Edua das
VODZINSKAS
ZVILGSNIS
|
KASYBOS
BARA
Lie u i8kuosius
kasybos
e minus
suda o
bend osios
kalbos
zodziai,
naujada ai,
a p au iniai
e minai,
skoliniai
i
e iniai
i8
usy,
okieciy
i
ki y
kalby.
Ne
isi
j
aS us
pa ekg
e minai
p igyja.
Kai
ku ie
e iniai
pakeiciami
p asmingesniais
ZodZiais.
An ai
usy
e mino
ueanx
e inys
pilnu é,
eikiamas
V.
Gudelio
,,Geologijos
i
izinés
geog a ijos
e miny
Zodyne“
(V.,
1956),
sunkiai
jsi aizduojamas
ne
i
Zinan
jo
eik’mg
.naudingosios
i8kasenos
klodo
dalis,
palik a
amséiu,
laikanéiu
pozemi-
nio
kasinio
lubas,
kad
neg i i y*.
Todél
a ojamas
ki as
e minas
—
G amsluoksnis.
Jis
a i inka
angliskqjj
e mina
pilla
,a ama,
kolona,
s ulpas*.
A amsluoksniu
adinama
i
ka je e
palik a
naudingosios
iska-
senos
klodo
dalis
maginoms
aZine i,
jei
po
ja
sligso
klampios
uolienos.
J.
Dalinke igiaus
s aipsniuose
aSoma,
kad
jis
mokesi
kalny
ins i u e
(cusiskai
opmun
uuc u y
),
éliau,
po
An ojo
pasaulinio
ka o,
eigiama,
kad
js ojo
j
kalnakasybos
ins i u g
,,s udijuo i
geologijos
i
kalny
p amonés
moksly'.
Véliau
Siame
ins i u e
s udija usieji
lie u iai
saky-
da e,
kad
jie
mokesi
kalny
a ba
kalnakasy
bos
ins i u e
i
di ba
en,
ku
kasamos
naudingosios
i8kasenos,
nes a bu,
a
os
kasyklos
y a
kalnuose
a
daubose.
Neski s an
Zmoniy
j
kalnakasius
i
daubakasius,
isq
kasyklas
apimanéig
mokslo
s i j
adinan
kasyba,
i
§j
Sank -Pe e -
bu go
ins i u g
aip
pa
de a
adin i,
kaip
kai
kas
i
adina,
kasybos
ins-
i u i .
Kai
bu o
a sisaky a
e mino
kalnakasyba
i
p adé a
a o i
kasyba,
anuome inés
Vy iausiosios
enciklopedijy
edakcijos
y iausiojo
edak-
o iaus
pa aduo ojas
V.
K ie kauskas
pasaké,
kad
pasiju o
a si
bi y
iS
sunk ezimio
kébulo
pe sédgs
j
leng ojo
au omobilio
salona.
Lie u oje
da
né a
pozeminiy
kasykly,
no s
apie
jy
eikalinguma,
pa yzdiiui,
anhid i ui
eksploa uo i,
seniai
kalbama.
Kaimyny
als ybése
—
Lenkijoje,
Bal a usijoje,
Es ijoje
—
jy
y a.
Ziniy
apie
kasyklas
i
da ba
jose
plin a
i i§
lie u iy
poli iniy
kaliniy,
em iniy
bei
iSei iy
j
ki us
k aS us.
MazZai
ezinoma
apie
a o us
lie u iskus
kasybos
e minus
iSei iy
knygose
i
laik asciuose.
Jy
nespé-
Z . kn.
Lie u os
geologija
i
p o eso ius
Mykolas
Ka eckis,
V-K.,
1969.
P.45;
Juozas
Dalinke igius.
V.,
1988.
P.
30.
44
jama
su ankio i
i
i§
Lie u oje
leidziamy
kasyklose
di busiy
poli iniy
kaliniy
ag y,
ku iuose
andama
ne
negi dé y
e miny,
p z.:
Sach a-
ka je as,
Sach os
angos
palubé,
empe a ii os
ma uo ojas,
uolos
g ezimo
smiiginés
s aklés?,
Pas a ieji
du
e minai
aikiis,
be
pi mieji
du
y a
a si
gal osiikiai.
P aei yje,
kada
kasyklose
bu o
di bama
pap aséiausiais
ki ikliais,
da bo
ie a
adinda o
ki a ie e,
o
kadangi
joje
eikéjo
i
kas i,
odél
jq
adino
i
kds ie e.
Be
jau
seniai
kasyklose
uolienas
a do
maSinomis,
ne
sp ogmenimis
i
jas
kasa
bei
eZa
j ai iomis
mechaninémis
p iemoné-
mis.
Si okiq
da bo
ie a
adin i
ki a ie e
ne ikslu,
nes
as
e minas
ne-
apima
pa ies
s a biausio
eiksmo
—
kasimo.
Todél
ji
adinama
kas ie e,
panaiiai
kaip
kasykla
(ne
ki ykla),
angliakasjs
(ne
angliaki ys)
i
. .
Lie u iy
kalboje Zodziai
as/d
i
padas
a ojami
i
ski ingomis
eik’mémis
( obos
asla,
ba o
padas),
i
kaip
sinonimai
(klojimo
asla,
Klojimo
padas).
Kasyboje
Sie
e minai
ka ais
pa a ojami
a
pacia
eik3-
me,
ypaé
Snekan ,
aéiau
dazniausiai
jie
u i
sa as
eik3mes,
pa yzdziui,
pasi ink ojo
sluoksnio
a
klodo
apa inis
pa i sius
adinamas
padi,
0
as,
j
ku j
jis
emiasi
—
as/a,
Sinonimais
jie
pasida o
ik
ada,
kai,
a kim,
kasykloje
pasi ink asis
klodas
y a
i8kas as
( ie oje
aslos
pasakoma
i
padas).
Kad
nebi y
painia os
si iloma
Siy
e miny
nesuplak i
i
ienodai
adin i,
nepaisan ,
a
klodas
ikas as,
a
ne.
PanaSiai
y a
i
su
i Su inio
klodo
pa i Siaus
bei
jj
dengiancio
klodo
apa inio
pa i Siaus
(i
uolieny)
pa adinimais.
Dazniausiai
i
pasi ink-
ojo
klodo
sliigsanéias
uolienas
adina
k aigw
( usikai
xpoana
,
angliskai
oo ),
0
jeigu
Sis
klodas
y a
i8kas as
poZemyje,
ai
i
e més
kabanciy
uolieny
pa i Sius
adinamas
Jubomis.
Ka ais,
kai
i
pasi ink ojo
klodo
sligso
bi ios
uolienos
i
joms
su i in i
paliekama
dalis
o
klodo,
okia
dalis
adinama
aip
pa
k aigu
a ba
laikindsiomis
lubomis,
Ge iausia
bii y,
jei
pasi ink ojo
klodo
i Su inj
pa i siy
adin ume
k aigu,
o
jj
dengian j
—
Jubomis,
nepaisan
a
Sis
klodas
i8kas as,
a
ne.
Beje,
ma y ,
p ak iskai
ai bus
iSsp es a,
kai
Lie u oje
bus
poZeminé
kasykla.
Daba ,
ma uojan
sluoksnio
a
klodo
s o j,
sakoma,
kad
ma uojama
nuo
k aigo
iki
pado,
0
poZeminio
kasinio
—
nuo
luby
iki
aslos
2
Z . kn.
No ilsko
yGiai.
V., 1992.
P.48-50,
127,
155
45
P ieS
An ajj
pasaulinj
ka a
geologai,
pa yzdziui,
Dalinke icius,
naudingosios
igkasenos
kiekj
( i j)
elkinyje
adino
ii ekliais.
Poka io
me ais
kai
ku ie
geologai,
ma y ,
uZmi s¢
a
neZinodami
gio
e mino,
usy
e ming
sanacu iS e é
d sa gos
a ba
abu
Zodzius
a ojo
ne gi
iename
sakinyje kaip
sinonimus:
<...>
gélo
andens
iS ekliy,
isz algy i
dau-
giau
mine alinio
andens
a sa gy}.
I
da ,
mazai
is i y
naudingyjy
iskaseny
kiekj
émé
adin i
esii sais.
Siuo
me u
Lie u os
als ybines
geologijos
amybos
as uose
a ojamas
ik
ienas
e minas
--
i ekliai,
0
a sa gomis
geologai
adina
iskas as
i
j
sandélj
suk au as,
a kim,
Ziemos
sezonui,
naudingasias
iskasenas
bei
ki as
medZiagas.
Hid ogeologijoje
isq
laika
a ojamas
e minas
il as.
Tai
am
ik-
as
j aisas,
ku is
p ilaiko
andeningojo
ho izon o
g ezinio
sienele,
kad
iS
jos
neby é y
uolienos
i
nepa ek y
jy
dalelés
j
g eZini,
i
lais ai
p aleidzia
andenj,
y.
a lieka
koS u o
paski .
Jame
anduo
koSiasi
p o
am
ik as
angeles,
inklelius,
pada y us
i§
ne iidijanéiy
me alu,
plas mases,
s iklo
pluoS o
i
ki y
medzZiagy.
Ta¢iau
§j
il g
adin i
kos u u
galima bus
ik
ada,
kada
pa ys
hid ogeologai
aip
nu a s,
nes
daba
Sie
e minai
ne ienodai
e inami.
Pa yzdziui,
,
Lie u iskojoje
a ybinéje
enciklope-
dijoje*
ap aSomas
il as,
o
kos i as
neminimas.
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne"
(V.,
1972)
il as
i
kos u as
y a
lygia e ciai
sinonimai.
Kasyboje
Sie
e minai
u i
ne ienodas
eik’mes:
kos u as
--
ko8 i,
0
il as
--
nusodin i,
pa yzdziui,
dulkéms
i8
o o,
naudojan
elek os
k i j.
Pamine a
ik
keliy
kasybos
e miny
a ojimo
j ai o é,
o
jy
y a
i
daugiau.
Ta p au iniy
e miny
a ojimas, u in
lie u iskq
Zodj,
kaip
ai
odo
il o
i
kos u o
pa yzdys,
p iklauso
daugiausia
nuo
yz ingo
kalbi-
ninky
sp endimo,
jo
pag is umo
i
a o ojy
su a imo.
(Geology
da bai
Ta yby
Lie u oje.
~
V.,
1977,
P.
61
16
