Pirmųjų matematikos žodynėlių terminija

180 Pi mųjų ma ema ikos žodynėlių e minija DIANA ŠILOBRITAITĖ Lie u iųkalbosins i u as XX a. pi moji pusė – s a bus ma ema ikos e minijos no minimo i sis eminimo a psnis. Tai laiko a pis, kada pasi odė nemažas pluoš as lie u iškų (o iginalių i e s inių) ma ema ikos ado ėlių i užda i- nynų idu inėms mokykloms (plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 146–158). Vo onežo lie u ių gimnazijų moky ojai ma ema ikai Ma celinas Šikšnys, Zigmas Žemai is i P anas Mašio as (jis pasi a imuose dėl ma ema ikos e minijos klausimų lankyda osi ik e ka čiais), ma ydami ma ema ikos ado ėlių e minų į ai o ę, pasi yžo iš pag indų pe žiū ė i isus u imus e minus i suku i ūks amus (plačiau ž . Žemai is 1966: 195). Da bo bu o nemaža, nes pi mųjų ma ema ikos ado ėlių, pasi odžiusių XIX a. pabaigoje, au o iams „lie u iškus ma ema ikos e minus eko ku i pa iems, dažniausiai pažodžiui e čian juos iš ki ų kalbų“ (Rumšas 1979: 52). Todėl, kai bu o leis a mokyklose dės y i lie u iškai i p adė a leis i is daugiau ma ema ikos ado ėlių i užda inynų, neiš eng a e minų painia os: ienų ado ėlių au o ių a ojami e minai ge okai sky ėsi nuo ki ų au o ių. Lie u ių kalbos no min ojas Jonas Jablonskis mielai su iko pagelbė i ma- ema ikams: pasiūlius kokį no s e miną, jis „p ašyda o pi ma nusaky i uo e minu eikš inos są okos esmę bei pag indines sa ybes i ik ada a ba p i a da o ma ema ikų nuomonei, a ba išaiškinda o, kodėl pasi ink asis e - minas nep iim inas“ (Rumšas 1974: 11). Ma ema ikos e minijos kū imo i a kymo ezul a ai – Ma celino Šikšnio A i me ikosi algeb os e minų žodynėlis (1919) i Zigmo Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlis (1920). Tai pi mieji spausdin i lie u iški e minų žodynėliai, iš- leis i jau „a sikū usios Lie u os als ybės laikinojoje sos inėje Kaune“ (Kli- ma ičius 2003: 11). Šio s aipsnio ikslas y a ap a i pi mųjų ma ema ikos e minų žodynėlių daik a a džio a daik a a dinio junginio o mos e mi- nus. Žodynėliuose pa eik i an aš iniai būd a džiai, daly iai, eiksmažodžiai i pan. s aipsnyje nenag inėjami. Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 181 1. MARCELINO ŠIKŠNIO ARITMETIKOSIRALGEBROS TERMINŲŽODYNĖLIS Ma celinas Šikšnys (1874–1970) bu o žymus XX a. ma ema ikos mo- ky ojas (di bo i lie u ių kalbos moky oju (ž . Šikšnys 1962: 81)), kū ęs lie u išką ma ema ikos e miniją. Ma ema ikos mokslus M. Šikšnys baigė Mask os uni e si e e. Di bo moky oju Rygoje, Vo oneže, Vilniuje. Jo pa- ašy i a i me ikos, algeb os i geome ijos ado ėliai bu o leidžiami kele ą dešim mečių. Lie u ių e minologijai s a bus šio ma ema iko pa eng as A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis, išleis as Lie u ių mokslo d augijos 1919 me ais. M. Šikšnys jau bu o pa engęs Ma ema ikos e minųp ojek ą (1918), ku iame pa eikė ne ik a i me ikos i algeb os, be i geome ijos bei igonome ijos e minų. A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis y a nedidelio o ma o i apim ies (47 puslapiai). Jį suda o d i dalys: pi moje dalyje (3–25 p.) abėcėlės a - ka pa eik i lie u ių– usų, an oje dalyje (26–47 p.) – usų–lie u ių kalbų e minai. Lie u iškoje A i me ikosi algeb os e minųžodynėlio dalyje M. Šikšnys pa eikia apie 250 an aš inių e minų ( usiškoje – 221), iš ku ių pe 150 iš eikš i daik a a džiais. Te minų g ama inių o mų M. Šikšnys nepa eikia, ik kai ku nu odo ienaskai os kilmininką: aukš is,-čio1,b ūkšnis,-io,il- gis,-io,lyg ys,-čių. Žodynėlyje jau bandoma e minus ki čiuo i (p iegaidė pažymė a ne inkamai): bégalė,daugian is,d in is, ienan is. Be eik isi an aš iniai e minai y a ienažodžiai, be pasi aiko i sudė i- nių: kompleksinisskaičius,miš asskaičius,nedalusskaičius,ne ik a upmena. Pa eikdamas ma ema ikos (y a i ki ų s ičių) e minus, M. Šikšnys ne- e ai paaiškina jų eikšmę: minusas(a im iesženklas„–“); pa i šiai– поверхность; pa i šiaiy ad iejųma a imų(ma linkių)dydis(daba a - ojama ienaskai a pa i šius „ iba, ski ian i geome inį kūną nuo išo inės e d ės“; Z. Žemai is Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje pa- eikia ienaskai os o mą pa i šius:šonųpa i šius); saikas(bi alųi skys- imų ū ioma as); skaidymas(apie skaičių)–разложенiе;skaičiaus skaidymasnedaliaisiaisdaugikliais; skaidinys–разложенiе,результатъ разложенiя;pa e ęskaičiųnedaliųjųdaugikliųsandaugagauname oskai- čiausskaidinį. Te mino pliusas eikšmę paaiškina ik usiškai: pliusas– плюсъ(знакъсложенiя). 1 Te minai pa eikiami aip pa , kaip i žodynėliuose. 182 Tam ik uose e minų s aipsniuose šalia ienažodžių ka ais pa eikiami i sudė iniai e minai: a askai a–учетъ: ekselioa askai a,ma ema inėi  p ekybinė;da ymas–составленiе:lygčiųda ymas–составленiеуравненiй; lyg ys,-čių –уравненiе:nežinomiejii žinomieji(lais ieji)lygčiųna iai; lygčiųšaknis,lygčiųsp endimas,lygiašaknės( olyginės)lyg ysi pan. Y a a ejų, kai M. Šikšnys pa eikia ik lie u išką e miną i jo usų kalbos a i ikmenį be jokio aiškinimo: aksioma–аксiома;a ėmimas–отниманiе, отнятiе;dalmuo–частное;daugmuo–множимое;ėmimas–отниманiе, вычитанiе;plo as–площадь;skaičius–числоi k . Žodynėlyje pa eik i an aš iniai būd a džiai i daly iai y a neį a džiuo- iniai, be sudė iniuose e minuose a ojama i į a džiuo inė o ma: lais- as:lais asis(žinomasis)lygčiųna ys;panašus:panašiųjųdaugiana iona ių aukimask ū on(jungimas);s eikas(skaičius):s eikasisskaičiusi  upme- na. Ka ais pa eikiama bend a is: ma uo i:išma uojamiejii neišma uojamieji dydžiai. 1.1. Lie u iškos kilmės e minai M. Šikšnio Žodynėlyje pa eik i lie u iškos kilmės ma ema ikos e minai y a daba inės elemen a iosios ma ema ikos e minijos pag indas. Didžio- ji dalis e minų nepaki o i p igijo: apibend inimas,apib ėžimas(1922 m. A. Sme onos e s ame ado ėlyje šalia šio e mino a ojamas i nusaky- mas), a ėminys,a im is,begalybė,b ūkšnys,dalyba,dalis,dalijimas,daliklis, dalmuo,daugiana is,daugyba,daugiklis,dauginimas,daugmuo,dėmuo,de- inys,didinimas,dydis,jungimas,junginys,kėlimas,laipsnis,liekana,lygybė, ma as,ma a imas,mišinys,neapib ėž umas,nelygybė,pag indas,pa i šiai, pa yzdys,plo as, eikšmė, eiškinys, iba, odiklis,sandauga,san ykis,skai- čius,skaidymas,skaidinys,skai iklis,skai muo,ski umas,skliaus ai,smulki- nimas,sp endimas,s ambinimas,sudė is,šaknis, aisyklė, apa ybė, ik inimas, aukimas, upmena, u inys, ū is,užda inynas,užda inys, a diklis, eiks- mas, e imas, iene as,ženklas. I daba ebe a ojami Žodynėlyje pa eik i lie u iški ekonomikos i inansų, izikos i echnikos e minai: a askai a (ekonomika), lydinys ( echnika), mainai (ekonomika), palūkanos ( inansai), skolininkas ( inansai), skolin ojas ( inansai), s a umas ( izika), s o is ( izika). Vis dėl o ne isi Žodynėlyje pa eik i e minai a ojami daba inėje ma- ema ikoje, pa yzdžiui,da inys (pa eik as i Z. Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje):užda inioda iniai,skai iniai(skaičių) da iniai. LKŽe da inys e inamas kaip ne eik inas į a dy i są okai „kas Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 183 duo a, kuo emiamasi da an iš adas“; daba a ojamasduomuo. Da inį M. Šikš nys da a ojo i 1923 m. Geome ijos ado ėlyje. Žodynėlyje pa eik as e minas į ykis ( us. результат) eikšme „skaičius, gau as sudėjus kelis skaičius“ aip pa nebe a ojamas. Vie oj jo daba y a a p au inis e minas ezul a as, ku io M. Šikšnys, lie u iškos e minijos šalininkas, nepa eikia. Į ykis daba a ojamas ikimybių eo ijoje: asimp o- minis,a si ik inis,bū inasis,elemen a usis i k . į ykis (MTŽ 1994). Ki i ma ema ine eikšme nebe a ojami e minai: į a dijimas(daba žymė- jimas, a das,pa adinimas);luomas(skaičiuje): iene ų, ūks ančių,milijonų i . . (daba klasė); sky ius (daba skil is, ku i Žodynėlyje bu o eikiama ki a eikšme: skil is–грань: aukdamik ad a inęšaknįskaičiausskai menis ski s omeįskil is<...>); umpinimas:su umpink upmenąiššešių(daba p as inimas). Y a a ejų, kai šiek iek paki o e mino o ma, pa yzdžiui: da ymas(daba suda ymas:lyg iessuda ymas MTŽ 1994); lyginimas(daba palyginimas); su adimas(daba  adimas). Lygybei, u inčiai nežinomųjų, M. Šikšnys siūlė daugiskai inį e miną lyg ys,-čių, ku is iš p adžių bu o p iim as, nes, ano M. Šikšnio, „lyg- ys susideda iš d iejų dalių, o panašiu a eju mūsų kalba pap as ai a oja daugiskai ą“ (Šikšnys 1962: 86). Tam bu o p i a ęs i J. Jablonskis. Tačiau paskui ma ema ikai jį į ikino, kad „s a bu u ė i ą są oką iš eikš ą iena- skai a, kad bū ų aišku, jog u ima eikalo ne su kele u, be su iena lyg imi“ (Žemai is 1966: 198). 1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI SINONIMAI Ne e ai sinoniminiai e minai pa eikiami be jokių nuo odų, a ski uose e minų s aipsniuose – sinonimiją pa odo usiškas e minas, a i inkan is kelis lie u iškus. Tokių sinoniminių po ų p igijo ik ienas iš e minų. Bu o la inimas ( us. упражненiе) i p a imas ( us. навыкъ,упражненiе), usiškoje Žodynėlio dalyje jų pa eikimas ki oks: упражненiе–la inimas, p a imas, pas a asis i p igijo (Z. Žemai is Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje šiai są okai žymė i eikė ne is e minus:p a inimas, p a imas,p asmas). Tolumo i nuo olio pa eikimas usiškoje dalyje aip pa odo jų sinonimiškumą: разстоянiе–nuo olis, olumas(a s umas). Tolumo sinonimu Z. Žemai is laikė a s umą: olumas–разстоянiе;išmies oAį mies ąBy ac a s ų olumo(a s umo). MTŽ 1994 y a ik a s umas ( us. расстояние, angl. dis ance). 184 Te minų sinonimai ka ais pa eikiami su nuo oda žiū . (ka ais žiū ėk). Tokiais a ejais usų kalbos a i ikmuo pa eikiamas p ie e mino, į ku į nu- odoma: pažymys, žiū ėk „žymė“ i žymė(pažymys) – признакъ:dalingumo žymės; ik umas, žiū . „ ikslumas“ i ikslumas–точность:padaly i,iš auk- išaknis iene o,dešim osiosdalies,šim osiosdaliesi  . ikslumo( ik umo); skaičiuo ė, žiū . „skaičia imas“ i skaičia imas(skaičiuo ė) – счисленiе:skai- čia imasžodžiui  aš u; sudėjimas – žiū . dėjimas i dėjimas– складыванie: daugiaženkliųskaičiųdėjimo(sudėjimo) aisyklė. Daba a ojamas ik ie- nas iš minė ų sinonimų: požymis(paki usi e mino o ma) i sudėjimas. Ma ema ikos e minijoje išlikoskaičia imas i skaičiuo ė, ik umas i iks- lumas, ačiau jie nelaikomi sinonimais: skaičia imas:apy ikslis,a u inis, asociacinis i k . i skaičiuo ė:a abų,dešim ainė,d eje ainė i k .; ik umas ( us.достоверность, angl. ce ain y, u h, eliabili y) i ikslumas ( us. точность, angl. accu acy,exac ness,p ecision):absoliu usis,san ykinis i k . (MTŽ 1994). Dėjimo ne inkamumą y a pas ebėjęs Z. Žemai is: šis e - minas „ne bū inai eiškia d iejų skaičių sujungimą <...>; aip pa „dėjimas“ gali eikš i p idėjimą i a idėjimą, uždėjimą i nudėjimą, įdėjimą i išdėji- mą <...>“ (Žemai is 1917). A i ikmenys usų kalba odo, kad sinonimais M. Šikšnys, ma y , laikė e minus a ėmimas ( us. отниманiе,отнятiе) i ėmimas ( us. отниманiе,вычитанiе). Ma ema ikoje nė ienas iš jų nep i- gijo – isais a ejais a ojamas e minas a im is, ku is Žodynėlyje aip pa pa eik as. Sinonimų eilu ės pakei imas(kei imas) skliaus eliuose pa eik as e minas (kei imas) iškel as i kaip an aš inis, be pakei imo šalia nė a. Kad šie e minai y a sinonimai, pa odo e mino kei imas s aipsnyje pa eik as sudė inis e minas: kei imas:(pa)kei imokelias. Šie e minai daba nelai- komi sinonimais ( ai ma y i iš ūšinių pa adinimų): kei imobūdas,kei imo me odas,kei imoope acija i pakei imoaksioma,pakei imokoe icien as, be ūšiniuose pa adinimuose kei imo aisyklė i pakei imo aisyklė (plg. aisyklė: (pa)kei imo) jie sinonimiški (MTŽ 1994). Y a a ejis, kai sinonimas ik skliaus eliuose, o kaip an aš inis nepa ei- kiamas: dalinys (dalijamasis), ačiau e mino dalyba s aipsnyje šių e minų pa eikimas y a p iešingas: dalyba–dѣленiе(матем.дѣйствiе); dalijamasis (dalinys). Ma ema ikos e minųp ojek e M. Šikšnys eikė ik dalinį (Šikšnys 1918: 322). I Z. Žemai is s aipsnyje eikšme „dalmuo“ eikėdalinį: „Daba „padaugin asis skaičius“ i „dalinis“ a ba „daugmuo“ i „dalmuo“. Šiuodu skaičiu – ai y a dauginimo i dalijimo ezul a ai. Tai p asmei iš eikš i lie u- ių kalboje daugiausia a ojama galūnės; pa .; pi kinys, malinys no s a o- Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 185 jam i pe kamo, malamo daik o p asmėje, be eiškia aip pa i daik ą, ku s y a pi kimo, malimo ezul a u. Tuo pasi emdami pa adinę esame minė u du skaičiu dauginiui daliniu“ (Žemai is 1917). XX a. šeš ame dešim me yje pag indiniu siūly a a o i e miną dalijamasis, o dalinys e in as kaip ne- ekomenduo inas (Rumšas 1975: 60). Toks šių e minų e inimas a sispindi i DŽ2, be jau DŽ3 no miniu laikomas dalinys 2. ma . „dalijamasis dydis“. Šis e minas i y a a ojamas ma ema ikos e minijoje. P igijo i M. Šikšnio šalu iniais laiky i (pa eik i skliaus eliuose i neiš- kel i kaip an aš iniai) e minai g e inys ( us. размѣщенiе) i pe s a a( us. перестановка). Jų sinonimai g e inimas i pe s a inėjimasma ema ikoje nebe a ojami. Ma ema ikoje nep igijo nė ienas šios sinonimų eilu ės e minas: ieky- bė( iekis) – us. количество. Šiai są okai žymė i daba a ojamas kiekis (MTŽ 1994). Dalybos liekanai pa adin i M. Šikšnys pa eikė du a ski us e minus: iš- dalos(dalybos) i liekana (a im ies, dalybos, šaknies aukimo). Tam p i a ė J. Jablonskis: Dalybosliekanąi išdalomis adiname (LKŽe). Laikui bėgan įsi i ino ik liekana.Šis e minas ap inkamas jau pi muosiuose ma ema- ikos ado ėliuose (plačiau ž . Rumšas 1979: 52). Ka ais e minai sinonimai Žodynėlyje a ski iami kableliu: dalumas, dalin- gumas(p igijo dalumas),dalinėjimas,dalinėjimokelias(šiai są okai žymė i ma ema ikoje a ojamas e minas nuoseklusisdalijimas),ki ėjimas, ki imas (p igijo ik ki imas). M. Šikšnys jau bandė ski i ( usiškoje Žodynėlio dalyje as ski umas ne isada pa ody as) galūnių i p iesagų da ybos e minus, ku ie daba inėje ma ema ikos e minijoje aiškiai ski iami. Lie u iškoje dalyje okių e mi- nų pa eikimas y a ienoks, usiškoje – ki oks. Lie u iškoje – aukš is ( us. вышина) i aukš umas ( us. высота,вышина), ilgis ( us. длина(величина)) i ilgumas( us. длина(значенiевеличины)),pla umas ( us. ширина) i plo is ( us.ширина(въсмыслѣвеличина)),s o is( us. толщина(величина)) i s o umas ( us. толщина (значенiевеличины)); usiškoje – вышина – aukš- is,-čio(aukš umas); длина–ilgis,-io,ilgumas;комнатадлиноювътри сажени–kamba ys ijųs.;ширина–plo is(dydis);pla umas;толщина– s o is,-io,s o umas. 1.2. Nelie u iškos kilmės e minai Didžioji dalis a p au inių ma ema ikos e minų išliko i daba inėje ma- 186 ema ikoje: aksioma,algeb a,a i me ika,koe icien as,loga i mas,minusas, pliusas,p ocen as,p og esija,p opo cija,p opo cingumas, adikalas,sis ema, eo ema. Išliko i inansų e minaikapi olas (daba kapi alas), ekselis. Ma ema ikoje nebe a ojamas e minas abelė (loga i mų abelės,daugy- bos abelė), ie oj jo daba y a lie u iškas e minas len elė, ku į siūlė a o i A. Jakš as (šalia e mino abelė), nes knygos(loga i mųknygos) šiuo a eju isai ne inka: „Kokios čia gali bū i knygos, kad jose ieni ik skai menis i ma ema iški simboliai?! Pap asčiausias jų a das – loga i mų len elės, (slg. us. ablicy, ok. Ta eln, anc. Fables). Kam čia p ieš a au isam pasau- liui i adin i „knygomis“ dalyką, ku iame nė a nei ieno gy o žodžio? Jei p. M- ui len elės nepa inka, gali jis sa o leidinį adin i „loga i mų abe- lėmis“, no s abelės ne kuo nege esnės už len eles“ (Jakš as 1919 1: 359). Sudė inio e mino daugybos abelė dėmenį abelė M. Šikšnys siūlė keis i lie u išku: daugybosabėcėlė. 1.2.1. ĮVAIRIAKILMIAI TERMINAI SINONIMAI Į ai iakilmių e minų sinonimų Žodynėlyje y a nedaug: pi menybė ka ais eikiama s e imos kilmės, ka ais – lie u iškam e minui. Pag indiniu e minu laikomas a p au inis k ad a as: lie u iškas ke i - ainis pa eikiamas skliaus eliuose i laikomas šalu iniu. Sinonimiškai šie e minai da bu o a ojami A. Busilo (1921) i Masingo (1922; e ė A. Sme ona) ado ėliuose, ačiau ėliau įsigali ik k ad a as(plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 150). Ta p au inis e minas kubas Žodynėlyje laikomas šalu iniu (pa eikiamas ik skliaus eliuose), pag indinis – lie u iškas šeš ainis, be jis nep igijo. Kubas jau bu o a ojamas seniausiame spausdin ame lie u iškame ado ėlyje – P. Ma ulionio i J. Spudulio (suda ė J. Gailu is) Užduo inas, aii aRankius užduocziuA i me ikosa baRakundosmokslo (1885) ( ado ėlio ank aš yje a o as kubikas) (Rumšas 1974: 4). Ma ema ikos e minųp ojek e šalu iniu laikomas šeš ainis, pag indinis e minas y a kūbas (= kubas) (Šikšnys 1918: 322). Šis e minas i įsigalėjo o me o ado ėliuose, ik 1922 m. Masingo ado ėlyje šie e minai is da bu o laikomi sinonimais. No s šalia a p au inio e mino suma Žodynėlyje da pa eikiami i ma- ema ikoje nep igiję lie u iški e minai dėjinys i dė inys, ado ėliuose (i M. Šikšnio, i ki ų au o ių) a ojama ik suma (V. Bud e ičiaus (1919) i A. Sme onos e s ame ado ėlyje (1922) suma i dėjinys a ojami sino- nimiškai). Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 187 Nesėkmingai M. Šikšnys bandė lie u in i e miną o mulė: o mulė, žiū . sp endinys. Sp endinys daba u i ki okią eikšmę: sp endinys ma . „užda- inio sp endimo ezul a as (DŽ6). Ma ema ikos e minųp ojek e pi meny- bė eikiama o mulei, lie u iškas e minas pa eikiamas skliaus eliuose, kaip šalu inis: „Du algeb os eiškiniu, sujung u lygybės a ba nelygybės ženklu, suda o o mulę (sp endinį)“ (Šikšnys 1918: 322).Fo mulė jau bu o a o- jama o me o ado ėliuose i įsigalėjo. M. Šikšnio bandymas lie u in i e miną nume acija (nume acija, žiū . „skaičia imas“) aip pa nepa yko – ma ema ikoje a ojami abu šie e mi- nai. Z. Žemai is ašė: „Kad sužinojus daik ų skaičių, eikia jie suskaičiuo i, a ba suskai y i, i okiuo būdu usų kalba adinamoji „sčislenije“ lie u ių kalboj eikia adin i skaičia imas a ba skai ymas; šioj p asmėj gal ge iau e ė ų a o i ik pi masai žodis (skaičia imas), nes an asai (skai ymas) u i sa ą, plačiai a ojamą p asmę“ (Žemai is 1917). P. Rumšo eigimu, nume acijos eikšmė y a „skaičiaus eiškimas (žodžiu a aš u); skaičiuo ė“ (Rumšas 1975: 64). Apie e minų d ina is i binomas sinonimiškumą sunku sp ęs i: usiškoje Žodynėlio dalyje šalia lie u iško e mino d ina is pa eikiamas i a p au i- nis binomas, o lie u iškoje dalyje šie e minai pa eikiami a ski ai. 1939 m. išleis ame ado ėlyje M. Šikšnys juos laiko sinonimais (Šikšnys 1939: 110). MTŽ 1994 šie e minai ne isais a ejais laikomi sinonimais (plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 148). 2. ZIGMO ŽEMAIČIO GEOMETRIJOSIRTRIGONOMETRIJOS TERMINŲRINKINĖLIS Zigmas Žemai is (1884–1969) – žymus XX amžiaus ma ema ikas, p o e- so ius, pedagogas i mokslininkas. Jo pag indinė, mokslinė i pedagoginė, eikla ski a ma ema ikos dės ymo me odikai, ma ema ikos is o ijai. Z. Že- mai is, kaip i M. Šikšnys, p isidėjo p ie lie u iškų ma ema ikos e minų kū imo i ienodinimo. Vienas iš s a bių jo da bų, ski ų ma ema ikai, y a Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlis (1920). Rinkinėlis y a nedidelės apim ies. Tai – d iejų dalių žodynėlis, ku į suda o 99 nedidelio o ma o puslapiai. Pi moje dalyje pa eikiami usų–lie u ių (3–45 p.), an oje dalyje – lie u ių– usų kalbų e minai (47–99 p.). Lie u- iškoje dalyje Z. Žemai is pa eikia apie 720 e minų – ne ik geome ijos i igonome ijos, be i algeb os bei aukš osios ma ema ikos. Apie 340 an aš inių e minų y a daik a a diniai ( ienažodžiai). 188 P ie an aš inių e minų y a nu ody os g ama inės ka ego ijos – i p ie daik a a džių, i p ie būd a džių eikiama ienaskai os kilmininko galūnė, p z.: aksiomė,ės,algeb a,os,analizis,io,(analizė,ės),apibend inimas,o,di- dinimas,o,didumas,o,d ejėjimas,o,d ejinimas,o,absoliu inis,ė,abypusis, ė,daugiasienis,ė,daugiaženklis,ė,daugia eikšmis,ė,dešim ainis,ė i k . Rinkinėlyje Z. Žemai is kaip an aš inius pa eikia ne ik ienažodžius, be i sudė inius e minus: bend ak aščiai ienašaliaikampai( idu iniai,išlau- kiniai),bend asaima as,bū inojii ganė inojisąlyga,didysis u uliosk i ulys, e d ėsgeome ija,k yžk yžminiaikampai( idu iniai,išlaukiniai),mėnuliai (delčios)Hipok a o,padė iesgeome ija,panašiospadė ies igū os,p asilenkia- mos iesiosios, ienalinkmiaikampai, ienašalėlauž inė. Tokie e minai u i i sinonimų, jie pa eikiami po kablelio, po lygybės ženklo a ba skliaus eliuose. Vienais a ejais sinonimiški y a šalu iniai e mino dėmenys: pe e iama- sai,pe e imo aškas; e ikalinėlinija=s a inėlinija; e ikaliniai kampai=k yžminiaikampai;iš eikš oji,iš eikš inė unkcija;neben- d a a diklės( a dės) upmenos;linijinis(plokšminis)kampas, ki- ais – ie oj sudė inio e mino (skliaus eliuose a po kablelio) pa eikiamas ienažodis: k aš iniųsuma(pe ime as);planuojamasais alelis,menzulė,ės; s a usiskampas(s a ykampis). Vieną sudė inį e miną Z. Žemai is apib ėžia: geome inė aškų ie a(eilė)=linija,ku ios aškai u ibend ąypa ybę. Dalis e minų y a suki čiuo i, ik ne isada inkama p iegaidė: igū , ne ukùs( us. непрерывный),pas o ùs, ib, y , ąs, iesióginis, ūkùs, be elipsóidas,hipé bolė,hipé bolinis,hipé boliškas,ma é inis,milimé inis, pa bolė,pa bolinis,pènkelias,sinusóidė,s e eomé inis, angensóidė, aškų bégalė, anscendén inis. 2.1. Lie u iškos kilmės e minai Z. Žemai is pa eikia pe 230 ienažodžių lie u iškų daik a a dinių e -lie u iškų daik a a dinių e -daik a a dinių e - minų. Didžioji dalis šių e minų i daba a ojama ma ema ikos moksle: apibend inimas,o,apsk i imas,o,apsk i umas,o,ašis,ies,a ka pa,os,a saky- mas,o,a s umas,o,aukš inė,ės,aukš is,čio,begalybė,ės,b aižyba,os,b iau- na,os,b iaunainis,io,b ūkšnys,io,dalijimas,o,dalyba,os,daugėjimas,o,dau- giakampis,io,daugiana is,io,de inys,io,dėsnis,io,didėjimas,o,didinimas,o, e d ė,ės,lygiag e ainis,io,g e asienis,io,ilgis,io,išklo inė,ės,išpio a,os (= išpjo a),į odymas,o,įs ižainė,ės,įžambinė,ės,kampainis,io,kampas,o, kei imas,o,ke u kampis,io,ke u sienis,io,ki imas,o,k aš inė,ės,kūgis,io, kūnas,o,laipsnis,io,lankas,o, liekana,os,lie imas,o i k . Du išlikę e minai Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 195 ma ema ikoje. Ypač dažni a ejai, kai juose pa eik i e minai ma ema ine eikšme daba nebe a ojami (į a dijimas,luomas,sky ius (M. Šikšnys); a maina,ieškinys,p iedėlis(Z. Žemai is)). Y a a ejų, kai paki o ik e minų o ma: iš adas(=iš ada),lyg ys(=lyg is);suda ymas(=da ymas),lygini- mas(=palyginimas)(M. Šikšnys). Daba inėje kalboje isai nebe a ojami ik keli žodynėliuose pa eik i e minai (išdalos (M. Šikšnys); p asmas,sk e ė (Z. Žemai is)). Iš pa eik ų pa yzdžių galima pas ebė i au o ių polinkį g ynin i i lie u in i ma ema ikos e minus. Tačiau bandymai lie u in i a p au inius e minus ne isada bu o ykę – ma ema ikoje įsigalėjo ie a p au iniai e minai, ku ie jau nuo seno bu o a ojami ( o mulė,kubas (M. Šikšnys); pos ula as, p incipas (Z. Žemai is)). Pi mųjų ma ema ikos žodynėlių e minijos analizė odo, kad an asis XX amžiaus dešim me is bu o s a bus ma ema ikos e minijos o ma imosi laikas. O e minų sinonimija, nesėkmingas kai ku ių a p au inių e minų lie u inimas – ai na ū ali e minijos aidos ypa ybė. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Šikšnys M. 1919: A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis, Vilnius. Žemai is Z. 1920: Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlis, Kaunas. KITI ŠALTINIAI An anai is 1918: T umpas a i me ikos ado ėlis. – Lie u osmokykla 3, 55–57. LKŽe 2005: Lie u iųkalbosžodynas (elek oninis leidimas), Vilnius. MTŽ 1994: Ma ema ikos e minųžodynas. Sud. V. Bagdona ičius, P. Golok osčius, R. Kašuba, J. Kubilius ( ado as), Vilnius. Šikšnys M. 1918: Ma ema ikos e minų p ojek as. – Lie u osmokykla 11, 321–328. Šikšnys M. 1923: Geome ija, Kaunas. Šikšnys M. 1939: A i me ikai algeb a 1, Kaunas. LITERATŪRA DŽ2 1972: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ3 1993: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ5 2003: Daba inėslie u iųkalbosžodynas(elek oninis leidimas), Vilnius. Jakš as A. 1919 1: Loga i mų knygos penkiais dešim ainiais skai menimis. – D augija 7–8, 359. Jakš as A. 1919 2: P . Mašio as. Geome ijos užda inynas. – D augija 7–8, 359–360. Klima ičius J. 1969: Tangensas,sekansas a angen as,sekan as. – Kalboskul ū a 16, 18–21. Klima ičius J. 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te minolo- gija 10, 9–32. Klima ičius J. 2005. Te minas p ie e mino. II. – Te minologija 12, 143–146. Rumšas P. 1974: Lie u iškų geome ijos e minų is o ija. – Mūsųkalba 2, 4–19. Rumšas P. 1975: Ma ema ikos e minai „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalboskul ū a 28, 3–16. Rumšas P. 1979: P ie ma ema ikos e minijos iš akų. – ZigmasŽemai is, 52–58. Rumšas P. 1980: Lie u ių a i me ikos e minai XX amžiaus p adžioje. – Kalbo y a XXXI(1), 69–78. 196 Šikšnys M. 1962: Mano lie u ių kalbos pamokos i a siminimai apie J. Jablonskį. – Kalbo y a 5, 81–87. Šilob i ai ė D. 2007: Vienažodžių ma ema ikos e minų sinonimija ma ema ikos ado ėliuose (1910–1940). – Te minologija 14, 146–158. TŽŽe 2002: In e leksis.Kompiu e inis a p au iniųžodžiųžodynas (elek oninis leidimas). A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Žemai is Z. 1917: Dėl a i me ikos e minologijos. – San a a28. Žemai is Z. 1966: Lie u iškos ma ema inės e minologijos is o ijai. – Lie u iųkalbo y osklausimai 8, 195–201. TERMINOLOGY OF THE FIRST DICTIONARIES OF MATHEMATICS The beginning he 20 h cen u y is a e y impo an s age o he c ea ion o e ms o ma hema ics – a lo o ex books and exe cise books o ma hema ics and, mos impo - an ly, i s dic iona ies o ma hema ics we e published. A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis (Dic iona yo  e mso a i hme icandalgeb a) by M. Šikšnys and Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlis (Acollec iono  e mso  geome yand igonome y) by Z. Žemai is we e he i s Li huanian dic iona ies o e ms published in al eady es o ed independen Li huania. They laid he ounda ions o he mode n e minology o ma hema ics – he majo i y o e ms om hem ook oo in he language. Howe e no all e ms p esen ed in dic iona ies su i ed and we e used in ma hema ics. The impo an hing is ha special meanings o hese e ms, bu no e ms hemsel es anished, because hese wo ds a e s ill being used (į a dijimas(naming), luomas(cas e, es a e),sky ius (sec ion, chap e ) (M. Šikšnys); a maina(species, a ie y), ieškinys(plain , lawsui , claim),p iedėlis (appendage) (Z. Žemai is)). The e a e some cases when only g amma ical o m o e ms o hei wo d- o ma ion changed (iš adas (=iš ada)(conclusion),lyg ys(=lyg is)(equa ion),suda ymas(=da ymas)( o ma ion), lyginimas(=palyginimas) (cong uence) (M. Šikšnys); liečiamoji(=lies inė)( angen ), ke amoji(=ki s inė)(secan line), eiksmaženklis(= eiksmoženklas)(ac ion sign) (Z. Žemai is)). Only ew e ms om hese dic iona ies ell ou o he usage in he mo- de n language comple ely (išdalos (M. Šikšnys); p asmas,sk e ė(Z. Žemai is)). In he ea lie men ioned dic iona ies he e a e some synonyms o e ms (o he same o di e en o igin), which a e p esen ed in b acke s, a e comma, dash o equal sign. Howe e i is qui e di icul o judge he synonymy, because a he equen ly one Russian e m has wo o h ee equi alen s, which in Li huanian pa s o dic iona ies a e p esen ed as sepa a e e ms and in Russian pa s – in he same e m en y. The wish o pu i y e ms and make hem mo e Li huanian is a pa icula ly no iceable endency. Te ms o he o eign o igin a e no nume ous (especially in he dic iona y o M. Šikšnys). Almos all o hem ha e Li huanian equi alen s, which a e iewed as main a ian s. Howe e , no all a emp s o subs i u e in e na ional e ms wi h Li huanian e ms we e success ul. The e a e ew in e na ional e ms he ex books o ma hema i- cs, which we e in usage o a long ime ( o mulė( o mula),kubas (cube) (M. Šikšnys); pos ula as(pos ula e),p incipas (p inciple) (Z. Žemai is)). Gau a 2008-12-05 Diana Šilob i ai ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as: [email p o ec ed] Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija