1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (iš turimų išteklių)

Te minologija | 2007 | 14 125 1910–1937 m. lie u iškoji s a ybos e minija (iš u imų iš eklių) RoBER As s UNŽiNAs Lie u iųkalbosins i u as Lie u iškoji s a ybos e minija, kaip i apsk i ai isa echnikos e minija, p adėjo o muo is XIX a. idu yje. To me o pe iodikos – L. I inskio kalendo ių (1846–1863), „Kelei io“ (1849–1880), „Auš os“ (1883– 1886) – mokslo populia inimo i ūkio pa a imų s aipsniuose ėmė as is s a ybos e minų, p z.: molis I insk 1849 31, namas I insk 1849 30, pli os degin os LTP VI 56, siena I insk 1849 31, ep uwas I insk 1849 31, ziame I insk 1862 45. XX a. pi moje pusėje spa čią s a ybos e minijos aidą lėmė specialiosios s a ybos li e a ū os (s a ybos mokomųjų knygų, s a ybos pe iodikos) a si adimas i apsk i ai s a ybos mokslo plė a – 1922 m. Kau- ne a ida y as Lie u os uni e si e as, ne ukus pasi odė pi mieji lie u iški s a ybos ado ėliai. Šiame s aipsnyje ap a iama 1910–1937 m. s a ybos mokslo, mokslo po- pulia inamųjų, s a ybos pe iodikos i k . leidinių (šal inių są ašą ž . s aips- nio pabaigoje) e minija kilmės, sanda os i aidos a ž ilgiais. Ti iamąją medžiagą suda o ski ingi1 1393 (806 ienažodžiai i 587 sudė iniai) sa o- sios pa eldė osios i skolin inės ne a p au inės leksikos pag indu suku i i sa os kalbos p iemonėmis pada y i e minai. Teminių g upių a ž ilgiu ai y a e minai, į a dijan ys s a inius i jų dalis (27%), medžiagas (20%), p iemones (17%), eiksmus, p ocesus, būsenas (16%), ypa ybes, sa ybes, dydžius (6%) i ki us su s a yba susijusius konk ečius daik us i abs akčius dalykus (14%). Kalban apie ienažodžius s a ybos e minus, isų pi ma minė inas se- man inis e minų kū imas. Seman inis e minų kū imas2 – nominacijos būdas, kai pag indinė e minų kū imo p iemonė y a žodžio seman inis plė- 1 Čia a ski ai neskaičiuojami a ian ai, . y. o maliosios, ą pačią unkciją a liekančios, egulia ių ga sinės sanda os ski ybių u inčios ų pačių kalbinių iene ų a mainos (КРР 2003: 107). 2 Vie oje e mino seman inis e minųkū imas(Гринев 1993: 129) a ojamas i e minas leksinisseman inis e minųkū imas (plg. Прохорова 1996: 8; Татаринов 2006: 188). 126 ojimas (Татаринов 2006: 188). Šio ipo e minų g upėje pi miausia ski ini e minizacijos būdu a si adę e minai. Te minizacija – pap as ųjų ( a mi- nių) žodžių a ki ų s ičių e minų e imas e minais (Gai enis 2002: 18), eikšmių išplė imas, susiau inimas, apibend inimas i ki oks modi ika imas i a ibojimas nuo ki ų eikšmių (Klima ičius 1996: 6). Žodžių seman inės plė os a ž ilgiu e minizacija gali apim i ne ieną e minologijos eiškinį: 1) pap as ųjų žodžių seman ikos isumos pe kėlimą į e minus (Татаринов 2006: 188), 2) pap as ųjų žodžių eikšmių specializaciją – susiau inimą a p aplė imą (Татаринов 2006: 188), 3) žodžių eikšmių pe kėlimą (Keinys 1980: 63–64; Gai enis 2002: 52). Pagal ai, kas pasaky a, pi miausia ski ini e minai, ku ie eikšme a i inka pap as uosius žodžius3, p z.: akmuo JodelNo m 2, aliejus Kind 32, anglis i 48, apušė Januš 18, ąžuolas Kind 7, dieman as JodelTechn 9, eglė Januš 18, Kind 7, molis Reis 1, pienasKind 50, pušis Januš 18, smėlys Januš 9, s iklas Ekz 3, ošis JodelTechn 156, žabai Vanag 28, žaba ai JodelTechn 29,ž y as Reis 13; bu as (gy enamasis namas) S a M1922 I 8, kamba ys Januš 14, kū ė Vanag 10, lubos Januš 15, namas (gy enamasis obesys) Zubausk 9, il as Ekz 1;če pė Šimol 72, g ebės as I 18, len a B až 2, ąs as Reis 24, sija Kind 14, siena Reis 1, (s ak os) šulas B až 10. Iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad ai daugiausia pag indines a ba pi mines pap as ųjų žodžių eikšmes a i inkan ys, į ai ias s a ybines medžiagas, s a inius, jų dalis, ki us s a ybos dalykus į a dijan ys e minai. A ski ai minė ini iš pap as ųjų žodžių specia- lizacijos4, . y. eikšmių susiau inimo a ba p aplė imo, a si adę e minai. Reikšmės susiau inimo a eju ienos są okos pa adinimo pe kėlimas į ki ą są oką yks a pagal pap as osios są okos bend uosius požymius, ačiau siau inamoje są okoje a si anda i ki ų, papildomų požymių (Прохорова 1996: 79). Tiksliau kalban , eikšmės susiau inimas būdingas labiau api- b ėž ą s a ybos eikšmę įgijusiems e minams, p z.: anga (langelis)5 Jodel- Techn 135, dėmė (ply os yda) JodelNo m 1, (pama ų) duobė Ekz 3, ka ys (pagaliai, an ku ių k aunama mediena) JodelTechn 161, (ply ų) k osnis i 18, kubilas JodelTechn 66, ma ka (duobė) S a M 1923 I 6, minklė (molio ešla) JodelTechn 117, (dažymo) pada gai Ekz 6, skylė Kind 18. Reikšmės p aplė imas būdingas daik ų klases į a dijan iems e minams, p z.: d uskos 3 Te minai su pap as aisiais žodžiais lyginami emian is akademinio Lie u iųkalbosžodyno duomenimis. 4 Ka ais e minizacija i specializacija laikomi a ski ais e minų kū imo būdais (plg. Гринев 1993: 129–132), ka ais šie eiškiniai g iež ai neski iami (ž . Татаринов 2006: 188–189). 5 Lenk iniuose skliaus uose pa ikslinamas e mino u inys. Robe as S unžinas | 1910–1937m.lie u iškojis a ybos e minija... Te minologija | 2007 | 14 127 JodelNo m 1, g indys Kind 13, k osnys Šimol 4, lubos(lubos i pe dangos) Šimol 4. Tai y a iena gausiausių (suda o apie penk adalį isų ienažodžių e - minų) i seniausių nag inėjamo laiko a pio e minijos g upių – e minai gausiai a o i i XIX a. šal iniuose, p z.: akmů LTP VI 56, smēlis LTP VI 56,s iklas LTP VI 56,ź i a LTP VI 125, siena LTP VI 125. Su šių g upe- lių e minais suda y a apie ečdalis isų sudė inių e minų, p z.: di b inis akmuo I 7, če pėmolinė Kind 34, dailidinėsdu ys Kind 27, kalamojigeležis (geležis i plienas) JodelTechn 170, ke uo inėgeležis JodelTechn 185, lydy- ageležis JodelTechn 171, moliopluk inėsg indys Ekz 4, ūgš iesnebijan is indas JodelTechn 144, pi minismolis I 2. Daugiausia y a e minų siena (32), ply a(25), k osnis(16), molis (15), kamba ys(13), akmuo(9) ūšinių pa adinimų, p z.: d ėb inėsiena B až 2, lie inės. Ekz 3, mollipės. B až 1, ąs inės. Kind 8, uščia idu ės. S a M 1922 II 17, i binė–mold ebės. B až 2, žaliųply ų s. Reis 2; deg amolioply a I 6, ge aiišdeg osp. Reis 14, o e džio in osp. Januš 16, žaliap. I 7, apda inėp. JodelNo m 2, s a ybinėp. JodelNo m 2, ugniaa spa ip. JodelTechn 73, eidinėp. Ekz 5; k osnissu dujineku ykla I 64, k.suk in ančialiepsna I 65, k.supap as aku ykla i 64, k.supap as upadu I 64, k.sukamoji I 65; degin asismolis S a M 1923 I 18, labailiesasm. JodelTechn 117, m.sus ip iu išimu I 15, nuosėdinism. I 3, pap as asism. I 5, pe  iebusm. Vanag 15, pe minky asm. JodelNo m 1, pilkasism. JodelTechn 29, ugniaa spa usm. I 5; s ečių / šeimininkės da bo / a nų / algomasis / kamba ys Januš 14; ko ingas(išakijęs)akmuo JodelTechn 9, plokš inisa. Kind 29, skaldy asa. S a M 1922 I 18, uščia i- du isa. JodelTechn 103. Nedidelę ienažodžių e minų dalį suda o me a o iniai i me oniminiai e minai. Apsk i ai kalban , me a o iniai i me oniminiai e minai ski ini a ski am seman inio e minų kū imo po ipiui – opiniam e minų kū imui (plg. Татаринов 2006: 188). T opinio e minų kū imo a eju ik iš dalies emiamasi žodžio seman ika – mo y uojamuoju seman iniu požymiu ( e - iumcompa a ionis) (Татаринов 2006: 188). Tačiau mūsų a eju daugiausia ai y a e minizuo i i ypač specializuo i pap as ieji pe kel inių eikšmių žodžiai (plačiau apie ai bus kalbama oliau). Šioje g upėje absoliučią daugumą suda o me a o iniai e minai. Me a- o inių e minų andasi, kai pagal am ik us požymius specialiosios są o- kos lyginamos su pap as osiomis i į a dijamos pap as ųjų są okų žodžiais (Прохорова 1996: 42). Nag inėjamo laiko a pio s a ybos e minijoje daž- 128 niausiai pasi aiko konk ečiųjų me a o ų, me a o inis į a dijimas daugiausia y a ykęs pagal žmogaus aplinkos daik us: a) žmogaus kūną, p z.: (g ūs u o) gal a S a M 1923 I 20, ( obos) g iaučiai Kind 8, (s ogo) kup a S a M 1923 I 11, (k osnies) padas Kind 15, (į enginio) žandai S a M 1922 II 19; b) bui- ies daik us, p z.: g ėblys (cemen o maišymo į ankis) Šimol 71, (o o) guolis S a M 1923 I 16, pa alas (ž y o i cemen o sluoksnis) JodelTechn 29, Kind 14, ž akė (dujinio ku o amzdis) I 75; c) algį, p z.: y ė (kalkių mišinys) S a M 1923 I 20, (plen o)plu a JodelTechn 29, ešla B až 1. Ge okai mažiau y a e minų, į a dy ų pagal gy ūnijos, augalijos i ki us gam os pasaulio daik us, p z.: bėb as (če pių e žimo p ie aisas) S a M 1922 II 18, ge ė S a M 1923 I 10, meška (kalimo p ie aisas) Ekz 3, s aigėEkz 1,žiaunos JodelTechn 21; (mū o)žie ė S a M 1923 I 21, ži nis JodelTechn 77; u as (ply ų degimo unelis) JodelTechn 135. Abs akčiosios me a o os y a e os, p z.: a dan ijėga Ekz 3, jėgoskū ėjas (jėga) JodelTechn 188. ch onologijos i nominacijos požiū iu dauguma me a o inių e minų nė a naujos me a o os. Kai ku iuos jų galima ap ik i i anks esniuose XIX a. šal iniuose, p z.: gůlis LTP VI 172, kepu ē LTP VI 352, padas LTP VI 171, eszla LTP VI 167. Taip pa aki aizdu, kad didelė ap a iamų e minų dalis y a an inės me a o inės nominacijos pada inys. Šie e minai gali bū i su- ku i e minizuojan (specializuojan ) pap as uosius nepag indinių i pe - kel inių eikšmių žodžius a ba liaudies e minus, p z.: ada a (p ie aiso dalis) JodelTechn 85 – ada a6 2. „me alinis i balėlis, pap as ai aš iu galu, į ai ios paski ies i odėl ski ingos iš aizdos“; blynas (apsk i a o ma) JodelTechn 85 – blynas 3. p k. „koks no s suplo as daik as“; dūda JodelNo m 5 – dūda 5. „ amzdis“; (g ūs u o) gal a S a M 1923 I 20 – gal a 8. „apsk i a, d ū- esnė kokio daik o dalis; p iekis; i šūnė, i šus“; (o o) guolis S a M 1923 I 16 – guolis 5. „sluoksnis“; (indo) gu klys JodelTechn 181 – gu klys 4. „indo, bu elio kaklas“; [gegnių]7 kojos Reis 24 – kojos 3. „apa inė kokio daik o dalis“; meška (kalimo p ie aisas) Ekz 3 – meška 5. „didelis su sunkiu d ū galiu p ie aisas basliams įmuš i, moliui plūk i i pan.“; padas (asla) Kind 13 – padas 3. „plūk inė klojimo a pi kios asla, lai as, g endymas“ LKŽe. Tai pasaky ina i apie me a o inius deminu y inius e minus, p z.: aku ė (yda, duobu ė) Šimol 79, gal elė (de alės i šu inė dalis) JodelTechn 189, kepu- ai ė ( am ik as skliau as) Ekz 4, (kalkių) ma škinėliai S a M 1923 I 20. 6 Duomenys im i iš Lie u iųkalbosžodyno elek oninio leidimo www.lkz.l 7 Lauž iniuose skliaus uose pa eik i sudė inių e minų dėmenys. Robe as S unžinas | 1910–1937m.lie u iškojis a ybos e minija... Te minologija | 2007 | 14 129 T opinio e minų kū imo ezul a as galė ų bū i ik kele as me oniminių e minų. Me onimija – eikšmių pasikei imo (semų kai os) pagal am i- k as są okų e d ės, laiko a p iežas ies sąsajas ezul a as (Татаринов 2006: 189). Nag inėjamoje medžiagoje me oniminiais e minais pagal p iemonę į a dijamas da bų a likimo būdas, p z.: len a (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8, piau u as (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8. Šie e minai suku i pagal speci inius e minologijos me oniminius modelius8, ai nė a e minizuo i pap as osios kalbos žodžiai. Su me a o iniais i me oniminiais e minais sudė inių e minų suda- y a nedaug. Sudė iniai e minai su šių g upelių e minais suda o apie dešim adalį isų sudė inių e minų, p z.: geležinėsdūdos JodelTechn 7, dūm aukiogal u ė Kind 18, plieninėsge ės JodelTechn 19, geležinisg ėblys JodelTechn 66, iobosg iaučiai Kind 8, gegniųkojos Reis 24, plen oplu a JodelTechn 29. Didžiausią ienažodžių e minų dalį (apie is ke i adalius) suda o da i- niai, p z.: apdabinimas Ekz 3, a lošumas Ekz 4, a ama Ekz 4, aukš ak osnė Šimol 74, ( a o)g indinys Kind 18, g ūdelis Kind 41, įdėklis JodelTechn 190, į a ža Kind 26, kas u as Šimol 71, kniedė JodelTechn 186, pabėgis JodelTechn 164, palangė Reis 24, pašlai ė Kind 27, p o a pis JodelTechn 73, są a ža Reis 22, s a yba Reis 7, aukaI 80, uždanga JodelTechn 137. Remian is Lie u iųkalbosžodyno duomenimis galima eig i, kad dauguma da inių y a seni pap as osios kalbos žodžiai i kaip e minai jie gali bū i paim i iš gy osios kalbos. Kai ku iuos da inius galima ap ik i XIX a. šal- iniuose, p z.: p iemaisza LTP VI 166, piaus u as LTP VI 167. Todėl šiuo a eju ikslinga bū ų kalbė i apie pap as osios kalbos da inių e miniza i- mą – specializa imą i ki us seman inio e minų kū imo būdus. Te mini- zuo ais laiky ini įp as ų bui ies daik ų, į ankių, s a inių, jų dalių i ki ų su s a yba susijusių daik ų pa adinimai, p z.: ( ėdinimo) aukš inis S a M 1922 III 20, dang is (s ogas) Ekz 4, dūm aukis Kind 16, dum u ė JodelTechn 180, duonkepis Kind 15, juodlubės Kind 25, kiau inė S a M 1923 I 21, langinės Kind 12, len yna JodelTechn 68, pakulos Kind 7, pas ogė Reis 45, peleninė (k osnies skylė) Kind 15, pe da as (pe a a) S a M 1922 III 23, pluk u as B až 1, p iemaiša Reis 2, iela I 18. Iš šios g upės eikė ų išski i specia- lizuo us, konk e esnę s a ybos eikšmę įgijusius į ai ių daik ų, p ie aisų pa adinimus, p z.: a ma a (s a ybos a lieka) JodelTechn 21, (sijos) g aiža 8 Me oniminiai e minai gali bū i ku iami i pagal įp as us kalbos, i pagal speci inius e minologijos me oni- minius modelius (Прохорова 1996: 69). 130 Kind 27, (medžio) g ūs u as Vanag 26, pakopa (lipynė) Ekz 3, paku a (ply ų džio yklos dalis) JodelTechn 132, (k osnies) pas ogė JodelTechn 69. A ski ą g upelę suda o e minai da iniai, ku iems būdingas eikšmės pe - kėlimas. Čia dažniausi y a me a o iniai deminu y ai, p z.: a delis (k osnies paku os laip elis) JodelTechn 39,langelis (k osnies anga) JodelTechn 135, (me alinis) inklelis Reis 36, u elis (g io elis po ply ų k osnimi) JodelTechn 135, ži neliai (cemen o gumulėliai) JodelTechn 77. Taip pa minė ini i me- oniminiai pagal s e imkalbį modelį eikėjopa adinimas–>ins umen opa- adinimas suku i e minai, p z.: džio in ojas(sika y as) JodelTechn 211, [ki- bi kščių]gaudy ojas S a M 1922 III 19, [jėgos] žadin ojas JodelTechn 188. Iš pap as osios kalbos galėjo bū i paim a i dalis abs akčiųjų są okų, p z.: aukš umas Kind 15, didumas Ekz 4, džio inimas JodelTechn 68, išga a imas I 73, (molio)kapojimas I 31, kie umas JodelTechn 8, (langų) ki imas S a M 1922 III 10, (be ono) lais ymas Šimol 71, našumas JodelTechn 73, ( empe a ū os) puolimas JodelTechn 200, s ip umas Vanag 16. Nemažai jų galima as i minė uose senuosiuose šal iniuose, p z.: ēdinimas LTP VI 166, dźio inimas LTP VI 168, d ēgnumasLTP VI 125, pliszimas LTP VI 58, ankumas LTP VI 58, i umas LTP VI 126. Kai ku iais a ejais sunku nus a y i, a da inys y a e minizuo as, a naujai suku as. ypač ai pasaky ina apie anspozicinę da ybos eikšmę u in- čius eiksmažodžių i būd a džių abs ak us9 su p iesagomis -imas/-ymas, -umas. Šio ipo da iniai iš esmės y a o pa ies u inio, kaip i pama inis žodis, ik p iklauso ki ai kalbos daliai i odėl ski iasi sa o sin aksine unk- cija (U bu is 1978: 165). Tokių edinių galima pada y i iš kiek ieno eiks- mažodžio i būd a džio, p z.: aušimas Ekz 4, dažymas Šimol 4, d ėgnumas Januš 17, džio inimas JodelTechn 68, išb inkimas JodelTechn 158, k ei umas Januš 21, minkymas I 25. Iš ap a ųjų g yną eiksmo eikšmę u inčių da inių išsiski ia p iesagos -imas/-ymas ediniai, ku iems būdingas eikšmės pe kėlimas. Tai pagal pa- p as osios kalbos modelį eiksmas–> eiksmo ezul a as suku i me oniminiai e minai, pagal eiksmus į a dijan ys ydas i ki us konk ečius dalykus, p z.: išk ypimas(medžio yda) Kind 36, pe ūkimas (geležies yda) 194, užga imas (medžio yda) JodelTechn 157, įsikišimas (pas a o dalis) S a M 1922 III 10, p askė imas (lo ys) Šimol 71, užlaužimas (k ei ė) JodelTechn 200. Nedidelę da inių dalį galima laiky i naujada ais. Didžiąją naujada ų dalį 9 Kalban apie anspozicinę da ybos eikšmę u inčius e minus pap as ai išski iami ik eiksmažodžių abs- ak ai su p iesagomis -imas / -ymas (plg. Umb asas 2005: 44; Kaulakienė 2006: 81). Robe as S unžinas | 1910–1937m.lie u iškojis a ybos e minija... Te minologija | 2007 | 14 131 suda o dū iniai, ečiau pasi aiko p iesagų, galūnių edinių. Dū inių g upėje daugiau nei pusę suda o daik a a diniai sudu iniai e minai, . y. e minai su daik a a diniu an uoju sandu, p z.: bal dažai S a M 1922 I 22, degply ė Januš 19, degu žemis S a M 1923 I 16, mū ąs is Ekz 4, skaldasmėlis Šimol 79, ske sšakė Kind 40, skliau ama Ekz 4, ugniasienis S a M 1922 III 15. Šiek iek e esni y a eiksmažodiniai sudu iniai e minai, p z.: dūmadeng ė JodelTechn 135, dūmalinda S a M 1922 III 19, g ei maišė Šimol 87, ke - mušė Kind 25, sienagulis S a M 1923 I 21, anden eikis JodelTechn 147, andensaikas Ekz 7, žemsėmė Ekz 5. P iesagų i galūnių edinių g upelėje dažniausi y a eiksmo ezul a o pa adinimai su da ybos o man ais -mena, -snis, -alas, -a , -is, p z.: ski s - mena Ekz 6, slugsnis S a M 1923 I 20, už epalas Kind 33, apijuosaKind 27, į alpa ( alpumas) S a M 1922 I 9, guldaEkz 5, iša (a ma ū a) Ekz 6, nuolužis Ekz 6. Nedidelę g upelę suda o į ankių pa adinimai su da ybos o man ais - ukas, -klis, - as, -a, p z.: deng ukas (če pė) JodelNo m 5, įdė- klis (žnyp as) JodelTechn 190, uš as (k ūsnis) I 57, užs uma Kind 245. Pa ieniai y a eiksmažodinės i a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z.: glaus inė Ekz 4, upuolis Šimol 57. Su da iniais, ypač p iesagų -imas/-ymas, -umas ediniais, suda y a di- džiausia sudė inių e minų dalis. Daugiausia y a e minų a spa umas(19), į empimas(5), bandymas(3) ūšinių pa adinimų, p z.: a spa umasgniužimui JodelTechn 90, a. išo iniamslėgimui JodelTechn 147, a. ki pimuišli ei Ekz 17, a. slėgimui / spaudimui JodelTechn 9, a. sukimui / empimui Ekz 17, a. andensp aleidimui I 9, a. idujiniamslėgimui JodelTechn 147, laikinas a. JodelTechn 24, medžiagos a. Ekz 5; iš idinisį empimas Šimol 66, leis inas akmens į. JodelTechn 24, leis inasis į.gniužimui / empimui Ekz 17, medžia- gos į. Ekz 17; ko ingumo / pa a umobandymas JodelTechn 146, i umo b. JodelTechn 145. Su naujada ais sudė inių e minų suda y a nedaug, p z.: plokščiasdeng ukas S a M 1922 II 6, gegnėsglaus inė Ekz 4, skliau aminė gegnės glaus inė Ekz 4, miš iojigulda Ekz 5, geležinisįdėklis S a M 1922 III 23, geležies išos Ekz 6, laip inis uš as I 82. Daba inės a osenos a ž ilgiu ma y i, kad didelė ap a iamos e minijos dalis išliko iki šių dienų. Pa yzdžiui, daugiau nei pusę (56%) ienažodžių e minų galima as i daba iniuose s a ybos e minų žodynuose, p z.: džio- ykla I 45, STŽ 134; gegnė JodelTechn 164, STŽ 165; guolis S a M 1923 I 16, STŽ 184; išklo inė Ekz 1, STŽ 207; į a ža Kind 26, STŽ 220; kie ė- jimas Šimol 84, STŽ 253; minklė JodelTechn 117, ALSTŽ 267; muš u as 132 JodelTechn 191, STŽ 351; pa uošimas Ekz 5, ALSTŽ 104; pe a a Kind 19, STŽ 407; plyšimas I 14, ALSTŽ 42. Tačiau šiuo a eju daugiau eikė ų kalbė i apie e minų aiškos a i ikimą, nes e minų u inys gali bū i paki ęs. Pa yzdžiui, e minas bu as S a M 1922 I 8 a o as pla esne gy enamo- jonamo eikšme, algykla Januš 40 – algomojokamba io, o su a is Januš 8 – sime ijos eikšme. Iki šių dienų daugiausia išliko abs akčiųjų są okų ( eiksmų, p ocesų, ypa ybių) pa adinimų, p z.: aušimas Ekz 4, STŽ 61; dengimas Kind 32, STŽ 115; d ėgnumas Ekz 3, STŽ 126; nelygumas Kind 43, STŽ 356; plyšimas I 14, ALSTŽ 42; ūdijimas Šimol 66, ALSTŽ 84; slėgimas JodelTechn 14, STŽ 544; spaudimas JodelNo m 6, ALSTŽ 267; ąsumas JodelTechn 119, ALSTŽ 120. Kalban apie konk ečius daik us į a dijančius e minus, eikia pasaky i, kad nemaža jų dalis y a is o izmai, . y. į a dija nebe a ojamus daik us, p z.: akėčios (p ie aisas cemen ui maišy i) JodelTechn 66, bėb as (če pių e žimo p ie aisas) S a M 1922 II 18, boba B až 9, ližė (lyginimo į aisas) S a M 1923 I 11, pimpelis ( i elė su p i iš u s ambalu) B až 5. Kai ku ie e minai y a a chaizmai, . y. ki ų, ą pa į deno a ą į a dijančių, e minų išs um i e mi- nai, p z.: apdabinimas Ekz 3, apsloginimas (apspaudimas) JodelNo m 2, dūda ( amzdis) JodelTechn 29, glos imas (lyginimas) S a M 1923 I 11, iš ėja i- mas ( ėdinimasis) JodelNo m 1, pabūklai (p ie aisai) Ekz 4, padabinimas (p iežiū a) Ekz 5, plėnelė (plė ė) JodelTechn 23, ( empe a ū os) puolimas JodelTechn 200, sugal ojimas (apskaičia imas) Ekz 8, susiėmimas (kie ėji- mas) JodelTechn 85, su a is (sime ija) Januš 8, su ienymas (sujungimas) Ekz 8, ugniesnebijojimas JodelTechn 8, eida imas (apmušimas) Ekz 5. IŠVADOS 1. 1910–1937 m. s a ybos pe iodikos, mokslo leidiniuose i p ak ikos knygelėse gausiai a o i lie u iški sa akilmiai i ne a p au iniai skolin iniai e minai. Pag indiniai nag inėjamo laiko a pio s a ybos e minijos b uo- žai – adiciškumas i gy umas. 2. Pap as osios leksikos e minizacija, ypač specializacija – pag indiniai s a ybos e minijos a si adimo būdai. Te minizuojan (specializuojan ) pa- p as uosius žodžius a si ado i me a o inė s a ybos e minija, i didžioji dalis da inių. 3. Ki ais seman iniais e minų kū imo būdais i e minų da yba galėjo bū i suda y a ik nedidelė e minų dalis. Te minologijos naujada ų g upės pag indą suda o sudu iniai e minai i p iesagų ediniai. Robe as S unžinas | 1910–1937m.lie u iškojis a ybos e minija... Te minologija | 2007 | 14 133 4. Nag inėjamo laiko a pio sudė inė s a ybos e minija nė a gausi. Dau- giausia sudė inių e minų suda y a su e minizuo ais pap as aisiais žodžiais i eiksmažodžių bei būd a džių abs ak ais. 5. Dalis nag inėjamų e minų jau y a pasenę i į a dija ne a ojamas są okas, ačiau daugelis e minų išliko i y a a ojami daba inėje s a ybos e minijoje. ŠALTINIAI I I insk – Me uskaj lusukiniszkas.Pa aśzi aspa L.Iwiński, Vilnius, 1849–1862. LTP VI – Lie u ių au osp aei is.Ski as„Ausz os“šim ome ųsukakčiaipaminė i. Pa engė Jonas Dainauskas, chicago, 1983. II B až – B ažinskas J. Kaipi iškogalimas a y ipigiusi  e mingusūkio obesius, Vilnius, 1910. Ekz – S a ybos echniko eisemsįgy iekzamenųp og ama.Sud. A. Maciejauskas, Kaunas, 1923. i – I anauskas J. Ply ųgamybakaimoply inėse, Kaunas, 1932. Januš – Januše ičius P. Namai,jųjųs a ba, ie a,padėjimas,s ilius,medga,s a ymas, Vilnius, 1917. JodelTechn – Jodelė P . S a ybosmedžiagų echnologija, Kaunas, 1923. JodelNo m – Jodelė P . S a ybosmedžiagomsp iim ino mosi jomsbandy isąlygos, Kaunas, 1929. Kind – Kindu ys V. ūkiškų iobųs a ybos ado as, Kaunas, 1935. Reis – Reisonas J. Molios a yba, Kaunas, 1928. S a M 1922 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.]. S a M 1922 II – S a ybosmenasi  echnika [2 sąs.]. S a M 1922 III – S a ybosmenasi  echnika [3 sąs.]. S a M 1923 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.]. Šimol – Šimoliūnas J. S a yba. I omas: S a ybosmedžiagos, Kaunas, 1937. Vanag – Vanagai is R. ūkios a yba:ūkininkamsi s a ybosda bininkams ado ėlis, Šiauliai, 1922. Zubausk – Zubauskas K. S a ybosi bu ų a kymoįs a ymai, aisyklės, Tilžė, 1922. III ALSTŽ – Anglų–lie u iųkalbųs a ybos e minųžodynas. Spec. ed. A. Kudzys, Vilnius, 1993. LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas (e. leidimas, www.lkz.l ). STŽ – S a ybos e minųžodynas. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius, 2002. LITERATūRA Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijosi  a kybosme menys, Vilnius. Kaulakienė A. 2006: Pi mojo lie u iško aukš osios mokyklos izikos ado ėlio e minija. – Te minologija 13, 76–96. Keinys S . 1980: Te minologijosabėcėlė, Vilnius. Klima ičius J. 1996: Nuo liaudies e minijos p ie mokslinės. – Te minologija 3, 4–25. Umb asas A. 2005: Lie u ių eisės e minija1918–1940me ais(pag indiniųkodeksų e minai), Vilnius. U bu is V. 1978: Žodžiųda ybos eo ija, Vilnius. Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва. КРР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва. Прохорова В 1996: Русскаятерминология(лексико-семантическоеобразование), Москва. Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение:энциклопедическийсловарь, Москва.