scieee Open visual document viewer

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Kazimieras Gaivenis

Full text

SVARSTYMAI. SIULYMAI QUEENETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA L'APP es un ou il de communica ion qui es u ilisé pou communique les in o ma ions à l'é ange . DidZiajame ,,Lie u iq langues Zodyne" ( sui an e - LKL) ni à LodLio ka alys i, ni à Lodlio ka alija ne oime ons o ganismeqpasaulio auk5diausio lie upa adinimo.,,Daba ines iq axon du p incipal langues Lodyne" ( sui an e - DZ) aup ès i,odLio ka alys i - ediosios p k. - Nec5mes où quelqu'un ,,s i is, ilius acini ka alys i, mais pas comme y auja, ie5pa auja" andame sis epa yzdig yb4 il es p ésen é ma ikos e me. Ce ains Te me bo anikai 5i axson4 appellen le e me ka a-ys e AAS 17, e d'au es - ka alija G 170. / DaZnesnis e plus long emps u ilisé - ka alys i. Elle e au e q considé e no ma i . En ou e, pa ois ne aisyklammen nommés (Sui in e piniai aksonai an ka alys d ,p z. ; pe egnum) e poka alys i (Sub egnum). Tu e q bi i: an ka alys is e poka alys is. Kai ku iq noms spéciaux aksonq a des e la yni5kas, e Li u i5kas p éésagas. P a yzdui, augalq in i ule sky iams a ojLi ama lie u i5ka annexaga classe6ms -unai (lo . -phy a), -ainiai (lo . -opsida), eildms -ieiiai (lo . -ales),Seimoms -iniai (lo . -aceae). Tadiau a jas oien nécessai e de eilems in i uli i consécu i i é enco e n6 a. An ai augalq Salia appenda- -ieiiai u ilisé enco e e sandas -iiediiai. ai uoja ie e q e ges a- eisliq Pana5ius ne ienodumus dénominims. paSalin i gale q specialis es ensemble a ec les seulemen eux mêmes q s idiq discu e ons kele 4 musq Sios e minologues. Toliau s ies e minq da ypas ebe q bos e a osenes nenuoseklumq. 1. La e minologie en omologie n'es pas enco e a i djie Te igonia i idissima! Te igonia i idissima! NeZano que son nom es Sim mediq, - kele q - il lui-même, Sauk au an qu'il eu pie oj ou y uose - pe sonne Nea silieps ni la yni5kai, ni Li u iSkai, ni ap ès mo . S. ,,Zaliasis Jonauskas Ziogas' 138 Ci uo ame eile ai ée poè e a siLaidLia la yni5ku nom. Ziogo Thdiau panaSiai eikale a5oma e académie ,,Faune de Li uanie" (I, V., 1995), exemple. : ,,Til Li uanie paj l yje andama halo iliniq abalq. Ce [Sys, adap ées pou i e dans d uskings sols Cicin- (p.ex., dela ma i ima, Dyschiius obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion pal- Iidipenne, Pogonus chalceus, Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella undecimpunc a a, Phyllon gibbus) qui son considé ées comme é an des espèces dange euses pou la san é humaine. (p.24). Tik dia déjà pas poé ique Smaik5 a imas, dia - scien i iq- ue i a dijmen . Thdiau codel ne a ojami Li u i5ki e minai? Juk ensui e ame padiame mine qjq abalq appelés lie u i5kai, exemple. : Cicindela magasinale beaucoup déjà Dischi ius - nyl<i ukiygis, Bembidion - ba z- - ioklys, duk gis, Dichei o ichus u i ho ax - udak u inis iyg s, Ce cyon - pu esinuka, Aegiala a ena ia - kopinis miila abalis, Coccinella - bo uid, Phylan gibbus e . . Ils son égalemen considé és comme des espèces endémiques. I5 Siq ma o- - pajuinis juod abalis exempleZiq me, que les en omologues la yni5ki p o essionalismai con o esni, scien i iquesin6je li e a l oje un jais daLnai e e diamasi. Li u i5ka en omologie e minija ge okai pa a ky a p o . S. Pileckio knyleidZian gas auna". Tadiau e su a lqy uose e acadini eikal4 ,,Les édi ions li uu es enco e pa iennen aisy inq a ejq. Pa yzdli i, p ionsqu'on deux e minus: usuo iikasis juod abalis (Upis ce amboides L.) e ilsuo i.ikasis dulkiag aal (Pseudocis ela ce amboides) Il es à no e que le p ésen èglemen ne po e pas su les espèces isées au pa ag aphe 1 du p ésen èglemen . LF II 63,66. Exis e e abalq Seima usuoiiai (Ce ambycidae) LF II 87. Ne a iq pa le en Li uanie seulemen b id a dZio usuo iikas. Les en omologu- es elle seiku ia u ilisan ei5kiandi4 Vadinasi, Upis p iesag4 -iikas. panaSum4 ce amboides - ce i usuo i panaSus juod abalis. Aussi mo i é e le e me k ypuniliikasis juod abal s (C yp icus L.) - i k ypilneli quisquilius pa- na5us de ce Tadiau e me même axone juod abalis. kailia abalinis juod abalis (Cllind ino us pa b idamas elle de mes oides), mo i a ion, ai i Beda dia mala; appendages déjà -inis. a ec appendage -in s bld a dZiai aussi peu Kniuk5 a, a oi besoin panaSum4. P. Kalbininkas poisugniai y inejgs appendages -i zis bud a dZius, ainsi a5o: ,,Sinonimi- 3ki e iai, -iik déjà nous bedamis su pana5ume bld a dZius, a -inis bld a dZ- p iesag 4 eikmes ski ybiq. BUd a dLiai a ec u i b ldingosios comme minejg, kal- eik5- -i.ikas pa icula i és Zym4j4 kokybing mg, o a ec daik q L83. -inis - zymi Vadinasi, 5iai annexaga [Si" PB i a dy i Siuo cas mais a ec Sia mieux ik q -inis, apposaga 39 en omologijos appendage e minijoje on omi d'au es mo i y acijos lS k yp iniai e minai, kini a pinisundlz's p z. : (Pa omalus pa allelipipedus),pjaklelinis pan. iia indiquéoma ne pana- aisias aubi s c ux) (Cu culio e Sumo, mais géné ale i sens pana5ui no ionbos nécess5me. Puis mui eik5 i Sios s i ies e minijoje annexaga e au es -iikas u ilisée dans cas kiauiiniikoji dusia (Hyphyd us (p z., L.), o a us u uliikasis kud a abalis (Coelos oma o bicula e) appendages c'es -in s eik5me ne eike q u ilise . e pan. ), Sia Thdiau appendages Jcas iSinius b d a dZius au i a dZiue , exemple: k iauiiikns (: k iaui iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -, ka s (= gaub lii ka s is) ke p ab alis C.lch us ce aboides (Amphicyllis globi o mis) e pan. Ce bl q e minologinis es une a ian e de la no me de la langue bend ines. Peik ini uo uo oj i e minai s j ia (P linea us) o hyd us p udadus i pap as o- ji halensis). Un (Sca ody es suje na adusia - ne a o inasLodisp udas, e au e - sudu inium -ia, b i ne mais -i (plg. pap as oji i,odLio gallne u e q kud aduse - G ap ody es g anula is L.). Tou kai neai5ku, a ec qui ee q deie composu inien ZodZio na adusia pi mqii sand4. Pa ois abalq dénomina ions es i opelyg g emezdi5kos da ybos, exemple. ; colonoides) e pan. Beaucoup (Nemadus pap asdiau abal4 appele , ausia abaliikasis u a abalis exempleLi i, oui; ausia abaliikasis e me biauniliai. Ypad eike q paisy i b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius (Mic opeplidae) bl q peu appele le gendiq pa adinimq simplici é. Tada e iSiq b i q plus simples. dénomina ions 2. Augalq a dq k aipiniai B k a laidi i bonne ;,'w. z olnclam Duillul. Ku s enco e moins5moko Son nom la yni5ko, Musca domes ica! A. Nyka-Nili nas,,Musei" Tou es les plan es e he aldlia on déjà moka leu Juos iSmokd la inyni5kus noms. o K. Linejus e ses disciples. Tik lie u i5kq a dq es enco e [ks a 40 ou ils son i5k aipomi. Pa exempleZiui,,,FLOREXLIT PASASARIS 1998" comme cialisé geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni LKZ, niLBZ, où su a5i y non seulemen scien i iques, mais e a miniai égalq nomnimes. On pense ai que el e me nebu dlis es appa u i5 ko ek u os e eu s. Ou el au e exemple. Labai puo5niai e anglingi i5leis oje knygoje (V, 1996) ,,Sodo gdl6s" e minq i ginini andame kalaba pup i (Physos egia i giniana). Il s'agi d'une espèce ès monde. Les Li es pasi aisoma en indiqueil a e dans le : i ginine kalaba pupi. E quand même mal. Physos egia es pus a au is, Physos igma o - kalaba pupe. Donc sommi5y i deux ous5ca di é en es plan es. Jq Li u i5ki nomsdai aussi, on peu di e, iencom ikg. Pus a au i peu ê e laissé seulemen odel, que es il a o LBZ, o ie oje kalaba pupes mieux ik q lie u i5kas Zodispupudld. Li u i5quiems égalq nomams eikd q ou ni pi menybg. Pa yZiui, main enan concu encen e mes ii as e elebo as. Thi ès ô p azys andio, mais poisingo nom. plan e Le p emie e me es a o J. Pab eZos, mais LI(Z es p ésen é sans k yZelio ( . y. a o inas), e le -g ammama isé secondas g eiki5kos kilmds la yni5kas e me Hellebo us. J. Pab eZos e me ne eike q oubli5 i. Ce ains la yni5ki p ê s son di icilemen i5 a iami, même nepana5us iaugalq nomsus. An ai g aLiai i5leis oje gdl6s" (V., li egoje ,,Kamba ines andame 1997) insu isammen sulie u in q augalq a dq. Un okiq a dq - el heimija (Vel heilmia). J4 bl q peu appele naujada u pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas compose i5 de nomb eux maZq a pelio o me Ziedeliq. Keis i geliq appellinimai nidula ijus, p e is, ia le a. Pi m414 gelg b i q peu ê e appelée lodL u lapoki, ca ses euilles i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i naujada u papa inas, ca sa,,gen ille y es en i on 280 lSiq asa Zaliq, semiau isZaliq e isZaliq papa diq" KG 221. Tiediajai gelei in i uli i gald q ik i naujada as iakd i, pa ce que son s iebui ès bldingas Sakojimasis. Lie u i5kus naujada us bl q peu ê e u ilisé Salia skoliniq, que ilgainiui isi i in q Sios s i ies nomenkla [ oje. Ce ains lauko ou kamba iniq geliq emp uni i nomsimions noniksliai a5omi g ama inami. ou inapp op iémen Pa yzdLili, i5 Pé ou e Équa eu es o iginai e d'un ag éablemen jaune sen eu appelle le e me k apnusis SG 86. Ti e q bi i: k apnusis elijo opas (Helio opium a bo escens) helio opas, ca ses Ziedeliai g gZiasi qui g eiki5kai appinais saulg, ma i,odLiu helios. 141 Vienna i5 alpina iumo geliq appelée i,odLiu e iionema (Ae hionema) SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL le plus cul i é seulemen une de ses [Sis g an- - didZiaiiede e ionema (Ae hionema di lo a). La plupa du emps, on ou e des espèces qui se p ésen en sous o me d'oiseaux. Daugiame d p e ijq gele g ak5diais Ziedynais es appelée sude iniu e me a po asis lija is (Lia is spica a) SG 155. Elle es une espèce ès a e. Taisyklingas u d q e mas bi i lia is. Panai emen imp écisé au aussi le e me ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q e me appelé adijan bn i: ii dZialapi ia eli. Zema[gis chamba inis papa is p ê in u (Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds palmds, ku iq euai ès o iginal ls, ex émi és apspu g, semble a y um appelées e me ka ijo a (Ca yo a) KG 150. Si e min4 aussi au aSy i sans j, bu en : kaio i. Ve s indse li es dans ce ains olimqjq k a5 q égalq nomnimes es en nei5 e s i, ca nd a lie u i5kq a i ikmen l, exemple.: obe- Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica i k . Ce e espèce es égalemen connue sous le nom de Adenium sum. (IGE 126). Pasi a dan a ec des spécialis es, e djai leu appele silly i e naujada us, gald q que kai ku iq pajuoba mine q gdliq dis incamieji pozymiai son ès. Pa yzdZi:ui, Ade ySkls nium obesum bu l peu ê e appelé le e me ukli1ji s ieb ind, ca ses s iebes ès épais, pana5us kamien4. Aga iniq Seimos i medZio i5 du Mexique o igini plan e4Beaucamea ecu a a bl q peu appele sudd iniu e me lenk aldpi aga ini. Pleinemen pa iandies à la chamb ane gelei Exaccum ine in i ulini gale q ik i naujada as eni gini iiedundld, ca elle zydi ès maZais gausiais Ziedeliais e cu ao dep essions e ac i a pa adiniplaudius. Dans d'au es cas la yni5ki augalq mai ne e diami même e dans le cas, quand les co espondan s e mes lie u i5ki son u ilisés dans ce e padioie li ego. Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula o icinalis),, end à combine a ecAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs' Là même, dans d'au es end oi s du ex e, Age a um es appelé i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis 82. - saulakiu, Rudbeckia Il es - udbekija, Calamag os is, qui es si ué dans la égion de - lend unu. Toks e minq a osenos nenuoseklumas es nepjisinamas. D'ailleu s, geliq appellinimai ne e diami. eisliq son 42 ABRONMIMAI AAS - Galinis V Auki esniqj q plan e4 sis ema ika,Yilnius, DZ - 1984. Daba inis lie u i4 kalbos iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y. G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan e4 éne gie,Vilnius, 2000. KG - Kamba inis gilis, Vilnius, 1997. LF - Li uanie auna. Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ - Lie u iikas bo anikos iodynas. Red. J. Dagys. Kaunas, 1938. LKZ, - Li u i4 langues odynas 5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P. Piesagos bud a diial, Vilnius, -inis 1976. - He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis, Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10 1995. Li u iq ins i u de langue An akalnio g. 6,2055 Mlnius E pa.S as [email p o ec ed] Kazimie GAIWNIS 2001 143