Jono Jablonskio religijos leksikos taisymai

Te minologia | 2010 | 17 9 3 Jono Jablonskio Lessico delle eligioni aisymai aUŠRa RIMkU ė L'is i u o delle lingue Lie u ių 150osi J. Jablonskio na ale anni e sa i 2010 anno dicemb e 30 gio no sukanka 150 anni dal a uale bend inè lie u ių kalbos pad e Jono Jablonskio (18601930) na ale. Kalbininką si può chiama e e pad e della e minologia della lingua li uanea (Keinys 2000: 70). Egli non solo kū ė, s iluppo e no mino bend inée lingua, ma e aiu a o a c ea e e ges i e mol e di scienza, ecnica e al i ambi i, a lo o e eligioni, e miniją. In ques o a icolo ediamo insieme la opinione o mula a dal pa la o e igua do ad alcuni sc i i eligiosi dell'inizio XX a. a oja i pa ole. J. Jablonskio lasci o gausus e mol o di e si ica o. Ques o si ede dai suoi sc i i. Kalbininkas mol o sc isse a i a i a ualii ques ioni della i a della socie à. Egli mol o a enzione assegnò della lingua, le e a u e, della nazione salu e, dell'is uzione, della s ampa libe à, della cul u a, della scienza e ad al i sogge i. Anche sepa a i la o i di su eligioni leksiką ( aipe u o e su eligioni e minus) nepa ašė, u a ia eligioni pubblicini lingubai des a ono nemažai a enzione. Ciò si ede dagli a icoli del pa la o e sulla eligione ai bambini, sull'insegnamen o della eligione, sul linguaggio dei di igen i della eligione nella s ampa dei p imi XX a (Vil yje, San a oje, Nep iklausomojoje Lie u oje, Li uania, Lie u os mokykloje, Š ie imo da be e c.) 1: l'insegnamen o della eligione nelle scuole p adedamosi (1909), scuola, poli ica e eligione (1917), me odica dell'insegnamen o della eligione (1920), me odica dell'insegnamen o della eligione (1921), nonché da ecensioni: D. ma yno liu e io Mažas ka ekizmas2 e D. Jono Pambo amboksas Tikoklas da a solo 24 b e i ka alikas po am 237guddelikus klausimuose (1917), Ka ekmas e angelis- e o ma ų ka ekmas (1917), Ka ekmas ai ai ai ai ai, M. Do anėlė liaudies mokyklai (1921) 1 S aipsniai e ecenzioni s ampdin e Jablonskio aš ų olumi II e IV, scliaus ine indica e pe messo anni. 2 Pa iškin a J. Jablonskio. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lessico delle eligioni aisymai e k . Dėmesio degna J. Jablonskio ispos a in m. Jankaus Paaiškinimą del D . ma yno Luu e io mažo ka ekizmo, s ela o 1917 m. San a oje. Kalbininkas sc isse: oglio che e i manuali di scienza della ede lu e ii engano sc i i comp ensibilmen e, įmanomai e domokomai così come si pe me ono o sc i ono i manuali di u i i kul ū ingųjų popoli, se sono assegna i essi se io a child en science subjec (Jablonskis II 1934: 92)3. Ques e pa ole pe e amen e indicano che gli a a i della lingua J. Jablonskiui e ano del u o impo an i e che egli aspi a a, che dalla mažumės isuomenė impa y ųsi egola e e g ažios na i e lingua. A. XX PRAGŽIOS RELIGIJOS LAŠTų KALBA Alla ine XIX. ainizio XX a. sc i i eligiosi e ano u ilizza i mol i s e imybių, ad lo o lingua necessa iamen e bisogna a a a si e inno a e. ques o im a pa la e in s ampa: auš oje (18831886), Va pe (18891906), Tė ynės sa ge (18961904), Žinyčioje (19001902), Vilniaus žiniose (19041909) e k . Gana ampiamen e sulla eligione e miniją 1905 m. giugno 1 (14) d. Vilniaus žiniose (n . 134) uscp in iname a icolo D asiškos e minologijos klaidos ašė Jonas Ge u is (Jonas Bal očius). di ques a a ea l'impo anza dell'o dinamen o e minia di quelli s essi anni luglio 23 ( ugpjūčio 5) Sob e d. Vilniaus žinių 178-ame nume oe i, nell'a icolo mųsų bažny inė kalba, ašė i ienas s a biausių XX a. iniziali lie u ių bažny inės kalbos puoselė ojų i eligijos e minijos no min ojų kunigas Juozas Laukai is: Pascu in di e si anni uno al o kunigas pamė alu i bažny ineją kalbą, be e minologijoje nepasakinimas i kunigija i a pe4 (Laukai is 1905: 4). La ges ione della lingua dei es i eligiosi pa icola men e suac i ò XX a. inizio, cominciėjus po e ių e o mai. Anche se gli ecchi, conse a i amen e disposi i i sace do i i i inosi, che cesiinamasi in, lo o pa e e, pa ole sac e, come dūša, aniuolas, g eekas, spa iednė, pakū a, mūka, e siūlė as cinque cen esimi di anni a osi o me non li iga i lascia i, kadaosios, bene joms p isižiū ėjus, pa la di modo a a o non con o il spi i o e le egole del 1907 (Ju is: 389), ma le sc i u e della Chiesa e della eligione n'hanno a o appa i e l'in elligenza. Nella 1909 m. asa io 9 d. Punske s kusì pasi a imen o dei sace do i pe la Chiesa e minìa u in i a o e l'o binis a J. Jablonskis. Tų pačių me3 Reikia menziona e che al ca olico J. Jablonskiu cu a a non solo ca alikų, ma e p o es an ų (luu e onų, e angelikų e o ma ų) edizioni o se a causa del a o che la sua moglie Kons ancija Ske e y ė-Jablonskienė e a e angelikė e o ma ė (plačiau ž . Eglės Lukėnai ės-G iciu ienės nel lib o Kons ancijos e Jono Jablonskių šeima (Vilnius: museo nazionale Li uano, 2009)). 4 ci azioni pa la ne aisoma. Te minologia | 2010 | 17 9 5 quelli esa ą lui insieme a Ju giu Šlapeliu, Kazimie u Būga e Juozu Balčikoniu pa ecipò Juozo Laukaičio o ganizza e kalbininkų pasi a ime Seinuose. Aqui kalbininkų e kunigų (A. Damb auskas-Jakš as, A. Pe ulis e J. Laukai is) commissione, anche chiama a Po e ių komisija, de ini i amen e su edaga o po e ių kalbą. Po e iai pubblica i 1910 m. Vado o i is a. Zigmas Zinke ičius sc i e che is essenzia ques o p imo con aggio dei linguis i li uani. Allo a e su o ky a più impo an i maldà, aigi e po e ių, lingua, s abili a bū iniausia bažny inė e minija. Po e iai e ano, si può di e, nuo i adu e egolainga, pu a e g azia Li uania lingua (Zinke ičius 2000: 179). 1909 m. inizia a po e ių e o ma u p osegui a più a di 1922 m., come sc isse Zigmas Zinke ičius, essa suin ensi ò, semb a che p incipalmen e i sace do i Juozo Laukaičio, Aleksand o Damb ausko-Adomo Jakš o, o se e al i g azie alla po e ius u ono in odo e nemažai di quelle azias, che la commissione po e ių 1909 m. p opone a kalbininkai, ma le igno ò a causa del comp omesso con senąja d asininkija. Ques o e quello è s a o nuo amen e cambia o, pa u bo (Zinke ičius 2000: 185). RELIGIJOS LESSIKOS TAISyMų ATVEJAI P ima cominciando pa la e di J. Jablonskio dei e mini della eligione co eymi, osse azioni e consigli, bisogna di e, che il pa binico lo o nesiūlė p imyg inai. Egli ole a che laik aščiai e sc i o i quei osse ėjimais-pa aisymais, do e con essi acce a, pe il successi o empo e bene iciasse o (Jablonskis II 1934: 79). L'uso e aisymai di pa ole dei Bene linguaggi più spesso J. Jablonskis kei ė sceglie e le pa ole nelie u iškus (pp . s e imybes) u ilizza e nei es i eligiosi, che nel li uano a e ano co ispondimen i, ad esempio, lenkybę ab ozas (lenk. ob azek) sos i uì con la pa ola pa eikslas, in ece di dūšios (lenk dusza) u ilizza e siela5. Ras a e più emendamen i: g eekas (b us. грехъ, lenkėmė g ech) umas6, kielikas (lenk kielich, ussky) n 1, ko onėė (lenk. ka ispa, ė) b ieus, mislis (minus, ba, ė, ė, ė, ė) 367 b ieus, b ieus, b ie, b ie, b ie, b ie, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė 1935: 247–248). 6 Nuodėmė M. Daukšos negli sc i i usa o la pa ola. 7 Taisi i e ques i eiksmažodžiai: misly i (b us. myclić, lenk. myśleć) s a s y i, enčia o is (lenk. winczować, b us. вiншaваць) uok is, jung is, anche būd a dis s ie iškas (plg. lenk. świecki) pasaulie iškas. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lexicikos eligijos aisymai ikėjimas8, zokonas (lenk. zakon, us. зокон) įs a ymas9 e k . Come is o da aisymų, s animybės keis os XVIXVII a. sc i uose o a mėse a o ais lie u iškais pa ole. J. Jablonskis ne engė usa e nelie u iške pa ole, specialmen e allo a, quando lo o o plačiai papli ę kalboje a ba kai ai bu o a p au iniai žodžiai. Apie ai bu ašė e A noldas Pi očkinas Jono Jablonskio nelle co ezioni del linguaggio: Jei s aniimas pa ola bu asse mol o di usa, innalza a in a ie s e as, ques o suo negaida a (Pi očkinas 1986 10). Pe an o J. Jablonskis ne aisė di ali ecchie debi o i come kunigas, chiesa10 e k . Įspe ano che egli ne aisė e da sla ų kalbos o enu o ecchio p es inio g abas (b us. гроб, lenk. g ób), al pos o del quale o a iene usa o ka s as anche skolinys (plg. b us. кopcтa). Ma y , nekei ė, pe ché g abas signi ica o ie a numi ėliui sedo i, kapas è s a o u ilizza o già Ma yno Maž ydo sc i i. J. Jablonskio opinione su s aniimi linguaggi pa ole mol o ben illus a la pa ola pas o ius11 co ezione. 1912 m. Vil ì usci ino in un a icolo sc i omosios della lingua dalyki il kalbininkas, no ėjęs, che in a oseno ėmė plis i ques a pa ola, ašė: Pas o iais né P ūsų li au iai (luu e iai) né nos i e angelikai- e o ma ai (kal inai) i lo o sace do i non chiamano; i lo o pas o i di animo u i lo o puigai e olano. Così chiamano i lo o leade spi i uos i e le u ie ka alikai, quei p o es an i kaimynai. <...>. Niku i u non posso capi e, comel Li uani liu e ių e cal inų kunigus ima o a ieni-ci i i nos i gio nalščiai pas o iais chiami (Jablonskis 1959: 105). A ualmen e la pa ola pas o ius iene u ilizza a pa lando pe un p o es an e e angelikų kuniga. P oblemi di dozi di pa ole Se nei linguaggi li uani ( aip pa e a mėse o anuosi in sc i i) J. Jablonskis non o a a adeguamo co ispondenza o sos i ui alo, basandosi sui dėsniai della lingua li uani, ace a lui s esso, quindi oggi in ece di ecchie sla iche se imane nomi nimen i, spesso in sc i i della eligione di o me o, usiamo i suoi c ea i aiškios da ybos nomi: lunedì, ma edi, me c edi, gio edì, ene dì, enk is, seiedi, domenica. Così in ece sūdas (b us. cyd), sūdy i (b us. cyдзić) appa do ibunmas, eis i. 8 Ve odį ikė i oamo M. Maž ydo negli sc i i. 9 In quali a icoli o ni e ques i aisymai, nenu odoma. Ques o può esse e accia o da Jablonski Lis a degli e o i della lingua aisomi di Jablonski (Jablonskis V 1936: 259280) e Jablonski Rink inių aš ų II omo al abe ische aisomųjų kalbos dalykų odyklės (Jablonskis 1959: 533553). 10 In ece della chiesa J. Jablonskis è o e ęs usa e maldykla, š en o ė (Pi očkinas 1970: 7). 11 Plg. ok. Pas o < lo . pas o pas emuo gany ojas, da plg. lenk. pas o , us. pas o . Te minologia | 2010 | 17 9 7 Gli a icoli del Kalbininko hanno mol i a i non idona ia da yba pa ole di emendamen i. P ima iamen e menė ina nei sc i i della eligione del XIX a. ine e XX a. inizio equen e pa ola ypa a, pe cui a osenes J. Jablonskis esp esse la sua opinione. 1914 m. Vil yje (n . 86 (1034)) s ampa o in un a icolo Šių dienų ašomosios kalbos eikalai, olendo is iga e aikš ėn pagliados del linguaggio e in i a e i gio nalis i, […]...> che os ūšies pagliados nei nos i gio nali12, ul e io men e nebebū ų il kalbininkas siūlė ie oj ypa os a o i žmogus, pe sona (Jablonskis 1959: 153). J. Jablonskis lenkybę ambona (lenk. ambona), de i usią da g eikų lingua (g . ambōn pakyla), cambié pa ola a sakykla. In igan e ciò che il suo sugge i o e bo pamokslinė ( ie oj ne ykusiai pada y o hib ido pamokslinyčia con nelie u iška p iesaga -inyčia)13 nep igijo. In ece di menziona o hib ido imi a o usa e la pa ola sakykla (Jablonskis 1959: 62). Kalbininkas aisė e a dažodžių abs ac s con p eesaga -ybė, specialmen e quelli, che sono s a i a i da daik a a džių: bedie ybę į bedie ys ę (bedie iškumą), gi uoklybę į gi ybę. Quando 1926 m. nell'a icolo Li e a ū as dalyko kalba ie oj neįp as os da ybos daik a a džio esybė (plg. lo . essen ia) p opose usa e la pa ola bū ybė (Jablonskis 1959: 340341), egli susilaukė nep i a imo. L'ope a di is uzione 1927 m. di ques o pa ola a oseną gynė pa bininkas P anas Ska džius pubblicò a icolinelį esybė i bū ybė (Ska džius III 1998: 6061). La pa ola ikyba (i suo o mą ikybė) J. Jablonskis kei ė pa ola ikėjimas (Jablonskis I 1933: 56), pe ò la pa ola ikyba usiamo e oggi sinonimicamen e con le pa ole ikėjimas, eligija. Vie oj d asiškis J. Jablonskis o ì usa e sace do e, kunigas. Ghana la gamen e ques o sugge imen o discussa o nel 1914 Vil yje (Jablonskis 1959: 155178)14. Menzionabile che il kalbininka kei è non solo la pa ola d asiškis, ma e d asionis (=d asininkas). ques o lui sc isse nel 1926 in un la o o di Educazione, a ando la lingua degli a gomen i della le e a u a (Jablonskis 1959: 359). Daug discussioni in s ampa susci ò J. Jablonskio sugge imen o usa e pa ola eligionis a. 1914 m. kalbininkas Vil yje sc isse che ques a pa ola gli is della lingua delle pe sone conosciu o (Jablonskis 1959: 159). Kalbininkas siūlė ne a o i di alcuni kuopini nomi nomi eiškiančių edinių su p eesaga -ija, ad esempio, d asiškija (=d asininkai), kunigija (=kunigai) e k . 1914 m. Vil ies p iede uscp in i ame qua o delle pa i a icolo Kalbos dalykai egli sc è: Lie u iai nesusip a ę nieku , mi pa ezi nesakys ši aip: Ki i išėjo, pasiliko y ija, pa i kunigija, pa i aikija, 12 Jablonskis 1959: 149. 13 Piu os o z . Jablonskis IV 1935: 55. 14 Anche c . Ska džius II 1997: 553, Klima ičius 2006: 34. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonski Lessico delle eligioni aisymai la s essa emminija; <...>.“ Quan o numano, <...>, mio pop iečiai nesusip a ę ciu aip epasaky ų: Ki i andò, lasciò soli uomini, uno kunigai, uno igli, ienosmo e s; <...>“ (Jablonskis 1959: 166). 1914 m. In un a icolo uscpdi o a Vil , Šių dienų ašomosios kalbos eikalai J. Jablonskis aisė žodį giedo ius dėl sla iškos p iesagos -o ius. In ece di lui sugge ì usa e giedo ojas, giesmininkas (Jablonskis 1959: 153154). Kalbininkas aisė e di quel empo s ampa e es i eligiosi a o us ne ykusiai pada y us sudu inius pa ole, ad esempio, in ece di die meldys ės ino adesso u ilizza o la sua p opos a pa ola pamaldos. Bū a e al i sugge imen i 1914 m. Vil yje (n . 154) J. Jablonskis sc isse, che š en imu Pane ėžio apsk i yje luoghi die meldys ę chiamano (Jablonskis 1959: 152). Tu a ia la pa ola š en imas nep igijo. Taisismi di alo i e pa ole Da J. Jablonskio a icolinelli ques ioni linguis iche, ecenzioni e di e si aisymų ede e, che egli e ė aclai adu e e mini. Aklus e inius aisyda o. m. nella ecensione me odica dell'insegnamen o della eligione sc isse: Non bisogna u o a pa ola adu e e pe occhi, zū bū , nuo i pa ole a e necessa iamen e così come li sono al i, al i popoli si sono a o il p op io a a e: aduien bisogna p ende si cu a sop a u o di un ce o pensie o chia amen e esp esse, non s essi caudi i e pa ole del es o in u o guas i non così come li gen e kala nel linguaggio del popolo (Jablonsky 1935 IV, 1921: 247). J. Jablonskis 1920 M. Il la o o di is uzione (n . 4) espulso in un a icolo Del Gam os iniziamokslio appa izione (Kalbos e ikai), discu endo gli e o i del linguaggio di igėlio, mini ques a azione di e i. Il Kalbininkas non dubi a a che non possa esse e usa o nel signi ica o ku i, e pensò che ale signi ica o sia so o a causa dell'in luenza della lingua polkų del linguaggio della pa ola wo zyć (Jablonskis IV: 1935 230 223, 1959: 2). Egli sugge ì usa e le pa ole ku i, a e e pan. Esa amen e pe ques o J. Jablonskis aisė daik a a džius su ė ėjas15 (lenk. s wo zyciel), a inys (lenk. s wo zenie), ė yba (lenk. wó czość), kei ė lo o pa ole pa ole au o e e kū inys (Jablonskis 1959: 247), kū yba (Jablonskis 1959: 504). Va menziona o che J. Jablonskis sepa ò le pa ole dausa e dausos signi ica i. Dausa signi ica ojus, e dausos šil ieji k aš ai (Jablonskis 1935 IV: 326). Anche sepa a o le pa ole ge i à e ge umas signi ica i (plačiau ž . Jablonskis V 1936: 50). 15 Ano K. Būgos, mūsų e i wo zyć, scha en kilimo è sa as pa ola. <...>, quando e i iene usa o del lenkiško pa ola wo zyć signi ica o, allo a iene usa o non su e ojas, ma su ė ėjas (Būga II 1959: 132). Z. Zinke ičiaus opinione, su e ojas nebu o Maž ydo naujada as. Ma y , ques o da ecchio lie u ių u ė as e odis (Zinke ičius 2000: 76, 123), pe ò LKŽe o non i ina da gy osios kalbos ( a mių) non subikia né su e ojo, né su ė ėjo. Te minologia | 2010 | 17 9 9 Al e aisymai 1925 m. L'is uzione nel la o o uscp i ame nell'a icolo Kalba i li e a u a J. Jablonskis sugge ì aisi i V. K ė ės Ski gailoje a ojamus ne eikalingus kalbai pa ole, a lo o e a mybę pakasynos. In ece di essa eikì usa e le pa ole laido u ės, pakas u ės (Jablonskis IV 1935: 327; 1959: 305). 1926 m. in Li uania uscpi ame a icolo Li e a ū os dalyko kalba kalbininkas in ecei a mėse usa o del e mine ap eizda siūlė saky i ap aizda (Jablonskis 1959: 344). Sky ium menė ini in gli sc i i della eligione di quel empo equen i azionimažodžiai a našau i, gany ojau i, che J. Jablonskis conside a a žodyno e in pa e e o i di e imologia (Jablonskis 1959: 357) e siūlė a o i auko i, piemenau i, gany ojo da bą di b i, bū i gany oju (Jablonskis V 1936: 42). Egli è anche aisė eiksmažodžius aukau i, a penilo i in o o i, a penilau i (Jablonskis 1959: 153, 359)16 e k . B e amen e a olgendo la lingua della eligione dell'inizio XX a. in ini amen e signi ica i i J. Jablonskio aisymus, chia amen e is o p incipale p incipio aisymų pu i à, e le u inamoji di ezione s animybėam si ce choma co ispondmen della lingua Li uanies, o ni i naujada ai. Pa bican e della eligione e mini dei des ino chia ius bemaž u i essi consuma i e oggi. IŠVADOS 1. Jono Jablonski il con ibu o alla lingua degli sc i i eligiosi dell'inizio XX a. è in ini amen e impo an e. Egli pa ecipò Po e ių commissione la o o (1909 m.) e insieme con kalbininkai J. Šlapeliu, K. Būga, J. Balčikoniu e kunigais A. Damb ausku-Jakš u, A. Pe uliu e J. Laukaičiu su edaga o impo an issimo p eghi. 2. Da J. Jablonski lessico della eligione emendamen i, annunzia i nella s ampa dell'inizio XX a., si ede che il kalbininkas s animybes kei ė lie u iškais žodžiais, a o ais senųjų aš ų au o ių (nuodėmė, ikėjimas i k .) oppu e a mėse (bičiulis i k .), a necessi àikus s esso kū ė lie u iškus e minus ( ey ė, pi madienis, an adienis i k .), un skisma di a enzione i egola e anco a alle pa ole: die meldė daug kei omis pamaldė; pamslokiny sakykla; d asionį, d asiškį d asininku e k . Kalbininkas ne engè usa e e nelie u iškų pa ole di senųjų skolinių (bažnyčia, kunigas e k .) e in e nazionali pa ole. J. Jablonskis aisè alo i: su ė ėjas творėjas, a inys kū inys e k ., siūlė assegna e alcuni signi ica i di pa ole (dausa ojus e dausos šil ieji k aš ai e k .). 16 Na u almen e, il kalbininkas aisè e da ques i eiksmazodžių pada y us daik a a džius. Au . no a. 100 A. Rimku ė | Jono Jablonskio Lessico delle eligioni aisymai LITERATŪRA Būga K. III 19581959: ink iniai aš ai III. Red. V. Mažiulis, Vilnius. Jablonskis J. III 19331934: Jablonskio sc i i III. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. IVV 19351936: Jablonskio sc i i IVV: Kalbos dalykai. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1959: ink iniai aš ai II. Sud. J. Palionis, Vilnius. Ju gai is M. 1907: Ci ca lingua g ynimen o e po e ių e o mà. D augija 8, 386389. Keinys S. 2000: P . Ska džiaus a i i à del se o e e minologia e la sua impo anza. Te minologia 6, Vilnius, 6977. Klima ičius J. 2006: Pe ché d asiškis co eomas, e ka iškis non? Na i a lingua 10, 34. Laukai is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4. LKŽe IXX 2005: Lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. www.lkz.l . Pi očkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai aisymai: apyb aiža, Kaunas. Pi očkinas A. 1986: Jono Jablonskio linguis i aisymai, Kaunas. Ska džius P. IIIII 19971998: ink iniai aš ai IIIII, Vilnius. Zinke ičius Z. 2000: Lie u ių po e iai: mokslo kalbos s udija, Vilnius. JONAS JABLONSKIS CORRECTIONS OF RELIGIOUS VOCABULARy. ONE OCCASION OF 150 YEARS OF JABLONSKIS BIRTh 30 Decembe 2010 was he 150 h anni e sa y o he bi h o he a he o s anda d Li huanian Jonas Jablonskis (18601930). The a icle o e iews his opinion abou some wo ds used in eligious w i ings a he beginning o 20 h cen u y. The ma e ial o his a icle was collec ed om a icles abou eligion, eligious educa ion and language o eligion ex books and e iews published in he p ess o his pe iod (Vil is, San a a, Nep iklausomoji Lie u a, Lie u a, Lie u os mokykla, Š ie imo da bas, e c.). A he beginning o he 20 h cen u y he need o egula ise and enew he language o Li huanian eligious w i ings a ose. The e we e a ious amendmen s o eligious ocabula y sugges ed by Jablonskis. he co ec ed loan-wo ds (ab ozas (Pol. ob azek) pa eikslas (image), dūša (Pol. dusza) siela (soul), g iegas (Belo . грехъ, Pol. g ech) nuodėmė (sin), nabašninkas (Pol. nieboszczyk, Belo . нeбoщык) elionis (deceased), sugges (Rus. вepa, Pol. wia a) ikėjimas ( ai h)), bo owings o meaning (su ciel (Pol. s wo zy) pame is (c ea o ), s wo zenie (Pol. s wo zenie) kū in (c ea ion)), badly o med wo ds (he pamededed ins ead o spi i , ins ead o spi i , ins ead o goddess, o a he han o spi i ), sugges (pol. Jablonskis did no y o a oid using non-Li huanian wo ds, especially i hey we e commonly used (old bo owings chiesa (chu ch), kunigas (p ies ), e c.) o in e na ional wo ds. Jablonskis sugges ed di e en ia ing he meanings o some wo ds (dausa ‘ ojus (hea en) and dausos ‘šil ieji k aš ai (wa m coun ies)). Rice u a 2010-12-13 Auš a Rimku ė L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a: aus a. [email p o ec ed]