scieee Open visual document viewer

1910–1937 m. lietuviškoji statybos terminija (iš turimų išteklių)

Robertas Stunžinas

Full text

Te minología | 2007 | 14 125 19101937 m. lie u iškoji s a ybos e minija (de los ecu sos disponibles) RoBER Á s UNŽiNAs Ins i u o de lenguas Lie u ių Lie u os s a ybos e minija, como y en gene al oda e minija de écnica, mediados del siglo XIX. To me o pe iodikos L. I inskio1886) a ículos de calenda io (1846-63, […]Kelei io[…]189-1880), […]Auš os[…] empeza on3[…] o mo is a popula ización de la ciencia y consejos económicos […] empezó a encon is e m 1849 de cons ucción, ej.: molis I insk (1849, 31, 1862 I insk 30, pli osas 56, quemin as LTP VI (1849), siena I insk (189, 31, I insk, 31, ep uas, I insk 45, ziame I insk. A. XX en la p ime a mi ad la ápida e olución de la e minología de la cons ucción lėmė la apa ición de la li e a u a especial de la cons ucción (cons ucciones mokomųjų knygų, cons ucciones pe iodikos) y en gene al la cons ucción ciencia expansión 1922 m. Kaune a e is a la Uni e sidad de Li uania, no a de apa eció p ime os lie u iški s a ybos ado ėliai. En es e a ículo se abo da 19101937 m. la cons ucción de la ciencia, ciencia popula izados, la cons ucción pe iodicos y k . publicaciones (šal inių są ašą ž . s aipsnio pabaigoje) e minija de o igen, sanda os y aidos aspekgiais. In es iamąja ma e ial la componen dis in os1 1393 (806 mono e odíos y 587 compues os) su p opia he edė osis y p es in ines noa p au icas lexicikos pag undo c ea y sus p opios medios lingüís icos hace e mininas. Respec o a g upos emá icos, se a a de é minos que nomb an edi icios y sus pa es (27%), ma e iales (20%), medios (17%), acciones, p ocesos, es ados (16%), peculia idades, p opiedades, magni udes (6%) y o os elacionados con la cons ucción obje os conc e os y abs accciones (14%). Hablando de una oodžius e minos de cons ucción, sob e odo menė inas seman ínico e minos c eación. Semán ico e míac eación2 mane a de nominación, cuando p incipal he amien a de e míac eación es la palab a semán ica desa oll1 Aquí no se cuen an po sepa ado a ian es, i. e. o maliosas, la misma unción exigiendo, egula es sonidas sanda os di e encias que ienen las mismas unidades lingüís icas a mainas (КРР 2003: 107). 2 En luga del é mino seman ísimo e mín de c eación (Гринев 1993: 129) se u iliza y el é mino leksinis seman ísimo e mín de c eación (plg. Прохорова 1996: 8; Татаринов 2006: 188). Robe as S unžinas | 126 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... ski ini e minización mane a su gidas e mininai. Te minización simples ( a minių) palab as o o os ámbi os e minos e imas e minis (Gai enis 2002: 18), signi icaciones ampliadas, susu inción, gene alización y o a modi icación y a ibución de o os signi icados (Klima ičius 1996: 6). Con espec o a la expansión semán ica de palab as e minización puede inclui más uno enómeno de e minología: 1) simples palab as semán ica o alidad asladélimá á e minus (Ta a ino 2006: 188), 2) simples palab as signi ica i os especializació susau inimien o o p aplė imă (Ta a ino 2006: 188), 3) palab as signi ica i os asladélimá (Keinys 1980: 6364; Gai enis 2002: 52). Según lo dicho, deben e e i se p incipalmen e é minos que en signi icado co espondan a las palab as o dina ias3, e.g.: pied a JodelNo m 2, aliejus 32, Kind englis i 48, apušėš Janu 18, ąžuolas Kind 7, dieman as JodelTechn 9, eglėš 18, 7, Kindis Reis 1, molis 50, Kindis pušš 18, a enós 3, Januš 9, 1922 Ekz, ošis JodelTechn 156, žabai Vanag 28, žaba ai JodelTechn 29, ž y as Reis 13; apa as (casas esidenciales) S a I, 8, Vanagis 14, Jan 14, 15, 15, Zu us, Zu as, Zu as, Zu as, Zu as, Zu as, B es , B es , B es , B es , B es , B es , e c. De los ci ados ejemplos se e, que se a a p incipalmen e p incipales o p imas signi icados de palab as simples co espondien es, di e sos ma e iales de cons ucción, cons uc i os, sus pa es, o os emas de cons ucción į a dijan ys e minos. A ski ai menė ini de simples palab as de especializaciones4, . y. signi ica i os susiau inimo o p aplė imo, su gidé e mininai. Reikšmės susiau inación caso el aslado del nomb e de un concep o a o o concep o se ealiza según la simple concep o de los asgos gene ales, pe o en el concep o más es echo apa ece y o os, de asgos adicionales (Прохорова 1996: 79). Más conc e amen e hablando, el es echamien o de signi icado es ca ac e ís ico de é minos que han adqui ido una más de inida signi icación de cons ucción, ej.: anga (langelis)5 JodelTechn 135, dėmė (ply os yda) JodelNo m 1, (pama ų) duobė Ekz 3, ka ys (pagalias, sob e las cuales k aunama mediena) JodelTechn 161, (ply ų) k osnis i 18, kubilas JodelTechn 66, ma ka (duobė) S a M 1923 I 6, minklė (molio ešla) JodelTechn 117, (dažymo) pada gai Ekz 6, skylė Kind 18. Reikšmės p aplė imas ca ac e ís ico de daik ų klases į a dijan iems e minos, ej.: d uskos 3 Te minai con pap as aisiais palab as se compa an basado basado del académico dicciona io de la lengua Lie u ių. 4 A eces e minización y especialización se conside an a sepa ados modos de c eación de é minos (plg. Гринев 1993: 129132), a eces es os enóškinya es ic amen e no se dis inguen (ž . Татаринов 2006: 188189). 5 En los lc liaus os de ca k n e isan el con enido del é mino. ojimas (Ta a ino 2006: 188). Es e ipo de e minos g upo en p ime luga Te minología | 2007 | 14 127 JodelNo m 1, suelo Kind 13, k osnys Šimol 4, lubos (lubos y pe dangos) Šimol 4. Es o es una gausiusių (suda o sob e penk adalį de odos unajodžių e minų) y más an iguas del pe íodo conside ado e minijos g upių e mininai gausiai a o i i XIX a. uen es, ej.: akmů LTP VI 56, smēlis LTP VI idklas LTP VI 56, ź i a LTP VI 125, siena LTP VI 125. Con los é minos de es os g uposeles cons i uída sob e ečdalis de odos los é minos compues os, po ejemplo: pied a a i icial I 7, če pė molinė Kind 34, dailidinės du ys Kind 27, kalamoji želis (hie žis y ace o) JodelTechn 170, ke uo inė želis JodelTechn 185, lydy a želis JodelTechn 171, molio pluk inės g indys Ekz 4, ūgš ies nebijan is indas JodelTechn 144, p imis molis I 2. P incipalmen e es e minos siena (32), pli a (25), k osnis (16), molis (15), kamba ys (13), akmuo (9) especies de denominaciones, ej.: d ėb inė siena B až 2, lie inė s. Ekz 3, mollipė s. B až 1, ąs inė s. 8, uščia idu Kindė s. S a M 1922 II 17, i binėmold ebė s. B až 2, zales b y ų s. 2; Reis quem a molio b y a I 6, bien escolg as p. Reis 14, o e djio in os p. Januš 16, e de p. I 7, apda inė p. JodelNo m 2, cons ucybinė p. JodelNo m 2, ugniaa spa i p. JodelTechn 73, eidinė p. Ekz 5; k osnis con gasine ku ykla I 64, k. su k in ančia liepsna I 65, k. su pap as a ku ykla i 64, k. con pap as u padu I 64, k. sukamoji I 65; degin asis molis S a M 1923 I 18, muy liesas m. JodelTechn 117, m. con ue eu išim I 15, sedėdinis m. I 3, comúnasis m. I 5, po g asas m. Vanag 15, pe minky as m. JodelNo m 1, g isoso m. JodelTechn 29, esis en e al uego m. 5; in I amoimininkės da bo se nų algomasis kamba ys Januš 14; ko ingas (išakijęs) akmuo JodelTechn 9, plokš inis a. / / Kind 29, skaldy as a. S a M 1922 I 18, uščia idu is a. JodelTechn 103. Nedidelę una oodžių e minos pa e cons i uye me a o iniai y me oniminiai e mininos. En gene al hablando, me a o iniai y me oniminías é minos dis inguini sepa im po ipiui del é mino seman inio opiniam e minų kū imui (plg. Ta a ino 2006: 188). En el caso de la c eación de é minos opino sólo en pa e se basa de la palab a semán ica mo i uojamuyo semán ico a ibu o ( e ium compa a ionis) (Ta a ino 2006: 188). Sin emba go, en nues o caso p incipalmen e se a a de e miniza y especialmen e especializa sencillas palab as de signi icados pe kel ines (plácidamen e de es o se habla á más adelan e). En es e g upo en la absolu a mayo ía cons i uyen me a o iniai é minos. Me a o inos e minos hallan, cuando según cie os asgos los concep os especiales se compa an con simplesos y ad e iban de simples concep os palab as (Прохорова 1996: 42). Nag inėjamo pe íodo e minía de cons ucción daž- 128 Robe as S unžinas | 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... niausiai ykęs según el ambien e humano de las cosas: a) cue po humano, ej.: (g ūs u o) cabeza S a M 1923 I 20, ( obos) g iaučiai Kind 8, (s ogo) kup a S a M 1923 I 11, (k osnies) padas 15, Kind (į enginio) jandai S a M 1922 II 19; b) obje os bui elys, ej.: g ėblys (cemen o maišymo į ankis) Šimol 71, (o o) guolis S a M 1923 I 16, pa alas (ž y o y cemen o capoksnis) JodelTechn 29, Kind 14, ž akė (dujino ku o ubozdis) I 75; c) algį, ej.: y ė (kalkių mišinys) S a M 1923 I 20, (plen o) plu a JodelTechn 29, ešla B až 1. Mucho menos hay é minos de, ing esados po animales, ege ación y o as cosas del mundo na u al, ej.: bėb as (če pių e žimo p ie aisas) S a M 1922 II 18, ge ė S a M 1923 I 10, meška (kalimo p ie aisas) Ekz 3, s aigė Ekz 1, žiaunos JodelTechn 21; (mū o) žie ė S a M 1923 I 21, ži nis JodelTechn 77; u as (ply ų deguso unelis) JodelTechn 135. Abs ak i as me á o as son a as, ej.: a dan i ue za Ekz 3, ue za c eado (jėga) JodelTechn 188. C onologías y nominación pun o de is a la mayo ía de los e minos me a o icos no hay nue as me á o as. Algunos de ellos se pueden localiza y en emp anos siglos XIX. uen es, ej.: gůlis LTP VI 172, kepu ē LTP VI 352, padas LTP VI 171, eszla LTP VI 167. También ob iamen e, que g an pa e de los é minos discu idos es la consecuencia de la segunda nominación me a ó ica. Es os é minos pueden se c eados e minizando (specializando) simples palab as de no undamen ales y ans e el ines signi icanzas o liaudies e minus, ej.: ada a (pa e del apa a o) JodelTechn 85 ada a6 2. i balėl me álico, gene almen e agud iu ex emo, de di e sos p opósi os y po an o de di e en e apa iencia; blynas (apsk i a o ma) JodelTechn 85 blynas 3. p k. algunas suplo as cosas; pipa JodelNo m 5 pipa 5. amzdis; (g ūs u o) cabeza S a M 1923 I 20 cabeza 8. apsk i a, d ū esnė kokio pa e de la cosa; delan e; i šūnė, i šus; (o o) guolis S a M 1923 I 16 guolis 5. sluoksnis; (indo) gu klys JodelTechn 181 gu klys 4. indo, cuello de bo ella; [gegnių]7 pios Reis 24 pios 3. apa inė pa e kokio de cosa; meška (kalimo ape aisas) Ekz 3 meška 5. g el con peskiu d ū galiu dise aisas basliams įmuš i, moliui plūk i y pan. ; padas (asla) Kind 13 padas 3. plūk inė klojimo o pi kios asla, lai as, g endymas LKŽe. Lo mismo puede deci se de los é minos deminu i os me apó icos, ej.: aku ė (yda, duobu ė) Šimol 79, gal elė (de alės i šu inė dalis) JodelTechn 189, kepu ai ė ( am ik as skliau as) Ekz 4, (kalkių) ma škiniai S a M 1923 I 20. 6 Da omenys im i de Lie u ių kalbos žodino elec ónico leidimo www.lkz.l 7 Lauž iniuose skliaus uose pa eik i sudė inių e minų dėmenys. pasaiiko konk ečiųjų me a o ų, me a o ico į a dijimas p incipalmen e es Te minología | 2007 | 14 129 El esul ado de la c eación de e minos opinio pod ía se sólo unos pocos me onimínicos e minos. Me onimía cambio de signi icados (semų kai os) según cie o concep o de espacio, iempo o azón de la conexión esul ado (Ta a ino 2006: 189). Nag inėjamoje ma e iaje en me oniminiais é minos según p iemonę į a dia se modo de ealización de abajos, ej.: len a (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8, piau u as (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8. Es os é minos c eados según especí icos e minologías me oniminius modelius8, es deci no e minizui palab as de la lengua común. Con me a o ís icos y me oniminiais e minos compues os e minos suda y a nedaug. Los é minos compues os con los é minos de es os g upillos o man ap oximadamen e diezadalí de odos los é minos compues os, ej.: e oca iles dūdos JodelTechn 7, dūm aukio gal u ė Kind 18, hie eninės ge ės JodelTechn 19, železinis g ėblys JodelTechn 66, iobos g iaučiai Kind 8, gegnių kojos Reis 24, plen o plu a JodelTechn 29. La mayo pa e de los é minos monodójicos (ap oximadamen e es cua os de Reis) o man da iniai, po ejemplo: ado abinación Ekz 3, a lošumas Ekz 4, es ama Ekz 4, aukš ak osnė Šimol 74, ( a o) Kind g indinys 18, g ūdelis Kind inse klis JodelTechn 190, į a Kindža 26, kas u as Šimol 24, kniedė JodelTechn 41, 186, pabėgis JodelTechn 164, pašangė pale ė p o a JodelTechn 73, I a ža 22, Reis Reis 7, auka judyba 807, JodelTechn 137. Basándonos en da os del dicciona io de la lengua Li uania puede a i ma se que la mayo ía da ín son iejos palab as de la lengua sencilla y como e mininai ellos pueden se omados de i a lengua. Algunos a eños se pueden localiza en uen es del XIX a., ej.: p iemaisza LTP VI 166, piaus u as LTP VI 167. Po lo an o en es e caso ap opiado se ía habla sob e la e miniza ima especializa ima de de i ados de lengua simple y o as mane as de c eación de é minos semán ico. Te minizadas conside y ini los nomb es de habi uales bui ies obje os, he amien as, cons ucciones, pa es de ellos y o os obje os elacionados con la cons ucción, ej.: ( ėdinimo) al inis S a M 20, 20, Ekz 4, dūm aukis Kind 16, dum u 1922 JodelTechn 180, du Kindpis 15, juodlubės Kind 25, kiau inė S a M 1923 I langinės 12, Kind JodelTechn 6, 6, 6, pakulos 7, pas ogė Reis, pelen (k osnies I ė) Kind 15, pe as (da as) S a M 1922 III 23, B ažina, 2, Reis 2, iela as pl. De es e g upo debe ía dis ingui se especializados, conc e e esnę cons uc i os signi icado adqui idos de di e sos obje os, apa a os 21, nomb es, ej.: a ma a (cons ucciones a lieka) JodelTechnonim (sijas) g aiža 8 Me oniminos é minos pueden se c eados y según acos umb ados idiomas, y según especí icos e minología me inius modelius (Прохорова 1996: 69). 130 Robe as S unžinas | 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... Kind 27, džio yklos) JodelTechn 132, (k osnies) pas ogė JodelTechn 69. A ski ą g upelę o man e mininai da iniai, a los que ca ac e ís ico signi icado asladėlimas. Aquí las más ecuen es son me a o iniai deminu y ai, e.g.: a delis (k osnies paku os laip elis) JodelTechn 39, langelis (k osnies anga) JodelTechn 135, (me álico) inklelis Reis 36, u elis (g io elis po li os k osnimi) JodelTechn 135, g inneliai (cemen o gumulėliai) JodelTechn 77. También menė ini y me oniminia según s e imkalbį modelį eikėjo nomb e > nomb e ins umen o c ea é minos, ej.: džio in ojas (sika y as) JodelTechn 211, [kibi kščių] gaudy ojas S a M III 1922 19, [jėgos] jadin ojas JodelTechn 188. Del lenguaje o dina ia pudo se omado y pa e de concep os abs ac os, po ejemplo: al u a Kind 15, didumas Ekz 4, djio inación JodelTechn 68, exhalación I 73, (molio) kapojimas I 31, du e umas JodelTechn 8, (langų) ki imas S a III 1922 10, (conc e o) lais imas Šimol 71, našumas JodelTechn 73, 200 JodelTechn a aque ( empe a u as) Vanag 16. Muchos de ellos se pueden encon a en las mencionadas uen es an iguas, po ejemplo: ēdinimas LTP VI 166, dźio inimas LTP VI 168, d ēgnumas LTP VI 125, pliszimas LTP VI 58, densidad LTP VI 58, esis encia LTP VI 126. En algunos casos es di ícil de e mina si da inys es á e minisuado, o de nue a c eación. es o especialmen e ale deci e de anspozicina doybos signi icado que ienencios accionesmajodžių y būd a džių abs ac s9 con los p e ajos -imas/-ymas, -umas. Es e ipo de de i ados son en esencia del mismo con enido, como y el undamen o palab a, sólo pe enece o ai pa e lingüís ica y po eso di e encia su sin aksine unción (U bu is 1978: 165). Tokių edinių se puede hace de cada e bo e bo y adje i o, ej.: aušimas Ekz 4, pin u a Šimol 4, humedadas Januš 17, djio inación JodelTechn 68, desb inkimas JodelTechn 158, k ei umas Januš 21, minkymas I 25. Del abe ųjų pynu acción signi icn eniendo de da in de se dis ingue p ecesaga -imas/-ymas ediniai, a los cuales ca ac e ís ico signi icms asėlimas. Es según el modelo de lengua o dina ia acción > acción el esul ado c eado me oniminas é minos, según acciones įnaminan ys ydas y o os conc e os emas, ej.: desca ipima (medžio yda) Kind 36, pe ūkima (želžies yda) 194, encla ima (medžio yda) JodelTechn 157, in e enisimas (pas a o pa e III) S a M 1922 10, p askė iš šimol 71, zaužimas (k ei ė) JodelTechn 200. Nedidelę pa e da inių puede conside a se naujada ais. La mayo pa e de los nue osada os 9 Al habla de anspozicina daybos signi icado con los e minos gene almen e se dis inguen sólo eiksmažodžių abs ac os con p e ajos -imas -ymas (plg. Umb asas 2005: 44; Kaulakienė 2006: 81). (medžio) g ūs u as Vanag 26, pakopa (lipynė) Ekz 3, paku a (pa e de ply ų Te minologija | 2007 | 14 131 cons i uye dū inia, ečiau pasi aiko p iesagų, galūnių edinių. Dū inių g upėje más de la mi ad o man daik a a diniai sudu iniai e mininai, i. e. e mininai con daik a a diniu segundooju sandu, ej.: bal dažai S a 1922M I 22, degply ė Januš 19, degu žemis S a M 1923 I 16, mū ąs is Ekz 4, skaldasmėlis Šimol 79, ske sšakė 40, Kindlia sku ama Ekz 4, 1922 S a M III 15. Šiek an o menos a os son accionmažodiniai sudu iniai é minos, ej.: dūmadeng ė JodelTechn 135, dūmalinda S a M 1922 III 19, g ei maišė Šimol 87, ke mušė Kind 25, sienagulis S a M 1923 I 21, anden eikis JodelTechn 147, andensaikas Ekz 7, zemsėmė Ekz 5. P iesagų i galūnių edinių g upelėje más ecuen es son los nomb es del esul ado de la acción con da ybos o man ais -mena, -snis, -alas, -a, -is, ej.: ski s mena Ekz 6, slugsnis S a M 1923 I 20, za epalas Kind 33, apijuosa Kind 27, į alpa ( alpumas) S a M 1922 I 9, gulda Ekz 5, iša (a ma u a) Ekz 6, nuolužis Ekz 6. Nedidelę g upelę o man nomb es de he amien as con da ybos o man ais - ukas, -klis, - as, -a, ej.: deng ukas (če pė) JodelNo m 5, įdėklis (žnyp as) JodelTechn 190, uš as (k ūsnis) I 57, zás uma Kind 245. Pa iliones son las denominaciones de los enedo es de cualidades accionmažodinės y a dažodinės, ej.: glaus inė Ekz 4, upuolis Šimol 57. Con da iniais, especialmen e p eesagų -imas/-ymas, -umas ediniais, suda y a mayo ísima pa e de los e minos compues os. P incipalmen e hay é minos esiliencia (19), endu ecimien o (5), ensayo (3) especies de nomb es, ej.: esiliencia a gniužimui JodelTechn 90, a. a p esión ex e na JodelTechn 147, a. ki pimui šli ei Ekz 17, a. a p esión empimui JodelTechn 9, a. o imui Ekz 17, a. a agua pasadimui 9, a. a p esión media JodelTechn 5, 14 iempo a a JodelTechn ma e ial a Ek empz 5; el ensayo de iempo a JodelTechn 66, el ensayo de pied a a JodelTechn 24, 17, 24, el ensayo de iempo a gniužimui Ekz ma e ial a Ekz 17, 17, el ensayo de iempo a JodelTechn 14, el ensayo de iempo a JodelTechn 14, el ensayo de iempo a Ek . Con nue osada ais compues os e minos suda y a pocos, po ejemplo: plokščias deng ukas S a M 1922 II 6, gegnės glaus inė Ekz 4, skliau aminė gegnės glaus inė Ekz 4, miš ioji gulda Ekz 5, železinis įdėklis S a M 1922 III geležies išos Ekz 23, I 6, laip inis uš 82. La ac ual a osena espec o se e que g an pa e de la discu ida e minía pe sis ió has a es os días. Po ejemplo, más de la mi ad (56%) de é minos monododejos se pueden encon a en ac uales dicciona ios de é minos de cons ucción, po ejemplo: džio ykla I 45, STŽ 134; gegnė JodelTechn 164, STŽ 165; guolis S a M 1923 I 16, STŽ; 184 išklo inė Ekz 1, STŽ 207; į a ža Kindėjimas STŽ 220; kie 26, Šimol 84, STŽ3; 25 minklė JodelTechn 117, ALSTŽ 267; muš u as Robe as S unžinas | 19101937 m. e minija Li u iškoji s a ybos e minija... plyšimas I 14, 132 ALSTŽ 42. Sin emba go en es e caso debe ía más habla sob e la con o midad de e minos aiškos, ya que el con enido de e minos puede se cambiés. Po ejemplo, é mino apa as S a M 1922 I 8 a o más ampliamen e al signi icado de i ienda, algykla Januš 40 comedo de camb io, y con a o Januš 8 sime ía signi icado. Has a es os días p incipalmen e han sob e i ido nomb es de concep os abs ac os (acciones, p ocesos, ca ac e ís icas) de nomb es, po ejemplo: aušimas Ekz 4, STŽ 61; dengimas Kind 32, STŽ 115; humedadas Ekz 3, STŽ 126; desigualdades Kind 43, STŽ 356; despliešimas I 14, ALSTŽ 42; ojijimas Šimol 66, ALSTŽ 84; p esiones JodelTechn 14, STŽ 544; p esiones JodelSTN 6, ALŽ 267; ejo ms JodelTechn 119, ALSTŽ 120. En cuan o a los é minos que ijan nomb es a cosas conc e as, hay que deci que g an pa e de ellos son his o izmai, i. i. į a dija no usableus hings, ej.: akėčios (p ie aisas cemen ui maišy i) JodelTechnisas bėb as (p ie a de e žimoče pių) S a M II 66, 1922 18, 1923 boba B až 9, ližė (lyginimo į aisas) S a M I el 11, pimpelis (su su p i iš u s ambalu) B až 5. é minos que son a chaizmai, i. e. o os, la misma deno a á la į a dijančių, e minų išs um i e minai, e. g.: apdabinimas Ekz 3, apsloginimas (ap esudimas) JodelNo m 2, dūda ( amzdis) JodelTechn 29, glos imas (liginimas) S a M 1923 I 8, 11, e ėja imas ( ėdinimasis) JodelNo m 1, pabūklai (p ie aisai) Ekz 4, padabūd (p iežiodel) Ekz 5, Kaiel (plė ė) J Techn (Techno a ū os) Jodel 200, 23, s (nimas (apskaičia imas) Ekz (Ekz) Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ek IŠVADOS 1. 19101937 m. cons uc i os pe iodicos, publicaciones de ciencia y p ác icas lib ogelías gausiai consumi lie u iški sa akilmiai y noa pau iniai skolin iniai e minai. P incipales asgos de la e minología de cons ucción del pe íodo conside ado adicionalciškumas y i umas. 2. La e minización de la lexis o dina ia, especialmen e especialización p incipales e minías de cons ucción modos de apa ición. Te minizando (specializando) o dina ios palab as apa eció y me a o inė cons ucciones e minija, y la mayo pa e da inių. 3. O os seman ís icos modos de c eación de é minos y e minos doyba pudo se cons i uída sólo insigni icé pa e de é minos. Te minologías nue oada os g upo la base o man sudu iniai e mininai y p eesagų ediniai. JodelTechn 191, STŽ 351; p epa ación Ekz 5, ALSTŽ 104; pe a a Kind 19, STŽ 407; Te minología | 2007 | 14 133 4. Nag inėjamo pe íodo compues a e minija de cons ucción no hay abundusi. La mayo pa e compues as de e minos suda y a con e minizuo as senc as aisiais palab as y eiksmažodžių así como būd a džių abs ac s. 5. Pa e de los é minos a ados ya son pasadas y į a dija ne a ojamas concep os, sin emba go muchos e minos pe du a on y son u ilizados en la ac ual e minología de cons ucción. ŠALTINIAI I I insk – Me uskaj lusukiniszkas.Pa aśzi aspa L.Iwiński, Vilnius, 1849–1862. LTP VI – Lie u ių au osp aei is.Ski as„Ausz os“šim ome ųsukakčiaipaminė i. Pa engė Jonas Dainauskas, chicago, 1983. II B až – B ažinskas J. Kaipi iškogalimas a y ipigiusi  e mingusūkio obesius, Vilnius, 1910. Ekz – S a ybos echniko eisemsįgy iekzamenųp og ama.Sud. A. Maciejauskas, Kaunas, 1923. i – I anauskas J. Ply ųgamybakaimoply inėse, Kaunas, 1932. Januš – Januše ičius P. Namai,jųjųs a ba, ie a,padėjimas,s ilius,medga,s a ymas, Vilnius, 1917. JodelTechn – Jodelė P . S a ybosmedžiagų echnologija, Kaunas, 1923. JodelNo m – Jodelė P . S a ybosmedžiagomsp iim ino mosi jomsbandy isąlygos, Kaunas, 1929. Kind – Kindu ys V. ūkiškų iobųs a ybos ado as, Kaunas, 1935. Reis – Reisonas J. Molios a yba, Kaunas, 1928. S a M 1922 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.]. S a M 1922 II – S a ybosmenasi  echnika [2 sąs.]. S a M 1922 III – S a ybosmenasi  echnika [3 sąs.]. S a M 1923 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.]. Šimol – Šimoliūnas J. S a yba. I omas: S a ybosmedžiagos, Kaunas, 1937. Vanag – Vanagai is R. ūkios a yba:ūkininkamsi s a ybosda bininkams ado ėlis, Šiauliai, 1922. Zubausk – Zubauskas K. S a ybosi bu ų a kymoįs a ymai, aisyklės, Tilžė, 1922. III ALSTŽ – Anglų–lie u iųkalbųs a ybos e minųžodynas. Spec. ed. A. Kudzys, Vilnius, 1993. LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas (e. leidimas, www.lkz.l ). STŽ – S a ybos e minųžodynas. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius, 2002. LITERATūRA Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ías y a kybos me menys, Vilnius. Kaulakienė A. 2006: P ime o lice iško aukš osios mokyklos ísico ado ėlio e minija. Te minologija 13, Keinys S . 1980: Te minologijos 76–96. abėcėlė, Vilnius. Klima ičius J. 1996: Desde liaudies e minijos an e cien í ica. Te minología 3, 425. Umb asas A. 2005: Lie u os eisės e minija 19181940 me ais (pag indinių kodeksų e minai), Vilnius. U bu is V. 1978: Woodžių da ybos eo ija, Vilnius. Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва. КРР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва. Прохорова В 1996: Русскаятерминология(лексико-семантическоеобразование), Москва. Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение:энциклопедическийсловарь, Москва.