Terminas prie termino. VI
Full text
144 J. Klima ičius | Te minas aup ès e me. VI
Te minus à e me. VI
JONaS klIMa IČIUS
Núokana, O NE ciku à
Les bo anikans déjà plus que cen ans il es clai que nuokana es Lau yno
I inskio naujada a . L'abondance des ocyns inno ada es d'I insky il y a
demi-siècle es ema qué e mon é pa Jonas K uopas (K uopas 1998: 193,
195196). E lui même déjà long emps a aillan le ocodyno de langue
Li uanien I inskį įsidėmėjau kaip nuoseklų s e imybių i a p au inių žodžių
lie u in oją i ne bea odai išką egzo izmų kei ėją. Pe Albinas Aukso iū ė
disse acinius a icles (Aukso iū ė A. 1995: 5865; 1997, 3339;
2000, 48–57; 2001, 95–111; 2002, 95–102; 2003, 135–142, 2004, 127–
149, 2007, 7291; 2008, 132141) plus la gemen amilia isé a ec les desseins e
ésul a s no ãda es d'I inski (même ès gausiõs complè emen
indi idualisés e di icilemen comp éhensibles ou ou à ai ne
comp éhensibles mo i a ions), ceux nouada os à une ce aine sėkme, aussi
bien aux e o s de ses man eaux inkamesnius nouada us d a b a
o i ie , se pensas ai: el cou ageux, ic i a ail, el i aci é, sou ce de
la langue li uanienne en emps d'opp ession e d'a lic a, džiū is main enan en années de libe é...
Mon ce pe i pe i pas le sans aimen objec i héo ique p ou e , que
nuokana es I inskio naujada as, e mon e son açons de ai e,
séman ique mo i a ion, de pa ie e é imologiją a e p a ique in i
consolide nuokană dans ous les domaines a osenos de la langue
Li uiniens (ne seulemen bo anikos nomenkla ū oje), ca chi o enco e pas
a ein e, peu e n'esi ūpin a. À nuokanos app ochais pas pa sa da y oja
I inskį, mais ou pa hasa d. Ce u en 1981 Juozo Glinskio d ama Ciku a
Sok a ui. Long emps on sai que le ibunal d'A hènes Soc a es condamneęs
my iop pa iculiè e, quoique š elnesniu maniè e ne pushume de la oche, e
ép ou e pois. Là ép ou e quelquekokios cikù os. Qu č ia es ciku a? Ba gu
si expliquassi éc i ain. O non ûks a ins uc ions, ko k ių nuodų išgė ė Soc a es, exemple. : Во времена Сократа при-
Te minologie | 2010 | 17 145
говоренныйксмертивназначенноевремявыпивалчашурастертой
enдовитой цикуты (болиголова) Нерсесянц 1977: 139. <...> isgė ė c i k u o s n u o d ų
au ę Kseno on as 1993: 12. <...>, à nos emps Soc a ui ne de ai pas boi e m a u d o s
u l č i ų, <...> Ruso 1979: 30. […] mo is depuis n u o k a n o s n u o d ų au ées […] A e ince
1989: 188. E ce n'es pas seulemen cas de Soc a e, exemple. : Comp endama, où qui
saugiau sulinkusiam ba siu iau i, negu de o au ées dans s eika ą boi i iną, mišy ą
a ec poodais poisingąja nuokana e ku pele Lukians 1975: 89. Quel o d e es ai?
Nuokana (Cicu a) e mauda (Conium < g . koneion) son de la même skė inių (daba
salie inių) amille des plan es assez similai es, les deux son enimeux, seulemen
nuokana ( ūšis eningoji nuokana Cicu a i osa) n'es pas ou , mais seulemen sa
acine, mauda ou (especiellemen les ui s); di é en es e ég ie és: nuokanų de
l'eau elkinių pak an ées, papelkiai, hlapies p a es, maudų dés ie ées, sodyb ie ės,
panamės, pa o iai. Leu simili ude émoigne e des noms de ce aines langues: ok.
Schie ling mauda, Wa s s e schie ling (be e Wü e ich) nuokana, angl. p o i s o
n-hemlock mauda, w a e -hemlock (be i cowbane) nuokana. Les Russes
s'e o cen dis ingue : nuokana eh (lenk. wiechon), cyký a, mauda boligoló , омég.
Ainsi bo anic dis inc ion clai us, e ce en ai isgė ée Soc a es, de ai cla i ie
classikines philologies specialis es. Ici impo an di e seulemen ce que cicū a ce
n'es pas seulemen nucana, mais e ou simplemen poisons (LoLieŽ 2007). Pa
conséquen Ne sesianco cyku a (болиголов) peu eikš i ne synonymes: цикута
nuodai, a болиголов conc e isa ion: mauda. D'au e pa , peu , mais pas
nécessai emen : cicu a nom nom nom omėnai appelai une plan e enimeuse Conium
macula um LBŽ 1938 ( odėl k la si ki nės la ynų kalbos žodyni cicū a 1) boličko , цикута
Дворецкий 1986), jus e mo k sl i- mauda e nuokana e da ie signi ica ion commune
nuodai son des ai s implacables, il su i jus e de les suplak i. O ce aimen
nė j e bo anikos nomenkla ū oje – p iešingai. Ta žodžio cicu a p iešybė –
isgė ée Soc a es (i pou quoi g ai ko Soc a e bo i poisons son appelés ėly u
ho acijaus, Plinius Vy esniojo l o y n i šk u mo s) de ai cla i ie la classiquinée
philologie spécialis es.
Lau yn I inskiui son i an me as e en i onnemen p ocheji e
communeji (beau Vilniaus uni e si é, pa la sui e e a ec la p esse
p ohibime) lui, Li uu ybei e Li uiniens kalbai, pačiai ses gy asčiai é aien
ès nepalankūs: a an auch is é ai , mais cela ilgõs nak ies
a an auch is... Cependan lui ne ūko dėkingų e ūpes ingų da bo palikuonių. Pas un I inski's nou eada as
J. Klima ičius | Te minas p ès e me. VI du ne umpos zamma š ies pe im as
es en é dans 1461907 m. Po ilo Ma ulionio eikalą Žolynas, quand ap ès l'aube
déjà sambėjo Vinco Kudi kos Tau iška giesmė e Mai onio Jaunoji Lie u a.
Pa mi eux e le pa lable mo : Cicu a L. nuokana I [inskis] ehъ szalej, cyku a
Ma ulionis 1906 1907. Que c'es I inskio naujada as, Ma ulioni lui é ai déjà
clai . On peu seulemen con i me que a an I inskio dans aucun des
sou ces de la langue Li uanies ni a mėse, ni éc i s nuokana (LKŽ VIII 1970)
ignoma. Kada e dans lequel du gaussi I inskio eikalų p emiè e ois pa a o a
nuokana ce jougsmelis de décou e e é an laissé aux i inskininkai,
main enan connu seulemen ce que enco e 1858 m. Gena ei ės e ime
I inskis u ilisai le mo ciku as e ennachoje le comme bo anikos e mą:
Ciku as ma inamasis Cicu a i osa. Ralej jadowi y I inskis R 1995: 285.
Nuokana es en é dans le dic ionnai e de J. Ba ono: eha nuokana RLŽ 1924.
Ma ulionio Žolyne espèce Cicu a i osa Lin. in odui ée dans le p édėlinium
e me nuokana ga lė Jac[oby. m. La commission du dic ionnai e Bo anique
composé e éluis Li u iškas bo anikos žodynas. I pa ie ou nissen Cicu a
i osa L. gi ige Wesse schie ling eh yaдовитый szalej jadowi y eln u ks
no minį lie u išką pa adinimą nuodingoji nuokana, ainsi que les synonymes
égionaux e nep igij mi žodžius mo k Seukai, mo ki Tau agė, G š amukai K.,
G inai, sme k ynis JA 1938. Pab ėža, eau maudas J.A. Pab ėža, F. Ku šai is,
šelmis učyzninkas J. Fiedo owicz (1851). Bo anikos e minijos eikalas
dé ini i emen e ec ué kapi alinė Lie u os lo a (6 .), 1998 m. Bo anikos
a dų žodynas, encyclopedijos čia jau ne u ėjo a go. Ki aip é ai a ec des
mo s in e na ionaux dic ionnai es. TŽ 1936 p incipalemen a oi é é u ilisé
les meilleu s de ce e so e de dic ionnai es ancūzų, okiečių, usų, polkų
e anglais langues (56), donc dans les o ganisa eu s aki a į pou ai
acilemen en e le lenk. cyku a, us. cyku a,o ne nuokana (jusqu LBŽ 1938
enco e é ai 2 années)... Ainsi e pa eik a: ciku a (lo .) labemen oxicingas
skė inių giminės augalas. Ve s iniai TŽŽ 1951 e 1969 jengé demié pas en a an ,
demié en paysie: ciku à nu o d i n g o j i n u o k a n a ( oliau aiškinimas), aie
da yk comme dic ionn: a ok ciku a, sacheok que c'es poisingoji nuokana;
mais pou quoi elle, si ou nie iku a? DŽ 1972 seulemen asi: nuokana bo .
skė inių šeimos aisinis plan eas (cicu a): nuokana eningoji (Cicu a i osa).
Niko no miškiau ni DŽ 1993, DŽ 2000, ni TŽ 1985, TŽ I 1999. Seulemen TŽ 2001 ciku à
(la . cicu a nom de plan e poisonnemen ) n k., nuokana <...>.
Te minologie | 2010 | 17 147
Ainsi es e deux a aux pa no minamąją leksikog a iją e au es
moyens ciku ą ou su i e , e que cela plus acile éussk ų explique
nuokanos da ybą e mo i a ion.
Zem. nukano i je de ais ê e connujęs dès le débu des é udes p obablemen de
alo s populai eus Lau ynu I inskiu a ibué du eiliuo o na a ion humo is ique
Sme onas: Nebibusiu asz ajp smajłus, que ajp n u k a n o j a, Pasikłausidama
dwases kada / ajpwoja nuo LL 1957: 406 (Neb es ebūsiu aš aip smailus, ka n aip u k
a n o j o I inskis R 1995: 36). Nukanojo expliquékin a: nuplakė, sumušė (406), isõs
li egos Žodynėlyje: nukano i nukamuo i, nuplak i, sumuš i. Ce n'es pas le seul cas
d'u ilisa ion de ce mo pa I inski, pa exemple. :Nea sižlgissan s'en ui le loup, <...>,
c aignan que le ânel a ec sa amille ne s'ensui en pas, e s'ou an , que n'ukunaien
I inskis R 1995: 23. Le mo nukano i e kano i LKŽ V 1959 liaison m'es expliqué
peu -ê e il y a un couple d'années, mais main enan susi égais éc i e sužino
beaucoup p écède Be ndo Gliwos a icle similai e hème
(Gliwa 2002).
Nuodingasis (au ai , e ais inis homeopa hinis) plan e nuokana n'es ni
gan seny os d'o igine mo , ni nežinomų bo anikų naujada as (Gliwa 2002), o
Lau yno I inskio galūnės edinys из nukanó i, žem. nukãno i 1. .
nukamu e ; ue , zaimš i (plg. kanó i, e e. kãno i 1. des ui e, ue ;
kamuo i, kankin i: Bekanódamas nukanósi ca lius comme ponas les gens A.
Juškos mo synas, iškãno i 1. išnaikin i, exécu és Ša ės, zakãno i, užmuš i
Kuliai); ak. dz. e y . hau . kanó i 2. in . me dė i, leis is, mou i Punskas,
Lazdijai, nukanó i 2. numi i Būd ie is (Lazdijų .), An aliep ė. Ainsi kãnó i
e nukãnó i es non seulemen unõs a mės, mais e ch es oma ines
ieilles li é a u es mo ne sans nécessalo Danu ė Pe ke ičiū ė a ec
a ec nu o i, š ais y i le déc i comme I inski's o iginal poe ie
igu dingąjį eiksmažodį (Pe ke ičiū ė
1988: 205).
Naujada o o igmei é imologie n'es pas nécessai e, mais du da nin nuokana
mo i a ion la cla é pou ai augmen e a ec kano i 3. (Rumšiškės) clai emen
kininiškas hau . 1kan i alk i, maža algy i; p as ai ilkė i, se sk iaus i ( u in ):
no e shunelis kãna, kãna pa ou e la jou née Salamies is. mes pa en s
neikanė aien : bien mangeai Bago oji. Kiaulées ékanėjo, pe dien neše os
Dusmenys (no s 1nukanė i nusibaig i Palanga es žemaičių), kanybà scom niek.
sudžiū ėlis, sausas žmogus a ba gy ulys Jonas Jablonskis (Veliuona),
148 J. Klima ičius | Te minas de an e me. VI kanypà: Kanypa es liesa maža žmona
A. Juškos žodynas, aussi bien nukanko i nugalaby i, nužudy i Joniškėlis, kanýko i
kankin i, na Pašikin i i inys, Linku a (LKŽ V 1959).
Kãnó i e kan i son des p éposés di é en s non seulemen nukãnó i, nukan i
(aussi nukanko i), mais aussi iškãnó i, zakkãno i, izkan i (aussi izkaný sunk) le
plus pa le de an Gliwosa de la deuxième e sion nuko i: nuko i kankin i,
kamuo i Viekšniai, Lazdynų Pelėda (LKŽ VIII 1970) (sans pa le déjà de la
possibili é de g ands phonose ikums). E la p emiè e aie e sion d'o igine
sou ien pas seulemen Gliwos menis lenk. konać me dė i (o ne bū i mi š an !..),
us. do-konać p i aig i, nugaluo i, mais e k o n-eц galas (les é ymologues
expliquen que lui kininiškas e н а-ч а-ло p adžia). Donc ès app op ilus
nukano i in e p é a ion nugaluo i (I inskis R 1995, Žodynėlis). Le plus
impo an , que nuokana galūnės edinys de nukano i, e non de kano i e
p ésaga nuo- ( aip ašo Gliwa). Nuola di que le da ybos ne doi pas ê e
con ondu a ec le mo sudė imi, mais oujou s klumpama. Nuokano analogie
mon e ai que núõdas es plu ô n'es pas de nudui 13. nunuody i seulemen
A. Juškos dic ionn (LKŽ II2 1969), bien de éduque 2. se i des pois appa a 2.
nuodai Vajasiškis, e du abdui e 2. pake ė i (kokiomis žolėmis): Sėdžiu comme
apdui Ka sakiškis (LKŽ II2 1969) apda ai 1. į ii ies he bées, moyens pa lesquels
ce qui es admis, coupe age; apypenai Duse os, A. Juškos mo synas (LKŽ I2
1968). Le poison plu ô es de nudé e 9. ouzomme , ue e l. nus ip i, éd ies i:
Deux po šiukai g andi bien, e un nusidjo Ka sakiškis (LKŽ II2 1969).
IŠVADOS
Lau yno I inskio naujada as nuokana dans scien i ique bo anikos
nomenkla ū ą es en é pa 19061907 m. Po ilo Ma ulionio Žolyną e
dé ini i emen o i ié 1938 m. Lie u iškame bo anikos žodyne. Klasikinėje
la ynų kalboje cicu a es plan e mauda e apsk i ai nuodai, e scien i ique
bo anikoje, bien panašus, mais au e nuokana. Nuokanos o i ica ion dans
ou e les a osenoje de la langue Li uanienne ne pe misinai za ukęs.
Nuokana no minamojoje leksikog a ijoje appa aî seulemen 1972 m.
Daba inės lie u ių kalbos žodyne, e ciku a seulemen 2001 m.
In e na ionaleinių žodžių žodyne pažymė a n k. (ne eik ina), emplai as
nuokana. Dans Ve imues se passe enco e la ciku a, Soc a es es à isgė ęs
ça poisons, ça ciku os, e si lie u iquemen c'es maudos, ça nuokanos. Pou quoi le g ec Soc a es isgė ée la yniques ciku ų (daugiskai a!
Te minologija | 2010 | 17 149 plg. amunėlių) e en géné al ce en éali é
maudų ou nuokanų, de ai clai ad nom de plan e nuokana (cicu a) plus
kin is klasikinės ilologijos specialis ai, o ne bo anikos e minologai. O
acilemen isu é ablissen , p a a u explique son da ybą e
mo i a ion. Nuokana žemaičio I inskio ai pa ie du nukano i nu ue
(kano i naikin i; kamuo i, plg. da nukanė i
nous e mine ).
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
Aukso iū ė A. 1995: L. I inskio P igim umenės axsones dénominées. Te minologie 2, 5865. Aukso iū ė A. 1997:
Lau yno I inskio P igim umenės sys éma ique des ca égo ismes dénomina ions. Lau yno I inskios
calend ie au 150-meci. S aipsniai e documen s, Vilnius, 3339. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio mycologies
e minai. Te minologie 7, 4857. Aukso iū ė A. 2001: L. I inskio mine ologijos naujada ai. Te minologie 8, 95111.
Aukso iū ė A. 2002: Kele as L. I inskio noms de plan es. Te minologie 9, 95102. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji
L. I inskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno i P igim umenės augalų a dai. –
Te minologie 10, 135142.
Aukso iū ė A. 2004: Neaiškias da ybos L. I inskio P igim umenės naujažodžiai. P oblèmes d'his oi e e
p ésen a ion de e minologie, Vilnius, 127149.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno I inskio ke u kalbio e odyno e minai. Te minologie 14, 7291. Aukso iū ė A. 2008:
Kele as a gai in ų Lau yno I inskio des noms de plan es. Te minologie 15, 132141. A e ince as S. 1989: NT
e uega Ka alikų kalende ius žinynas 1989. Ve ė P. Kimb ys. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas,
Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas,
Vilnius. Gliwa 2002: Nuodingų plan es de núokana ‘cicu a i osa L. e núokanis ‘ oks champybas Lac a ius
u pis Weinm. dénomina ions dans les langues Li uaniennes. Onomasiology Online 3 (2002) a linguis ic jou nal
edi ed by Joachim G zega, Al ed Bammesbe ge and Ma ion Schöne , ISSN 16169484. I inskis L. R 1995:
éc i s. Suda ė R. Mikšy ė, édaga o V. Vanagas e V. Vi kauskas, Vilnius. K uopas J. 1998: L. I inskio
leksikog a inie a aux. ecue iniens éc i s, Vilnius, 191198. Kseno on as 1993: éminiscences su Soc a es.
Ve ė V. Kazanskienė, Vilnius. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. I pa ie. Suda ė Bo anikos dicodyno
komisija, di igée doc. L. Vailionio, éaga o d . J. Dagys, Kaunas. LKŽ I2 1968: Dic ionynas de la Li uanie 1,
Vilnius. LKŽ II2 1969: Li uiniens langues dic ionnas 2, Vilnius. LKŽ V 1959: Dic ionyns de la langue Li uanien 5,
Vilnius. LKŽ VIII 1970: Dic ionnas de la Li uanie 8, Vilnius. LLIch es 1957: Ch es oma ija de l'his oi e de la
li é a u e Li uanienne, Vilnius. LoLieŽ 2007: Kuza inis K. Lo ynųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius.
Lukian 1975: Die ai, he e os, p anašai. Ve ée L. Valkūnas. Ma ulionis P. 19061907: Žolynas. Dalis II. Li uanie
plan es de ocynas e plan es de aislas, Vilnius. RLŽ 1924: Ba onas J. usiškai lie u iškas žodynas, Kaunas.
Ruso Ž. Ž. 1979: ink iniai aš ai. Ve ė L. A. Skūpas, Vilnius. TŽ 1936: Dic ionnai e des mo s in e na ionaux.
Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, S. Si u y ė-Čepėnienė, édaga o J. Žiugžda, pe žiū ėjo Vacl. Bi žiška, P .
Do ydai is, Kaunas. TŽ 1951: Dic ionnai e des mo s in e na ionaux. Edaga o I. V. Liochinas e F. N. Pe o as,
adui e O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Li uwiškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ
1969: Dic ionnai e des mo s in e na ionaux. Edaga o I. Liochinas, S. Lokšina, F. Pe o as ( y . édi o ius) e L.
Šaumianas, adu O. Do eikienė, J. Kabelka e ch. Lemchenas, Li uwiškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas,
Vilnius.
150 J. Klima ičius | Te minas p ès e me. VI TŽŽ 1985: Dic ionna s in e na ionaux des
mo s. A s. édi o ius V. K ie kauskas, Vilnius. TŽ I 1999: Vai ke ičiū ė V. Dic ionnai e
des mo s in e na ionaux AK, Vilnius. TŽ 2001: Dic ionnai e des mo s in e na ionaux.
A s. édi o ius A. Kinde ys, Vilnius.
Дворецкий И. Х. 1986: Латинско–русскийсловрь, Москва: „Русский язык“.
Нерсесянц В. С. 1977: Сократ, Москва: „Наука“.
Reçu 2010-12-29
Jonas Klima ičius
E u o g. 56-14,
04107 Vilnius, Li uanie