TERMINOLOGIJA
IR
LEIDINIAI
La iy
e minologijos
a kymo
p incipai
Tokiu
pa adinimu
p aei ais
me ais
Rygoje
isleis a
La ijos
moksly
akademijos
La iy
kalbos
ins i u e
pa a’y a
Zinomos
kalbininkés
i
e minologijos
specialis és
Valen inos
Skujinios
(Valen ina
Skujina)
monog a ija.
1969
m.
apgynusi
ilologijos
moksly
kandida o
dise acijq
i8
la iy
echnikos
e minologijos
suda ymo,
ji
oli
nebenuk ypo
nuo
la iy
e minologijos
i
bend osios
e mino y os
klausimy
y inejimo,
ka u
labai
daug
laiko
ski dama
i
p ak iniams
la iy
e minologijos
a kymo
bei
apsk i ai
kalbos
kul ii os
da bams.
Tad
isa
ijy
desim me-
Giy
jos
eikla
ski a
la iy
e minologijai
i
la iy
kalbos
kul i ai.
Daug
me y
V.
Skujinia
ado auja
ins i u o
Te minologijos
i
kalbos
kul os
g upei,
eina,
kaip
i8
Sono
odos,
gan
eiklios
La ijos
moksly
akademijos
Te minologijos
komisijos
mokslinés
sek e o és
pa eigas.
Nuodugnus
daugelio
eo iniy
i
p ak iniy
e minologijos
klausimy
iSg ildenimas
gausiuose
au o és
moksliniuose
skelbiniuose
(s aipsniuose,
s aipsne-
liuose,
moksliniuose
p aneSimuose
i
k .)
bei
didZiulé
p ak inio
da bo
pa i is
i
apibend in a
,,La iy
e minologijos
a kymo
p incipy*
kny-
goje'.
Monog a ijos
j ade
paaiskin a,
kas
y a
e minas,
kokie
s a biausi
eikala imai
jam
keliami,
mes as
Z ilgsnis
j
la iy
e minologijos
i
jos
a kymo
p incipy
is o ija,
papasako a,
kaip
aSy as
Sis
eikalas.
Sa o
pa y ima
V.
Skujinia
sakosi
jgijusi,
daly audama
apie
900
j ai iy
e mi-
nologijos
komisijy
posédziy,
analizuodama
apie
200
iiks anéiy
j ai iau-
siy
s i¢iy
e miny,
s a s y y
uose
posédziuose
a
paskelb y
e miny
Zodynuose.
I8
iso kaip
da bo
Sal iniai
su a8y i
31
e miny
Zodynas,
58
e miny
biule eniai
i
27
k .
leidiniai.
Tuo
i
g indziamos
da bo
i8 ados.
Be,
galima
saky i,
isuo inai
ip as y
i
p ipazin y
dalyky,
jau
i éia
au o és
pasaky a
Sis
as
naujai.
Pa yzdziui,
a8ydama
apie
e minams
keliamus
eikala imus,
ji
ski ia
okj
mononimiskumo
eikala ima,
kaip
p iesybe
sinonimiskumui
(p.
13).
Tiesa, pa s
as
eikala imas
sq okas
eika i
'
Skujina
V.
La iesu
e minologijas
izs ides
p incipi.
--
Riga:
Zind ne,
1993.
—
225
Ipp.
87
ienu
e minu
(p incipas
,. iena
sa oka
—
ienas
e minas")
y a
senas,
aciau
glaus ai
ienu
Zodziu
sugebéjo
jj
iS eiks i
V.
Skujinia
bene
pi moji
Pag indinis
da bo
u inys
iSdes y as
ijuose
sky iuose
~
idiniai
kalbos
p incipai,
kalby
ySiy
p incipai
i
nekalbiniai
p incipai.
Apsk i ai
monog a ijai
biidingas
g iez as
i
nuoseklus
planingumas,
posky iai
isi
i a dijami
Zodziu
aspek as.
Vidiniai
kalbos
(in aling is iniai)
p incipai
(jiems
knygoje
ski a
daugiausia
ie os,
p.
29-127)
nag inéjami
leksi-
kos,
seman ikos,
onologijos,
mo ologijos,
Zodziy
da ybos
i
sin aksés
a Z ilgiu,
kalby
ySiy
(in e ling is iniai,
p.
128—184)
p incipai
—
a pkal-
biniu
( e miny
skolinimosi),
a imiausio
ySio
kalbos
i
egioniniu
a z il-
giu,
ik
nekalbiniai
(eks aling is iniai,
p.
185-197)
p incipai
apZ elg i
pagal
am
ik us
au o és
o iginaliai
ski iamus
p incipus
—
moksliskumo,
mokslinio
a kymo,
specialis y
i
kalbininky
bend ada bia imo,
e mi-
ny
de inimo,
isuomenes
gy enimo
bei
is o ijos
i
in o macijos.
Knygoje
g ildenami,
apsk i ai
iman ,
bemaz
isi
s a bieji
e mino-
logijos
eo ijos
i
p ak ikos
klausimai,
ieni
jy
placiau,
ki i
siau iau.
S a s ydama,
da ydama
is adas,
V.
Skujinia
daugiausia
emiasi
la iy
i
usy
e minologijos
y inéjimais.
Tai
nesunku
sup as i,
u in
gal oje,
kad
monog a ijos
objek a
suda o
e minologijos
da bai,
La ijoje
a lik i
pe
pas a uosius
ke u is
desim meéius
(nuo
1946
m.),
be
ypaé,
kaip
ao
pa i
V.
Skujinia,
1961--1990
m.
laiko a piu,
kai
pa i
au o é
y a
iesioginé
ju
daly é.
Li e a ii os
sq aie
pamine a
i
12
lie u iy
kalbininky
da by
bei
leidiniy
(4,5%
isy
sq ase
minimy
da by),
ai
K.
Gai enio,
J.
Klima i-
Giaus
i
k .
s aipsniai,
A.
Kaulakienés,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago
i
k .
dise acijy
au o e e a ai.
Beje,
lie u iskai
paskelb as
A.
Kaulakienés.
s aipsnis
,,Sudu iniai
e iniai
lie u iy
poli echnikos
e minijoje*,
ma-
y ,
pe
klaida
j
li e a ii os
sq a8q
j ay as
usi8kai.
Sia
p oga
u bu
e a
pasaky i,
kad
e iniy
da ymas
i
a ojimas
y a
ienas
i8
y
negausiy
klausimy,
nuo
ku iy
sa o
knygoje
V.
Skujinia
a si ibojo
(p.
130-131),
zinoma,
neskai an
y,
ku ie
i
nebu o
Sios
monog a ijos
objek as
( e mi-
ny
Va osenos,
e miny
Zodyny
suda ymo
klausimai).
Vienu
ki u
knygoje
S ys elia
koks
lie u iskas
e minas
a
ki oks
ak as.
Deja,
ne
isi
jie
y a
bidingi.
Pa yzdaiui,
p.
130,
kalban
apie
galéjima
g e in i
ski ingy
kalby
e minus
bei,
jy
dalis,
minimas
la iy
p ieSdelio
a -
su ikimas
su usy
p ieSdéliu
o6es-
i
lie u iy
mu- (a ma-
oSana
—
o6esno aumsanne
—
nuplaukinimas
i
k .),
adiau
oks
nu-
a -
ojimas
lie u iy
e minologijoje
senokai
nelaikomas
pa yzdingos
kalbos
88
dalyku,
p.
166
eigiama,
kad
angly
designe ,
la iy
dizaine s,
usy
wuanuep
ie oje
lie u iai
a oja
b aiZyojas
i
usy
a i ikmeniu
laika
sep eaunx
( emiamasi
A.
Kaulakienés
moksly
kandida o
dise acijos
au o e e a u,
be
en
Snekama
apie
ne eikiamg
a o i
p ie aiso
pa adinima).
Apsk i a
g e inimy
su
ki omis
kalbomis
knygoje,
ku
eikia,
ne engiama,
no s
i
ne
o
au o és
siek a.
Jos
ikslas
bu o
pa eik i
sinch oninj
idinj
pacios
la iy
e minologijos
baklés
i
plé os
aizda,
i
ai
ge ai
pada y a
V.
Skujinios
knyga
ik ai
u ininga,
suda o
p ogy
i
paciam
skai y o-
jui
mas y i,
s a s y i,
ka u
su
au o e
sp es i
neaiSkius
a
iki
Siol
nepakan-
kamai
is i us
e minologijos
klausimus,
ka ais
i
pasigin¢y i.
Au o e
isu
labai
dalykiska,
ne usciaZodZiauja,
sugeba
glaus ai
dés y i
min is
i
iska
paaiskin i.
Te minologijos
i
mokslo
kalbos
eikala imy
monog a-
ijoje
laikomasi
iksliai.
Kad
bii y
aki aizdziau
bei
sup an amiau,
kai
ku ie
dalykai
pa eik i
da
i
schemomis
(specialiosios
leksikos
ski s y-
mas,
bend ojo
kalbos
Zodyno
i
e minologijos
san ykis
i
k .).
Skai an
knyga,
susida é
jspiidis,
kad
kalbinés
sanda os
a Z ilgiu
la iy
e minija
ko
ge o
nemazai
ski iasi
nuo
lie u iy
e minijos.
Dalis
la iy
e miny
odosi
ge okai
sudé ingesnés
is ai8kos,
jy
kalboje
Zodziy
junginiai
(sudé iniai
e minai)
leng okai
kei iami
di iniais.
Ne
ienu
a eju
okie
di iniai
lie u iy
kalboje
bi y
iesiog
nejmanomi,
kad
i ,
pa yzdziui,
pa ios
e minologijos
e minai
de iskop e mins
,,b ikSneli-
nis
(su
b akSneliu
asomas)
e minas",
hib id e mins
,,hib idinis
e mi-
as“,
inicialsalik enis
,,san ampa,
salik en e mins
,,sudu inis
e mi-
nas“,
s upinajumsalik enis
,su auk inis
Zodis,
ampinys",
e mina
kon eks nea ka iba
,, e mino
nep iklausymas
nuo
kon eks o“, e min-
da inajums
, e minas
da inys",
e minda inaSana_, e miny
da yba",
e minelemen s
,,sudé iné
e mino
dalis“,
a dkop e mins
,,sudé inis
e minas*
i
k .
Tokiais
sa o
polinkiais
la iy
e minija
bus
panaSesne
j
okiediy,
0ne
j
a imiausiy
giminaigiy
lie u iy
e minija.
I kai ku ie
eo ijos
klausimai
la iy
e minologijoje
ki aip
sup an a-
mi.
Te miny
da ybos
biidais,
be
i
mums
jp as y
mo ologiniy
Zodziy
da ybos
bidy
(p iesagy,
galiiniy,
p ieSdéliy
i
di iniy
da ybos),
V.
Skujinia
laiko
i
kon e sija
(Zodziy
a
o my
pe éjima
j
ki a
kalbos
dali,
e minologijoje
pap as ai
sudaik a a déjima
i
subiid a déjima),
sepa a
cijq
(au o é
aip
adina
lie u isky
e miny
da yboje
isai
ne aikoma
a galing,
a ba
e og adine,
da yba)
i
apelia y acija
( ik inio
a do
pa e ima
bend iniu
pa adinimu,
pa yzdziui,
Oms
—
oms
,omas*
i
ne
89
Rainis
~
ainis ika,
Va mana
papi s
a man
papi s
,, a manas”,
p.
100).
Lie u iy
kalbo y oje
nejp as a
im ai
kalbé i
apie
eiksmy
pa adi-
nimy
da yma
iesiai
i8
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
ka u
is
dél o
p idedan
i
eiksmazodzio
p iesaga,
kaip
kad,
pa yzdziui,
koks
ciema osana
,,gy en ie inimas*
esas
pada y as
iS
ciema s
,gy en ie ée*
i8
ka o
su
eiksma%odzio
p iesaga
-0-
i
daik a a dzio
p iesaga
-Sana
(p.
84),
a ba
ik
skoliniy
g ama inimo
(p ide inimo),
one
kon e sijos
dalyku
lie u iy
kalbo y oje
bi y
laikomas
bid a dzio
y iskosios
giminés
bei
daik a a dzio
su apimas,
oks,
kaip
kad
la iy
akul a i s
(p.
98;
lie u-
iskai
ie
Zodziai
aplie u in i
ski ingai
--
akul a y us
i
akul a y as,
be
ai
nelaikoma
gal iniy
da ybos
dalyku).
Neabejo ina,
kad
e ingg
knyga
ga o
ne
ik
kalbininkai,
j ai iy
s iciy
la iy
e minologijos
a ky ojai,
a o ojai,
kalbos
kul i os
da bi-
ninkai,
ku iems
ja
au o é
i
sky é
(p.
4,
25),
be
i
pa s
la iy
kalbos
mokslas
bei
bend oji
e mino y a.
Kuo
daugiau
bus
okiy
nuodugniy
a ski os
kalbos
e minologijos
y inéjimy,
uo
i esné,
moksliskesné
bus
bend oji
e minologijos
eo ija,
ku i,
be
y
a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y
kaip
di b iniy,
kalboms
i§
Sono
p ime amy
daZniausiai
nesu in-
kanéiy
su
ik uoju
kalby
gy enimu,
jy
a osena
eikala imy,
aisykliy
i
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y
kalby
e minus,
jy
sis emas,
kalby
ySiy,
pagaliau
i
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
kad
y
eikala imy,
aisykliy
jokiu
biidu
negalima
absoliu in i.
Te minologija,
kaip
i
pa i
kalba,
y a gy as,
kin an is
ei8kinys,
jos
ki imas
ne
pas ebi-
mesnis
uz
daugelio
ki y
kalbos
sis emos
daliy
ki img,
be
o,
daugiau
p iklauso
nuo
alingos
Zmoniy
eiklos.
Visa
ai
g aziai
ma y i
i
i8
V.
Skujinios
knygos.
Tad
skai ymo malonumas,
pe skai¢ius
,,La iy
e mi-
nologijos
a kymo
p incipus,
pe augo
j
dziaugsma
del
kaimyny
e mi-
nologijos
i
mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
»Lie u os
izikos
inkinio“
san auky
kalba
»Lie u os
izikos
inkinys“,
ku io
isdeSim me is
bu o
paminé as
p ie§
d ejus
me us',
skai omas
iziky
i
ki y
mokslo
s i¢iy
specialis y
ne
ik
Lie u oje,
be
i
uzsienyje.
Jame
s aipsniai
spausdinami
usy
a
angly
USpalis
K.
Lie u os
izikos
inkinio"
is akos//
Fiziky
Zinios.
1991.
N .
1.
P.
18-19,
90
