1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (iš turimų išteklių)

Te minologia | 2007 | 14 125 19101937 m. lie u iškoji s a ybos e minija (delle iso se disponibili) RoBER AS s UNŽiNAs L'is i u o delle lingue Lie u ių Li u iškoji s a ybos e minija, come e in gene ale u a e minija ecnica, me à s. XIX. To me o pe iodikos L. I inskio) 188 a icoli di di ulga imo della scienza kalenda iu (1846-1863), Kelei io (1889-1880), Auš os (1889) cominciò a3 o ma si a e consigli economici ‒ cominciò as is e m 1849 di cos uzioni, например: molis I insk (1849, 31, I insk 30, pli osas, 56, siena I insk, epu, 31, I insk, 31, ziame I insk 45. A. XX nella p ima me à la apida e oluzione della e minologia della cos uzione lėmė la compa sa della speciale le e a u a di cos uzione (s a ybos mokomųjų knygų, s a ybos pe iodikos) e in gene ale lo s iluppo della scienza della cos uzione 1922 m. Kaune ap i o l'uni e si à Li uana, ben p es o appa ìė p imi manuali di cos uzione lie u iški. In ques o a icolo si discu e à 19101937 m. cos uzione scien i ica, scienza popula i inamųjų, cos uzione pe iodikos e k . pubblicinių (šal inių są ašą ž . s aipsnio pabaigoje) e minija kilmės, sanda os e aidos aspek giais. Ti iamąia ma e iale la cos i uiscono di e en i1 1393 (806 mono e odgie e 587 composi e) sa ia e edi a oi e p es in ine nona in e nazionale lexicico ondamen o c ea e e sa ia mezzi linguis ici a e e mini. Rela i amen e a g uppi ema ici ques i sono e mini che a icinano edi ici e le lo o pa i (27%), ma e iali (20%), mezzi (17%), azioni, p ocessi, s a i (16%), ca a e is iche, p op ie à, dimensioni (6%) e al i ogge i conc e i e as akčius sogge i co ela i alla cos uzione (14%). Pa lando di una oodžius e minus di cos uzione, sop a u o menė ina seman ico e minų kū imas. Seman ico e mini di cos uzione2 me odo nominazione, quando p incipale s umen o di cos uzione e mini è la pa ola seman ica plė1 Qui non sepa a amen e si con ano le a ian i, i. e. o mali, la s essa unzione esecu an i, egola i di sono i à sanda ia di e enzie con enen i degli s essi uni à linguis iche (КРР 2003: 107). 2 Al pos o del e mine seman ico e minų kū imas (Гринев 1993: 129) iene usa o e e mine leksinis seman inis e minų kū imas (plg. Прохорова 1996: 8; Татаринов 2006: 188). Robe as S unžinas | 126 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... ski ini e minizazione modo appa dée e mini. Te minizzazione semplici ( a minių) pa ole o al i se o i e mini di e imas e minais (Gai enis 2002: 18), signi icazioni espansionim, sussuoniam, gene end inam e al o modi icazione e a ibuzione da al i signi ica i i (Klima ičius 1996: 6). Dal pun o di is a dell'espansione seman ica delle pa ole e minazione può include e non uno enomekinì della e minologia: 1) semplici pa ole seman ica in e o as e ėlimà in e minus (Ta a ino 2006: 188), 2) semplici pa ole signi ica i i specializzazione sussau inamen o o p aplė imă (Ta a ino 2006: 188), 3) pa ole signi ica i i as e ėlimă (Keinys 1980: 6364; Gai enis 2002: 52). Secondo ciò che è s a o de o, de ono esse e in p imo luogo des ina i e mini, che nel signi ica o co ispondono alle pa ole o dina ie3, eg: pie a JodelNo m 2, aliejus 32, Kind englis i 48, apušėš Janu 18, ąžuolas Kind 7, dieman as JodelTechn 9, eglėš 18, 7, Kindis 1, molis 50, Kindis puššš 18, smilš 3, Januš 9, 1922, ošis JodelTechn 156, žabai Vanag 28, žaba ai JodelTechn 29, ž y s as Reis 13; s a us namas (dimensional house) M 1, 8, kamba as 14, Janus 14, 10, kū ėš Kinds (dimensional ous) Zuklasz 24, 15, 19, Janus 14, 14, Eks , 18, B ažensk, B es , B es Da da i esempi si ede, che si a a p incipalmen e p incipali o p imi i e signi ica i di pa ole semplici co isponden i, a i ma e iali cos u i i, s a ini, lo o pa i, al i a gomen i di cos uzione in nomeijan i e mini. A ski ai menė ini da semplici pa ole specializazioni4, . y. signi ica i i susiau imen o o p aplė imo, appa du e e mini. Reikšmės susiau imen o caso il as e imen o del nome di un conce o in un al o conce o a iene secondo la semplice nozione di gene ici a ibu i, pe ò in nozione s u ina a appa e e al i, aggiun i i a ibu i (Прохорова 1996: 79). Più p ecisamen e pa lando, il es ingimen o del signi ica o è ca a e is ico di e mini che hanno acquisi o una più de ini a signi icazione cos u i a, eg: anga (langelis)5 JodelTechn 135, dėmė (ply os yda) JodelNo m 1, (pama ų) duobė Ekz 3, ka ys (pagalli su cui k aunama legena) JodelTechn 161, (ply ų) k osnis i 18, kubilas JodelTechn 66, ma ka (duobė) S a M 1923 I 6, minklė (molio ešla) JodelTechn 117, (dažymo) pada gai Ekz 6, skylė Kind 18. Reikšmės p aplė imas ca a e is ico dei e mini che innominano le cose, ecc.: d uskos 3 Te mini con pap as aisiais pa ole si pa agonano sulla base del da i del diziona io accademico della lingua Li uania. 4 A ol e e minizzazione e specializzazione sono conside a i sepa a i modi di c eazione dei e mini (plg. Гринев 1993: 129132), qualche ol a ques i enominski non sono igo osamen e dis in i (ž . Татаринов 2006: 188189). 5 Negli scliaus i compe i i i i edu o il con enu o e mine. ojimas (Ta a ino 2006: 188). Ques o ipo di e mini in g uppo sop a u o Te minologia | 2007 | 14 127 JodelNo m 1, pa imen o Kind 13, k osnys Šimol 4, lubos (lubos e pe dangi) Šimol 4. Ques o è una gausiusių (suda o su penk adalį di u i unažodžių e minų) e più an ichi g uppi di e mini del pe iodo conside a o e mini gausiai a o i e XIX a. on i, ecc.: akmů LTP VI 56, smēlis LTP VI, e las LTP VI 56, ź i a LTP VI 125, siena LTP VI 125. Con i e mini di ques i g uppieli compi a a su ečdalis di u i i e mini composi i i, ad esempio: pie a a i iciale I 7, če pė molinė Kind 34, dailidinės du ys Kind 27, kalamoji dzelis ( e o e acciaio) JodelTechn 170, ke uo inė dzelis JodelTechn 185, lydy a dzelis JodelTechn 171, molio pluk inės g indys Ekz 4, ūgš ies nebijan is indas JodelTechn 144, pi minis dzelis I 2. P incipalmen e è e mini di siena (32), b i a (25), k osnis (16), molis (15), kamba ys (13), akmuo (9) specie dei nomi, ecc.: d ėb inė siena B až 2, lie inė s. Ekz 3, mollipė s. B až 1, ąs inė s. 8, uščia idu Kindė s. S a M 1922 II 17, i binėmold ebė s. B až 2, g alių b y ų s. 2; Reis bu n a molio b i a I 6, bene isbu n e p. Reis 14, o e djio in os p. Januš 16, g alia p. I 7, apda inė p. JodelNo m 2, s a ybna p. JodelNo m 2, ugniaa spa i p. JodelTechn 73, eidinė p. Ekz 5; k osnis su gasine ku ykla I 64, k. su k in ančia liepsna I 65, k. su pap as a ku ykla i 64, k. su pap as u padu I 64, k. sukamoji I 65; degin asis molis S a M 1923 I 18, очень liesas m. JodelTechn 117, m. con o eu išim I 15, sedėdinis m. I 3, semplice m. I 5, pe g assi m. Vanag 15, pe minky as m. JodelNo m 1, g igio m. JodelTechn 29, ignia spa us m. 5; in I pad onnica del la o o se nai dinomasis kamba ys Januš 14; ko ingas (išakijęs) acmuo JodelTechn 9, plokš inis a. / / Kind 29, skaldy as a. S a M 1922 I 18, uščia idu is a. JodelTechn 103. Nedidelę unica e odžių e mini della pa e cos i uiscono me a o iniai e me oniminiai e mini. In gene ale pa lando, me a o iniai e me oniminie e mini dis inguini sepa a o po ipiui seman ico dei e mini opiniam e mų kū imui (plg. Ta a ino 2006: 188). Nel caso della c eazione opinio e mini, solo in pa e si basa della pa ola seman ica mo i o agio al segnale seman ico ( e ium compa a ionis) (Ta a ino 2006: 188). Tu a ia nel nos o caso p incipalmen e si a a di e minizza e e pa icola men e specializza e le semplici pa ole dei signi ica i as e el ini (più su ques o si pa le à ul e io men e). In ques o g uppoe e l'assolu i a maggio anza cos i uiscono me a o iniai e mini. Me a o inii e mini si o ano, quando secondo de e mina i a ibu i i conce i speciali engono pa agona i con sempliosi e a enni i dei semplici conce i pa ole (Прохорова 1996: 42). Nag inėjamo pe iodo cos uzioni e minijoje daž- 128 Robe as S unžinas | 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... niausiai a enęs secondo gli ambien i umani: a) co po umano, ecc.: (g ūs u o) es a S a M 1923 I 20, ( obos) g iaučiai Kind 8, (s ogo) kup a S a M 1923 I 11, (k osnies) padas 15, Kind (į enginio) žandai S a M 1922 II 19; b) ogge i di abi azione, eg: g ėblys (cemen o maišymo į ankis) Šimol 71, (o o) guolis S a M 1923 I 16, pa alas (ž y o e cemen o s oksnis) JodelTechn 29, Kind 14, ž akė (du inio ku o amzdis) I 75; c) algį, ecc.: y ė (kalkių mišinys) S a M 1923 I 20, (plen o) plu a JodelTechn 29, ešla B až 1. Abbas anza meno sono e mini di e mini, innomina i secondo animali, ege azione e al e cose del mondo na u ale, eg.: bėb as (če pių e žimo p ie aisas) S a M 1922 II 18, ge ė S a M 1923 I 10, meška (kalimo p ie aisas) Ekz 3, s aigė Ekz 1, žiaunos JodelTechn 21; (mū o) žie ė S a M 1923 I 21, ži nis JodelTechn 77; u as (ply ų degino unelis) JodelTechn 135. Abs ak i e me a o o sono a e, ecc.: a dan i o za Ekz 3, o za c ea o e (jėga) JodelTechn 188. C onologijos i nominacijos pun o di is a maggio pa e me a o inių e minų non nuo a me a o o. Alcuni di lo o si possono i o a e e nelle p eceden i XIX c. on i, ecc.: gůlis LTP VI 172, kepu ē LTP VI 352, padas LTP VI 171, eszla LTP VI 167. Anche o iamen e, che g ande pa e dei e mini discussi è un de i a o seconda ia me a o ica nominazione. Ques i e mini possono esse e c ea i e minizzando (specializzando) le semplici pa ole di non ondamen ali e as e el ini signi ica i i oppu e liaudies e minus, eg.: ada a (pa e dell'appa ecchio) JodelTechn 85 ada a6 2. i balėlio me allico, gene almen e acu iu pun a, di di e se des inazioni e quindi di di e se appa enze; blynas (apsk i a o ma) JodelTechn 85 blynas 3. p k. qualsiasi supple o ogge i; pipa JodelNo m 5 pipa 5. amzdis; (g ūs u o) es a S a M 1923 I 20 es a 8. apsk i a, d ū esnė qualche pa e di cosa; an e io e; i šūnė, i šus; (o o) guolis S a M 1923 I 16 guolis 5. sluoksnis; (indo) gu klys JodelTechn 181 gu klys 4. indo, collo di bo iglia; [gegnių]7 pioi Reis 24 pioi 3. apa inė pa e di kokio ogge o; meška (kalimo appa a oisas) Ekz 3 meška 5. g elico con peskiu d ū galiu appa a aisas pe basliam įmuš i, moliui plūk i e pan. ; padas (asla) Kind 13 padas 3. plūk inė klojimo o pi kios asla, lai as, g endymas LKŽe. Ques o ale anche pe i e mini me a o ici deminu i i, eg.: aku ė (yda, duobu ė) Šimol 79, gal elė (de alės i šu inė dalis) JodelTechn 189, kepu ai ė ( am ik as skliau as) Ekz 4, (kalkių) ma škiniai S a M 1923 I 20. 6 Da omenys im i da Lie u ių kalbos žodino ele onico leidimo www.lkz.l 7 Lauž iniuose skliaus uose o ni e sudė inių e minų dėmenys. appaiko konk čiųjų me a o ų, me a o ico a incimen o è p incipalmen e Te minologia | 2007 | 14 129 Il isul a o della c eazione di e mini opinio po ebbe esse e solo alcuni e mini me onimini. Me onimija cambiamen o dei signi ica i i (semų kai os) secondo un ce o conce o di spazio, empo o agione in e connessione isul a o (Ta a ino 2006: 189). Nag inėjamoje ma e iale in me oniminia e mini secondo p iemonę į a dijany me odo di esecuzione dei la o i, ecc.: len a (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8, piau u as (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8. Ques i e mini sono c ea i secondo speci ici modelli me onimici della e minologia8, cioè non e minizia e pa ole della lingua comune. Su me a o is ici e me oniminiais e mini dei e mini composi i i suda y a nedaug. Te mini composė ini con ques i g uppielli di e mini cos i uiscono ci ca dieciadalì di u i i e mini composi i i, ecc.: e o ie dūdos JodelTechn 7, dūm aukio gal u ė Kind 18, plieninės ge ės JodelTechn 19, geležinis g ėblys JodelTechn 66, iobos g iaučiai Kind 8, gegnių kojos Reis 24, plen o plu a JodelTechn 29. La maggio pa e dei e mini monododoi (ci ca e qua ieli) cos i uiscono da iniai, ad esempio: addabimen o Ekz 3, a lošumas Ekz 4, sos ama Ekz 4, aukš ak osnė Šimol 74, ( a o) Kind g indinys 18, g ūdelis Kindlis įdėklis JodelTechn 190, į a Kindža 26, kas u as Šimol 24, kniedė JodelTechn 186, pabėgis JodelTechn 164, pašlis palangė p o JodelTechn 73, I a ža 22, Reis 7, a buildyba cou 80, 27, JodelTechn 137. Sulla base dei da i del diziona io della lingua Lie u ių si può a e ma e che la maggio pa e da inių sono ecchie pa ole della semplice lingua e come e minai essi possono esse e p esi dal i osios kalbos. Alcuni a edi che si possono i o a e nelle on i del XIX a., eg: p iemaisza LTP VI 166, piaus u as LTP VI 167. Pe an o in ques o caso oppo uno sa ebbe pa la e di e miniza imen o specializa imen o di de i i della lingua semplice e al i modi di c eazione di e mini seman ici. Te minizuo i e conside a e empo i ini abi ui ogge i, a ezzi, s a ini, pa i di essi e al i ogge i co ela i alla cos uzione, eg.: ( ėdinimo) al iinis S a M 20, 22, Ekz 4, dūm aukis Kind 16, dum u 1922 JodelTechn 180, du Kindpis 15, juodlubės Kind 25, kiau inė S a M 1923, I langinės 12, Kind JodelTechn 6, 8, pakulos 7, pas ogė Reis, pelen (k osnies I ė) Kind 15, pe as a a (pe da as) S a M 23, 1922 P P P ana a 1, B ažai Reis 2, iela as 18. Da ques o g uppo do ebbe dis ingue si specializza i, conc e esnę cos uzioni signi ica o acquisi ousio a i ogge i, appa ecchi 21, nomi, ad esempio: a ma a (s a ybos a lieka) JodelTechnonim (sijas) g aiža 8 Me onimini e mini possono esse e c ea i e secondo comuni linguaggi, e secondo speci ici e minologia me inius modelius (Прохорова 1996: 69). 130 Robe as S unžinas | 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... Kind 27, dalis) JodelTechn 132, (k osnies) pas ogė JodelTechn 69. A ski ą g upelę cos i uiscono e mini da iniai, ai quali ca a e is ico as e ėlimos del signi ica o. Qui le più equen i sono me a o iniai deminu y ai, eg: a delis (k osnies paku os laip elis) JodelTechn 39, langelis (k osnies anga) JodelTechn 135, (me allic) inklelis Reis 36, u elis (g io elis po b y ų k osnimi) JodelTechn 135, g inneliai (cemen o gumulėliai) JodelTechn 77. Anche menė ini e me oniminie secondo s e imkalbį modelį eikėjo nome […] nome s umen o c ea e e mini, eg.: džio in ojas (sika y as) JodelTechn 211, [kibi kščių] gaudy ojas S a M III 1922 19, [jėgos] jadin ojas JodelTechn 188. Dal linguaggio comune po e a esse e p esa e pa e dei conce i as a i i, es.: al ezza Kind 15, didumas Ekz 4, djio inimas JodelTechn 68, ispi azione I 73, (molio) kapojimas I 31, kie umas JodelTechn 8, (langų) ki imas S a III 1922, 10, (be ono) lais ymas Šimol 71, našumas JodelTechn 73, 200, puolimas ( empe a u as) JodelTechn Vanag 16. Mol i di lo o possono esse e o a i nelle menziona e ecchie on i, eg: ēdinimas LTP VI 166, dźio inimas LTP VI 168, d ēgnumas LTP VI 125, pliszimas LTP VI 58, densi à LTP VI 58, esis enza LTP VI 126. In alcuni casi è di icile de e mina e se da inys è e minizui o o di nuo a c eazione. ques o in pa icola e dice a si igua do anspozicina doybos signi ica o con enu i azionimažodžių e būd a džių abs ac us9 con i p eposaggi -imas/-ymas, -umas. Ques o ipo de iniai sono sos anzialmen e dello s esso con enu o, come e base pa ola, solo appa engono al ai pa e linguis ica e quindi di e isce il p op io sin aksine unzione (U bu is 1978: 165). Tokių edinių si può a e da ogni e bo e bo e agg edi o, eg: aušimas Ekz 4, colo azione Šimol 4, d ėgnumas Januš 17, djio inimas JodelTechn 68, elb inkimas JodelTechn 158, k ei umas Januš 21, minkymas I 25. Dal discussi pu yną a i o signi icamen o con enen i dei da inių si dis ingue p eesagga -imas/-ymas ediniai, ai quali ca a e is ico signi ica i i as e ėlims. Si a a secondo il modello di lingua semplice azione > azione isul a o c ea o me oniminici e mini, secondo azioni inse i an i ydas e al i conc e i sogge i, eg.: esc ipimen o (medgio yda) Kind 36, pe ūkimas (ge zies yda) 194, ig agima (medgio yda) JodelTechn 157, in e enisimas (pas a o pa e III) S a M 1922 10, p askė i Šimol (lo ys) 71, zaužimas (k ei ė) JodelTechn 200. Nedidelę pa e dei da ini può esse e conside a a naujada ai. La maggio pa e dei nuo iada 9 Pa lando di anspozicina daibi signi ica o con enen i e mini di soli o escludono solo a imazodžių as a i con p e ixhi -imasimas -ymas (plg. Umb asas 2005: 44; Kaulakienė 2006: 81). (medžio) g ūs u as Vanag 26, pakopa (lipynė) Ekz 3, paku a (ply ų džio yklos Te minologija | 2007 | 14 131 cos i uisce dū inie, ečiau pasi aiko p iesagų, galūnių edinių. Dū ini g uppo più di me à cos i uisce daik a a diniai sudu iniai e minini, i. e. e mini con daik a a diniu secondo sano, ecc.: bal dažai S a 1922M I 22, degply ė Januš 19, degu žemis S a M 1923 I 16, mū ąs is Ekz 4, skaldasmėlis Šimol 79, ske sšakė 40, Kindlia sku ama Ekz 4, 1922 S a M III 15. Šiek an o meno a i sono eiksmažodiniai sudu iniai e mini, ecc.: dūmadeng ė JodelTechn 135, dūmalinda S a M 1922 III 19, g ei maišė Šimol 87, ke mušė Kind 25, sienagulis S a M 1923 I 21, anden eikis JodelTechn 147, andensaikas Ekz 7, zemsėmė Ekz 5. P iesagų i galūnių edinių g upelėje più equen i sono i nomi del isul a o dell'azione con da ybos o man ais -mena, -snis, -alas, -a, -is, ecc.: ski s mena Ekz 6, slugsnis S a M 1923 I 20, už epal Kindas 33, apijuosa Kind 27, į alpa ( alpumas) S a M 1922 I 9, gulda Ekz 5, iša (a ma u a) Ekz 6, nuolužis Ekz 6. Nedidelę g upelę cos i uiscono nomi degli a ezzi con da ybos o man ais - ukas, -klis, - as, -a, ecc.: deng ukas (če pė) JodelNo m 5, įdėklis (žnyp as) JodelTechn 190, uš as (k ūsnis) I 57, застuma Kind 245. Pa ilioni sono azionimažodinės e a dažodinės ca a e is iche de en o i nomi, ecc.: glaus inė Ekz 4, upuolis Šimol 57. Su da iniais, specialmen e p eesaghi -imas/-ymas, -umas ediniais, suda y a la maggio pa e dei e mini composi i i. P incipalmen e sono i e mini esilienza (19), inse imen o (5), p o a (3) specie denominazioni, ecc.: esilienza a gniužimui JodelTechn 90, a. p essioni es e ne JodelTechn 147, a. ki pimui schli ei Ekz 17, a. p essioni p essimui JodelTechn 9, a. o imui Ekz 17, a. passaggio dell'acqua 9, a. p essioni medie JodelTechn 7, 14 imes a JodelTechn ma e ial a Ek empz 5; es pe la esis enza Šimol 66, ma e ialina di pie a a JodelTechn 24, 17, 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 17, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz 14, Ekz. Con nuo iada ai composi i e mini di sudi a a pochi, es. plokščias deng ukas S a M 1922 II 6, gegnės glaus inė Ekz 4, skliau aminė gegnės glaus inė Ekz 4, miš ioji gulda Ekz 5, železinis įdėklis S a M 1922 III III geležies išos Ekz 23, I 6, laip inis uš as 82. Nell'ambi o dell'a uale a osene si ede che g ande pa e della discussa e minia è sop a issu a ino a ques i gio ni. Ad esempio, più di me à (56%) dei e mini monododei si possono o a e nei a uali diziona i di e mini di cos uzione, ad esempio: džio ykla I 45, STŽ 134; gegnė JodelTechn 164, STŽ 165; guolis S a M 1923 I 16, STŽ; 184 izklo inė Ekz 1, STŽ 207; į a ža Kindėjimas 220; Šimol 26, 84, STŽ3; 25 minklė JodelTechn 117, ALSTŽ 267; muš u as Robe as S unžinas | 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija 132... 407; spyšimas I 14, ALSTŽ 42. Tu a ia in ques o caso do ebbe più pa la e sulla con o mi à dei e mini, poiché il con enu o dei e mini può esse e cambia o. Ad esempio, e mine appa as S a M 1922 I 8 a a o più ampiamen e nel signi ica o di abi azione casa, algykla Januš 40 dining oomio, e su a is Januš 8 sime ijos signi ica o. Fino a ques i gio ni è sop a issu o p incipalmen e dei nomi di conce i as a i (azione, p ocessi, p op ie à) come, ad esempio: aušimas Ekz 4, STŽ 61; dengimas Kind 32, STŽ 115; d ėgnumas Ekz 3, STŽ 126; i egola i à Kind 43, STŽ 356; lišimas I 14, ALSTŽ 42; udiimas Šimol 66, ALSTŽ 84; p essu imas JodelTechn 14, STŽ 544; p essu imas JodelSTŽ 6, ALSTŽ 267; aiso m JodelTechn 119, ALSTŽ 120. Pa lando di e mini che in ia niscono conc e i ogge i, bisogna di e che nonia pa e di lo o sono his o izmai, i. e. į a dija inu ilizzabilius cose, ecc.: akėčios (p ie aisas cemen ui maišy i) JodelTechnisas bėb as (če pių e žimo p ie a) S a M II 66, 1922 18, 1923 boba B až 9, ližė (lignimo į aisas) S a M I el 11, pimpelis (su p i iš u s ambalu) B až 5. quali e mini sono a chaizmai, i. e. al i, la s essa deno a à in a dijanci, e mini es um i e mini, eg.: apdabinam Ekz 3, apsloginam (app audimen o) JodelNo m 2, dūda ( amzdis) JodelTechn 29, glos imas (liggingim) S a M 1923, I 8, 11, e ėja imas (e dinimasis) JodelNo m 1, pabūklai (p ie aisai) Ekz 4, padabam (p ieziodel) Ekz 5, Eknel (plė ė) J Techn (Techno a ū a) Jodel 200, Kai 23, s s (nomen (apskaičia) Ekz (Ekz) Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, IŠVADOS 1. 19101937 m. s a ybos pe iodikos, mokslo publikacijose i p ak ikos knygelėse gausiai a o i lie u iški sa akilmiai i ne a pau iniai skolin iniai e minai. P incipali ca a e is iche della e minologia di cos uzione del pe iodo conside a o adizciškumas e i umas. 2. La e minizzazione del lessico o dina ia, pa icola men e specializzazione p incipali e minie di cos uzione modi di appa izione. Te minizzando (specializzando) i o dinuoi e mini è appa so e me a o inė s a ybos e minija, e la maggio pa e da inių. 3. Al i seman is ici modi di c eazione dei e mini e e minì aiba po e a esse e o mi a a solo non olė pa e dei e mini. Te minologia della nuo ada ù g uppo base la cos i uiscono sudu ini e mini e p eesaghi edini. JodelTechn 191, STŽ 351; p epa azimo Ekz 5, ALSTŽ 104; pe a a Kind 19, STŽ Te minologia | 2007 | 14 133 4. Nag inėjamo pe iodo compos a cos uzione e minija non è abbusi. Pe lo più composi i e mini di o ma a con e minizuo ai p os aisiais pa ole e eiksmažodžių bei būd a džių abs ac s. 5. Pa e dei e mini conside a i sono già obsole a e į a dija non ojamas conce i, u a ia mol i e mini di e min sono sop a issu i e sono u ilizza i nella a uale e minologia di cos uzione. ŠALTINIAI I I insk – Me uskaj lusukiniszkas.Pa aśzi aspa L.Iwiński, Vilnius, 1849–1862. LTP VI – Lie u ių au osp aei is.Ski as„Ausz os“šim ome ųsukakčiaipaminė i. Pa engė Jonas Dainauskas, chicago, 1983. II B až – B ažinskas J. Kaipi iškogalimas a y ipigiusi  e mingusūkio obesius, Vilnius, 1910. Ekz – S a ybos echniko eisemsįgy iekzamenųp og ama.Sud. A. Maciejauskas, Kaunas, 1923. i – I anauskas J. Ply ųgamybakaimoply inėse, Kaunas, 1932. Januš – Januše ičius P. Namai,jųjųs a ba, ie a,padėjimas,s ilius,medga,s a ymas, Vilnius, 1917. JodelTechn – Jodelė P . S a ybosmedžiagų echnologija, Kaunas, 1923. JodelNo m – Jodelė P . S a ybosmedžiagomsp iim ino mosi jomsbandy isąlygos, Kaunas, 1929. Kind – Kindu ys V. ūkiškų iobųs a ybos ado as, Kaunas, 1935. Reis – Reisonas J. Molios a yba, Kaunas, 1928. S a M 1922 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.]. S a M 1922 II – S a ybosmenasi  echnika [2 sąs.]. S a M 1922 III – S a ybosmenasi  echnika [3 sąs.]. S a M 1923 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.]. Šimol – Šimoliūnas J. S a yba. I omas: S a ybosmedžiagos, Kaunas, 1937. Vanag – Vanagai is R. ūkios a yba:ūkininkamsi s a ybosda bininkams ado ėlis, Šiauliai, 1922. Zubausk – Zubauskas K. S a ybosi bu ų a kymoįs a ymai, aisyklės, Tilžė, 1922. III ALSTŽ – Anglų–lie u iųkalbųs a ybos e minųžodynas. Spec. ed. A. Kudzys, Vilnius, 1993. LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas (e. leidimas, www.lkz.l ). STŽ – S a ybos e minųžodynas. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius, 2002. LITERATURA Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius. Kaulakienė A. 2006: Pi mojo lie u iško aukš osios mokyklos izikos ado ėlio e minija. Te minologija 13, Keinys S . 1980: Te minologijos 76–96. abėcėlė, Vilnius. Klima ičius J. 1996: Dai liaudies e minijos p esso scien i iche. Te minologia 3, 425. Umb asas A. 2005: Lie u ių eisės e minija 19181940 me ais (pag indinių kodeksų e minai), Vilnius. U bu is V. 1978: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius. Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва. КРР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва. Прохорова В 1996: Русскаятерминология(лексико-семантическоеобразование), Москва. Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение:энциклопедическийсловарь, Москва.