Pirmųjų matematikos žodynėlių terminija
Full text
180
Te minia dos p imei os
ocynó ios ma emá ica
DIANA ŠILOBRITAITĖ
Ins i u o das línguas Lie u ių
XX a. p imei a pa e impo an e e minologia ma emá ica no minimo e
en epsnis. Es e pe íodo, quando apa eceu nemažas pluoš as nynų secundá ias
lie u iškų (o iginalių e e s inių) ma emá ica manualėlių e zda isis eminimo
escolas (plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 146158). Vo onežo Li huanian gimnazijos
p o esso es ma emá icos Ma celinas Šikšnys, Zigmas Žemai is e P anas
Mašio as (ele po causa das consul as de ma emá ica e miniais pe gun ais
isi a a apenas e ka čiais), endo a a iedade de e mos das ma emá icas
manualī es, esol e am dos undamen os pe žiū ė i odos os e minus
exis en es e c ia al an es (plačiau. Žemai is 1966: e 195). O abalho oi
nãoha, po que p imei os manual de ma emá ica, apa eciusių do XIX a. inal,
au o es lie u iškus e mos ma emá icos i e am que c ia eles mesmos,
ge almen e ao e bo aduzindo eles de ou os idiomas (Rumšas 1979: 52).
Po an o, quando oi leis a nas escolas ensina lie u iškai e começou-se a
pe mi i cada ez mais ma emos manualėlių e za a inynų, neiš eng a e minos
con inia os: unsų ado ėlių au o ių u ilizados e mininai ge okai sky ėsi nuo
ki ų au o ių. No minado da língua Li u ias Jonas Jablonskis g aciosamen e
conco da a em pagabulá ma emá icos: suge indo algum que seja e mo, ele
p asyda a p imei o unsaci nesse e mo eikš inas noção esmę e p incipais
p op iedades e só en ão ou p ima a a opinião ma emá icos, ou expliškinha a, po
quê escolhido o e mo não acei á el (Rumšas 1974: 11). Resul ados da c iação e
o ganização da e minologia ma emá ica Ma celino Šikšnio A i me ica e álgeb a
e mos de diccioná io (1919) e Zigmo Zemaičius Geome ia e igonome ia
e mos de compilação (1920). Es es são os p imei os imp in ados e mos
Li u iški e minų žodynėliai, publicados já a sikū usios Lie u os als ybės
laikinojoje sos inėje Kaune (Klima ičius 2003: 11). O obje i o des e a igo é
discu i p imei os e mos da ma emá ica dicynėlių doik a a džio ou
doik a a dinio o ma de combinação e minos. Joodynėliões o necidos
i ulaçãois ca ac e a džiai, pa icipan es, eiksmažodžiai e pan. no a igo nenag inėjami.
Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija
Te minologia | 2008 | 15 181
1. MARCELINO ŠIKŠNIO ARITMETIKOS IR ALGEBROS
TERMIN VOZYNLIS
Ma celinas Šikšnys (18741970) oi amoso XX a. ma emá ica mes ej (di bo e lie u ių
kalbos moky oju (ž . Šikšnys 1962: 81)), kū ęs lie u išką ma ema ikos e miniją.
Ma emá icas ciência M. Šikšnys acabou Uni e sidade de Moscou. T abalho mes e
em Rygo, Vo oneže, Vilniuje. Seus esc e e a i me ica, álgeb a e geome ia
manualê o am emi idos á ios A i me ica e álgeb os e minos ocynėlis, expulso
dešim mečių. Lie u ių e minologijai s a bus šio ma ema iko pa eng as
Li u ians mokslo d augijos 1919 anos. M. Šikšnys já e a p epa adoęs Ma ema ikos
e minų p ojek ą (1918), no qual ap esen ou não só a i mé icas e álgeb as, mas
ambém geome ias
bei igonome ijos e minų.
O glossá io de e mos de a i mé ica e álgeb a é de pequeno o ma o e olume (47
páginas). Ele cons i ui duas pa es: na p imei a pa e (325 p.) abėcėlės o dem
ap esen ados Li uães usos, na segunda pa e (2647 p.) usųlie u ių línguas
e mininai.
Li u iškoje A i me ikos i algeb os e minų žodynėlio pa e M. Šikšnys o nece
sob e 250 an aš inių e minų ( usiškoje 221), dos quais sob e 150 em eikš i
daik a a džiais. Te minų g ama inių o mų M. Šikšnys não o nece, só kai onde indica
ienaskai os kilmininką: aukš is, -čio1, b ūkšnis, -io, ilgis, -io, egg ys, -čių. Žodynėlyje já
en ou e minus ki čiuo i (p iegaidė pažymė a não adequamai): bégalė, daugian is,
d in is, ienan is. Beijinha odos os i u ais e mos são uma oodžiai, mas pasi a e
compos os: complexo núme o, mix as núme o, nedalus núme o, ne ik a upmena.
P esen ando a ma emá ica (y a e de ou as á eas) e mos, M. Šikšnys mui as ezes
explica seu signi icado: minusas (sincal de a im ie ); supe ícies supe ície;
supe ícies são de duas medidas (ma linkių) de amanho (con a usa -se unisci a
pa i šius iba, sepa ando geome inį kūną do espaço ex e io ); Z. Žemai is
Geome ijas ja igonome ia e minos inkinėlyje o nece uma o maaskai os
pa i šius: šonų pa i šius); saicas (bi alų i skys imų ū io me as); di isão (apie
núme os) declojenié; di isão de núme o não di isí eis múl iplos; skaidinys разложенiе,
результатъ разложенiя; pa e ę числа недилых многоклых sandauga ob emos ha
skaičiaus skaidinį. Te mo pliusas signi icado explica só usiškai: pliusas
mais (com a no a compliciia).
1 Os e mos ap esen am-se da mesma o ma, como ambém nos dicynêlios.
182
Em ce os a igos de e mos ao lado únicajões às ezes ap esen am-se e e mos
compos os: ela ó io учетъ: ekselio ela ó io, ma ema inė i p ekybinė; da ymas
составленiе: lygčių da ymas составленiе уравненiй; lygčių šaknis, lygčių sp endimas,
lyg ys,-čių –уравненiе:nežinomiejii žinomieji(lais ieji)lygčiųna iai;
lygiašaknės ( olyginės) egg ys e pan. Há casos, quando M. Šikšnys o nece apenas
e minou li u iana e seu co espondemem da língua usas sem nenhuma explicação:
axioma аксiома; a ėmimas отниманiе, отнятiе; dalmuo частное; plu al множимое;
ėmimas отниманiе, вычитанiе; plo as площадь; núme o и т. Soodynėlyje ap esen ados
i ula es a ibu os e pa icipan es são neį a džiuo iniai, mas compos os e minos
usada e į a džiuo inė o ma: li e as: li eis (žinomasis) lygčių na ys; panašus:
panašių daugiana io memb os aukimas k ū on (junção); saudá el (skaičius):
saudá elis núme o e upmena. Ca os ap esen ada bend a is: medi : medi ojiais e
não medi ojiais dimensões.
1.1.Te mais de o igem Li u iška
M. Šikšnio Žodynėlyje o nece Li u iškos o igem ma emá icas e mos são a ual
elemen a iosios ma emá icas e miniação base. pa e maio dos e mos nepaki o e
p igijo: gene endização, de inição (1922 m. A. Sme onos e s ame guiê de lado des e
e mo usado e p esagio), a êminho, a im is, in inidade, b ūkšnys, di isba, pa e, di isão,
aquil, dalmio, plu al, plu al, plu al, dimensão, de inys, aumen amen o, di isão, junção,
conjunção, kus a, kus a, g au, smana, equib ação, ma as, sanda, mis u a, g andi ude,
nelygybė, base, supe ícies, dimensão, á ea, signi icado, iden idade, limi e, simbik,
ges u a, núme o, p oje o, aciocínio, cla i icação, eg a, eg a, e binha, e binha,
e binha, p oeminha, eg a, E ago a ebe a ojados em Žodynėlyje o nece lie u iški
economia e inanças, ísica e écnica e mos: ela ó io (ekonomika), lydinys ( echnika),
mainai (ekonomika), palūkanos ( inansai), skolininkas ( inansai), skolin ojas ( inansai),
s a um ( isika), s o is ( isika). No en an o, não odos os e mos lis ados em Žodynėly
são usados na a ual ma emá ica, po exemplo, da inys (pa eik as e Z. Žemaičio
Geome ijos i igonome ijos e minų inkinėlyje): da iniai do enca da inio, skai iniai
(skaičių) da iniai. LKŽe da inys é conside ado como não des inado in oduzi concei os
kas
Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija
Te minologia | 2008 | 15 183 due a, a que se baseia em aze conclusões; ago a é
u ilizado duomuo. Da inį M. Šikš nys ainda us a a e 1923 m. Geome ijos ado ėlyje.
Zodynėlyja o necido e mo acon ecis ( us. esul ado) signi icado skaičius, ob ido
sudėjus á ios núme o ambém não us ojamo. Em ez dele ago a é in e nacional o
e mo esul ado, do qual M. Šikšnys, lie u iškos e minijos shalininkas, não dáia. O
acon ecimen o ago a é usado ikimybių eo ijoje: asimp omá ico, aciden al,
bū inasis, elemen a usis e k . acon ecis (MTŽ 1994). Mi i ma emine signi icado não
us ojam os e mos: in oduzi im (daba ma cação, nome, nomeação); luomas
(caičiuje): unidades de, milha es de, milijonų e . . (daba klasė); capí ulo (daba
skil is, que em Žodynėlyja oi o necido em ou o signi icado: skil is грань:
aukdami k ad a inę šaknį skaičiaus skai menis ski s ome į skil is <...>); ab e iação:
su umpink upmeną из šešių (daba p as ).
Há casos em que ligei amen e mudou a o ma do e mo, po exemplo: aze
(ago a composição: igual ies composição MTŽ 1994); compa ação (ago a
compa ação); su adimas (ago a adimas).
Lygybei, con enčiai nežinomųjų, M. Šikšnys siūlė daugiskai inį e miną lyg ys,
-čių, que inicialmen e oi acei o, po que, ano M. Šikšnio, lyg ys consis e de
duas pa es, e uma analšiu caso nossa língua ge almen e usa a daugiskai ą
(Šikšnys 1962: 86). Pa a isso oi p on ês e J. Jablonskis. No en an o depois
ma emá icos o con ence am de que impo an e e aquela noção
exp esss á a unígi a, pa a que seja cla o que i a e e ido não com á ios, mas com uma igu imi
(Žemai is 1966: 198).
1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMS TERMINAI SINONIMAI
Ne dai sinonimiais e mos são ap esen ados sem quaisque e e odas, em
sepa ados e minos a igos […] sinonimiją pa odo usiškas e minus,
co esponden alguns lie u iškus. Tokios sinonimá ios pa os p igio só um dos
e mos. Fo am la inimas ( us. упражненiе) e p a imas ( us. навыкъ, упражненiе),
na usiškoje Pa e de Žodynėlio sua ap esen ação di e en e: упражненiе
la inimas, p a imas, las a asis e p igijo (Z. Žemai is Geome ijas i
igonome ijas e minų inkinėlyje šiai są okai žymė i eikė ne is e minus:
p a inimas, p a imas, p asmas). A ap esen ação de dis ância e dis ância em
usiško pa e ambém indica sua sinímiskidade: разстоянiе dis ância, olumas
(a s umas). Sinônimo de dis ância Z. Žemai is conside ou dis ância: olumas
разстоянiе; de cidade A à cidade B é c a s ų dis ância (a s uma). MTŽ 1994 é só dis ância ( us.
dis ância, angl. dis ance).
184
Te minos sinônimos às ezes são ap esen ados com a e e ência olha . (às ezes olhe).
Nesses casos a co espondência das usas é ap esen ada ao e mo ao qual se indica:
pažymys, žiū ėk žymė i žymė (pažymys) признакъ: dalingumo i šaknis une o, décima
žymės; ik umas, žiū . „ ikslumas“ i ikslumas–точность:padaly i,iš auk-
pa e, x cen ená ia pa e e . p ecisão ( ic umo); con ečiuo ê, olha . cuičiação e
cálculo (skaičiuo ė) счисленiе: cálculo o almen e e po esc i o; sudamen o olha . diação
e diação складыванie: múl iaženklių núme os dėjimo (sudėjimo) eg a. Ago a usa-se
apenas um dos mencionados sinónimos: sinal (paki usi e mo o ma) e cons i uição.
Te minologia ma emá ica pe maneceu cálculo e skaičiuo ė, ce eza e p ecisão, po ém
eles não são conside ados sinónimos: cálculo: apy ikslis, a u inis, asociacinis e k . e
skaičiuo ė: a abų, dešim ainė, d eje ainė e k . ; ce eza ( us. достоверность, angl.
ce ain y, u h, eliabili y) e p ecisão ( us. точность, angl. accu acy, exac ness,
p ecision): absoliu usis, san ykinis e k . (MTŽ 1994). A inadequação de Dėjimo é no ado Z.
Žemai is: es e e mo ne necessa iamen e signi ica a união de dois núme os <...>;
ambém de ação pode signi ica adição e adição, zamdão e nudão, inse ção e sadão <...>
(Žemai is 1917). A i menos usos na língua indicam que sinónimos M. Šikšnys, ma y ,
laikė e minus a ėmimas ( us. отниманiе, отнятiе) e ėmimas ( us. отниманiе, вычитанiе).
Em Ma ema ikoje nenhum um deles nep igijo em odos os casos usado o e mo a im is,
que em Žodynėlyje ambém di o. Sinonimos eilu ês al e ação (kei imas) skliaus elias
ap esen ado e mis (kei imas) le an ado e como i aš inis, mas subs i uição xai não.
Que esses e mos são sinônimos, mos o o e mo kei imas a igo o necido e mo
compos o: kei imas: (pa)kei imo kelias. Esses e mos ago a não são conside ados
sinônimos (isso is o de nomes de espécies): jei amen o, mé odo de oca, ope ação de
oca e axioma de oca, coe icien e de oca, mas em nomes de espécies eg a de
oca e eg a de oca (plg. eg a: (pa)kei imo) eles são sinonimiški (MTŽ 1994).
Há o caso, quando o sinônimo só skliaus elias, e como i i a ó io não é
ap esen ado: dalinys (dalijamasis), po ém e mo dalyba nes e a igo e minos
ap esen ação é opos o: dalyba dlenie (ma em. дйствiе); dalijamasis (dalinys).
Ma emá icos e minos no p oje o M. Šikšnys o neceu apenas pa ínio
(Šikšnys 1918: 322). E Z. Žemai is no a igo signi icado dalmuo o neceu pa ínio:
Daba padaugin asis núme o e dalinis ou daugmuo e dalmuo. Šiuodu núme o com
isso são os esul ados de mul iplicação e di isão. Tais sen ido p onos ica em
língua li uaniana p incipalmen e é usada galūnės; pa . ; pe kinys, malinys no s a o-
Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija
Te minologija | 2008 | 15 185 jam e comp amo, malamo daik o sen idoê, mas
signi ica ambém ambém e daik ą, ku s é comp aimo, malimo esul ado.
Naquele abandonada in i ulada somos menê o do p incipal suge ido usa o
skaičiu dauginiui daliniu“ (Žemai is 1917). XX a. šeš ame dešim me yje
e mo dalijamasis, e dalinys a aliado como ne ekomenduo inas (Rumšas 1975:
60). Tal a aliação desses e mos a igu a-se e DŽ2, mas já DŽ3 no ma i o
conside ado pa inys 2. ma . deliijamasis dydis. Es e e mo e é u ilizado na
e minologia ma emá ica. P igijo e M. Šikšnio secundá ios conside a em
(paduik i skliaus eliuose e neiškel i como an aš iniai) os e mos g e inys
( us. размщенiе) e pe s a a ( us. перестановка). Jão sinónimas g e inação e
pe s a inização ma emá icas não us ojam.
Ma ema ikoje nep igijo nenhum um des a sinónimos eilu ês e m: iekybė
( iekis) us. количество. Essei concei os ma ca ė i ago a consumido quan idade
(MTŽ 1994).
Dalybos liekanai nomeado M. Šikšnys ap esen ou dois sepa idos e minos: išdalos
(dalybos) e liekana (a im ies, dalybos, šaknies aukimo). Tam conco eu J.
Jablonskis: Dalybos emancaná e isdalomis chamamos (LKŽe). Com o deco e do
empo es abeleceu-se só liekana. Es e e mo encon a-se já nos pionei os
manualêlios de ma emá ica (plačiau e . Rumšas 1979: 52). Às ezes e mos
sinônimos Žodynėlyje são sepa ados cableliu: dalumas, dalingumas (p igijo
dalumas), dalinėjimas, dalinėjimo kelias (ais concei os ma cė i ma ema ikoje
u ilizado o e mo nuoseklusis dalijimas), ki ėjimas, ki imas
(p igio só ou o).
M. Šikšnys já en ou dis ingui (na usiškoje pa e de Žodynėlio essa dis inção
não semp e mos ado) galūnių e p eesagų da ybos e mos, que na a ual
e minologia ma emá ica cla amen e dis inguem. Na pa e Li u iško al dos
e mos ap esen ação é unooks, em usiško i oks. Lie u iškoje al u ais ( us.
вышина) e al u aumas ( us. высота, вышина), alongis ( us. длина (величина)) e
alongumas ( us. dlina (значенiе величины)), pla uma ( us. la gu a) e plo is ( us.
la gu a (въ смысл величина)), o is ( us. толщина (величина)) e s o umas ( us.
толщина (значенiе величины)); usiškoje вышина aukšsaжени kamba ys ijų s. ;
is,-čio(aukš umas); длина–ilgis,-io,ilgumas;комнатадлиноювътри
la gu a p o is (dydis); wid h; толщина ho is, -io, o umas.
1.2. Nelie u iškos o igem e mos
G ande pa e dos in e nacionais ma emá ica e mos de sob e i eu e a ual na
186
ma emá ica: axioma, álgeb a, a i mé ica, coe icien e, loga i mo, minusas, plusas,
pe cen uas, p og essija, p opo ção, p opo cingumas, adicalas, sis ema, eo ema.
Sob e iu e inancei os e minai capi olas (daba capi alas), ekselis. bos abelė), em ez
Ma ema ikoje nebe a ojamas e minas abelė (loga i mų abelės,daugy-
dele ago a é Li u iškas e minus len elė, que siūlė a o i A. Jakš as (šalia e mino
abelė), pois li os (loga i mų knygos) nes e caso nada não cabe: Kokios aqui pode se
li os, que jose ieni só núme osis e us. ablicy, ok. Ta eln, anc. Fables). Po aqui
ma ema iški simboliai?! Pap asčiausias jų a das – loga i mų len elės, (slg.
opo - e a odo o mundo e chama li os uma coisa que não con ém nenhuma pala a
i a? p. Se M- ui não gos a de abelas, pode ele chama sua publicação loga i mų
abelėmis, embo a abelės não pelo nege esnês po abelas (Jakš as 1919 1: 359).
Comė inio e mo daugybos abelė dėmenį abelė M. Šikšnys siūlė keis i lie u išku:
daugybos abėcėlė.
1.2.1. ĮVAIRIAKILMIAI TERMINAI SINONIMAI Į ai iakilmių e minų sinonimų
Žodynėlyje é pouco: p imemybė às ezes o necida es animas o igem, às
ezes lie u iškam e mo. O e mo p incipal é conside ado in e nacional
quad a as: lie u iškas ke i ainis ap esen a-se skliaus eliões e é
conside ado la e aliniu. Sinonimicamen e esses e mos ainda o am
usados A. Busilo (1921) e Masingo (1922; adução A. Sme ona) manualêlios,
po ém mais a de adquili só quad a as (plačiau ž .
Šilob i ai ė 2007: 150).
O e mo in e nacional kubas Žodynėlyje conside ado secundá io (pede-se
apenas skliaus eliuose), p incipal lie u iškas šeš ainis, mas ele nep igijo. Kubas
já e a usado no mais an igo imp en ado Li u iškame ado ėlyje P. Ma ulionio e
J. Spudulio (suda ė J. Gailu is) Užduo inas, isso i a Rankius užduocziu
A i me ikos ou Rakundos mokslo (1885) ( a ėlio handyje kubo asikas)
(Rum aš šas 1974 4: P oje o de e mos ma emá icos é conside ado
secundu inho šeš ainis, o p incipal e mo é kūbas (= kubas) (Šikšnys 1918: 322).
Es e e mo e adquilėjo dos manuaisêlios da época, só 1922 m. Masingo
manuaisêlyes esses e mos ainda o am conside ados sinônimos. Embo a ao
lado do e mo in e nacional suma Žodynėlyje ainda sejam ap esen ados e
ma emá ica nep igiję lie u iški e mos dėjinys e dė inys, manualėliuose (i M.
Šikšnio, e ou os au o esų) é usado apenas suma (V. Bud e ičiaus (1919) e A.
Sme onos e s ame ado ėlyje (1922) suma e dėjinys usados sinonimamen e).
Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija
Te minologia | 2008 | 15 187
Sem sucesso M. Šikšnys en ou li eu in i e mą o mulaė: o mulė, žiū .
esolinys. Sp endinys ago a em ou o signi icado: sp endinys ma . užda inio
esul ado da decisão (DŽ6). P oje o de e mos ma emá icos p imo iedade é
dada à ó mula, e mo Li u iškas ap esen ado skliaus elias, como
secunda ino: Do algeb os eiškiniu, sujun o iguais ou não-iguais sinallu, o ma
o mulae (sp endimen o) (Šikšnys 1918: 322). Fo mulė já e a usada o me o
manualėlios e įsigalėjo.
M. Šikšnio en a i a Li uu in i e mo nume acija (nume acija, žiū .
skaičia imas) ambém não conseguiu ma emá icas u ilizados ambos es es
e mos. Z. Žemai is esc e e: Kad descob indo o núme o de coisas, p ecisa eles
con e çoa , ou con a , e al modo usas língua chamadoji sčislenije lie u ių
kalboj p ecisa chama -se cálculo ou con agão; nesse sen idoj al ez melho
alesse usa só a p imei a pala a (caičia imas), po que an asai (calimas) em
sua, amplamen e us ojamá signi icmę (Žemai is 1917). P. Rumšo alega que a
signi icância da nume ação é skaičiaus eiškimas (žodžiu ou esc i o); compu ao ê
(Rumšas 1975: 64).
Sob e os e mos d ina is e binomas sinonimiškumą é di ícil esol e : na
usiškoje pa e do Žodynėlio ao lado do e mo lie u iško d ina is
ap esen a-se e in e nacional binomas, e na lie u iškoje pa e es es e mos
são ap esen ados sepa adamen e. M. Šikšnys os conside a sinônimos
(Šikšnys 1939: 110). MTŽ 1994 es es e mos não em odos os casos são conside ados sinônimos (plačiau ž .
Šilob i ai ė 2007: 148).
2. ZIGMO ZEMAIČIO GEOMETRIJOS IR TRIGONOMETRIJOS
TERMIN RINKINLIS
Zigmas Žemai is (18841969) amoso ma emá ico do XX século, p o esso ,
pedagogas e cien is a. Sua p incipal a i idade, cien í ica e pedagógica,
dedicada ao ensino de ma emá ica me odikai, his ó ia da ma emá ica. Z.
Žemai is, como e M. Šikšnys, con ibuiu pa a a c iação e uni o mização de
e mos ma emá icos li e iços. Um dos impo an es seus abalhos,
des inados das ma emá icas, é Geome ia e igonome ia Te mos de
compilação (1920). Rinkinėlis é de pequena ex ensão. Es e diccioná io de duas
99 nedidelio o ma o puslapiai. Pi moje dalyje pa eikiami usų–lie u ių
pa es, que o cons i ui (345 p.), na segunda pa e e mos das línguas
li uãs usas (4799 p.). Na Li u iškoje pa e Z. Žemai is o nece sob e 720
e mos de não só geome ia e igonome ia, mas e álgeb a bem como al a
ma emá ica. Ce ca de 340 i ula es e minos são daik a a diniai ( ienažodžiai).
188
P óximos i ula es e minos são indicadas ca ego ias g ama icais e dian e
daik a o dzes, e dian e a ibu zes o necida uniscai os kilmininko galūnė, exemplo.:
aksiomė, ės, algeb a, os, análise, io, (analizė, ės), apibend inamen o, o, didinação, o,
didumas, o, d ejinis, o, d ejinimas, o, absoliu is, ė, abypusis, ė, manyiasienis, ė,
manyiaženklis, ė, manya eikšmis, ė, ė, dešim ainis, ė e k . Rinkinėlyje Z. Žemai is como
i ula es o nece não só unicó dios, mas e ambém compos os e minos:
bend ak aščiai unila e aliai kampai ( idu iniai, išlaukiniai), gene asai ma as, bū inoji i
ganė inoji sąlyga, didysis u ulio sk i ulys, e d ės padė ies geome ija, k yžk yžminiai
kampai ( idu iniai, išlaukiniai), mėnuliai (delčios) Hipok a os, padė ies geome ija, p as
igu os semelhan es, p as silinkiamosos iesios, ienalinkmiai kampai, iena lauž inė.
Tokie e mininai em e sinónimos, eles são ap esen ados sob cablelio, sob igualbem sinal
ou escliaus elias. Umais casos sinímimiški são secundá ios êmenis do e mo:
pe e iamasai, pe e imo pon o; e icalalinė linija=s a inė linija; e icaliniai
kampai=k yžminiai kampai; из eikš oji, из eikš inė unkcija; nebend a a diklės
( a dės) upmenos; linea (plokšminis) kampas, nou os luga do e mo compos o
(skliaus eliuose ou po kablelis) ap esen a-se umažodis: pe ime as; planeado kampelis,
menzulė, ės; s a usis (s a ampelis). Um compos o e mo a Z. Žemai is de ine:
geome iné achas luga (eilė)=linija, cujas aças êm comum peculia idade. Dalis
e minų é suki čiuo i, só não semp e ap op iada p iegaidė: igū , ne ukùs ( us.
непрерывный), pas o ùs, ib, y , ąs, iesióginis, ūkùs, mas elipsóides, hipé bolė,
hipé bolinis, hipé boliškas, ma é inis, milimé inis, pa bolė, pa bolinis, pènkelias,
sinusóidė, s e eomé inis, angensóidė, aços bégal, anscendén inis.
2.1.Te minos de o igem Li u iška
Z. Žemai is o nece po 230 única- ozžių lie u iškų daik a a dinių e -lie u iškų daik a a dinių e -daik a a dinių
e minų. g ande pa e desses e mos dependendo e ago a usado na ciência da ma emá ica: esumi , o, ci cun i imas, o,
ci cun i umas, o, eiis, ies, de pa, os, espos a, o, dis ância, o, al u a, ês, al u ais, čio, in inidade, ês, b aiž, os, b iauna, os,
b iaunainis, io, b ūkšnys, io, di isão, o, kampba, mul iplicação, o, mui os kampis, io, kampiana is, io, de sien, io, dêsnis,
didnis, o, igual, o, p olongamen o, o, kampis, ės, ės, ėg e a, io, g e asi, k , kampis, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ė, ke, ke, ke, ke, ke,
ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke,
ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke,
ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke,
ke, ke, ke Do illicem e minai
Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija
Te minologia | 2008 | 15 195 ma emá icas. Pa icula men e equen es casos,
quando neles o necidos e mos ma ema ine signi icado ago a não usuais
(į a dijimas, luomas, sky ius (M. Šikšnys); a maina, ieškinys, p iedėlis (Z.
Žemai is)). Há casos, quando mudi o só o ma e minos: conclusas (= conclusão),
equg ys (= equg is); cons i uição (= da ymas), compa ação (= compa aimas) (M.
Šikšnys). Na a ual alada comple amen e não usou-se só alguns e mos lis ados
diccionêlios (išdalos (M. Šikšnys); p asmas, sk e ė
(Z. Žemai is)).
Do desc i os exemplos pode-se no a au o es polinkį g ynin i e li eu in i
e mos da ma emá ica. No en an o, en a i as li eu iza e mos
in e nacionais não semp e o am oco ê na ma emá ica adqui iu aqueles
e mos in e nacionais, que já desde an igo es a am em uso ( o mulė, kubas (M.
Šikšnys); pos ula as, p incípio (Z. Žemai is)).
Analise dos p imei os e mos ma emá icos indicam que o segundo século XX
oi um impo an e décimo ano de o mação da e minologia ma emá ica. O
sinonimia de e mos, insa is a ó io de alguns e mos in e nacionais es a é
na u al e minologia de desen ol imen o peculia idade.
PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Šikšnys M. 1919: A i me ikos i algeb os e minų žodynėlis,
Vilnius. Žemai is Z. 1920: Geome ias e igonome ia e minos inkinėlis, Kaunas.
OITI CHALTINIAI
An anai is 1918: T umpas manual de a i mé ica. Escola Li uana 3, 5557. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas
(elek oninis leidis), Vilnius. MTŽ 1994: Ma ema ikos e minų žodynas. Sud. V. Bagdona ičius, P.
Golok osčius, R. Kašuba, J. Kubilius
( ado as), Vilnius.
Šikšnys M. 1918: Ma ema ikos e minų p ojek as. Escola Li uana 11, 321328.
Šikšnys M. 1923: Geome ija, Kaunas.
Šikšnys M. 1939: A i me ica e álgeb a 1, Kaunas.
LITERATŪRA
DŽ2 1972: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ3 1993: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ5 2003: Daba inėslie u iųkalbosžodynas(elek oninis leidimas), Vilnius.
Jakš as A. 1919 1: Loga i mų knygos penkiais dešim ainiais skai menimis. – D augija 7–8, 359.
Jakš as A. 1919 2: P . Mašio as. Geome ijos užda inynas. – D augija 7–8, 359–360.
Klima ičius J. 1969: Tangensas,sekansas a angen as,sekan as. – Kalboskul ū a 16, 18–21.
Klima ičius J. 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te minolo-
gija 10, 9–32.
Klima ičius J. 2005. Te minas p ie e mino. II. – Te minologija 12, 143–146.
Rumšas P. 1974: Lie u iškų geome ijos e minų is o ija. – Mūsųkalba 2, 4–19.
Rumšas P. 1975: Ma ema ikos e minai „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalboskul ū a 28, 3–16.
Rumšas P. 1979: P ie ma ema ikos e minijos iš akų. – ZigmasŽemai is, 52–58.
Rumšas P. 1980: Lie u ių a i me ikos e minai XX amžiaus p adžioje. – Kalbo y a XXXI(1), 69–78.
196
Šikšnys M. 1962: Mano lie u ių kalbos pamokos i a siminimai apie J. Jablonskį. – Kalbo y a 5, 81–87.
Šilob i ai ė D. 2007: Vienažodžių ma ema ikos e minų sinonimija ma ema ikos ado ėliuose (1910–1940). –
Te minologija 14, 146–158.
TŽŽe 2002: In e leksis.Kompiu e inis a p au iniųžodžiųžodynas (elek oninis leidimas). A s. ed. A. Kinde ys,
Vilnius.
Žemai is Z. 1917: Dėl a i me ikos e minologijos. – San a a28.
Žemai is Z. 1966: Lie u iškos ma ema inės e minologijos is o ijai. – Lie u iųkalbo y osklausimai 8, 195–201.
TERMINOLOGY OF THE FIRST DICTIONARIES OF MATHEMATICS
The beginning he 20 h cen u y is a e y impo an s age o he c ea ion o e ms o
ma hema ics – a lo o ex books and exe cise books o ma hema ics and, mos impo -
an ly, i s dic iona ies o ma hema ics we e published.
A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis (Dic iona yo e mso a i hme icandalgeb a)
by M. Šikšnys and Geome ijosi igonome ijos e minų inkinėlis (Acollec iono e mso
geome yand igonome y) by Z. Žemai is we e he i s Li huanian dic iona ies o e ms
published in al eady es o ed independen Li huania. They laid he ounda ions o he
mode n e minology o ma hema ics – he majo i y o e ms om hem ook oo in
he language. Howe e no all e ms p esen ed in dic iona ies su i ed and we e used in
ma hema ics. The impo an hing is ha special meanings o hese e ms, bu no e ms
hemsel es anished, because hese wo ds a e s ill being used (į a dijimas(naming),
luomas(cas e, es a e),sky ius (sec ion, chap e ) (M. Šikšnys); a maina(species, a ie y),
ieškinys(plain , lawsui , claim),p iedėlis (appendage) (Z. Žemai is)). The e a e some
cases when only g amma ical o m o e ms o hei wo d- o ma ion changed (iš adas
conclusão) (equa ion), equg ys (= equg is) ( o ma ion), compa is (= compa ação) (cong uence)
(M. Šikšnys); ochiamoji (= lies inė) ( angen ), ke amoji (= ki s inė) (secan line),
eiksmaženklis (= ação sinal) (Z. Žemai is)). Only ew e ms om hese dic iona ies ell ou o
he usage in he mode n language comple ely (išdalos (M. Šikšnys); p asmas, sk e ė (Z.
Žemai is)). In he ea lie men ioned dic iona ies he e a e some synonyms o e ms (o he
same o di e en o igin), which a e p esen ed in b acke s, a e comma, dash o equal sign.
Howe e i is qui e di icul o judge he synonymy, because a he equen ly one Russian
e m has wo o h ee equi alen s, which in Li huanian pa s o dic iona ies a e The wish o
pu i y e ms and make hem mo e Li huanian is a pa icula ly no iceable endency. Te ms o
p esen ed as sepa a e e ms and in Russian pa s – in he same e m en y.
he o eign o igin a e no nume ous (especially in he dic iona y o M. Šikšnys). Almos all o
hem ha e Li huanian equi alen s, which a e iewed as main a ian s. Howe e , no all
a emp s o subs i u e in e na ional e ms wi h Li huanian e ms we e success ul. The e
a e ew in e na ional e ms he ex books o ma hema ics, which we e in usage o a long
ime ( o mulė ( o mula), kubas (cube) (M. Šikšnys); pos ula as (pos ula e), p incípio (p inciple)
(Z. Žemai is)).
Recebida 2008-12-05
Diana Šilob i ai ė
Ins i u o das línguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E-mail: [email p o ec ed]
Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija