 1977: Seman ics, Camb idge: Camb idge uni e si y p ess.
S iubai ė Ju gi a 2011: Tex Modali y and he Modus in Li huanian and English a
Re iew. – Kalba i kon eks ai 2, 249–257.
Šinkūnienė Jolan a 2008: Au o iaus pozicijos š elninimas: a pdalykiniai i a pkalbiniai
aiškos p iemonių ypa umai [Hedging in Li huanian and English Resea ch A icles:
A C oss – Disciplina y and C oss – Linguis ic S udy]. – Kalbo y a 58, 97–108.
Šinkūnienė Jolan a 2015: Neepis eminis modalumas lie u ių i anglų mokslo kalboje:
kiekybiniai i kokybiniai a osenos ypa umai [Nonepis emic Modali y in English and
Li huanian Academic Discou se: Quan i a i e and Quali a i e Pe spec i es]. –
Kalbo y a 67, 131–154. DOI: h p://dx.doi.o g/10.15388/Klb .2015.8946.
Šinkūnienė Jolan a, an Olmen Daniel 2012: Modal Ve bs o Necessi y in Academic English,
Du ch, and Li huanian: Epis emici y and/o E iden iali y? – Da bai i dienos 58, 153–
181.

17
Šolienė Aud onė 2007: Epis emic Modali y in English and Li huanian T ansla ions. – Kalba
i kon eks ai 2, 90–102.
Šolienė Aud onė 2013: Epis eminio modalumo ek i alen iškumo pa ame ai anglų i lie u ių
kalbose: dak a o dise acija [Pa ame e s o Epis emic Modali y Equi alence in English
and Li huanian: Doc o al Disse a ion], Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Šolienė Aud onė 2015: Mul i unc ionali y o Modal Ma ke s: Li huanian Epis emic
Ad e bials gal and galbū ‘pe haps/maybe’ s. Thei T ansla ional Co e-
spondences. – Kalbo y a 67, 155–176. DOI:
h p://dx.doi.o g/10.15388/Klb .2015.8947.
Tucci Ida 2011: Illocu ion and Modali y in Spoken I alian: Pe o ming a Speech Ac Th ough
Wo ds and Judging Thei Seman ic Con en : a Co pus-Based Analysis. – P agma ics
and P osody: Illocu ion, Modali y, A i ude, In o ma ion Pa e ning and Speech
Anno a ion, ed. H. Mello, A. Panunzi, T. Raso, Fi enze: Fi enze Uni e si y P ess, 83–
100.
Usonienė Au elija 2006a: Epis eminio modalumo aiška: ek i alen iškumo b uožai anglų i
lie u ių kalbose [The Exp ession o Epis emic Modali y: Equi alence Fea u es in
English and Li huanian]. – Da bai i dienos 45, 97–108.
Usonienė Au elija 2006b: Tikimybės eiksmažodžiai anglų i lie u ių kalbose: a i ikmenų
paieška [Ve bs o P obabili y in English and Li huanian: In Sea ch o Equi alen s]. –
Bal is ica, 41, 321–332. DOI: h p://dx.doi.o g/10.15388/bal is ica.41.2.1002.
Usonienė Au elija 2016: Reikšmės pasaulis: eks ynais pa em i seman iniai kalbų y imai [The
Wo ld o Meaning: Tex -Based Seman ic Language Resea ch], Vilnius: Vilniaus
uni e si e as.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Kalbos ugdymo p og ama
[Func ional G amma o he Li huanian Language. Language Educa ion P og am],
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
an de Auwe a Johan, Plungian Vladimi 1998: Modali y’s Seman ic Map. – Linguis ic
Typology 2(1), 79–124.