scieee Open visual document viewer

Kai kurių žuvų pavadinimai

Kazimieras Gaivenis

Full text

IVAIRENYBES Kazimie - as GAIVENIS es KAI KURIY ZUVU PAVADINIMAI Gal e nous a ausim de l'o Zu j Po isy nelaimiy i ka y. A. Bal akis Pasaulio jii ose, upése eZe uose i su iks an j asiy i 21 Zu y. | un jy Zmogus ne di igeia aucunio démesio, ca ses smulku és cm) (1-2 neiS aizdzios. i Ki y bijo comme ognies, Zinodamas que aS is dan ys jy mauduolj a Siaip j andenj pa ekusj Zmogy peu mo elle- men suZalo i. T eciy couleu - i a o me aukia aki, odél Zmogus les laiak a iums, g oZisi d'eux. ko Qua iè- — me comme jus e iSmano gaudo, sudo, Baldo i j kep u es deda. Donc Zmoniy ela ions su Zu imis depuis seny seno és ne ienodi. Li uanie géluosies wa enyse i en su aSiy 60 Zu y, o Bal ique jli oje, aup ès Lie u os k an y, — enco e su iiSiy. 30 La plupa mi- sy Zu y son ie inés, ce aines a eZ inés, acclima izués. Les plus ieux Li u iSki Zu y les nommés son anciens indoeu opie iski Zodiiai, exemple. : e ké as, eXe ys, kaiSis, lasisa, lydeka, lynas, ménké, pléksné, ungu ys, égélé k . i Bidingas misy Zu y pa dinimy b uodZas — synonymisku- mas. Populia ioses Zu ys es appelée au moins plusieu s noms, exemple: g uzlys (Gobio gobio) — kilbikas, zablis, gi i é, g amzdé, k iaunys; k oja (Ru ilus u ilus) — méks as, b uise; plakis (Blicca bjoe kna) bé zalapé, — plégdzé, yki is; axdé (Sca dinius e y h op halmus) — audonspa né, udakis, Ziezulé k . i Puisque ce ain- es Zu ys ès semblSi- os d'une j au e, c i jy nommés beaucoup qui con onden . Pa yzdui, sélia os (Co egonus albula) ès panaiios syki s j (Co egonus la a e us) La plupa des espèces de poule s son des oiseaux. Be o, de nie ji Zu is ès empaini. Les ich iologu- es disen que Li uanie andenyse i a o me 4 sykai, exemple. : Bal ijos sykas, eZe inis sykas k . i Didziausias sykas 1985 m. a é é a apé Tau- 86 agné. Il é é 4,2 kg, é ai 76 cm de long e 14 m. amZiaus!. L. I inskis syka appela Zodéiu Sal é, o Daba in- és lie u iy kalbos Zodyne (1993) sakoma, que Zodziu Sal is nonicsliai appellées au moins 4 Zu ys: upé akis, sykas, ki Slys e sala is. Alo spu p o . I anausk- as Zod/iais sala a, séla a appelai s in as. Donc Zu y in i ulili- mai ge okai pinkliis. Ils ne peu en les dépañe que des spécialis- es. Une au e bidinga Zu y dénomini- my pa icul- a ybé es celle que nous, lic u iai, iS Zu y dénomini- my sommes pasida ¢- amy co esp- ond eiksma- zodziy, eiskian- diy jy gaudyma, exemple.: aukslidu- i, l dekdu - i, s in iné- i, Sapaldu i (Sapaliné- i) e . . Ce ain- es pou lesquell- es d'au es nous mieux Zinomo- ms langues el ac e n'épaidis- san . Pa yzdzi- ui, bien qu'angly pa lée kon e si- ja ès dazna (plg. he ish Zu is i o ish Z ejo i), mais les anglais nepasak- y y o bu bo égéliau- i, 0 ca ch di bu bo s. Même e miusy kaimynai le iai ne sai di e égéliau- i, 0 di ke édzeles. Zau iniy lie u isky pa a dziy nous a ons aussi compa e peuug, exemple. : Lydys, Lydeka, Lydekdi i- s, Lidekdus- kis, Lideka ic- ius; Véegélé (i Vegela ic- ius); Ka ésas, Sépalas; Sal is (e Sal is); Kioja. Jdomu, que né a lie u isk- os pa a dés ESe ys (ben déjà Lie u iy pa a dziy Zodyne sa ne anda- me), bien Sios Zu ys en Li uanie es d'une populia i- ausiy. S in os (Osme us epe lanus L.), p o . V. U buéio Zodziais disan , Ku Siy ma iy pak an e- ése kadaise biida o iks anc- iy Zmoniy, ypaé a gingy- jy, ondame- n inés mai in o- jos. Le p in emp- sj s in y saudi e cida o ous. Le poè e E. Ma uze i- cius su s in y aukima ainsi ago: Toks cou umys déjà ien nepakeisi, I ne impo e, ou éjas, ou plues: Pa asa j j pi maikl Zi¢ eisi, Tai biisi sain iS isus me us. 'Vi bickas J. Li uanie Zu ys. V., 1986, P. 34. *U bu is V. Bal y e imologi- jos e iudai. V., 1991. P. 175. >Ma uze- iéius E. Rink iniai ag ai. V., 1987. T 1. P. 136. 87 Zodis s in a ge mani- sme, e y ieciy u ilisés Zodis s in a polonism- e. EZe inés s in os, que les zoologis- es appellen eZe iné- mis s in elé- mis (Osme us epe lan- us m. elic a) pasclusi- ai délicieux pue. Labano o Zmonés di que jy odeu panaSus j 8 ieZiai augin y agu ky. Siau és jii y dids in - és nek epia. Ap ès gue e ku j emps elles é aien appelées usiSku (i$ ik yjy suomisk- u) ZodZiu moi a. Main en- an ils les nomme a c éé le e me s in ené. Didziaja- me Lie u iy kalbos Zodyne p ès Zodzio selia a iS A. Juskos Zodyno es el ph ase: Sélia a es a ec blan a akim, e smaila -su audona. Donc su quelq ougeon- akg selia as kininai e pa léjo A. Juska? IS du même Zodyno oi que ZodZiu smaila appelées deux Zu ys: aukélé e g uzlys. Malheu - eusemen- , nci une jy les yeux ne audo- nos. Ainsi kazin ou jus e ZodZiu smaila n'a é é appelé enco e e eia Zu is audeé, ou ZiezZulé (Sca dini- us e y h o- ph almus L.). Ses yeux i8 ik ujy on audong deme i Su in- éje pa ie. Jusq pa an , ougeon- os da e kuoju, ou mekS y (Ru ilus u ilus L.), les yeux. D'ailleu s, Zodis Ziezulé (:Ziezi pyk i) Siai Zu iai appelé p obable- men aussi pa a o- as dél ses ougeony akiy. Il se passe des cas d'que mailius appelé pa d'au es ZodZiais que l'adul e Zu ys. Pa yzdzi- ui, Zodis négé ge mani- sm. P o . V. U budio ZodZiais selonan , li au iai $; in i ulini- mg plu ô bus ga e p obable- men pa ku Sinin- kus i$ la iy langues*. Sis ema- ikos e minij- oje Zodis négé compa - és nesens. J. Elisonas Sio Zodzio enco e ne a o- jo, pa lée Zu j appela Zodziu sep yn - aské ( é sa ê e es sep yni- os pai s Ziauniniy angeliy, panasiy j askus). Bene Zu y es le p emie e mina- ikos e minij- ai Zodj -négé p i aike p o . T. I anausk- as. Uping nége (Lampe - a lu ia ilis L.) Zodziu de ynaké adino A. Juska e F. Ku Sai i- s. Appa em- men , que le nomb e du de in choix Siuo cas es mo i é seuleme- n pe kel i- ne sens, bii en : de yni -daug (plg. paukSéio pa adini- mg de ynbal- sé Syl ia). Négiy mailius appelé Zodziais e auza i- ba (g auza - i bla), smegze- mé e k . Siy sudu in- iy Zodiy mo i a i- on indique que Zu y és mégs a aus is j upés dugng. Zodis ‘U bu is V. Ten id. P. 153. 88 Vingilis ik yjy i8 eiSkia ne g auza i ba, mais me amo ozés nep acjuindi i- S| da, Mazyjy négiy (Lampe a plane i) ingiliai peu en même ne sli. Tou es négés nesimpa iskos, — k auge és Pu ys. S ai à ka leu imagedzi- ai a8é zoologas J. Elisonas: Min a sep yn aské daZ su ou d éSeliena ou, si se ou e p ismeg i, c'es i i Zu y kiinu. Nea sisa- ko i j ai iy de l'eau gy uléliy, exemple., ki méliy i k . P ismegusi j ku j No s andeninj gy ulj, sep yn aSké isy pi ma aginiais sa o den imis p ag auzia oda, paskum ima, comme jo ai pa zi as 0 siu bli lieZu iu sa o i8 Le Seimininko jo ou kiino di icile i mésq. Zu inai es sep yn askés p ida o pa ois beaucoup ipesciy, nes, uZpuolusios jy Cons ui y- us ne s, capable d'une nui d'endomma- ge , au emen di , eses i subliu us ceux ne s j Zu is®. Senieji lie u i8ki Zu y nommés - p incipale- ne men sudu iniai Z0dziai. Naujieji nomnimes ( u bi dél analogijos) déjà ès dazZnai da omi an uoju sandu su Su is (-Zu e), pa exemple. : bisonzu e (Ic iobus app inellus), ka Zu e (Ic ala us punc a us), saulazu é (Lencaspius delinea us), aukzZu é (Pholis gunellus L éjazu é.), (Belone belone L ilkzu é.), (Ana chichas lupus L.) i k . 18 Namy kio encyclopédies (V., 1987) possible bii y da ajou é i juodzu e (g ande Zu j, pa ois s e ianc- iq jusqu 10 kg i pagaunamag Siau inése Tolimyjy Ry y ji ose), Se nazu- e (nedidele, mais skaniq Zu ele, Z ejojama aup ès Ha ajy saly) i papiigzu e (blai skaniq Zu j, cap oma aup ès Kubos k an y). Tous els nommemen- s jmanomi, mais da ybos bio io ne eiké y ès plés i. Sys a iques a 2 ilgiu ous Sie nomsinimai p as i, nes p icS a auja in e p au iniy nomenkla i os kodeksy exigences. Be o, c éan nou eauxada us, eiké y é i p imi y iy e iniy, exemple: lydekiné bal ak aujé (Champsocephalus esox), plg Tusy W464 be oKpoeKa. Ja eikeé y appele comme quelque au e (p.ex., plain ie lédZu é). P as okas i nomina ion didziagal é (Pe co us glehni), plg. usy eoaogewxa. Jai in i uli i possible bii y p i aiky i aukSliag ybiy klasés pelésinio mushbo (Aspe gillus) i einima, .i. gal éné. Donc iSies nomina ion ga- *U bu is V. Ten pa . P 153. ‘Elisonas J. Zoologijos ado élis aukS esniosiom mokykloms. K., 1925. P. 386. 89 le y bi i simplesdji gal éne. ès da2nai j ai uoja kai ku iy Zu y in i ulinimy agyba. Même ès g aziai iSleis es li eses pa ois a8oma aidingai, exemple: ske snukis (=ske ssn- ukis), s imélé (=s imelé) e k . Namy kio encyclope- dijoje (1987) ap in ame ki okiy ne ikusiy pa adinim- y, exemple. : Ca i a (=Ramiojo andenyno lasisa), saida (=ledjii io menké), obla (=Kaspijos kuoja) e k . La plus aisie i8 isy egzo isky- jy Zu y u bi pi anija (Rooso el - iella na e e i). Zoologai jq daZnai appelle e amé icain laSiska pi- u. Salia Zodzio pi anija pa ois pa ien enco e e neno miné o me pi aja. Sios zZu ys i Amazonés bassine. Jy pléS umas esas ne di omas. Un Z ejys ainsi asé: Ka a, keldamiesi al imi pe upg, nuSo eme Se na, qui g e a miisy aussi plauké ske sai upés. Indénas, sédéjes aup ès ai inio i klo, p i i8o Se na aup ès al ies e nous empéme jj j k an q, in eninda- mi i8kel i soi puo a. Mais miisy s ajonéms n'é ai des in a issipildy i: un g and pulkas pi ajy (=pi anijy -K.G.), paju uses k aujq, ué uojau apspi o Se na e puolé à lui. Akimi ksn- iu l'eau sukunkulia- o depuis s aigiy si y elni ksci- y, gabalis d askanciy Se nieng, judesiy. Quand a ein é- me au e i e, i8 Se no mazai ce é ai like®. Zodis pi anija pe po ugaly langue a éjes iS upiy (B azilijos indény) des langues. P o . T. I anauska- s, ap aisan expédi ion j B azilija, a8é, que pi anijas ils gaudg eZe e Pi i-Pi i, qui ie inés indény gen ies pa le eiSkia Zu is, Zu is®. Donc peu bi i, que ZodzZio pi anija Saknis e eiSkia Zu j. Idomios e g aZios aqua iumy Zu y és: ous les ai o yk8- és couleu s ZaiZa uoj- an ys gipiai, legma i8ki gu dmiai, Z alios e ik ios pecilijas, didziaakiai sidab iniy ka osy pusb oliai eleskd, aus ie}ji ka dudciai, isais dugnaupin- ejan ys Samukai, colo ing gaidieji pes éz~ Ciéliai, juodukés g akS iosi- os molinijas, plok8 ieji skalid ai e k . Be eik isy Siy Zu yciy appellinimai nelie u iS- ki. On a i e e ne aisykli- ngy. Pa yzdui, ka duocius (Hiphopho - us) aqua iumi- ninkai daz- Vi bickas J. Ten pa . P 19,57. * Po Zemynus e Salis. K., 1979. P. 17-18. *I anausk- as T. T ys ménesiai B azilijoj- e. V., 1960. P. 112. 90 niau appela Ka donesiais, nes Siy Zu y ma inéliai on uode gos iSauga, Panasia ka dq. j Las a asis Zodis es e inys la in de la iS langue. | Zodj ka donesis panaSius e inius plan ey sys éma ik- os e minijai kadaise mégino ku i J. Pab éZa, mais éliau ils ous on é é emplac- és pa d'au es e mina- ux. Ce aines auxquelles Sil ujy k aS y andeny Zu eléms, cul i és aussi en aqua iums, ensemble spécialis ais sommes suki g kele su lie u isky pa adinimy, exemple: i g kasis lydekénas (C enolucius huje a insculpa us), Zaliasis e ps énis (Labeo ena us), simples ask iné (Chilodus punc a us k . i Tagiau ce n'es que a ail p adzia. Beaucoup ak a iumy Zu yéiy n'a enco e inkamy lic u i8ky pa adinimy. Be o, gé e ky- ini da ja y i Zu y nomsinimai. 91