Terminas prie termino. V

226 Te minus bei Te min. V JONAS KLIMAVIČIUS li auischen Sp achins i u DU pacnungen Se z end e was a ii uenden a alynes Beg i pakunis (die und mechanikos Te min) ode pakunė o m muss zue s schauen lebisches Sp achenda en, und nich da ybos dėsnių, weil jene Da en au me ksam zie da ybos Spezialis sie selbs nenus a inėja solchen A bei lichen dėsnių, denen manchmal d ąslich ope ie welche a alyninink scha s Spezialis ode soga kalbin, de Wö e de da ybos nich gu nepas udija ę. Toliau sehė ina no minimo adi ion (a ingiai) und sys em. 1. Liebliche Sp ache Da en. En scheidend übe gesp ochene a iie ende We be wi d zunächs gewuß , dass ih es G undwo es, übe, ne iena eikšmio, is ohne allgemeine es Sp achno ma kulnas meh e e Va ian en kunas, kulns, kuln: 1kunas 1. ujas pädes hin e alinė Teil Léipalingis, K ókialaukis, Daũgai, Pagi ia (Kėdáinių .), Pociūnliai, Šakýna, Pane ėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùse os, Raséiniai, M. Valančius [i 1kulns 1. Vilka škis, G škabūdis, Š kšna, Šilãlė, Šã ės, J. B e kūno Biblija, P. Ruigio und F. Ku šaičio wodynai (kaip p ūs. kulnis), kuln J. Mu kos (nuo Šimoni) pasakos, Tau osakos a bei 6, 1939, 87 Pl iškiai, obwohl mi , kilimo on Pil iškių, nežinoma (kaip la . a . kulne, wie häu ign. Heel)], 3. gy ulio kojų [ . y. kojos. J. K.] sulenkimas (pp . hin e kakalischen kojų) [ . y. hin e kakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamies is, lo ė, Vdiškiai, Ramýgala (i 1kulns 2. Se ẽdžius, A. Juškos es u inės dainos), 5. Ba o e höhungung bei de hin e linischen podo Teil Léipalingis, K uopia (i 1kulns 3. Salan a, M. Valančius, kuln 2. T ẽ ai) LKŽ VI 1962. Und ande e Kö pe nines 1kulno Bedeu ungen 1. kelis Liškia à, Veisieja, 4. gu nas, kulkšnis Dùse os (i kulnlis 1. Sasna à, Daukšia, Va ėnà, Nočià, Die ẽniškės, Laznai, Sudekiai), auch 6. kojine es üdes Hin e alinä Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologie 2 | 2008 | 15 227 (no s gekennzeichne nu sch i lich, ohne Zwei el, is aus lebliche Sp ache) LKŽ VI 1962 auch deu lich den selben Teil de kunas kulns kuln und kulšnis kulš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš ymas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas kuš mas Pla ze, wo kulšies Knouls susine ia mi k ežium, 2. i šu inė dubens kaulų dalis (plg. 1kulnis 3. a sikišusi dubens dalis Daugėlškis), 1klubas šlaunies kaulas Se ẽdžius, 1klùpas <...> gy ulio s ėnų kaulas, klubas Plókščiai, klùps is 1. kelis, klups as ak. dzūkai, Ródūnia, A mõniškės, Sãlos, Šiaulia klúps as Ma cinkónys, D ùskininkai klups ùkas A mõniškės, klúpsnis didigen Finge end bis zum e s en Sąna io Upýna (LKŽ / / VI 1962). Pakunė 1. ie a pali kulnus und aus Bedeu ungs Aškinimo pali kulnus, und aus ilus a ions sakinių Nueinan noch ihm lieido akmenį in p a k u l n è s iškiai. Wenn pabimbymi jemals in pakulnès, es nich waskios hie ! Kai ia (LKŽ IX 1973) bene zeig hie ieliskai lichen daik a a dį pakunės. No s ande su is und zahlen du ch kai oma einokia pãkulnė 3. mažos šlajelės, au denen, ąs us wagend, au ge agen wi d plongalys, ogu ės, kalai ės, ka ukai Šã ės (: 1kulnis 1. Šã ės). Na ü lich gib es und 3pakunis 3. Vie a po ie ulio kojų [ . y. kojos. J. K.] (pp . zapakalinių) [ . y. zapakalinės. J. K.] sulenkimu: De Kind leido kmenį a elei in pakunį und ausmušė koją Linku à. 2. No minisa ion und Te minisie ung. Das Reden übe kojas kulno Synonymen S eichung in gene ine e Sp ache muss begonnen om Wo pén is pen s pén ė 3. / kulnas ak. dzūkai, Aze kai, Ži mnai, A mõniškės, Nemenčnė, K. Si ydo wo yns (1642), Kin a, Vá du a (Žemačių Kal a ijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 und 1972 pen is 3. is schnek. kulnis, und DŽ 1993 a m. kulnas, obwohl a mių azeologija an penčių s o ė i ( e s i skubė i, nea si aukian agin i), pen is laižy i (pa aikau i) gelik a. SinŽ 1961 gib wede Kulno noch Pen ies, und SinŽ 1980 Kulnas 1. (kie e üßens hin e linie Teil) pen is, also ohne i gendeine Bewe ung und No mie ung ( iesa, gene inėje Sp achung is pen elė geležėlė, au de plakam dalgis, pen inas (i ai elio, und gaidžio), papen is 3. dalgio eil bei ko o (no s 1. duonos k iaukšlys und 2. len a on ąs o k aš o DŽ 1993 gana a miška). G oße Nesys emiškum is geschpen is užkulnis DŽ 1954, 1. üßens Hin e eil o den Knügen, 2. apa o Teil o kulnimi (selben mi ilus acija!) DŽ 1972, 1. užkulnis, 2. ap 228 a o Teil ies kulnu DŽ 1993, auch SinŽ 1980 zakulnis (kulnies ode ba o ü akalinė Teil) zápen is [be pažymos a m., auch mi ilus acija], a apen is a m. Kulno-Va ian en no mie ung e spä e e sich nu wegen de no mminamosios Leksikog aphies Ve spä ung, abe wa nuoseklus kulnis z . kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Alle dings noch langgai Wö e n Bedeu ungen E klä ungen pass iko und kulnis. Zu ü wo end, dass aus allen Va ian en kulnas kulnis kulnė pada y ų eiksmažodžių kulnuo i, kulno i kulniuo i, kulnio i, kulny i kulnė i LKŽ VI 1962 in de allgemeinen Sp ache selbs in sich übe nahm das Va ian e kulnis edinys kulniuo i DŽ 1954, 1972, 1993. P ie eiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ 1993 ausgi enka kulnis plo e (LKŽ IX 1973 und e läuch e 1. į kulnis, kulnis), abe aus den Gal eiks (such wie die -iui) eins ehen aus allen Kamien (pa ejui, pamechi; pakeliui; pažodi, pasluchi; panaki; pamadi, peni; paechi, paedi, paedi, paedi, paedi, paedi, paedi, paedi, paedi). Kulln DŽ 1954 nu Hin e ußensachsalische Teil, und DŽ 1972 und 1993 schon zugewiesen Kulln 2. Ba enau hebung an de hin e nes podo Teil. Kojos kulno kulnies kulnės bedeu ungs e wei e ungim e olg e li auischem apus ba uo am (aus eil ielleich soga yžo am, naginė am, klumpė am /). LKŽ I1 Be ei s 1941 aus G žių we den o ges ell hochakulniai Schuhe. jedoch es nähl e seh leich s ö dė gausias emimkei en aus kaimyns ge manischen und sla ischen (da usių und skolinius ba as, šliu ė, klumpė und galybę s e imybių čeba as, če e ykas, kamašas, bašmakas, b ana ykas, pan aplis kan aplis, uplis, lakie ka, ...): ãpzacas ( ok. 1883) K (Zusa zung in lückns) und K I (1871-1941), cãcas (b uschen obcàs, lenkös obcas) T ai (LKŽI 1941) und Lekckas (LKJ I 1941); auch nich ap liken S ka (V. Ko ka), Valka (Valka), S . K izka, K izka, A. A. V. (L. 1962), A. K. K. V. (K. 1962). Le z e e a abische U sp ung usische iu kizem ja gonisie und eingzūlig e b ei e , z. B. kleinen Swa au omobilen ode kablukais Vd 2009 10 26. Te minijoje hinsich lich g öße e Dis ink i i ä adosi kulniùkas (plg. bildadas aizdelis, dan isdan uk und e c.), üb igens, un iksie wede akademische , noch no minamojoje leksikog a ijoje, abe lebend gana in schnekamojoje sp ach. Tačiau ik asis dis ink y umas i ikslumas a alynės e minijoje y a kulno Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologie | 2008 | 15 229 mik osys em zaukulnis, apikulnis und gehulnis1. Kokio a alynininko sagnis (diskusijā), dass ihnen das nan e sys em, is niekinis, wenn nich meh . diese Genauigkei wu de jedoch nich so o und nich ganz leich e eich . G unda lebliche Sp ache Wö e , abe zakkulnis (nich kojos 1, 2) joche Meh ia eikšmis und 4. apa o kulnas: Alles padas da[ ] gesund, nu zakelnis nudilo Upýna (da und Mažekių . Pkeliai), 6. kojinės kulnas K e ingà, Kulia, abe b ei es und aka ų aukš aičių, und zemaičių, soga Kãpčiamiesčio und Pãįs io 3. apa o hin e liche Teil übe kulną, <...>: Užkulnis pa plyšo <...> Ba s ýčiai, auch 5. į ba o zakulnį dedama s andi oda, įs a as: Nuėdė koją zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). I m im no mamamen Wö e hin e kulnis zue s 1. kulnies hin e hal DŽ 1954 und 1972 (1. kulno hin e hal DŽ 1993), nu 2. už akalinė ba o eil übe kulną und 3. į ba o zaukalį dedama s o esnė [DŽ 1993 s andi] oda DŽ 1954 und 1972. Užkulnis is a sächlich hin e kulno, und ein g öße e Teil übe kulną, um assende und kulno schonus, nachhe einge üh a naujada u apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (beje, usų ski is ne yški: задник ùžkulnis, задинка apkunis PolŽ 1984). 2009 m. 4. Mä z d. VLKK Te minologijas pokomisio sesädyn A. Ra au as be ich e e, dass angenommen wu de mein ühe gesag e Anme kung wegen dieses naujada o Fo m nich apkunis, und apkulnis (plg. apyakis, apyausis, apybu nis, 1In diesem Mik osys em wa einige Zei auch an kulnis. Das Wo an kulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas synonymisch užkulnis und angegeben nu aus M. Miežinio li auischenla iųlenkų usische Sp achen Wo dwö e : an kulnis . [ . y. sieh ü kulnys papédis. pię o. ята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 an kulnis nich ganz kla in bedeu ung an ba o kuln i e s dedama oda ode guma ilus zie wi d auch nich kla s enu ikiso ie ischen zei igen ach en sa zungen: En imamas an kulnis an de haup sächlichen kuln o eil be es ig wi d spusčiukais [plg. spusčiukas 1. isp udie e sagu ė, d uus as: An kulnis be es igend mi dwei spusčiukais (so ie ische spauda) LKŽ XIII 1984]. Wie spä e an kulnis e minizue kla ia Bedeu ung als s e imybės nabika ( us. naboyka) ba ų kuln o pamušimas; a n k u l n i s Liškia à, Vidùklė, a . nabikė Ma ijámpolė (LKŽ VIII 1970) e sa z: naboyka 2. (ba o) an kulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bend inės kalbos wo dine a kulnis an kuln i e s dedama oda ode guma DŽ 1954 und 1972. DŽ 1993 a kulnis (an kuln o dedama <...>) a osenoje schon pasenęs Thema: schon DŽ 1972 is 1pakal, nu noch 2. g e l e ž ė l ė, kalama po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kuln i m i [i LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g e l e ž ė l ė, kalama po ba o kuln i m i (so ie ische Spauda)]. Sei dem wi d on Spezialis en konsequen e wende nu pakala A alM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (naboyka 1. od.), A alM 1986 120, VLE II 2002 326. Und DŽ 1993 1pakal schon nich die geležėlė, abe 2. guma, odos ėželis, kalami po ba en [ . y. ba o. J. K.] kulnu. Pakala is nich us. naboyka e inys in dem Fall wä e an muša(s) ode an kala [K. Si ydo an kala p iekalas (Punk ay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 is lenk. nakowalnia e inys]. Pakala gib und P äala sie b auch nich ein ach ankal i, und au pakilni aus de Un e sei e pakal i: pakal i 2. isch abačios p ikal i: pakal i pasagą DŽ 1972, plg. auch paseg i isch abačios schweg i und pasag 1. p o p e gli kanopomis [ . y. kanopa. J. K.] kalama lenk a eisenis, <...> (i pasagas 1), pasagas 2. un e ogien pa aža angekall e Baum, noch š i 6. kal i, auk i, siū i: namą len omen muša i pamuš geležis, kalama po ogių pa aža DŽ 1972 (i š i š a s a i š o ė s ap-). Pakala is e minisie 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleiš as y . hoch., auch 1pakalas 1. Ež ilkas, A. Juškos wo ynas, plg. 1pakalas 2. am wah pleiš elis dalgiui an ko o be es igen ak. hoch., pie . niede .) LKŽ IX 1973. Zu diesem Mik osys em gehö nich de Po en ialismus eine Quelle p ekulnis ko j o s S elle bei kulno LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976). 230 apykaklė, apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyše dė, apy aisis, apyžiedis; apyeže ė, apypelkis; apyga da, apymies is, apynamė; apylangė, apy ak ė, apys alė). Un e ulnis om kulno kulnies und hin e kulnio wi d schon un e schieden in G. H. F. Nesselmanno und F. Ku šaičio Wö e büche n: kulnis, nês die Fe se, die Hacke am Fuß, un e ulnis, -nês de Absa z am Schuh, hin e kulnis, nês das Hacklede am Schuh Nã 1851; Absa z: A. am Schuh, S ie el kù pės, sopgo kulnìs; pakunis; je z .[ gewöhnlich] ãpza sas K I 1970, kulnìs, -is die Hacke, Fe se; pakulnìs, -is de Absa z am Schuh; sons ãpza sas, pakunis, -io die Pa ie des Fusses un e de Fe se (ode Hacke), de Absa z on Schuhen, S ie eln, ùßkulnis, -io das Hacklede K 1883. Dahe 1870 m. F. Ku šai is noch s ell Synonym ba o kulnis und pakulnis, und 1883 m. kulnį spal e nu kojai, abe ma kie und kulnies eil pakunis, -io, obwohl diese zugewiesen wi d und ba ui, und hie noch und Synonym ba o pakulns, -is. Po halšim Jah es ausdygs a pakulnė: каблук kù ka, pakunė, kulns RLŽ 1932. gana schnell inde sich noch eine Va ian e pakulns: Aus ku palio abačios p ikliije es <...> gummas padas und pakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Ska džius alle zu ückb ing zu lebliches Sp achen o m pakunis, obwohl das und nich a alynės Te min, und ein aches Sp aches Wo užkulnis Linku à (Ska džius 1943: 450) LKŽ IX 1973 das is 3pakulnis 3. ie a po ie ulio kojų (pp . zapakalinių) [ . y. kojos (pp . zapakalinės). J. K.] sulenkimu: De Kind leido kmenį a elei in pakunį und ausmušė koją Linku à. Da po zehnmecius li auische okieische sp achen li auische ašomosios Sp ache wo ynas (Heidelbe gas) keis ai d ejina kojos und kojinės pakulnis, a ba o pakulnė: pakunis, -io 1. S elle an de Fe se (z. B. Fe sen eil des S ump es), 2. = pakunė, o pakunė -ės Absa z (am Schuh), Hacken LRKŽ II 1951. Li osios Sp achen kuln ha und eine sel ene ländliche Technikbedeu ung 7. duonkepės k osnies hil liche Rauch aukis; hando ė Pak úojis (LKŽ VI 1962). Is und wissenscha liche echniken, abe andokia: ün e 1. maš. kunas: wagono, bėgio, a aminis, ... PolŽ 1984 und podпятник pakulnys, e ikalaus eleno a aminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis, ašinis guolis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis (o kūjo pen is boek 1) PolŽ 1984. Hie so selbe und ande e s i es Te min: каблук od. pakunis: pleiš inis, ien isinis, su enkamasis PolŽ 1984. E s e no mminamasis Bend inės lie u ių kalbos Wö e buch, e schienęs seh spä ėluo ai, ėmęsis nu akademischen LKŽ ka o eka und nu zwei e s en omais dessen (AB und CF), deja,ži osios kalbos Da en Da en gu nesuėjo, Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologija | 2008 | 15 231 dieses Te minensys ems nepaisė d ejino: pakunis ech. e ikalaus eleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (li oje sp ache is nu a ašies galinė a ama“, pakunė – „ ie a palei kulnus; užkulnis“: Paleido en wede in pakulnį, ode in pakulnes), pakunis 2. ech., o 1. siehe pakulnė, diese d i eikšmė: 1. S elle bei den Heelen, 2. ba o Be ö de ung nach kulnimi DŽ 1972. Nu DŽ 1993 schon ba o un e ulnis und schon po kulnu, und nach lebąją Sp ache wi d o geleg pakunės dgs. Pla z neben den Hulen. Sp achp axis-Ra schläge olė DŽ 1972, wenn auch o sich ige , d ejino: pakunis ge iau pakunė; a . spec. eleno a ašies a ama KPP 1976 und 1985. P lėž ina, dass in den Te minologų ange e ig en Ko ek u en TT 1992 nich žiū ė a specialis ų e mininės a osenos: pakulnis A alM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, A al 119 1976, 1986121, LTE IM VLE II 2002 (a alynės s aipsnyje). Leide pass pass noch und zwejinimo, soga umgekeh : pakulnis каблук, pakulnė podпятник. Weiß nich mal was zu sagen, wenn das hiesschläg E imologe: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3. Vo dėlių edinių kamienų dėsniai ode polinkiai. Tu ėdami gene ines Sp achen no m zu kulns o dėlių ü -, apy-, pa edinien e binden wi mi g undiniu Wo hu kulns, obwohl und Va ian kulnis galėjęs ihm sein. Vedinische Va ian ùžkulnė K da na, Ti kšlia (LKŽ XVII 1996) so sel en, dass de Gemeinsinha-Sp ache on so o genommen ùžkulnis und neswy uo a. Naujada as apykulnis apkulnis o pa ies kamieno. P iešdėlio pa ediniai is en wede ia kamieno (zažniau mi ki čiuo a einaskai os a dininko galūne -ys, wie ečiau mi neki čiuo a -is), ode (beinahe ebenso o ) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Dahe dai s Spezialis Vincas U bu is beginn nich on ė kamieno, und dami beende (no s zwischen ihnen mini und edinį pakulnė, ansons en, im ą aus DŽ 1954). Fo mą pakulnis (: kulnas) emia iele ähnlichen pa ė is (: ė as), pabe žis (: be žas), paąžuolis (: ąžuolas), pa ainikis (: ainikas), pakaušis (: kaušas), pakomi e is (: komi e as), pa y ys (: y as), pagalys (: galas), pak aš ys (: k aš as), paka klynys (: ka klynas), pažas is (: ges as ). Keine Eiseninswo o m (LKG I dėsnio nė a: „kamienų pa inkimas ge okai p iklauso nuo pag indinio 1965 § 743 2) ode seine paspelselek ion en scheide haup sächlich Tendenz Vo gädils Pa edine zu un e scheiden on g undlegenden Daik a o dischen Familie (DLKG 1994 § 455). Alle dings pa enka nich kalbininkai, und selbs leb oji Sp ache pasi enka. Manchmal d ejaip pa aka ė pa aka ys (no s nu pa y ys). Manchmal kamienas ganz un e wechselba : s aklių, a elio, a el, kėdės, wagimo pakoja (: koja) ge ugu bedeu ung zu e wenden on einem ande en edinio pakojis pakojys / 232 Pla ze un e den Bein ode an den Bein DŽ 1993. Toks is und neue ada as padaly is (: daly is). Dahe müssen wi s ändig e inne ung haben be ühmsiąją Juozo Balčikonio maksimą: Vo Fak en und Däsniai muss schweigen (Balčikonis 1978: 384). Und Te minensys eme nich zme š i zakulnis, un e ulnis, apykulnis. IŠVADOS Sowohl g undinisches Wo kulnas, sowohl edinische un e ulnis Va ian en no minie ung, sowohl alle Te min mik osis emes kulnas, zakulnis, apykulnis, un e ulnis Scha ung (ku ì Zei und an kulnis; je z pakala) und O dnungung wa spä luojan is, lė okas, nich ude in da omas gegenokien und kalbiisch manchmal neg abiai, be a odai os in sis emiškumą. seh sel enas a minis (dalies zemaičių) Va ian zakulnė in das Sys em wa nich soga episodisch ge ekęs. Naujada o apykulnis einige Jah zehn e benu z […] bis e en je z ne aisykliges Va ian apkulnis. Mašino y os Te minus pakulnis konsequen lich e wende ohne a ian o. A alynės e minus gehulnis as konsequen benu z in a alynwi scha lichen büche n und e minen wö e n, nu allgemeosi Wö e nissen langokai ka o ės Weise geb a und gehulnės. Da yboje gib keine edischen kamiengalio s eng en dėsnių, nu polinkiai, deshalb muss olgen lebosios sp achda en, a e minijoje und sis emiškumo. LITERATŪRA Und ŠALTINIAI A chŽ 2004: Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglųlie u ių kalbų aiškinamasis a chi ek ū os žodynas, Vilnius. A alM 1972: Majauskienė N., Ra au as A., S aške ičius A. A alynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. A alM 1986: K asno as B. A alynės ma e jalo y a. Ve . V. Du ase ičienė, ed. D. Ba a inskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978: Rink ische Sch i e 1, Vilnius. DLKG 1994: Daba ischen li auischen Sp achen g ama ika, Vilnius. DŽ 1954: Daba ischen li auensischen Sp achen Wo yn, Vilnius. DŽ 1972: Daba ischen li auensischen Sp achen Wo yns, Vilnius. DŽ 1993: Daba lichen li auensischen Sp achen Wo yn, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelnieka Wo ynėlis. Suda ė N. Juškai ė und S . Keinys, Vilnius. GelžT Ž 1997: Rusųlie u ių sp achen Eisenbahn e keh s Wö e buch. Suda ė N. Juškai ė und S . Keinys, Vilnius. K I 1870: Deu sch-li auisches Wö e buch 1 on F ied ich Ku scha , Halle. K 1883: Li auisch-deu sches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle a. S. KPP 1976: Kalbos p ak ikos be a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Sp achp ak ika-Ra schläge. II pa . und pap. leid., zusammene A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lie u iškoji encyclopedia 9, Kaunas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lie u ių kalbos žodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LK VIŽ 1962: Lie u ių kalbos žodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius. Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologie | 2008 | 15 233 LKŽ XIII 1984: Lie u ių kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Lie u ių kalbos žodynas 17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Lie u ių ašomosios kalbos slo ynas 2. Suda ė M. Niede mannas, A. Sennas, A. Salys, Heidelbe g. LRKŽ III 1957: Lie u ių ašomosios kalbos slo ynas 3. Suda ė A. Sennas und A. Salys, Heidelbe g. LTE I 1976: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M. Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas wo ynas, Tilžėje. N 1851: Wö e buch de li auischen Sp ache on G. H. F. Nesselmann, Königsbe g. Palionis J. 2004: XVIXVII a. li auischische Raš ų aus ankinis Wo yns, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlie u ių kalbų poli echninis Wö e yn. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos Wö e nyh. Suda ė G. Daugėla, spec. ed. J. S anai is, Vilnius. P ekŽ 1996: P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių slo ynas, Vilnius. RLŽ 1932: Ba onas J. Rusų li auischen Wo yns, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik e ymologický języka li ewskiego, Vilnius. SinŽ 1961: Lybe is A. Lie u ių kalbos sinonimų žodynas, Kaunas. SinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų wo ynas, Vilnius. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S a Ž 2002: S a ybos e minen Wö e buch. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: No od o skis A. T umpas usiškai-lie u iškas echnische Wö e yn, Kaunas. 1992 TT: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius. Vd: Veidas (žu nalas). VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius. Emp ange 2008-12-23 Jonas Klima ičius Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos : e minolo[email p o ec ed]