Pirmųjų matematikos žodynėlių terminija

180 e s en ma hema os Wö ynėlių e minia DIANA ŠILOBRITAITĖ li auischen Sp achins i u XX a. e s e Häl e wich ige ma hema os Te minijos no minimo und zada isis eminimo a psnis. Das is Pe iode, wann e schiene nemažas pluoš as li awiische (o iginalių und e s inių) ma hema os ado ėlių und nynų mi le lichen Schulen (plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 146158). Vo onežo li auische Gymnasienleh e ma hema iki Ma celinas Šikšnys, Zigmas Žemai is und P anas Mašio as (e pasi a nissen wegen ma hema os e minijas agen besuch a osi nu e ka čiais), siehend ma hema os ado ėlių e minen e schiedeni o , en schlugen aus g undungen übe alle e ügimus e minus und e s ellen ehlenden (plečiau. Žemai is 1966: siehe 195). De A bei wa nich gemaha, denn e s e e Ma hema ikenhandbuchlichkei en, e schiesienischen XIX a. Ende, Au o en lie u iškus ma hema os e minus muss e en wickeln selbs , meis ens wö lich zu übe se zen sie aus ande en Sp achen (Rumšas 1979: 52). Dahe , als wu de leis a in Schulen un e ich en li auisch und begonnen wu de zu e lauben imme meh ma hema osėlių ado ų und za a inynų, neiš eng a e minų painia os: einų ado ėlių au o ių e wendami e inai ge okai sky ėsi nuo ki ų au o ių. li auische sp ach no mmin oye Jonas Jablonskis be ei lich einig e sich begelbě Ma hema ike n: o geschlugs i gendeinen Te min, e p üyda e zue s unsekle mi diesem Te min eikš inas Beg i es esmę sowie g undlegende Eigenscha en und nu dann en wede zus imm e ma ema ikus meinung, ode auschaškinda o, wa um gewähl es Te minis nich annehmba (Rumšas 1974: 11). E gebnisse de Ma hema ik e minie En s ehung und O dnungung Ma celino Šikšnio A i hme ikas und algeb as Te minų žodynėlis (1919) und Zigmo Žemaičius Geome ijas und igonome ijos Te minų inkenėlis (1920). Das sind e s e ged uck e li auischische Te minen Wö e ynälche, ausgegeben schon a sikū usios Lie u os als ybės laikinojoje sos inėje Kaune (Klima ičius 2003: 11). Das Ziel dieses A ikels is zu besp echen e s e e Ma hema ik e min-Wö ynėlių Daik a a dzis ode Daik a a dinis e bindungs o m Te ms. Wodynėlien angegebenen i aš ische Eigwa dnisse, Teilnehme , eiksmažodžiai und pan. im A ikel nenag inėjami. Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologie | 2008 | 15 181 1. MARCELINO ŠIKŠNIO ARITMETIKOS IR ALGEBROS TERMIN WORDYNLIS Ma celinas Šikšnys (18741970) wa es e XX a. ma ema ikos Leh e (di bo und li auischen Sp achen Leh e ju (ž . Šikšnys 1962: 81)), kū ęs lie u išką ma ema ikos e miniją. Ma hema ikwisseln M. Šikšnys absol ie e Mosko as Uni e si ä . A bei e Leh e in in Rygo, Vo oneže, Vilniuje. Seine gesch iebenen A i hme ikas, Algeb as und Geome ie Handbüche wa en e scheiniend einige A i hme ikas und dešim mečių. Lie u ių e minologijai s a bus šio ma ema iko pa eng as algeb os Te minen Wo ynäls, ausleis Lie u ių mokslo d augijos 1919 Jah en. M. Šikšnys schon wa be ei ęs Ma ema ikos e minų p ojek (1918), in dem p äsen ie e nich nu A i hme iken und Algeb as, abe und Geome ie bei igonome ijos e minų. A i hme ik und Algeb a Te minen Wö e buch is on ge ingem Fo ma und Um ang (47 Sei en). Es bes eh zwei Teile: im e s en Teil (325 p.) abėcėlės O dnung geben li auens usų, zwei em Teil (2647 p.) usųlie u ių sp ach Te mine. Lie u iškoje A i hme ikos und algeb os e minų žodynėlio Teil M. Šikšnys bie e übe 250 an aš ischen Te minen ( usiškoje 221), on denen übe 150 aus eikš i daik a a džiais. Te minų g ama ischen Fo mü M. Šikšnys nich lie e , nu kai wo weis einaskai os Kilmininkä: hochis, -čio1, b ūkšnis, -io, langis, -io, gelg ys, -čių. Zodynėlyje e such schon Te minus ki čiuo i (p iegaidė ma kie e nich engamai): bégalė, ielian is, d in is, einan is. Beinahe alle i ausige Te mine sind einsawodzlich, abe pass i o und zusammengese z en: komplexinische Zahl, gemisch as Zahl, nedalus Zahl, ne ik a upmena. Angebend de Ma hema ik (y a und ande e Be eichen) Te mine, M. Šikšnys e klä o mals ih e Bedeu ung: minusas (A im ieszeichen ); Obe lächen Obe läche; Obe lächen sind zweimessungen (ma linkių) G öße (je z wi d e wende einzahli e pa i šius iba, de un e scheide geome inig einen Kö pe om äuße en Raum; Z. Žemai is Geome ijas ja igonome ijas e minų inkinėlyje s ell einsaskai os o mą pa i šius: šonų pa i šius); saikas (bi alų i skys imų ū io maas); Teilung (apie Zahlen) ozloženie; Zahlens Teilung nich eilischen Viel äl e n; skaidinys azloženie, esul a ъ azloženiia; pa e e e zahlen nedaliųjų ieliklių sandauga e hal en wi des Zahlus skaidinį. Te min plususas Bedeu ung e klä nu ussisch: plususas plussam (знакъ сложенiя). 1 Te minen we den angegeben so, wie auch in Wo ynälien. 182 in gewissen e minen a ikeln neben einewodzungen manchmal o ges ell we den und zusammengese z e e mine: be ich учетъ: ekselio be ich i a, ma hema ische und p ekybinė; da ymas составленiе: lygčių da ymas составленiе уравненiй; lygčių lyg ys,-čių –уравненiе:nežinomiejii žinomieji(lais ieji)lygčiųna iai; šaknis, lygčių sp endimas, lygiašaknės ( olyginės) gleichg ys und pan. Es gib Fälle, wo M. Šikšnys s ell nu li auische Te min zu und seine usischen en sp echmenì ohne i gendeine E klä ungs: Axioma aksioma; Abnehmimas o nimanië, отнятiе; dalmuo частное; Vielmann множимое; ėmimas отниманiе, вычитанiе; lo as площадь; Zahl число и k . Wodynėlyje au ge üh e i aus üh ende Eigenscha en und Teilhabe sind neį a džiuo iniai, abe zusammengese z en Te minen e wende wi d und į a džiuo inė o m: eiwas: eiwasis (žinomasis) lygčių na ys; panašus: ähnliche ieliana io Mi gliede n aukimas k ū on ( e bindung); gesunde (skaičius): gesunde Zahl und upmena. Ka samige Bend a is: mäu en: miss äujende und nich messojende G ößen. 1.1. Lie u iškos kilmės Te mine M. Šikšnio Žodynėlyje au ge üh e li awiškos U sp ungs ma hema os Te mine sind gegenwä ige elemen a iöse Ma hema ik Te minies G undlage. de g öß e eil e minen nepaki o und p igijo: zusammen ende n, de inie ung (1922 m. A. Sme onos e s ame lei ėlyje neben diesem e m e wende und unsagung), abähminnis, a im is, in ini ä , b ūkšnys, eiliba, eil, eilung, eiliklis, dalmens, ieliana is, iel, meh iklis, iel, zahl, lösung, skys icknis, g adnis, smana, gleichbedeu ung, me as, sanda, sand is, nich , meng , nich , nich , gleichbedeu ung, g undes, übe lächen, maß, iden i ä , g enz, iden i ä , ges al , e häl nis, deu , deu , deu , deu , schlag, schlag, schlag, schlag, e häl nis, e häl nis, Und je z ebe a ojabi in Žodynėlyje en hal en li auische wi scha und inanzi, physiks und echnikos Beg i e: be ich i a (ekonomika), lydinys ( echnika), mainai (ekonomika), palūkanos ( inansai), skolininkas ( inansai), skolin ojas ( inansai), gewich um (physika), s o is (physika). T o zdem nich alle Zodynėlyje au ge üh en Te mine e wende we den gegenwä ige Ma hema ik, beispielsweise da inys (pa eik as und Z. Zemaičio Geome ijos i igonome ijos e minų inkinėlyje): au da inio da iniai, skai iniai (skaičių) da iniai. LKŽe da inys wi d als nich bes imm eingewähl e Beg i e kas Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologij | 2008 | 15 183 due a, wo au sich Schluss olge ungen machen; je z e wende wi d duomuo. Da inį M. Šikš nys noch benu z e und 1923 m. Geome ijos ado ėlyje. Wodynėlyje angegebene Te minis E eignis ( us. E gebnis) Bedeu ung skaičius, gehal sudėjus meh e e Zahl auch nich meh e ojamas. An seine S elle is je z de in e na ionale Te minus E gebnis, dessen M. Šikšnys, li awiškos Te minijos schalininkas, nich lie e . E eignis wi d je z e wende ikimybių heo ie: asymp ominische , zu ällige , no wendine , elemen a usis und k . E eigis (MTŽ 1994). Ki i ma hema ine Bedeu ung nich e wende we den Beg i e: eingebenijimas (daba ma kie ung, Name, Ti elung); luomas (skaičiuje): Eine ų, ausčių, milijonų und . . (daba klasė); kapi elus (daba skil is, die in Žodynėlyje wu de be ei ges ell in ande e Bedeu ung: skil is грань: aukdami quad a ische Shackeln Zahles nume is ski s ome in skil is <...>); Ku zs ellung: su umpink upmenen aus šešių (daba p as ). Es gib Fälle, wo e was geände die Fo m des Beg i s, beispielsweise: da ym (je z Zusammense zung: gleich ies Zusammense zung MTŽ 1994); Ve gleichung (je z e gleichung); su adimas (je z adimas). Lygybei, u inčiai nežinomých, M. Šikšnys siūlė daugiskai inį e miną lyg ys, -čių, de u sp ünglich wa angenommen, weil, ano M. Šikšnio, lyg ys bes eh aus zwei Teilen, und einen ähnlichen Fall unse e Sp ache e wende no male weise ieliskai ą (Šikšnys 1962: 86). Dem wa zuges immęs und J. Jablonskis. Doch dann übe zeug en ihn Ma hema ike , dass wich ig is zu haben den Beg i zu haben ausgesp ochen das eins ellige, um zu sein kla , dass gehab e ging es nich mi einige , abe mi eine Gleich imi (Žemai is 1966: 198). 1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMS TERMINAI SINNONIMAI Ne e ai synonymische Te mine we den angegeben ohne keinen Hinweise, in ge enn en e minen A ikeln sinonimiją pa odo usiškas e m, en sp echend einige lie u iškus. Tokien synonymischen Paa en p igijo nu eine on Te minen. Wa en la inimas ( us. упражненiе) und p a imas ( us. навыкъ, упражненiе), usiškoje Teil Žodynėlio ih e pa eikung andoks: упражненiе la inimas, p a imas, las a asis und p igijo (Z. Žemai is Geome ijas i igonome ijas e minų inkinėlyje šiai są okai žymė i eikė soga d ei Te minus: p a inimas, p a imas, mezm). En e nung und En e nung angegeben in usiško Teil zeig auch ih e Synymischkei : ozs oyanie en e n olis, olumas (a s umas). Synonymum Dis anz Z. Žemai is hiel die En e nung: olumas azs oyanie; on S ad A ins S ad B is c a s u En e nung (a s umu). MTŽ 1994 is nu a s andum ( us. abs and, angl. dis ance). 184 Te minų Synonyme we den manchmal o ges ell mi de Hinweis žiū . (manchmal sieh). In solchen Fällen ussische Gegens and wi d o geleg an den Beg i , zu dem angegeben: pažymys, sieh žymė und žymė (pažymys) признакъ: dalingumo i šaknis žymės; ik umas, žiū . „ ikslumas“ i ikslumas–точность:padaly i,iš auk- eine es, zehn en Teil, hunde s en Teil und . Genauigkei (wah hei ); echčiuo ė, schau. zählen und Zählung (skaičiuo ė) sчисленie: Zählung mündlich und sch i lich; sude ung seh. dündung und dündung zusammdy anie: meh iaženkliche zahlen dėjimo (sudgangs) egel. Je z wi d nu eine on e wähn en Synonymen e wende : požymis (paki usi e m o ma) und sude ung. Ma ema ikos Te minijoje blieb Be echnung und echčiuo ė, Wah hei und Genauigkei , jedoch sie gel en nich synonym: Be echnung: apy ikslis, a u inis, asociacinis und k . und skaičiuo ė: a abų, dešim ainė, d eje ainė und k . ; siche hei ( us. достоверность, angl. ce ain y, u h, eliabili y) und genauigkei ( us. očnos , angl. accu acy, exac ness, p ecision): absoliu usis, Beziehkinis und k . (MTŽ 1994). Dėjimo Unzulänglichkei is beme k Z. Žemai is: diese Beg i ne no wendige weise bedeu e zwei Zahlen zusammen ügung <...>; auch so dėjimas kann bedeu en Hinzu ügung und Ve sch eibung, Zudellung und nudigung, Eingassung und Ausdellung <...> (Žemai is 1917). A ikmen ussische Sp ache zeigen, dass Synonymen M. Šikšnys, ma y , laikė e minus a ėmimas ( us. отниманiе, отнятiе) und ėmimas ( us. отниманiе, вычитанiе). Ma ema ikoje keine on ihnen nep igijo in allen Fällen e wende wi d de Te min a im is, de Wodynėlyje auch gesag wi d. Synonimų eilu ės Ände ung (kei imas) skliaus elien angegebenen e mis (kei imas) iškel es und als i aš inis, abe Ände ungs schai gib . Dass diese Beg i e sind Synonyme, zeuge Beg i wei imas A ikel angegebene zusammengese z e Te minus: wei imas: (pa)kei imo weg. Diese Beg i e we den je z nich als Synonymen angesehen (das zeig aus A enischen Namen: Wei ingsme hode, Wei ingsme hode, Wei ingsope a ion und Wei ingsaksioma, Wei ungskoe izien , abe A enischen Namennissen Wei ings egel und Wei ings egel (plg. Regel: (pa)kei imo) sie synonymisch (MTŽ 1994). Es gib einen Fall, wo Synonym nu sklaus elien, und als Übe sch i nis nich o geleg wi d: dalinys (dalijamasis), jedoch Beg i dalyba in diesem A ikel e minen Vo gabe is gegen eil: dalyba dlenie (ma em. dyствie); dalijamasis (dalinys). Ma ema ikos e minen p ojek M. Šikšnys s elle e nu eil einen (Šikšnys 1918: 322). Und Z. Žemai is im A ikel bedeu eme dalmuo s elle e Teilinį: Daba padaugin asis Zahl und dalinis ode daugmuo und dalmuo. Šiuodu zahlen ich das sind die Mul iplika ion und Teilung E gebnisse. Das Sinnes auszusp echen li auische Sp ache wi d haup sächlich e wende galūnės; pa . ; pi kinys, malinys no s a o- Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 185 ihm und pe kamo, malamo daik o sinnes, abe bedeu e auch sowas und daik ą, ku s is kau enimo, malimo esul a . Da e se z die Ti elin sind wi e wähė en du haup sächlich o geschlage a skaičiu dauginiui daliniu“ (Žemai is 1917). XX a. šeš ame dešim me yje e wenden e miną dalijamasis, und dalinys bewe e als ne ekomenduo inas (Rumšas 1975: 60). Solche Bewe ung diese Te minen abspiegel und DŽ2, abe schon DŽ3 no ma i en gil delinys 2. ma . delijamasis G öße. Diese Te min und is e wende in de Ma hema ikos Te minologie. P igijo und M. Šikšnio sei u inigen hal en (pa ie en skliaus elien und nich kel i als an aš iniai) Te mine g e inys ( us. azmщенie) und pe s a a ( us. pe становка). Jün Synonymime G e igung und pe s a inie ung ma hema ikoje nich meh e b auchami. Ma ema ikoje nep igijo nich ein einzige diese Synonyms eilu ės e m: iekybė ( iekis) us. Anzahl. Diese Beg i e ma kie je z e b auch e Menge (MTŽ 1994). Delybos liekanai benann M. Šikšnys s ell e zwei ge enn e Te minus: ausdalos (dalybos) und liekana (a im ies, dalybos, šaknies ziehenimo). Tam zus e e J. Jablonskis: Dalybos ükanen und ausdalomi nennen wi (LKŽe). Im Ve lau de Zei es ges ell e sich nu liekana. Diese Te min inde sich schon in den e s en Ma hema ik üh ėlien (plačiau siehe Rumšas 1979: 52). Manchmal Beg i e Synonyme Zodynėlyje ge enn we den kableliu: dalumas, dalingumas (p igijo dalumas), dalinėjimas, dalinėjimo kelias (diese Beg i i bezeichne in ma hema izie en e wendame Te min nuoseklusis delijimas), ki ėjimas, ki imas (p igio nu ande n). M. Šikšnys schon e such e zu un e scheiden (in usiškoje Žodynėlio Teil de Un e schied nich imme gezeig ) galūnių und p eesagų da ybos Te mine, die in de gegenwä igen Ma hema os e minijoje deu lich un e schieden we den. In Li u iško eil solchen Te minen Dankung is einoks, in usiško andoks. Lie u iškoje Höheis ( us. вышина) und Höheumas ( us. höhe, вышина), längis ( us. длина (величина)) und längumas ( us. dlina (значенiе величины)), pla umas ( us. b ei a) und plo is ( us. b ei a (въ смысл величина)), s o is ( us. Tolschina (величина)) und s o umas ( us. olschina (значенiе величины)); usiškoje вышина is,-čio(aukš umas); длина–ilgis,-io,ilgumas;комнатадлиноювътри aukšsaжени kamba ys d ei s. ; b ei e plo is (dydis); b ei ung; olschina ho is, -io, o umus. 1.2. Nelie u iškos U sp ungs Beg i e G oße Teil in e na ionale Ma hema ik e minä übe leb e und gegenwä ige 186 Ma hema ik: Axioma, Algeb a, A i hme ika, Koe izien , Loga i mus, Minusas, Plusas, P ozen as, P og essija, P opo ion, P opo cingums, Radikalas, Sys em, Theo em. Ausblieb und Finanz e minai kapi olas (dabe kapi alas), ekselis. bos abelė), Ma ema ikoje nebe a ojamas e minas abelė (loga i mų abelės,daugy- s a dessen sein je z is li auisches e minus len elė, den siūlė a o i A. Jakš as (šalia e mino abelė), denn Büche (loga i mų knygos) in diesem Fall ganz nich zu i : Kokios hie kann sein Büche , dass jose ieni nu zahlenis und us. ablicy, ok. Ta eln, ma ema iški simboliai?! Pap asčiausias jų a das – loga i mų len elės, (slg. anc. Fables). Wa um hie wide s ehs de ganzen Wel und nenns büchg Sachen, in denen kein einziges lebendes Wo is ? p. Wenn M- ui Tabellen nich ge äll , kann e seine Ve ö en lichung nennen loga i mų abelėmis, obwohl abelės nich wem nege esnės ü Tabellen (Jakš as 1919 1: 359). Sumė inische Beg i ielybos abelė dėmenį abelė M. Šikšnys siūlė keis i lie u išku: ielybos abėcėlė. 1.2.1. ĮVAIRIAKILMIAI TERMINAI SINONIMAI Į ai iakilmių e minen Synonymen Wodynėlyje is wenig: Pi menigkei manchmal gewäh emimas U sp ungs, manchmal li awiškam Te min. Haup e minin gil in e na ionale Quad a as: li au iškas ke i ainis wi d skliaus elien angegeben und be ach e Nebenu iniu. Synonymisch diese Beg i e noch wa en e wende wu den A. Busilo (1921) und Masingo (1922; übe se z A. Sme ona) lei ėlien, jedoch spä e įsigali nu quad a as (plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 150). De in e na ionale Te min kubas Žodynėlyje gil als Nebenu inem (p lück sich nu skliaus elien), de Haup lie u iškas šeš ainis, abe e nep igijo. Kubas wu de schon e wende in de äl es en ged uckde en li auischskame Füh ungėlyje P. Ma ulionio und J. Spudulio (suda ė J. Gailu is) Užduo inas, das i a Rankius užduocziu A i me ikos ode Rakundos mokslo (1885) ( ado ėlio handyje a o as kubikas) (Rum aš šas 1974 4: Ma ema ikos e minų p ojek e Nebenu iniu gil šeš ainis, de Haup e m is kūbas (= kubas) (Šikšnys 1918: 322). Diese Te min und übe nahm das Me o ado ėliuose, nu 1922 m. Masingo ado ėlyje diese Te mine imme noch wu den als Synonymen gehal en. Obwohl neben dem in e na ionalen Beg i sum in Žodynėlyje noch angegeben we den und ma hema ikoje nep igiję lie u iški e mini dėjinys und dė inys, ado ėliuose (i M. Šikšnio, und ande e au o ių) e wende wi d nu sum (V. Bud e ičiaus (1919) und A. Sme onos e s ame ado ėlyje (1922) sum und dėjinys e wende we den synonymisch). Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologie | 2008 | 15 187 Nes E olgs M. Šikšnys e such e li au in i e minen o mulė: o mulė, žiū . lösinys. Sp endinys ha je z eine ande e Bedeu ung: lösinys ma . uždainis En scheidungse gebnis (DŽ6). Ma ema ikos e minens p ojek o züglich wi d o mele, li auisches e min wi d o ges ell skliaus elien, als nebenu nis: Du algeb os eiškiniu, gesjung u gleichhei en ode nich gleichhei en Zeichenlu, bilde o mulę (sp endinį) (Šikšnys 1918: 322). Fo mulė schon wa e wende wu de o me o lei ėlien und įsigalėjo. M. Šikšnio Ve suchung li au in i Te min zu nume acija (nume acija, žiū . skaičia imas) auch nich unk ionie ma hema ikoje e wende we den beide diese Te mine. Z. Žemai is sch ieb: Kad e äh s du Dingen die Zahl, b auch sie zu zählen, ode zu e skaßen, und okiuo Weise uss Sp ache sogenannamoji sčislenije li auens kalboj b auch nennen zu zählen ode zu zählen; in diesem Sinnj ielleich besse s ehende nu das e s e Wo (skaičia anje), denn an asai (zahlym) ha seiną, b ečiai a ojamą semmę (Žemai is 1917). P. Rumšo behaup e , Nume acijos Bedeu ung is skaičiaus eiškimas (žodžiu ode sch i u); ech iuo ė (Rumšas 1975: 64). Übe e minen d ina is und binomas synimiškumą schwie ig zu en scheiden: in usiškoje Teil des Žodynėlio neben li awiško e m d ina is wi d auch in e na ionale binomas angegeben, und in li awiškoje Teil we den diese Te mine ge enn angegeben. 1939 m. ausgegebenen Füh ėly in M. Šikšnys häl sie synonym (Šikšnys 1939: 110). MTŽ 1994 diese Beg i e nich in allen Fällen gel en als synonym (plačiau ž . Šilob i ai ė 2007: 148). 2. ZIGMO ZEMAIČIO GEOMETRIJAS IR TRIGONOMETRIJAS TERMIN RINKINLIS Zigmas Žemai is (18841969) zymus XX Jah hunde s Ma hema ike , P o esso ius, pedagogas und Wissenscha le . Seine Haup liche, wissenscha liche und pedagogische, gewidme e Ak i i ä ma hema ikas Un e ich sme hodikai, ma hema osgeschich e. Z. Žemai is, wie und M. Šikšnys, bei ug zu li auischen ma hema osche Te minen En s ehung und Einodigung. Eine on wich igen seinen We ken, gedach de Ma hema ik, is Geome ie und T igonome ie Te minen e sammlung (1920). Rinkinėlis is 99 nedidelio o ma o puslapiai. Pi moje dalyje pa eikiami usų–lie u ių ge inges Um anges. Das zwei Teilen Wö e buch, das bilde (345 p.), im zwei en Teil li auischen usischen Sp achen Te mininai (4799 p.). Li u iškoje Teil Z. Žemai is s ell übe 720 Te minen nich nu Geome ie und T igonome ie, abe und Algeb as sowie höhe ße Ma hema ik. Übe 340 i aš lichen Te minen sind daik a a dinische ( ienažodžiai). 188 Bei Übe sch i lichen Te minen sind angegeben g amma ische Ka ego ie und zu daik a o dchen, und zu Eigennamen gewäh einwasi as Kilmininko galūnė, e wa.: aksiomė, ės, algeb a, os, analyseis, io, (analizė, ės), beschend inimas, o, didigung, o, didumas, o, d ejinis, o, d ejinimas, o, absoliu , ė, abypusis, ė, ė, meh iasienis, ė, meh iaženklis, ė, meh iea eikšmis, ė, ė, dešim ainis, ė und k . Rinkinėlyje Z. Žemai is s ell als Übe sch i liche nich nu einsagodžius, sonde n und zusammengese z e Te minen: bend ak aščiai einsahlige kampai ( idu iniai, išlaukiniai), gemeins asai ma as, no wendinoji und ganė inoji beding, g oßes u ulio sk i ulys, äume Lage geome ija, k euzk euzminie kampai ( idu iniai, išlaukiniai), mėnuliai (delčios) Hipok a a, posi ions geome ija, ähnliche igu os, p asilenkiamosios iesi, einalinkmiai kampai, jedna lauž inė. Tokie Te mine haben und Synonymen, sie we den angegeben un e kablelio, nach gleichhei szeichen ode skliaus elien. Einein Fällen synonymisch sind die Nebenbeg i e des Beg i s: pe e iamasai, Pe e imepunk ; e ikalinė linija=s a inė linija; e ikalen kampai=k yžminiai kampai; aus eikš oji, aus eikš inė unkcija; nebend a a diklės ( a dės) upmenes; lineinis (plokšminis) kampas, ande en s a des zusammenges ell en Te ms (skliaus elien ode un e kablelis) angegeben ein: pe ime as; geplan e kampelis, menzulė, ės; s a usis (s a ampelis). Einem zusammengese z en Te minum Z. Žemai is de inie : geome inė achss elle (eilė)=linija, de en aškai haben gemeinsame besonde kei . Dalis e minen is suki čiuo i, nu nich imme geeigne ama p iegaidė: igū , ne ukùs ( us. непрерывный), pas o ùs, ib, y , ąs, iesióginis, ūkùs, abe elipsóides, hipé bolė, hipé bolinis, hipé boliškas, ma é inis, milimé inis, pa bolė, pa bolinis, pènkelias, sinusóidė, s e eomé inis, angensóidė, achs bégalė, anscendén inis. 2.1. Lie u iškos U sp ungs Te mine Z. Žemai is s ell übe 230 einsa zige li auischische daik a a dinių e -lie u iškų daik a a dinių e -daik a a dinių e minen. de g öß e eil diese e minen und wi d je z in de ma hema ik wissenscha e wende : e gänzung, o, k eisung, o, k eisum, o, achis, ies, de , os, an wo , o, en e nung, o, hochinė, ės, hochis, čio, unendlichkei , ēs, b aiž, os, b iauna, os, b iaunainis, io, b ūkšnys, io, eilung, o, kampba, mul ie ung, o, iele kampampis, io, kampiana is, io, de sien, io, däsnis, didnis, o, gleich, o, e länge ung, o, kampis, ės, ės, ė, ė, g e a, g e asien, io, g e asien, o, k , kampis, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, ke, Zwei ausgeliekene Te mine Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija Te minologija | 2008 | 15 195 ma hema ikoje. Besonde s häu ige Fälle, wo sie in ihnen angegebenen Beg i e ma hema ine Bedeu ung je z nich meh geb auch we den (įnamijimas, luomas, kapi elus (M. Šikšnys); a maina, ieškinys, Anhangis (Z. Žemai is)). Eine Fälle, wo wechi o nu Te min Fo m: Abschlussadas (= Abschlussada), gleichg ys (= gelg is); zusammenymas (= da ymas), e gleichimas (= e gleichimas) (M. Šikšnys). In de gegenwä igen Sp ache ganz nich geb auch we den nu einige Wo ylien en hal enen Beg i e (ischdalos (M. Šikšnys); p asmas, sk e ė (Z. Žemai is)). Aus o ge ü en Beispielen kann beme k we den Au o en polinkį g ynin i und li au in i ma hema os Te men. Alle dings Ve suche Li uu inie en in e na ionale Te mine nich imme wa en ausgę […] ma hema ikoje übe nahm die in e na ionalen Te mine, die schon on al wa e wende wu den ( o mulė, kubas (M. Šikšnys); pos ula as, P inzip (Z. Žemai is)). E s es ma hema ische Wo ynėlių e minijos analyseė zeig , dass an asis XX Jah hunde s zehnme z wa wich ige ma hema ische Te minijos o m imosi Zei . O e minen synonymija, un e olg eiches einige in e na ionale Te minen Li uu igung das is na ü liche Te minijsen wicklungs Besonde hei . PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Šikšnys M. 1919: A i me ikos und algeb os e minen Wo ynėlis, Vilnius. Žemai is Z. 1920: Geome ijas und igonome ijas e minų inkinėlis, Kaunas. OITI SHALTINIAI An anai is 1918: T umpas A i hme ikhandbuch. Lie u os mokykla 3, 5557. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas (elek oninis leidis), Vilnius. MTŽ 1994: Ma ema ikos e minų slo ynas. Sud. V. Bagdona ičius, P. Golok osčius, R. Kašuba, J. Kubilius (Wado as), Vilnius. Šikšnys M. 1918: Ma ema ikos e minų p ojek . Lie u os mokykla 11, 321328. Šikšnys M. 1923: Geome ija, Kaunas. Šikšnys M. 1939: A i me ika und algeb a 1, Kaunas. LITERATŪRA DŽ2 1972: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ3 1993: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ5 2003: Daba inėslie u iųkalbosžodynas(elek oninis leidimas), Vilnius. Jakš as A. 1919 1: Loga i mų knygos penkiais dešim ainiais skai menimis. – D augija 7–8, 359. Jakš as A. 1919 2: P . Mašio as. Geome ijos užda inynas. – D augija 7–8, 359–360. Klima ičius J. 1969: Tangensas,sekansas a angen as,sekan as. – Kalboskul ū a 16, 18–21. Klima ičius J. 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te minolo- gija 10, 9–32. Klima ičius J. 2005. Te minas p ie e mino. II. – Te minologija 12, 143–146. Rumšas P. 1974: Lie u iškų geome ijos e minų is o ija. – Mūsųkalba 2, 4–19. Rumšas P. 1975: Ma ema ikos e minai „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalboskul ū a 28, 3–16. Rumšas P. 1979: P ie ma ema ikos e minijos iš akų. – ZigmasŽemai is, 52–58. Rumšas P. 1980: Lie u ių a i me ikos e minai XX amžiaus p adžioje. – Kalbo y a XXXI(1), 69–78. 196 Šikšnys M. 1962: Mano lie u ių kalbos pamokos i a siminimai apie J. Jablonskį. – Kalbo y a 5, 81–87. Šilob i ai ė D. 2007: Vienažodžių ma ema ikos e minų sinonimija ma ema ikos ado ėliuose (1910–1940). – Te minologija 14, 146–158. TŽŽe 2002: In e leksis.Kompiu e inis a p au iniųžodžiųžodynas (elek oninis leidimas). A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Žemai is Z. 1917: Dėl a i me ikos e minologijos. – San a a28. Žemai is Z. 1966: Lie u iškos ma ema inės e minologijos is o ijai. – Lie u iųkalbo y osklausimai 8, 195–201. TERMINOLOGY OF THE FIRST DICTIONARIES OF MATHEMATICS The beginning he 20 h cen u y is a e y impo an s age o he c ea ion o e ms o ma hema ics – a lo o ex books and exe cise books o ma hema ics and, mos impo - an ly, i s dic iona ies o ma hema ics we e published. A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis (Dic iona yo  e mso a i hme icandalgeb a) by M. Šikšnys and Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlis (Acollec iono  e mso  geome yand igonome y) by Z. Žemai is we e he i s Li huanian dic iona ies o e ms published in al eady es o ed independen Li huania. They laid he ounda ions o he mode n e minology o ma hema ics – he majo i y o e ms om hem ook oo in he language. Howe e no all e ms p esen ed in dic iona ies su i ed and we e used in ma hema ics. The impo an hing is ha special meanings o hese e ms, bu no e ms hemsel es anished, because hese wo ds a e s ill being used (į a dijimas(naming), luomas(cas e, es a e),sky ius (sec ion, chap e ) (M. Šikšnys); a maina(species, a ie y), ieškinys(plain , lawsui , claim),p iedėlis (appendage) (Z. Žemai is)). The e a e some cases when only g amma ical o m o e ms o hei wo d- o ma ion changed (iš adas Schlussada) (conclusion), egg ys (= gelg is) (equa ion), zusammenymas (= da ymas) ( o ma ion), gliching (= e gleichis) (cong uence) (M. Šikšnys); liečiamoji (= lies inė) ( angen ), ke amoji (= ki s inė) (secan line), eiksmaženklis (= eiksmo znak) (ac ion sign) (Z. Žemai is)). Only ew e ms om hese dic iona ies ell ou o he usage in he mode n language comple ely (išdalos (M. Šikšnys); p asmas, sk e ė (Z. Žemai is)). In he ea lie men ioned dic iona ies he e a e some synonyms o e ms (o he same o di e en o igin), which a e p esen ed in b acke s, a e comma, dash o equal sign. Howe e i is qui e di icul o judge he synonymy, because a he equen ly one Russian e m has wo o h ee equi alen s, which in Li huanian pa s o dic iona ies a e The wish o pu i y e ms and make hem mo e Li huanian is a pa icula ly p esen ed as sepa a e e ms and in Russian pa s – in he same e m en y. no iceable endency. Te ms o he o eign o igin a e no nume ous (especially in he dic iona y o M. Šikšnys). Almos all o hem ha e Li huanian equi alen s, which a e iewed as main a ian s. Howe e , no all a emp s o subs i u e in e na ional e ms wi h Li huanian e ms we e success ul. The e a e ew in e na ional e ms he ex books o ma hema ics, which we e in usage o a long ime ( o mulė ( o mel), kubas (cube) (M. Šikšnys); pos ula as (pos ula e), P inzip (p inciple) (Z. Žemai is)). Emp ange 2008-12-05 Diana Šilob i ai ė li auischen Sp achins i u P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos : [email p o ec ed] Diana Šilob i ai ė | Pi mųjųma ema ikosžodynėlių e minija