scieee Open visual document viewer

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Regina Kvašytė

Full text

Tau ines ealijos: denominações, e mos e iq consumo REGINA K A5YTE Siauliq un ue si e es JVADINES PASTABOS In e pkul u al in e comunicação ajuda paZin i ki q au q kul l 4 e ios e' peie popula a in i sa -o au os au os s a k Ll l E. Kaiban sob e k l l os eiSki i . s se á papel enka lingüinei ai5kai. P ima iamen e demes, s k yps a i de di e en e es ilo de popula ização, - cien í icos, cien í ico e pubiicis iniuose g oZini ose - ex os e em di e en es p opósi os us ojam4 ieksik; 1, cuja budingas nacional colo i as. Tokio-s exama Cada uma linguagem leksiko.s em odos os idiomas. consumido es pi n iausia naçãoE igy a Ziniq sob e sa ,o e ios ealidade de ida, usados e i iciai i.odi.iai eliau susipaZis a s s e imq au q cul u a. Nau ini colo i 4 ao ex o o nece (asmen a dZiai. ie o a dZiai. símbolos nomesinin ai) e bencl iniai iodLiai (ma e ialiosios e espi i uines kul u os ealij l, eiikiniq e k . nomesinimai). Tokie bencl iniai i.odi.iai a igo chamados au iniq ea1ij l, . y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios e espi i uines kul u os daik q e eiSkinig, nomesinimais. ie e escolhe es udo, cujo obje i o sua linguagem e ki q kalbq poZiu iu discu i i e minijE, a diiandi4 au ini l eali q pa .aclinimus, obje o. Teo ineje apZ aigoje baseamasi pubiikações lie u iq e . Zsienio língomas, o ilius aciniq pa yzdZiq 5al iniais escolhe i ai us cl ikalbiai e aiSkinamieii Zodynai. TAUT N VAL lU KI ASTFIKAVIN4AS A i ma-se que,,ZodZio semân icas Snekos ak e peculia idades konk ediame ne a be eiklmes elas ajuda suZadin i ou igu dinius, an o umus ou os Siek (...> Lexinis em onas a ing speci ikal. nes di e en es di e en emen e ac ualizo a i kalbandiqj l s4mones u ini. llengosc' equi alen iSki i.odLiai podem su gi di e en es associações <...-- Si 'k an o ou o assun o é i.odilo s ski s i i i ce o g upoes segundo in i ulados obje os. seman ines au eoles, alimen adas nau osakos eks g, E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos: nau os kul [ os adições, his o ines p aei ies iakn l" puuadinimai, e minai (Guda idius 2000: B'+-85). Todo é possí el nacionalines ealijas Aloyzas Guda idius iSky e é nicas okias gen esnes ins umen os de música, au inhas Sokiai, adições e s e ios de consumo do léxico: nacionalind ki e, ubai, pap odias, au osaka e mi ologia, au os his ó ia (Guda idi- us 2000: 79-80). Viau o au o 5 ski s l'm4 e i icou, alegda no, que,,pai zdZias, e le iais ma e ialiosas cul os especi ic4'l podem se : 1) nacionalines ki es algiq e ge imq pa adini nai; 2) denominações de ins umen os musicaq; 3) nbq e apa o denominações; 4) namq apy okos daik q e i ankiq pa adini nai e 5) bui ies kul u os e is ome inio ida eiSkiniai" (Guda idius 2009: 9-l). Podima su ik i del qua oq pi m ljq mine q se nan iniq g upiq, que isso ealmen e nau os ma e ialios os sujei as, kul u os mas ; asku ines, . y-. bui ies kul u os e social do i e g upos eiSkiniq denominainin ai e lindi,,d asines kul u os eiikiniq s e 4'l Toliau kul u os dalykai. i5 a cliiami p incipalmen e liaudies Como exemploclZius A. Gucla idius Sokiq o nece apelidos (mas neiSski ia ciainq, embo a nini e su a ing, e dainação budus alia , ualia ), ambém,,mi ologini l bn ybiq, pasak l eikelg e ou osE nomes a osaking leksik4. exemplozdiiui, iuis'seno es lie u iq sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e', b ybes ai ua as, haukas. gil ine. a/ as'S en a a kojimo luga ': pasakiikos luumi' (Guda iiius 2009: 94-95). A od l. que e social g enimo eilkini l bui ies cul os g upo na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. Ou i i5sege iama a ibui i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i g upod liau- - isso adições. i uaiai. dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indic. que mais p ecisamen e bi q pa le i sob e ioms budingus eiikinius) (Cluda idius 2009: au ini 94-95). Também peculia uma a - skleidZianiiais ZodZias conside adas,,do ambien e g en òmio da nação - geog a iniq objekq, animais e plan asijas. clima iniU na u alhos eiikinig nomei e desiguodas q nomeinim -1 g au de de alhe" B0). (G da idius 2000: R baseando A. Guda idiaus ski s ymu, adiau Siek iek pa obui nus suku q klasi ikacii4, segundo seman ik4 gz lima suski s y i i is g upes: 1) ma e iosios liaudies kul a os au iniu kolo i u nuscol in a leksikq ealijas: 2) spi i uines liaudies kul u os ealijas e 3) i u os ealijas his o ijas. ToliaL cada4 i! Siq g upiq pode explica -se exempzdiiui. i a i nesnes seman icos g upos, ma e ialiosios kul u os g upeje ealijq aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq e k . pa adini nq g upis. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U p iski i e k . nomes. Be classi icação de alham depende da po eikio iisci i dain -1, dainação bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq, pap odiq abejo, lexicikos unidades como ce a isu nos pa e. Pa yzdziui, i ankiq apelinin us pode subdi idi po s e as em que eles são usados: kal ys es, poodininkys es, ecimo, k yZdi bys es e e c., o adicijq T'c minologija 2009 I I 16 57 - de aco do calenda ines i en es ou pan. Tokiu budu iSple ojama hie a chiniais y5iais elacionada schema de classi icação, que, eque ui caso. ainda pode bll i plediama. i pode b l i aplicada e p óp ias. e es angei a cul u a ealijom e eiSkiniams - e exzo izms e nog a izmams - anali a . SAVOS KALBOS'TAUTINIV REALIJU TERMINAS DE Classi icação E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, acompanhinandias cuja qual nação ma e iais ou espi i uais pa ekessem ealidades cul u as, i bend ing kalb4 (plg. e nog a ismo ,.Ku ios embo a nacionalidades ma e iais ou espi i uais k l u os .ea1ijospa adinação,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>.. iksiiausia b 1 l chama de sua nação ealilas. Kalbo y os e min4 lodyne ap esen adas apib eZ ie's alegação de que assim denominadas ,,ku ios embo a nacionalidades" ealidades, leidZia a pensa , jog Ziu ima a si i5 in e no, a alia-se sob e poZi i iu. Nas zodynas idiomas, ku i4 alama, ais ocasiões eqüen emen e usadas pa- Zymos e nog . ou e n. i5dis i ia elemen os de e nog a ia em língua (pIg. e nog a ia,,1. ciência, nações e ou a be d asing kul [ ? : 2. é nicas bend i as, i ian is jq ma e ialing au q, bend ijq ma e ialinis e espi i uines ki q e niniq ecolimas, ap aiymas. kul u os ak q ka pin: is' (TZZ 200I:220)). D6l okiq Lodi.i l do consumo sa os ex os da língua p oblem l nekyla ou daZ com a da aSybos kul u os dalykais. p incipalmen e suas elacionadas Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau culina ijas p odu o a nomea u ilizado i.od s cepelinas nei didZkukulis (D2006; KP 2005: 36), la iSkas o su is,..p oduzido i5 a 5kes e la i l al oje um especial lei e, com adição de man eiga, dai.nai kiauSiniq, d uskos, e kmynq;" ele não p ecisa de pe íodo especial" (LLVV 4, du iniu iaq usie s e 980:26), nokinin o adi an as mui osiskai os ou unicaskai os kilmininko junginiais com ik iniu nome: sie s, la4 u la , a ialu iniu demeniu einandiu sie s oniniq su is - R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq ou a ija .imo pode se encon ado em línguas. e noi nou as Tadiau e mo g a izmas nãoinkan as en ão, quando p eciso desc ndi a , exempLiui, sua nação his o ias eiikinius. au inos judejimus e e c., que ambém pe encem au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika laiky ina is o iue. His o ine his o izm- ou leksika. ai, ções como pasenusi ; ealijq denomina- .,usualmen e lembimene ni, quando p eciso i a di a p aejusiq laikq daik us. eiSkinius. His o izmai S en o e, men2 seno g ( omuua ,,seno €s iq kul u inio gy enimo Zidinys'i bal q gendiq iois,,seno es lie u iq pagoniq d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines e minai... ealijos: puuadinimai, Zynys")" (LK 1995: 41). Quando k ie his o izmai i aukiami e iaiikinamuosius, e I e diamuosius Zodynus, pa , yzdZi i, apib eZ asis his o izmas ic is Iie u iq-anglq kalbq Zodyne ap a5omas como,,Li huanian pagan p ies " (NALKZ 2002:370). Assim mesmo a iam e Li uuiLl- usq halb4 2od ,ne, lk ainda adicionada co esponden a his o izmo <is/o . (ln oecxuii) x: ec l. paZyma )KpeqD (LRKZ 200I 370). Aki aizdZi4 ou o lie u iq linguagem his o ismo - knygneiys - au ing speci ik4 ambém e le e cl ikalbiai Zodynai. Li uui4-la uiq kalbq iodyne Kis Zodis apib eZ as ap aomuoju bndu:,, . e. . g ama u iznesa ais; (aizlieg u) g ama u [is . kn gq iineiio ojas, q) knygq pla in ojas]1 l LV 1995:235), ali izpla i ajs" (L Zd aus- mesmo panaiiai desc i din as e edinys knygneiys e ,,(ca a cenzi as p oib u) g ama u iznesalana (izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas (pla inimas)j. Ku sy o u ilização indica que alguns elemen os apib eZ ies são ap esen ados como comen á ios. Zodis knygne!1,s e lie iq kalboje é i5gy engs am ik us eikSmes pokydius: ei5kgs lie u i5k l ,,slap 4 k yg. gaben o pe j4 sien4'l eliau om as usa (senesnioji eikSme ,,k yg.l pla in ojas" p ecisamos já i o seman iniu his o izmu) (Palionis 1979:301) . Rh en isso e en o mos a ci ado Zodyno suda y ojai, is del o deixando possibilybg 5i iodi usa XiuolaikiSkesne eikSme, que ma o a eme us kome'n a us e paZymq. Anglg linguagem Zodyne au ski ian os.iiuolaikine i his o ine. io iodZio eikS -nes: "1. (knygq pla in ojas) bookdis ib o ; 2. is . book sp eade ; book-hawke ' (NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq kalb4 lodyne su paZyma his o ia pa €.ik as ik e inys KHuzoHoLua (LRKZ 2001: 357). Ki g Saiq his o iz ng anclama lie u iq idiomas des inados a i consumido es iodynos, exemploZiui, La ui4-lie uuiq kalbq iodyne como iksuo as ais his o ias g enimo ealiios: jaunla oieli,is La . jaunala iai (X1X a. lei ojo e sep in o o deiim meiiq hul u inio-nacionalinio jauns a ssqiudiio La uijoje dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq in eligen ijas ,,is . democ á ico ..Naujosios s ooes" c . sqindlio XIX do úl imo seu pa yuiai' ILZ 2003:). 308 I pas a o pa .,,zdiio e , que his o izmas nem e diamas, nem deiim meiio a5omas sulie u in a o ma ( okia gali nybe e a - eikejo só subs i u galung) -a nas ap esen só komel a a-s (plg. ai5kinamajame la i l linguagem Zodyne ,,./oe. aunas s a as dalibnieki' (LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose. exempliui, La uiq- us4 ka b4 I l,a "iq idiomas Zod)iq eikimiq aiikinimai Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL. Z p., 'l. 2006: isso1. pa ) . Vilck i . I Sob e La i; os calij ; p; adinimus. en e j l iiamc a igos e e c'iami j lic' u i l kalbE e 1 his o izmus. pla. 'iau e. K a e 1005. K ,ai e 1006. " e ninologia 2009 I 16 59 | lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo es com ko nen a ais skliaus uose (u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)> (L <V I, 1979: 487), (HoBo eqeH4l. ; ' (y acmuuxu 0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam ik q Rússia his o iios a psni a unidade mone á ia ilus ojan e nome ie uoncas i auk as iabielq bal q kalbq a p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas nome de moeda de ou o 2. SSSR als . .,1. (XVII a.); bilhe , lyg s banko 10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a SSSR auksine mone a (mais p incipalmen e als l,bemis)" s 1 a eloi ymos k . Q22 2001:112) (plg. ZodZio ala: K ie iia ie uoncs ,,1. apib eZ i la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a 3 ubiu e ba. 2. Padomj - Sa ien ba (no 1922. bdz 1947. g.) - audasz me l0 ublu e iba' [1. Russioie (a é 1917 m.) 3 ubliq e es zmksine mone a. 2. So ie l Saj ngoje (n o 1922 a é 1947 m.) - 10 ubliq e es moneginis Zenklas) (SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne ixsuo as ne' 3 mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes e só uma i5 jq ansmi ida o ma ansc i a:,,1. audonasis (Rusiios euksine n one aiki 1917 u.a'); 2. d e o n c a s [i5 e in a iio a igo au o esl, (1922-1947 deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i lusq-la iq kalbq Zod n4 iis Zodis nei a k as. Ap a i casos dize i. deixZia que p agma inis poZih is ! his o ismo di e e. SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV KLASI F K N,I R I AVI O T E i l NAI S e i nq pa aclin i e minas kalbq speci inia ns nepaZis am4. es animai clalykams a o i as e g -: o i z m a s *,,s e imZodis. de edo , e e indo-se ( pai olimai) 5aliai b ding4 bui ies a kul u os ealij4" $2,'Z 200i: 190). Na li e a u a linguís ica como sinônimo de e mo uni ànis (jo plu ali o co esponden e) sucl i inis e e minas il oiamas e g z o in e I e k sik a (quando se ala de okiq ZodZi i isumE): ou .ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pa a da s ili ii s1- eci3lu5 ZodZi l especialing4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne ap esen ada apib eZ is obje i o4. Como usq acen ua okiq au iniq eaiijLl do consumido eigia socioling is e Nina Medko ska a, não an o a skleidiia . "egzo izmai a aiSkina s e i nq 2000: kul u E. si nbolizuoja' ({Ne <oBcKa- kie.k i4 52). Te ninas ' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l l)u i..n " 60 Regina K aiy c | eulijos: ' aL ines po :uclini nai. ao p azo... exzo izmqs, p ielingai nei p ii é ab a asis e nog a izma, usado ki q kalbq ealiioms nomea , com ce i icao nis iSlygomis adiau - mais p óximosq giminiikq kalbq e kul u q, exempZiui. lie u i l e la iq, eais nomeian es iodZiams l a dy i e mo exzo izmas nc' inka, pois mine q au l ealiios, embo a e sejam nãoZinomas, ne a egzo ines ik Eja 5io Zodio no sen ido. Exis e undamen o alega que ap aly ieji e ninai e nog a izn as e exzo iz nas cons i uem um ce oE an onimq po 4 classi icando au iniq nomes ealilq segundo pe enymq seu ou es animai lingbai. E como eike l chama i oki4 leksik4, quando e clian pe kelia na ji i5 o iginalalo idiomas i ou as idiomas eks 4? Tudo, k4 ou as kul h os no ou, ep esen an e mas não en endeu, o que lhe pa ece es anha e exige especi iciniq os k i u os, ku i4 a spin li s . ku as in e p e ações, é um sinal, que ex o esama eks as, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes Valen inos N aslcl os a i mou, aclina ni laklnon is (Maceona 2001: 111). 5i eigini a é leksikos l gmens, pode eig i. que I a k il n o Susiau inan s. ou I a k i n i n i I e k s i k a ai cuja no s línguas leksiniai unidadesai. não endo di e o léxino seman ino co espond nens em ou a língua (Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a, que adiciiai o e mo lahuna budingas sios k " l u os ( 4ea oe 2006: o p imei oieii 79), 5 e ninq kalbo y ai p i aike Kanados i ean Da belne ean-Paul nokslininkai Vinay (I{y"o 2007 135). Te ninas l kuna .a oiamas kalbll, en e jq p anc[2 1, la i l (Banka s angl l, mui osell'je 2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 e k .). Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne ap esen ado la ynq o igmes i.odi,io lakina desc ição ..[o . lacuna - idubi nas, sp aga] ex o sp aga. p aieidi nas, hks ama ic a" Q22 2001:425) dá suabejo i o. und4 que 5is e mo inkan- as mine ai pa adizi. leksikai Teigiama, que nacional k l i is sa i umas pode a sclleis i não só speci ini l iod>liq bu i nu, mas e okiq ZodZiq s ygiun i ou a lingua i5 eiki om pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes seman iniame .,sp agos'l ,bal os idiomas Zemelapyje" adinan os aquele padi e mo (C e auon 1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq a si adi n4 lemiz a i inkan g k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos linguagem co espondamo deno a o l kumas, e o que, que kalbai a si nesimpo a isso des inados. k4 desi ia ou a (Meu onc <aq língua" 2000: 53). La iq kalbininkas And ejis Banka as oki4 leksik4 ski s o e ela i ias lakhnas, o lclu pog upius:..e nog a ines i absoliudias pi nqsias da lakhnas scgia. suk e, (balzams, Llgo uako s, la s. aus isekl, dc inas, Pe kons, linguís icas iak as <...>. De sui u <...> sieoas) e aco do com a p e ali im4 lacunas subdi ididas i nacionais (bulzams, (;NP, kokle) e (Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 e k .) ou a é egionines nãoe i nacionalino kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq ou unss, 2001: 61 Tc n inologia | 2009 | 16 9-10). Ob iamen e, que o mesmo Zodis pode co esponde á ios ipos de classi icação, exemploil, balzams pa enka e e nog a iniq, e i nacionaliniq leksiniq iene q g upg. Tadiau al classi icação bas an e sude igo, po que não semp e é ácil a ibui ien4 ou ki 4 Zodi só a um subg upo. En ão la iq linguagem Zodis balzams (ieigu is o não é de conc e o La ij4 ep esen ojandio do p odu o Rlgc s melnais balzams nomeamen o que daZnai a s o a isq nomeinim do p odu o4) galeiq bl i e p agma inomenkla inis Zodis, niais sume imais egionine lakuna, pois e em ou ou , não só La ijoje panaiiq ge im "l p oduzama Bi ne io (plg. sin e iniq de q soluções em e e ícios óleos; na u ais -ai é um p odu o do me oalq a m. e apêu ico ou meio em que oi p oduzido i5 al ege al; 2. kosme . solução; 3. bebida alcohólica o e, acondicionada com ex a os de balzamo ou poZiu iu skoiiniu i5 óleos' (T22 2001: 90). La iq línguas g aikq línguas nomeinda a ibui ina e nog a izmams, ealija odel lakuna en endama d ejopai: isso luga ex e, ku i4 p ecisa uZpildy i, ou a e us, isso ealij4, ku i4 p ecisa opiniões, Vis del o esama exemplo.iui, A. Guda idius pab dZia, que,,lacuna; desc udi i ou as línguas p iemonemis, nomeinan e e m. e ou aquelas Zymi ZodZio nebu im4 num único balboje (angl. lack ' hkumas, s oka') ou as línguas a Z ilgiu, quando abie q kalbq e leximje ik o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys e pan. exis e. Assim lakunq se ismo p iZas is é não ealo mundo ca ego ização i ai o e, e peculia umai mundo kalboie" (Guda idius 2007 : 93). Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomeiimos elaciona com equi alen een iikumu:,,sunku encon a ek i alen q nou o balboje, nes ou as nau os na ida ne a pa adinamq daik q ou eiikiniq. Si leksika, que4 pode bu q chama i b e e k i a 1 e n e iS e in a a igo au o es], mui o ma es a bi naus ialine e espi i ualine kul u ai paZin i" 2000:79; (Guda idius Guda idius 2009: 93-9I4).lo ynq o igmes i.odiio eleuiualen as ,,[o . aecualluiens (kilm. aequiualen is) lygia e is, lygia eikimis daik as; oly alo , oly quan idade; ní el, co espondência" GZZ 2001: 198) kilgs e mo adici5kai usado i ai iq Saliq kalbininkq abalhos, embo a seu eikme possa a ia " (Ce ne 2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu 2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 e k .). Ki as da ybiSkai a imas san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is - n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas como,,o iginalo idiomas i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius 2007: 93). 62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai, e mininai... iodi.i l junginiai, eiSki4 daik s. p ocessos, eiSkinius ou ou os ac os de ida, não u iindius e imo kalbo e equi alen eq" 1978: (Amb asas-Sasna a 132). con o á el consumi mais bud a diiai Lymi ypa ybg, kylandiq i5 cu o, i. i. com p ieideliu paVis del o ne u ejimo undamen iniu a beda y as sude inio e mo Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq com daik a a dZiu clalyko" i a dijamo p e iideliu bepada y i,,san ykiniai (Keinys 1999:80). Beek i aleniiais podem se conside ados e e nog a ismo. e exzo izmo, se au ini kolo i u nuscol in a alo izada línguas, leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Mesmo siuloma okiE leksik4 sepa a de em ge al linguagem equi alen een l não u iindios leksikos Onopzu 2006: 5 ). (Bnaxon, Panaiia eik5me como beekuiualen e leksika ia ig ling is ind'je li e a u a oje a oiamas e mis egionini g og a ine leksika (la . egionalgeog a iska leksika). |l us oja La ijas ealijq pe eikimE okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla (Migla 1996: kalba nag inejan i 2). Siuo e mo acen uado e i o ial - não seman inis ou equi alen iSkumo demuo. Naujajame e minq Zodyne - pola iq kalbo y os (Valodniec bas ma e minu ua dn ca) à qual ne andama leksika, ansmi ido skaid ojoia sa os idiomas Lodi.i4, Leul u iniais skoliniai s (la . chama-se kul u- aizguuumi). I5 e que linguagem apib eZ ies se a a do o iginal (la . auo e s s) Zodis, ou ek i ajeigu azeologismo, que. e imo kalboje (Ia . inkan o posakis ne andama len o me l,e e s s), ans e iamo i 4 (jeigu isso das abeceles língua eigu di e en es Be - ansli e uoja n- as, - ansk ibuo jamas). o, lá mesmo ainda indica-se que okiq skoliniq sluoksnis é já mine i e nog a iz na (VPSV 2007:198). Embo a e con o us usa , la iq lingua du inys ne a nes pab eZiamas obulas no sen ido do con eúdo, um ais nacionalines leksikos pe eikimo - di e o anspelimo budq, a equi alen e e i okie lingamosios leksikos comen ação, aiSkinimas, al e ação e e c., . p agma iniu poZiu iu pode bn i opcelmi pe eikimo bndai, exemplozdi,iui, y.koma ki oki iebqen q. não limi á el ou ansc iba imu. ansli e a im Todel consumi só i ebu l jus oinga 5iE e mo o, lie u i l kalbole (be não possui a osenos adicij l, 5is s de inis e mo comodidade nusileidZia la iq linguagem a Z ilgiu nauiada ui). Às ezes em ge al ne a base ala -se de skoliniq su gadim4. Di ingo ais pa', yzdLi l leksi(eos beekuiualen es ixsação andama i ai ias Zodynas - e aiSkinamuosi6, e e diamuosiT. I l au o es Plac'ia sob e liaudies lokiq e iaidinq apelinimas e. Ce nc 2006. Plai'ia sob e. la i l linguagem ealijas ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, sob e lie u iq idiomas calijas la i l ala i . K ii e 2(i05) Te minologia I 2009 1 16 63 i,odL,io au ini colo i 4 es o ça e le i nos comen á ios ou mesmo paZymoje. Pa:,1 zdiiu| espi i uines liaudies kul u os ealijq g upe e lie u iams ypad budingas dainação budo nomeamen o su a ine Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne ap esen a-se com um ce o a paZyma. O Zodis mesmo ne e diamas, ap esen a-se só comen á io: au as dziesmu ian s)" (LLV 1995: ,, olk. con ac uine (lie uuieiu 495). o anglq ala lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), ambém e Lie uui7- us7 kc lbq iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Li uuiq-la uiq kalb4 iodyne ixsuo as especí ico algio kepinio - nomeamen o Saho is kul. Sako is za ains - ,,2. (lie uuieiu nacionalais p ags no olam)" (LLV 1995: 502) pe aiy as lie u i5kai, e anglakalbiai supaZindinami. como Sako is pa ece:,, ul. ( esembling unk py amidal cake he ee- wi h spi es) ' (NLAKZ 2002:778); e e odq i ii aizd4 esama i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3. kul. Q eop eco. n , i op B e K . ID (LRKZ 2001: 816). Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen e ansmi ido usq nome da música liaudies ins umen o 6ana ailKa balalaika" ,,muz. (KRLZ 2003:26), panaiiai da oma e Rus l-la ui4 kalbq iodyne,,balalaika' (KLV 1988: 25), e adicionalmen e e lie u il1, e la iq (a ba ienole i5 iq) de inem-se ais canção como ZodZiai o nome da liaudies ocmyLuKa .,das u5ka (humo is ine usq liaudies (RLKZ 2003: daina)" BB3): ,,ias uika (k ieuu au as dziesma)" (KLV 19BB:563) ou nome do chapéu eminU KoKoLuHuK -.,kokoK liks (k ieuu sieuielu au as e pa galuas o a)" kokolnileas (q usq mo e q capuz)] apib eZdiq, (KLV 19BB: 196. Como e i5 sem comumjo aiSkinimo, que isso n s l pobldi - humo is ine. Visilkai nenhuma uZuominos liaudies canción, li au iais ainda pa ikslina ios sob e au i5kum4 neliega, quando sq idioma e nog a izmas caMolap lie u i l língua ansmi idiam i,odi.i ui dulys (RLKZ 2003:722). To mesmo usiSko e nog a ismo co espondência la i l língua é mesmo du inio e inys pa ua is (KLV 1988:465) as, que e dal e i5 pa es iSsaugo usq kul [ ai bnding4 a spal i. Isso iSlaiky a e aiSkinamajame la i l linguagem Zodyne: ,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs" neliojamas água Sildymo ku enginys, iame oduo iildo nas kn ykloje ou elek iniu Sildy u u], e odos ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi com Rusiia paZis a g 1986:533). Tiems, que (LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as asocijuojasi com speci ines o ma e des inação daik u, adiau okiq asociacij l sem amplnio ou pe skaidius con ex o nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi ui dulys. ap esen ado p á ica Nas publicações da língua iodis samouc as é in e p e ado como não des inina s e i n be (KP 2005:99). 6:l Regina K aS, e I Nau ines ealiios: pauadinimai, e mininai..