Platformos nepriklausomos adapcinės mokymo ir mokymosi sistemos medicininėms išlaidoms ir tolesniam mokymui

Iš

Medicinos biometrijos ir informatikos institutas Medicinos informatikos departamentas (direktorius: prof. dr. R. Haux)

ir

Laboratorijos kompiuterio pagalba medicinos mokymasis (vadovas: prof. dr. dr. h.c. H.-G. Sunday, prof. F.J. Leven)

Platformos nepriklausomos adapcinės mokymo ir mokymosi sistemos medicininėms išlaidoms ir tolesniam mokymui

Įstatymo disertacija dėl Doctor scientiarum humanarum (Dr. sc. hum.) iš Ruprecht Karls'o universiteto Heidelbergo medicinos fakulteto

Martin Haag iš Brettheimo

Pralaimiausias dienos yra tas, kai tu nesisekai. A. DE SAINT-EXUPÉRY

Dekanas: Prof. Dr. Dr. h.c. H.-G. Sekmadienį prižiūrėtojas: Prof. Dr. R. Haux

Mokymo ir mokymosi sistemos gali padaryti svarbų indėlį į kokybišką medicininį mokymąsi, padedant tobulinti mokymosi patirtį realioje praktikoje arba geriau paruošti mokinius šios praktikos veikimui. Tačiau šiuo metu prieinamos kompiuterinės mokymo (CBT) sistemos turi tam tikrų koncepcinių trūkumų, kurie, be to, kad jos nėra įtrauktos į mokymo programas, yra atsakingi už jų palyginti nedidelį naudojimąsi Vokietijoje.

Šiame tyrime, inter alia, bus pateikti atsakymai į šiuos klausimus:

• Kokios koncepcinės savybės turi turėti mokymo ir mokymosi sistema, kad būtų pašalintos esamų CBT sistemų trūkumai?

• Kaip pasiekti, kad mokiniai daugiau naudojotųsi mokymo/mokymosi sistemomis?

• Kaip pagerinti medicinos mokytojų priėmimą į mokymo ir mokymosi sistemas?

Išaiškinamoje sprendime numatoma mokymo ir mokymosi sistemos skylė, kuria specialistai, neturintys kompiuterių žinių, gali sukurti aukštos kokybės mokymo ir mokymosi sistemas ir padaryti jas prieinamos visame pasaulyje. Pasirinktas šelės požiūris leidžia lengvai panaudoti tiek domeno turinį, tiek mokymo ir mokymosi sistemos funkcionalumą. Šelė yra pagrįsta išsamiomis duomenų struktūromis, kurias apibūdina objektų orientuota semantiška duomenų modeliacija.

Mokytojai gali kurti mokymo ir mokymosi sistemas, kurios atitinka jų asmeninius poreikius, naudojant "Shell" autorių subsistemą. "Shell" mokymosi ir mokymosi subsistemas yra visiškai grindžiami interneto programomis ir internetiniais standartais. Jie yra platformo nepriklausomi. Tai užtikrina, kad sukurtos sistemos gali būti naudojamos visose kompiuteriuose, kuriuose yra interneto prieiga, taip pat mokinių ir dėstytojų asmeniniuose kompiuteriuose, pasirinkdami modemą arba ISDN adapterį.

Įkurtos sistemos yra adaptacinės ir pritaikomos, t. y. pritaikomos savo naudotojams, bet gali būti pritaikytos ir jiems, priklausomai nuo asmeninių pageidavimų.

Įgyvendintos koncepcijos buvo įgyvendinamos pagal CAMPUS projektą (kompiuterizuotą medicininę mokymąsi ir tolesnį mokymąsi platformomis nepriklausančios programinės įrangos) ir pagrindinės CAMPUS mokymo ir mokymosi sistemos sritys yra pediatrija ir infekcija.

1 INTEGRACIJA ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

1.1 PROBLEMATIKOS ir motyvacijos

1.2 PROBLEMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.3 Tikslas ir klausimas 5

1.4 DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS DARBAS

2 pagrindiniai reikalavimai 7

2.1 Nustatymo apibrėžimai 7

2.2 Medicininis mokymas8

2.2.1 BMG projektas 9

2.2.2 Berlyno reformų studijų kursas 10

2.2.3 Studijų reforma ir CBT

2.3 Kompiuterinis mokymas

2.3.1 Mokymo ir mokymosi sistemų sąveikos formos

2.3.1.1 Sąveikos forma Pranešimas ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

2.3.1.2 Interakcijos forma Perrašymas 12

2.3.1.3 Interakcijos forma Drill & Practice 13

2.3.1.4 Interakcijos forma Tutorialinis dialogas

2.3.1.5 Interakcijos forma Simulacija

2.3.2 CBT sistemų kūrimas 14

2.3.3 Probleminė mokymasis su CASUS 15

2.4 Internetinis tinklas 16

2.4.1 Hipertekstas ir hipermedia

2.4.2 Hiperteksto trūkumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.5 WBT SYSTEMES ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

2.5.1 Architektūros tipai 20

2.5.1.1 Kliento pagrįsta architektūra ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

2.5.1.2 Atvirojo duomenų ir žinių architektūra ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

2.5.1.3 Distributed Teaching architektūra 23

2.5.1.4 Serverių bazės architektūra 24

2.5.2 Klientų ir serverių komunikacija 25 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.5.3 Interneto interneto išteklių integravimas 27

2.5.3.1 Įvairios atstovavimo koncepcijos 28

2.5.3.2 Granuliarumo problema 28

2.5.3.3 išteklių kokybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.5.3.4 Interneto tinklo dinamika 29

2.5.3.5 Integravimo laipsnis ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.6 PLATIFORMOS priklausomybė 30 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.6.1 Nuotolumas 30

2.6.2 Pagrindinės technologijos platformos nepriklausančių TPS sistemų kūrimui

2.7 Atitinkamumas ir prieinamumas 33

2.8 INTELIGENTINOS TUTORIJOS SYSTEMOS 36

2.8.1 Įstatymas: ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

2.8.1.1 Ekspertų modulis 37

2.8.1.2 Studentų modulis ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.8.1.3 Mokymo modulis 39

2.8.1.4 Komunikacijos modulis 41

2.8.1.5 Parama plėtrai 41

2.8.2 Inteligentinių mokymo sistemų kritika 41

2.8.3 D3 ir TRAINERiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.9 SEMANTISKAS DATOS MODELINIMAS 43

2.10 DATENBANKOS ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.10.1 Relacinis duomenų modelis ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

2.10.2 Objektai orientuotos ir objektų santykinės duomenų bazės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3 Įkūrimas ir modeliavimas 53

3.1 WBT sistemos pasiūlymai ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.1.1 Turinys ir didaktinė veikla 53

3.1.2 Architektūra 54

3.1.3 pagrindinės technologijos

3.1.4 Architektūros sprendimas 56

3.2 Fazinio modelio WBT sistemų kūrimas ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.2.1 Didaktinis analizė 58

3.2.2 Reikalavimo analizė 58

3.2.3 Pranešimų dizainas 60

3.2.4 Domeno modeliavimas 60

3.2.5 Mokymo funkcijos modeliavimas ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.2.6 Pasiskirstymo dizainas

3.2.7 Įgyvendinimas ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2.8 Duomenų ir žinių rinkimas ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2.9 Sistemos bandymas 62

3.2.10 Evaluacija ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.3 Mokslo ir mokymosi sistemas CONCEPTAS ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.4 CAMPUS KONCEPTAS 64

3.4.1 CAMPUS Mokymo ir mokymosi sistemos sluoksnis 64

3.4.2 Lėktuvų modelis ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.4.3 Mokymo modelis 68

3.4.4 Apklausos aprašymo modelis 73

3.5 KONCEPTUALIS MODELINGAS 75

3.5.1 Normalų rezultatų modelis 75

3.5.2 Apklausos modelis ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.5.3 Patikrinimo modelis 88

3.5.4 Žodinio pavyzdys ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.5.5 Layout modelis 99

3.5.6 Naudotojų modelis ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

3.5.7 Klausimo modelis 105

3.5.8 WBT sistemos modelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4 REALIZIJA ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

4.1 Gaminimai ir pagrindinės technologijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.2 AUTORS SYSTEMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.3 Mokymosi sistema 115

4.4 Mokymosi sistema 117

4.5 KAMPUS/Pediatrija ir KAMPUS/INFEKTIOLOGYJA

5 DALYBA ir diskusija: ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

6 LITERATūra 125

PRIESDAMAS ... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

I SYMBOLE AND NOTATION ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

II LOGIKALUS MODELAS ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

III SUKRUTINAMAS PRIESIMAS ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

IV BILDIMAS PRIEBDIMAS ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

V TABELINKAS 175 ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

VI INDEX ... ... .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. .. ..

1 Įgyvendinimas

1.1 Problema ir motyvacija

Jau šeštajame dešimtmetyje, po antrosios didžiosios kompiuterių kartos įvedimo į universitetus, buvo pradėta kurti CBT sistemas (kompiuterių pagrįstas mokymas) [OWEN, HALL ir t. 65]. Nors nuo to laiko kompiuterių galios kaina sumažėjo daug kartų ir dabar yra daugelyje kompiuterių, turinčių kompiuterių, kompiuterių pagrįstas mokymas medicinos srityje [LEVEN, SCHULZ ir t. 95; KLAR, BAYER 90; KALLINOWSKI, MEHRABI ir t. 97, BAUR, MICHAELIS (Hrsg.) 90] Vokietijoje. Nors ALFISCHENBERG universitetas čia nėra išimtis. Be to, ten tik nedaug žmonių palaiko kompiuterių pagrįstą multimedijos kompiuterių sistemą, kuri yra pagrįsta bendros kokybės kompiuterių ir medijos mokymo institucijomis.

CBT buvo sumažinta įvairiomis veiklomis [HAAG 95]. Tačiau vis dar trūksta geresnio CBT įtraukimo į mokymo programas. Taip pat dėstytojai vis dar labai retai parodo savo studentus geroms mokymo/mokymosi sistemoms. Didžioji MC (MultipleChoice) testų dalis fizikos ir valstybinių egzaminų metu daro tai, kad medijos bibliotekų ar parodyklių, kurios yra studentams prieinamos kaip ir bibliotekos, pasiūla kaip ir savarankiškai naudojamos bibliotekos, yra mažai panaudota. Po įvairių universitetų mokymų, MC (MultipleChoice) yra naudojama tik maždaug 2-5 proc. medicinos studentų.

Dėl to gali būti įvykdoma Medicininės akreditacijos reglamento (EBPO) 2 straipsnio 2 dalies (EBPO 89) reikalavimas, kad būtų išvengta nepagrįstai didelių uždavinių mokymuose; medicininiai studentai, naudodamiesi CBT sistemomis, turi galimybę dažniau taikyti ir taip stiprinti savo įgytą žinias.

Mokslo taryba taip pat yra teigiama prieš naudojimąsi CBT sistemomis medicinos mokymuose:

Praktikos sritis taip pat apima studentų kontaktą su praktinėmis klinikinėmis problemomis, diskusijomis apie kauzistikas ir sprendimų strategijas, diferencijiniais diagnozėmis ir diferencijinėmis terapijomis. Čia gali būti naudinga naudoti asmenines žiniasklaidas. Nors audiovizualinės ir kompiuterinės mokymo programos arba darbo vietos negali pakeisti praktinės patirties, jos yra vertingos priemonės seminarų rengimui ir žinių apie retas ligas ar ypač sudėtingas dalykus įgyimui.

Savo naujausiose rekomendacijose apie mokymosi ir mokymosi aukštųjų mokyklų plėtrą per multimedijas jis rašo:

Multimedijos studijų pasiūlymai sustiprina mokymosi patirtį praktikoje (pvz., laboratorijoje, virtualioje praktikoje; jie atveria naujas galimybes efektyviai parengti tokią praktiką ir remti mokymosi galimybes simuliuotose aplinkoje). Medicinoje yra įspūdingi pavyzdžiai.

Heidelbergo universiteto medicinos laboratorijoje patirtis rodo, kad medicinos studentai labai mėgsta tvarkyti multimedijos atvejo simulacijas. Vis dėlto studentai daug mažiau dėmesio skiria tiesioginėms naršymo sistemoms, ypač toms, kuriose nėra multimedijos komponentų. Deja, komercinėje rinkoje vis dar nėra daug kokybės mokymo ir mokymosi sistemų. Medicinos leidėjai pasitiki tik universitetuose ir praktiškai neveikia CBT sistemų. Tai yra prasminga, nes čia yra sutelkta reikiama profesinė žinios. Tačiau tai reiškia, kad naudotojų sąsajos, net jei jie yra vieni, paprastai yra labai susijusios su individualiomis mokyklomis. Medicinos leidėjai pasitiki tik universitetuose ir praktiškai neveikia CBT sistemų.

Ši padėtis netrukus pasikeis, nes mokymosi ir mokymo sistemų kūrimo išlaidos yra labai didelės, o paklausa yra palyginti maža. Todėl leidėjų įsipareigojimas šiuo klausimu šiuo metu yra sunkiai įmanomas. Todėl medicinos koledžai ateityje turės investuoti į aukštos kokybės CBT sistemų kūrimą, jei jie ketina panaudoti tokias sistemas mokymo srityje. Tai ypač būtina atsižvelgiant į daugelį metų planuojamą gydytojų akreditacijos tvarkos atnaujinimą (pvz., BM GESUNDHEIT (Hrsg.) 93)), kuriame, inter alia, numatoma mažesnė MCT ekspertų grupės dalis tyrimuose.

Taip pat tarpžeminiai projektai, tokie kaip VIROR projektas (Virtual University of Oberrhein) [VIROR], kuriame dalyvauja laboratorija kompiuterizuotoje medicinos mokymuose, suteikia puikias galimybes keistis informacija.

Be to, World Wide Web [LOWE, LOMAX et al. 96] siūlo visiškai naujas perspektyvas platformos nepriklausomų, tinklalapiškų mokymosi ir mokymosi sistemų įgyvendinimui, o dažnai tik toje platformoje. Šitie sistemos yra esminiai pranašumai prieš tradicines CBT sistemas [AUHUBER 98, HOOPER, J. O'CONNOR et al. 95, PASTERKAMP 91], sukurtas tam tikroje kompiuterinėje platformėje, kurioje yra tinklas raštu, ir dažnai tik šioje kompiuterinėje platformėje. Tokie sistemos suteikia esmines pranašumas [AUHUBER 98, HOOPER, J. O'CONNOR et al. 98].

1.2 Problemos

Iki šiol rinkoje esančios tradicinės CBT sistemos rodo įvairias koncepcines silpnybes ir daugelyje medicinos paslaugų teikėjų susiduria su priėmimo problemomis. Konvencinės CBT sistemos yra mokymosi ir mokymosi sistemos, kurios gali veikti ant standalone kompiuterių be tinklo ir yra platinamos ant duomenų teikėjų, dažniausiai per medicinos specialistų leidimus.

Problemas 1: tradicinės CBT sistemos yra platformos priklausomos, todėl studentams ar universitetams reikia tinkamos techninės ir programinės įrangos platformos, kad galėtų dirbti su mokymo/mokymosi sistema.

Problemas 2: įprastinės CBT sistemos turi būti įdiegtos. Įstatymas reikalauja laiko ir vietos kompiuterio diskelio saugojimo vietos. Be to, įdiegimas, ypač Windows PC, gali sukelti nestabilumą.

Trečioji problema: įprastinių CBT sistemų atnaujinimas yra sudėtingas, nes visiems naudotojams reikia nusiųsti atnaujinimus ir juos įrašyti į savo kompiuterius.

Problemas 4: Naudojant įprastines CBT sistemas savarankiškoje studijoje, studentai liko vieniems, jei negali spręsti problemų, susijusių su sistemos žiniomis, savarankiškai.

Problemas 5: įprastinės CBT sistemos paprastai nėra adapcinės. Adaptivumas, t. y. mokymo/mokymosi sistemos pritaikymas vartotojui, praktiškai galima rasti tik išmaniose mokymo sistemose (žr. 2.8 skyrių). Jų kūrimas yra labai sudėtingas.

Problemas 6: Esamų CBT sistemų kūrimo metu daugeliu atvejų nepakankamai dėmesio buvo skiriama mokymo ir mokymosi turinio (domeno žinios, multimedijos mokymo ir mokymosi medijos ir kt.) ir mokymo ir mokymosi sistemos funkcionalumui. Dažnai domeno duomenys ir domeno žinios nėra griežtai atskirti nuo mokymo ir mokymosi sistemos funkcionalumo.

7 problema: Mokymo ir mokymosi sistemų kūrimas yra labai laiko ir sąnaudos reikalaujantis ir reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir informatikos žinių.

8 problema: Daugelis dėstytojų turi kritinį požiūrį į CBT sistemas, ypač į sistemas, kurios nebuvo sukurtos jų pagalba.

1.3 tikslas ir klausimas

Siekiant išspręsti minėtus problemas ir taip skatinti CBT sistemų naudojimą ir plėtrą, reikia sukurti sistemas, kurių architektūra yra iš esmės nauja.

Darbui kyla šie tikslai ir klausimai:

1 tikslas: sukurti novatorišką koncepciją, kuria būtų galima įgyvendinti mokymo ir mokymosi sistemas, naudojamas medicinos mokymo ir tolesnio mokymo srityje.

Šiems tikslams reikia atsakyti į šiuos klausimus:

Klausimas 1.1: Kokios koncepcinės savybės turi turėti mokymo/mokymosi sistema, kad būtų galima

Kaip išspręsti konvencinių CBT sistemų problemas, aprašytas 1.2 skyriuje?

Klausimas 1.2: Kaip pasiekti, kad mokiniai labiau naudojotųsi mokymo/mokymosi sistemomis?

Klausimas 1.3: Kaip medicininiai dėstytojai gali priimti mokymo/mokymosi sistemas?

Klausimas 1.4: Kaip pritraukti dėstytojus didinti savo mokyklose CBT sistemas ir skatinti savo studentus dirbti su CBT?

Klausimas 1.5: kokiu mastu koncepcija gali būti laikoma nepriklausoma nuo profesinės srities?

2 tikslas: pavyzdinė sukurtų koncepcijų įgyvendinimas prototipuojant

Pediatrinės ir infekcinės medicinos specialistai.

1.4 Darbo suskirstymas

3 skyriuje išsamiai aprašoma parengta sprendimo koncepcija problemoms, aprašytoms 1 skyriuje; 4 skyriuje trumpai pateikiama koncepcijų įgyvendinimas CAMPUSprojekte (kompiuterinis mokymas ir mokymas medicinos srityje naudojant neplatforminę programinę įrangą).

2 Pagrindiniai principai

2.1 Terminų apibrėžimai

Kompiuterinis mokymas (CBT): Kompiuterinis mokymas yra mokymo forma, kurioje kompiuteris naudojamas ne kaip mokymosi objektas, o kaip mokymo priemonė.

CBT sistema: taikomosios programinės įrangos produktas ir, jei reikia, papildoma įranga, kuri gali būti naudojama kompiuteriui mokytis ir mokytis.

Konvencinė CBT sistema: CBT sistema, veikianti stand-alone kompiuteryje be tinklo ryšio ir dažniausiai platinama per tradicinius platinimo būdus (dažniausiai medicinos specialistų leidimus) duomenų laikyklose.

WBT sistema: CBT sistema, pagrįsta Internetu arba Pasaulio platiniu tinklu (WWW) ir joje naudojamais standartais.

Internetinis mokymas (WBT): kompiuterinis mokymas naudojant WBTS sistemas.

Mokymo ir mokymosi sistemos funkcionalumas: "mokymo ir mokymosi sistemos funkcionalumas" reiškia visas mokymo ir mokymosi sistemų charakteristikas atitinkančias komponentas, kuriomis sistema tinka mokymui, įskaitant mokymo komponentus (įgyvendintos mokymo strategijos), pristatymų komponentus ir navigacijos funkcijas (navigacijos sistemose).

Mokymo ir mokymosi sistemos klientas: dalis mokymosi ir mokymosi sistemos, kuri, esant mokymosi ir mokymosi sistemoms, yra įsikūrusi kliento ar serverio architektūroje ir bendrauja su mokymosi ir mokymosi sistemos serveriu per kompiuterio tinklą.

Mokymo ir mokymosi sistemos serveri: dalis mokymosi ir mokymosi sistemos, kuri, esant mokymosi ir mokymosi sistemoms, yra įsikūrusi serverio kompiuteryje ir bendradarbiauja su mokymosi ir mokymosi sistemos klientu per kompiuterių tinklą.

Pagrindinė technologija: WBT sistemų kūrimo technologija arba programavimo kalba.

Mokymo / mokymosi sistemos skyrius: CBT sistemos dėžė, kurioje yra tik mokymosi / mokymosi sistemos funkcionalumas, kuri sukuria CBT sistemą, pridedant domeno duomenis ir domeno žinias.

2.2 Medicininis mokymas

Medicinos žinios šiandien yra tokios didelės, kad net turint didelę specializaciją tam tikroje srityje, beveik neįmanoma peržiūrėti turimos žinios kiekio [WEED 89]. Be to, ši žinios keičiasi gana greitai, todėl medicinos studijų metu praktiškai neįmanoma suteikti studentams pakankamai medicininės žinios [ARBEITSKREIS MEDICINERAS EDUCATION 95 S. 73].

Todėl egzistuoja daug įvairių reformų pasiūlymų (darbo grupė MEDICINE EDUCATION 95, MUSICINE EDUCATION 92, BUSINESS MINISTERY FOR HEALTH (BUSINESS MINISTERY FOR HEALTH) 93, MFT-PRESIDENT COMMISSION 96) dėl kurių daugeliu atžvilgių atrodė, kad susidaro sutarimas dėl priemonių, kurių reikia imtis [EITEL 93a]. 1989 m. vadinamasis Murrhardter Kreis (darbo grupė MEDICINE EDUCATION remiama Robert BOSINS Stipendija) paskelbė studiją apie medicinos mokymo būsimą. Šis tyrimas sudarė diskusijų pagrindą reformų diskusijoms Vokietijoje. 1995 m.

• Medicinos studijos pagrindinis dėmesys skiriamas faktinių žinių perdavimui, o supratimas ir gebėjimas spręsti problemas yra mažiau intensyviai perduodami.

• Rašytiems egzaminams, kurie atliekami nacionaliniu lygmeniu, reikalaujama pernelyg daug išsamių žinių, kurios dažnai nėra labai svarbios profesinėje praktikoje ir greitai pamirštamos.

• Medicinos studentai nėra pasirengę mokytis toliau savarankiškai, o tai būtų būtina dėl sparčiai besikeičiančios mokslo, technologijų ir visuomenės aplinkos dėl profesinio medicinos mokymo.

• Su pacientais ir jų problemomis elgiamasi nepakankamai.

• Informacijos tvarkymo naudojimas nepakankamai skelbiamas, taip pat nepakankamai mokomi komunikaciniai įgūdžiai.

• Medicinos studijų metu fiziniai aspektai turi pirmenybę prieš psicho-socialinius, etinius ir emocinį aspektą.

• Studijos metu teikiamas klinikinis mokymas nėra pakankamas bendrosios medicinos srities veiklai.

• Įvairių dalykų ir mokymo lygių mokymo turinio koordinavimas yra prastesnis.

• Daugeliui aukštojo mokslo mokytojų mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūra yra svarbiausia už mokymąsi, o tai dažnai lemia nepageidaujamą mokymo kokybę.

• Aukštojo mokslo, biomedicino ar psichosocialinių aspektų aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo mokslo aukštojo.

Iš išvardytų kritinių taškų matyti, kad reformų mokymo programa turi būti:

• Studentai turėtų būti geriau apmokyti pirminę medicinos veiklą.

• Savarankiškas, problemos orientuotas ir aktyvus mokymasis turėtų būti skatinamas.

• reikėtų panaikinti griežtą klinikinio ir ankstinio mokymo skirtumą.

• Kontaktas su pacientais turėtų būti sudaromas kuo anksčiau.

• studijos metu reikėtų labiau atsižvelgti į psicho-socialinius ir etinius aspektus.

• Studentams turėtų būti suteikta daugiau laisvės rinktis studijas.

• Tyrimai turėtų būti labiau susiję su praktika ir turėtų būti sumažintas MC testų skaičius.

2.2.1 BMG projektas

Sveikatos ministerijos projektas dėl medicinos studijų reformos tikrai ne visais atžvilgiais atitinka pirmiau nurodytus reformos mokymo programos reikalavimus [GÖBEL, REMSTEDT (Hrsg.) 95] ir taip pat nepakenčia mokslo tarybos rekomendacijų [VISSENSCHAFTSRAT 92]. Tačiau iš visų projektų šis projektas turėjo geriausias galimybes būti įgyvendintas praktikoje.

• Šešių metų studija, suskirstyta į tris dalis (5+5 semestrų, PJ), papildoma 1,5 metų AiP laikotarpiu.

• preklinikos ir klinikos sąsaja.

• Subjektų apibendrinimas pagal medžiagų sritis.

• Studijos turinys turėtų būti kuo labiau skelbiamas įvairiomis temomis ir su studijomis susijusiomis.

• patobulinti praktinį mokymą, pavyzdžiui, seminaruose, ligoninės mokymuose ir su temomis susijusiose studijų grupėse pirmoje studijų etape; klinikinių blokų praktikos antroje studijų etape.

• Probleminė mokymasis [ALBANESE, MITCHELL] HASMAN 89] kaip nauja mokymo forma kartu su ligoninės mokymu.

• Trejų dalių valstybinis egzaminas. Pirmoji dalis po penkių semestrų egzaminas (fizikos ir pirmųjų valstybinių egzaminų jungimas). Antrasis egzaminas vis didėja.

• Eksperimentinė klauzula turi leisti sukurti modelines studijas.

• 20 proc. sumažinti registracijos skaičių;

Šiuo metu šis projektas taip pat negalėjo gauti reikiamo patvirtinimo kompetentingose įstaigose, todėl 8-asis Medicininės akreditacijos reglamento kambarys yra atidėtas nepertraukiamai. Tačiau tikėtina, kad bus įvestas eksperimentinis klausimas, kuriuo bus galima atlikti modelines studijas, tokias kaip planuojamas Berlyno reformos studijas.

2.2.2 Berlyno reformų studijų kursas

Berlyne, po studentų streiko 1988/89 WS, buvo įkurta darbo grupė dėl medicininės studijų reformos. Ši darbo grupė buvo atsakinga už reformos studijų programos turinio kūrimą ir organizacinį rengimą. Be universitetų mokytojų iš pagrindinių dalykų, rengiant programą veikė ir klinikinės srities atstovai, taip pat studentų atstovai [Haller, Burger et al. 95]. Studijų projekto pavyzdys buvo McMaster universitetas Kanadoje. Darbo grupė pristatė 1993 m. Reforma studijų programa turėjo pradėti veikti 1995 m. Tačiau vis dar nėra nustatytos visos teisinės sąlygos (pramonės taisyklės pakeitimas) ir finansinės sąlygos.

Problemos orientuota tarpdisciplininė pamoksla Mokymosi grupė Mokymo renginys

1 paveikslėlis: Berlyno reformos studijos valandų paskirstymas

2.2.3 Studijų reforma ir CBT

Priešingai nei įprastomis mokymo/mokymosi formomis, reformos mokymo/mokymosi turiniai reformos mokymo (ALBANESE, MITCHELL, HASMAN 89) ir didesnės savarankiškos studijos dalis vis tiek nuolat keičiasi dėl medicininės mokslinių tyrimų pažangos. Kompiuteriai yra svarbiau kaip mokymo priemonė reformos studijos kursuose nei įprastose studijos kursuose, nes čia studentai turi būti stiprinami problemai orientuotais mokymis (ALBANESE, MITCHELL, HASMAN 89) ir didesni savarankiškos studijos dalis. Dėl medicininės mokslinių tyrimų pažangos jie vis tiek nuolat keičiasi. Tuo tarpu medicininėse arba internetinėse serveriuose teikiamos mokymo/mokymosi sistemos gali būti teikiamos kaip svarbesnis įnašas nei įprastose studijos kursuose [WISSHAFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFATFAT

2.3 Kompiuterinis mokymas

2.3.1 Mokymo ir mokymosi sistemų sąveikos formos

Medicinos CBT sistemų atveju galima atskirti penkias skirtingas sąveikos formas (žr. 2 paveikslą) [HAAG, MAYLEIN et al. 98]. Realaus mokymosi ir mokymosi sistema gali turėti vienu metu daugiau nei vieną iš išvardytų sąveikos formų.

2 paveikslėlis: CBTS sistemų sąveikos formos ir architektūros tipai

Interaktyvinė forma - pristatymas, kuriame informacija pateikiama sistemai lineariniu būdu - elektroniniu būdu, pavyzdžiui, skėlio paskaita arba vaizdo vaizduotė, kurioje vartotojas gali įsitraukti tik į priekį ar atgal ir sustabdyti pristatymą, kai jis pateikiamas automatiškai.

Naudojant naršymą, naudotojams yra prieinama mokymo/mokymosi sistemos turinys, kuris yra hipertekstas, kuriame jie gali laisvai aplankyti. Sprendimas, kokį turinį aplankyti ir pagal kokią eilutę, priklauso nuo vartotojo. Paprastai yra turinio katalogas ir/ar žodžių sąrašas, kurį galima perkelti į konkrečius turinius. Turiniai yra susieti tarpusavyje per nuorodas, todėl atsiranda informacinių elementų tinklas.

Elektroninės mokymo knygos [KNAUP 94] yra tipiškas šios sąveikos formos pavyzdys.

2.3.1.3 Interakcijos forma Drill & Practice

Interaktyvinė forma Drill & Practice yra skirta plėtoti iš kitų mokymo priemonių (pvz., knygų) įgytą faktų žinias. Tai atliekama atsakydami į klausimus, kuriuos užduoda mokymo / mokymosi sistema, arba redaguodami pratimus.

2.3.1.4 Interakcijos forma Tutorialinis dialogas

Kaip įprasta, po atskirų mokymo/mokymosi vienetų pateikimo pateikiami žinių kontrolės klausimai, kuriais CBTS sistema bando nustatyti, ar ir kiek buvo suprantama ankstesnė mokymo/mokymosi vieneta. Jei klaidoms yra atsakyti klaidingai, sistema pateikia tikslines paaiškinimus ir pateikia daugiau informacijos ir daugiau žinių, kad pašalintų nustatytą trūkumą. Svarbiausia yra kategorijos, kurios kaip mokymo dialogas, yra tai, kad pagrindinės mokymo procedūros (praktinės žinios ir taisyklės) yra mokomos, o ne aukštesnės nei PAG, o tai yra tai, kas būtinai turi būti padaryta, kad būtų nustatyta, ar metodinė praktika (praktinės žinios ir taisyklės) yra teisinga, o tai yra tik PAG ir PAG, o tai yra tai, kas būtinai turi būti padaryta, kad būtų galima nustatyti daug daugiau informacijos ir daugiau žinių, kad būtų galima pašalinti nustatytą trūkumą.

Specialia mokymo dialogo forma yra protingas mokymo dialogas, kuriame naudojamos dirbtinės inteligencijos metodai [WENGER 87] siekiant valdyti dialogą tarp CBT sistemos ir naudotojų taip, kad idealiai būtų skatinama mokymosi pažanga, atliekant nuolatinį naudotojo mokymosi elgesio, išankstinių žinių, pageidavimų analizę ir vadovaudamiesi šia informacija tolesniam programos judėjimui (pvz., [FONTAINE, LE BEUX et al. 94]).

Interaktyvios formos simulacijos atveju mokymosi ir mokymosi sistema yra pasyvi. Ji pateikia vartotojui, kiek įmanoma, realybės skyriaus modelį ir rodo modelio reakcijas į naudotojų veiksmus, tačiau sistema tiesiogiai neatsako į naudotojų veiksmus. Gali būti galima atskirti pagrindines simulacijas (pvz., [HIRSCH, BRAUN et al. 93]) ir atvejo simulacijas (pvz., [PUPPE, REINHARDT 95]).

2.3.2 CBT sistemų kūrimas

Konvencinių CBT sistemų kūrimui, kuriuose yra pateikimo (žr. 2.3.1.1 skyrių) ir naršymo (žr. 2.3.1.2 skyrių), yra daugiau įvairių komerciniu būdu prieinamų autorių sistemų, kurias galima priskirti į tris skirtingas kategorijas [HAAG 95]:

Skriptai arba kortelės pagrindu grindžiamos sistemos: Skriptai arba kortelės pagrindu grindžiamose sistemose autorius sukuria vadinamą "skriptus", kuriuos tvarko kai įvyksta tam tikri įvykiai (pvz., palenkant mygtuką, įvedant tekstą ir kt.). Skriptuotinės kalbos dažniausiai yra labai veiksmingos ir palaiko hiperteksto kūrimą. Windows kompiuteryje "Toolbook" yra labai paplitęs ir dažnai naudojamas. "Apple Macintosh" "HyperCard" (APPLE 93) ir "SuperCard" labai dažnai naudojami CBTS sistemų kūrimui. Skriptuotinės arba kortelės pagrindu grindžiamosios sistemos paprastai leidžia sukurti sudėtingesnes mokymo/mokymo sistemas.

Ikonos pagrįstos sistemos: Ikonos pagrįstos sistemos leidžia kurti mokymosi ir mokymosi sistemas, nereikalingas tradicinės prasmės programavimas. Autorius gali kurti programos procesą naudojant grafinę programavimą, pozicionavęs ir susijusį su vienu ir kitu ikonais. Įvairūs ikonai kiekviename iš jų atstovauja pagrindines konstrukcijas (šlopas, jei nurodymas ir t. t.), kaip tai žinoma iš programinės kalbos, pavyzdžiui, Pascal. Tokie sistemos leidžia specializuotiems specialistams be didelių kompiuterių žinių greitai kurti pristatymus ir paprastas mokymosi ir mokymosi sistemas. Tačiau programavimo lankstumas yra ribotas.

Laikas pagrįstos sistemos: Laikas pagrįstos sistemos yra labai tinkamos pristatymų kūrimui. Laikas pagrįstos sistemos gali sudaryti įvairius veiksmus, pvz., vaizdą, įvedimo lauką arba garso failą. Animacijos gali būti labai lengvai sukurtos, sudarant atskirus vaizdus laikuojant laikai. Naudotojų įvedimus galima valdyti. Tikriausiai labiausiai naudojama laikas pagrįsta sistema yra Macromedia Director [MACROMEDIA 94]. Ji prieinama įvairioms platformoms.

Šios komercinės autorių sistemos turi tam tikrų tipinių trūkumų. Autoriai negali griežtai atskirti domeno turinio ir mokymo/mokymosi sistemos funkcionalumo. Tai leidžia tik mažai arba tik su palyginti dideliu uždavimu atkurti turinį. Pavyzdžiui, skriptų ir kortelės autoriaus sistemose žemėlapyje įrašoma tiek domeno turinio, tiek mokymo/mokymosi sistemos funkcionalumas skriptuose į žemėlapyje esančius objektus (buttonus, tekstinius laukus...) įdiegtas.

2.3.3 Probleminė mokymasis su CASUS

Viena aktyviausių šiuo metu medicinos CBT srityje darbo grupių Vokietijoje dirba Ludwig-Maximilians-Universität München (Munieko universitetas) vadovaujant Martinui Fischerui. Naudojant šioje darbo grupėje sukurtą mokymo ir mokymosi sistemą CASUS [FISCHER, GRÄSEL et al. 95] medicininiai studentai gali mokytis iš mokymo ir mokymosi atvejų. Ši sistema susideda iš dviejų komponentų: autorių sistemos ir lošimo modulo arba žaidėjo.

• Pirmasis paciento įspūdis

• istorija

• Fizinis tyrimas

• Laboratorijos tyrimas

• Techninis tyrimas

• Diagnozė

• Terapija ir procesas 3 paveikslėlis: Šematinė CASUS mokymo programos struktūra

Dėl to, kad autorius gali įterpti kartų (multimedijos) turinį patys išlaisvinant, autoriams yra kelios kartos išdėstymai (visiškai 6), kuriais jie gali pristatyti mokymąsi ir mokymąsi. Tarp atskirų pristatymų kortų gali būti įterpiamos kartos į bylą, į kurias mokiniai turi atsakyti į mokymąsi ir mokymąsi klausimus. Dėl to, kad autorius gali įterpti kortų (multimedijos) turinį patys išlaisvinant, yra sunku atskiroms kartos dalims, kuriomis jie gali pateikti mokymąsi ir mokymąsi ir mokymąsi. Tarp atskirų pristatymų kortų gali būti integruota į bylą, į kurias mokiniai turi atsakyti mokymąsi ir mokymąsi ir mokymąsi klausimams. Be to, mokiniai mokiniai turi atsakyti į mokymąsi ir mokymąsi ir mokymąsi. Be to, mokiniai mokiniai turi atsakyti į mokymąsi ir mokymąsi ir mokymąsi klausimų klausimų klausimų klausimų klausimų klausimų klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo klausimo.

Mokymo ir mokymosi atvejai šiuo metu gali būti saugomi dviejose duomenų bazėse: objektiniu NeoAccess duomenų bazėje ir santykiniu Oracle duomenų bazėje. NeoAccess duomenų bazėje prieiga prieinama per specialiai sukurtą CASUS duomenų serverią. ORACLE prieinama naudojant SQL (Structured Query Language) Net protokolą. Reikalingas duomenų bazės prieigos funkcionalumas yra įgyvendintas autorių sistemoje.

2.4 interneto svetainė

Iki 1990-ųjų pradžios internetas visame pasaulyje buvo naudojamas beveik tik mokslininkams ir techninių entuziastų. Pasaulio platų interneto prieinamumas [BERNES-LEE, CAILLEAU et al. 92], kurio kūrimas prasidėjo 1989 metais CERN (Europos dalelių fizikos laboratorijoje), iš esmės pakeitė šią situaciją. Pasaulio platų interneto tinklalapyje taip pat prieinama paplitinta dokumentai ir integruoja jau egzistuojančias internetines paslaugas prieinama prieinama vartotojo sąsaja. Jis yra pagrįstas hiperteksto principu (žr.) ir leidžia sukurti hiperteksto dokumentus, kurių atskiros žiniasklaidos komponentai (pavyzdžiui, vaizdai, vaizdo įrašai) yra sukurtos įvairiose interneto svetainėse. Nuo 1992 m. iki 1995 m. Pasaulio platų interneto svetainė (WWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWW

Be to, labai mažai įmonių, įstaigų, televizijos kanalų ir kt., kurie nėra interneto svetainėje. Dėl paprastos ir intuityvios žiniatinklio naršyklų veikimo ir galimybės matyti multimedijos dokumentus, taip pat dėl to, kad daugelis žmonių jau naudojo žiniatinklio naršyklę, beveik nėra jokio ryšio baimės. Remiantis savo stebėjimais, net nemokami kompiuterių vartotojai labai greitai gali naudotis žiniatinklio naršyklėmis. Pasaulinė žiniatinklio svetainė siūlo daugybę priemonių medicinos programų kūrimui [CIMINO, SOCRUS et al. HTML 95 p. 282].

Pasaulinio tinklo nepakeičiami stiprumai, pavyzdžiui, paprastumas ir platus programinės įrangos prieinamumas, taip pat susiduria su kai kuriais trūkumais:

• Hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP) yra be būklės protokolas. Tai reiškia, kad nėra nuolatinis ryšys tarp naršyklės ir serverių, o kiekvienam naudotojo veiksmui yra sukurtas naujas ryšys [IBRAHIM, FRANKLIN 95]. Dėl to atsiranda daugiašalių žmonių ir mašinų dialogų problemų, nes serverius neturi informacijos apie ankstesnius sąveikos veiksmus.

• Kai vartotojai įvedė duomenis į įvedimo laukus ir vėliau įjungė "Back" mygtuką arba grįžta prie įvedimo laukų per istorijos sąrašą, jie nustato, kad įvedami duomenys vis dar yra įvedamoje laukyje ir gali būti pakviesti iš naujo išsiųsti duomenis.

• "World Wide Web" negali nustatyti, ar tam tikra informacija yra sistemoje [RAMM 95], todėl negalima laikyti jos informacinėmis sistemomis. Taip pat skundžiasi daugeliu svetainės pasiūlymų kokybiškumo (pvz., [STOLL 96]). Kitame kontekste autorius įspėja apie pavojų, kad svetainė gali lengvai išsivystyti į didžiausią pasaulyje vanity press1 [LLAURADO 97], nes kiekvienas gali būti vienu metu kompiuterio autorius, redaktorius ir leidėjas. Visi šie vaidmenys gali būti užpildyti anonimiškai.

• Dar viena problema yra URLs (Uniform Resource Locator). Paskelbdami dokumentus ar serverius arba restruktūrizuojant juos, būtinai visi išoriniai nuorodos į atitinkamus dokumentus yra tuštos.

Tai reiškia, kad Pasaulio platasis tinklas rodo aiškius trūkumus: platesnius metodus, tokius kaip Hyper-G [KAPPE, MAURER], DALITZ, HEYER 95, kuriuose bent techniški trūkumai yra sumažinti, šiuo metu nėra didelės galimybės, nes šiuo metu tinklui yra didžiulis ir dažnai ir nemokamas programinės įrangos pasiūla.

2.4.1 Hipertekstas ir hipermedia

Hiperteksto koncepciją pirmą kartą 1945 m. aprašė Vannevaras Bushas, tada buvusio JAV prezidento Roosevelto patarėjas [NIELSEN 95]. Nors Busho aprašyta sistema Memex, skirta rašyti daug tekstų, liko neįgyvendinta, vis labiau paaiškėjo, kad Busho vizija turėtų būti įgyvendinama.

Spiro ir Jehng [SPIRO, JEHNG 90, citatas SCHULMEISTER 96 S. 248] mano, kad hiperteksto sistemos yra ypač tinkamos ill struktūrizuotoms domenoms. Priešingai, dirbtinės inteligencijos metodai iki šiol daugiausia yra apriboti gerai struktūrizuotoms taikymo sritims, pvz., matematikos, fizikos ar programavimo kalboms. Kuhlenas, remdamasi ankstesniais tyrimais, ...manoma, kad hiperteksto nelinearinės savybės gali būti naudingos sudėtingose situacijose, ypač jei numatoma tam tikra prasme. [KUHLEN 91].

Hiperteksto sistemos gali būti suskirstytos į tris lygius [CAMPBELL AND GOODMAN 1988, citatas NIELSEN 95]:

Prezentatyvo lygis: Prezentatyvo lygiu apibrėžiamos komandos, kurias vartotojas gali pasiekti, kaip atrodo mazgų ir nuorodų, ir t. t. Taip, pavyzdžiui, pradedantiesiems gali būti atimti tam tikrų rūšių nuorodos.

Hypertext Abstract Machine (HAM) level: HAM lygiu apibrėžiama sistemoje esančių mazgų ir nuorodų struktūra, pvz., įvairių nuorodų tipų, mazgų atributų (proprietorius, paskutinis pakeitimas...). Hiperteksto importuoti ir eksportuoti HAM lygiu geriausiai tinka, nes jis yra platformos nepriklausomas (skyrus duomenų bazės lygiu) ir, be to, pateikimo lygis labai skiriasi nuo sistemos iki sistemos. Hiperteksto keitimas nėra labai paprasta, nes reikia keistis ne tik tekstais, bet ir įvairiais grafiniais, garsais ir vaizdo formatais.

Duomenų bazės lygis: Duomenų bazės lygis turi mažai bendro su hipertekstu. Jis susijęs su duomenų išsaugojimu taip, kad nedidelė jų dalis būtų galima pertraukti per labai trumpą laiką. Duomenų bazės lygmeniu taip pat gali būti įrengti turintys saugumo ir kelių prieigos mechanizmai. Duomenų bazės lygmuo priklauso nuo aparatūros.

Šiuo metu yra labai nedaug sistemų, kurios savo vidaus struktūroje remiasi šiuo modeliu, tačiau šis modelis yra naudingas standartizacijos pastangoms ir rodo įdomias ateities perspektyvas [NIELSEN 95].

2.4.2 Hiperteksto trūkumai

Hypermedia is a non-pedagogical technology, one which is open to learning through browsing, but which must count on the students own intelligence for learning guidance. [DUCHASTEL 92, citatas SCHULMEISTER 96 p. 185]

Todėl hipertekstinės sistemos gali būti naudojamos tik tiems asmenims, kurie gali suvokti savo mokymosi poreikius ir sistemingai patenkinti juos per hipertekstinę navigaciją, tačiau hipertekstinės sistemos gali palengvinti navigaciją ir paiešką įvairiais metodais [NIELSEN 95]:

• Gidaujamos ekskursijos: autorius nustato konkrečių naudotojų grupių mokymosi maršrutus; naudotojų grupės asmenys gali sekviniai sekti nustatytoms mokymosi maršrutams, neturėdami jokių problemų dėl navigacijos. Mokymosi maršrutas paprastai gali būti paliktas bet kurioje vietoje.

• Atkūrimas: gali būti naudojami įvairūs atkūrimo metodai. Paprasčiausias sprendimas tiesiog pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai pakartotinai.

• Istorijos sąrašai: sąraše įregistruoti paskutiniai "x" skleidžiami žvalgai. Naudotojas iš šio sąrašo gali pasirinkti, kur jis nori skristi.

• knygų ženklai: knygų ženklai leidžia vartotojui pažymėti hipertekstines puslapius, todėl, jei reikia, galima greitai pasitraukti į pažymėtą puslapį.

• apžvalgos diagramai: apžvalgos diagramai, pvz., atskirose abstrakcijos lygmenyse, rodo prieinamą turinio apžvalgą. Alternatyva yra vadinama fisheye view, kurioje atskirios sritys ir šnurkai pateikiami tuo labiau išsamiai, kiek jie yra arčiau vartotojo dabartinės vietos hipertekste.

• Metaporai: Metaporai turėtų būti naudojami nuosekliai visoje sistemoje ir nesikeičiami, nes tai gali supainioti naudotoją.

"Kognitivus viršūnas" - tai pastangas, kurį reikia atlikti skaitant hipertekstą, be to, kad reikia įgyti žinių, kad galėtumėte vis dar patekti į nuorodos tinklą [CONKLIN 87]. "Kognitivus viršūnas" - tai pastangas, kurį reikia padaryti skaitant hipertekstą, be to, kad reikia įgyti žinių, kad galėtumėte vis dar patekti į nuorodos tinklą [CONKLIN 87]. "Kognitivus viršūnas" - tai pastangas, kurį reikia padaryti skaitant hipertekstą.

"Lost in hyperspace" reiškinys, vadinamas "lost in hyperspace" (HALASZ 88), reiškia, kad hipertekstinės sistemos vartotojai nėra valdomi, bet gali visiškai laisvai judėti hyperspace.

2.5 WBT sistemos

2.5.1 Architektūros tipai

Pasaulinis tinklas turi klientų ir serverių architektūrą [NIEMANN 96], leidžiančią sukurti paskirstytas mokymo ir mokymosi sistemas, grindžiamas tuo. Mokymo ir mokymosi sistemos gali būti skirstomos į tris sluoksnius: prezentacijos sluoksnį, mokymo sistemos logika sluoksnį ir domeno duomenų ir žinių sluoksnį. Prezentacijos sluoksnį sudaro naudotojo ir mokymo sistemos logika. Naudotojų veikla (mažos veiksmai, įvedimai ir t.t.) apdorojama mokymo sistemoje, o reakcija į prezentacijos sluoksnį tęsiasi. Šių sluoksnių apdorojimas grindžiamas skirtingais mokymosi sluoksniais, esančiais mokymo sistemoje.

Serveriams

Iš viso WBT sistemose galima atskirti keturių skirtingų architektūros tipus [HAAG, MAYLEIN et al. 98]. Trys architektūros tipus (angl. Remote Data & Knowledge, Distributed Teaching and Server-based) galima rasti tik WBT sistemose, o klientinis yra tradicinių CBT sistemų architektūros tipas.

Klientas

Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva Prezentatyva

4 paveikslėlis: WBT sistemų architektūros tipai

Tačiau CBT sistemoms paprastai nereikia labai didelės skaičiavimo galios, todėl dauguma pagrindinių technologijų suteikia pakankamą veiksmingumą, tačiau paprastai tai yra tik kelias sekundes ir iki mokymo/mokymosi sistemos pradžios. Todėl šis laikas paprastai yra nekritinis.

Kliento tipo WBT sistemos turi įprastinių CBTS sistemų architektūrą. Visos WBT sistemos yra perduodamos į klientą per kompiuterių tinklą ir veikia ten. Serverius veikia tik kaip failų serveris, jis neturi jokių kitų funkcijų. Visi trys mokymosi ir mokymosi sistemos sluoksniai yra esančios klientoje (žr. 4 [BHAAG, MAYLEIN et al. 98]). Visos WBT sistemos yra skirtingos pagrindinės technologijos, skirtos kliento pagrindu sukurtoms WBT sistemoms (žr. 2.6 skyrių).

2.5.1.2 Atviro duomenų ir žinių architektūra

Šio tipo sistemos atveju, domeno duomenų ir žinių sluoksnis lieka servere (žr. 4 paveikslą). Mokymo sistemos logika, taikant mokymo sistemos logikos sluoksnyje esančią mokymosi žinią, priežiūri prie programos kurso. Tokia architektūra turi pranašumą prieš klientine architektūra, nes ne visi sistemoje esantys multimedijos informaciniai elementai ir visa esanti domeno žinios turi būti perduoti iš servera į klientą (žr. 4 paveikslą). Be to, paskutiniu metu, nepriklausomai nuo naudotojo veiklos, domeno ir domeno žinios gali būti įkraunamos į įvairius klientų tinklus, ypač kai gaunami netiesioginiai ryšiai.

Yra daug įvairių tiekėjų, kurie siūlo įrankius, leidžiančius skaidriai pasiekti domeno duomenų ir žinių sluoksnį. Todėl sukurti sistemas su tokia architektūra yra mažai sunkiau nei klientinio pagrindo architektūra. Symantec, pavyzdžiui, su Visual Database Development Edition [SYMANTEC] siūlo kūrimo aplinką, kuri leidžia lengvai pasiekti nuotolines santykines duomenų bazes. Kaip kūrėjas, nereikia rūpintis duomenų bazės serverių ir kliento ryšiu. Kliento pusėje nereikia duomenų bazės operatorių.

2.5.1.3 Distributed Teaching architektūra

Šio tipo architektūros atveju mokymo sistemos logikos sluoksnis yra padalintas. Viena dalis mokymo sistemos logikos yra įsikūrusi kliente, kita dalis - servere (žr. 4 lentelę). Paskyrimai prie domeno duomenų ir žinių sluoksnio gali būti sukurta čia priklausomai nuo ankstesnių vartotojų veiksmų servere.

Pasirinkti tinkamą žinios kontrolės klausimą iš daugybės prieinamų klausimų yra geras pavyzdys, kaip paaiškinti šios architektūros privalumus. Tinkami klausimai vartotojui turėtų turėti tinkamą sudėtingumą, jie turėtų atitikti dabartinę mokymosi situaciją ir jie turėtų būti nauji vartotojui. Jei tokio klausimo negalima rasti pirmame domeno duomenų ir žinių sluoksnio klausime, tolesni klausimai gali ieškoti klausimo, kuris būtų kuo labiau susijęs su reikalavimais. Jei keli klausimai atitinka reikalavimus, vienas iš klausimų gali būti išrinktas, remdamasi žiniomis serveriui ir išsiųstas klientui. Tie mokymo sluoksnio dalys, kurios yra naudojamos prieigos stebėti užrašų veiklą ir teikti tinkamus pranešimus, gali būti pateikiamos tik per domeno arba tinklo serverį, jei reikia.

Kaip ir su nuotoliniais duomenimis ir žiniomis WBT sistemomis, galima iš vienos pusės pasiūlyti geriausią veikimą ir mažiausią tinklo apkrovą visų kitų architektūrų, tačiau tai būtina ir įgyvendinant. Jei reikia šių duomenų ir žinių, jie jau turi būti prieinami kliento ir nereikia reikalauti tik serveriui. Taip galima optimizuoti sistemos reagavimo greitį. WBT sistemos su šia architektūra suteikia geriausią veikimą ir mažiausią tinklo apkrovą, tačiau yra būtinos ir įgyvendinant. Turi būti sukurtos dvi programos, viena kliento ir viena serverių aplikacija, kurios turi bendrauti tarpusavyje per kompiuterių tinklą. Taip pat gali būti taikoma komunikacija tarp kliento ir serverių.

Šis architektūros tipas yra tik pateikimo sluoksnis, kuris yra įsikūręs klientoje. Mokymo žinios, domeno duomenys ir domeno žinios yra esančios serveriuje. Prezento sluoksnis perduoda visus vartotojo įrašus serveriui. Ten jie apdorojami ir apdorojimo rezultatai grąžinami klientui. Tai paprastai vyksta HTML failų forma. Serverių pagrindu grindžiamų architektūrų pranašumas yra tas, kad serverių pusėje gali būti naudojami bet kokie duomenų įrankiai be platformos nepriklausomumo nuo kliento pusės. Todėl kūrėjai gali pradėti naudoti domeno ir žinios sluoksnį ir mokymo sistemą, kad jie gali pradėti naudoti šiuos pažįstamus įrankius ir nereikia perkelti naujus įrankius.

Tačiau WBT sistemos, turinčios serverinę architektūrą, nėra labai efektyvios, nes visa naudotojo veikla turi būti vertinama iš serverio (visą kartą reikia sukurti tinklo ryšį) ir per daug vienu metu naudojamų naudotojų serverio kompiuteris gali būti lengvai apkrėstas, o tai lemia bendrą sistemos veikimą. Serverinės architektūros WBT sistemos pavyzdys yra "Marshall University" (HAYES, LEHMANN 96) Interactive Patient. Pacientui reikia atlikti visą tyrimą, kurį sudaro anamnesija, klinikinis tyrimas, techninis tyrimas ir laboratorijos tyrimas.

Serveriu pagrįsta architektūra yra labai tinkama jau esantiems protingiems mokymo sistemoms prieinamumui internete.Esanti konvencinės CBT sistemos naudojimo sąsaja turi būti pakeista naudojant, pavyzdžiui, HTML sukurtą naudojimo sąsają ir prijungta prie esamo mokymo sistemos logikos sluoksnio.Inferencijos mechanizmas ir žinios pagrindas gali likti nesikeičiami serveriu.

Naudojimas

2.5.2 Klientų ir serverių komunikacija

Siekiant sukurti WBT sistemas su paskirstoma mokymo architektūra, reikia sukurti mokymo/mokymosi sistemos serverių ir kliento ryšio mechanizmus, visų pirma tinkamus RMI (remote method invocation) ir CORBA (common object request broker architecture).

RMI pagrindiniams komunikacijos mechanizmams yra prieinama JAVA, vadinamose "sockets". Sockets yra labai lankstūs ir patenkinami visuotinei komunikacijai. Tačiau tiek kliento, tiek serverių pusėje turi būti kodifikuoti ir dekoduoti pranešimai, kuriuos reikia perduoti. Taigi turi būti sukurtas ir įgyvendintas duomenų keitimo protokolas. Alternatyva yra nuotolinių procedūrų skambučiai (RPC). Tai abstraktuoja komunikacijos sąsają procedūrų skambučių lygiu.

RMI Stubs skeletonai

Sistemos transporto sluoksnis Nuotolinis nuorodos sluoksnis

JAVA-RMI yra specialiai sukurtas JAVA aplinkai. Nors kitos RMIS sistemos gali būti pritaikytos Java objektams valdyti, šioms sistemoms trūksta optimalų Java integracijos, nes jos turi palaikyti sąveiką su kitomis kalbomis. Priešingai, JAVA-RMI priklauso nuo homogeniškos JAVA aplinkos ir todėl dažnai gali pasinaudoti JAVA objektų modelio privalumais. JAVA-RMI modelis yra visiškai integruotas į JAVA. Tai padeda lengvai sukurti patikimą, paskirstytą taikymą. Saugumas, suteiktas JAVA veikimo aplinkoje (runtime environment), yra išsaugotas JAVA-RMI kolekcijoje, o saugumas, kai objektas yra pašalintas iš JAVA, yra saugomas automatiškai, kai jis nėra naudojamas į kitą objektą.

RMI sistema susideda iš trijų sluoksnių:

1. stub/skeleton layer: Stub/skeleton layer susideda iš kliento pusės, vadinamų stubų (proxies) ir serverių pusės, pagamintų iš skeletonų.

2. nuotolinio nuorodos sluoksnis: nuotolinio nuorodos sluoksnis yra ryšio sluoksnis tarp transporto sluoksnio ir stub/skeleton sluoksnio. Jis yra nepriklausomas nuo šių sluoksnių ir yra atsakingas už užklauso semantiko vykdymą.

Transporto sluoksnis: Transporto sluoksnis yra atsakingas už ryšio kūrimą ir ryšio valdymą.

Visi trys sluoksniai yra visiškai nepriklausomi vienas nuo kito ir gali būti keičiami atskirai.

Dynamic Dynamic IDL Object IDL ORB Invocation Skeleton Skeletons Adapter Stubs Interface Interface

6 paveikslėlis: CORBA (Common Object Request Broker Architecture) CORBA (Common Object Request Broker Architecture) [REDLICH 96, SAYEGH 97], priešingai nei RMI, yra heterogenoje, daugiakalbėje aplinkoje ir turi turėti kalbos nepriklausomą objektų modelį. OMG (Object Management Group) CORBA standartas apibrėžia tarp kitų objektų ryšių sąsajas. CORBA (Common Object Request Broker Architecture) (REDLICH 96, SAYEGH 97) yra pagrindinė CORBA architektūros dalis, vadinama "Request Broker" (ORB), kuria pranešimai perkeliami tarp skirtingų objektų.

CORBA paraiškos sukūrimas vyksta per keletą žingsnių [REDLICH 96 p. 3] ir yra sudėtingesnis nei RMI tvarkymas:

1. sukūrti nuotolinio objekto sąsajos aprašymą 2. perkelti sąsajos aprašymą 3. įgyvendinti serverius 4. registruoti serverius 5. įgyvendinti klientus 6. aktyvuoti visus komponentus (vykdyti programą)

Kadangi CORBA turi kalbos nepriklausomą objektų modelį, objektų sąsajos turi būti apibrėžtos specialią kalbą, vadinamą sąsajos apibrėžimo kalba (IDL). Iš sąsajos aprašymo tada generuojama sąsaja kiekvienos programinės kalbos.

2.5.3 Įjungimas į esamus interneto išteklius

Internete yra daugybė aukštos kokybės medicinos išteklių, kurių dalis taip pat yra specialiai sukurtos už išsilavinimą ir tolesnį mokymą. Be WBT sistemų, specialiai sukurtų už išsilavinimą, galima rasti Atlantą (The Whole Brain Atlas [THE WHOLE BRAIN ATLAS]), atvejo aprašymų rinkinius (Pittsburgo atvejo indeksas [PITTSBURGH CASE INDEX]), rankinius ir rekomendacijas (Universtity of Family Practice Handbook [UNIVERSTITY OF IOWA FAMILY PRACTICE HANDBOOK] (University of Family Practice Handbook [UNIVERSTITY OF IOWA FAMILY PRACTICE HANDBOOK]), įvairias įprastas ir terapeitines rekomendacijas (HSHSTESTY WEB [THE WHOLE BRAIN ATLAS [THE WHOLE BRAIN BRAIN ATLAS]), atskiras atvejus (PITTSBURGH CASE INDEX [PITTSBURGH CASE INDEX], PITTSBURGHER, PITTHER, PITTSBURGHER, PITCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCHER, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH, PUTCH,

2.5.3.1 skirtingos informacijos ir žinių sąvokos nuo tradicinių hiperteksto sistemų skiriasi ne tik dėl savo dydžio, pasaulinio platinimo ir dažnai redundantinės žinios ir informacijos pasiūlos. Svarbiausias skirtumas taip pat yra daugybė skirtingų sąvokų, kuriomis informacija ir žinios vienetai vaizduojami ant hiperteksto bazės mazgų ir kraštų. WWW išteklių autorius gali įgyvendinti savo sąvokas be apribojimų. Be to, jie gali apibrėžti bet kokius nuorodas, kuriomis gali būti peržengtos skirtingos reprezentacijos ir spausdinimo koncepcijos ribos.

2.5.3.2 Granuliarumo problema Įgyvendinant esamus išteklius, mokiniai turi būti išvengti problemos atskirose informacijos ir žinių paieškos srityse, kurios atsiranda dėl nepakankamo interneto objektų apibūdinimo paieškos pagalba, susijusio su dideliu naudojamų koncepcijų heterogenumu. Nors internete yra daug medicinos žinių (pvz., [HERSH, BROWN et al. 96], kokybiškos ir atitinkamos žinios paieškos dažnai būna nusivylimas [DETMER, SHORTLIFE 97].

Kad mokiniai galėtų kuo geriau mokytis, paprastai reikia išsamiai apsvarstyti atskirus dokumentus, kai tik atsižvelgdami į išteklių prieinamumą, tačiau reikia apsvarstyti visą resursą, tačiau tai yra pasitikėjimo pagrindas dėl turimų žinių kokybės tarp žiniatinklio ieškovo ir šaltinio. Kadangi išteklių keitimas dažniausiai yra susijęs su atskirų dokumentų ir pateikimo koncepcijų keitimu, mokiniai gali sąmoningai prisitaikyti prie naujų koncepcijų.

2.5.3.3 išteklių kokybė Kadangi internete kiekvienas asmuo, turintis kompiuterį, gali būti vienu metu autorius, redaktorius ir leidėjas [LLAURADO 97] ir trūksta kokybės standartų, kaip tai taikoma popieriaus medijos srityje, medicinos išteklių kokybė labai skiriasi.

Daugelis dokumentų yra nepasibaigti, klaidingi arba klaidingi ir dažnai sunku atskirti skardą nuo kviečių, naudingą nuo kenksmingo [SILBERG, LUNDBERG et al. 97]. Tačiau ateityje interneto svetainėje gali atsirasti kokybės sertifikatai, tokie kaip HON Code of Conduct [HON] arba Medical Matrix Code of Conduct, kaip visuotinis standartas arba standartas.

2.5.3.4 Interneto dinamiškumas Interneto dinamiškumas yra ypatingas. Net jei integracijos metu naudojamos tik ištekliai, kurie labai retai keičiasi, vis dėlto būtina užtikrinti, kad būtų galima nustatyti ir atsižvelgti į svarbius turinį ir struktūrines pokyčius. Tam yra gana daug techninių priemonių (žr. [LINKS CHECKERS]).

2.5.3.5 Integravimo laipsnis Išorinio išteklių integravimas į WBT sistemas priklauso iš esmės nuo to, kokią dokumentų prieigos metodą naudoja integruojamas išteklius.

Hierarchinės prieigos struktūros (menų struktūros): Ši išteklių grupė susideda iš statinių žinių dokumentų ir, paprastai, kitų hierarchinių dokumentų, leidžiančių susipažinti per naršymą. Priklausomai nuo naudojamos reprezentacijos koncepcijos, tokie ištekliai gali būti lengvai integruoti. Galima tiesiogiai adresuoti ir apibūdinti atskirus dokumentus. Integracijos pastangas yra gana didelis, nes tam tikroms mokymosi situacijoms turi būti priskiriami tinkami dokumentai.

Servų pusėje esančios užklausos mechanizmai: tokiose prieigos procedūrose procesas, naudojantis WWW serveriu, gamina dokumentus pagal užklausos parametrus. Indiški dokumentai negali būti tiesiogiai adresuojami. Tačiau tinkami klausimai gali būti susieti su tam tikromis mokymosi situacijomis arba generuojami jų pagrindu. Tokios integracijos formos pavyzdys yra Dermatologinis interneto atlasas Erlangenbergo universiteto (BITTORF, BAUER et al. 95).

Aplikacijos valdomos: Aplikacijos valdomos dokumentų prieigos yra interneto programos, kurios, pavyzdžiui, grindžiamos programmingomis kalbomis, tokiomis kaip Java [RODGERS 96; MIDDENDORF, SINGER et al. 96] arba JavaScript [FLANAGAN, KUHNERT 98] . Tačiau taip pat naudojimasis HTML-frameis, plug-inomis arba ActiveX [SCHMITT 96] paprastai sukelia, kad atskiriems dokumentams nebegali būti tiesiogiai aprašyti ir kreiptis į juos. Todėl jie taip pat turi būti įtraukiami į šią grupę.

2.6 Platformos nepriklausomumas

2.6.1 Nuotolumas

Balzerto [BALZERT 96 S. 776] teigimu, nuotolumas reiškia, kad koncepcijos, naudojamos programinės įrangos kūrimo metu, yra prieinamos skirtingose kompiuterių platformose (skirtų gamintojų).

Objektinio kodo nešiojimas (binarinis nešiojimas): Veiksmingas taikymas gali būti vykdomas įvairiose platformose be jokių papildomų priemonių. Java programos yra binarinės nešiojimas. Kompiliavimas Java programos kodo sukuria platformos nepriklausomą byto kodą, kuris gali būti interpretuojamas iš beveik visų platformų prieinamosios Java virtualios mašinos, be jokių pakeitimų programos kodo pakeitimui, kai keičiama kompiuterio platforma.

Šaltinio kodo nešiojimas: programa gali būti perduodama iš vienos platformos į kitą platformą, kur šaltinis kódas perpildomas ir gali būti vykdomas po to.

Projekto nešiojimas: programa yra suprojektuota taip, kad jos koncepcijos būtų lengvai transformuojamos į įvairias įgyvendinimas.

Platformos nepriklausomumas toliau visada suprantamas kaip binarinis nešiojimas, t. y. platformos nepriklausomos WBT sistemos turi būti veikiamos įvairiose kompiuterių platformose be keitimų šaltinio kodo ir atkūrimo.

2.6.2 Pagrindinės platformos nepriklausomos kūrimo technologijos

VBT sistemos

Paskutinėje dalyje trumpai aptarsime pagrindines pagrindines technologijas, kurios šiuo metu yra prieinamos platformos nepriklausančių mokymo ir mokymosi sistemų kūrimui.

HTML: HTML [RAGGETT 97] yra World Wide Web puslapių apibūdinimo kalba. Ji yra pagrindas tinklalapių kūrimui. Pagrindinės technologijos, išvardytos toliau, yra įterptos HTML kodoje WBT sistemose. Sukurta sistema veikia tinklalapių langelyje. HTML yra prieinama praktiškai visose platformose ir yra labai efektyvi ir dažnai nemokami HTML dokumentų kūrimo įrankiai [SCHULZ, SCHRADER et al. 97].

JAVA: JAVA [FLAGANAN 98] yra nauja objektų orientuota programavimo kalba su C panašau sintaksą. Platformos nepriklausomumą užtikrina virtualios mašinos (VM) byte code interpreteris. JAVA šaltinio kodas kompiliuojamas iš JAVA kompiilerio į byte kodą ir vykdomas virtualios mašinos. Vienas iš svarbiausių JAVA pranašumų yra puiki tinklų palaikymo.

JavaScript: JavaScript [FLANAGAN, KUHNERT 97] yra kompaktiškas, objektų pagrįstas2 skriptų kalba, kuri yra dalis Netscape interneto naršyklės nuo 2.0 versijos ir yra prieinama iš dalies ir "Microsoft" "Internet Explorer". JavaScript kalba yra labai panaši į "Java" ir "C", tačiau yra lengviau mokytis ir programauti, nes tik esamus objektus ir funkcijas reikia skambinti.

Plug-ins: Plug-ins leidžia žaisti išorines programas interneto naršyklės langelyje. Vienas iš pavyzdžių yra Macromedia's Shockwave plug-in. Tai leidžia programoms, sukurtoms naudojant Macromedia direktorį, veikti ir interneto naršyklės langelyje. Didžioji plug-ins trūkumas yra tai, kad prieš pirmą kartą naudojant jas reikia atsisiųsti ir įdiegti iš tinklo.

"ActiveX": "Microsoft" vadina savo komponento objektų modelio (COM) interneto plėtrais "ActiveX" [SCHMITT 96]. "ActiveX" komponentai gali būti sukurti gana patogiai naudojant vizualias programavimo kalbas, tokias kaip "Microsoft" "Visual Basic". Jau esantys komponentai gali būti naudojami internete be didelių pastangų. "ActiveX" turi keletą didelių trūkumų. "ActiveX" komponentai šiuo metu veikia tik "Microsoft" "Internet Explorer" "Windows" platformoje.

CGI: Bendrasis vartų sąsaja (CGI) yra standartizuota interneto serverių sąsaja. Ši sąsaja leidžia pakviesti išorines programas iš interneto serverių. Tai leidžia išplėsti interneto serverių funkcionalumą bet kur. Pagrindinis CGI programų trūkumas yra tai, kad jos nėra labai veiksmingos, nes kiekviena naudotojo reakcija reikalauja jungtis su serveriu. Didžioji jų nauda yra tai, kad serverių pusėje gali būti naudojamos bet kokios (platformos priklausomos) programavimo kalbos, be to, kad kliento pusėje praranda platformos nepriklausomumą.

2 JavaScript nėra objektų orientuotas. Gali būti naudojami tik išankstiniai objektai.

2.7 Atitinkamumas ir adaptabilumas

Adaptingumas, susijęs su CBT sistemomis, reiškia mokymosi ir mokymosi sistemos pritaikymą vartotojams. Todėl adapcinės mokymosi ir mokymosi sistemos yra sistemos, kurios per mokymosi ir mokymosi procesą automatiškai prisitaiko prie studentų besikeičiančių mokymosi poreikių.

Adaptingosios sistemos gali būti sudedamos į tris grupes [KROGSÄTER, THOMAS 94]:

• Adaptivios pagalbos sistemos: pagalba pritaikoma arba prie užduočių konteksto, arba prie specifinių naudotojų pageidavimų.

• Adaptivios naudojimo sąsajos: žmogaus ir kompiuterio sąveika yra pritaikyta prie specifinių vartotojų poreikių ir pageidavimų.

• Adaptivios programos: Šios sistemos pritaiko savo funkcionalumą arba vidaus veikimą priklausomai nuo ankstesnių naudotojų veiklos arba dabartinės būklės.

Prieš išsamiau apžvelgdami mokymo/mokymosi sistemų prisitaikymo galimybes, reikia apibūdinti gerų mokytojų:

Gerai instruktoriai yra išmintingi pritaikydami savo elgesį atsižvelgiant į konkrečią mokinių įgūdžių lygį ir tiek mokinių žinių kokybę ir kiekį. Šis pritaikymas ima keletą formų, įskaitant: - keičiantis aprašymų ir paaiškinimų informacijos turinį; - keičiantis aprašymų ir paaiškinimų detalės laipsnį; - keičiantis problemos aspektus, į kuriuos jie orientuojasi per tam tikrą pratimą; - palaipsniui išplėstydami ir gilindami mokinių žinias taip, kad jie būtų pagrįsti ir tobulindami studentų esamus žinias; - pamirštant studentų klaidas, susijusias su principomis, kurias instruktorius mano, kad mokinys nėra pasirengęs suprasti. [CHEIKES, RAGNEMALM 95 S. 95]

Tačiau, ar mokymo ir mokymosi sistemos iš tikrųjų gali prisitaikyti prie savo mokinių taip pat gerai, kaip kompetentingas mokytojas, galima abejoti [žr. YETIM 94 p. 34f.].

Reikėtų paaiškinti, kaip galima apibūdinti adaptivumą CBT sistemose ir kokias adaptacines priemones galima įgyvendinti mokymosi sistemose.

Adaptavimo greitis: Adaptavimo greitis rodo, kiek dažnai mokymo sistema mėgsta pritaikyti savo naudotojus. Mikroadaptacija dažniausiai reiškia adaptaciją mokymosi metu, o makroadaptacija - pritaikymą darosi tik mokymo sesijos pradžioje.

Adaptavimo priemonės rūšis: mokymo metu galima pritaikyti mokymo tikslą (mokymo medžiagą ir įgyjamą kompetenciją), mokymo metodą ir mokymo laiką.

Adaptavimo priemonės Adaptavimo priemonės tikslas Metode laikas (pavyzdžiui) fiksuotas fiksuotas fiksuotas progresyvus pasirinkimas

Variablioji magistrantūros mokymasis.

Pasitvirtinta fiksuota vidinė (žeminė) diferenciacija

Pagalbos mokymas / mokymas pritaikytas fiksuotas fiksuotas klasifikavimas pagal tradiciją.

Atitinkama (fiksuota) išorinė (mokyklų) diferenciacija

Atitinkama (metodinė) integruota mokyklos sistema

1 lentelė: prisitaikymo priemonių klasifikavimas

Jei tikslas, metodas ir turimas laikas yra nustatyti, tada pritaikymas gali būti taikomas tik tam, kad tam tikru laiku būtų nuolat atskirtas mokiniai, kurie per nustatytą laiką nepasieks siekiamų mokymosi tikslų. Jei mokymosi laikas nėra ribotas, mokymas gali būti atliekamas tol, kol visi mokiniai pasieks mokymosi tikslą (tikslinis mokymas arba magistrantinis mokymas). Jei yra įvairių mokymosi metodų, tada galima naudoti mokymąsi, kuris labiausiai atitinka individualių poreikių. Be to, jei galima ilgesnį mokymąsi, siekiant pašalinti trūkumus, galima kalbėti apie skirtingą mokymosi tikslą.

Adaptacijos tikslas: Adaptacijos tikslas apibūdina, kokiu tikslu turėtų būti naudojama adaptacijos priemonė. Salomon [SALOMON 72, citatas LEUTNER 92 S. 13] apibūdina tris heuristikos modelius, kad būtų galima sukurti sąveikos hipotesis. Kai adaptacijos priemonė naudojama papildomo mokymo būdu pašalinti individualius mokymosi poreikių trūkumus, Salomon kalba apie paramos modelį.

Naudotojas teisingai apdoroja pratybų pavyzdį, o kitas pratimas valdo artimiausio sudėtingiausio sudėtingumo pavyzdį. Jei jis nepagrįstai apdoroja užduotį, tada kitas žemesnis sudėtingumo pavyzdys pasirenkamas. Pratimai yra randami atsitiktinai.

Daugelis adapcinių sistemų yra ne tik adapcinės, bet ir pritaikomos. Tai reiškia, kad ne tik sistema prisitaiko prie savo naudotojų, bet jie taip pat gali pritaikyti sistemą prie jų pageidavimų, jei jie nėra patenkinti automatine adaptacija. Oppermann ir Simm atskiria funkcionalumo ir naudotojo sąsajos [SCHNEIDER-HUFSCHMIDT, KÜHME et al. 93] pritaikomumą sistemoje [OPPERMANN, SIMM 94]:

• Funkcijos apimtis (ne visos funkcijos yra prieinamos visą laiką)

• Naudotojo apibrėžtos komandos (pvz., makrai)

• Add-ins (paskambinkite, pavyzdžiui, meniu)

• Funkcijų ir objektų atributų defaultiniai vertymai

• Triggeris: Kai vartotojas nustato sistemos sąlygas, sistema pradeda funkcijas.

• prieiga prie funkcionalumo (vienos funkcijos gali būti pažeistos);

• dialogų elgesys (pvz., dialogų dėžutės slopinimas, pagalbos įjungimas, pavyzdžiui, "balloon help" Macintosh)

• Layout (pvz., langų spalva ir kt.)

• Tarpplatforminių sąsajų pritaikymas (pvz., maksimali dvigubo spustelėjimo laikas, maršrutas, per kurį pavyksta žvelgti, priklausomai nuo maršruto, per kurį pavyksta pavyksta pavyksta pavyksta pavyksti) - tai sprendimas, skirtas spręsti problemas, atsirandančias dėl nepakankamo sistemos pritaikymo vartotojo elgesiui [PAETAU 1990 p. 271].

2.8 Išmanios mokymo sistemos

Adaptivumas dažniausiai vartojamas atsižvelgiant į išmanias mokymo sistemas (ITSen) [LUSTI 92; WINKELS, BREUKER 92].

1970 m. buvo sukurtos mokymo ir mokymosi sistemos, kuriomis siekiama nustatyti sprendimų priėmimo taisykles, t. y. sudarančių sprendimų žinias, o ne tik sprendimų rezultatus. Neintelligentai CBT sistemose sprendimai, priimti remiantis profesine ir didaktine žiniomis, yra griežtai kodifikuoti sistemoje. Tai yra esminis skirtumas tarp ITS ir kitų CBT sistemų [žr. WENGER 87].

Vis dėlto ir "neintelligentiems" CBT sistemoms, ir "intelligentiems" mokymo sistemoms turi būti taikomi bendrieji reikalavimai [LARKIN, CHABAY (ed.) 92 p. 6f.]:

• skatinti aktyvų mokymąsi mokymosi sistemoje: mokiniai neturėtų pasyviai užimti informaciją skaityti ekrano tekstus ar stebėti animacijas, o aktyviai kurti mokymąsi, tai gali būti padaryta, kai mokiniai turi atsakyti į klausimus arba spręsti užduotis (Ask, dont tell).

• Įgyvendinti tinkamas naudojimo sąsajas: mokymo/mokymosi sistemos naudojimo sąsaja turi būti tinkama to, ką reikia perduoti.

• Mokiniai turi mokytis nagrinėti ir tinkamai spręsti atitinkamas užduotis.

• Jei vartotojas pateikia klaidingą informaciją, reikia sistemos atsiliepimo.

• Sistema turi atsižvelgti į individualius mokinių žinias.

2.8.1 Konstrukcija

Inteligentinės mokymo sistemos literatūroje dažniausiai skirstomos į keturis komponentus - ekspertų modulį, studentų modulį, mokymo modulį ir komunikacijos modulį (pvz., LUSTI 92).

2.8.1.1 Ekspertų modulis Ekspertų modulis - tai žmogaus eksperto žinios, atstovaujamos tam tikroje srityje. Jo funkcija yra visada rasti optimalų artimiausią sąveikos žingsnį.

Taisyklės: Taisyklėse žinios pateikiamos kaip sąlygos, o jei visos taisyklės sąlygos yra įvykdytos, tada bus įvykdyti visi nurodyti veiksmai. Iš vienos pusės taisyklės yra gana paprasta įgyvendinti, pavyzdžiui, prologuose, o iš kitos pusės žinios atstovavimas taisyklėse taip pat sukelia problemų [STRASSER 92 p. 21]:

• Nemokamas lankstumas: už tam tikrą problemos klasę sukuriamos taisyklės. Pakeistos problemos klasės negali būti išspręstos, nors žinių bazėje būtų reikalingas žinių bazė, todėl žinių bazės gali būti panaudojamos tik nepakankamai.

• Neadekvatūs paaiškinimai: paaiškinimai, sukurta remiantis taisyklėmis, dažnai nėra adekvatūs.

• žinių gavimo problemos: labai sunku sukurti tvirtą ir daugiaprasmingą taisyklių sistemą, be kita ko, dėl to, kad specialistai dažnai net nežino, kokią žinią jie naudojo konkrečiam problemos sprendimui.

• Implikutinės kontrolės struktūros: domeno žinios ir kontrolės struktūros dažnai yra neatskiriamos tarpusavyje. Dėl šios priežasties aiškumas ir žinių bazės panaikinimas kitose sistemose ir panašiose problemose yra mažai įmanoma. Taisyklėse dažnai kodifikuojama paviršutiniška žinios (shallow knowledge).

Semantiniai tinklai: Semantiniuose tinkluose žinios pateikiamos grafu, kurį sudaro šnurkai ir kraštai. Šnurkai yra susieti viena su kita kraštais. Kraštai gali būti ženklinami ir taip tipizuojami. Kaip pavyzdį reikia pateikti KL-ONE. KL-ONE yra žinios reprezentacijos kalba, pagrįsta semantiniais tinklais. Objektai čia vadinami konceptais, kurių savybės yra vaidmenys. KL-ONE pagrindinė idėja yra griežta apibrėžiančių ir pasirinktinių vaidmenų atskyrimas ir generiškų sąvokų ir instancijų atskyrimas.

Ribojimai: Ribojimai leidžia apibrėžti santykius tarp kiekybų matematinėmis (ne) lygybėmis. Ribojimai yra sąlygos, kurias turi atitikti ieškomas sprendimas. Ribojimai gali būti naudojami tik numerybių domenose.

Rangos: Rangos sąvoka kilusi iš Minsky'o [MINSKY 75]. Rangos yra analogijos žmogaus patirties žinioms. Rangos yra objektai, apibūdinami slotuose (rangos savybės) ir facetais (sloto savybės).

2.8.1.2 Studentų modulis Intelligentų mokymo sistemų gali būti individualizuotos, jei jos yra sukurtos atsižvelgiant į studentų skirtumus. Tai vadinama studentų modeliu.

Studento modulis stebi studentų problemų sprendimo elgesį ir nustato pokyčius. Pagrindinis daugelio studentų modulių komponentas yra klaidų diagnozavimas. Per ekspertų modulo ir mokinio sprendimų palyginimą bandoma išsiaiškinti, ar tai atsitiktinė ar sisteminė klaida.

Pagrindiniai studentų modeliai yra stereotipai, perlaidavimo modeliai, klaidų teorijos, klaidų atkūrimas, klaidų sukūrimas ir ankstesnių modelių derinys [REINHARDT, SCHEWE 95 p. 84] Stereotipai [RICH 89] yra charakteristikų reiškinių sumos, kurios dažnai pasireiškia kartu su žmonėmis. Jie svarbūs, nes leidžia padaryti daug įtikimų prielaidais su santykinai mažais įtikimais. Vis dėlto reikia, kad šiuos prielaidas (inferencijas) būtų galima perrašyti iš faktinių įtikimų. Todėl būtina naudoti ne monotoniškų stereotipų metodus.

Perlaidavimo modelis (overlay modelis) mano, kad studentų žinios yra dalis ekspertų žinių, esančių sistemoje. Kadangi perlaidavimo modeliai nereikalauja žinių, kurios būtų perlaidausios ekspertų modelį, jie yra santykinai paprasta įgyvendinti. Perlaidavimo modelioje flack knowledge ekspertų modelioje paprasčiausiai turi būti padengtos studentui žinomos koncepcijos. Čia taip pat gali būti suteiktos tikimybės, nurodančios, kaip sicher sistema yra tai, kad koncepcija iš tikrųjų buvo suprantama naudotoju. Tačiau sunkiau tampa, jei ekspertų modelis apima gilią žinias, pavyzdžiui, NEOMYCIN ekspertų modelį GUIDON2 lagerio modeliui [Kellenis 89 S. 391]. Kai kurie perlaidavimo modeliai taip pat gali nustatyti, ar sistema yra netinkama, jei jos yra panaudotos kitiems studentams.

Perturbation models (angl. to perturbate = sutrikdyti, nerimauti) yra studentų požiūris į ekspertų modelį, išlaikant glaudų studentų ir ekspertų modelės ryšį.

Woolfo [WOOLF 90] teigimu, studentų modeliai vis dar nėra veiksmingai integruoti į esamas sistemas. Pagrindinė studentų modeliavimo problema yra tai, kad vartotojo charakteristikas galima ištirti tik iš jo sąveikos su sistema.

Žinoma, studentų modeliams negalima skirti pernelyg didelių lūkesčių. Selfas, vienas žinomiausių šios srities mokslininkų, rekomenduoja studentų modeliui kurti neatsižvelgti į vizijas, rinktis realius tikslus ir atsižvelgti į šiuos punktus [SELF 90]:

• Avoid guessing - get the student to tell you what you need to know

• Dont diagnose what you cant treat

• Empathize with students beliefs, dont label them as bugs

• t feign omniscience - adopt a fallible collaborator role Studentų modelių naudojimu susidaro dvi perspektyvos. Viena pusė rekomenduoja retkingai naudoti studentų naudotojų informaciją apie sistemą [BIERMAN, KAMSTEEG et al. 92], nes sunku sukurti ir tinkamai naudoti išsamus ir teisingus studentų modelius.

2.8.1.3 Mokymo modulis Mokymo modulis yra atsakingas, inter alia, už tinkamą mokymąsi ir, jei reikia, užtrūkimą. DOMINIE (Domain Independent Instructional Environment) [SPENSLEY, ELSOM-COOK et al. 90] įgyvendino šias mokymąsi ir vertinimo strategijas:

• Kognityvinis mokymasis: čia mokinys žiūri į ekspertą, kuris sprendžia užduotis ir gali užduoti klausimus.

• Sukcesinis tobulinimas: Ši mokymo strategija yra ypač tinkama sudėtingoms žinių sritims.

• atradimo mokymasis: Mokytojas čia pasirenka mokymosi aplinką, pritaikytą mokinio išankstiniam žinojimui. Tai labai sudėtingas darbas. DOMINIE gali pasirinkti tik žinių sritį, kurioje mokinys yra naujas, bet kuri turi struktūrinę panašumą į sritį, kurią mokinys jau išmokė.

• Discovery Assessment: Ši strategija yra susijusi su atradimo mokymu (discovery learning). Atlikus tinkamą mokymosi aplinką, reikia stebėti ir, jei įmanoma, padėti studentams.

• Abstrakcija: Mokytojas turi būti informuotas apie galimybes sistemoje.

• Sokrato diagnozė: mokinys jau sukūrė žinios domenos modelį, tačiau jame yra klaidų. Mokytojas nustatys šias klaidas ir aiškina mokiniams, kad jo modelis sukelia klaidingas išvadas ir todėl turi būti klaidingas.

• Praktika: mokinys stebimas, kai išsprendžia užduotį. Jei jis nukrypsta nuo teisingo sprendimo kelio, jis gauna patarimus iš mokytojo.

• Tiesioginis vertinimas: mokinys yra tiesiogiai paklaustas.Ypač tinkami yra daugybiniai pasirinkimo klausimai ir bėdos tekstai.

"DOMINIE" pasirinkia vieną iš aštuonių strategijų pagal skirtingus kriterijus. Sistema visada stengiasi pasiekti prasmingai paskirstyti turimą laiką tarp mokymosi ir egzaminų. Viena vertus, turi būti parengta kuo kuo trumpesnė medžiaga per trumpesnį laiką, o kita vertus, turi būti užtikrinta, kad mokinys gerai supranta ir supranta iki šiol pristatytą medžiagą.

Iš viso yra trys būdai, kaip pasiekti mokymo modelį [LEUTNER 92 p. 66]:

• Programininko intuicija: CBT sistemos kūrėjai remiasi savo intuicija ir remiasi savo patirtimi mokymosi ir mokymosi situacijose, pavyzdžiui, mokykloje.

• Ekspertų mokytojų apklausa: atlikti apklaustą, panašus į ekspertų apklausa ir stebėseną, kai rengiami žiniomis pagrįsti sistemos ir ekspertų sistemos (SPITZER, BÜRSNER 95; CHIZZALI-BONFADIN, ADLASSNIG et al. 97; PUPPE 93).

• Instrukcijos teorijos formavimas: pasirinktinai esama mokymo teorija plėtojama į instrukcijos teoriją arba atnaujinama instrukcijos teorija.

2.8.1.4 Komunikacijos modulis Komunikacijos modulis nustato, kaip sistema bendrauja su veikėjais.

Idealias yra laisvo įvedimo naudotojo sąsaja. Tačiau laisvo įvedimo įgyvendinimas yra labai sudėtingas. Tai reiškia, kad tik natūralios kalbos naudotojo sąsajos įgyvendinimas Sophie I reikėjo dviejų asmenų metų [LUSTI 92 S. 227]. Kaip lengvesnės alternatyvos, naudotojui gali būti siūlomi alternatyvūs atsakymai arba pasirinkimo meniai.

2.8.1.5 Parama vystymuisi Išmaniųjų mokymo sistemų plėtra gali būti supaprastinta ir pagreitinta dviem būdais [LUSTI 92 S. 197]. Programėtojai gali panaudoti esamų mokymo/mokymosi sistemų objektų nepriklausomus modulius, pavyzdžiui, mokymo modulius ar ryšių modulius, ir tiesiog turi pritaikyti ekspertų modulius prie pasikeitusių užduočių.

2.8.2 Kritika į protingas mokymo sistemas

Mokyklų mokytojas savo knygoje Grindiniai hipermedijos mokymosi sistemos [SCHULMEISTER 96] griežtai kritikuoja protingas mokymo sistemas ir jų tyrėjus ir kūrėjus:

Intelligentinių mokymo sistemų sritis akivaizdu, kad yra užfiksuota programavimo etape: net jei žiūrime į tik vieną žurnalo straipsnius apie ITS temą, tie patys pareiškimai, sistematisai ir AI literatūros nuorodos yra nuolat pakartotinai pakeičiami. Retai esu matęs tiek daug atleidimo iš vienos grupės, ir retai taip mažą mokslininkų bendruomenę, kuri nuolat skelbia tą patį tą pačią kūrimo etapą (Anderson, Brown, Duchastel, Jonassen, Lesgold, OShea, Self, Sleeman). Net tada, kai programa buvo išbandyta tūkstančiais mokinių, galima manyti, kad programa buvo formuojama ne kaip Clancey, o kaip praktikos STERTERS, o kaip mokiniai STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS: STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS, STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS, STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS, STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS, STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS, STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS, STERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERSTERS

• Kiekviena sistema yra visiškai iš naujo sukurta be senų komponentų.

• Moduliarumas (pakartotinio naudojimo tikslais) nėra labai paplitęs ITS srityje, priešingai nei komercinėje programinėje erdvėje.

• vystymasis yra plačiai suprantamas kaip iteratyvus tobulinimo procesas.

• Įmontuoti jau turimus programinės įrangos paketus užkirsti kelią tai, kad jie siūlo tik ribotą arba visai nereikalingą išorinę programinės įrangos sąsają.

• Evaluation yra trukdoma dėl to, kad nėra visapusiškų sistemų.

Lusti vadina įgyvendinimo atstumus, praktiką ir nemalonumą svarbiomis problemomis ITS kūrimo srityje [LUSTI 92]. Pagrindinė problema taip pat yra didelė išsilavinimo ir didelių išlaidų, susijusių su išmintinių mokymo sistemų kūrimu. Vis dėlto, nors daugelyje ITS projektų buvo ir bus padaryta labai didelė pastangas, vaizduoti tik palyginti paprastus mokinius dalykus. Dažnai ITSe moko nedidelę matematikos ar programavimo kalbų sritis. Jei, kaip tai atsitiko su JA-Tutor, yra padaryta sudėtingesnė sritis, tada kūrėjai yra priversti atsitraukti nuo išmintinės mokymo sistemos idealo.

Taip pat nėra aiškinta, kokie ATI (aptitudinio gydymo sąveika) poveikiai susiję su ITS, įskaitant atskirų mokymosi poreikių poveikį mokymosi sėkmei [LEUTNER 92], pavyzdžiui, tai, kaip reagavimas į įvairias mokymosi priemones priklauso nuo studentų savybių, tokių kaip protas ar baimė.

Iki šiol ITSe arba mokymo naudojamų ekspertų sistemų [ENGLER, FÜHRER et al. 95] praktiškai nebuvo įrodyta, kad mokymai naudingi [ENGLER, FÜHRER et al. 95].

2.8.3 D3 ir TRAINERiai

Pavyzdžiui, D3 [PUPPE, GAPPA et al. 96] ir jos pagrindu grindžiami ITS-Shell TRAINER [PUPPE, REINHARDT 95] yra ekspertų sistemos skyrius, sukurtas Würzburgo universiteto darbo grupėje, kuriai vadovauja profesorius Puppe. Ji palaiko įvairias žinių reprezentacijos ir žinių apdorojimo formas [REINHARDT, SCHEWE 95]:

• Statistinė diagnozė: naudodamiesi Bayeso parašu.

• atvejis pagrįsta diagnozė: ieškoti panašių atvejų duomenų bazėje ir perkelti sprendimą į savo atvejį.

• Heuristikos diagnozė: simptomo-diagnozinės grandinės, paprastai su saugumo veiksniais.

• set covering diagnozė: pagrįsta diagnozės su simptomais padengimu arba priežastiniu ryšiumi.

• Funkcinė diagnozė: modeliu pagrįsta diagnozė, kurioje aprašoma atskirų komponentų elgesys.

Šiuo metu jau yra keletas medicinos žinių apie D3 bazės, įskaitant reumatologiją ir neurologiją, kurios yra būtinos norint sukurti atvejo simuliacijas naudojant TRAINER.

Mokiniai gali mokytis, kaip išspręsti medicinos mokymo ir mokymosi incidentus, naudojant TRAINER.Sistema siūlo du mokymosi būdus.Vienoje sistemoje ekspertas pateikia tyrimus, skirstytus į įvairias grupes (namnese, klinikinį tyrimą, laboratoriją ir t. t.), ir mokinys turi padaryti įtarimą diagnozę pagal kiekvieną grupę.Kitos modelioje nurodomi kai kurie simptomai ir mokinys turi nuspręsti, kokią papildomą tyrimą jis nori atlikti.Tai reiškia, kad sistema gali kritikuoti studentų priimtus sprendimus.

Dažniausiai D3 kritikuojama dėl jo naudojimo sąsajos, kurią dažnai kritikuoja kaip pernelyg sudėtingą ir per mažai intuityvią valdomą.

2.9 Semantinis duomenų modeliavimas

Jau 1971 m. ANSI (Amerikos nacionalinių standartų instituto) X3 komitetas įsteigė darbo grupę SPARC (Standards Planning and Requirements Committee), kurios tikslas buvo nustatyti, ar ir kur standartus galima apibrėžti duomenų bazės sistemose. Po ilgo laiko darbo grupė pateikė tarpinę ataskaitą, kurioje aprašoma trijų schemų DBMS architektūra.

Koncepcinis objektų tipas ir objektų santykiai arba duomenų bazės schema

Loginiai santykiai, atributai ir semantiškas vientisumasDatų duomenų bazės schema

Fizinis įsakymas ir duomenų bazės turinysDatų bazės schema

7 paveikslėlis: Tris duomenų modeliavimo lygių yra susiję su santykiniu duomenų modeliu (žr. 2.10.1 skyrių) ir gali būti naudinga kaip pagrindas komunikacijai, pvz., tarp domenų ekspertų ir kūrėjų. Implemented koncepcinė schema dažnai vadinama logine schema literatūroje [SCHLAGETER, STUCKY 83]. Loginė schema atsižvelgia į santykinį duomenų modelį, tačiau ji yra visiškai nepriklausoma nuo naudojamos įrangos. Manis [MANN 93 S. 9] apibūdina pagal [SCHLAGETER, STUCKY 83] tris objektyvios semantijos modelio (SCHLAGETER, STUCKY 83).

Vėliau šis darbas orientuota į objektą orientuotą, semantišką duomenų modeliavimą į šį 3 lygmens modelį. Konceptinis duomenų modeliavimas yra labai tinkamas objektą orientuoto programinės įrangos kūrimui. Jis leidžia realią pasaulį modeliavimą, t. y. objektus galima vaizduoti taip, kaip mes juos suvokiame savo aplinkoje. Konceptinis modelis gali būti vaizduotas naudojant ER modelį (entity-relationship) [CHEN 76] .

ER schema yra sudaryta iš 5 dalių (RAUH, 97 S. 37 straipsnis):

1. tiksliai apibrėžti schemą 2. bent objektų tipų deklaracija 3. Nulla arba daugiau ryšių tipų deklaracijų 4. Nulla arba daugiau vientisumo taisyklių 5. Nulla arba daugiau išvestinių taisyklių

Ne visi komponentai gali būti vaizduojami grafinėmis priemonėmis, todėl visa schema apibrėžiama tekstiniu būdu ir paaiškinama grafikais. Padidėjęs Backus Naur Form (EBNF) [VENTER] schema apibrėžtis pateikiama toliau pateiktoje lentelėje.

<schema> ::= schema <schemaname>; <entity set> {; <entity set>}

{;<relationship set>} {;<integrity rule>}. <schemaname> ::= <name> <entity set> ::= entityset <entity set name>

(attributes: <attribute> {, <attribute>}; identifier: <identifier> {, <identifier>})

<subset declaration> [; attributes: <attribute>{, <attribute>} [; identifier: <identifier>

{, <identifier>}]]) <subset declaration> ::= subsetof <entity set name> ::= <entity set name> ::= <name> <relationship set> ::= relationship <relationship set name>

(participants: <participant>, <participant> {, <participant>}) Wholepartasassociation

<partparticipant> ) <attribute> ::= <attribute name> <domain> [not null] <identifier> ::= <attribute name> <attribute name> ::= <name> <relationship set name> ::= <name> <wholeparticipant> ::= <participant>

... <nonneg_integer> ::= 0 ̊ 1 ̊ ... <name> ::= (<letter> ̊ 2 ̊ ... ̊ 9) <letter> ::= a ̊ b ̊ ... ̊ z ̊ A ̊ B ̊ ... ̊ Z ̊ ̊ ̊ ̊ ̊ ̊ 0 ̊ 1 ̊ 2 ̊ ... ̊ 9 figūra 8:

Kadangi EBNF gramatika negali užkirsti kelią visoms klaidingoms formuluotoms, reikia pridėti keletą papildomų sąlygų [RAUH, STAIKLAS 97 p. 45]:

1. Visi objektų ir ryšių pavadinimai (<entity set name>,<relationship name>) gali būti naudojami schema tik vieną kartą. 2. Atributų pavadinimai (<attribute name>) gali būti naudojami tik vieną kartą objektų ar ryšių pavadinime.

3. Visi objektų pavadinimai, nurodyti dalyvaujančiojo santykių tipo deklaracijoje (<participant>), turi būti pateikiami kaip objektų pavadinimai (<entity set name>) arba objektų pavadinimai (<entity set name>). 4. Rolės pavadinimai (<role>) negali būti atmesti rekursiškų santykių rūšių deklaracijoje. 5. Jei dalyvaujančiojo deklaracijoje (participant declaration) objektų rūšis atsiranda kelis kartus, kiekvienam įvykiui turi būti pasirinktas kitoks vaidmens pavadinimas. 6.

Papildoma sąlyga apibrėžiama pridėto agregato ryšio atveju: <wholeparticipant> apima <partparticipant>, bet ne atvirkščiai.

Integritumo taisyklių formuojant ER schemą turėtų būti naudojamas lengvai pakeistas entity-relationship calculation (ERC) [RAUH, STICKEL 97] aprašymas:

Integritumo taisyklė (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule) (angl. integrity rule)

<t3> <quantification list> ::= <quantification list> <quantification> <quantification> ::= (<quantifier> <variable list>) <variable list> ::= <variable list>, <name> <name> <quantifier> ::= <comparison> ::= <value> <op1> <value> <entity variable> <op2> <entity variable> <relationship variable> <op2>

<relationship variable> <value> ::= null <text constant> <attribute variable>

<value variable> <entity variable> ::= <value variable> ::= <value variable> ::= <construct variable> [ <attribute name> ] <construct variable> ::= <entity variable> <entity variable> ::= <name> <relationship variable>: <entity set name> <relationship variable>:

Kalbant apie integritės taisykles, sutinka, kad neatskiriami toliau nurodyti reikalavimai, kurie visada turi būti laikomi.

• Atributų vertybės aiškiai pasitaiko iš identifikatoriaus vertės.

• Identifikatoriai niekada nėra neapibrėžti (nuoliai).

• Šemos struktūroje nurodyti santykinių tipų kardinalumai turi būti laikomi integracijos taisyklėmis, kurios turi būti laikomos.

Kaip jau minėta, ER modelio standartas neegzistuoja. Taigi grafinės modelio rūšis gali būti laisvai pasirinkta. Mokslo metu naudojami Unified Modeling Language (BURKHARDT 97) klasės diagramai, žinomi iš objektų orientuotos programavimo. Ši grafinė modeliavimas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių.

Pagrindinis skirtumas tarp entiteto ryšio modeliavimo (ERM) ir objektinio analizės yra tai, kad ERM objektai gali pateikti tik statinius aspektus, tokius kaip atributų ir santykių, o klasės gali turėti ir metodus. Todėl šios klasės gali būti svarstomos ir dėl jų elgesio.

2.10 duomenų bazės

Mokymo ir mokymosi sistemoje esantys duomenys ir esantys žinios turi būti nuolat saugomi.

2.10.1 santykinis duomenų modelis

Vėliau bus trumpai apibūdintas santykinių modelių modelis (žr. GERNETH 92, MANN 93).

Attributas Atributų tipo kintamasis A turi būti apibrėžtas

Šiuo atveju DTYP reiškia bet kokį duomenų tipą (real, string, ...), kurio vertės sritį vadina WB(DTYP). WB(DTYP) iš esmės apima ir trūkstamą vertę ω.

A vertės sritis ribota semantiškų vientisumo sąlygų sib0:

WB(A) := {x ∈ WB(DTYP) ∀ sib ∈ sib0: sib(x) = truth} su sib0:

Ryšių schema Ryšių schema vadinama galutinio atributų rinkinio apibendrinimu pagal A: = {A1,A2,...,An} atributų rinkinį.

U WB(Ai) su a(Ai) ∈ WB(Ai), n ≥ 1 tampa n kartus per A

"Tupels" yra vaizdai, kurie suteikia kiekvienam A ryšių schemos atributui =1 aktualią vertę.

A santykinės schemos vertės sritis yra apibrėžta:

Ryšys R ryšio tipo kintamosios yra apibrėžta kaip

R reikšmių diapazoną riboja semantiškų vientisumo sąlygų sib1 skaičius per A ryšių schemą.

WB(R) := {x WB(A) ∀ sib ∈ sib1: sib(x) = verai} {} su sib1 : {sib sib: PM(WB(A)) → {verai, verai}}

PM(X) yra X masės galios suma.

DB schema Kaip DB schema apibendrinama galutinio skaičiaus santykių suma R:={R1,R2,...,Rm} Ri: 5(/Ai | sibi1) , i = 1, ..., m; m ≥ 1 duomenų bazė duomenų bazės tipo kintamosios DB yra apibrėžta pagal DB vertės sritį yra ribota pagal duomenų bazės schema R WB (DB) := {x WB) R (R) ∀ sib ∈ sib2 : sib (x) = verai} su sib2 : {sib: sib → √: WBR) {verai, verai}} projekcija yra atributa: A:b = {A1, A2, A, A, A, A, A, A, A, A, C, A, C, C, A, C, C, A, C, A, C, C, A, C, A, C, C, A, C, C, A, C, A, C, A, C, C, A, C, A, C, A, C, C, A, C, C, A, C, C, C, A, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C, C,

UWB(Ci), su a C(Ci) : = a(Ci), i = 1,...,I

Tai atitinka a paveikslo apribojimą į C. =1

Semantiškų sąžiningumo sąlygų 1 lygio (sib1) semantiškų sąžiningumo sąlygų paprasčiavimui sudaryti susitarimai [GERNETH 92]:

Pateikite ryšių kintamuosius R: 5 (/ A ̊ sib1R) ir R: 5 (/ A ̊ ̊ ̊ sib1R) su R, R ̊ ∈ R ir duomenų bazės kintamuosius DB: '% ̊ R ̊ sib2)

(1) R pirminės raktos gali būti kontroliuojamos naudojant boolean funkciją PS(P,x), naudojant P ∈ A, x WB(A):

PS(P, x) : (∀ a,b ∈ x: (a{P} = b{P} ⇒ (a=b)) (∀ a ∈ x: a(P) ≠ ω)).

Semantiškoje vientisumo sąlygose boole funkcija PS(P,x) užtikrina pirminės raktos (klydų vientisumo) aiškumą.

(2) Boole funkcija nf(B, x) (nf reiškia, kad nėra trūksta) užtikrina, kad visi B atributų skaičius B turi vertę kiekviename dupelio. Jei B A, B B yra ≥ 1 ir x WB(A), tada nf(B, x) yra apibrėžta taip:

nf(B, x) : ∀ a ∈ x: (∀ B ∈ B: (a(B) ≠ ω)).

(3) Buole funkcija nf1(B, x) užtikrina, kad bent vienas atributas iš atributų sumos B turi vertę kiekviename tupelyje. Jei B A, \B B ≥ 1 ir x WB(A), tada nf1(B, x) yra apibrėžta taip:

nf1(B, x) : ∀ a ∈ x: ( B ∈ B: (a(B) ≠ ω)).

Siekiant supaprastinti 2 lygio (sib2) semantiškų vientisumo sąlygų specifikaciją, bus apibrėžta buole funkcija FS(((R,P),(R,P), v) (FS reiškia užsienio raktus). Tai yra P ∈ A, P ∈ A ir v ∈ WB(R. Buole raktus yra atributai, kurie yra duomenų bazėje bet kokioje ryšyje kaip pirminės raktos atributas. Pateikta buole funkcija kontroliuoja, ar buole raktas P iš ryšio R yra taip pat kaip pirminis raktas P nurodytame DB ryšiuje R.

FS((R,P), (R,P), v) : ∀ b ∈ v(R), b(P) ≠ ω: ( b∈ v(R): (b(P) = b(P))).

Siekiant užtikrinti duomenų bazės vientisumą, negalima ištrinti duoplės, kurios yra nuoroda iš užsienio raktų.

Diskusija apie santykių modelį Ryšių modelis [CODD 70] gana greitai pasiekia savo ribas, jei norite tinkamai modeliuoti sudėtingesnes aplinkybes (pvz., CAD grafikas) (žr. LAUSEN, VOSSEN 96).

Tačiau ryšių modelioje yra daugybė išsivysčiusių, komerciniu būdu prieinamų ir plačiai naudojamų duomenų bazės valdymo sistemų ir yra standartų, todėl tokių sistemų naudojimas suteikia didelį pranašumą, kad bet kuriuo metu be didelių sunkumų galima perkelti į kitą gamintojo programinę produkciją.

2.10.2 Objektai orientuotos ir objektų santykinės duomenų bazės

Objektai orientuotos duomenų bazės [HEUER 92] yra rimta alternatyva tose srityse, kuriose santykinės duomenų bazės buvo nepakankamos, pavyzdžiui, multimedijos sistemos reikalauja, kad būtų galima saugoti ir lengvai pasiekti sudėtingus objektus, taip pat daugeliu atvejų yra pageidaujamos objektų ar tipinių operacijų.

Komerciškai yra keletas objektų orientuotų duomenų bazės sistemų, pavyzdžiui, GemStone, ObjectStore, Illustra ir O2. GemStone išplėsta Smalltalk taip, kad atsiranda duomenų bazės sistema. ObjectStore panaikina C++ panašu būdu. Ilustra turi savo šaknys Postgres ir Ingres ir todėl yra išplėstymas vienos iš pirmųjų santykinių duomenų bazės sistemų (Ingres) objektų orientuoti. O2 yra duomenų bazės sistema klasikinėje prasme su savo DDL (data definition language) ir DML (data manipulation language).

Naujose CBTP projektuose, žinoma, ateityje, kai bus naudojama duomenų bazė, bus labiau pasitelkiama objektinio ryšio DBMSe. Naudojant objektinio ryšio programavimo kalbą įgyvendinant, ryšių su (kompleksesniu) programavimo kalbos objektais įgyvendinimo žingsnis sumažėja. Viena iš priežasčių, dėl kurios objektinio ryšio duomenų bazės sistemos iki šiol yra mažos, yra tai, kad senos duomenų bazės turi būti portiruojamos, kad trūksta visuotinai pripažintų standartų. Standartizavimo bandymai SQL3 (Structured Query Language) ir ODMG-93 (Object Database Management Group), tačiau nė vienas iš šių standartų dar nėra patvirtintas. SQL3 yra objektinio ryšio kalba, kuri yra objektinio ryšio kalba.

3 Projektavimas ir modeliavimas

3.1 WBT sistemų reikalavimai

Pirmame skyriuje minėtos tradicinių CBT sistemų silpnybės reikalauja naujų mokymo ir mokymosi sistemų kūrimo. Reikalingų autorių ir kūrėjų poreikių aprašyti toliau [HAAG, MAYLEIN et al. 98].Daugelis kitų elektroninių leidinių kokybės kriterijų iš vartotojo perspektyvos apima medicinos elektroninių leidinių kriterijų katalogą [SCHULZ, AUHUBER et al.]. Tačiau medicinos elektroninių leidinių terminas yra plačiai apibrėžtas kaip WBT sistema, todėl ne visi apibrėžti reikalavimai gali būti taikomi WBT sistemoms.

3.1.1 Turinys ir didaktinė veikla

Susiję reikalavimai neapsiriboja WBT sistemomis, bet jie turi būti patenkinti ir tradicinėmis CBT sistemomis ir kitomis mokymo/mokymosi priemonėmis, tokiomis kaip knygos:

• Systemas turi būti aiškiai apibrėžtas tikslinėms grupėms arba tikslinėms grupėms, o naudotojui turi būti pranešta apie tai prieš pradedant apdoroti, kad būtų išvengta sistemos naudotojų nepasitenkinimo, atsirandančio dėl to, kad perkeliamas mokymosi turinys neatitinka dabartinių mokinių žinių.

• Mokymosi tikslai, kuriuos reikia pasiekti naudojant WBT sistemą, turi būti aiškiai apibrėžti ir naudotojui paskelbti, kad naudotojas pats galėtų nuspręsti, ar tvarkant sistemą jis priartins prie savo asmeninių mokymosi tikslų.

• Pateikto materialo platumas ir plotis turi būti pakankamas tikslinėms grupėms.

• Sistemos žinios turi būti profesionaliai tikslios ir aktualios, o tai geriausiai pasiekiama atliekant paruošto sistemos peržiūrą, kurią atlieka medicinos specialistai.

• Švietimo sistemos struktūra turėtų būti tinkama tikslioms grupėms ir mokymosi tikslams.

• Sistema turėtų teikti tinkamą atsiliepimą, kad būtų skatinama mokymosi pažanga.

• Sistema turėtų būti intuityviai naudinga; prie to gali prisidėti metaforų naudojimas.

3.1.2 Architektūra

WBT sistemos architektūra turėtų, kiek įmanoma, atitikti daugelį šių reikalavimų:

• Didelis veikimas: WBT sistemos turi turėti gerą veikimą, kad jos būtų priimtinos naudotojams. Jo veikimas priklauso nuo tiek prieinamų tinklo juostos, tiek nuo sistemos architektūros. Idealiai WBT sistemos turėtų turėti priimtinus laukimo ir atsakymo laikus net esant mažam tinklo juostos, pavyzdžiui, naudojant sparčius modemus (pvz., 33,6 kbit/s perdavimo greitį).

• Mažos tinklo apkrovos: WBT sistema turėtų kuo lengviau valdyti turimus tinklo išteklius. Tai paprastai lemia geresnę bendrą sistemą.

• Gera atkūrimo galimybė: atskiri WBT sistemos komponentai turi būti atkūrami su kuo mažesniais pastangomis kitiems projektams; turinys turi būti pateiktas sistemoje taip, kad jų būtų galima lengvai eksportuoti ir panaudoti kitose sistemose.

• Lygiai plėtojamumas: WBT sistemos architektūra turėtų sudaryti sąlygas padidinti sistemos funkcionalumą su kuo mažesniais pastangomis, nepažeidžiant mokymo ir mokymosi turinio.

Mokymo ir mokymosi turinio atnaujinimas ar papildymas turėtų būti lengvas.

Idealiai tai turėtų būti padaryta su autorių komponentu, kad medicinos specialistai galėtų greitai, patogiai ir be jokios pagalbos atlikti atnaujinimus ir papildymus.

• Dėtingas prisitaikymas ir prisitaikymas: sistema turėtų savarankiškai prisitaikyti prie naudotojo asmeninių pageidavimų ir poreikių, siekiant skatinti pažangą mokytis, tačiau ji turėtų būti pritaikoma ir naudotojams.

• Automatinė atnaujinimas: sistemos pakeitimai turi būti automatiškai prieinami vartotojams.

• Mažos techninės įrangos reikalavimai: sistemos architektūra turėtų būti pasirinkta taip, kad klientinėje pusėje nereikėtų aukštos klasės kompiuterių.

• Multimedijos komponentai: medicininiai studentai šiandien beveik nesiseka su mokymo / mokymosi sistemomis, turinčiomis tik vieną tekstinę paviršių. Įvairių medijų (teksto, vaizdo, animacijos, garso...) naudojimas leidžia sistemoms tapti patrauklesnėmis vartotojams ir mokymosi efektyvumas turi būti sustiprintas po sumatymo, kai žiniasklaidos pedagogikoje naudojami kelios informacijos perėmimo kanalai [WEIDENMANN 91 p. 13]. WBT sistemos architektūra turi remti multimedijos duomenų naudojimą.

• Ergonominė vartotojo sąsaja: vartotojo sąsaja turėtų būti grindžiama įprastais GUI standartais [MICROSOFT 95, APPLE 92], turėtų būti kuo paprasčiausia ir leisti intuityviai valdyti sistemą.

• Paprastas įgyvendinimas: architektūra turėtų būti realizuojama su pagrįstais pastangomis.

• Gera integracija: WBT sistemos turi būti integruojamos į klinikinių darbo vietų sistemas su nedidelėmis pastangomis.

• Integruota komunikacijos komponenta: komunikacija tarp mokinių tarpusavyje ir tarp mokinių ir mokytojų turėtų būti įmanoma tiesiogiai iš sistemos, todėl vartotojai neturi pradėti papildomų programų komunikacijos tikslais.

3.1.3 Pagrindinės technologijos

Tinkamų įrankių ir programavimo kalbų pasirinkimas yra svarbi sąlyga, kad būtų galima sukurti aukštos kokybės WBT sistemas. 2 lentelėje pateikiamos pagrindinės pagrindinės technologijos (žr. 2.6.2 skyrių) ir priskiriamos architektūros rūšims (žr. 2.5.1 skyrių), kurios yra ypač tinkamos jų kūrimui.

Java kliento pagrindu, nuotoliniai duomenys ir žinios, paskirstytas mokymas

2 lentelė: pagrindinės WBT sistemų kūrimo technologijos

Pagrindinėms technologijoms turi būti taikomi šie reikalavimai:

• Išplėtinė platformos nepriklausomybė: naudojamos pagrindinės technologijos turėtų sudaryti sąlygas sukurti WBT sistemas, kurios puikiai veikia kuo daugiau platformų ir kuo daugiau operacinių sistemų, kad būtų galima išlaikyti kuo daugiau potencialių sistemos naudotojų.

• Aukštas saugumas: reikia atkreipti dėmesį į šį aspektą, nes daugelis kompiuterių, naudojamų medicininėje ir tolesnėje mokymo srityje, yra klinikinių tinklų, kuriuose naudojami labai jautrūs pacientų duomenys.

• Didelis našumas: naudojamos pagrindinės technologijos turėtų būti labai veiksmingos.

• tinklo funkcijų palaikymas: norint įgyvendinti WBT sistemas su paskirstoma mokymo architektūra, svarbu, kad pagrindinės technologijos palaikytų tinklo funkcijas, tokias kaip "Remote Procedure Call" ir panašias funkcijas, taip pat būtų lengvai prieinama prie interneto paslaugų, tokių kaip naujienų grupės, prieiga.

• Multimedijos parama: reikia gerokai paremti multimedijos komponentų naudojimą.

• Nepriklausomybė nuo įrengimo: naudojamos pagrindinės technologijos turėtų sudaryti sąlygas sukurti WBTS sistemas, kurioms nereikia įrengti. Įstatymai gali sukelti kompiuterio nestabilumą ir būti atsakingi už tai, kad jau įrengtos programos nebegali veikti.

• Didelis našumas: siekiant išlaikyti plėtros sąnaudas ribotas, naudojamos pagrindinės technologijos turėtų užtikrinti didelę našumą.

3.1.4 Architektūros sprendimas

Architektūros tipas buvo pasirinktas kaip Distributed Teaching. Šis architektūros tipas suteikia mažos tinklo lauko pločio efektyvumo pranašumus prieš kitus 2.5.1 skyriuje pateiktus architektūros tipus.

3 lentelė vertina paskirstytą mokymo architektūrą, susijusią su 2 skyriuje nurodytais reikalavimais (žr. HAAG, LEVEN 97). Kadangi skirtingos pagrindinės sistemos gali būti naudojamos įgyvendinimui, lentelėje pateikiama architektūros vertinimas, naudojant atitinkamas pagrindines technologijas. HTML visada yra pagrindas kitų pagrindinių technologijų įdiegimui. Vertinimas taip pat susijęs su idealiomis įgyvendinimais, t. y. realių sistemų vertinimas gali būti naudojamas pagal sudėtingesnes aplinkybes nei pateikta lentelėje. Tuo tarpu konkrečios paskirstytos mokymo architektūros (didžioji veikimas, mažas tinklas, galimybė paskirstyti) dalys yra labai sudėtingos, nepriklausomai nuo to, kaip naudojamos kitos pagrindinės technologijos. Tai susiję su idealiomis įgyvendinimais (žr. HAAG, LEVEN 97).

Prašymai HTML & Java HTML & Java & HTML & Java &

RMI CORBA Išplėstinis platformos nuotolumas + + dažnumas Atitinkamas saugumas + + + aukštas veikimas ++ ++ ++ Mažas tinklo krūvis ++ ++ ++ Neįdiegiamas ++ ++ ++ Gera naudojimybė + + + paprasta išplėtima + + ++ Automatinė atnaujinimas ++ ++ Mažos išlaidos / Didelis pro - o aktyvumas Multimedijos komponentai + + Ergonominis naudotojo pelnas + + plotas Lygiai įgyvendinamumas -- o -

3 lentelė: idealios paskirstytos mokymo architektūros vertinimas

Legenda: &o o patenkinamas ++ labai gerai - blogai + gerai - labai blogai

3.2 WBT sistemų kūrimo etapų modelis

CBT sistemų kūrimas [KERRES 98], kaip ir kitų tipų programinės įrangos kūrimas, reikalauja sisteminio, struktūrizuoto ir labai naudingo elgesio, todėl toliau aprašoma elgesio, kuri padės kurti mokymo ir mokymosi sistemas. Pateiktoje etapo modelioje nėra apibrėžti programinės įrangos inžinerijos metodų, o čia galima kreiptis į platus ir įstrigus šioje srityje metodus [BURKHARDT 97; BOOCH 94; RUMBAUGH, BLAHAUGH et al. [JACOBSON, CHELTERSON et al. 92].

Todėl, atsižvelgiant į pirmiau minėtame skyriuje nurodytus reikalavimus good reusability ir easy extensibility, reikia kuo labiau atskirti mokymosi žinias (mokymo strategijas ir t.t.) ir domenų duomenis arba domenų žinias.

3.2.1 Didaktinis analizė

Mokymo ir mokymosi sistemų kūrimo pradžioje turi būti parengta didaktinė koncepcija. Mokymo ir mokymosi tikslai turi būti apibrėžiami autoriui (valdykos ekspertui), kaip ir mokymosi ir mokymosi turinio, kurį reikia perduoti, ir tikslinės grupės. Mokymo ir mokymosi turiniai turi būti struktūrizuoti taip, kad vėliau jie būtų pristatyti CBT sistemos naudotojams. Mokymo ir mokymosi tikslų apibrėžimui turėtų būti naudojama mokymosi aksonomija (pvz., [BLOOM 72]).

3.2.2 Reikalavimo analizė

Prašymų analizėje autorius ir kūrėjai kartu parengia pareigas, kurioje kiek įmanoma išsamiai nurodomi mokymosi ir mokymo sistemos funkcionalumo reikalavimai; būtina tiksliai nustatyti, kaip CBTS sistema reaguoja į naudotojų įvedimus ir veiklą; taip pat būtina nustatyti, ar ir kaip sistema turi prisitaikyti prie naudotojų; taip pat reikia apibrėžti, kokios sistemos funkcijos turi būti teikiamos per meniu arba per mygtukus ekrano puslapiuose (pvz., pagalbos funkciją).

Metodo etapas rezultatas žmonės įrankis

Didaktinė koncepcija: (1) Didaktinis analizė Mokymo/mokymosi tikslai ir autorius Didaktinis turinys

Reikalingumas: (2) Techninis analizė Autorius, kūrėjas reikalavimasOstatasis tekstų redaktorius

(3) Prototyping dizaineriai, autorius, metapers pristatymas Naudotojas ekrano išdėstymai dizainas GUI statytojas

ERM, OOA, OOD, (4) Semant.

OOA, OOD, Dec. - (5) Mokymo modelio lentelės ... Mokymo funkcijų (naudotojo modelio) modeliavimas CASE įrankių kūrėjai

OOD (6) Pasiskirstymo modelis kūrėjai Pasiskirstymo dizainas CASE-tools

(7) Mokymo plėtojantysis įgyvendinimas /Mokymosi sistemos sluoksnis vystymosi aplinka, DDL

(8) Duomenys ir mokymo / mokymosi sistema Autor Žvalgybos rinkinys DML, duomenų bazės įrankis

Žr. (9) Bandymų planas Bandymų metodas Programėtojas, autorius, Systemtest klaidų protokolai Naudotojas Teksto redaktorius

Evaluacijos koncepcija (10) kūrėjas, autorius, tobulinimas, Evaluacija, tekstinis redaktorius, elektronika.

10 paveikslėlis: WBT sistemų kūrimo etapų modelis Specifikacija yra lengviau supaprastinta tai, kad pirmame žingsnyje jau nustatomi sąveikos formos. Pavyzdžiui, jei sistema turi sąveikos formą "Browsing", autorius paprastai pageidauja paieškos funkcijos ar indekso. Taip, kūrėjas gali geriau nurodyti autoriams, kaip jis mano, trūkstamus sistemos funkcijas. Kai visi reikalavimai yra išvardyti, kūrėjas renka tinkamą programavimo kalbą ir programavimo aplinką įgyvendinimui.

3.2.3 Pranešimų dizainas

Pirmiausia reikia nuspręsti, ar metaforai gali būti ir turi būti naudojami šiame etape. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar metaforai gali būti ir turi būti naudojami. Po to galima sukurti ekrano išdėstymus. Kai autorius gali naudoti programinę įrangą, pasirinkdamas objektus, naudodamas pelę, pavyzdys yra metaforas. Metaforai taip pat leidžia kompiuterio patyrusiems vartotojams intuityviai valdyti CBT sistemą. Taigi, jei tai yra įmanoma, jie turėtų būti naudojami. Vėliau galima sukurti ekrano išdėstymus. Kai autorius įvedia savo prielaidą, naudotojas tiesiogiai atkreipia dėmesį į vartotojo sąsajos suderinamumą ir prieinamumą.

3.2.4 Domenų modeliavimas

Dėl griežtos atskirties tarp domeno duomenų ir domeno žinių, vienos pusės, ir mokymo žinių, kitos pusės, reikia juos taip pat griežtai atskirti. Rekomenduojama sukurti keletą modelių, kad sumažintų sudėtingumą ir padarytų domeno modelį visapusiškai aiškiu ir suprantamu. Įrodymai, turintys modelio matymo kontrolerį (MVC), yra ypač tinkami tam. Kai kai kurie modeliai, kurie yra supakuoti, automatiškai paleidžia pakeitimus į keletą objektų vienu metu prieš kitus objektus, taip pat į kitus modelius. Domeno žinios gali būti pateikiamos semantiškais tinklais. Semantiškais tinklais galima pateikti objektų koncepcijas ir semantiškus ryšius tarp šių objektų.

3.2.5 Mokymo funkcijos modeliravimas

Mokymo funkcijos modeliuojimas apima mokymosi funkcijų modeliuojimą, kurį autorius ir kūrėjas bendrai parengė ir apibrėžė reikalavimo analizijoje. Būtina nustatyti, kaip sistema reaguoja į naudotojo veiksmus arba jų nebuvimą, ar ji vaidina aktyvią ar pasyvią vaidmenį naudotojo atžvilgiu, ir kada ji pateikia naudotojui, kokius domenų duomenis ir domenų žinias, esančias sistemoje. Būtina modeliuoti aktyvią, procedūrinę žinią, kurią galima apibūdinti, pvz., naudojant sprendimų tabelius, taisykles ar pseudo kodą. Naudojant objektyvią programinės įrangos kalbą, reikia nustatyti, kokie objektai turi būti naudojami vienas kitam, kokius metodus jie turi atlikti, kokius užduotis jie turi atlikti, ir kokius objektyvius modelius jie turi atlikti, taip pat nustatyti, kokius automatiniai modelius jie turi atlikti ir kokius objektyvius modelius jie turi sukurti, o, pavyzdžiui, 9BORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBORBOR

3.2.6 Pasiskirstymo dizainas

CBT sistemos gali būti skirstomos į tris sluoksnius: prezentacijos sluoksnį, mokymo sistemos logikos sluoksnį ir domenų duomenų ir žinių sluoksnį [HAAG, MAYLEIN et al. 98]. Pasidalinimo dizainas turi nuspręsti, kuris kompiuteris (klientas ar serveri) yra paskirstytas į šiuos sluoksnius. Pasidalinta mokymo architektūra (žr. 2.5.1.3) turi būti skirstyta papildomai visiems mokymo projektui (žr. mokymo funkcijos modeliuojančios etapos). Jei paaiškės, kad perstruktūruojant klases ar klasės kompetencijas atsiranda naudos už paskirstytą CBT sistemą, taip pat gali būti panaikinta tik tokia atskira mokymo sistema, kuri yra paskirstyta kliento interfejse (žr. 2.5.1.3).

3.2.7 įgyvendinimas

Naudojant jau pasirinktą vystymosi aplinką įgyvendinama empere mokymo / mokymosi sistema (tik paviršius ir mokymosi sistemos logika, domeno duomenų ir žinių sluoksnio struktūra), naudojant jau sukurtus ekrano išdėstymus ir klases, kurios gali būti sukurtos per du ankstesnius žingsnius.

3.2.8 Duomenų ir žinių rinkimas

Po to, kai mokymosi sistemos skylė yra baigta, ji turi būti užpildyta su turiniu (domenų duomenys ir domenų žinios). Tai yra autorius užduotis. Dabar jis turi įvesti į sistemą mokymosi / mokymosi turinį, apibrėžtą didaktinės analizės metu. Kad būtų lengviau, autoriui turėtų būti suteiktas tinkamas įrankis. Naudojant DBMS, kitaip reikia kreiptis į DBMS DML (data manipulation language) nurodymus (INSERT instrukcijas santykinėje DBMS).

3.2.9 Sistemos bandymas

Užpildytos CBT sistemos bandyboje turėtų dalyvauti ir kūrėjai, ir autorius, ir numatytos tikslinės grupės nariai. Prieš pradedant bandymą kūrėjas turi parengti bandymo planą, kad būtų užtikrinta, kad būtų išbandyta ir visa mokymo/mokymosi sistema, o ne tik jos dalys.

3.2.10 Vertinimas

Kad būtų galima nustatyti, ar sukurtos mokymo/mokymosi sistemos įgyvendina mokymo/mokymosi tikslus, apibrėžtus didaktinėje analizėje, reikia atlikti vertinimą. Tačiau prieš tai reikia parengti vertinimo koncepciją, kurioje pateikiami klausimai ir nurodomi tinkami metodai, kaip jiems atsakyti.

3.3 Mokymo ir mokymosi sistemos shell koncepcija

Apžvelgdami medicinos mokymo ir mokymosi sistemas, kurios yra prieinamos, praktiškai visada yra interaktyvių formų ir (arba) jų kombinacijų, aprašytų 2.3.1 skyriuje. Nors CBT sistemos, kurių interaktyvių forma yra panaši, gali būti labai skirtingos jų naudojimo sąsaje, teikiamos funkcijos paprastai yra labai panašios. Pavyzdžiui, naršymo sistemose beveik visada yra turinio sąrašas ir (arba) indeksas, kuriuo vartotojai gali tiksliai ieškoti informacijos.

Todėl kurti žinių bazes, kurios taip pat yra tinkamos mokymo tikslams, nėra labai paprasta ir reikalauja daug laiko. Kiekvienai profesijai, kuriai reikia sukurti protingą mokymo sistemą, turi būti parengta žinių bazė, kurioje yra pakankamai giliai prieinama pagrindinė žinios sritis. Tačiau yra labai sunku įgyti žinių bazės specialistų, dėl to šis metodas susiduria su sunkumais praktinėje įgyvendinime. Šioje darbe pateikta koncepcija platformos nepriklausomos ir adapcinės mokymo / mokymosi sistemos yra sukurta taip, kad ji būtų sukurta be išsamios žinios bazės. Ne todėl, kad IT sistemos kūrimas yra naudingas, tačiau dėl to, kad IT sistemos modeliai gali būti naudojami ir toliau, taip pat dėl to, kad CBT sistemos kūrimas iki šiol nebuvo visiškai pritaikytas, o taip pat dėl to, kad šios sistemos kūrimas nebuvo visiškai pagrįstas.

Todėl, siekiant esminiai supaprastinti mokymo/mokymosi sistemų kūrimą, siūlomi komerciškai prieinami autorių sistemos (žr. 2.3.2 skyrių), kurios suteikia reikiamą funkcionalumą, bent iš dalies, palyginti aukšto lygio abstrakcijos lygiu, tačiau turi ir trūkumus. Todėl, analogiškai su projekto ir mokymo/mokymosi sistemos shelu, siūlomi komerciškai prieinami autorių sistemos (žr. 2.3.2 skyrių), kurios turi suteikti specialistams galimybę sukurti aukštos kokybės mokymo/mokymosi sistemas, kurios yra pritaikytos lygiaprastiems laikams.

3-7 etapai jau buvo atlikti "Shell" kūrėjai. "Shell" platų prieinamumą galima pasiekti dėl to, kad, be mokymo/mokymosi sistemos, kurią reikia sukurti, autorių komponentas yra prieinamas nepriklausomai nuo platformos ir internete. Dar vienas svarbus mokymo/mokymosi sistemos shelo privalumas yra tai, kad mokymo/mokymosi sistemų turinio naudojimas yra labai naudingas.

3.4 CAMPUS koncepcija

Siekiant įgyvendinti šiame darbe sukurtas idėjas, koncepcijas ir modelius, buvo pradėtas CAMPUS projektas (kompiuterizuotas mokymas ir tolesnis mokymas medicinos srityje platformos nepriklausomos programinės įrangos pagalba), kuriuo Heidelbergo kompiuterizuotas mokymas medicinos laboratorija taip pat dalyvauja Baden-Württemberg valstijos VIROR (Virtual University of Oberrhein) projekte.

CAMPUS koncepcija turi atitikti kiek įmanoma daugelį WBT sistemų reikalavimų, apibrėžtų 3.1 skyriuje. Be to, turi būti atsižvelgta į mokymosi ir mokymosi sistemos skylę (žr. 3.3 skyrių), nes ji suteikia keletą svarbių pranašumų, visų pirma atsižvelgiant į naudojimąsi turiniu ir sparčiai kurti mokymosi ir mokymosi sistemas.

Kadangi visapusiškojo shelo kūrimas ir įgyvendinimas būtų labai išplėtęs šio darbo sritį, toliau pateikiami paaiškinimai sutelkti dėmesį į sąveikavimo formą simuliuojant (pavyzdys), naršant (sisteminė mokymo žinios) ir drill & practice (klausas). Tačiau siūloma koncepcija gali būti lengvai išplėsta ir įkūrusi į dar trūkstamą sąveikavimo formą ir papildomą funkcionalumą. Visų pirma, pabrėžiama, kad koncepcijos kūrimo metu buvo įtariama, kad sistema bus naudojama mokymo kursams. CAMPUS koncepcijos tikslas nėra sukurti tradicinio medicininės simuliuojančio įrankio studentams, kuris gali būti naudojamas elektroninių mokyklų dėstytojams ir papildomos funkcijos CAMPUS sistemoje.

3.4.1 CAMPUS Mokymo ir mokymosi sistemos sluoksnis

CAMPUS mokymo ir mokymosi sistemos skylę sudaro keturios subsistemos (žr. 11 paveikslą):

1. autorių subsistema 2. mokymosi subsistema 3. mokymo subsistema 4. administracinė subsistema Autorių registracija Administratoriaus sąsaja Aplikacinė sąsaja Autoriaus sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja Asmens sąsaja

Adaptavimas atsiliepimas Layout sukūrimas / sistemos pritaikymas - persvarstymas

Naudotojo registracijos pagalba Sistemos valdymas

Apklausos apklausaRessurso importasPklausos sunkumas

Mokymo ir mokymosi subsistema Autorius subsistema Mokymosi subsistema

Duomenų bazės sąsaja Žvalgybos bazės sąsaja Komunikacijos sąsaja

ICD-10 serverių naudotojo duomenų bazė žinios bazė

11 paveikslėlis: CAMPUS mokymo ir mokymosi sistemos sluoksnis

Autorių subsistemas [SINGER, HAAG et al. 98] leidžia profesinių sričių ekspertų naudoti CAMPUS mokymo ir mokymosi sistemas (su įvairiomis sąveikavimo formomis). Tam nereikia jokių kompiuterių žinių. Autorius gali arba turėtų būti visiškai sutelkti dėmesį į profesinį turinį. Autorių subsistemas yra platformo nepriklausomas ir gali būti naudojamas įprastiniuose kompiuteriuose, kuriuose yra interneto ryšys. Tai dažniausiai leidžia naudotis profesoriaus darbo vietoje. Autorių subsistemas taip pat palaiko naudojimąsi jau esamais žiniatinklio ištekliais. Tai leidžia įrašyti skirtingus HTML dokumentus į žiniatinklio bazę [PELZER 98]. Autorius taip pat gali įtraukti tokius dokumentus į atitinkamus subjektus į centrinę CAMP sistemos sąskaitą arba į įprastą CAMP sistemos sąskaitą.

Mokymosi subsistemas leidžia mokiniams prisijungti ir dirbti su CAMPUS mokymo / mokymosi sistemomis. Jis palaiko visus penkis veikimo formas, aprašytas 2.3.1 skyriuje. Įsirašymas reikalingas, kad CAMPUS sistema galėtų nustatyti, kokie mokymosi / mokymosi atvejai jau sėkmingai tvarkomi, kokiu semestru yra studentas, ir t. t. Mokymosi subsistemas pristato mokymą / mokymąsi, rodo klausimus ir leidžia patogiai pasiekti išorinius internetinius išteklius ir bendrauti su dėstytojais ir mokytojais per elektroninę laišką ir IRC (Internet Relay Chat).

Mokymosi subsistemas yra atsakingas už mokinių esminių mokymosi veiksmų protokolą ir jas pateikia vartotojo duomenų bazėje. Mokymosi subsistemas nuolatos analizuodamas šiuos duomenis gali pritaikyti mokinių poreikiams, pavyzdžiui, atvejo pateikimo tipui ar sąveikos formą. Mokymosi subsistemas yra atsakingas už mokinių sistemos pritaikymą (žr. 3.4.3 skyrių) ir už tinkamų atsiliepimų į mokinių veiksmus generuojimą. Administracinė subsistema yra naudojama naudotojų administravimui ir prieigos kontrolėms. Mokinių knygų autorius ir mokinių knygų autorius gali būti įdiegti ir atitinkamai parametruoti. Nors mokiniai turi tik skaitymo prieigą prie sistemos koncepcijos, jie taip pat gali užfiksuoti domeninę sistemą.

3.4.2 Skirties modelis

Kliento/serverio programos, kuriose duomenų saugojimo tikslais naudojama duomenų bazės valdymo sistema, paprastai yra grindžiamos dviejų arba trijų sluoksnių modeliu (dvijų sluoksnių modelis arba trejų sluoksnių modelis arba daugių sluoksnių modelis) [KLUTE 97].

Geresnės sistemos reakcijos laikys bus pasiektos, kai įdiegiamas mokymosi sistemos logikos sluoksnis į dvi dalis (skirtis 2, skirtis 5), leidžiantis atsiskirti duomenų bazės prieigos nuo naudotojo veiklos. Tai gali būti prašoma iš DBMS ir saugoma į skirtis sluoksnį. Jei duomenys dabar naudojami, jie jau yra klientoje ir nereikia iš anksto prašyti. Taip pat mokymosi sistemos logikos sluoksnis į du dalis (skirtis 2, skirtis 5) padaro veiksmingumą. Viena dalis yra įsikūrusi serveryje, kita dalis yra įsikūrusi klientoje. Tai gali sumažinti reikiamų ryšių operacijų skaičių ir daugybę duomenų perdavimo tarp mokytojų / mokytojų ir mokytojų / mokytojų / mokytojų / sistemos. Taip pat mokymosi sistemos logikos sluoksnis (skirtis 2, skirtis 5) padaro efektyvumą. Tai gali būti atsižvelgiama į tai, kad tarp mokytojų / mokytojų ir mokytojų / mokytojų / mokytojų operacijų bus pasiektas, o, žinoma, į tai, reikia atsižvelgti tik į tai, kas yra naudotojo duomenų bazėje.

Duomenų duomenų bazės prieigos sluoksnis (duomenų 6 sluoksnis) yra atsakingas už skaidrus mokymosi sistemos logikos sluoksnis II (duomenų 5 sluoksnis) prieigą prie duomenų bazės.

3.4.3 Mokymo modelis

Mokymo modelis apibūdina, kaip sistema prisitaiko prie savo naudotojų ir taip stengiasi optimaliai skatinti mokymosi pažangą.

Pagal sistemą numatytos šios adaptavimo rūšys:

1 AutomatinėSistemos valdymo pagalbos tekstų pateikimas:

Taip ne 2. Bendrieji klausimai apie bylą:

Taip (sunkumas: lengvas, vidutinis, sunkus) ne 3. Konkretūs klausimai apie konkrečią mokymąsi:

Taip (sunkumas: lengvas, vidutinis, sunkus) ne 4.

Iš viso Visapusiškas Sprendimas Kompaktas 5 Mokymo ir mokymosi atvejų sudėtingumas

lengva vidutinė sunkus 6 atšaukimo data

Kai atidaro langą, naudotojui automatiškai rodoma atitinkama sistemos pagalba, jei ji yra nauja jam arba jis ją tik vieną kartą matė. Pagalba apima tiek programos valdymo, tiek atvejo tvarkymo instrukcijas. Parengiant, prie kiekvieno langų du kartus rodoma atitinkama pagalbos puslapis, tačiau šią vertę gali pakeisti autorius. Žinoma, naudotojai gali bet kada leisti rodyti pagalbos mygtukų kontekstuotines pagalbos puslapius.

CAMPUS sistemoje yra du nesuderinami klausimų rinkiniai: vienas iš jų yra bendrieji klausimai apie atvejus, pavyzdžiui, apie laboratorinius bandymus ar technines tyrimo procedūras; kitas - specialiai klausimai apie konkrečius mokymąsi ir mokymąsi atvejus; šie klausimai, be kita ko, naudojami siekiant padėti naudotojams nagrinėti atvejus.

Bendrieji klausimai konkrečių atvejų klausimai Mokymo ir mokymosi atvejai

13 paveikslėlis: Pasitaikymas su klausimų ir mokymo/mokymosi atvejų sudėtingumo lygiu

Visos sistemos klausimai priskiriami į vieną iš trijų sunkumų lygių (mažos, vidutinės, sunkios) ir 1 ≤ x ≤ n ir 1 ≤ w ≤ m sunkumų, tinkamų konkrečios situacijos atveju, nustatomi taip: remiantis naujojo vartotojo semestrų skaičiu, nustatoma tam tikra išėjimo vieta x:= (aktyvias semestrų skaičius) bendrųjų klausimų ir w:= (aktyvias semestrų skaičius) konkrečių mokymo/mokymosi atvejų klausimų atveju. 1 ≤ x ≤ n ir 1 ≤ w ≤ m sunkumų (aktyvių mokymo/mokymosi atvejų klausimų atveju) yra lengvios klausimai, kuriuose bus pakeistos sąlygos (aktyvios - 1) x ≤ 2 t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t, t,

Jei užduotas klausimas yra teisingai atsakytas per turimą laiką, vartotojas gali patekti į artimiausią aukštesnę padėtį (x: := x + 1 arba w:= w + 1). Jei jis atsakys klaidingai, jis bus sugrąžintas į z būsenas (išskyrusį vertę: z = 2) (x:= x - z arba w:= w - z).

Mokymo ir mokymosi atvejų pristatymas turi keturis skirtingus pristatymų ir/arba sąveikos formą. Mokymo ir/arba sąveikos formą "Total" rodoma lenteliniu būdu. Be visų tyrimų rezultatų, pateikiami visi įtarimai ir darbo diagnosai, kuriuos reikia pasirinkti, ir taikomi gydymo principai.

Pateikdami atliktus tyrimus ir rezultatus lentelėje, studentai mokosi, kokius tyrimus reikia paprašyti, kad būtų galima nustatyti tam tikrus diagnosus. Kai pakankamai mokymų ir mokymosi atvejų yra pakankamai sėkmingai tvarkomi pateikimo ir sąveikos formoje, CAMPUS sistema pereina į pateikimo ir sąveikos formą.

Kai sistema pakeičia prezentacijos/interakcijos formą, tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Įgyvendinant nustatytą mokymosi/mokymosi atvejų skaičių pateikiama prezentacijos/interakcijos formą Total (parengiama vertė: 2). Pasikeitimas tarp kitų prezentacijos/interakcijos formų įvyksta, kai kai tam tikri švelniniai rodikliai yra pakankamai dažnai viršyti (pvz.), o apdorojimo sėkmė nagrinėjant atvejus nustatoma taip: visiems naudotojo priimtais sprendimais (diagnostiko pasirinkimas, tyrimo reikalavimas ir t. t.) nustatomi ir atnaujinami 4 lentelėje išvardyti teigiami arba neigiami punktai.

Sprendimas Punktinio įvertinimo Teisingas įtariamasis diagnozė / darbo diagnozė +1 Negalėjęs įtariamasis diagnozė / darbo diagnozė -1 Visiškai klaidingas įtariamasis diagnozė / darbo diagnozė -1 Specializė įtariamasis diagnozė / darbo diagnozė -10,25 Bendras įtariamasis diagnozė / darbo diagnozė -0,25 Sprendimas dėl akutinės terapijos (tikslas / klaidingas) +1 / -1 Sprendimas dėl priežiūros (tikslas / klaidingas) +1 / -1 Teisingas terapijos principas +1 Negalėtas terapijos principas -1 Teisingas terapijos principas Kontraindikatuojamas terapijos principas -2 Teisingas prieštaravimo klausimas +0,25 Nesąžiningas prieštaravimas -25 Teisingas klinikinis tyrimas +10,25 Nesąžiningas klinikinis tyrimas -10,25 Nesąžiningas klinikinis tyrimas -10,25 Nesąžiningas techninis tyrimas +10,25 +10,10,25 Nesąžiningas laboratorinis tyrimas -10,10,10,25 Nesąžiningas laboratorinis tyrimas -10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,10,

4 lentelė: sprendimų vertinimo taškai

Pranešimo/interakcijos forma yra baigta, kai vartotojas gavo 2a punktus. Mokymosi/mokymosi atvejų sunkumo lygis turi būti nustatomas atitinkamai, kaip ir klausimų sunkumo lygis (parengiamasis reikšmė: a = 5). Po to, mokymosi/mokymosi atvejai pateikiami pateikimo/interakcijos formos sprendime.

Atsakymas į atskirus klausimus, susijusius su konkrečiomis situacijomis byloje, ar su konkrečiais sluoksniuose ir skyriuose leksikone, atliekamas autoriams. Atsakymai pateikiami objektų Nr ir objektų pavadinimų atributuose objektų tipų KNOTAS ir KVESTAS. Booles atributas objektų tipo KVESTAS diskutuose rodo, ar atitinkamas klausimas turi būti pateiktas nagrinėjamoje byloje ir ar ne.

ENTITYSET NORDERATION (attributai: dėsnių priskyrimasNr l o g, objektasNr l o n g ne nul, objektų pavadinimas char(50) ne nul, identifikatorius: dėsnių priskyrimasNr);

ENTITYSET QUESTION (attributes: klausimynas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas, objektas)

objektname char(50) not null, indiskusija bo o e n n not null, identifikatorius: klausimynasNr);

Relation KNOTORY_NOTORY (participants: (KNOTORY, (1,1)), (KNOTORY, (0,n)));

(participants: (QUESTION, (1,1)), (QUESTION, (0,n))

3.4.4 Patikrinimo modelis

Kai vartotojas prisijungia prie sistemos ir nusprendžia tvarkyti mokymosi klaidą, jis pasižymi pacientu, kurio administracinių duomenų ir istorijos yra pateiktos. Pirmiausia nurodomas paciento vardas, lyris, amžius, dydis ir svoris, taip pat gali būti vaizdas, kuriuo vartotojas gali gauti pirmąjį optinį įspūdį apie pacientą. Vėlesnis procesas priklauso nuo to, kokioms adaptacijos kategorijoms vartotojas buvo įtrauktas į sistemą arba įtrauktas į save. Pirmiausia vartotojas turi atlikti išsamią anamnezę ir išsamų klinikinį tyrimą.

Jei skubios terapijos nėra būtinos, jis gali iš karto nuspręsti, ar reikia ambulantinės, stacionarinės ar intensyviosios įstaigos gydymo. Kai priimtas sprendimas, tam tikri techniniai tyrimai ir laboratoriniai tyrimai turi būti prašomi, kad patvirtintų arba atspindėtų įtariamą diagnozę. Tačiau techniniai tyrimai atliekami tik tada, kai jie yra prasmingi. Tai atitinka įprastą Heidelbergo universiteto klinikos procedūrą.

Išnagrinėjus prašomų tyrimų rezultatus ir pateikiant klinikinį procesą per sistemą, reikia nuspręsti, ar atvejis gali būti baigtas arba ne. Pirmuoju atveju vartotojas turi pateikti prognozę ir gauti trumpą mokymo ir mokymosi atvejų santrauką; kitu atveju jis gali pakeisti savo darbo diagnozę arba gydymo planą arba reikalauti naujų techninių tyrimų ar laboratorinių tyrimų.

Pacientas pristatytas (vardė, lytis, amžius, svoris, paveikslėlis)

Atitinkami tyrimai (techniniai tyrimai, laboratoriniai tyrimai)

Žvilgsnis į techninių tyrimų ir laboratorinių tyrimų rezultatus

Siekimas atlikti kontrolinius tyrimus

Patikėjimas tyrimų rezultatais, klinikinis procesas

Informacija apie sprendimą dėl sistemos Informacijos poreikis Prognozė

GaliausiaiSprendimo rezultatasSprendžiamieji

3.5 Koncepcinis modeliavimas

2.9 skyriuje buvo pristatytas trijų lygių duomenų modeliavimo modelis. Šis modelis numatys, kad pirmiausia bus sukurtas visiškai nepriklausomas nuo įgyvendinimo aspektų koncepcinis modelis. CAMPUSS sistemos koncepcinis modelis yra sudarytas iš kelių dalinių modelių, kurie pateikiami toliau pateiktuose apaštalų skyriuose. Asmeninių modelių žodinis aprašymas paaiškina tik tuos atributus, kurie gali būti ne intuityviai suprantami.

3.5.1 Normalų rezultatų modelis

Normaliai tyrimai puikiai tinka panaudoti kitose mokymo ir mokymosi sistemose. Normaliai tyrimai modeliui (žr. 15 paveikslą) skirtas atsižvelgti į šį aspektą. Modelis leidžia bet kokiu būdu pasinaudoti normaliais tyrimais be papildomų pastangų. Taigi autorius, rengiant mokymo ir mokymosi atvejus, gali bet kada pasitraukti į esamus normalius tyrimus ir nebūtinai turi juos atnaujinti kiekvienos mokymo ir mokymosi sistemos atžvilgiu. Normaliai tyrimai turi galimybę automatiškai generuoti neatskiriamus tyrimus, kai nėra prašomo tyrimo rezultato. Normaliai tyrimai gali bet kada apžvelgti esančią sistemą ir normalius tyrimus, jei jie nėra tikri dėl tyrimo rezultato interpretacijos.

Neatsižvelgiant į pacientų lyties (GESCHLECHT) ir amžiaus (ALTERSSTUFE) pobūdį, kai atliekami klinikiniai tyrimai (KLINNORMALBEFOND), apklausavimas, palpavimas, auskultas ir perkusavimas taip pat priklauso nuo paciento lyties ir veiklos vietos. Be to, jie priklauso nuo kūno regiono (KOERPERREGION), kuriame atliekamas tyrimas.

Vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras -vyras

AnamnėNormalus atsakymas_Gyvenimo lygis 1..* 1..* TechnNormalus atsakymas_Gyvenimo lygis klinikasNormalus atsakymas_Gyvenimo lygis klinikasNormalus atsakymas_Gyvenimo lygis laboratorijosNormalus atsakymasNr laboratorijosNormalus atsakymasNr 1..* -Gyvenimo lygis_text -min Anamnė klausimas -Gyvenimo lygis_bild_video -max TUnters Procedūra_TechnėNormalus atsakymas -Anamnė klausimasNr -Gyvenimo lygis_tekstas -Anamnė tekstas

Išmėginio tipas TechnNormaliai aptikimas_Regionas, kuriame atliekamas bandymasNr užrašų klausimas_NaminisNormaliai atsakymai -nasimas -išmėginio vieta

KlinNormalbefind_Gender 1..* LaboratorijosNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_Gender AnamneseNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_NrNormalbefind_Nr

1..* AnamnesijaNormal answer_Gender TechnNormal finding -techNr finding_text *1 TechnNormal finding_Gender Gender -found_image_video -genderNr -name -abbreviation

Asociacijos paveikslėlis 15: Normalų duomenų modelis 1..* Aggregacija entityset ANAMNESETYP (atributų: anamnesetypNr l o n g , name char(50) ne null, identifier: anamnesetypNr (2000)); entityset ANAMNESEFRAGE (atributų: anamnesetypNr l o n g , question_text ar ar ar 2000) ne null, identifier: anamnese techn questionNr); entityset ANAMNESENORMALANTWORT (attributų: anamnesetypNr l o n g , name char(50) ne null, identifier: anamnesetypNr h a r r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r a r

ENTITYSET LABORNORMALBEFUND (attributes: laboratoryNormalbefindNr l o n g , befund_text ch ar(2000), min r e al , max r e al , identifier: laboratoryNormalbefindNr);

(∀l)(LABORNORMALBEFUND(l) → (l[min] == null l[max] == null) (l[min] ≤ l[max])) (∀l)(LABORNORMALBEFUND(l) → ¬(l[min] == null l[max] == null l[refund_text] == null)) (∀l)

ENTITYSET ALTERSSTUFE (attributai: amžiaus lygisNr l o n g, name char(20) not zero, sk. char(5), iš int e ger not zero,

iki n e e g e r r n e n o, identifikuotojas: amžiaus lygisNr);

entityset GESCHLECHT (attributes: genderNr l o n g , name char(10) not zero, sk. char(5) not zero, identifier: genderNr);

entityset PROBENART (attributes: mėginio tipasNr l o n g, name char(50) not zero, gavimo vieta char(50) not zero, identifier: mėginio tipasNr);

entityset KOERPERREGION (atributų: koerperregionNr l o n g ,

Name char(50) not null, image ch a r (50) not null, aprašymas ch ar(2000), inspekcija bo o e n n not null,

b o o l e e a n n n n n l n n n l n n l n n l n n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l n l p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p

wholepartassociation ANAMNESEFRAGE_ANAMNESENORMANTWORD (participants: (ANAMNESEFRAGE, (1,n)),

wholepartassociation ANAMNESETYP_ANAMNESEFRAGE (participants: (ANAMNESETYP, (1,n)),

wholepartassociation KLININERSEARCHSART_KLINNORMALBEFUND (participants: (KLINERSEARCHSART, (1,n)),

wholepartassociation LABORTEST_LABORNORMALBEFUND (participants: (LABORTEST, (1,n)), (LABORNORMALBEFUND, (1,1)));

wholepartasassociation TECHNUNTERSVERVERBERS_TECHNORMALBEFUND (participants: (TECHNUNTERSVERBERS, (1,n)), (TECHNUNTERSVERBERS, (1,1)));

wholepartassociation KOERPERREGION_KOERPERREGION (participants: (KOERPERREGION, UBERORDENTE_KOERPERREGION, (0,n)),

(KOERPERREGION, UNTERGROUNDED_KOERPERREGION, (0,1)));

wholepartassociation FACHGEBIET_FACHGEBIET (participants: (FACHGEBIET, UBERORDENTS_FACHGEBIET, (0,n)), (FACHGEBIET, UNTERORDENTS_FACHGEBIET, (0,1)));

3.5.2 atvejo modelis

Kasos modelis (žr. 16 paveikslą) apibūdina medicinos mokymo ir mokymosi klaidų struktūrą. Iš pradžių buvo įsivaizduojama, kad iš jau egzistuojančių elektroninių ligonių dokumentų [VAN BEMMEL, MCCRAY (eds.) 95; SAFRAN, RIND et al. 96] metodų būtų galima pasirinkti tinkamą ir panaudoti mokymo ir mokymosi klaidų saugojimo metodą. Deja, elektroninių ligonių dokumentų sistemoje nėra vis dar daug visuotinai priimtų sprendimų, ir visi iki šiol laikomi metodai pasirodė netinkami.

Anamnesija yra bent vienas anamnesijos atsakymas (ANAMNESEANTWORT), klinikinis tyrimas iš bent vieno tyrimo rezultato (KUNTERSERGEBNIS). Techninis tyrimas yra bent vienas tyrimo rezultatas (TUNTERSERGEBNIS). Laboratorijos tyrimas yra bent vienas laboratorinio tyrimo rezultatas (LABORTESTERGEBNIS). Mokymo / mokymosi atvejis taip pat apima bent vieną diagnozę (DIAGNOSTERGEBNIS) ir bent vieną terapiją (THERAPIE). Turi bent vieną klinikinį procesą (KLINERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNISTERGEBNESTERGEBNISTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESSTERGEBNESS.

Nustatant objektų tipą FALL yra, inter alia, atleidimo tekstas, apibūdinimas ir aprašymas. Atribute atleidimo tekstas trumpai apibūdina pradinio atvejo simulacijos pradžios situaciją. Atribute FALL yra atvejo apklausa, kuri rodoma po atvejo simulacijos pabaigos ir apibendrina ir paaiškina visus esminius mokymo ir mokymosi įvykių aspektus. Atribute apibūdinamas mokymosi ir mokymosi atvejis. Naudotojai gali, jei nori, iš atvejo duomenų bazės išskaityti patys jiems įdomus mokymo ir mokymosi atvejus. Atribute apibūdinimas yra atvejo apklausa, kuri rodoma po atvejo simulacijos užbaigimo ir apibūdina visus esminius mokymo ir mokymosi įvykių aspektus. Atribute apibūdinamas ir paaiškinamas. Atribute apibūdinamas mokymosi ir mokymosi atvejis. Atribute apibūdinamas ir apibūdinamas atvejis. Atribute apibūdinamas atvejis apibūdinimas yra atvejo duomenų bazė. Atribute įvadimo atvejo atsakymas ir klinikinio tyrimo rezultatas (TERAPTYPE) rezultatas (TERAPTYPE) (TERAPTYPE) (TERAPTYPE) (TERAPPETYPE) (TERAPPET) (TERAPPET) rodo, ar šis objektas yra atliekamas iki nustatyto diagnozės termino, ar yra atliekamas papildomai diagnozei arba diagnozei.

Pasirūpinimo atributas pateikia informaciją apie tai, ar pacientas per nurodytą laikotarpį buvo prižiūrimas ambulatoriškai, stacionariai ar intensyvosios priežiūros centre. Boolesche atributas akutinis gydymas rodo, ar atliekamas gydymas yra akutinis gydymas. Atributas terapijos tipas objektų tipo THERAPIE_THERAPIEPRINZIP apima informaciją, ar jis yra pirminis, palaikantis ar kontraindikcinis gydymas. Kontraindikcinis gydymas negali būti atliekamas jokiu būdu.

entityset FALL (attributes: patientId l o n g, genus ch a r (9) not null, vardas ch a r 20) not null, pavardė char(30) not null, gyvenimo trukmė int e ger not null, svoris t e ger not null, dydis i n t e ger not null, vaizdas ch a r (50), apibūdinimas ch ar(2000) not null, pradinio teksto char(2000) not null, apibūdinimas char(2000) not null, sukūrimo data d at e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n e n

Nr -pacientų atsakymasNr -pacientų atsakymas -įėjimo simptomas -terapija_terapijos principas... -terapijos rūšis -terapijos principasNr -vardė -aprašymas -klininis procesasNr -klininis procesas_tekstinis prognosasNr -prognosas_tekstinis rezultatasNr -tekstinis rezultatas_vaizda_video -įėjimo simptomas -diagnosėNr -datas -diagnosėNr -vardė -rašytojų sąrašasTitelis -ketitelis -icd kryžminis kodas -icdSkodas -aprašymas -terapijos rūšisNr -aprašymas -tekstinis prognosasNr -tekstinis prognosas_tekstinis -tekstinis rezultatasNr -aprašymas_tekstinis_tekstinis_tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _teknis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _tekstinis _stinis _stetis _stetis _stetis _stetis _stetis _stetis _stetis _stetis _stetis

KlinasAptikimo rūšis_Kąsianti rezultatasKąsianti rezultatasKąsianti rezultatas_Koerperregionas Diagnose_Diagnostikas 1..* Terapija_TTPTaptikimo rūšis_Taptikimo rūšis_Taptikimo rūšis 1..* Laboratorijos tyrimas_Laboratorijos tyrimasTaptikimas 1..* Laboratorijos tyrimas_Taptikimas TechnikasAptikimas_Taptikimas 1..* Klinos tyrimas_Kąsianti rezultatas 1..* Anonė_Anonė atsakymasKąsianti rezultatas1..* Anonė atsakymasKąsianti rezultatasKąsianti rezultatas1..* Aptikimas_Laboratorijos tyrimas1..* Aptikimas_Diagnostikas 1..* Aptikimas_Taptikimas 1..* Aptikimas_Klinos tyrimas1..* Aptikimas_Taptikimas1..* Aptikimas_Taptikimas_Taptikimas1..Aptikimas_Taptikimas_Taptikimas1..Aptikimas_Taptikimas1..Aptikimas_Taptikimas_Taptikimas1..

Mokslo sritis Anamnė klausimas Anamnė atsakymas Terapija_Terapijos principas Terapijos principas KlinasKirksnis PrognozėMokslo tipasKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnis Diagnozė DiagnozėTerapija TUntersProcedurysLaboratorijos bandymasTunters rezultatasLaboratorijos bandymasKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisAnamnėKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnisKirksnis

1..* 16 paveikslėlis: atvejo modelio apibūdinimas labORUNTERSUCHUCING (atributų: laboratorijos tyrimasNr l o n g, empfeenerlaboratorium ch ar50) describes Diagnostics (attributes: Diagnostics l o n g, datum d e e n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n n

entityset KLINVERLAUF (attributes: klinVerlaufNr l o n g, klinVerlauf_text char(2000) not zero, identifier: klinVerlaufNr);

ANAMNESEANTWORT (atributų: anamneseantwortNr l o n g, pacientų atsakymas ch a r (2000) ne nulis, įėjimo simptomas boo l e a n n n n n nul, identifikatorius: anamneseantwortNr);

ENTITYSET KUNTERSERGENCY (attributas: kunderresultatNr l o n g ,

rezultas_text ch a r (2000) ne nulis, rezultas_bild_video char(50), įėjimo simptomas boo l e a n ne nulis, identifikatorius: kUnderresultNr);

ENTITYSET TUNTERSERGEBNIS (attributes: tUnderresultNr l o n g, befund_text ch ar(2000) not null, befund_bild_video char(50), identifier: tUnderresultNr);

ENTITYSET LABORTESTERGEBNIS (atributų: laboratorinio tyrimo rezultatasNr l o n g,

d o u b l e vertė, rezultatas_text ch a r (2000), rezultatas_image char(50), identifikatorius: laboratorinio tyrimo rezultatasNr);

(∀l)(LABORTESTERGEBNIS(l) → ¬(l[result_text] == null l[valoris] == null) ¬(¬l[result_text] == null) ¬(l[valoris] == null)))

Diagnozė (atributų: diagnosesNr l o n g, treji dalisTitelis ch ar ((255)),

keturis gamintojasTitelis char(255), icd Kryžiaus kodas char(5) ne null, icdSterncode ch ar(5), diagnosisText char(255) ne null, identifier: diagnoseNr);

Wholepartassociation FALL_ANAMNIE (participants: (FALL, (1,1)), wholepartassociation FALL_KLINVERLAUF (participants: (FALL, (1,1)), wholepartassociation FALL_KLINVERLAUF (participants: (FALL, (1,1)), wholepartassociation FALL_KLINVERLAUF (participants: (FALL, (1,1)), wholepartassociation FALL_KLINVERLAUF (participants: (FALL, (1,1)), wholepartassociation FALL_KLINVERLAUF (participants: (FALL, (1,1)), wholepartassociation FALL_KLINVERLAUF (participants: (1,1)), wholepartassociation (1,1)), wholepartassociation (1,1) (participants: (1,1)), wholepartassociation (1,1) (participants: (1,6) (participants: (1,1)), wholepartassociation (1,), wholepartas (participants: (1,1) (participants: (1,1)), wholepartas (participants: (1,bartas), wholepartas (participants: (1,1) (participants: (1,1)), wholepartas (participants: (1,bartas), wholepartas (participants: (1,1) (participants: (1,), wholepartas (participants: (1,1)), wholepartas (participants: (1,), wholepartas (participants: (1,), (participants: (1,), wholepartas) (participants: (1,), wholepartas (participants: (1,), wholepartas) (participants: (1,), wholepartas (particip) (particip) (participants: (1,), wholepartas) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (participant) (particip

relationship FALL_FACHGEBIET (participants: (FALL, (1,n)), (FACHGEBIET, (0,n)));

ANAMNESEFRAGE_ANAMNESEANTWORD (participants: (ANAMNESEFRAGE, (0,n)), (ANAMNESEFRAGE, (1,1)));

Relation KLIENINĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS KLIENĖS

(participants: (TUNTERSVERUES, (0,n)), (TUNTERSVERUES, (1,1)));

santykis LABORTEST_LABORTESTERGEBNIS (participants: (LABORTEST, (0,n)),

(participants: (DIAGNOSE, (0,n)),

(participants: (diagnose, (1,1)),

TTP_THERAPIEPRINCIP (participants: (THERAPIE_THERAPIEPRINCIP, (1,1)),

ryšys LABORUNTERSURCH_PROBENART (participants: (LABORUNTERSURCH, (1,1)),

relationship KUNTERSERGEBNIS_KOERPERREGION (participants: (KUNTERSERGEBNIS, (1,1)),

relationship TUNTERSERGEBNIS_KOERPERREGION (participants: (TUNTERSERGEBNIS, (1,1)), (KOERPERREGION, (0,n))

3.5.3 Patikrinimo modelis

Apklausos modelis (žr. 17 paveikslą) apibūdina CAMPUSsistemoje esančio apklausos žinių struktūrą.Visiems tyrimo rezultatams autoriams reikia nurodyti, ar rezultatas yra nepastebimas, ar tyrimo rezultatas yra pagrindinis simptomas, ir ar apklausos rezultatai buvo reikalingi (Bolesche atributų normalas, pagrindinis simptomas ir būtinybė objektų tipų APPLAUSSISTEME, KOERGINSISTEME, TURGINSISTEME ir LUERGINSISTEME).

Diagnozės ar darbo tipo objektas gali būti susijęs su skirtingais tyrimo rezultatais, kaip anamnesija, klinikinis tyrimas, techniniai tyrimai ir laboratoriniai tyrimai (angl. DIAGANAMNESTESTWORT, DIAGANUNTERSERTWORT, DIAGANTERSERTWORT, DIAGANTERSERTWORT, DIAGANTERSERTWORT, DIAGANTERSERTWORT, DIAGANTERSERTWORT ir DIAGLABORTWORT). Galimi įrodymai gali būti nurodyti ir neigiami įrodymai (angl. TUNTERSERTWORT). Galimi įrodymai yra išvardyti 4.2 skyriuje.

Boole'sche atributas - įtarimas diagnozė, kurioje nurodoma, ar tai yra įtarimas diagnozė. Atributų kategorija nustato, ar tai yra pagrindinė diagnozė, ar diagnozė yra susijusi su pagrindine diagnozė, ar nėra arba nėra susijusi su pagrindine diagnozė. Boole'sche atributas - praeitis, ar tai diagnozė, kuri jau buvo pateikta praeityje (prasidėjus atvejo simulacijai).

LUE rezultatų įvertinimas -lUE rezultatų įvertinimasNr -normali -privalomas -plenktinis simptomas -Terapijos principas -komentaras

Labortest Labortest rezultatas_LUERESULTAS įvertinimas Diagnostikos terapijos principas_Terapijos principas

Gydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatasGydymo rezultatas

Nr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr DiagnostikasNr Diagnostikas

FTU_TMokslinisProcedura Diagnostikos atsakymas_Diagnosa Diagnostikos rezultatas -diagTMokslinis rezultatasNr Diagnostikos rezultatas - įrodymas -diagnostikos rezultatasNr komentarasTMokslinis rezultatas - įrodymas -komentaras

DiagTUnderresult_TUnderresult DiagKUnderresult_KUnderresult

Diagnozė atsakymas -diagnozė atsakymasNr diagnostikos įvertinimas_diagnozė

KŽV rezultatas_KUE rezultatas įvertinimas Diagnozė atsakymas_Animasis atsakymas TŽV rezultatas_TUE rezultatas įvertinimas

Anamnese atsakymas_A AtsakymasKUI rezultatų vertinimasKUI rezultatų vertinimasKUI rezultatų vertinimasKUI rezultatų vertinimasNr -TUE rezultatų vertinimasNr -normali -normali -privaloma -privaloma -privaloma AA Atsakymas -a AtsakymasNr -privalomas simptomas -privalomas simptomas -normali -komentaras -komentaras -privalomas simptomas -privalomas -komentaras

Diagnostika... -diagnostika -diagnostika -diagnostika... -komentaras -susimąstymas -diagnostika -kategorija -pasėdos entityset DIAGLABORTESTERGEBNIS (atributas: diagLaborTestergebnisNr l o n g , įrodymas ch a r (3) ne nulus, komentaras ch a r (2000), identifikatoras: diagLaborTestergebnisNr); (∀dlt) identifikatoras: diagnostinis tyrimasNr; (∀dlt) → dlt[diagnostika] diagnostika → diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika diagnostika

(attributas: diagnostikos principasNr l o n g , terapijos rūšis (30), trukmė (2000), prognoza (2000),

Komentar ch a r (2000), identifikatorius: diagnosterapijos principasNr;

(∀dt)(DIAGTERAPIEPRINCIP(dt) → ¬(dt[terapijos rūšis] == null dt[procesas] == null dt[prognozė] == null dt[komentaras] == null))

ENTITYSET LUERGEBNIS PRIESIMAS (atributų: rezultato vertinimasNr l o n g, įprasta n n n n n n n n n n, būtina n n n n n, orientacinis simptomas n n n n n n,

Komentar ch a r (2000), identifikatorius: LUEergebnisbewertungNr);

ENTITYSET TÜRGEBNIS NORMAS (atributų: rezultatas Nr l o n g, normalus b o l e n n n n n n, būtinas b o l e n n n, pagrindinis simptomas b o l e n n n n, komentaras ch a r (2000), identifikatorius: rezultatas Nr);

ENTITYSET COURSE RESULTATION (attributes: COURSE RESULTATIONNr l o n g ,

normalus b o l e n n o n o n o n o n, būtinas b o l e n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o n o

Atsakymų teikimas (attributas: a Atsakymų vertinimasNr l o n g ,

normalus bo o l e n n n n n nul, būtinas b o o l e n n n n nul, leitsymptom bo o l e n n n n n n nul, komentar ch a r (2000), identifier: aAnsvarų vertinimasNr); entityset DIAGNOSESTELLINGSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTIONSATRIBUTS

relationship DIAGANAMNESEANWORT_ANAMNESEANWORT (participants: (DIAGANAMNESEANWORT, (1,1)), (ANAMNESEANWORT, (0,n)));

relationship DIAGTHERAPIEPRINCIP_THERAPIEPRINCIP (participants: (DIAGTHERAPIEPRINCIP, (1,1)), (THERAPIEPRINCIP, (0,n)));

ryšys diagnostikos pateikimas_Diagnozė (participants: (Diagnozė pateikimas, (1,1)), (Diagnozė, (0,n)));

relationship FALL_DIAGNOSE (participants: (FALL, (1,n)), (DIAGNOSE, (0,n)));

santykis FALL_FTU (participants: (FALL, (0,n)),

relationship FALL_FL (participants: (FALL, (0,n)),

ryšys FTU_TUNTERS DAVIDAS (participants: (FALL_TUNTERS DAVIDAS, (1,1)),

FL_LABORTEST (participants: (FALL_LABORTEST, (1,1)),

wholepartassociation LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS_LABORTESTERGEBNIS

wholepartasassociation TUNTERSERGEBNIS_TUERGEBNIS PRIESIMAS (participants: (TUNTERSERGEBNIS, (1,1)), (TUERGEBNIS PRIESIMAS, (1,1)));

wholepartasassociation KUNTERSERGEBNIS_KURSERGEBNIS PRIESIMAS (participants: (KUNTERSERGEBNIS, (1,1)),

wholepartassociation ANAMNESEANWORD_AANWORD PARTIVATION (participants: (ANAMNESEANWORD, (1,1)),

3.5.4 žodynų modelis

CAMPUS sistemoje egzistuoja įvairių rūšių domeno žinios. Įtrauktas neformalinis mokymo knygos žinios yra prieinamos vartotojams hiperteksto forma [KUHLEN 91]. Žodinio modelis (žr. 18 paveikslą) apibūdina šio hiperteksto struktūrą. Generatorius [PELZER 98] leidžia visuomet iš duomenų bazės turinio skaityti hipertekstą HTML formatu su įprastais interneto naršyklomis. Naudojant parserį [PELZER 98] jau esamus HTML dokumentus galima suskirstyti į atskirus elementus ir įtraukti į CAMPUS sistemos duomenų bazę.

Gaminamas žodynas yra vienodas visoms CAMPUS mokymo ir mokymosi sistemoms, tačiau atskirose sistemose yra konkrečių nuorodų į atskirus žodynos puslapius ar skyrius.

Žodelis (objektinis tipas KAPITULAS) sudaro bent vieną informacinį elementą (objektinis tipas INFOELEMENT) ir tikslią navigacinę lentelę (NAVIGATIONSLEISTE). Informaciniai elementai gali būti, pavyzdžiui, tekstai, vaizdai, garsai ar vaizdo įrašai. Kiekviena žodelis yra tiksliai vienos skyriaus (KAPITULAS) dalis. Kiekviena žodelis yra tiksliai priskirtas objektui tipo KNOTENTYP. Žodelis turi bet kokius ankerus (ANKER), kurie yra nuorodų pradžia vieta (VERWEYPIST) į HTML nodus. Žodelis gali būti tiksliai priskirtas nuorodui (VERWEYPIST).

Šio sprendimo privalumas yra tas, kad nepriklausomai nuo naudojamo HTML redaktoriaus ir naudojamos HTML versijos, visada užtikrinama, kad importuotas HTML dokumentas gali būti atkurtas savo pirminėje išdėstyme [PELZER 98]. Atributas elemento tipas objekto tipą ANKER nurodys, ar ankers yra įtvirtintas informaciniu elementu arba navigaciniu elementu. Atributas tikslinis, rel, rev ir title yra pasirinktiniai <A> tagos atributai HTML. Atributas nukreipimas į objekto tipą NAVIGATIONSLEISTE apima informaciją, ar nukreiptas į nukreiptą, kairę ar nukreiptą kryptį. Atributas nukreiptas į dešinę, ar nukreiptas į nukreiptą arba vertikalią nukreiptą kryptį.

NuorodaNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aukštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelėNr -aštelė

Knotes_Navigationbar Knotes_Anker Knotes_InfoElement entityset KNOTES (attributes: knotenNr l o g, name char(255), date d at e not null, path char(50) not null, knotenart char(50) not null, identifier: knotenNr); (∀k) KNOTEN(k) → k[knart] = RestHTML k[knart] = Sonstiges) entityset KNOTENTYP (attributes: knotenNr l o ng , name char not null, description ch50) not null, identifier: knotenart ch50) not null, identifier: knotenart d r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r

entityset KAPITEL (atributų: skyriųNr l o n g, skyriųpozicija i n t e r , name char(80) not null, identifier: skyriųNr);

(∀k1, k2)(KAPITALAS(k1) KAPITALAS(k2) k1[kapitalo pozicija] = k2[kapitalo pozicija] → k1 == k2)

entityset NAVIGATIONSLEISTE (attributes: navigationbarrNr l o n g, orientacija char(1) ne nulinė,

nukreipimo lygis char(1) not zero, identifikatorius: navigacijos lentelėNr);

(∀n)(NAVIGACIONS LIST(n) → n[orientacija] = l n[orientacija] = r n[orientacija] = c)

(∀n)(NAVIGACIONS LIST(n) → n[orientacijos lygis]= h n[orientacijos lygis]= v)

entityset POSITION (attributes: pozicijaNr l o n g ,

eilės pozicija i n t ege r r not zero, identifikatorius: pozicijaNr;

(∀p1, p2)(POSITION(p1) POSITION(p2) p1 [sėkmės pozicija] = p2 [sėkmės pozicija] → p1 == p2)

entityset NAVIGATIONSELEMENT (attributes: navigationselementNr l o n g , ženklinimas char(10), ikonas char(50), identifier: navigationselementNr);

(∀n)(NAVIGACIONSELEMENT(n) → ¬(n[rodyba] == null n[icon] == null) ¬(¬n[rodyba] == null) ¬(n[rodyba] == null)))

entityset INFOELEMENT (atributų: infoElementNr l o n g, sukurtos datos)

name char(30), pfad char(50) not null, elementart ch ar(15) not null, format char(15) not null, apibūdinimas ch a r (2000), identifier: infoElementNr); wholepartassociation KAPITEL_KNOTEN (participants: (KAPITEL, (0,n)), (KNOTEN, (1,1)); wholepartassociation KAPITEL_KAPITEL (participants: (KAPITEL, (0,n)), (KAPITEL, (0,1))); wholepartassociation KNOTEN_ANKER (participants: (participants: (participants: (0,n)), (ANKER, (1,1)); wholepartassociation KNOTEN_KONVIGATIONS (participants: (0,n)), (0,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n), (1,n

-laipasNr -kopinės eilutės -žolės -pašto eilutės -pagrindinė spalva -technFormulasNr -pagrindinė data -pagrindinė spalva -pagrindinė forma -pagrindinė forma -pagrindinė forma... -laboratorijos formaNr -pagrindinė data -pagrindinė forma -pagrindinė spalva -pagrindinė forma... -pagrindinės eilutės -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutėNr -pagrindinė eilutė 1..* 1..*WBT_System Layout TechnTechnTechnTechnTechnTechnTechnFormulasLaboratinis tyrimasPagrindinė eilutė Laboratorijos forma -pagrindinė forma

3.5.5 Layout modelis

Autorius gali apibrėžti savo lab formų (objektinio tipo LABORFORMULAR) ir techninių formų (objektinio tipo TECHNFORMULAR) išdėstymus. Lab formos gali būti sudarytos iš kelių subformų (TEILFORMULAR). Lab formos pozicija laboratorijoje apibūdinama objektų tipo FORMULARPOSITION. Šis objektas turi atributus split position ir order position. Atributas split position nurodys, kokioje stubėje laboratorijos formoje yra subformas. Atributas nustatys, kurioje stubėje yra subformas.

Formulio pozicija_Nurodinė forma_Formulio pozicija_Laboratorijos forma_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija_Formulio pozicija

Tai suteikia autoriams galimybę tam tikros apimties paveikti sukurtų sistemų išvaizdą ir, visų pirma, formuolius suformuoti taip, kaip jie naudojami savo ligoninėje. Tai padaro atvejo simuliacijų dar labiau realybių. Tačiau mokymo ir mokymosi sistemos langų išvaizda (pvz., mygtukų išdėstymas, spalvos formavimas, skirstymas ir kt.) negali būti paveikta. Tai buvo padaryta dėl dviejų priežasčių: pirma, atsižvelgiant į atitinkamas vartotojo sąsajos gaires, kaip jos naudojamos savo ligoninėje.

LabORFORMULAR entityset (attributes: labformNr l o n g , sukurtos datos char((2000) not null, formulės galvos char((50), foninis spalvas c h a r (15), formulės rašymas char(80) not null, skirstymo skaičius i t e g e r r r r n n l , identifikatorius: laboratoryformNr); entityset TECHNFORMULAR entityset (attributes: technFormularNr l o n g , sukurtos datos char(2000) not null, formulės galvos char(50), foninis spalvas c h a r r r r (15), formulės rašymas char80) not null, identifikatorius: technFormularNr == ==== Entityset FORMYOPOSON entityset (attributes: formulės g l l l r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r

(participants: (technology research, (1,1)), (technology research, (0,n)));

relation WBT_SYSTEM_LAYOUT (participants: (WBT_SYSTEM, (1,1)), (LAYOUT, (0,n)));

ryšys FORMULARPOSITION_TEILFORMULAR (participants: (FORMULARPOSITION, (1,1)), (TEILFORMULAR, (1,n)));

Relation LABORUNTERSURCH_LABORFORMULAR (participants: (LABORUNTERSURCH, (1,1)), (LABORUNTERSURCH, (0,n))

wholepartassociation LABORFORMULAR_FORMULARPOSITION (participants: (LABORFORMULAR, (1,n)),

3.5.6 Naudotojų modelis

Naudotojų modelis (žr. 20 paveikslą) apibūdina naudotojų pageidavimus ir jų iki šiol naudojimąsi CAMPUS sistema.

Naudotojo tipo objektas susideda iš bet kokio skaičiaus atvejo apdorojimo (Objektos tipo FALL Attribution), klausimų apdorojimo (PRABADAMAS), pagalbos protokolų (HILFEPROTOKOLL) ir mazgų apsilankymų (KNOTENBESUCH) įvykių. Kiekvienas naudotojo tipo objektas yra tiksliai priskirtas HILFEPROTOKOLL tipo objektui. Objektos tipo "HILFETEXT" atributas nustato įvykius, kuriuose bus rodomas pagalbos teksto eilutė (HILFEPROTOKOLL). Kiekvienas naudotojas turi aiškų perspektyvų atributą (Attribute Semester) ir atributą (Attribute Semester). Sistema, į kurią prisijungia naudotojas, turi automatiškai nustatyti, ar pasitaiko pasitaikymo data (System) arba ar ne. Jei naudotojas prisijungia prie pasitaikymo datos, jis negali nuspręsti, ar pasitaiko pasitaikymo data (Systemas) arba ar ne.

Naudotojas gali toliau pats nuspręsti, ar jis gali būti kreiptas į kitus naudotojus dėl tarpusavio diskusijų (attribut talk). TotalNurPatho atributas apima informaciją, ar naudotojui bus rodomi tik įspūdingi rezultatai per pristatymų/interakcijų formą Total. Naudotojo modelis yra paprastas priskyrimo modelis [BODENDORF 90 p. 132]. Priklausomai nuo teisingai tvarkytų mokymų/mokymosi atvejų, teisingai atsakytų klausimų ir dabartinio semestrų skaičiaus, naudotojas yra suskirstas į įvairias kategorijas (attributų naudojimo instrukcija, pratęsimo forma, klausimai, užrašymo laikas).

Naudotojas - vartotojasId -vardis -e-pažvalga -e-pažvalga -Email bylos tvarkymas pagalbos protokolas -Įstojimo data -bylos tvarkymasNr -paslaugymas -semestrų skaičius -datas -bylos tvarkymas -protokolasDatumas -kalbėtis -laiko laikas -naudojimo instrukcija -prezentacijos forma - klausimai -pranešimo laikas -adaptacijaAktyvuotas -prospektasNurPatho pagalbos protokolas_Bendrasis tekstas

Klausimo tvarkymas Pagalbos tekstas - Klausimo tvarkymasNr - Pagalbos tekstasNr - sėkmė - įvykis - tvarkymas - Pagalbos tekstas - laikas Node vizitas - Node vizitasNr - laikas - buvimo laikas

Kiekviename bylos apdorojime ir klausimų apdorojime nustatomos sėkmė, apdorojimo trukmė ir laikas (atributų atlikimas, apdorojimo trukmė, laikas). Kai apsilankome į mazgą, nustatome laiką ir likimo trukmę (atributų laikas, likimo trukmė). Kai pateikiami pagalbos puslapiai, kartu protokoliuojama data (atributų data). Remiantis visa šia informacija, mokymo subsistema gali pasiūlyti tinkamus mokymosi ir mokymosi atvejus ir klausimus, taip pat, jei reikia, tinkamą pagalbą. NUTZER (atributų: attributas: l o n g, atpažinimas: r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r r

g, realus rezultatas ne nulis, tvarkymo trukmė ne nulis, laiko data ne nulis, identifikatorius: atvejo tvarkymasNr); entityset QUESTIONSET (attributas: klausimo tvarkymasNr l o n g, rezultatas b o l e a n n n n n n n n n n l, tvarkymo trukmė ne nulis, laiko data ne nulis, identifikatorius: klausimo tvarkymasNr); entityset KNOTUSUCH (attributas: knučių apsilankymasNr l o n g , laiko data ne nulis, likimo trukmė entitys jei ne nulis, identifikatorius: knučių apsilankymasNr);

ENTITYSET HILFEPROTOKOLL (attributas: pagalbos protokolasNr l o n g , datum d at e not zero, identifier: pagalbos protokolasNr);

Entityset HILFETEXT (attributes: hilfetextNr l o n g, įvykis char(50) not zero, hilfetext char(2000) not zero, identifier: hilfetextNr);

ryšys HILFEPROTOKOLL_HILFETEXT (participants: (HILFEPROTOKOLL, (1,1)),

wholepartassociation UUTZER_FALSE EDITION (participants: (UUTZER, (0,n)), (FALSE EDITION, (1,1)));

wholepartassociation UUTZER_QUESTION (participants: (UUTZER, (0,n)), (QUESTION, (1,1)));

wholepartassociation NUTZER_KNOTESVIS (participants: (NUTZER, (0,n)), (KNOTESVISVISVIS, (1,1)));

wholepartassociation NUTZER_HILFEPROTOKOLL (participants: (NUTZER, (0,n)), (HILFEPROTOKOLL, (1,1)));

3.5.7 klausimyninis modelis

Klausimų modelis (žr. 21 paveikslą) apibūdina klausimus ir susijusius atsakymų tipus.

Sunkumo lygis -sunkumo lygisNr -name Klausimas -aprašymas -sunkumasNr -sunkumo tekstas -susikūrimo data Klausimas_Sunkumo lygis -vaizda -max Atsakymo laikas

Atsakymo tipas - Atsakymo tipasNr -name klausimas_Klausymo kategorija klausimas_Aptaras -naudos -naudos

Klausimo kategorija Atsakymas_ Atsakymas 1..* - Klausimo kategorijaNr -naimas Atsakymas -aprašymas - AtsakymasNr -komentaras

AtsakymasKarto ženklo ženklo numerys AtsakymasMC -rect_response -response -correctness

AtsakymasLoka tekstas -rect_response -loka numeris AtsakymasAtsiplinkimas -tipas -loka AtsakymasAtrankas -begras_icon - Atsakymas -taikumas

AtsakymasMatching atsakymasAlternative -concept_a -true_response -concept_b -false_response Klausimo tipo objektas turi atributus sukūrimo data, klausimo tekstas, paveikslėlis (vertimas į galbūt su klausimu susijusį paveikslą) ir maxAnsakymas (maksimalus atsakymo laikas). Kiekvienas klausimas apima bent vieną atsakymą (Objektas ANTWORT) tiksliai vieną iš šių atsakymų tipų (taip pat žr. skyrių 4.2):

• Laisvas įvedimas (LAISBAS)

• Alternatyvūs atsakymai (ANTWORTALTERNATIVūs)

• Pasirinkimo meniu (APSIRINKIMAS)

• Didesnis pasirinkimas (ANTWORTMC)

• ANTWORTMATCHING

• paveikslėlio aprašymas (APSVEDIMOS paveikslėlio aprašymas)

• Sąvokų ir ženklų tvarkymas

• Atsakymas (AntWORTLUECKENTEXT) Kiekvienam klausimui taip pat priskiriamas tiksliai sudėtingumo lygis (SIGURITY STUDY), tiksliai klausimo kategorija (KYTAKATEGORY) ir tiksliai atsakymo tipas (ANTWORTTYP).

Dėl 8 skirtingų atsakymų tipų, kuriuos palaiko sistema, autoriams suteikiama galimybė sukurti žinių tikrinimo klausimus ir klausimus, kurie tiksliai atitinka jų konkrečius poreikius, kad padėtų nagrinėti atvejus.

entityset PRAŠTAS (atributų: PRAŠTASNr l o n g,

klausimo tekstas ch ar(2000) ne nulis, sukūrimo data d at e ne nulis, paveikslėlis ch a r (50), max atsakymo laikas i n e e r , identifikatorius: klausimasNr);

entityset ANTWORTTYP (atributų: atsakymo tipasNr l o n g ,

name char(30) not zero, pranašumas char(2000) not zero, trūkumas char(2000) not zero, identifikatorius: atsakymo tipNr);

ENTITYSET SIGURITY STUDY (attributas: sunkumo lygisNr l o n g, name char(30)

atskyrimas char(2000) ne nulus, identifikatorius: sunkumo lygisNr); entityset FRAGEKATEGORIE (attributas: fragekategorieNr l o ng , name char(30) ne nulus, apibūdinimas ch ar(2000) ne nulus, identifikatorius: fragekategorieNr); entityset ANTWORT (attributes: antwortNr l o n g , komentar ch a r (2000) ne nulus, identifikatorius: antwortNr); entityset ANTWORTBILDB ANTWORT (attributes: subset of ANTWORT, name char(30) entityset boolean ANTWORTENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTEENTE (subset of ANTWORT, subset of ANTWORT, komentar ch a r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o r o

entityset ANTWORTALTERNATIV (subset of ANTWORT, attributes: true_response ch ar(200) not zero false_response ch ar(200) not zero);

ryšys ANTWORT_ANWORTTYP (participants: (ANTWORT, (1,1)), (ANTWORTTYP, (0,n)));

ryšiškumas (participants: (PRABAIJA, (1,1)), (PRABAIJA, (0,n)));

(participants: (QUESTION, (1,1)), (QUESTION, (0,n))

wholepartassociation FRAGE_ANTWORT (participants: (FRAGE, (1,n)), (ANTWORT, (1,1)));

Per klausimą leidžiama tik vieną atsakymo tipą: (∀f,a1,a2)(PRAŠIAMAS(f) f[AWORT(a1)] f[AWORT(a2)) ¬(a1==a2) → ( aat1, at1) (ANTWORT_ANTWORTTYP(a1) ANTWORTTYP(at1) aat1:ANTWORT==a1 aat1:ANTWORT_ANTWORYP == at1 TT aat2, at2) (ANTWORT_ANTWORTTYP(aat2) ANTWORTTYP2) 2:ANTWORT==a2 2:ANTWORT_ANTWORT aat2

3.5.8 WBT sistemos modelis

WBT sistemos modelis (žr. 22 paveikslą) apibūdina, iš kokių komponentų susideda CAMPUS mokymo/mokymosi sistema arba su kuo ji susijusi.

WBT sistema (objektinis tipas WBT_SYSTEM) gali būti priskiriama tiksliai autoriui (objektinis tipas AUTOR) ir tiksliai išdėstymui (LAYOUT). Kita vertus, autorius gali kurti ir redaguoti bet kokią skaičių WBT sistemų, o išdėstymas gali būti naudojamas bet kokiam skaičiui WBT sistemų. WBT sistema gali turėti bet kokio skaičiaus mokymosi / mokymosi atvejų (FALL) ir klausimų (FRAGE), be to, turi būti priskiriamas bent vienas tinklas (NOTES). Mokymo / mokymosi atvejų ir klausimų visada yra bent vienoje WBT sistemoje, o vienas tinklas visada yra priskiriamas bent vienam WBT sistemoje.

WBT_System_Nodes WBT_System_User 1..* WBT_System_Layout

WBT_SystemWBT_System_author 1..* -wBT_SystemNr Autor -name -autornr -name -name -name -name -name -sign 1..* 1..* -password entityset WBT_SYSTEM (attributes: wBT_SystemNr l o n g, name char(80) not null, created date d at e not null, identifier: wBT_SystemNr); entityset AUTOR (attributes: autornr lartas o n g, name charnr -name -sign -name -sign -sign 1..* 1..* -password entityset WBT_SYSTEMNr l o n g, name charnr) entityset WBT_SYSTEMNr (attributes: wBT_SystemNr l o n g, name charnr) entityset WBT_SYSTEMNr (attributes: wBT_SystemNr, name charn80) not null, created date d at e not null, identifier: wBt e e not null, identifier: wBT_STEMNr (0,), identifier (0,), identifier (0,), identifier (1,identifier), identifier: wBT_SystemNr), identifier: (identifier: wBT_SystemNr), identifier: wBT_SystemNr; entityset AUT_SystemNr (attributes: autorn) entityset AUTOR (attributes: autornrs: autornrs: autornrs: autornrs: autornr lartas o n g, name charnrs: authornrs: n, name charnrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: nrs: n

4 Realizavimas

4.1 Įrankiai ir pagrindinės technologijos

Sistemio sukūrimo metu buvo atsižvelgta į kuo platesnį standartų naudojimą. Dėl to atsiranda keletas pranašumų: inter alia, atskiros sistemos komponentai gali būti geriau panaudoti ir kliento aplinkybių keitimas yra lengvai įmanoma, jei reikia. Programravimo kalba yra objektų orientuota programavimo kalba Java [GOSLING, YlattIN et al. 97a,b]. Parengti aplinka yra Symantec Café ir Symantec Visual Café [SYMANTEC] taip pat JDK (Java Development Kit) iš Sun. Kai įgyvendinama mokymo ir mokymosi subsistemo 1.1 sistema, yra naudojama visapusiškai integruota į JUS 1.1 naudotojo subsistemo versiją. Autoriškasis programinis kalba yra Wlattin, kuri yra pritaikyta kitoms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyboms gamyb

DBMS CAMPUS (pvz., Oracle RMI-Registry mokymo/mokymosi 7.3) CAMPUS systemclient ICD-10 serveris

23 paveikslėlis: CAMPUS mokymo ir mokymosi subsistemų integravimas į standartinę programinės įrangos aplinką

Duomenys ir žinios saugomi santykinėje duomenų bazės valdymo sistemoje ORACLE 7.3 [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRMAN, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM, LENZ et al. 97] [HERRAM] [HERRAM] ORACLE] ORACLE] [HERR. ORACLE] ORACLE] [HERR. ORACLE] [R. ORACLE] [R. ORACLE] [R. ORACLE]

4.2 Autorių subsistemas

Autoriaus subsistemas leidžia specialistams patogiai kurti mokymo ir mokymosi sistemas, jiems nereikalingas jokių kompiuterių žinių ir jie gali visiškai sutelkti dėmesį į turinį ir mokymo aspektus. Įgyvendinimas prasidėjo medicinos informatikos studijų programos programinės praktikos metu ir tęsiamas per dvi diplomas [SINGER 98; PELZER 98] , todėl atsirado prototypas, kuris vis dėlto dar turi būti tobulinamas. Pirmoji autoriaus subsistemos kūrimo stadija realizuoja tos sistemos dalis, kurios bus naudojamos atvejo simuliacijų kūrimui, CAMPUS leksikono kūrimui ir klausimų kūrimui.

Kaip nurodyta 3.5.3 skyriuje, atskirų diagnostinių žinių pateikimas nėra privaloma CAMPUS mokymo/mokymosi sistemos veikimui.

p3 = užtikrintas n3 = uždaro p2 = kalba stipriai n2 = kalba stipriai prieš p1 = kalba stipriai prieš n1 = kalba prieš n1

5 lentelė: CAMPUS sistemos įrodymų kategorijos

"CAMPUS" žodynas turi šias (ryžtas) dalis (kasos turi punktus):

• ligos aprašymai [KNAUP 94]: apibrėžimas, epidemiologija, bendra informacija, patogenė, etiologija, istorija, simptomai, aparatinė diagnostika, laboratorija, histologiniai tyrimai, skirtingos diagnozės, terapija, istorija, prognozė, profilaktika

• Terapijos (terapijų aprašymas)

• Anamnesija (išrašymas įvairių anamnesijos technikų ir anamnesijos klausimų)

• klinikinis tyrimas (klininio tyrimo paaiškinimai)

• techninis tyrimas (techninės tyrimo procedūros aprašymas)

• Laboratorijos tyrimas (aiškinimas apie įvairius laboratorinius tyrimus) Remiantis šia gruboja, profesinių sričių autoriai gali pateikti mokymo knygų žinias. Žinoma, autoriai yra laisvi toliau tobulinti ir papildyti minėtą gruboją. Galima perimti jau turimus HTML puslapius [PELZER 98].

Autorius gali patogiai sukurti žinių kontrolės klausimus ir klausimus, kurie padeda tvarkyti mokymąsi ir mokymąsi, naudojant autorių pakrančią sistemą, ir yra aštuonios skirtingų atsakymų tipų, kurių kiekvienas turi savo charakteristikų stipriąsias ir silpnąsias puses (žr. 6 lentelę).

Atsakymų tipas privalumai ir trūkumai Laisvas įvedimas Mokiniai nėra problematiški atsakymų analizės metu, nes atsakymų specifikacijos dažnai pateikiamos skirtingose teisingais atsakymais.

Atsakymų galimybės yra atsakymų galimybės.

Alternatyvus Optimaliai atsakyti tik labai ribotam skaičiui atsakyti į klausimus, į kuriuos tinkami tik du klausimai.

Pasirinkimas, tinkamas klausimams, į kuriuos atsakymai pateikiami

Atsakymas, į kurį pateikiami žodžiai, yra lengvesnis ir gali būti vertinamas tik trumpuose atsakymų galimybėmis.

Multiple-choice atsakymų specifikacijos gali būti numatytos atsakymų

Taip pat buvo pateikiami ilgesni tekstai, kad būtų lengviau atsakyti.

Pasitaikanti gerai tinkamas kontraNur tinkamas labai ribotam skaičiui šalutinės priskyrimo judėjimo klausimų.

Rašymas yra sudėtingas užduoti klausimus (pvz., nes vaizdas (gali būti tik vienas iš anatomijos).

Grafikos įrankis turi būti pažymėtas etiketėmis.

Užsisakymas, kad būtų galima užsisakyti labai ribotą skaičių užrašų/ikonių, darbo žingsnių ir kitų klausimų.

Lūksnis tekstas Patikslinti paraiškas tik labai ribotam skaičiui tinkamų klausimų.

6 lentelė: klausimų ir atsakymų tipai CAMPUS sistemoje

Visi klausimai turi būti priskiriami autoriams vienam iš trijų sunkumų lygių. sunkumų lygis lengvai apima pagrindines aplinkybes, kurias kiekvienas medicinos studentas turėtų turėti galimybę atsakyti nuo tam tikro semestro ir kurioms nereikalingas gilesnis supratimas apie specialią sritį. Sunkių klausimų masėje yra visi klausimai, kuriuos galima atsakyti tik pasitelkiant išsamią specialistinę sritį, arba kurie reikalauja gilesnio supratimo apie specialistinę sritį. Visi klausimai, kurie negali būti priskiriami į šias dvi kategorijas, turi vidutinį sunkumą.

Apie dabartinę CAMPUS sistemos vystymosi padėtį autorius gali skirti klausimus daugeliui skirtingų situacijų ir objektų.

4.3 Mokymosi subsistema

Mokymosi subsistema suteikia CAMPUS sistemos naudotojo sąsają mokiniams ir yra visiškai įsikūrusi kliento kompiuteryje. Prieš dirbdami su CAMPUS, naudotojas turi prisijungti prie sistemos ir pasirinkti vieną iš CAMPUS mokymo / mokymosi sistemų, kurios yra prieinamos. Naudotojai gali nuspręsti, ar jie ketina kurti atvejus, ieškoti mokymo / mokymosi atvejų, atsakyti į klausimus ar skaityti CAMPUS žodyną. Be to, jie gali pritaikyti CAMPUS sistemą (žr. fig. 24) arba kreiptis į sistemos pagalbą.

24 paveikslėlis: CAMPUS sistemos pritaikymas

Biblioteka yra struktūrizuota (hiperteksto) mokymo knyga mokiniams. Ji paprastai naudojama, kad būtų galima greitai perskaityti konkrečias detales, tvarkant atvejo simulacijas arba atsakydami į klausimus (pvz., apie simptomų ir diagnozės ryšius, dažnumą tam tikrų diagnozių arba tam tikrų tyrimų metodų pranašumus ir trūkumus).

Siekiant išspręsti diagnostikų laisvosios teksto įvedimo problemą, diplomo darbe [RIEDEL 98] buvo įdiegta ICD-10 serveris, kuris leidžia įvesti diagnostiką kaip laisvą tekstą ir ištrinti norimą diagnostiką iš trijų ir keturių atrandamų ICD-10 dalių. Dėl to naudotojų pasirinktų diagnostikų vertinimas yra žymiai geriau, nei būtų įmanoma tik laisvosios teksto įvedimo atveju. Gali būti pateiktas atsakas, ar pasirinktas įtarimas arba darbo diagnozė yra teisinga, neteisinga, pernelyg bendra arba pernelyg specifinė. ICD-10 serveris, žinoma, yra prieinamas ne tik mokymosi sistemoje, bet ir autorių sistemoje.

25 paveikslėlis: dialogas dėl diagnostikos šifrinimo pagal ICD-10

4.4 Mokymo subsistemas

Mokymo subsistemas generuoja tinkamą atsiliepimą į naudotojų veiksmus ir yra atsakingas už CAMPUS sistemos pritaikymą savo naudotojams. Be to, jis užtikrina kurtą atvejo tvarką remiantis 3.4.4 skyriuje pateiktu atvejo tvarkos modeliu.

Apsvarstytojas, pagalbos teikėjas, prašomasNimos atsakymas, pagalbos tekstas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas, prašomasKlininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis tyrimas,Klininis,Klininis tyrimas,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klininis,Klin

Rueckmelder -cAnamnese Helpselector -cAnamneseTypes +helpTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cDiagnoses +helptextLaden () -cTerapijos principai -cClinVerlaeufe -ClinVerlaeufe -Cognognose +getFall () +getAnamnese () +getAnamnese () +getAnamneseTypes () +getAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cAnamneseTypes (long nId, string event) -cDiagnoses +Anames (long nId) -Diagnoses +helpText) -Anames (long nId, nId, nId) -ClinText) -clinText -ClinText -ClinText -ClinText -ClinText -Celect -Celect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect -Clect

Pagalbos selektoris atrenka atitinkamus pagalbos tekstus tam tikriems įvykiams ir perduoda juos klientui. Be to, jis užfiksuoja kiekvieną pranešimą apie pagalbą. Kriteriai, pagal kuriuos tiksliniai Selektoriai atrenka savo pasirinkimą, priklauso nuo SELECTORSTRATEGIE tipo objekte esančių požymių (žr. taip pat skyrių 3.4.3). Jie gaunami iš parametrinės pagalbos tekstų, kurios skaitomos CAMPUS mokymo / mokymo sistemos serveriui pradedant, ir kurios gali būti keičiamos autorius. Visi kiti mokymo modelio objektai (žr. SELECTORSTRATEGIE grafikai ir grafikai) yra išdėstyti į klientą. Tyrėjas (Žr. BILTEX) vertina visus NELECTORS sistemos veiksmus ir automatiškai įregistruoja (žr. 3.4.) sistemą, o, jei pagalbinė pagalba nebuvo tinkamai įvertinta, CELECTORS (žr. CELECTORSTRATEKTORS) arba pagalbinė pagalbą, jei jos nėra patikrinta (žr. 4. skyriuje).

Klausytojas (PRAGESTELLER) dalyvauja nagrinėjant atvejus, kai reikia užduoti klausimus dėl vartotojo įtraukimo. Jei reikalingas klausimas dar nėra iš anksto įkeltas į mokymo/mokymosi sistemos klientą, klausytojas užduoda tinkamą klausimą serveriuje esančiame klausiminio atrankoje. Pranešėjas (PRAESENTATOR) yra atsakingas už mokymo/mokymosi pateikimą pagal nustatytą lankytojų klasės/interakcijos formą. Reikšytojas (RUECKMELDER) yra atsakingas už tai, kad, kai vartotojo veiksmai yra iš anksto įkelti į anksto įkeltą klausimą, tai yra dabartinis iš anksto įkeltas atsakingas modelis (RUECKMELDER) (RUECKMELDER) (RUECKMELDER) yra atsakingas už tai, jei atliekamos tolesnės užduočių užduotys, jei atliekamos tolesnės užduočių užduotys (RUECKMELDER) (RUECKMELDER) (RUECKMELDER) yra atsakingas už tai, jei atliekamos tolesnės užduočių užduočių užduotys).

Visų naudotojo veiklos protokolą priima vienas PROTOKOLLIER tipo objektas, kuris savo langelyje rodo visus naudotojo veiksmus. Tai suteikia naudotojams geresnę apžvalgą apie atvejo simuliacijos procesą. 26 paveikslėlis, dėl aiškumo, rodo beveik visas atskirose klasėse esančias savybes ir metodus.

4.5 CAMPUS/paediatūra ir CAMPUS/infekcija

Siekiant išbandyti šiame darbe sukurtas koncepcijas, bus sukurtos mokymo ir mokymosi sistemos pediatrijos (CAMPUS/paediatrija) ir infekcijos (CAMPUS/infekcijos) srityse.

Prototypinis CAMPUS mokymo ir mokymosi sistemos serveriu šiuo metu yra apie 5000 linijų kodas ir susideda iš 20 skirtingų klasių, turinčių apie 120 metodų, pavyzdžių. CAMPUS ICD-10 serveriu yra apie 1400 linijų kodas (10 klasių).

Klientas susideda iš maždaug 160 klasių (iš kurių apie 70 klasių).

Klientų klasės turi apie 250 metodų ir apie 220 metodų. Jei įgyvendinant, užimant paskirstytą mokymo architektūrą, būtų remiama nuotolinio duomenų ir žinių architektūra, kliento apimtis padidėja nuo 14000 iki apie 20400 linijų kodo, t. y. šiuo atveju per tinklą reikės perduoti apie 45% daugiau kodo. Tai padidintų sistemos įkrovimo laukti laiką ir 45%. Šis skaičiavimas rodo, kad tarp šių serverų ir šių dviejų architektūros tipų neįgyvendintų komunikacijos mechanizmų apimtis labai nesiskiria.

CAMPUS/Pediatrija yra sukurta bendradarbiaujant su Heidelbergo universiteto vaikų klinikoje (OA PD Dr. B. Tönshoff) ir Freiburgo universiteto vaikų klinikoje (OA PD Dr. Zimmerhackl). Projekto tikslas yra teikti pediatrines mokymo/mokymosi atvejus, mokymosi klausimus ir mokymo knygų žinias.Sistemos naudojimas yra numatytas Heidelbergoje vaikų medicinos praktikos 1 ir 2 dalyse. CAMPUT/Infektologija yra sukurta bendradarbiaujant su Heidelbergo universiteto higienos institutu (Prof. Dr. HKUS-US).

27 paveikslėlis: Mokymo ir mokymosi atvejų paieškos CAMPUS

5 Suskirstymas ir diskusija

Pastaraisiais metais mokslinių tyrimų dėmesys į kompiuterio pagrindu medicinos mokymąsi nukreiptas į internetines mokymo ir mokymosi sistemas. Tyrimų metu atsirado keletas labai įdomių ir novatoriškų programų (pvz., [BITTORF, BAUER et al. 97; HAYES, LEHMANN 96; THE WHOLE BRAIN ATLAS]). Tačiau iki šiol nepasibaigė interneto galimybių ir naudojamų programų ir standartų [FRIEDMAN 96].

Šio darbo tikslas buvo sukurti novatorišką koncepciją mokymosi ir mokymosi sistemų, naudojamų medicinos mokymo ir tolesnio mokymo srityje, įgyvendinimui ir prototypiškai įgyvendinimui.

Klausimas 1.1: Kokios koncepcinės savybės turi turėti mokymo/mokymosi sistema,

kad būtų išspręstos 1.2 skyriuje aprašytos problemos su tradicinėmis CBTS sistemomis?

Klasiški konvencinių CBT sistemų problemos (platforminės priklausomybės, įrengimo poreikis, sudėtingas atnaujinimas) bus išspręstos pasirinkdami internetinį metodą, naudojant WWW standartus ir programavimo kalbą Java. Vartotojo pusėje tik reikia interneto prieigos ir įrengtos WWW naršyklės su JDK 1.1 palaikymu. Dar viena 1.2 skyriuje nagrinėjama problema yra tai, kad mokiniai, stengiantissi mokytis savarankiškai su konvencinėmis CBT sistemomis, gali būti palikti vieni, jei jie negali išspręsti problemų, susijusių su žiniomis, esančiomis mokytojo/mokytojo sistemoje, naudojant konvencinę WWW metodą.

Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad daugelyje egzistuojančių mokymosi ir mokymosi sistemų trūksta sistemos pritaikymo vartotojui arba kad sistema yra pritaikoma vartotojui. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad pritaikymas pateikimo ir sąveikos formų atvejo simuliacijose, klausimų ir mokymo ir mokymosi atvejų sudėtingumo lygis, grįžimo laikas į naudotojo veiksmus ir sistemos pagalba yra automatiškai prieinami. Asmeniniai parametrai gali būti pritaikomi naudotojams bet kuriuo metu ir patys. Naudotojų nepasitenkinimas dėl nepakankamo sistemos pritaikymo modelio gali būti išvengtas.

Šalė taip pat padeda spręsti paskutinį 1.2 skyriuje aptariamą problemą - daugybės dėstytojų kritinį požiūrį į CBT sistemas, kurios nebuvo sukurtos jų bendradarbiaujant; dėstytojai gali kurti savo sistemas, atitinkančias tiksliai asmeninius poreikius ir pasinaudodami jau turimais turimais turimais ir Shell funkcionalitetu.

Klausimas 1.2:Kaip galima pasiekti, kad mokiniai daugiau naudojotųsi mokymo/mokymosi sistemomis?

Kad mokiniai galėtų naudotis CBT sistemomis, jie turi atitikti dvi sąlygas: jie turi būti įsitikinę, kad iš tokių sistemų naudojimas jiems naudingas egzaminų metu, ir jie turi turėti galimybę pasinaudoti tokiomis sistemomis be didelių organizacinių sunkumų. Idealiai CBTS sistemomis turėtų būti įtrauktos į mokymo programą ir studentai turėtų turėti galimybę naudotis tokiomis sistemomis savo kompiuteriu namuose.

Klausimas 1.3:Kaip galima pagerinti medicinos mokytojų priėmimą į mokymo/mokymosi sistemas?

Savarankiškai sukurtos CBT sistemos arba sistemos, kuriose dėstytojai aktyviai dalyvavo gamyboje, yra žymiai labiau priimamos nei komerciniai produktai. Deja, tobulinti išsamias mokymo ir mokymosi sistemas yra labai sudėtingas ir brangias.

Klausimas 1.4:Kaip pritraukti dėstytojus didinti savo mokyklose CBT sistemas ir rekomenduoti savo studentams dirbti su CBT sistemomis?

Iš dalies keičiant dabartines patvirtinimo taisykles, studentai gali turėti daugiau laiko savarankiškai mokytis, o dėstytojai gali dar labiau teikti savo studentams savarankiškai mokymosi rekomendacijas, įskaitant mokymo ir mokymosi sistemas.

Visų pirma, mokymo ir mokymosi sistemos turi būti daug geriau prieinamos nei iki šiol. Šioje knygoje pateiktas metodas leidžia naudoti mokymo ir mokymosi sistemas daugeliu sujungtų kompiuterių, net ir namuose esančių studentų ir dėstytojų. Pasiūlyta mokymo ir mokymosi sistema "Shell" turi internetinę, platformos nepriklausomą autorių subsistemą, leidžiančią dėstytojams patogiai kurti savo mokymo ir mokymosi sistemas savo darbo vietoje.

Klausimas 1.5:Kokiu mastu koncepcija gali būti laikoma nepriklausoma nuo profesinės srities?

CAMPUSLexikon leidžia atskirems dėstytojams pateikti domenų žinias pagal savo poreikius ir pagal specifinius profesinės srities reikalavimus; sukurtas klausimų modelis leidžia užduoti klausimus dėl bet kokių specifinių sričių. Normalaus klausimų modelis atsižvelgė į įvairių specifinių sričių reikalavimus, leidžiant klasifikuoti užrašų klausimus dėl atskirų specifinių sričių. Jei reikia, gali būti priskiriami ir atskiri laboratorijos tyrimai ar techniniai tyrimai dėl specifinių sričių. Normalaus klausimų modelis yra iš esmės nepriklausomas nuo specifinių sričių.

Šiuo metu CAMPUS sistema yra prototypiškoje stadijoje. Mokymo ir mokymosi subsistemos demoverzija yra prieinama prieinama prie URL: http://www.hyg.uni-heidelberg.de/campus. Dėl dalyvavimo VIROR nacionaliniame mokslinių tyrimų projekte toliau plėtojimas yra užtikrintas trejus metus ir gali būti parengtas ir atliktas išsamus vertinimas. Konceptų galutinis vertinimas gali būti atliekamas tik po to, kai sistema yra įvertinta sisteminiu vertinimu su medicinos naudotojų ir medicinos studentų pagalba.

6 literatūra

AAMC (Association of American Medical Colleges) (1984): Physicians for Twentyfirst Century: The GPEP-Report. Report of the Panel on the General Professional Education of the Physician and College Preperation for Medicin.

1989 m. gruodžio 21 d. (BGBl I S. 2549).

1998 m. ADLER, M.; DIETRICH, J.W.; HOLZER, M.F.; FISCHER, M.R.

ALBANESE, M.A.; MITCHELL, S. (1993): probleminis mokymasis. A Review of Literature on Its Outcomes and Implementation Issues. Academic Medicine 68(1), 52-81. APPLE (1992). Macintosh Human Interface Guidelines. New York: Addison-Wesley. APPLE (1993): HyperCard Reference Manual. Cupertino: Apple.

Ateities: analizė būsimų poreikių gydytojui; pasekmės mokymo srityje ir keliaujančios keistis.

AUHUBER, T.C. (1998): Kompiuterinio mokymosi sistemos kūrimas ir vertinimas

Europos universitetų VII/D/31 Frankfurt am Main; Berlyno: Lang.

BALZERT, H. (1996): Programinės įrangos technologijų mokymo knyga: programinės įrangos kūrimas. Heidelbergas; Berlynas; Oksfordas: Spektrum.

BAUMGARTNER, P.; PAYR, S. (1994): Mokymasis naudojant programinę įrangą.

BAUR, M.P.; MICHAELIS, J. (Hrsg.) (1990): kompiuteriai medicinos mokymo srityje.

BERNES-LEE, T.; CAILLEAU, R.; GROFF, J.F.; POLLERMANN, B. (1992): Pasaulinis tinklas: Informacinė visata. Elektroninis tinklas: Tyrimas, taikymas ir politika, pavasaris 1(2).

BEUN, R.-J.; BAKER, M.; REINER, M. (eds.) (1995): Dialogue and Instruction.

BIERMAN, D.J.; KAMSTEEG, P.A.; SANDBERG, J.A.C. (1992): studentų modeliai, ScratchPads, and Simulation. In: [COSTA (ed.) 92], 135-145. BITTORF, A.; BAUER, J.; SIMON, M.; DIEPGEN, T.L. (1997): žiniatinklio mokymo moduliai dermatologijoje. MD. 14(5), 371-376.

BODENDORF F. (1990): kompiuteriai profesiniame ir universitete.

BOOCH, G. (1994): objektyvi analizė ir dizainas. Bonn; Paryžius: Addison-Wesley.

kuriuo iš dalies keičiamas Federalinė gydytojų nuostata ir iš dalies keičiamas gydytojų patvirtinimo nuostatas.

Bonn; Paryžius: Addison-Wesley. CHEIKES, B.A.; RAGNEMALM, E.L. (1995): Simulatorių pagrįsti treniruotės palaikymo įrankiai procesų kontrolės operatoriams. In: [BEUN, BAKER, REINER (eds.) 95], 85-101. CHEN, P.P.S. (1976): Entity-Relationship Model - Towards a Unified View of Data.

ACM Transactions on Database Systems 1(1), 9-36. CHIZZALI-BONFADIN, C.; ADLASSNIG, K.P.; KREIHSL, M.; HATVAN, A.; HORAK, W.

(1997): A WWW-accessible Knowledge Base for the Interpretation of Hepatitis Serologic Tests. International Journal of Medical Informatics 47(1-2), 57-60. CHODOROW, S. (1996): Educators Must Take the Electronic Revolution Seriously. Academic Medicine 71(3), 221-226.

CIMINO, J.J.; SOCRATOUS, S.A.; CLAYTON, P.D. (1995): Internet as Clinical Information System: Application Development Using the World Wide Web.

COAD, P.; YOURDON, E. (1991): objektų orientuota analizė.

CODD, E.F. (1970): A Relational Model of Data for Large Shared Data Banks Communications of the ACM 13, 377-387.

CONKLIN, J. (1987): Hypertext - An Introduction and a Survery.

CONRADI, H.; KREUTZ, R.; SPITZER, K. (Hrsg.) (1997): CBT medicinoje - metodai, technologijos, taikymas -. Aachen: Augustino knygų kūrėjas. COSTA, E. (ed.) (1992): New Directions for Intelligent Tutoring Systems. Berlin; Heidelberg: Springer.

COVELL, D.G.; UMAN, G.C.; MANNING, P.R. (1985): Information Needs in Office Practice: Are They Being Met? Annals of Internal Medicine 103(4), 596-599.

DETMER, W.M.; SHORTLIFE, E.H. (1997): Using the Internet to Improve Knowledge Diffusion in Medicine. Communications of the ACM 8, 101-108.

EITEL, F. (1993b): Mokymosi trūkumai. In: SCHWEIBERERER, L.; IZBICKI, J.R.: Akademinė chirurgija: išsilavinimas, tolesnis ir tolesnis mokymas; analizės ir perspektyvos. Berlinas; Heidelbergas: Springer, 123-132.

ENGLER, C.; FÜHRER, A.; HEMPEL, P.; BUSCHER, H.-P. (1995): HEPA-CADS: plėtojant mokymo naudotą kepenų ligų diagnostikos ekspertų sistemą.

FISCHER, M.; GRÄSEL, C.; SCHERBAUM, W.; GÄRTNER, R.; MANDL, H.; SCRIBA, P. (1995): problemai orientuotas medicinos mokymas naudojant kompiuterio autoriaus sistemą "CASUS".

FLANAGAN, D. (1998): Java in a Nutshell. Bonn: O'Reilly, Internat.Thomson-Verl.

FONTAINE, D.; LE BEUX, P.; RIOU, C.; JACQUELINET, C. (1994),

Pagalbinė mokymo sistema klinikiniais atvejais. Met. Inf. Med. 33(4), 433-445.

FRASSON, C.; GAUTHIER G. (ed.) (1990): Inteligentūs mokymo sistemos: At the Crossroad

Norwood, NJ: Ablex. FRIEDMAN, R.B. (1996): Top ten reasons the World Wide Web May Fail to Change Me-

GARDARIN, G.; VALDURIEZ, P. (1989): santykiniai duomenų bazės ir žinių bazės.

GERNETH, F. (1992): sukurti ir įgyvendinti specialią imunologinę sistemą

duomenų laikymo ir vertinimo sistema, kuria integruojami klinikiniai ir imunologiniai duomenys naudojant semantišką duomenų modelį. Heidelbergo universitetas, medicinos informatikos fakultetas: disertacija. GÖBEL, E.; REMSTEDT, S. (Hrsg.) (1995): Žmogaus ir sveikatos studijų reformos gairės

Dentologija: apžvalga apie studijų reformos projektus ir pasiūlymus. Frankfurt am Main: Mabuse. GOSLING, J.; YELLIN, F. ; JAVA TEAM (1997a): JavaTM API.

GOSLING, J.; YELLIN, F.; JAVA TEAM (1997b): JavaTM API.

Bonn; Paryžius: Addison-Wesley. HAAG, M. (1995): bendra koncepcija kompiuterių kūrimo ir naudojimo

Heidelbergo universitetas, Heidelbergas; Heilbronnas: diplomasis medicinos studijų kursu

HAAG, M.; LEVEN, F.J. (1997): žiniatinklio bazinių mokymo ir mokymosi sistemų medicinos mokymosi srityje: būklė ir būsimi pokyčiai.

HAAG, M.; MAYLEIN, L.; LEVEN, F.J.; TÖNSHOFF, B.; HAUX, R. (1998): Internal Journal of Medical Informatics. Priimta paskelbti. HALASZ, F.G. (1988): Reflection on NoteCards: Seven Issues for the Next Generation of

Hypermedia Systems. Communications of the ACM 31, 836-52. HALLER, R.; BURGER, W.; SCHEFFNER D. (1995): Medicinos reformos studijų kursas Rudolf Virchow klinikoje Berlyno laisvojo universiteto.

HASMAN, A. (1989): Medicinos informatikos vaidmuo problemų orientuotoje švietimo aplinkoje. In: [SALAMON, PROTTI et al. (ed.) 89], 97-102. HAYES, K.A.; LEHMANN, C.U. (1996): The Interactive Patient: A Multimedia Interactive

Educational Tool on the World Wide Web. M.D. Computing 13(4), 330-334. HERRMANN, U.; LENZ, D.; UNBESCHEID, G. (1997): Oracle 7.3: administruoti, optimizuoti, sujungti. Bonn; Paryžius: Addison-Wesley. HERSH, W.R.; BROWN, K.E.; DONOHOE, L.C.; CAMPELL, E.M.; HORACEK, A.E. (1996): CliniWeb: Managing Clinical Information on the World Wide Web. JAMIA 3(4),

HEUER, A. (1992): objektų orientuotos duomenų bazės: koncepcijos, modeliai, sistemos; Bonn; Paryžius: Addison-Wesley.

HIRSCH, M. C.; BRAUN, H.; HUBER M.; RIEDER, R.; VOIGT, K.H.; FISCHER, M.R. (1993): SimNerv - virtuali fiziologijos laboratorija, kuri apibendrina žvėrio šiaidinio nervo reakcijų potencialą.

IBRAHIM, B.; FRANKLIN, S.D. (1995): Advanced Educational Uses of the World Wide Web. Computer Networks and ISDN Systems 27(6), 871-879. JACOBSON, I.; CHRISTERSON, M.; JONSSON, P.; ÖVERGAARD, G. (1992): Object-oriented software engineering - A use case driven approach. Wokingham: AddisonWesley.

KALKBRENNER, G. (1996): kompiuterinis mokymasis ir telekomunikacijų paslaugos.

KALLINOWSKI, F.; MEHRABI, A.; GLÜCKSTEIN, CH.; BENNER, A.; LINDINGER, M.; HASHEMI, B.; LEVEN, F.J.; HERFARTH, CH. (1997): Kompiuterinis mokymas - Naujasis chirurginės išvykimo ir tolesnio mokymo būdas. Chirurg 68(4), 433-438. KAPPE, F.; MAURER H. (1993): Hyper-G: Didysis visuotinis hipermedijos sistema ir kai kurios spin-offs.

KLUTE, R. (1997): Duomenų tinklas. Interakcija: ODBC, JDBC ir vairuotojo programinė įranga. iX 6/97, 126-132.

KNAUP, P. (1994): Kompiuterinis medicinos mokymo knygų kūrimas naudojant formaliai atstovaujamą žinias. Heidelbergo universitetas, medicinos informatikos fakultetas: disertacija.

KOEBKE, J.; NEUGEBAUER, E.; LEFERING, R. (Hrsg.) (1996): Medicinos mokymo kokybė. Miunikas; Viena; Baltimoras: Urban ir Schwarzenberg. KROGSÄTER, M.; THOMAS, CH.G. (1994): Adaptivity: System-initiated Individualization.

KUHLEN, R. (1991): Hipertekstas: nelineriškas tarp knygos ir žinių banko.

LARKIN, J.H.; CHABAY, R.W. (eds.) (1992): Kompiuterio pagalba įvedimas ir protingi mokymo sistemos: daliniai tikslai ir papildomi požiūriai.

LAUSEN, G.; VOSSEN, G. (1996): objektų orientuotos duomenų bazės: modeliai ir kalbos.

LEUTNER, D (1992): Adaptivi mokymo sistemos; instrukciniai psichologiniai pagrindai ir eksperimentiniai analizės. Weinheim: psichologija-verl.-Union. LEVEN, F.J., SCHULZ, S., ALLE, W., KLAR, R. (1995). Kompiuteriniai mokymo ir mokymosi sistemos klinikoje: būklė ir būsimos plėtros. In: BUCHHOLZ, W.; HAUX, R. (Hrsg.) (1995): informacijos apdorojimas Baden-Württembergo universiteto klinikoje. Heidelberg. 187-193.

LEVEN, F.J.; ALLE, W.; HAAG, M.; VIELHAUER, A. (1996): Heidelbergo universiteto klinikoje "Kompiuterinis medicinos mokymas" laboratorija. In: [KOEBKE, NEUGEBUER, LEFERING (Hrsg.) 96], 251-257. LINDBERG, D.A.; HUMPHREYS, B.L.; MCCRAY, A.T. (1993): The Unified Medical Lan

G. LLAURADO, J.G. (1997): Komentaras. Tarptautinis medicinos informatikos žurnalas 46, 1-5.

LOWE, H.J.; LOMAX, E.C.; POLONKEY, S.E. (1996): The World Wide Web: A Review of an Emerging Internet-based Technology for the Distribution of Biomedical Infor-

LUSTI, M. (1992): Inteligentūs mokymo sistemos. Miunikas; Viena: Oldenbourg. MACROMEDIA (1994): Direktorių naudotojo vadovas. San Fransisko: Macromedia. MAIER, G.; WILDERGER, A. (1995): 8 sekundėse aplink pasaulį: bendravimas per internetą. Bonn; Paryžius: Addison-Wesley.

MANN, G. (1993): Žinojimo sistemų integracija į mediciną, pavyzdžiui, duomenų ir žinių banko sistema neurologijoje.

MAYLEIN, L.; HAAG, M. (1998): esamų išteklių integravimas į WBT sistemas.

MCCALLA, G.I. (1992): Central Importance of Student Modelling to Intelligent Tuto

MFT pirmininko KOMISIJA (1996): rekomendacijos dėl gydytojų akreditacijos taisyklių atnaujinimo.

MICROSOFT (1995): The Windows Interface Guidelines for Software Design. Redmond: Microsoft Press.

MIDDENDORF, S.; SINGER, R.; STROBEL, S. (1996): JAVA: programavimo vadovėlis ir nuoroda.

MINSKY, M. (1975): A Framework for Representing Knowledge. In: WINSTON, P. (ed.): The Psychology of Computer Vision. McGraw-Hill, 211-277.

NIELSEN, J. (1995): Multimedia & Hypertext: The Internet and Beyond. London: Academic Press.

NIEMANN, K.D. (1996): klientų ir serverių architektūra. Braunschweig; Wiesbaden: Vieweg. OLIVER, R.E.; WINGERT, K.; REID, J.C.; LOCATIS, C. (1996): Virtual Health Care

Kompanija : an Example of Distributed Virtual Education. AMIA simpoziumas

OPPERMAN, R.; SIMM, H. (1994): Adaptability: User-initiated individualisation. In: [OPPERMANN (ed.) 94], 14-66.

OPPERMANN, R. (ed.) (1994): Adaptive User Support: Ergonomic Design of Manually and Automatically Adaptable Software. Hillsdale: Lawrence Erlbaum. OWEN, S.G.; HALL, R.; ANDERSON, J.; SMART, G.A. (1965): Programmed Learning in Medical Education.

Diografia to Final Year Medical Students. Postgrad. Med. J. 41(474), 201-205. PAETAU, M. (1990): Žmogaus ir mašinos komunikacija: programinė įranga, dizaino potencialiai, socialinė suderinamumas. Frankfurtas; Niujorkas: kampus.

PASTERKAMP, H. (1991): Kompiuterizuotas krūties auscultation mokymas: The Respiration Acoustics Laboratory Environment. In: VAN BEMMEL; ZVÁRONOVÁ (ed.: Knowledge, Information and Medical Education). North Holland: Elsevier, 244- 251.

PELZER, G. (1998): koncepcija ir įgyvendinimas sistemos, skirta kompiuteriškai generuoti hipermedialines informacines vienetas, pagrįstas HTML, iš santykinės duomenų bazės. Heidelberg; Heilbronn: diplomasis darbas medicinos informatikos studijų kurse.

PUPPE, F. (1993): Systematic Introduction to Expert Systems. Berlin; Heidelberg: Springer. PUPPE, F; REINHARDT, B (1995): Generating Case-Oriented Training From Diagnostic Expert Systems. Machine-Mediated Learning 3&4, 199-219.

QUADE, G.; PUSCHEL, N.; FAR, F. (1996): CancerNet Redistribution per interneto svetainę. ProcAMIA-Annu-Fall-Symp, 403-407.

RAGGETT, D. (1997): HTML 3.2 : naujos galimybės internete skelbti.

RAMM, F. (1996): Moksliniai tyrimai ir publikacijos internete.

RAO, R.; PEDERSEN, J.O.; HEARST, M.A.; MACKINLAY, J.D.; CARD, S.K.; MASINTER, L.; HALVORSEN, P.K.; ROBERTSON, G.G. (1995): Rich Interaction in the Digital Library. Communications of the ACM 38(4), 29-39.

REDLICH, J.-P. (1996): Corba 2.0: praktinis C++ ir Java įvedimas.

REINHARDT, B.; SCHEWE, S. (1995): A Shell for Intelligent Tutoring Systems. Proc. Conference on Artificial Intelligence in Education (AIED 95), 83-90. REINHARDT, B.; PUPPE, F. (1997): Didaktiniai aspektai klaidų orientuotose protingose mokymo sistemose. In: [CONRADI, KREUTZ et al. (Hrsg.) 97], 157-168. RICH, E. (1989): Stereotypes and User Modeling. In: [KOBSA, WAHLSTER (eds.) 89], 35-51.

RIEDEL, J. (1998): Internetinės mokymo sistemos koncepcija ir įgyvendinimas infekcinių atvejų atveju.

RIEDEL, J.; HAAG, M.; LEVEN, F.J. (1998): WBT infektas: žiniatinklio pagrįstas infekcinių atvejų mokymas ir informavimo sistema.

RODGERS, R.P.C. (1996): Java and Its Future in Biomedical Computing.

RUMBAUGH, J.; BLAHA, M.; PREMERLANI, W.; EDDY, F.; LORENSON, W. (1991): Object Oriented Modeling and Design. Englewood Cliffs: Prentice Hall. SAFRAN, C.; RIND, D.M.; SANDS, D.Z.; DAVIS, R.B.; WALD, J.; SLACK, W.V. (1996): Development of a Knowledge-Based Electronic Patient Record.

SALAMON, R.; PROTTI, D.; MOEHR, J. (eds.) (1989): Proceedings of the 1989 International Symposium of Medical Informatics and Education. School of Health Information Science, Victoria University, British Columbia, Kanada. SAYEGH, M. (1997): CORBA: standartas, specifikacijos, plėtra. Köln: O'Reilly. SCHLAGETER, G.; STUCKY, W. (1983): duomenų bazės sistemos: konceptai ir modeliai. Stuttgart: Teubner.

SCHMITT, H.-J. (1996): Veikiantys tikslai. ActiveX: Microsoft atsakymas į Javą. ct 12/96, 258-264.

SCHNEIDER-HUFSCHMIDT, M.; KÖHME, T.; MALINOWSKI, U. (eds.) (1993): Adaptive User Interfaces: Principles and Practice. North Holland: Elsevier. SCHULMEISTER, R. (1996): Hipermedialinių mokymosi sistemų pagrindų: Teoria - didaktinė - dizainas. Bonn; Paryžius: Addison-Wesley.

SCHULZ, S.; SCHRADER, U.; KLAR, R. (1997): kompiuterinis mokymas ir elektroninis leidimas sveikatos sektoriuje: įrankiai ir tendencijos. Met. Inform. Med. 36(2), 149-153.

SCRIBA, P.C.; MANDL, H., SCHERBAUM, W. (Hrsg.) (1997): CASUS autorių vadovas.

SELF, J. A. (1990): Bypassing the Intractable Problem of Student Modeling. In: [FRASSON, GAUTHIER (ed.) 90], 107-123.

SILBERG, W.M.; LUNDBERG, G.D.; MUSACCHIO, R.A. (1997): Assessing, Controlling and Assuring the Quality of Medical Information on the Internet (redaktorius).

SINGER, R. (1998): Internetinės mokymo sistemų autorių komponento kūrimas ir įgyvendinimas per "CAMPUS" projektą. Heidelberg; Heilbronn: medicinos informatikos studijos diplomas. SINGER, R.; HAAG, M.; LEVEN, F.J. (1998): CaSiMo - Fallba-modelavimo įrankis

Gamintojas: [ADLER, DIETRICH et al. (Rugs.) 98], 141-150. SPENSLEY, F.; ELSOM-COOK, M.; BYERLEY, P.; BROOKS, P.; FEDERICI, M.; SCARONI, C.

(1990): Naudojant daugybę mokymo strategijų į ITS.

SPITZER, K.; BÜRSNER, S. (1994): žiniomis grindžiamos sistemos medicinoje. In: informacinės technologijos ir techninės informatikos 36(6), 53-59. STOLL, C. (1996): Interneto dykumas.

STONEBRAKER, M.; MOORE, D. (1998): objektų santykiniai duomenų bazės.

STRASSER, A. (1992): domenų konkrečių žinių reprezentacijos sistemų sukūrimas

ir žinių bazės transformacija taikant teisinę informatiką.

ULLMAN, J.D. (1988): Principles of Database and Knowledge-Base Systems. Volume I: Classical Database Systems. Rockville: Computer Science Press. VAN BEMMEL, J.H.; MCCRAY A.T. (eds.) (1995): Yearbook of Medical Informatics 1995: The Computer-based Patient Record. Stuttgart: Schattauer. WEED L.L. (1989): New Premises and New Tools for Medical Care and Medical Education. In: [SALAMON et al. 89], 23-30.

WEICHELT, U.; SCHMIDT, H.; ADLER, M.; BAEHRING, T.; FISCHER, M.R. (1998): atvejo orientuota medicininė apsilankymas ir tolesnis internetinis mokymas: sudėtingas sąveikos galimybes naudojant JAVA pagrįstą kliento serverio sprendimą. In: [ADLER, DIETRICH et al. (Hrsg.) 98], 159-164.

WEIDENMANN, B. (1991): mokymasis su vaizdinėmis priemonėmis. Psichologiniai ir didaktiniai pagrindai. Weinheim; Basel: Beltz.

WENGER, E. (1987): Artificial Intelligence and Tutoring Systems. Los Altos: Morgan Kaufmann.

WINKELS, R.; BREUKER, J. (1992): What's in an ITS? A functional decomposition. In: [COSTA (red.) 92], 57-68.

Mokslo taryba (1992): Medicinos mokymo reformos gairės.

Mokslo taryba (1998): rekomendacijos dėl mokymosi ir mokymosi aukštųjų mokyklų plėtojimo multimediais priemonėmis.

YETIM, F. (1994): paaiškinimai žmogaus ir kompiuterio sąveikos kontekste: Hiperteksto ir dirbtinės inteligencijos metodų integracijos koncepcija. Konstanco universitetas: disertacija.

Elektroniniai leidimai Elektroninių leidinių nuorodos į elektroninius leidinius buvo atsisakytos nurodyti Publikos datą, nes tai dažnai nenustatoma ir visada reikia tikėtis pakeitimų leidiniuose.

CBT serveriai: Heidelbergo universiteto medicinos CBT serveriai. http://www.hyg.uni-

DAETWYLER, CH.: Interaktyvias "Fundus Diabeticus" tyrimas.

http://www.aum.iawf.unibe.ch/vlz/bwl/eye_www.htm. HON (Health On the Net) Code Principles. http://www.hon.ch/Conduct.html. HSTAT (NLM). http://text.nlm.nih.gov. LINKS CHECKERS. http://WWW.stars.com/Authoring/HTML/Validation/Links.html. MACROMEDIA AUTHORWARE.

SUN: Remote Method Invocation Specification. http://www.javasoft.com/products/jdk/ 1.1/docs/guide/rmi/spec/rmiTOC.doc.html. SYMANTEC Visual Cafe for Java 2.5 - Database Development Edition.

http://www.symantec.com/vcafedde/vcafedde25.html. THE WHOLE BRAIN ATLAS. http://www.med.harvard.edu/AANLIB/cases/java/case.html. UC BERKELEY DIGITAL LIBRARY PROJECT. http://elib.cs.berkeley.edu/. UNIVERSTITY OF IOWA FAMILY PRACTICE HANDBOOK.

Žmogus, kuris turi teisę į sveikatos apsaugą, turi turėti teisę į sveikatos apsaugą, jei jis turi teisę į sveikatos apsaugą.

http://www.upmc.edu/ccehs/default.htm. VENTER, H.: EBNF. http://www.cs.upe.ac.za/slim/ebnf.html. VIROR.

WEBDOCTOR MDFORUM. http://ad.informatik.uni-freiburg.de/viror. WEBDOCTOR MDFORUM. http://www.gretmar.com/webdoctor/MDForum.html.

Priedas

I Simbolis ir notacija

Darbo metu naudojami šie rašytiniai tipai (dažniausiai kartu):

Rašiniai riebalai f(x) Duomenų tipai s p e r r r r t d a t e sumos pabrėžiamos M objektų tipai GROUSS BUKS TYPOS Tipai .21785 $77 kintamieji kursiviai sukurta data

Naudojami šie operatoriai:

loginis ir loginis arba NELOGINIS ⇒Implikacija ekvivalencija ekvivalencijos kvantas ∀visas kvantas ∈... yra elementas iš ... dalelinio masto įjungimo masto A → B vaizdas iš A po B ω trūksta = priskyrimas ::= susideda iš:

II Loginis modelis

3 lygio duomenų modeliavimo modelis, pateiktas 2.9 skyriuje, po koncepcinio modelio kūrimo (žr. 3.5 skyrių), apima loginio modelio kūrimą, kuris atsižvelgia į santykinę DBMS naudojimą ir dėl greitesnio ir efektyvesnio prieigos bei lengvesnio įgyvendinimo ir tvarkymo integruoja koncepcinius modelius į vieną loginį modelį.

Žinoma, koncepcinės modeliavimo metu apibrėžtos kardinalumo sąlygos turi būti įvykdytos ir logiškoje modelioje. Kadangi šių sąžiningumo sąlygų laikymąsi (2 lygio) stebi autorių subsistemas, o DBMS specifikacijos nėra, logiškoje modelioje kardinalumo specifikacija nėra taikoma.

Be to, toliau pateikiamas loginis modelis. Kad būtų lengviau suprasti, į visus atributus nurodykite komentarus. Formalus apibūdinimas atliekamas pagal 2.10.1 skyriuje pateiktą formalizmą.

SUNYGA: 5(/(({SUNYGA#, UebergeordSUNYGA#, UebergeordSUNYGA_Name} {sib1fg,1, sib1fg,2, sib2fg,1}), su UebergeordSUNYGA#: $77(lo n g ) Pagrindinis UebergeordSUNYGA#: $77(l o n g ) Išskyrus UebergeordSUNYGA_Name: $77(char 0) ) UebergeordSUNYGA_Name: $77(

sib1fg,1(x) = truth : PS(Specialistė sritis#, x), sib1fg,2(x) = truth : nf({Specialistė sritis_Name}, x), sib2fg,1(v) = truth : FS((((FACHGEBIET, UBERGEREDFACHGEBIET#), (FACHGEBIET,

AUTHOR: 5(/(({author#, autor_name, identifikacija, slaptažodis} ▷ {sib1aut,1, sib1aut,2}), su AUTHOR#: $77(l o ng ) Pirminis raktas AUTHOR_name: $77(char(50) ▷ ) Visapusiškas AUTHORINAME AUTHORINAME: $77(char(15) ▷ (AUTHORINAME: $77(ch ar15) ▷ (AUTHORINAME: $77(ch ar15) ▷ (AUTHORINAME: $77(ch ar15) ▷ (AUTHORINAME: $77(ch ar15) ▷ )

sib1aut,1(x) = truth : PS(autor#, x), sib1aut,2(x) = truth : nf({autor_name, identification, password}, x).

LAYOUT: 5(/(({Layout#, antraštinė eilutė, pėdos eilutė, foninis spalvas} ▷ (sib1lay,1, sib1lay,2}), su išdėstymu: $77(l o ng ) Pagrindinis raktas: $77(char(50) ▷ () HTML puslapių antraštinė eilutė: $77(char50) ▷ () HTML puslapių pėdos eilutė foninis spalvas: $77(char15) ▷ () HTML puslapių antraštinė eilutė: $77(char15) ▷ ()

Syb1lay,1(x) = truth: PS(Layout#, x), sib1lay,2(x) = truth: nf1({kopio eilutė, pėdos eilutė, foninis spalvas}, x).

WBT_SYSTEM: 5(/(({WBT_System#, Layout#, Author#, WBT_System_Name, date of creation} ➡ {sib1ws,1, sib1ws,2, sib2ws,1, sib2ws,2}), su WBT_System#: $77(lo n g ) Pirminis raktas Layout#: $77(l o ng ) Išskyrus raktas Autor#: $77l o ng ) Išskyrus raktas WBT_System_Name: $77(((80 ) Išskyrus raktas ➡

sib1ws,1(x) = truth : PS(WBT_System#, x), sib1ws,2(x) = truth : nf({Layout#, autor#, WBT_System_Name, sukūrimo data}, x), sib2ws,1(v) = truth: FS(((WBT_SYSTEM, Layout#), (LAYOUT, Layout#) , v), sib2ws,2(v) = truth: FS(((WBT_SYSTEM, autor#), (AUTOR, autor#), v).

WBT_SYSTEM_FACHGEBIET: 5(/({WBT_System_Fachespace#, WBT_System#, specializacija#} {sib1wsfg,1, sib1wsfg,2, sib2wsfg,1, sib2wsfg,2}), su WBT_System_Fachespace#: $77(l o n g ) Primarys WBT_System#: $77lo n g )Fachespace: $77(lo n g )Faches Key: $77

sib1wsfg,1(x) = wahr : PS(WBT_System_Faculty#, x), sib1wsfg,2(x) = wahr : nf({WBT_System#,Faculty#}, x), sib2wsfg,1(v) = wahr : FS(((WBT_SYSTEM_FACHGEBIET, WBT_System#),

(WBT_SYSTEM, WBT_System#), x), sib2wsfg,2(v) = TRA: FS: FS: WBT_SYSTEM_FACHGEBIET, profesinė sritis#), (FACHGE- 5(/{Patient#, lyris, vardas, pavardė, amžius, svoris, dydis, paveikslėlis, aprašymas, sunkumo lygis, įvadas tekstas, apibūdinimas, pradžios data, su paciento apibūdinimas: FS: FS: FS: OBS: Pagrindinis raktas: $77 Pacientų pavardė, pavardė, pavardė, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amžius, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą, amygą,

NORMALAS: 5(/({FALS_FACTYON#, pacientas#, specialistas# } {sib1fafa,1, sib1fafa,2, sib2fafa,1, sib2fafa,2}), su FALS_FACTYON#: $77(l o n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o ng ) Priemonės raktas: $77(lo n g ) Priemonės raktas#: $77

sib1fafa,1(x) = wahr : PS(Anamnese#, x), sib1fafa,2(x) = wahr: nf:{Patient#, specialistė#, x), sib2fafa,1(v) = wahr:(FALL_FACHGEBIET, pacientė#), (FALL, pacientė#), v), sib2fafa,2(v) = wahr: FALL_FACHGEBIET, specialistė#), (FACHGEBIET, WBT_SYEM_FALL: 5/{WBT_S sib_FALL, WBT_System: SIBT_System: SIBT_System: SIBT_System: SIBT_System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System: System:

NAMNESE: 5(/({naminis#, pacientas#, data, apibūdinimas} \sib1a,1, sib1a,2, sib2a,1}), su anamnezu#: $77(lo n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o ng ) Laikinas raktas Datas: $77 ((date ) Anamnesijos įgyvendinimo data apibūdinimas: $77 ((char(200 0)) \) Visos anamnesos apibūdinimas

sib1a,1(x) = truth : PS(Anamnese#, x), sib1a,2(x) = truth :nf({Patient#, data}, x), sib2a,1(v) = truth : FS(((ANAMNESE, Patient#), (FALL, Patient#), v).

Kliento apklausa: 5 * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Rung apibendrinimas: $77.00 200 0

sib1ku,1(x) = truth: PS(klininis tyrimas#, x), sib1ku,2(x) = truth: nf({pacient#, datas}, x), sib2ku,1(v) = truth: FS((Klininis tyrimas, pacient#), (FALL, patient#), v).

Technologinis tyrimas, pacientas, TechnFormulas,

Technologiniai tyrimai, prekybininkystės regionas,

Fund_Text, Find_Bild_Video, Requirement_Date, Find_Date, Normal, Necessary, Comment, Key Symptom}

su techniniu tyrimu#: $77(lo n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o ng ) Išskirtinis raktas TechnFormulas#: $77(l o n g ) Išskirtinis raktas $77 ((lo n g ) Išskirtinis raktas Techniniu tyrimu#: darbo sritis#: $77 ((l o n g g ) Išskirtinis raktasText: $77 ((ar 2000)) ) Išskirtinis tekstas Išskirtinis raktas_Biliai_Biliai_Biliai: $77 (((() Išskirtinis kartas arba vaizdo įrašas_D: $77 ((() Išskirtinis datas

Tyrimo rezultatas: 77 JAV dolerių.

Įprastai pristatoma: 77 JAV dolerius. Tyrimo rezultatas: normalus. Reikalingas: 77 JAV dolerius. Reikalingas tyrimo reikalavimas.

Komentaras: $77.000 Komentaras dėl tyrimo

Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas Gydymo rezultatas

Syb1tu,1(x) = truth: PS(Technuntersuition#, x), sib1tu,2(x) = truth: nf({Patient#, TechnFormular#, Technuntersuition#,

Rekomendacijos sritis#, nustatymas_tekstas, reikalavimas_datas, nustatymas_datas, normalas, būtinas, pagrindinis simptomas}, x), sib1tu,3(x) = vrai ∀ a ∈ x:a a {Requirement_Date } ≤ a {Befind_Date }, sib2tu,1(v) = vrai: FS(TECHNOLOGICALYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYSTYST

FORMULAS, TechnografinisFormulas#), v), sib2tu,3(v) = vrai: FS

(TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICAL SERVICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICAL SERVICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICAL SERVICAL SERVICATIONS, TECHNOLOGICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICATIONS, TECHNAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICATIONS, TECHNAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICES, TECHNAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICES, TECHNAL SERVICES, TECHNAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICES, SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVICES, SERVICAL SERVICAL SERVICAL SERVIC

$77(l o ng ) Labos raktų testas#: $77(lo n g ) Labos raktų rezultatas_Text: $77(char(2000) )Teksto rezultatas_Teksto rezultatas_Bild_Video: $77(char(50) )Bild arba vaizdo rezultatas: $77(r e al ) Labos rezultatas Normalus: $77(bo o l e a n ) Labos rezultatas Normalus? Reikalingas: $77b o l e an ) Testas reikalingas? Komentaras: $77(char2000) ) Komentaras apie Labos testų rezultatas Leptymptomas: $77:Lebos e a ) Labos testų rezultatas Sybos rezultatas: $77:Lebos e

Syb2lte,2(v) = taigi : FS((LABORTEST, LABORTEST#), (LABORTEST,

Klininio tyrimo rezultatas, klininio tyrimo rezultatas,

Tyrimo rūšis, veiklos sritis, rezultatas, tekstas,

Rezultat_Bild_Video, Normal, įėjimo simptomas, būtinas, Komentaras, Pagrindinis simptomas } ▷ {sib1kue, 1, sib1kue, 2, sib2kue, 1, sib2kue, 2, sib2kue, 3}), su $77(lo n g ) Pagrindinis raktas Klinikos tyrimas Resultat#: Klinikos tyrimas#: $77(l o ng ) Išėjimo raktas Klinikos tyrimas#: $77 ((lo n g ) Išėjimo raktas Korpusas: $77 ((l o g g ) Išėjimo raktas Result_Text: $77char 2000) ) Išėjimo raktas Result_Text_Video_Bild_: $777777 ) Išėjimo rezultatas ) Išėjimo į kliniką ) Išėjimo į kliniką

Reikalingas: $77 ((b o l e an ) Reikalingas tyrimas? Komentaras: $77 ((char ((2000)) ) Komentaras apie tyrimo rezultatus Pagrindinis simptomas: $77 ((bool e a n ) Ar tyrimas yra pagrindinis simptomas?

sib1kue,1(x) = truth: PS(Klininio tyrimo rezultatas#, x), sib1kue,2(x) = truth: nf({klininio tyrimo#, klininio tyrimo tipo#, kurperregi-

o#, rezultatas_tekstas, normalas, įėjimo simptomas, būtina, pagrindinis simptomas}, x), sib2kue,1(v) = truth :FS((Klinijos tyrimai, klinikinis tyrimas#),

(KILINĖS, klinikinis tyrimas), v), sib2kue,2(v) = vrai: FS((KILINĖS, klinikinis tyrimas

* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Anonimiškas atsakymas, Anonimiškas atsakymas, Anonimiškas klausimas,

Paciento atsakymas, normalas, įėjimo simptomas, būtinas, komentaras, pagrindinis simptomas.

Įėjimo simptomas: 77 JAV dolerių.

Reikalingas: $77(b o o l e an ) Pavardės klausimas reikalingas? Komentaras: $77(char(2000) ) Komentaras apie paciento atsakymą Pagrindinis simptomas: $77(bool e a n ) Paciento atsakymas Pagrindinis simptomas?

sib1aa,1(x) = truth: PS(Nameinis atsakymas#, x), sib1aa,2(x) = truth: nf({Nameinis atsakymas#, paciento atsakymas, normalas,

Įėjimo simptomas, būtinas, pagrindinis simptomas}, x), sib2aa,1(v) = truth : FS(((ANAMNESEANTWORD, Anamnese#), (ANAMNESE, Anam-

NESE#), v), sib2aa,2(v) = vrai : FS(((NAMNESSESWORD, ANAMNESSESWORD#), (NAMNESSESWORD#), (NAMNESSESWORD#), (NAMNESSESWORD#), (NAMNESSESWORD#)

NAMENAS: 5(/({NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS: #, NAMENAS

sib1af,1(x) = truth : PS(Naminis klausimas#, x), sib1af,2(x) = truth : nf({namnesetyp#, klausimo tekstas}, x), sib2af,1(v) = truth : FS((ANAMNESETYPE, anamnesetyp#), (ANAMNESETYP,

ANAMNESEFRAGE_FACCYGEBIET: 5(/({names question_profession#, anamneses question#, specialty#}

$77 ((lan g ) Pirminis raktas Paskyrimo klausimas_Profesijos sritis#: Paskyrimo klausimas#: $77 ((lan g ) Paskyrimo raktasProfesijos sritis#: $77 ((lan g ) Paskyrimo raktas#: $77 ((lan g ) Paskyrimo raktas#: $77 ((lan g ) Paskyrimo raktas

sib1aff,1(x) = truth : PS(laboratorijos tyrimas#, x), sib1aff,2(x) = truth : nf({naimės klausimas#, profesinė sritis#, x), sib2aff,1(v) = truth : FS((ANAMNESEFRAGE_FACHGEBIET, anamnesis klausimas#),

(ANAMNESEFRAGE, ANAMNESETYPE_NAME#), v), sib2aff,2(v) = truth: FS(((ANAMNESEFRAGE_FACHGEBIET, profesinė sritis#), ANAMNESETYP: 5(/({namnesetyp#, anamnesetyp_Name} đ đ {sib1at,1, sib1at,2}), su anamnesetyp#: $77(lon g đ ) Primary key Anamnesetyp_Name: $77((char30) đ đ ) Anamnesetyp_Name1at, 1x) đ truth PS Laboratorijos tyrimai#, x), sib1at, 2x: truth ruth ruth ruth ruth ruth ruth ruth ruth ruth ruth ruth ruth

Klinikos tyrimai: 5(/({Klinikos tyrimai#, klinikos tyrimai_Name} ▷ {sib1kua,1, sib1kua,2}), su klinikos tyrimai#: $77(lo n g ) Pagrindinis raktas $77((char30) ▷ ) Klinikos tyrimai_Name: chungsart: sib1kua,,1x) = truth PSKlinikos tyrimai#, x), nf1kua,2x) = truth:{Klinikos tyrimai_Name}, x).

Techniniai tyrimai: 5

$77(lo n g ) Pagrindinis raktas Techn Tyrimo procesas#: $77(char(30) ) Techninio proceso pavadinimasTyrimo procesas_Tyrimo procesas_Tyrimas: Techninio proceso stiprumas: $77(ch a r (2 0 0 0) ) Techninio proceso stiprumasTyrimo proceso stiprumas: $77(char(20 0) ) Techninio proceso silpnybė

Sb1tuv,1(x) = truth: PS(TechnAnketing procedures#, x), sib1tuv,2(x) = truth: nf({TAnketing procedures_Name}, x).

LABORTEST: 5(/({laboratorijos bandymas, laboratorijos bandymas, laboratorijos bandymas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortestas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas, labortas,

sib1lt,1(x) = truth : PS(Labort test#, x), sib1lt,2(x) = truth : nf({Labortest_name, unit}, x).

LABORTORY FORMULAS: 5(/(({Laboratorijos forma#, sukūrimo data, forumo galva, foninis spalvas, forumo rašymas, eilutės skaičius} \\ {sib1lf,1, sib1lf,2}), su laboratorijos forma#: $77(l o n g \\ ) Pagrindinis raktas Sukūrimo data: $77 ((e\ \ \ ) Laboratorijos forma# galva: $77 (((char50) \ ) Forumo rašymo galva, foninis spalva: $77 ((char15) \ ) Forumo rašymo galva: $77 ((char80) \ ) Forumo rašymo galva: $77 (((e\ t\ ) Forumo rašymo numeris: $77 (e\ t\ )

sib1lf,1(x) = reali : PS(Laborato formulė#, x), sib1lf,2(x) = reali : nf({datas, formulės rašymas, eilutės skaičius}, x).

Technologinis formulė: 5 /

su TechnForm #: $77(l o n g ) Pagrindinis raktas Pasirengimo data: $77(d e ) Pasirengimo data: $77(d e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e e

sib1tf,1(x) = truth : PS(TechnFormular#, x), sib1tf,2(x) = truth : nf({datas, formulės rašymas}, x).

LabORF_TEILFORM: 5(/({Laborororf_partform#, lab form#, lab form#, subform#, spalinės pozicija, eilės pozicija} {sib1lftf,1, sib1lftf,2, sib2lftf,1, sib2lftf,2, sib2lftf,2}), su laboratorijos_partform#: $77(l o g ) Pirminis raktas Laboratorijos formulė#: $77(l o g ) Pirminis raktas subform#: $77(l o g ) Pirminis raktas Spalinės pozicija: $77 (i n t r r ) Spalinės pozicijos numeris: $77 t eilės eilės )

sib1lftf,1(x) = wahr: PS(Labororor_subform#, x), sib1lftf,2(x) = wahr: nf({Laborform#, subform#, eilutės pozicija, eilutės

geposition }, x), sib2lftf,1(v) = truth : FS(((LABORF_TEILFORM, laboratorijos forma#), (LABORFORMU-

LAR, laboratorijos forma #), v), sib2lftf,2(v) = vrai: FS((LABORF_TEILFORM, dalinė forma#), (TEILFORMULAR, TEILFORMULAR: 5(/({TEILFORM#, UABRAIKOJIMAS} {sib1tef, sib1tef,2}), su daliniu forma#: $77l o gern ) Pirmasis raktas - UABRAIKOJIMAS: $77((((ch ar50) ) Ultrasis dalinio forma: sib1tef,1x) = vrai: PS dalinio forma#, x), sib1tef,2x) = vrai vrai vrai vrai

TEILFORMULAR_LABORTEST: 5(/(({partform_labortest#, partform#, partform#, labortest#} {sib1tflt,1, sib1tflt,2, sib2tflt,1, sib2tflt,2}), su partform_labortest#: $77(l on g ) Primary key partform#: $77 ((l on g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g

SIB1tflt,1(x) = vrai: PS(PALBORTEST#, x), sib1tflt,2(x) = vrai: nf({PALBORTEST#, Labortest#, x), sib2tflt,1(v) = vrai: FS(((TEILFORMULAR_LABORTEST, PALBORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#), (TEILFORMULAR_LABORTEST#)

FORMULARY, PART FORMULAR#), v), sib2tflt,2(v) = vrai : FS((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

PROBENART: 5(/({probenart#,probenart#,probenart_name, atėmimo vieta} ▷ ➡️ {sib1pa,1, sib1pa,2}), su mėginio tipo #: $77(l o n g ➡️) Pirminis raktas ➡️Probenart_name: $77(ch ar(50) ▷ ) ➡️Probenart_name: $77 ((ch a r (ch 5 0) ▷ ) ➡️Probenart_name: $77 ((ch ar)) ➡️Probenart_name: $77 ((ch ar)) ➡️Probenart_name: $77 ((ch ar)) ➡️Probenart_name: $77 ((ch ar)) ➡️Probenart_name: $77 ((ch ar)) ➡️Probenart_name: $77 ((ch a r (ch 5 0) ➡️

sib1pa,1(x) = truth : PS(Probenart#, x), sib1pa,2(x) = truth : nf({Probenart_Name}, x).

COERPERREGION: 5(/({koerperregion#, koerperregion_Name, apibūdinimas,

Pavyzdys, patikrinimas, palpacija, iškūrimas, perkėlimas, tunterinis tyrimas.

Gjonas: $77 ((boolean. )) Ar galima patikrinti kūno regioną?

Palpacija: $77 ((b o l e an ) Ar galima palpituoti kūno regioną Auskultacija: $77 ((bo o l e n ) Ar galima iškultuoti kūno regioną?

Perkūnas: 77 JAV dolerių. Ar galima perkurtuoti kūno regioną?

Ar galima atlikti techninius tyrimus kūno regionuose?

sib1kr,1(x) = vair: PS(Koerperregion#, x), sib1kr,2(x) = vair: nf({Koerperregion_Name, inspekcija, palpacija, auskultacija,

ALTERSSTUFE: 5 ((/((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

sib1as,1(x) = truth PS(Augstumas#, x), sib1as,2(x) = truth : nf({Augstumas_Name, Iš, iki}, x), sib1as,3(x) = truth: ∀ a ∈ x: a {V} < a {Augstumas }.

LabORNORMALBEFUND: 5(((({LaborNORMALBEFUND#, LabORTEST#, SampleType#, Gender, Find_Text, Min, Max} {sib1lnb,1, sib1lnb,2, sib1lnb,3, sib1lnb,4, sib2lnb,1, sib2lnb,2}), su laboratorijosNormalBEFUND#: $77(lo n g ) Primary Lab Key Test#: $77(lo n g )Frem key SampleType: $77 (((l o n g )Frem key Gender: $77 (((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

Rich's Max: 77 JAV dolerių virš standartinės srities ribos.

sib1lnb,1(x) = truth PS, x), sib1lnb,2(x) = truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth: truth:

FS(((TECHNORMALBEFUND, amžiaus lygis#), (ALTERSSTUFE, sib2knbart, sib2knbart, sib2knbart,3}, su klinikiniais duomenimis#: $77l o n g g g )Priminis klinikinis tyrimas#: $77l n g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g

sib2knb,2(v) = truth : FS((KLINNORMALBEFUND, Koerperregion#)

,KOERPERREGION, KOERPERREGION#), v), sib2knb,3(v) = vrai : FS(((KLINNORMALBEFUND, amžiaus lygis#), (ALTERSSTUFE,

NORMALAS ŽAVOJAS: 5(/({NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas, NORMALAS atsakymas

Per regioną, amžiaus lygį, lytį, nepertraukiamą atsakymą.

$77(lo n g ) Pirminis raktas Anotraščio eilinis atsakymas#: Anotraščio klausimas#: $77(lon g ) Anotraščio raktas Kaupių regionas#: $77(l o n g ) Anotraščio raktas Amžių lygis#: $77(l o n g ) Anotraščio raktas Seksas: $77(char(9) ) Seksas nepakeičiamas_ Atsakymas: $77(ch ar 2 0 0 0) ) Atsakymas tekstas

sib1anno,1(x) = verai: PS(pavardėNormalus atsakymas#, x), sib1anno,2(x) = verai: nf({pavardės klausimas#, kurperregionas#, amžiaus lygis#, lygyba,

nepertraukiamas atsakymas}, x), sib2anno,1(v) = truth : FS((NORMALANTWORD, ANNAME QUESTION#),

(NAMNESS QUESTION, NAMNESS QUESTION#), v), sib2anno,2(v) = truth : FS((NAMNESS NORMALANTWORD, Koerperregion#), (KO-

ERPERREGION, COERPERREGION#), v), sib2anno,3(v) = truth : FS((((NORMALENTWORD, AGE level#), (ALTERS-

KLINKAS: 5(/({Klininis procesas, pacientas, eilės padėtis, klininis procesas_Text } {sib1kv,1, sib1kv,2, sib2kv,1}), su klinikinis procesas#: $77(lo n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o ng ) Priekinis raktas eilės padėtis: $77(t ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger

sib1kv,1(x) = truth: PS(Klininis procesas#, x), sib1kv,2(x) = truth: nf({Patient#, eilės padėtis, klininis procesas_Text}, x), sib2kv,1(v) = truth FS(((Klininis tikėjimas, pacient#), (FALL, Patient#), v).

PROGNOZAS: 5(/({prognozė#, pacientas#, prognozė_tekstas }♪ {sib1p,1, sib1p,2, sib2p,1}), su prognozė#: $77(l o n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o ng ) Priekinis raktas Prognozė_tekstas: $77(ch ar(2000) ) Paciento prognozė

sib1p,1(x) = truth : PS(Prognoza#, x), sib1p,2(x) = truth :nf({Patient#, Prognoza_Text}, x), sib2p,1(v) = truth : FS(PROGNOSE, Patient#), (FALL, Patient#), v).

Terapijos grandinės: 5(/({terapijos grandinės, pacientas, nuo, iki, eilės pozicijos

o, terapija_tekstė, nauja_diagnozė, nauja_terapija, priežiūros būdas, akutinė terapija, komentaras } {sib0tk,1, sib1tk,1, sib1tk,2, sib2tk,1}), su terapijos grandine#: $77(lo n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o ng ) Išankstinis raktas: $77 ((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

Naujoji terapija: $77(boolean ) Ar reikia naujos terapijos dėl tyrimo rezultatų arba klinikinės istorijos? $77(char(40) ) ambulatorijos, stacionarinės ar intensyvios priežiūros rūšys: sib0tk,3(w) = true sivstation w ∈ {ambulant, stati-

intensyviosios terapijos: $77 Boolean ) Elementas, kurio eilutė yra 1, yra akutinė terapija.

Komentaras: $77.000 ) Profesoriaus komentaras apie atliktą terapiją

sib1tk,1(x) = truth: PS(terapijos grandinė#, x), sib1tk,2(x) = truth: nf({pacient#, From, By, order position, therapy text,

Naujos diagnozės, naujos terapijos, priežiūros rūšys, akutinė terapija

X), sib2tk,1(v) = truth : FS((TERAPYKETES, Pacientas#), (FALL, Patient#), v).

Gydymo grandinės diagnozė: 5 / (Gydymo grandinės diagnozė: $77 ) Pirminis raktas Gydymo grandinė: $77 (Gydymo grandinės raktas: $77 ) Priemtas raktas Diagnozė: $77

SIB1tkd,1(x) = truth : PS(Therapkette_diagnose#, x), sib1tkd,2(x) = truth : nf({Therapyette#, Diagnose#, x), sib2tkd,1(v) = truth :FS(((THERAPKETTE_DIAGNOSE, Therapiette#),

KETAS, Terapietė#), v), sib2tkd,2(v) = vrai: FS((TERAPKETAS_DIAGNOZAS, DIAGNOZAS#), (DIAGNOZAS,

Gydymo grandinė, terapijos grandinė, laboratorinis tyrimas, kontrolinis tyrimas.

77 JAV dolerių Pirminis raktas Terapijos grandinė : Terapijos grandinė : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerius : 77 JAV dolerio grandinė : 77 JAV dolerio grandinė : 77 JAV dolerio grandinė : 77 JAV dolerio grandinė : 77 JAV dolerio grandinė : 77 JAV dolerio grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grandinės grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand grand

sib1tlu,1(x) = verta : PS(Terapijos grandinė_ LTraugavimas#, x), sib1tlu,2(x) = verta : nf({terapijos grandinė#, laboratorinis tyrimas#, kontrolinis tyrimas

Geravimas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas, gydymas.

(TERAPYKETES, TERAPYKETES, TERAPYKETES#), v), sib2tlu,2(v) =

Gamintojas: "Visą tai, ką mes turime daryti, tai padaryti".

Gydymo grandinė, gydymo grandinė, technologijos grandinė, kontrolės grandinė.

$77 ((lo g ) Pagrindinis raktas Terapijos grandinė : Terapijos grandinė #: $77 ((lo g ) Priemonės grandinė Technologijos grandinė : $77 ((lo g ) Priemonės grandinė Kontrolė: $77 ((b o l ) Ar tai yra kontrolė?

Syb1ttu,1(x) = truth : PS(terapijos grandinė_Therapijos grandinė#, x), sib1ttu,2,(x) = truth : nf({terapijos grandinė#, techninių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grandinių grand

THERAPKETE_THERAPPINCIP: 5(/({TherapKette_TherapPrincip#, terapijos grandinė#, terapijos grandinė#, terapijos grandinė#, terapijos rūšis } {sib0tktp,1, sib1tktp,1, sib1tktp,2, sib2tktp,1, sib2tktp,1, sib2tktp,2}), su $77(lo n g ) Primarinis raktas TherapKette_TherapPrincip#:

(x), (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x)), (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x)), (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x) (x)

(terapijos grandinė, terapijos grandinė#), v), sib2tktp,2(v) =

(TERAPIEPRINCIP, terapijos principas#), v),

Gydymo principas: 5(/({Gydymo principas, Gydymo principas_Naimė }♪ {sib1tp,1, sib1tp,2}), su Gydymo principas#: $77(lo n g ) Pirminis raktas Gydymo principas_Naimė: $77(char(150) ) Gydymo principas

sib1tp,1(x) = truth: PS(terapijos principas#, x), sib1tp,2(x) = truth: nf({terapijos principas_Name}, x).

Diagnozė: 5 ↓/ ↓{diagnozė#, tripusėstitulos, tripusėstitulos, ICd kryžminis kodas, ICd žvaigždės kodas, diagnozės tekstas}

su diagnoze#: $77(l o n g ) Pirminis tris eilutės raktasTitelis: $77(char(25 5)) ) ICD-10 Pirminis eilutės raktas: $77(char(25 5)) ) ICD-10Icd kryžminis kodas: $77(char ((5) ) ICD-10Icd žvaigždės kodas: $77(char ((5) ) ICD-10 Diagnostikos tekstas: $77ch ar ((255) )

sib1d,1(x) = truth : PS(diagnose#, x), sib1d,2(x) = truth:nf({Icd kryžmenis, DiagnoseText}, x).

PADALAS: 5(/({PASTODIAGNOZIS, Pacientas, Diagnozė, DATAS, Įtariamasis Diagnozė, Komentaras, Kategorija, Istorija} {sib0fd,1, sib1fd,1, sib1fd,2, sib2fd,1, sib2fd,2} , su Įtariamasis Diagnozė: $77(l o g ) Pagrindinis raktas Pacientas: $77(l o ng ) Užtikrinis raktas Diagnozė: $77 ar 25 5 ) Užtikrinis raktas: $77 (DATAS ) Diagnozė: $77 (DATAS ) Įtariamasis raktas: $77 (DATAS ) ) Ar tai yra užtikrinis diagnozė?

Komentaras: $77.000 Komentaras

1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 2 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = pagrindinė diagnozė 1 = pagrindinė diagnozė, 1 = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = = =

Ankstesnis: 77 JAV dolerių Ankstesnis diagnozė

(prieš atvejo pradžios)? sib1fd,1(x) = truth : PS(diagnosis#, x), sib1fd,2(x) = truth : nf({patient#, diagnosis#, datą, įtariamą diagnozę, kategoriją,

Pastarasis, x), sib2fd,1(v) = truth: FS(((FALL_DIAGNOSE, Patient#), (FALL, Patient#), v), sib2fd,2(v) = truth: FS(((FALL_DIAGNOSE, Diagnose#), (DIAGNOSE, Diagnose#),

Gydymo principas, diagnozė, gydymo principas, gydymo būdas, procesas, prognozė, komentaras.

Pagrindinis raktas Diagnozė_terapijos principas#: Diagnozė#: $77(l o n g ) Išankstinis raktas Terapijos principas#: $77(lo n g ) Išankstinis raktas Terapijos rūšis: $77(char30) ) Pagrindinis, palaikantis sib0dtp,1(w) = tikrumas : w ∈ {primalus , suportingas }, trukmė: $77 200 ) ) Tipiškas ligos trukmė tarp geriausių. Terapijos prognozė: $77 (char2000) ) Terapijos prognozė: $77 (char2000) Komentarai: $77 (((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

sib1dtp,1(x) = truth : PS(diagnosė_terapijos principas#, x), sib1dtp,2(x) = truth : nf({diagnosė#, terapijos principas#, x), sib1dtp,3(x) = truth:treapio tipą, tęsinimą, prognozę, komentarą}, x), sib2dtp,1v) = truth: FS((DIAGNOSE_THERAPIEPRINCIPD, Diagnosė#), (DIAGNOSE_THERAPIEPRINCIPD, v), (DIAGNOSE_THERAPIEPRINCIPD, v), (DIAGNOSE_THERAPIEPRINCIPD, v), (DIAGNOSE_THERAPIEPRINCIPD, v), (DIAGNOSE_THERAPIEPRINCIPD, v) = truth:

Diagnozė, diagnozė, diagnozė, diagnozė, įrodymas, komentaras.

$77(lo n g ) Pirminis raktas Diagnozė_Naminis atsakymas#: Diagnozė#: $77(l o n g ) Priemonės raktas Priemonės atsakymas#: $77(l o n g ) Priemonės raktas Pranešimas: $77(ch a r (10) ) Diagnozės įrodymas Priemonės atsakymas Komentaras: $77(char(2000) ) Komentaras sujungimui

sib1daa,1(x) = truth : PS(diagnosis_name answer#, x), sib1daa,2(x) = truth : nf({diagnosis#, antecedent answer#, evidence}, x), sib2daa,1(v) = truth: FS(((DIAGNOSE_ANAMNESEANTWORT, Diagnosis#), (DIA-

GNOSE, diagnozė#), v), sib2daa,2(v) = truth: FS((DIAGNOSE_ANAMNESESWORD, ANAMNESWORD#),

(ANAMNESEANTWORD, ANAMNESEANTWORD, ANAMNESEANTWORD, atsakymas į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą į atsakymą).

Diagnozė, diagnozė, klinikinis tyrimas, įrodymas, komentaras. √ {sib1dkue,1, sib1dkue,2, sib2dkue,1, sib2dkue,2}, su 77$ (lo g ) Pirminis raktas Diagnozė, klinikinis tyrimas. √ Diagnozė, $77$ (l o g ) Išskirtinis raktas Klinikinis tyrimas. √ {sib1dkue,1, sib1dkue, 2, sib2dkue, 1, sib2dkue, 2} Išskirtinis raktas: $77$ (lo g ) Išskirtinis raktas.

Klininio tyrimo rezultatai Komentaras: $77.00 Komentaras dėl ryšio diagnozė - klinikinis rezultatas

Syb1dkue,1(x) = truth : PS(Diagnose_Klinos tyrimaiErg#, x), sib1dkue,2(x) = truth : nf({diagnose#, klinikos tyrimaiErg#, įrodymų}, x), sib2dkue,1(v) = truth : FS((DIAGNOSE_KLINUNTERSURCHERG, Diagnoze#), (DIAGNOSE_KLINUNTERSURCHERG, DIAGNOSE#), (DIAGNOSE_KLINUNTERSURCHERG, DIAGNOSE#), (DIAGNOSE_KLINUNTERSURCHERG, DIAGNOSE#), (DIAGNOSE_KLINTERSURCHERG, DIAGNOSE#), (DIAGNOSE_KLINTERSURCHERG, (DIAGNOSE_KLINTERSURCHERG, DIAG)

GNOSE, diagnozė#), v), sib2dkue,2(v) = vrai: FS(((DIAGNOSE_KLINUNTERSERG, klinikinis tyrimas#),

(Klinijos tyrimai, klinikiniai tyrimai), v).

DIAGNOZIS_TECHNOLOGY ) Pagrindinis DIÁGNOZIS_TECHNOLOGY : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS : DIÁGNOZIS

Tai yra techninio tyrimo rezultatas. Komentaras: $77.00 Komentaras dėl ryšio diagnozė - techninio rezultatas.

Tyrimas sib1dtu,1(x) = truth : PS(diagnosis_technologinis tyrimas#, x), sib1dtu,2(x) = truth : nf({diagnosis#,technologinis tyrimas#, įrodymai}, x), sib2dtu,1(v) = truth: FS(((DIAGNOSE_TECHNOLOGY, Diagnosis#),

(DIAGNOSIS, DIAGNOSIS), v), sib2dtu,2(v) = truth: FS(((DIAGNOSIS_TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY

Bendrovė "TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY, TECHNOLOGY.

DIAGNOZAS_LABORTESKASNĖS: 5(/({diagnose_Laboratorio rezultatas#, diagnozė#, laboratorijos rezultatas#, įrodymai, komentaras} ➡ {sib1dlte,1, sib1dlte,2, sib2dlte,1, sib2dlte,2}), su $77 ((lo n g ) Pirminis raktas Diagnozė_Laboratorio rezultatas#: Diagnozė#: $77 ((l o n g ) Išskyrus raktas Laboratorijos rezultatas: $77 ((lon g ) Išskyrus raktas: $77 ((ch r (1 0) ) Išskyrus įrodymus dėl diagnozės, kai yra laboratorijos rezultatas) Komentaras:(((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

Laboratorijos tyrimai sib1dlte,1(x) = truth : PS(Diagnose_LaborTestresult#, x), sib1dlte,2(x) = truth : nf({diagnose#, laboratorijos tyrimai#, įrodymai}, x), sib2dlte,1(v) = truth : FS(((DIAGNOSE_LABORTESTERGEBNIS, Diagnose#), (DIA-

GNOSE, diagnozė#), v), sib2dlte,2(v) = vrai: FS(((DIAGNOSE_LABORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTESBORTES

NIS#), (LABORTESTREBNIS, laboratorinių tyrimų rezultatas#), v).

ERROR: 5(/({erger#, gerger_name, gerger_genus, genus_root} ∙ {sib1err,1, sib1err,2}), su gerger#: $77(l o n g ) Pirminis raktas gerger_name: $77(ch a r (2 0 0) ) Erger_genus gerger_genus gerger_genus: $77(ch ar(200)) ) Genus, kuris yra gergeris

Žodinis šaknis: $77 ((char(5) ) Žodinis šaknis:

sib1err,1(x) = truth : PS(erreger#, x), sib1err,2(x) = truth :nf({erreger_name}, x),

NORREGER: 5(/({Fall_Erger#, Patient#, Pathogen#} {sib1fe,1, sib1fe,2, sib2fe,1, sib2fe,2, sib2fe}), su NORREGER#: $77(l o n g ) Pirminis raktas Pacientas: $77(l o n g ) Blokinis raktas Pathogen#: $77(l o n g ) Blokinis raktas

sib1fe,1(x) = truth : PS(Fall_Error#, x), sib1fe,1(x) = truth : nf({Patient#, ERREGER#, x), sib2fe,1(v) = truth: FS(((FALL_ERREGER, Patient#), (FALL, Patient#), v), sib2fe,2(v) = truth: FS((((FALL_ERREGER, ERREGER#), (ERREGER, ERREGER#) v).

FALL_LABORTEST: 5(/({FALL_LABORTEST#, PACENT#, LABORTEST#, atsisakymo priežastis} {sib1fla,1, sib1fla,2, sib2fla,1, sib2fla,2}), su FALL_LABORTEST#: $77(l o n g ) Pirminis raktas Pacientas#: $77(l o n g ) Laboratorijos raktas#: $77lo n g ) Laboratorijos raktas atsisakymo priežastis: $77 {char} 2000 ) Laboratorijos raktas negali būti išbandytas

SIVILUMAS: 5(/({sunkumo lygis#, sunkumo lygis#, sunkumo lygis#, vardas#, aprašymas} #{sib1st,1, sib1st,2}), su sunkumu#: $77(l o n g ) Pirminis raktas $77(((50) (Sunkumo lygis#, sunkumo lygis#, aprašymas#: $77(char2000) ) aprašymas į kitus sunkumus

sib1sst,1(x) = truth: PS(sunkumo lygis#, x), sib1sst,2(x) = truth: nf({sunkumo lygis_naimė, ribas}, x).

PRAŠTO KATEGORIJA: 5(/({PRAŠTO KATEGORIJA#, PRAŠTO KATEGORIJA_NAME, PRAŠTO KATEGORIJA_NAME, PRAŠTO KATEGORIJA} ), su PRAŠTO KATEGORIJA#: $77(lon g ) Pirminis raktas PRAŠTO KATEGORIJA_NAME#: $77(c h a r (5 0) ) PRAŠTO KATEGORIjos pavadinimas PRAŠTO KATEGORIJA: $77(ch a r (2 0 0) ) PRAŠTO KATEGORIJA ) PRAŠTO KATEGORIJA_NAME

ry sib1fk,1(x) = truth : PS(Kalbinio kategorija#, x), sib1fk,2(x) = truth : nf({Kalbinio kategorija_Name}, x).

Klausimas: 5

Paskutinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė raktinė rakt

sib1fra,1(x) = truth: PS: ruth#, x), sib1fra,2(x) = truth: nf({autor#, atsakymo tipas#, sunkumo lygis#, klausimo kategorija#,

Rinkimas, klausimo tekstas}, x), sib2fra,1(v) = real: FS(((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((() = real: FS((((((((((((((((((((((((((((((

Sudėtumo lygis#), v), sib2fra,4(v) = taip: FS(((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

Atsakymas, atsakymas, atsakymas, teisingumas, komentaras.

su atsakymuAtrankos MC#: $77(l o n g ) Pirminis raktas klausimas#: $77(l o n g ) Priemonės raktas tipas: $77(char(1) ) Atrankos MC klausimas? sib0aam,1(w) = truth w ∈ {a, m}, atsakymas: $77(ch ar(2 0 0 0 0)) ) Atsakymas: $77(bool e a n ) Atsakymas teisingas? Komentaras: $77((2000) ) Komentaras

sib1aam,1(x) = truth : PS(RespondasRespondasMC#, x), sib1aam,2(x) = truth : nf({Prašymas#, tipas, atsakymas, teisingumas}, x), sib2aam,1(v) = truth FS(((RespondasMC, klausimas#), (PRAŠymas, klausimas#), v).

ANTWORTALTERNATIVAS: 5(/({AptarasAlternativus, klausimas, teisingas atsakymas, klaidingas atsakymas, komentaras} {sib , sib , sib }), su atsakymuAlternativus#: $77(lo n g ) Pirminis raktas klausimas#: $77(l o n g ) Priemonės raktas Teisingas atsakymas: $77(char20 0) ) Teikslas teisingas atsakymas

sib1aal,1(x) = truth : PS(RespondasAlternatyva, x), sib1aal,2(x) = truth: nf({PRAŠIAS, RIGHT_AWORDS, FALSE_AWORDS}, x), sib2aal,1(v) = truth FS(((Respondas:VORTALTERNATIVAS, klausimas#), (PRAŠIAS, klausimas#), v).

Atsakymas: 5(/({AptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptarasAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptAptApt

sib1aaf,1(x) = truth : PS(responseFrei#, x), sib1aaf,2(x) = truth : nf({PRAŠI#, RIGHT_Answer}, x), sib2aaf,1(v) = truth : FS((ANTWORTFREI, klausimas#), (PRAŠI, klausimas#), v).

Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas Atsakymas

sib1am,1(x) = truth : PS(responseMatching#, x), sib1am,2(x) = truth : nf({PRAŠIĄ#, sąvoka_A, sąvoka_B}, x), sib2am,1(v) = truth : FS((ANTWORTMATCHING, klausimas#), (PRAŠIĄ, klausimas#), v).

Atsakymas: 5 (arba) (arba) (arba) Atsakymas: 5 (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba)) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba) (arba)

Atsakymas: $77 (l ong ) Pagrindinis raktas klausimas: $77 (l o n g ) Atsakymas: $77 (char 1) ) Atsakymas: $77 (char 1) ) Atsakymas = b, arba atvaizdai = i sib0anan,1 (w) = y: w ∈ {b, i} Sąvoka_ikon: $77 (ch ar50) ) Sąvoka ar maršrutas į atvaizdą: $77 (i n t ege r r ) Atsakymas: $77 (char 2000) ) Atsakymas: b1 , : b1 , : b1 , : b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1 , b1

WBT_SYSTEM_FRAGE: 5(/({WBT_SYSTEM_FRAGE#, WBT_SYSTEM#, QUESTION#} 🔴 {sib1wsf,1, sib1wsf,2, sib2wsf,1, sib2wsf,1, sib2wsf,2}), su WBT_SYSTEM_User#: $77(l o g ) Pirminis WBT_SYSTEM#: $77(lo n g ) Priemtasisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisis

sib1wsf,1(x) = truth : PS(WBT_System_nodes#, x), sib1wsf,2(x) = truth : nf({WBT_System#, klausimas#}, x), sib2wsf,1(v) = truth : FS(((WBT_SYSTEM_FRAGE, WBT_SYSTEM#), (WBT_SYSTEM,

WBT_SYSTEM_FRAGAS, klausimas#), (PRAGAS, klausimas#), (PRAGAS, klausimas#), v).

Naudotojas: 5(/({User#, ID, slaptažodis, elektroninis paštas, pokalbis, prisijungimas

Žvilgsnis, valdymo instrukcija, žvilgsnio forma, klausimai,

Atšaukimo data, registracijos data, semestrų skaičius, pritaikymas Aktyvuotas, perspektyvos įkrovimas, TotaleNurPatho} ▷ {sib1nu,1, sib1nu,2}), su naudotoju#: $77(l ong ) Pirminis raktas: $77char20) ) Naudotojo prisijungimo žodis: $77ch ar2 0) ) Naudotojo prisijungimo žodis: $77char: $77char: $50 ) Naudotojo el. pašto adresas: $77bo o e e e e e n ) Ar reikia prisijungti?

Žodis "taip" ir "taip" - 77 JAV dolerių.

Klausimai: 77 JAV dolerių, kurie bus klausimų kategorijos.

Atšaukimo data: 77 JAV dolerių. Kada vyksta sistemos atsiliepimai?

Pasirašymo data: $77 ((t e ) Kai vartotojas gavo semestrų skaičių: $77 ((tolesnis)) ) Kokiame semestru buvo vartotojas, kai pirmą kartą užsiregistravo?

Adaptacija aktyvuota: 77 JAV dolerių.

Išankstinis perkėlimas: $77 ((bo o l e an )) Ar išankstinis perkėlimas apie atvejus ir domeno žinias aktyvuotas?

TotaleNurPatho: $77 ((b o l e an )) Ar turi būti pateikiamas tik patologinis įrodymas?

sib1nu,1(x) = truth : PS(User#, x), sib1nu,2(x) = truth : nf({pažinimas, slaptažodis, elektroninis paštas, pokalbis, valdymo instrukcija,

Prašymo forma, klausimai, atšaukimo data, paraiškos pateikimas

Mokslininkystės ir socialinių reikalų komitetas

WBT_SYSTEM_USER: 5(/({WBT_SYSTEM_USER#, WBT_SYSTEM#, USER#} {sib1wsn,1, sib1wsn,2, sib2wsn,1, sib2wsn,2, sib2wsn,2}), su WBT_SYSTEM_USER#: $77(l o n g ) Pirminis WBT_SYSTEM#: $77lo n g ) Priemtasisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisisis

sib1wsn,1(x) = truth : PS(WBT_System_User#, x), sib1wsn,2(x) = truth : nf({WBT_System#, user#, x), sib2wsn,1(v) = truth : FS(((WBT_SYSTEM_UUTZER, WBT_SYSTEM#), (WBT_SYSTEM,

WBT_SYSTEM#), v), sib2wsn,2(v) = truth : FS((WBT_SYSTEM_UUTZER, user#), (UUTZER, user#), v).

Įdomu, kad, jei jūs negalite, jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite, kad jūs negalite.

Naudotojas: $77.00 Pagrindinis raktas Vartotojas: $77.00 Išskyrus raktą Pacientas: $77.00 Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą Išskyrus raktą

sib1fab,1(x) = truth : PS (User, user#), sib1fab,2(x) = truth: nf({User#, patient#, success, processing duration, timing}, x), sib2fab,1(v) = truth: FS(((RESUMENTS, USER#), (USER, USER#), v), sib2fab,2(v) = truth:FS (FALL, Patient#), (FALL, Patient#), v).

PRAŠTINĖS (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS) (PRAŠTINĖS)

sib1frb,1(x) = truth : PS (User, user#), sib1frb,2(x) = truth : nf({User#, question#, Success, editing duration, timing}, x), sib2frb,1(v) = truth:

NORMAS: 5(/({nodo apsilankymas#, naudotojas#, nodo#, buvimo trukmė, laikas} \\ {sib1knb,1, sib1knb,2, sib2knb,1, sib2knb,2}), su nodo apsilankymu#: $77(l o n g \\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

sib1knb,1(x) = truth : PS(nurodų apsilankymas#, x), sib1knb,2(x) = truth : nf({users#, nodus#, buvimo trukmė, laikas}, x), sib2knb,1(v) = truth : FS((NORDAS, naudotojas#), (USER, naudotojas#), v), sib2knb(,2v) = truth : FS((NORDAS, nodus#), (NORDAS, nodus#), v).

Pagalbinis tekstas: 5(/({pagrindinis tekstas, įvykis, pagalbinis tekstas} ) su pagalbinis tekstas#: $77(l o n g ) Pagrindinis raktas įvykis: $77(char(50) ) įvykis, kuriame pagalbinis tekstas įtrauktas į

Išskyrus šią knygą, jums reikės pateikti papildomą tekstą: $77

sib1hit,1(x) = truth : PS(pagaldo tekstas#, x), sib1hit,2(x) = truth : nf({pagaldo tekstas}, x).

Pagalbos protokolas: 5\/\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

sib1hip,1(x) = truth : PS(pagalbos protokolas#, x), sib1hip,2(x) = truth : nf({User#, Helptext#, Date}, x), sib2hip,1(v) = truth : FS((HILFEPROTOKOLL, USER#), (USER, USER#), v), sib2hip,2v) = truth : FS((HILFEPROKOLL, Helptext#), (HILFETEXT, Hilfetext#), (HILFETEXT, Hilfetext#),

PRAŠIMAS: 5 */**********************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************************

sib1fzu,1(x) = truth : PS(prieškos adresas#, x), sib1fzu,2(x) = truth : nf({prieška#, objektas#, objektų pavadinimas}, x), sib2fzu,1(v) = truth FS(((PRAŠKIMAS, klausimas#), (PRAŠKIMAS, klausimas#), v), sib2fzu,2(v) = truth: FS((((PRAŠKIMAS, objektas#), (PRAŠKIMAS, objektas#), (PRAŠKIMAS, objektas#), (PRAŠKIMAS, objektas#), (PRAŠKIMAS, objektas#), (PRAŠKIMAS, objektas#), (PRAŠKIMAS, objektas#)

NOTOS: 5(/({nodos#, skyrių#, nodos tipą#, navigacijos lentelę#, sukūrimo datą, nodos_naimą, kelią, nodos kartą} {sib0kn,1, sib1kn,1, sib1kn,2, sib2kn,1, sib2kn,2, sib2kn,3}), su nodomis#: $77 ((l o ng ) Pirminis raktas skyrių#: $77 ((n g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g

NORMAS: 5 (/) {nodo paskirstymas#, objektas#, nodas#, objektas#, objektas#, objektas#) {sib1kzu,1, sib1kzu,2, sib2kzu,1, sib2kzu,,2}), su nodo paskirstymu#: $77(l ong ) Pagrindinis raktas#: $77 ((l o ng ) Nodo paskirstymas#: $77 ((l o n g g ) Nodo paskirstymas: $77 (((char5 0)) ) Nodo paskirstymas

tipnamens sib1kzu,1(x) = truth : PS(nurodų priskyrimas#, x), sib1kzu,2(x) = truth : nf({nurodų#, objektų#, objektų pavadinimų}, x), sib2kzu,1(v) = truth : FS((nurodų tvarkymas, nodos#), (Nodos, nodos#),

v), sib2kzu,2(v) = truth : FS(((Nodų suderinimas, objektas#), (OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME, OBJECTNAME

ANKER: 5(/({anker#, nodus#, elementas#, kūrimo data, elementastipas, ankerpozicija1, ankerpozicija2, tikslinis ankeras, REL, REV, TITLE} {sib0ank,1, sib1ank,1, sib1ank,2, sib2ank,1, sib2ank,2}), su ankeru#: $77(lo n g ) Pirminis raktas : $77 elementas o elementas elementas elementas#: $77 elementas o n g elementas elementas elementas elementas

REL: $77(char(50) ) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a)) REL: $77 ((a) REL: $50))

sib1ank,1(x) = truth : PS(anker#, x), sib1ank,2(x) = truth : nf({nodes#, element#, date of creation, element type, anchor position

o1, ankros pozicija2}, x), sib2ank,1(v) = truth: FS((ANKER, Nodes#), (Nodes, Nodes#), v), sib2ank,2(v) = truth: FS((ANKER, Element#), (ELEMENT, Element#), v).

NORMAS: 5 (/) {referencija, nuorodos tipas, ankeras, šnodas, sukūrimo data, URL} {sib1ver, 1, sib1ver, 2, sib2ver, 1, sib2ver, 2, sib2ver, 3}), su nuorodą#: $77(l o n g ) Pagrindinis raktas NORMAS: $77 ((l o g g g g g g g g g g g g g g g g g ) Ankeras raktas#: $77l g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g ) Ankeras raktas: $77l o n g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g ) Ankeras raktas: $77l o g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g ) Ankeras raktas: $77l g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g

ses) Įstatymo data: $77 ((e. e. ) Įstatymo data URL: $77 ((char(80) ) Uniform Resource Locator

sib1ver,1(x) = truth PS: PS: Reference#, x), sib1ver,2(x) = truth : nf({Reference#, anchor#, node#, date of creation, URL }, x), sib2ver,1(v) = truth: FS:(Reference#), (VERWEISTYP, reference#), v), sib2ver,2(v) = truth::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::

NORMAS: 5(/({NORMAS, NORMAS, NORMAS, NORMAS} {sib1vert,1, sib1vert,2}), su NORMAS: $77(l o n g ) Pirminis raktas NORMAS: $77(ch a r (5 0) ) NORMAS NORMAS NORMAS NORMAS: $77(ch a r (2 0 0) ) NORMAS NORMAS NORMAS

sib1vert,1(x) = truth : PS(Reference type#, x), sib1vert,2(x) = truth : nf({Reference type_name, description}, x).

KAPITULAS: 5(/({kapitelis#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė#, viršutinė eilutė

Kapitolis Kapitolis_Name: $77 ((char ((50) ) Kapitolis_Name: $77 ((char ((50) ) Kapitolis_Name: $77 (((50) ) Kapitolis_Name:

sib1kap,1(x) = truth : PS(Chapter#, x), sib1kap,2(x) = truth : nf({Chapter_Name}, x), sib2kap,1(v) = truth : FS((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((((

NAVIGACIONS LIST: 5(/({navigation bar#, orientacija, orientacijos lygmuo} ➡ { sib0nale,1, sib0nale,2, sib1nale,1, sib1nale,1, sib1nale,2}), su navigacijos linija#: $77(lo n g ) Pirminis raktas orientacija: $77(char1) ) kairė (l), dešinė (r) arba centrinė sib0nale,1(w) = vrai (c) w ∈ {l, r, c} orientacija ∈ {l, r, c}

sib1nale,1(x) = truth: PS(navigation bar#, x), sib1nale,2(x) = truth: nf({orientacija, orientacijos lygis}, x).

NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviElement#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_Leiste_NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_Leiste_NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_Leiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste#, NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste#,NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste_NaviLeiste#,NaviLeast_Least_NaviLeast_Least_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_NaviLeast_

$77(lo n g ) Pirminis raktas NaviLeiste_NaviElement#: Navigacijos lentelė#: $77(lo n g ) Priežangių raktų Navigacijos lentelė#: $77(l o n g ) Priežangių raktų eilutė: $77(t ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger ger

sib1nana,1(x) = var: PS(NaviLeiste_NaviElement#, x), sib1nana,2(x) = var: nf({navigationbar#, navigationselement#, orderpositi-

o}, x), sib2nana,1(v) = truth : FS(((NAVILEISTE_NAVIELEMENT, navigation bar#), (NA-

VIGATIONSLIST, navigation bar#), v), sib2nana,2(v) = truth : FS(((NAVILEISTE_NAVIELEMENT, navigationselement#), NA-

VIGATIONSELEMENT, navigacijos elementas#), v).

NAVIGACIONSELEMENT: 5(/({navigationselement#, žodis, aikona} ▷ {sib1nael,1, sib1nael,2}), su navigacijos elementu#: $77(l o n g ▷ ) Pagrindinis raktas: $77(char(10) ▷ ) Ikonos žodis: $77(ch a r (5 0) ▷ ) Ikonos kelias

sib1nael,1(x) = truth : PS(navigation element#, x), sib1nael,2(x) = truth : nf1({deskriptė, ikona}, x).

INFOEEMENT: 5(/({infoElement#, datos, infoElement_name, maršrutas, elementų rūšis, formatas, apibūdinimas}

su InfoElement#: $77(lo n g ) Pagrindinis raktas Pasirengimo data: $77(dat e ) Įrašymo data į DB InfoElement_Name: $77(ch ar(30) ) E.t. Elemento pavadinimas Trasa: $77(char50) ) Atitinkimas į InfoElement Elementas: $77(ch ar(15) ) Tekstas, vaizdas, vaizdo įrašas, garsas... Formatas: $77(char15) ) Atminties formatas: $77(((2000) Elemento teksto aprašymas

sib1inel,1(x) = truth : PS(InfoElement#, x), sib1inel,2(x) = truth : nf({datas, kelias, elementas, formatas}, x).

NOTAS_INFOEEMENTAS: 5(/(({note_infoElementas, nodos, infoElementas#} {sib1knie, 1, sib1knie, 2, sib2knie, 1, sib2knie, 2}), su node_infoElementas: $77(l o n g ) Pagrindinis raktas

sib1knie,1(x) = truth : PS(knotes_InfoElement#, x), sib1knie,2(x) = truth : nf({knotes#, InfoElement#}, x), sib2knie,1(v) = truth FS(((Notes_INFOElement, knotes#), (Notes, Kno-

(INFOELEWBT_SYSTEM_KNOTES: 5(((({WBT_System_KNOTES#, WBT_System#, KNOTES#, KNOTES#} {sib1wsk,1, sib1wsk,2, sib2wsk,1, sib2wsk,2}), su WBT_System_User#: $77l o n g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g g

III Atšaukimo sąrašas

Approvavimo tvarka gydytojams ANSI American National Standards Institute ATI Aptitude-Treatment Interactions CAD Computer-Aided Language DOMINIE Domain Data Independent Instructional Environment CAMPUS Computer-Aided Expedition and Continuing Education in Medicine Platform-independent Software CASE Computer-Aided Software Engineering CBT Computer-Based Training CGI Common Gateway Interface COM Component Object Model CORBA Common Object Request Broker Architecture DBMS Database Management System DDL Database Definition Language DML Manipulation Language DOMINIE Data Domain Independent Instructional Environment EBNF Computer-Aided Expedition and Continuing Education in Medicine through Platform-independent Software CASE Computer-Aided Software Engineering CBT Computer-Based Training CGI Common Gateway Interface COM Component Object Model CORBA Common Object Request Broker Architecture DBMS Database Management System DDL Database Definition Language DML Manipulation Language DOMINIE Database Domain Independent Instructional Environment EBNF Computer-Aided Education Expedition and Continuing Education in Medicine through Platform-independent Software CASE Computer-Aided Software CASE Computer-Aided Software Engineering CGI Computer-Based Training CGI Computer-Based Training CGI Computer-Based Training CGI Common Gateway Interface COMponent Object Model CORBA Component Object Model CGI Common Object model CGI Common Object model CGI Common Object model CGI Common Object model CGI Common Object model CGI Common object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object object

IV vaizdų sąrašas

Įstatymas 1: darbo paskirstymas Berlyno reformos tyrimuose 10 Įstatymas 2: sąveikos ir architektūros formos BEI CBT sistemos 12 Įstatymas 3: SCHEMATISKOJOS PROGRAMOS STRUKTURAS EINES CASUS-LERNFALLS 15 Įstatymas 4: Architektūra BEI WBT-SYSTEMAS 21 Įstatymas 5: RMI-SYSTEMARCHITURAS 25 Įstatymas 6: KOMESTULAS OBJECTURAS BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER BIKER

V lentelės sąrašas

TABULAS 1: Aptariojimo priemonių klasifikavimas 34 TABULAS 2: WBT sistemų pakeitimo pagrindinės technologijos 55 TABULAS 3: IDEALS DISTRIBUTED TEACHING ARCHITECTURY 57 TABULAS 4: ACTIVACION POINTS 71 TABULAS 5: PROVEDENCY CATEGORIOS KAMPUS SYSTEMAS TABULAS 6: 113 PAVEDIOS / Atsakymai KAMPUS SYSTEMAS 114

VI indeksas

ActiveX 32 D3 42 Atitinkamumas 33 duomenų bazė 19 lygis Funkcionalas 35 duomenų ir žinių rinkimas 62 Vartotojo sąsaja 36 duomenų bazė 50 Atitinkimo priemonė 34 duomenų bazės 48 Atitinkimo lygis 34 objektų orientuotas 52 Atitinkimo tikslas 35 objektų santykinis 52 Atitinkamumas 33; 36 duomenų modeliavimas Žiūrėk semantišką reikalavimo analizę 58 duomenų modeliavimą Darbo grupė Medicinos mokymas 8 DB schema 49 architektūros tipus Žiūrėk WBT sistemos diagnostiką 42 ATI-Effektas 42 setis apima" 42 Atitinkimai 48 Atitinkimas funkcionalus 42 Berlyno bazė kursas 10 heuristikos 42 BMG projektas 9 Medicininiai 42 Medicininiai 8 Didaktiniai 58 tyrimai Reformuoti ir CBT 11 Apžvalygiai 40 Autoriškinio mokymo metodų 11 Apžvalygiai 11 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai 14 Apžvalygiai

Backtrack 19 Backus-Naur-Form Įstatymas 1 išplėstas 44 Entity-Relationship Kalkulas 46 Pagrindinė technika 7 Entity-Relationship schema 44 Pagrindinės technologijos 31; 55 Evaluation 62 Terminų apibrėžimai 7 Berlyno reformos studijų kursas Žiūrėti: mokymasis Bookmarks 19 Browsing Žiūrėti Interakcijos forma Aprašymas 73

Prašymas 5 CAMPUS/paediatologija 119 Rašymas 5 CAMPUS/paediatologija 119 Rašymai 38 CASUS 15 Užsienio klaviai 51 CBT 7 Interakcijos formos 11 CBT sistema 7 Parvojimas 14 Granuliarumo problema 28 Konvencinis 7 Guided tours 19 CGI 32 Kliento/Server ryšys 25 Kliento pagrindu architektūra 22 Kognityvus mokymas 39 Istorijos sąrašas 19 Kognityvus viršutinis 20 HTML 31 Kompiuterių pagrindu mokymas 7; 11 HTTP 17 Rišinių klavinių 38 Hypertext 18 Cookies 17 Hypertext 18 CORBA 26 Nachteile 19 Objektų prašymas Broker 26 Grafikos 20 Įgyvendinimas 62 Integracijos 27 29 Inteligentūs protokoliai 36 CGI 32 Kliento/Serveris ryšys 25 Kliento pagrindu architektūra 22 Kognityvus mokymas 39 Istorijos sąrašas 19 Kognityvus viršutinis 20 HTML 31 Kompiuterių pagrindu mokymas 7; 11 HTTP 17 Rišinių klavinių 38 Hypertext 18 CORBA 26 Nachteile 19 Objektų apžvalgybos diagramų 20 Įgyvendinimas 62 Inteligentų integracijos 27 27 27 29 Inteligentų protokolių sistemos 36 Praktyvių 36 Praktyvių 39 Praktyvių 39 Praktyvių 39 Praktyvių 39 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių 31 Praktyvių

Koncepcinis modeliavimas 75 Relacinio duomenų modelis 48 Ryšių schema 49 Remote Data & Knowledge Architektūra 22 Remote Procedure Call 25 Reprezentantiniai konceptai 28 Language Mapping 27 Resource 28 Layout modelis 99 Resource quality 29 Mokymo ir mokymosi sistemos klientas 7 RMI 25 Mokymo ir mokymosi sistemos funkcionalumas 7 Mokymo ir mokymosi sistemos serveriai 7 Mokymo ir mokymosi sistemos shell 7; 64 Mokymo ir mokymosi sistemos shell Konceptas 63 Mokymo funkcijos modeliavimas 61 sluoksniai Mokymo modelis 67 Mokymo modelis 68 Mokymo modelis 67 Mokymo modelis 68 Mokymo modelis 67 Mokymo modelis 43 Mokymo bazė 117 Semantiškas integracijos sąlygos 50 Mokymo subsystemas 115 Sekminės tinklas 37 Sekminis modelis 94 pagrindu Architektūra 24 Mokymo / mokymosi sistemos shell 24 Mokymo / mokymosi sistemos shell; 64 Mokymo / mokymosi sistemos shell koncepcija 63 Mokymo funkcijos modeliavimas 61 Sekminis modelis 67 Mokymo modelis 68 Mokymo modelis 67 Mokymo bazė 117 Sekminis subsystemas 115 Sekminis tinklo subsystemas 37 Sekminis modelis 37 Sekminis modelis 24 Sekminis 24 Sekminis modelis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 24 Sekminis 67 Sekminis 67 Sekminis 67 Sekminis 24 Sekminis 67 Sekminis 67 Sekminis 67 Sekminis 67 Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis Sekminis

Mokymo modulis Patikrinkite Inteligentinius mokymus WBT sistemos modelis 109 Sistemos Interneto pagrindu mokymasis 7 Mokslinė taryba 2 Interneto svetainė 16 Dinamika 29 Pasiskirstymo dizainas 61 Stiprumas 17 Stiprumas 17 Interneto svetainės ištekliai 27

WBT 7 WBT sistema 7 WBT sistemos 20 tikslas 5 reikalavimai 53 dviejų sluoksnių modelis 67 architektūros tipai 20

Gyvenimo aprašas

Vardas Martin Ernst Haag Straße Finkenweg 25 Gyvenimas 69214 Eppelheim Gimimas 1969 m. gruodžio 4 d. Gimimo vieta 74585 Raudonas ežeras - Brettheim

1976-1980 m. pradinė mokykla Brettheim gimnazija 1980-1989 m. gimnazija Gerabronn baigimo data 1989 m. gegužės 10 d.

Studijos ir studijosMedzinis informatikas Heideldauer berg universitete / Heilbronn profesinė mokykla iš WS 1990/91 - SS 1995 diplomo egzaminas (diplomas - 1995 m. birželio 28 d. Medicinos informatikas)

Mokslinė pagalba 1993 m. lapkričio mėn. - 1995 m. birželio mėn. Heidelbergo universiteto medicinos laboratorijoje Kompiuterių pagalba 1995 m. spalio mėn. Laboratorijoje Kompiuterių pagalba medicinos ir medicinos biometrijos ir informatikos instituto, Heidelbergo universiteto medicinos informatikos skyriuje

Ačiū!

Šiuo metu norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie to, kad mano doktorantūros laipsnis būtų sėkmingai baigtas.

Prof. dr. R. Haux, labai ačiū, kad priėmėte šią doktorantūros studiją.

Laboratorijos vadovams, kuriems suteikta kompiuterių pagalba medicinos srityje, prof. dr. dr. h.c. H.-G. Sunday ir prof. F.J. Leven, dėkoju, kad galėjau pasinaudoti visa laboratorijos infrastruktūra.

Med. G. Pelzer, Med. J. Riedel ir Med. R. Singer sėkmingai baigė savo diplominius darbus pagal CAMPUS projektą, o tai užtruko daug darbo.

Daktarai PD Dr. B. Tönshoff ir AiP T. Ullinski iš universiteto vaikų klinikos, taip pat profesorius Dr. H.-K. Geiss ir AiP ponas E. Müller iš Hygienos instituto dėkoju už techninę paramą ir mokymo ir mokymosi paslaugas.

Dr. B. Chevreux ir Dr. T. Pfisterer mielai norėjo perskaityti šį darbą.

P. Dipl.-Inform. Med. W. Dėkojame visiems už daugelį metų gerą bendradarbiavimą statant ir veikiančius laboratoriją kompiuterio pagalba medicinos mokymams.

Ačiū visiems draugams, pažįstamiems ir mano tėvams už psichinę paramą per pastaruosius tris metus.