Nuo „nuriebalinimo“ iki „nuprasminimo“: teikyba ir vartosena
Full text
120 Alvydas Umbras Da nurrebaliação a nuplacionamento: teikyba ir vartosena Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI VOODŽIAI: palavras de doyba, escalinimo significado, linguagem norminimas, vartosena, falida Straipsnyje examinados priešdėlį nuir priesagą -inti (-inimas) pelos quais reiškiam tamtempreto dalyko (jį parodo šaknis) pelo menos alguns deles turinšalinimas. Tokie vediniai tem já nemažą tradição de correção, porém tys vediniai, vartosenoje são gajūs, por isso decrêsta panagrinėti correimento e teikybos história e atual padėtį. Sequencia-se mostrar as opiniões kalbininkų destas vediniai questão, normas raidá diccionários e avisar-se atualina vartosená, sua (ne)derėjimą com codifikação, chamar a atenção a possíveis codifikação mudanças. Oportuna fonte, a partir da qual seja possível coletar dados da atual vartosense, é o Centro de Kompuuterinė lingvistikos da Universidade Vytautas Maggio compilatino Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (DLKT). Ele abrange por 140 milhões de palavras, pavouotas XX a. fim e XXI a. começo (majormente desde 1991 a 2008) em vários domínios textos (tiek científicos, especializados, tanto a público em geral destinada publicistikoje, grožinėje literatura e kt.). Dado isso publicar textos, é provável que eles sejam redigidos ou pelo menos minimamente mantidos. Assim, no estudo decidiu-se basear DLKT, pois este dadosyn pode mostrar o médio nível da atual escrita da língua amžių sandūroje (segundo deste século dezmeio dados nele ainda não). Os dados recolhidos (do total DLKT encontrados cerca de 80 cuidados modelo de açõesmajodzs ou seus abstracts, cujo número total de pauprodutos é de cerca de 3500) posteriormente ainda sugretados com vartosena num dos populariais site de notícias lrytas.lt ( encontrado em 2600 nėra techninių galimybių sužinoti bendrą žodžių pavartojimo skaičių, tačiau publicações com palavras selecionadas de DLKT; é claro que em uma publicação há necessariamente um caso de pauprodutos). Svetainė veikia nuo 2006 m., taigi iš dalies parodo pastarųjų dešimties me-
121Terminologia | 2016 | 23 daqueles idioma de mídia online (algum dos artigos publicados no site são reimpressos de outras publicações de mídia; quando necessário alguns exemplos de artigo é inserido e de outras fontes). Usando-se DLKT paireškos possibilidades esforça-se pesquisa para reunir quanto mais variiresnių dados e procurar tanto semantinių e (or) strukturinių, tanto quantitivinių dėsningumų. RAID NORMINIMO Prieš pusšimtį metų Kazimieras Gaivenis buvo bene pirmasis, kuris prakalbo apie tuos atvejus, kai „veiksmažodžių ir veiksmažodinių daiktanomes antesdėliui nubandoma dar descrendrinta da palavra šaknimi removida da substância significado (Gaivenis 1964: 29). Escrevendo me de científica apie darybinių afiksų terminologizaciją jis apgailestavo, kad šalinimo reikšimprensa em vários daquele tempo diccionyns entrou nuriebinti, nuriebinimas. Argumentava assim: veiksmažodžio abstractos nuriebinimas feitoito do veiksmažodžio nuriebinti, e o últimois do būdvardžio riebus. Talos tipos būdvardiniam açõesmažodžiu priešdėlis nupaprastai dá nepriešdėlėta forma reiškiamo ação perviršio significado (plg. nustorinti, nutirštinti, nurūgštinti, i. y. fazer perdaug (= muito) storą, tirštą, rūgštų) (ten pat). Assim caliebinti deveria significar padecer excessivamente fiebų, e não pašalinti gordabalus. Kartu K. Gaivenis chamou atenção que terminos обезжиривание, Entfettung ar degreasing vertimas nuriebalinimu (pagal panašius madingus naujadarus nuanglinização, nusilicinização, nusierinação, nupelenização e etc.) também duotinas (Gaivenis 1964: 2930). Ele sugeriu que no significado de removal é melhor usar conjuntos com a palavra remover (p.g., remover sierą, remover cinenus) ou, se há, especiais açõesmaodžius (p.g., não nuplaukiti, e nuplikinti). Depois de alguns anos e Antanas Balašaitis обезволашивание предлагала верти не nuplaukнение, а удаление волоков, вместо самостоятельного почвы nukenksminimo предложил предоставить почвы опосаливание. Kartu explicou que rusų rinti padaryti nejautrų, apmirusį temos habituais ditações ligonio обезболивание nereikia versti nuskausminimu, nes pagal veiksmažodį apmaapmarinação antes operação, apmarinação local ou generalizada, apmarinamieji vaistai1 (Balašaitis 1969: 910). Argumentada pelo que cada língua em novaadaras são criados de acordo daquela língua palavras de darybos dėsnius, é preciso laikytis lietuvių kalbos žodžių darybos polinkių (tenpat). 1 Originalale não há cursyvo e retimento.
122 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena Netrukus vedinių su numedjiagos ou peculiaridade removalimo significado análise tęsė e Albertas Rosinas: Nuomonė, que tais dariniai (plg.: nušarminti, nuvandeninti, nuskausminti e kt.) neprieštarauja das palavras da língua lituânica e são entendidos por todos, matyt, não há neabejotina. Darybiniu (sintaxiniu) ponto de vista eles são nepriekaištingi. No entanto, ao formar uma nova palavra, apenas regras de façanha não são suficientes; é necessário ter em conta as funções léxicas dos elementos daquela palavra (Rosinas 1971: 15). Referindo-se a K. Gaiveniu, ele também afirmou que nuriebinti no significado de nevykęs vertinys, kad gyvojoje kalboje priešdėlis nubūdvardiniams veiksremoção de gorduras é menoresgiam dá perviršio significado (nukietinti padaryti per daug kietą) ou em alguns casos (nuaštrinti, nugražinti) dá até e todo o significado de equação de características, mas reiškia a força, intensidade e padarino da ação (benvendo fazer aštrų, gražų, tanto ou tão aštrino, que pasidarė neaštrus, negražus) (ten pat). Veiksmažodžius „pašalinti plaukus“, nudruskinti „pašalinti druską“, nužievinti „pašalinti žienuplaukinti vę, nukalkinti ištraukti kalkes ele também apelida madingais e diz, kad gyvojoje kalboje daiktavardiniai veiksmažodžiai su nuturi kitokių significações (nuauksinti nuscolvinti auros spalva, nuscolvinti nudažyti, nuskiedrinti primėtyti skiedrų), que, jeigu o veiksmažodis enthaupten da língua vomecha ser traduzido em rusas, isso ainda não significa que em lituano ele verstinas nugalvinti, e não nukstiir galvą. Seguindo tais traduções principos, palavras da língua rusas (su antesdėliu обес-) обессилить deveria traduzir nujėginti, e não pakirsti forças, nusilpninti, обесцветить nuscolvinti, e não ишblukinti, fazer bescolvį e t. t. (Rosinas 1971: 1516). Principal objeto do artigo A. Rosino a palavra nujmoginti (žmogų), que é usado no significado atimti žmogiškumą, porém, segundo autoriaus, poderiam reikšti žmogų padaryti žmogiškesnį, pridėti žmogui žmogiškumo. Em vez deste adverbo e seu abstracto com prefeito -imas sugere-se usar palavras internacionais dehumanizuoti, dehumanizavimas, dehumanização, também greta pasitelkti outra palavra (su)barbarinti žmogų (turėtų reikšti padaryti barbarišką, žiaurų), humano (su)barbarėjimas (Rosinas 1971: 1417). De aqui fornecidos exemplos concretos na primeira edição do Dicionário da Lítuviania Contemporânea já foi fornecida nuspaunminti pašalinti skausmą (DLKŽ1 1954). Lá foi, por exemplo, e não mencionar afinhar 1. atimar a responsabilidade pessoal. 2.ti atim pessoal propriedades, savarankiškumą, nabuožinti kolektivizacijos laikotarpiu atimti из buožių, деревен буржуазии, землю, para meios de produção liquidar os como класę, porém aštuntojo
Terminologia | 2016 | 23 No início do décimo segundo ano, a segunda edição do dicionário que apareceu após os mencionados artigos (DLKŽ2 1972) não faltou dessas palavras a desalinhar, e ao contrário esamos aiškinimai truputį patais2 e incluída nema novas: nudrus […]pašalinti suską[…], nudujinti paškinti gajas, nukalkes […]paškinti kalksąming, nuriebalinti […]pašalinti nekras, nusinti […]nule sakus[…], nuvandenmi […] water, dren water[…]. Prie spec. Pouco depois da publicação do dicionário um de seus editorais colégio nayra palavras, que daugumos jų (išskyrus nuasmeninti, nubuožinti, nusakinti) pridėta pažyma pazimėti santrumpomi spec. or knyg., reiškiančiomis, que embora a palavra e não rių Jonas Paulauskas kalbėdamas apie žodyno problemas sakė, kad jame haja ocorrida daiba (ar lhe atribuída neįhabra significação), mas é usado em certos campos, nãoint ou presente não-popularis regularingeiras daiba equivalentes (Paulauskas 1974: 42). Entre outros exemplos ele menciona e nudruskinti, nudujinti, nuvedeninti e diz que, toliau norminant leksiką, para tais palavras deveria ser encontradas aceitáveis correspondênciasnių (tenvo mesmo). Dizendo primtinesnių atitikmenų talvez esperėtasi uma palavra de meios de expressões, pois taisytojų teiciai coincidpo com o joodyno significação aiškinimais. Devido nukenksminti, nuriebalinti e etc. sentença orodyreiškinį turbūt língua pode ser prejudicada mais, do que da tradição preterindo sua ne abejojo ir Vitas Labutis, sakė, kad aprobuojant gerai neištirtą kalbinį espalimento (Labutis 1973: 75). No entanto, o trabalho do diódino foi feito e suas normas não podia não fazer vartosenos. Embora na segunda Edição do Dicionário da Dabartinė lietuvių kalbos fosse fornecida não muita do modelo em análise, as palavras dos kalbininkų foram ainda corrigidas nos trabalhos. Na primeira Permissão de conselhos de prática da Língua para o antecedílio nuvediniai disse-se que melhor é kitos raiz da palavra, reiškiant co nors netekimą (KPP1 1976: 159). Formulada disposição por causa da mudança de raiz, porém em exemplos específicos a raiz muitas vezes não muda, principalmente sugerido usar conjuntos de palavras com a mesma raiz palavras: nudruskinti ( remover saluską (-as)), nukenksminti ( fazer nekenksmingą, pasterizuoti), nuplaukinti ( fazer cabelos), nupeleninti ( human pelenus), nuriebinti, nuriebalinti ( remover gordura, suliesinti), nuvandeninti ( remover água, tornar seca), nužmoginti ( debarizuoti, (su)barizuinti). A algumas dessas corromas palavras ainda foi adicionada notyma dirbt., reiškian2 Nuasmeninti 1. atimar a responsabilidade pessoal. 2.ti atim personal é qualidades, supanaşinti; nubuožiti periodo de coletivização retirar de buoços meios de produção e terra (DLKŽ2 1972).
124 Alvydas Umbras Desde nuriebalimento até nuprasminimo: ti, que isso é teikyba ir vartosena artificial palavra. Só à devenieimento staklės não se diz, que melhor nãototi, e corrima estrictamente (n. dirbt. nevartotinas artificial palavra), 159163). teikiama žievės lupamosios, žievialupės staklės, žievialupė3 (KPP1 1976: Essencialmente os mesmos assuntos repetem-se e cerca de depois de dez anos a segunda edição de conselhos que apareceu, só removido a palavra nupeleninti (pode considerado já não atualiu), porém adicionada4 numėsinti ( remover mėsą, kaišti) (KPP2 1985: 171176). Palavras corrigir não estritamente, e com pažyma melhor talvez porque que eles leido usar anuometinis Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Alguns taisytoiros, embora e discutissem palavras minimo modelio atribuindo-as a nenorminhos, porém ao mesmo tempo tinėje vartosenoje yra šio tipo žodžių ir neįtrauktų į DLKŽ, bet jie visai tomis pačiomis teisėmis ten galėtų būti. Pavyzdžiui, nužievinti nėra, bet disseram que dabarjis é o mesmo que e nudruskinti, e explicavam, recordavam que yra tal acordo kalbininkų estritamente netaixir o que é apresentado como norma em gramáticas e dicionários da língua atual (Paulauskienė, Tarvydaitė 1986: 31). Houve opiniões de que os conselhos de prática da Língua corrigindo DLKŽ fornecidos palavras enganam consumidores, então lhes não é claro a que se basear, e sugeriu-se que, fornecendo recomendações tureriam ser observadas presumpções de normatividade: todos os assuntos de linguagem introduzidos em publicações anteriores devem ser considerados regulares, até publicamente e indistingijamai sua ydingidade (Girdenis, Rosinas, 1977: 70). Į tiką atsakyta, kad ir DLKŽ normų keitimai „niekur nebuvo viešai įrošią kridinėjami (Pupkis, Zinkevičius 1978: 51). Apetriamo modelo vedinių taisimo argumenti formuloui variiramente. Principalmente recusauta por causa da semântica e de outras línguas influência. Isso é visto e de anteriormente já mencionadas K. Gaivenio, A. Rosino citatas, sobre isso falou e outros kulturininkai da língua taisizando não daquele antecedilo vedinius priešdėlis fornecem significado, que não pode expressar a querida dizer naquela palavra conceitos. São vis vertiniai palavras, a que prefixê foi adicionado de acordo outros idiomas do trabalho dêsnius, palavras nėra utilizadas tarmėse, eles não têm e tradições mais fortes em melhores escritos da língua (Pupkis 1980: 124). Pastebėtas mode3 Teikiniai sugerir Jono Klimavičiaus (žr. Klimavičius 1974: 19). Em vez de maquina de enjeieamento mais tarde ainda foi oferecida žieviaskutė (Gerulaitis, Lukėnas 1983: 35). 4 Na cultura da língua havia aparecido um artigo separado, no qual considerou-se como nomear trabalhando peles e pelilius efectuada operação, através da qual removem-se meias, gordbalos remanescentes e todo subodinis camoksnis. Em vezojartoseno de antigas palavras numėsinti, mėzdruoti proposta fornecer kaišti, greta seria kaišiklis, kaišenos, kaišumas, kaišykla e etc. (Kinderys 1982: 4749).
125Terminology | 2016 | 23 formaliąją estrutura da palavra dauguma desses palavras nãotojami sem lio sistemiškumas: „Tai ne kas kita, kaip vertiniai, atsiradę dėl rusų kalbos analogijos. Veikiant tokiai darybinei analogijai, vertiniai dažnai sudaromi serijomis, t. y. kalkiuojamas ne atskiras žodis, bet tam tikras darybos tipas“ (Kaulakienė 1992: 9). Nurodytas kai kurių veiksmažodžių, pavyzdžiui, nukalkinti, dviprasmiškumas (Kinderys 1982: 48). Kreiptas dėmesys ir į prefifício (p.j., não há palavra kenksminti), então eles não cabem e com prefifício nu- <...>: em vez deles é preciso usar palavras conjuntos (Piročkinas 1990: 70). Mixrioji daryba foi considerada não desejidautina: Neįtrasta fazer veiksmažodžius de daiktavardžių, adicionando composto daryba formantą (priešdėlį e preesagą juntos). <...> Se fosse açõesmaodžiai *druskinti, *žievinti, *vandeninti5, seria entendido que o prédélice nuvartoia adequadamente (plg. vilkti nuzirkti, lupti nulupti). Mas deles não há. Vadici, nuzievinti sietinas com žieve, nudruskinti com saluska, nuvadeninti com vandeniu. E de daiktavardžių açõesmažodžiai com priešdėliais não são feitas. Assim obviamente, que nužievinti tem de imediato adicionado a priešdėlį nuir preesagą -inti, fazendo-a de daiktavardžio veiksmažodį (Paulauskienė, Tarvydaitė 1986: 3031). Às vezes simplesmente recusastauta por causa artificialidade: Kadangi palavras nuvardenização, nuvandeninti são artibtiniai, nuvandenintai carnes […] melhor cabe o termo nusausinta carne (Montvilienė 1978: 38). Avaliado comprimento de meios de expressão: Uma palavra é mais confortável do que duas, mas se ele feito mal, é dois melhor do que um (Nemickaitė, Paulauskienė 1984: 22). Argumentou-se que melhor estranho a palavra, do que mal nukaltas savas (Būda 1973: 164). Uselem e ironiški argumentos pictóricos, por exemplo, que cabpília não é um ponto de despagueamento ou nubarzdinho (Kinderys 1982: 49). Žvalgantis após o passado século oštunto, novento decênio as publicações dos kalbininkų às vezes visto uma certa incertezina por causa dos assuntos tratados diz que vindo um padrão e facilmente adaptável a várias áreas, o modelo apareceu parankus e gajus e pouco a pouco começa a deixar raízes em científico estilos e terminiją (Kūkništa 1980: 29), mais tarde analisando Kalbos publikacijas apibendrina: Kalbininkų tam siūlomi wordkombinui (paš riebalus ir.) an vodinių vartotojų nepatenkino, 5 LKŽe is thanked for having, žievinti, drivit, nevertheless, insight into the mixture of such a type. nu- + -inti (-inimas) vedinių. Pranas Kniūkšta vedinių vertinti nesiima ir be to, palaikomas rusų kalbos modelio su обез-, naujasis žodžių darybos
Alvydas Umbrasas 126 Desde nuriebalimento até nuprasminimo: e kalbininkų teikyba ir vartosena pateikti lingvistiniai argumentai nepaveikė. Jų jaučiamo naujojo poreikio ginamų velųjų raiškos būdų nesiseka sllandžiai suderinti. Como bêdos saídaitas sechoma internacionais palavras de: nuesmeninti dehumaniesmės zuoti, nuskausminti – anestezuoti, yra dar ir degazacija, degazuoti, bet iš they problemos neišshandžia. Por palavra, acontece grumtynes, nas quais kalbininkai com seu ponto de vista forçar a atiriar de defesa apkasas (que priešdėlis nuneužimtų naujų plotas) (Kniūkšta 1986: 33). Arnoldas Piročkinas taiso as palavras do modelo usado em questão, por exemplo, nuplaukinti (= remover cabelos, nuskusti, acirpti cabelos), nužievinti (= remover, nulupti žievę), nužmogini dehumanizar, pavarti ne žmogumi), mas ao mesmo tempo acrescenta que vis entanto ainda deveria experienciar bem o status dos homens deste grupo na BK [bendrin language]: demasielyg deles, muitas vezes eles são muito necessários, o kalisin pode encontrar e um argumento que justifique a sua linguagem. Mas até isso não for feita, a sociedade deveria evitar usá-los (Piročkinas 1990: 70). Angelė Kaulakienė técnica terminus nuanglinimas (rus. обезуглероживание, vok. Kohlenstoffentziehung), nuriebalinimas (rus. обезжиривание, vok. Entfetung) e etc. não avaliando neutra atribui aos valores, que adequatūs doybos em relação e geralmente adequatūs em relação semântica (Kaulakienė 147 1979: diz), mais tarde, que eles são inconvenientemente e deve ser alterados aceites nais correspondimis (Kaulakien 1985: 71), porém reconhece que eles, sendo stanyra parankus e dartiški ir lengvai pritaikomi, padėjo atsirasti naujam darybos tipui, kuris pamažu começa a deixar a raiz não só em termos de ciência, mas também de física. No entanto, a preferência deste tipo poderia ser parcialmente justificada apenas pela flexível estabilidade, pois de qualquer maneira tal tipo de fazedoria semanticamente dificilmente se pode ser motivado (Kaulakienė 1988: 132). Fornece referência a uma fonte, no qual flexus stabilumas interpreta-se como funciamente motivuado, proposito normas mudanção, geriausiai prisitaikyti prie visuomenės poreikių ir tikslų“ (Pupkis 1980: 24). Taigi, viena vertus, aptariamo modelio žodžiai taisyti, kita vertus, permanente normos capacitação kuo às vezes pensvota sobre sua requerinduma e possimu justifinimento. Tendo em conta os vários publicados taisimus terminologai do Instituto Lituânico de Língua nu- + - vedinimas nepraleido pro akis coletivamente preparando Terminologijas taisimus, que apareceram reckurtosios nepriklausomybės pradžioje. Nupelenização, nuplaukinimas, nuriebalinimas, nuriebinimas, nusierinimas marcados como valores e estritamente p correzir conjuninais com a palavra (pa)šalinimas (TT 1992). Greta alguns vediniai corrigir com mais um tei-
127Terminologija | 2016 | 23 deninação (= 1. água (pa)šalinização; 2. separação de kiniu: nuskausminimas (= anestezavimas, skausmo (pa)šalinimas), nuvanágua, dehitratação), deesqueciamento (= 1. casievês lupim; 2. casievês skutimas). Ainda adicionada florkininkistei, agriculturajúui aktualūs nusparninimas (= skristukų paisymas), nusparnintuvas (= skristukų paisiklis). Reikšmingas passo norminando do modelo em questão vedinius esengto ao qual rengiant trečiąjį Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimą (DLKŽ3 1993), muito contribuíram terminologagi. Nele descrendrita a eliminação significado vartojamų nu- + -inti vedinių beveik trijų dešimtmečių taisymo patirtis ir DLKŽ2 1972 dėti vediniai nudruskinti, nudujinti, nukenksminti, nuriebalinti, nusakinti, nuvandeninti foram removidos. Exmesso e já desde DLKŽ1 1954 exveiksmažodis noscausminti. Nukalkinti deixada, mas mudada significação: ao invés pašalinti kalkes inserida nubarstyti kalkėmis, também inserida abordada no sistema aktualus a palavra nurūgštinti com o significado padaryti per rūgštų (LKŽe segunda significação pašalintig rūštis). Nebeliko e desde DLKŽ1 1954 buvisio nubuožinti, mas ele entrou em outra pavidalą mudado prefixélis, como historizmas inserta isbuožinti atimti de pasiturinços ūkininkų meios de produção e terra. Veiksmajodis nuesfiniti ainda porém deixiktas. Tokia situação mantida e em posteriores papierários e eletrônicos DLKŽ edições, taigi pode-se dizer que a terceira edição foi lemtingiausias. Aptariami nu- + -inti (-inimas) vediniai radosi specialiojoje vartosenoje. Žvalgando po velhosos terminos vocynus visto e taisytojos, regis, sovietmečiu neminėtų vedinių, например.: nudumblinimas (rus. отмучивание) dumblinių dalelių nusodinimas MTŽ 1960 (vedinys é e GFGTŽ 1956; ChŽijin), nuazotinimas (angl. denitration) ALŽKP 1958, 19606 (rus. обесклеивание) RLKPŽ 1959, nuslooksninimo plyšiai (rus. трещины отслаивания) GFGTŽ 1956, numiškinti (angl. deforest) ALKŽTŽŪ 1977. Aptíbiam vediniai diccionários fornecer não necessariamente pavorio, greta frase e sinônimos (lietuviços e nãoetuviços), ex.: debark nužievinti, nulupti žievę ALKŽŪTŽ disbark nulupti žievę, nužievinti ALKŽŪTŽ 1977, 1977, 1977, deforest išnaikinti, iškirsti miškus, numiškinti ALKŽŪTŽ, denitration nužijotinimas, denitravimas ALŽKP 1958, dewatering nuvanden, dehydracija, dehidracija, dehidracija dehidrinização, RLKŽŪTŽ dehidrinizações, RLKŽŽŽŽ dehidrinizações, dehidracija, dehidracija, dehidracija, dehidracija. mas, nuorinimas, nuvarnalėšinimas, dar prideda ir veiksmažodį nukailinti (Kaulakienė 1992: 9).
128 Alvydas Umbras desde nuriebalimento até nuprasmanimo: ravimas teikyba ir vartosena RLKMTŽ 1975, обезболивание nuspaunminimas, anestezavimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание nuriebalinimas, удаление жибалов RLKMTŽ 1975. Recorde-se que junta nessas mesmas diccionárias existem vários artigos de termos em que, em situações analógicas, nu- + -intificação) vedés não é indicada, por exemplo: defoliate remover folus ALKŽTŽ 1977, degrease remover líbalus ALKŽTŽ 1977, dehorn removed, nupjauti ragus ALKŽTŽ 1977, deplume (nu)pe plunksnas ALKŽTŽ dewool de 1958 remover o cabelo, deshidratar deshidratação, remoção de água RLŽTŽRL RLŽTŽTŽ 1971, KŽTŽTŽK desalinização, remoção de calcária RLŽTŽ 1971, 1971. As disparodumas de tese kų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – riebalų pašalinimas agora são difíceis de explicar. By the way, nos velhos diccionários de terminos, nos quais pode ser encontrado vários nu- + -inti (-inimas) vedinių, às vezes visto inscrição, que o dicódino terminus peržiūrėjo LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija, mencionos Jono Kruopo e (ou) K. Gaivenio pavardės. Não está claro se sempre lingüistas por causa desses vedinhos repreendištavo. Mesmo se e objectificavo, é provável, que vedinius gynė dalyko specialistai. No entanto zebrando em diferente tempo leistus da mesma srtia terminos dicynos ver, que nu- + -inti (-inimas) vedinių dicynos gradualniou diminuiu. Aqui, por exemplo, em 1959 m. emitido politechnikos terminų žodyne (RLKPŽ 1959) fornecida: обезвоживание nuvandeninimas, обезволашивание nuplaukinimas, обезгаживание degazavimas, nudujinimas, обезжиривание nuriebinimas, обеззоливание nukalkinimas, обез углероживание nuanglinimas, обесклеивание nuklijinimas, отвернение, обескремнивание nusilicinimas, обеспыливание nudulkinimas, обессеривание nusierinismination, desfurulizing. Po quarto século siškų terminų ainda mais, mas lietuviški atitikmenys pakeisti pagal kalbos normintojų pastabas: обезвоживание eliminação de água, dehidratação, plikinimas, обезвреживание darymas leistame politechnikos terminų žodyne (RLKPŽ 1984) to paties tipo runekenksmingo, обезгаживание eliminação de gás, degazacija, обезжелезивание geležies šalinimas, обезжиривание riebalų šalinimas, обезвоздушивание – oro šalinimas, обезволашивание – plaukų šalinimas, обеззоливание pelenų šalinimas, обезуглероживание обезубление, обезфторирование fluorescencia šalinimas, обелесование хлориум šalinimas, обескрение
135Terminologia | 2016 | 23 Tabela 2. Ypatybės šalinimą reiškiantys būdvardinės kilmės vediniai su nelietuviška šaknimi Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nuabsoliutinti soliutintas valores, Leskaitis skelbia krizes em várias áreas da vida <...>. (Darbai e suabsoliutinti „Užsibrėžęs nuabsoliutinti XIX amžiuje suabdias, 2003) nuindivisuindividualizar Sutechninism do Homem é acima de tudo o seu isdaikdualinti deindividualizarem tinimas, nuquipsifianha e nuindividualinism. (Arvydas Šliogeris, 1996) <...> o corpo suindividualina e sukonkretina alma, ela atirando à presente viva e juslinesa proximidades <...>. (Arvydas Šliogeris, 1999) Metafísica homem não é tanto deindividualizuotas, socializuotas ir anonimiškas kaip moksle.“ (Problemos, 1996) nukonkresukonkretinti bantinti deconcretizuiti Bandymas badį (ar gėrį) dymą o nukonkretinti, i. i. nutautinti, significa mistifikuoti. (Romualdas Ozolas, 2003) Galima seria tal aptakią conclusão sucrementar, por exemplo, citação de neseno economistas jornalinho <...>. (Knygnešys, 1995) Pats rytų slavų redakcijos conteúdo experimentou parziale efeito deconkretizamento de detalh historinių. (Darius Baronas, 2000) numatesumaterialiti Banalūs daiktai, džinsai, suplokštinti, tarsi (Kauno diena, 2002) emmaterializar Kad e qual nurialinti sumaterialėti materialiti, e assim fosse o separado criador abordagem em e outros crentes, efiquiama sumaterialintos reforçado decoratividade previstoerialėti efeito. religidematerializarem(s) ela, criação é efiquiama crentes imagensdinijas. (Viktorija Daujotytė, 2003) Então, se terminando um divino prado de sumaterialização-numaterialização ciclo, terá remtą prasidėti naujas ciklas.“ (Mindaugas Tomonis, 1995) „<...> pridėję jutimine ar socialine empirika papercepção e o suardê, temos resultado, que não pode ser verbalizuado, pelo menos não pode ser entrmaterializado. (7 dias de arte, 2007-07-06) <...> no mundo tudo torna-se cada vez mais virtual e dematerializa-se e daí surge completamente novas comunidades virtuais não-hierarchicas <...>. (Renovado, 2007-01-19) Utilizando tais tecnologias a casa parece dematerializá-se. (Kauno dia, 1995)
136 Alvydas Umbras From nuriebalização to nuplaciamento: teikyba ir vartosena Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nurealinti surealinti derealizuoti „<...> visais šitais atvejais erotinė situacija nurea linama ir nebėra jau tiek svarbu, ar draugas bus Ji, ar Jis, kadangi akcentuojamas dvasinis ryšys.“ (Saulius Žukas, 1995) Neticrumo akimirka, surealinanti mundo. (Vytautas Rubavičius, 1997) Sapnais reality é sukeista, derealizuada, podemos apelidá-la poetiška. (Laima, 1997) nosakrasusakralinti Šiandien Lietuvoje ryškėja paverčia tauriu, susacralina ele. kunigystės nusakralinti desakralizuoti linimo tendencija. (Dienovidis, 1996) Poezija mundo (Švyturys, 1996) Televisão desacraliza processo político e seus atores <...>. (Žygintas Pečiulis, 2007) Ao lado vedinių com nelietuviška šaknimi aparece e analógicos vedinių com lietuviška šaknimi, por exemplo, par nusakralinti susakralinti (plg. desakralizuoti, sakralizuoti) adicional par nušventinti sušventinti (a). Similarmente greta moralizar demoralizar aparece sudorinti nudorinti (b), e greta sensibilizuoti desensibilizuoti começaama usar sujautrinti, įjaut rinti nujautrinti (c), например. : a) Nós vemos como Tomo Akviniecius filosofia acontece ainda oculta, porém claramente hintada desacralização do mundo, sua desshantização e nudificação, recentes am virtiais fundine normas de relações do homem com o mundo (Arvydas Šliogeris, 1996); <...> Sušventimento do nome Lituano laikau imaprastai importanteu lietuvybės išlaikymo ir stiprinimo sovietinės okupacijos sąlygomis veiksniu <...>“ (lrytas.lt 2016-04-13); b) „<...> tokia mokykla, iš kurios išvarytas Dievas, nėra neutrali – ji skleidžia bedievybę ir nudorina jaunimą (Soter, 2000); Cosmopolitismo é uma tentativa de moralizamento egoísmo, uma tentativa de amoralidade sudorir através seu ideologizavimento (Kultūros barai, 1997); A negação dos princípios da moradia mata a criação e tem influências demoralizadoras toda a nação (Juozas Keliuotis, 1997); c) <...> é preciso recorrer a um especialista em doenças dos pés ou dermatologão, que, nujautrinado área, pašarão aoaugusį nago kampą (Cosmopolitan, 2004); maža (Caritas, 1996); „<...> negalima pamiršti ankstesniųjų alergenų, jų reikia vengti visą gyvenimą, nes savaiminio nusijautrinimo (desensibilizacijos) tikimybė labai Premąkartem entrarem no organismo alergenos ainda não causam doenças, mas o organismo įjautrina, sensibilizuoja (alergizuoja), t. y. pradeda gaminti antikūnų“ (Sveikata, 1995);
137Terminologia | 2016 | 23 <...> a formação de imagem corporal é a consequência da co-sensutriação dos campos sensoriais; os sujautrina fonação emitem ondas acústicas (Psichologija, 2002). De acordo o mesmo modelo pasidaroma e daiktavardinas origem vedinis, por exemplo, numitinti sumitinti (plg. demitologizuiti, mitologizuiti): Istoriografia proeminha como mito numitinimo e poetines ismonės demaskação, separação do tikrovés instrumentois (Arūnas Sverdiolas, 1996); <...> A história da Lituânia é sumitinta e overdėm romantizada, de muitos lituanos pasąmonėje glūdi didžiavalstybiškumo complexas (Filosofija i sociologija, 1997); O processo de demitolog ização de acontecimentos históricos condiciona racionaisnija abordagem à história <...> (Valentinas Brandišauskas, 1995). Curiosamente isso, que ao mesmo assunto ainda pasidaroma e sumitologinti, numitologinti, išmitologinti: Não a partir deste ramo Pliaterių, e de outra surgiu Emilija Pliaterytė, mitologinta, žinoma kaip 1831 m. sukilimo dalyvė, vadinasi, politinė veikėtalvez quanto e suja (Meilė Lukšienė, 2000); […]... ele sinceramente acreditava que o Novo Testamento está cheio mitologinių įvaizdžių e, portanto, obrigąs ser numit intologas (Česlovas Kavaliauskas, 1998); Desta forma, a negativantesis patosas da literatura atual em parte é nulemto esforangų išmitolog inti visuomenės gyvenimą <...> (Vytautas Rubavičius, 1997). Kartais ne visai aišku, ar nelietuvišką šaknį turintys nu- + -inti (-inimas) vediniai yra daiktavardinės ar būdvardinės kilmės, nes vedinyje kamienas desintegrouojamas11. Por exemplo, apicada uma novaadará nuerotinti talvez através do daribo passo pode tecer e com erótica, e com erotico, erotiškas (pašalinti erotikos znaky, padaryti, aby nebylo erotinis, erotiškas), nukomunistinti pode ter faribínicas ligações com komunistas, komunizmas, komunistinis, komunistiškas (mais exemplos de e mikrosistemas veja na tabel. 3). Mesmo e após faribinais ligações com daiktavardžiais aqui ainda assim visto significado de remoção de peculiaridade, só essa peculiaridade surge de daiktavardžio, com ele associada. Kartu ver, que greta funciona funciona zuoti. Visų minėtų deir nuanalogijų radimasis rodo, kad dėl susidarandeerotizuoti, dekomuničių nelietuviškų žodžių opozicinių porų (su deir be šio priešdėlio) sistema de lietuvių kalbos priešdėlių subiria spaudimą também ter analogiškas poras, e isso às vezes realizuojama nuir suopozicija. 11 Devido à desintegração ver Urbutis 1978: 125128, 198208.
138 Alvydas Umbras Da nurrebalização a nupracionalização: teikyba ir vartosena Tabela 3. Ypatybės shalinimą reiškiantys daiktvardinės arba būdvardinės kilmės vediniai su nelietuviška šaknimi Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nuerotinti suerotinti Įsivaizduota e passeavinta intelectualalo direito de deerotizuoti nuerotinti tautą reiškia jo tentativo de novo de pabrėžti rolė savo kaip tautos skaistybės saugotojo. (Kultūros barai, 1997) <...> minha herojė Dosono preutekyje era sexual, suerotinta... (lrytas.lt 2012-01-20) <...) akivaizdus tendinis deerotizuir Ašenbacho e Tadzio relacionamento aproveitando regr regr regressimais em passados <...>. (7 arte 2005-03-04) dias, nukomunistinti sukomunistinti Tanto mais Lituânia sociedade problemática do que, perhaps, aqui é só um decomunizar grande nukomunistimento episódio, e seria preciso complexamente resolver estas questões aqui. (LRS, 1991) Vadinasi, clandestão operação de liquidação organizou só os próprios mais altos oficiais do departamento de segurança subcomunista. (Aidas da Lituânia, 1997) Nós podemos tornar-nos o primeiro país a deskomunizar <...>. (Vytautas Landsbergis, 2000) nupolitinti supolitinti <...> longos zatrugamento spėjo nupolitinti, stoppumti from išpolitinti depolitizuoti sociologija, 1995) do regime vadistino parte įpolitinti visuomenės domėjimosi valstybės reikalais <...> (Filosofija i Korsako sociologinė literatūras interpretacija, e naquela época ainda particularmente supolitinta e suideologinta, Mykolaičiui era toda estranima. (Meilė Lukšienė, 2000) „Net regioniniai, subetniniai judesiai, kaip, tarkim, tentativas entr politizar zemaiços sąjūdį jie irgi gali būti interpretuoti, kaip savyje turintys provinção pessoas interesses krūvį. (bernardinai. lt 2008-04-17) <...> construção de identidade europeinio inevitavelmente acompanha subtilis ispolitinização e deconstravisa das nações Europeias. (lrytas.lt 2016-01-19) Prisidengus escolas depolitizavimu, trikdomas patriotinis ugdymas. (Zigmas nureliginti sureliginti Zinkevičius, 1999)
139Terminologia | 2016 | 23 Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai Devo lugar de muitos modernos dos pessoas religião nãodereligizuoti vengė desakralizuojančio, Não em vão a Índia filosofines sistema, nasstanças sąnureligėti monėje ocupa técnica. Mas e a própria nureliginančio aiškinimo. (Filosofia e sociologia, 1996) de ilgaamžės mitologinės tradição, assim greit sureliginamos, susilieja com senosiom tikėjimo srovėm ou paginddo novos tėkmes. (Romualdas Ozolas, 1997) Secularismo, por sua vez, não é direiaeigis nureligamento, mas contraditório vyksmo, como cada vez mais clarace, experimentando crise, esemiando suas possibilidades. (Filosofia e sociologia, 1996) Livemos tempos, quando sociedadeê paga caramente por ankstότερη derelig ização, nušventėjimą, fé rejeição. (Sigitas Geda, 1999) nuromantinti suromantinti Pomodernistinei epochai personalidade nuromantinimas, mas também e čių, característico patologické deromantizuoti bonsų e badų - išsilaisvinimas, realizavimas mene. visiškas žmogaus galių - destruktyvių ir kurian- (Mocykla, 1996) „<...> V. Mykolaitis-Putinas yra gerokai kritiškesnis da literatura Lituânica do ponto de vista universal suromantimento. (Lituanistica, 2003) Pasukta deromantização, até amor desakralizamento, nuvainikação caminhou. (Dienovidis, Percebendo DLKT e lrytas.lt fontes ver, que na atual vartosenoé está relativamente nãoja diversidade 1995) daiktavardinės origem nu- + -inti dados serão apresentados mais tarde), outros muito estreurai. Normalmente fazem-se uns após outros, às vezes (-inimas) vedinių, reiškiančių ypatybės ar kokio kito nematerialaus, abstraktaus dalyko šalinimą. Vieni jų vartojami gana plačiai (dažnumo estendendo nemážas microsistemas. Por exemplo, temos já a habitual DLKŽ codificado microsistema das palavras traducir, avaliar, avaliar, desvalorizar, desvertėti, devalvati (como anteriormente mencionado, nuvertėti DLKŽ não está inserida, mas neste sistema a palavra essencial (LKŽe)) é. Espera-se que ao atuar esta analogia é pasidaryta semelhante muito estreuros vartosenos microsistema significação, significminti, įreikšminti, sureikšminti, išreikšminti, nureikšminti, nureikšmėti, desemantizuoti, pvz. :
140 Alvydas Umbras Da nurrebalização até nuplaciamento: teikyba ir vartosena Cada figura de componamento, ao mostrar a maestrikidade do falante, reforça e significa a informação <...> (Regina Koženiauskienė, 2001); Cando tristezes e despairação são culturalmente įreikšminados, eles não betampa doença, depressija (Vytautas Kavolis, 1996); Mat sureikšmindami só jusliškąjį kosmą, sofistai ao mesmo tempo nureikšmino anterior filosofia emryškintą, mas ainda do cosmo sensliškojo neatskirtą, e portanto e suproblemintą mąstomąjį kosmą <...> (Problemos, 2003); <...> se crermos acima expostos samprotonamentos sobre is-raiškos e significação relação, is-reikšdami antes nu-reikšminame, do que su-reikšminame ou į-reikšminame (Darbai e dienos, 1999); <...> o dizer é geralmente paniekinante. E eilėraštyje tal construção de mitologia leva a simplesíssima verdadeosaką, poéticos sentidos e significativos išreikšminimą (bernardinai.lt 2007-05-16); <...> por causa desta circunstância às vezes pode demasiadog nureikšmėti emocinė religijos pusė (Gintaras Beresnevičius, 1997); Tais e o colnelis é desemantizado, desreikshmido como objeto mítico e sacralinho (Giedrius Viliūnas, 2001). Embora darybiamente quanto diferentes (tarp valor e avaliar possível seria inseguir abipusį darybos fundatavimą, a significância é claramente verbmazdo significfarminti, įprasminti, nuprasminti, išprasminti (a), também esmė, esminti12, įesminti, suesminti, nuesminti, išesminti, nuesmėti (b), например. : a) <...> ela diligentemente kūnijo sua visão, sem dúvida, ele foi suradęs sapno gabalėlį: dulkę sono, que prasmino seu buitį (Viktoras minti pamatinis žodis, nes perimama priesaga -m-), vertė ir reikšmė yra to paties semantinio lauko žodžiai. Į šią gretą dar pridedama ir prasmė, Katilius, 1996); Neste caso empenškėja oposição entre anksčiau e dabar: anteriormente estética įprasmino realybę, agora nuprasmina (Literatūra, 2003); É por isso que a crença deveria ser considerada antagônica da comprehensão; hão por que a fé é do entendimento pliūpsnis (Arvydas Šliogeris, 1999); b) Dar mais significativo para eles é a criação de pensamentos, conceitos e a declaração de seus desejos na vida, com eles [seve] secriti, esminti, vadia, vontade de criar (Vydūnas 2013: 2324); <...> afolina o nuo aristotelismo-tomismo, destes esmingai esmės filosofijas, simultaneamente porém e do platonismo, que, ingressigês a karaliją idėjų anapus, nuesmino mundo, das coisas esmes transferindo poru deles (Respectus Philologicus, 2001); O maior de nós, seres humanos, levantado a tarefa é suesminti serį (Peteris Wustas, 2000); <...> cada visível e invisível, cada fazimento e não-fazimento, cada introduzminimas e isesminimas, cada criação e naiki12 Veiksmažodžio esminti DLKT não existe, mas encontrado exemplo Vydūno.
Terminologia | 2016 141 | 23 nimas vyksta čia, ant kalvos keteros, tarp juslumo ir antjuslumo“ (Arvydas Šliogeris, 1999); „Šitaip žvelgiant kultas yra nepaprastos svarbos gyvenimo veiksnys žmogui išvengti nuesmėjimo ir sulėkštėjimo <...>“ (Vincas Vyčinas, 2001). Pateikti žodžiai daugiausia randami filosofijos, literatūrologijos ir pan. textos. Vediniai significminti, prasminti, esminti mais são utilizados com prefidėlias. Em geral gera-se impressão de que desses novosadaros nepriešdėlėtas formas às vezes seidarão mais tarde do que antesdėlėtas. Matyti ativaus e própriaimino ação oposição (nuvertinti nuvertėti, nureikšminti nureikšmėti, nuesminti nuesmėti, nerasta só nuprasmėti greta nuprasminti), também visto peculiaridades, conteúdo concedikimo e shalinimo oposição. A última oposição é obtida oponendo su-, habituiešdėlius contendo vedinos com aqueles que têm prefixos nu-, из- (sureikšminti, įreikšminti nureikšminti, išreikšminti; įprasminti nuprasminti, išprasminti; suesminti, įesminti nuesminti, išesminti). Embora se pudesse esperar oposições comnuir emde-, a partir de exemplos ver que as paradas são sumišusios, por exemplo, bem conhecida oposição avaliar desvalorar (<...> somos tendem a si mesmos duejoti, mais self desvalirem do que avaliamos (bernardinai.lt 2008-01-13); No trabalho Groržiniame ocorre sobrevaloração, desvalorização e avaliação (Literatūra, 2003)). LKŽe veiksmazodis interpretar identifica-se com avaliar pri recogniti kieno vertę, branginti, respbti, mas em fontes tirtuadas interpretar não encontra. Na atual vartosena estão habituais oposições com diferentes prefixéis, exemplo. (žodžiai do DLKŽ6 2006): sumontuar desmontar, sutuokti esvookti, ingressar desregistrar, entrar desligar, aqui menciona e stautinti nutautinti; prefidéllias dedados e oposição reiškiando skirtingomas šaknimis, exemplo.: sutankinti изretinti, sutaupitti išeikvoti, įmirkyti изdjiovinti, sujaudinti nuraminti. Foram entreletinti sucedidos eletros carvį deselektrinti panaikinti corpo eletros ti magnetines propriedades do corpo (DLKŽ6 2006). Uma vez que falboje com-, emisopozições são não poucos, matyt, considerata que de- + -inti raiška é lietuviškesnė do que nu- + -inti, portanto anteriormente dito veiksmažodis nabuožinti DLKŽ3 1993 foi mudado para изbuožinti13, embora taisant o significado do remano 13 A tal mudança podia contribuir e o fato de que o rusiškiško é não correspondente com o significado do remano pries обезaga- (обес-), e com o prefixaga раз- (рас-), que anikinam o resultado do anterior acto, t y rei. Dar plg. ismagnetização desmagniciamento, desenandarização desgermetiização (RTŽ 2000). kodifikuotos daiktavardinės kilmės veiksmažodžių naujadarų opozicijos krūvį“, įmagnetinti „suteikti magneto savybių“ – išmagnetinti „panaikin-
142 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena nu- + -inti verdadeiros vedinos às vezes foram peziciados e de- + -inti novosadarai, por exemplo, ao invés esovietinti sugerido melhor consumir 1993: 13), vietoj išpolitinti – depolitizuoti (KK 2003: 84). Pastarasis siūlymas desovietizuoti (Rudaitienė argumentuot pelo que não há supolitinti, embora de vartosenoja tal palavra já radosi, se necessário pasidaroma e įpolitinti (žr. 3 tabelėje). Incidentalmente, no significado de remoção de matéria de- + -inti geralmente nãotojama, mas ATTŽ 2001 encontrou isvarnalėšinimas augalinių teršalų iš vilnos šalinimas (обезрепеивание), išvarnalėšinimo mašina mašina vegetiniams teršalams iš vilnos šalinti mechaniniu būdu (обезрепеивающая машина). Obviamente, que assim pôrtificado nuvarnalėšinimas. J. Klimavičius disse que nuvarnalėšinimo mašina soa anecdotiškai, mas do enunciado nesiūlė (Klimavičius 1974: 19). Trocamento do antecedente na palavra parece queistokai. Matyt, precisaram procurar outras soluções (apresėžtys não o indica claramente, mas talvez possa ser simplesmente removal de varnalėšų, varnalėšų removimento mašina). Plg. обезрепеивание varnalėšų šalinimas (RLKPŽ 1984). Keistokai parece e atkarčiais pavortojamo immiškinamento, exemplo., Tai é não immiškinamento, não o bosque aniquilação, e modest, responsável o bosque praretinação locais <...> (lrytas.lt 2016-04-24). Como já foi mencionado, preparando DLKŽ3 1993 foi abandonada não muita eliminação significância nu- + -inti vedinių, porém nucmeniti deixikta. Tikėsuasmeninti, ao personificar, pode ter contribuído também o tina, kad argumentas palikti šį žodį žodyne buvo tas, kad greta teikta ir argumento de que neturimos com o substituir tal darinho (Paulauskienė 2001: 95), bem como a tradição de consumo14. É verdade, alguns professores de língua de especialidade de acordo analógicos vedinhas modelí da correção e nusseminiar, oferece usar a combinação fazer anésmení (Kazlauskienė e kt. 2010: 62; Bielinskienė e kt. 2014: 187), porém a probabilidade de que isso possa afetar deste já de longa data palavra vartoprogramação ITŽ 1997). Melhor visto outro polinkis se permitido usar nuçpenizar, isso dos consumidores não é evitada consumir e nujmogint, juaba que essas palavras muitas vezes ficam em seną yra menka, juoba kad žodis vartojamas gana gausiai (žr. 5 lentelę), yra terminų žodynuose (pvz., nuasmeninimas SŽ 1993, nuasmenintasis contextos semelhantes ou toda greta (p.ex., 14 A palavra usada já nos primeiros tempos da independência, ex.: O capitalismo, besiegando o lucro por todos os meios, nuçpenizou o trabalho, nuçpenizou o homem e ao mesmo tempo nuçpenizou a vida (Naujoji Romuva, No 29, 193730), ...> a criatividade do povo baseia-se no consciência de personalidades fortes, e não no forçstine da minia (XX am, 1939-03-31).
143Terminologia | 2016 | 23 „Su siaubu galvoju apie uždaro tipo kolektyvines įstaigas. Jos nužmogina, nuasmenina (Tėviškės žinios, 1996)). Do mesmo semantino campo palavras (ji tem e internacionais correspondemis depersonalizar, dehumanizuoti) microsistemas desenvoltojamas muito semelhante: nuzmeniti, suasmeninti, įsmeninti, suasmenėti, nuzmenėti e plg. nužmoginti, sužmoginti, įžmoginti, išžmoginti, nužmogėti (aptiktus vartenos pavyzdžiaius žr. 4 lennužinti kalbininkų telėje). Dalis šių žodžių yra fiksuota ir LKŽe. Straipsnyje minėta, kad buvo tais, bet kai patarimų leidiniu nutausti, nutautėti. Se é possível nujmogê, é se galima rasti, kad nužmogėti15 nepeikiama (KK 2003: 137), gretinama possível e nujmoginti. Estatubine da língua lituanas comissão Kalbos consultas banco já agora diz que ambas as palavras galimi, baseia Bendrinės lietuvių kalbos žodynu (BLKŽ), porém neste dicodyne letraė N nepaskelbta, aquelas palavras só incluir em titraštyną, que ainda será redaguitado. Ao BLKŽ titulação incluir e com as pessoas associadas palavras nukatalikinti, nukrikščioninti (abu é LKŽe). Embora e não ha gausi, vartosena indica, que quando necessário são feitas grupos de palavras: nukrikščioninti, sukrikščioninti, įkrikščioninti, sukrikščionėti, nukrikščionėti. LKŽe fixou-se nukatalikėti, sukatalikėti, mas em fontes investigutas encontrou apenas nukatalikinti, sukatalikinti (žr. 4 tabelėje). Analogamente maneira vartosenoje às vezes pasidaroma e itokios ativo e própriaimino ação oposições mostrantes naujadarų, exemplo.: nubažnytinti nubažnytėti, nudvasinti nudvasėti, nupiletinti nupiletėti, nuestatybinti nuestatybėti. DLKŽ6 2006 fixsuoja sukultūrinti sukultūrėti, vartosenoje rasta e nukultūrinti nukultūrėti, pasidaroma e įkultūrinti, iškultūrinti. Activo e autônimo ação oposições às vezes visto tanto vedin com prefixêias su-, tanto e com prefixêias nu-, mas se o significado de remoção passelkamas prefixêis de-, autônimo ação geralmente greta nebūna, por exemplo, bastante frequentemente usada isstatybinti, mas nemiti isstatybėti. Verdade, rasta um outro pavartojimento escultūrinti iškultūrėti. LKŽe fixa extaautini estaautėti, estaausti, mas vartosenoe encontrado apenas uma outra vez pavortado estaautini, habitual ntautini. Incidentemente, ntautinti ntautėti opozicija incentiva rastis e nulietuvinti nulietuvėti (minėtų e outros exemplos de palavras semelhantes também veja. 4 tábeleta). 15 Uma vez que em vez de nužmoginti foi proposta a palavra internacional de dehumanizar, isso em vez de nužmogėti foi proposta de consumir degraduoti (Balčienė 1979: 15).
144 Alvydas Umbras Da nurrebalização até nupracionalização: teikyba ir vartosena Tabela 4. Ypatybės ou de outro objeto intangível remalição reiškiantys Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai vediniai nuasmesuasmeninti Viename Mieželaičio eilėraštyje nuskamba panuasmenėti pavadinimą ir kt. autoritetais <...>. (Literatura, 2001) nuoskauda ninti įasmeninti dėl susidūrimo su su su tais nuasmenitui depersonali-<...> internet forneceu a possibilidade de criar individualizados separadamente. (Arvydas Bakanauskas, Vytautas Liesionis, 2008) anonimisuasmenėti niais, neidentifikojamais, turinčiais tik tarsi kodinį zuotos produtos, enviar suasmenitados mensagens a cada consumidor <...> abstraktūs, neapčiuopiamis assuntos neste caso tautos dvasia – personifikuojami, įasmeninami koncretaus humano, i.e. kitabnešio, história de vida. (Nemunas, 2004) E aqui a mais importante, diz filósofo, não nuesmenėti (isso particularmente fácil entrelaçado minio), e suasmenėti. (Dienovidis, 1996) <...> no primeiro caso temos como morovinio fonte personização, e segundoio - diversos padrões de comportamento e estereótipos são depersonalizarem, objetivizarem. (Problemos, 1995) nubažnysubažnytinti Noaos tempos da Reforma até mesmo XIX a. primeira metade tinte dias, 2003) Atsiranda estea período característico įbažnytinti tal regimos igreja nubažnytinimas foi bruožas subažnytinação do casamento. Igreja 2003) Jau karaliaus Mindaugo krikštu siaurai, e lietuvių ponubažnytėti puliarus em toda a Europa. (Darbai e começou a regulamentar os casamentos <...>. (Soter, visuominiu krikštu plačiai lietuvių kalba buvo įbažnytinta. (Terminologija, 2003) „Dėl nubažnytėjimo ir tikėjimo susvetimėjimo não pela maior parte culpa não secularização, e antes bem a própria Igreja, insolanti adaptaikyti à nova sociedadeobuosubuožinti Mes realmente sobre as nės.“ (Naujasis židinys, 1996) ações de Stalin muito co nežinojožinti изbuožinti me. Nos alcançou informação: debuožinimų, trėmimų, kolektivivizacijos, beviltiško darbo kolūkiuose juodi buožių nubuožinimas. Tudo. (Galina Dauguvietytė, 2002) Mūsų família foi subuožinta, lembranimai lydės nukalbinti Tauta pamažu nukalbinama. Prievarta brukamai rusos o poderho pordėjo nepakeliamas obrigavoles. (Stasė Kiselienė, 2002) Atrodė, que falbai possível foi resistintis. Prestijosa na vida e necessariamente nas instituições inglês falaba resistintis não como: renkiesi mesmo. (Romualdas Ozolas, 2003) nukavinti O eu conhecijou pessoas, que, isquandadas precoyvesnių médicos recomendações, foram passėję em café sem cafeína, embora muito gostasse café com cafeína, e assim bebê aquela carangų e šleikštų erzacą doze longos anos, e ainda mais carangiau pagėjo, porque cavą nukavinti custa mais caro, do que dar mus visą gyvenimą.“ (Dienovidis, 1996)
151Terminologija | 2016 | 23 naturalą. (bernardinai.lt 2006-06-21) nuliteratūrinti <...> facilmente podemos introduzir como característico posmodernistikritai nuliteratūrinimento. (Nemunas, 1996) numąstysinti <...> todos poisijanças e matadanças JAV criou tal numąstysinimo, nujausminho ideologia, que ninguém nereflektua mesmo o que vê e experimenta. (bernardinai.lt 2007-05-16) nuparadoksinti Luhmannas descreve a religião como formų sistemą, que a sociedade cria procurando nuparadoksinti pasaulį. (Robert Wuthnow, 1996) nupasaulėžiūrinti Užtat Lietuvių fronto os amigos podem ser sugeridos a desistir da completa nepasaulėžiūros e falar sobre tikrąją demokratiją, na qual a atividade política fosse nupasaulėžiūrinama (sumažinama nio kūrinio savybes. kaip ir eilėraščių nevientisumą, išcentrinę struktūrą ar apspasaulė įtakažiūros veiklai). Tassupasaulėžioração deveria estar não só na cultura, mas também na economia. (Dienovidis, 1995) nupaslaptinti Juk ainda é istisa nebažnytinės, sritis de religião noninstitucional. É com racionalistinho nupaslaptínio (Antzauberung)? (Filosofia e sociologia, 1996) nupaukštinti <...> indica já não concretos paukštį, ao qual persikūnija mirusysis, e to morusio esmę e savimonę mantikančią vėlę, tiesa,aparodančią paukštelio pavidalu. Esta forma em tempos mais tarde podia quanto e interferir, presumivelmente, vyko kažkoks físico protėvio nupaukštinimas <...>. (Gintaras Beresnevičius, 2004) retratos de meninas com clara gráfica rosto oalo linha. (Kauno diena, 2001) nusipoetinti Atvira e prislopinta autoironija. <...>. Até mesmo bastante arriscoso nusivainização, nusipoetinação. Deheroização. (Dienovidis, 1995) desmegenitar O stoti em abridão confrontação com o sistema nebeturíamos nem jégų, nem crimento aqui bonitamente seoperaram todos os mecanismos de desmegenização. (Valentinas Sventickas, 2008) nužiovulinti Stiliaus ponto de vista parodiado maironiškas miško ošimo descrição nužiovulinimas <...>. (Darbai e dias, 2003) Comprendida, tais darinais regras podem ser deliberadamente quebradas buscando originalidade ou pveikumo (caros vezes como pasiteisinant kabutėmis), mas tanto ampliados microsistemas turintys, tanto e okaziniai dariniai só confirmam isso, que nu- + -inti vediniai vartosenoje de facto tem significado de eliminação, os autores do texto nurakauskinti – „Kitas sąmoningas R.Rakausko „nurakauskinimas“ - jokių mergaičių, nuogų kūnų kulto, stiliaus blikų ir blyksnių, žymių ir nelabai acreditam que os leitortojai entenderão. Vedinis pode substituir palavras de
152 Alvydas Umbrasas Do nuriebalimento até nuprasminamento: mais se distingue teikyba ir vartosena junginiais, prielinksninėmis konstrukcijomis su be, bet ne visada išliktų veiksmo akcentavimas, o ir sakinius kartais tektų gerokai performuluoti. Tarp nekodifikuotų nu- + -inti (-inimas) vedinių, reiškiančių ypatybės ar kito nematerialaus, abstraktaus dalyko šalinimą, vartosenos dažnumu nukenksminti e nuscausminti (dažniausi vediniai apresentam 5 tabulelėje16 (visas outros artigo mencionados nematerialaus sujeito shalinimą reiškiančių vedinių freqüência em fontes tirtuas é menor); DLKT sectra indica pautados palavras, incluindo açõesmažodžių formas (apima e sudaiktavardėjusius dalyvius, porque não há como programicamente separar), abstractus com -imas, número, e lrytas.lt sectra indica publicações, cujo texto contém aquela palavra, número). Darybiamente eles podem tecer com itiktavordzes malksmas, dolormas, embora nãomestina e conexão com adverbios malksmingas, dolormingas (kamienas desintegrouotas). Sem antecedente vediniai geralmente nãotojami (LKŽe é dada), embora às vezes ocorra, por exemplo: <...> ele do pasquinho me eidava e sempre dizia: Broli, aqui mais passeusk, aqui perdoisk teptuką, que a linha vibruotų, que fosse viva, que skausmintų (Kauno diena, 1995); Meras promete que assim vilniečiai poupará centenas de horas spūstise, e funcionários nãousipratėlius vão dolormintar com multas (lrytas.lt 2015-08-21). Tabela 5. Mais freqüentes peculiaridades ou de outro objeto não material significação removal vediniai Nu- + -inti DLKT lrytas.lt Nu- + -inti DLKT lrytas.lt nuvertinti 1349 1281 nureikšminti 29 13 nukenksminti 557 331 nupilietinti 21 2 nuskausminti 453 683 225 numitinti 19 1 nuismeninti 235 80 nudeevinti 18 1 nutautinti 70 nuprasminti 16 2 nudvasinti 6 nabuožinti 10 1 37 nužmoginti 187 58 nubūtinti 13 1 Daugiau panašių vedinių, kuriuos būtų galima sieti su abstrakčios reikšmės daiktavordžiais, contendo prefixos -smas, -mas, amplnessa vartosenoje não17. Rasti só muito raramente nuveiksminti, nujausminti, por exemplo.: Buvo marcado 16 Į lentelę netraukti claramente būdvardiniai vediniai, todos eles são raros, sobre suas freqünumą já foi zaziminada. 17 Às vezes apra-se vedinhos de daiktavordes com prefeito -mė, por exemplo, nugrėsminti Žmogus como beždžionės šaka - isso muito pablogėjusių condições de vida e tinha que as superar reflexões (grėsmės vencimento, aquela ameaça nugrėsminant si mesmo, seu interior eu caloruma) ajuda resultado (Romualdas Ozolas, 1997).
153Terminology | 2016 | 23 acentuadas lazerinas projecções, kinetinė scenografija e įdomus, poleminis gamtos deenergizacijos, jos nuveiksminimo procesas plėtojantis Europos civilizacijai“ (Baltos lankos, 1996); „<...> kiek per daug digital imagem. No entanto isso só mais paryškino absoluto nujausminho e nuasbūt acidentalmente pasidarytą nutriukšminti, например.: <...> tenho muito velhas meninimo įspūdį“ (bernardinai.lt 2007-10-17). Čia galima paminėti ir tursoviéticas recordes colecção com tais obras como Pirmasis Čaikovskio concerto fortepijonui. Sem nenhum nutriukšminho? (7 artes dias, 2005-12-02). Nukenksminti oposições, parece, não tem, e com outros vediniais pasidar-se, por exemplo, entristecer, entristecer, venceriksminti (pastor o mais comum), por exemplo: Jeigu a Palavra de Deus compreendêssemos todos e imediatamente, se não encontrássemos nossa mente entristecinantes paradoxos, secretos exigida, nele tebūtų humano, mas não volia de expressão (Donaldas Kajokas, 2007); Por isso, ele [ato de sopookim] sempre inclui o que dado e o que não dado (šia sentido transcendentiškas). Ele de imediato e empalhado, emocional (Problemos, 1996); Içã é óbvio que a idéia venecminante e atividade definidora do esforço humano sem maior perigo pode dissipar pataikaujancio serviço liūdesį e vencida supostamente nebylios linguagem baimę (Algimantas Valantiejus, 1997). Būta propostas ao invés nukenksminti, nuscausminti usar internacionais palavras pasterizuoti, anestezuoti, pois kalboje adquiralėjusių internacionais palavras não há reikalo keisti seusis. Às vezes mesmo para renunciar a qualquero palavra internacional, impossível isso fazer, porque lietuviškasis naujadaras fica onde sugerir lietuviški junginiai fazer nekenksmingą e eliminar, numalšinti skausmą. Intrigante é que 19871989 foi realizada prastesnis už tarptautinį atitikmenį“ (Rudaitienė 1993: 13). Žinoma, daug uma pesquisa e entrevistadas quase 100 pessoas trabalhando no campo ciência (a maioria tinha graus e nomes de ciência). Perguntar, o que consome, nukenksminti escolheu 60 informantų, pasterizar 11, e fazer nekenksmingą 7. Correspondentemente nuscousminimento optaram 53 pessoas, anesteziją 19, anestezavimą 12, não surpreendíamos, se de acordo com as pesquisas e continuar prevaleceriam nukenksminti, nuscousminti. Ambas as palavras ouvem-se o anestezacijos nepasirinko nė vienas (lietuviško junginio anketoje nesiūlyta) (Rudaitienė 1991: 35–36). Dabartinių tokių apklausų nėra, bet turbūt esnekamojoje fala, como visto a partir deste estudo acumulados dados, seus gausu e atuais escritórios fontes. Nusminação greta anestesia, anestesiação anteriormente foi fornecida em alguns termos de diccionários (p.ex., RLKŽŪTŽ 1971; MTŽ 1980, no último foi e nucautrinamento18 greta desensibilizamento). Uma das pri18 Em vez de nujautrinti sugeriu-se shaliti jautrumą, fazer nejautrų (Kaulakienė 1992: 9).
154 Alvydas Umbras From nuriebalinimo até nuprasminimo: žasčių, palaikanti teikyba ir vartosena vartosenoje nuskausminimą, é a que patogu dalyviu изreikšti vaistus apibūdinantį pažyminį, que muitas vezes é usado daiktavardiškai (pvz., Tik Skausmo centre paciente pode ser efectuada invazinė nuskausminimo procedura. durante várias ela os analgésicos preparados sguiram diretamente no fogar, provocando a dor (Lituvos amanhã, 2001), os remédios „Nesuprantu, kaip geriau gydys, jeigu visiems skiriami beveik vienodi Betalok-Zok e Cardace com raminamaisiais e nuscausminakontekstoodis, e maisiais“ (Filomena Taunytė, 2004)). Nuskausminimas yra sveikatos nukenksminimas em vários contextos usados, retkarčiais pasvzima e derivados de palavras (p. Se no seu automóvel há combustíveis nukenksmintu, não se pode botar gasolina com shaksvinha, pois por milhares de quilómetros (Makslas e técnica, 1995)). DLKT Visível que no vartoseno nukenksminama é ambiente, solo, polšalai, microorganismos, roupas, carvinhas, armas, pessoas e kt. A palavra bastante freqüente em contextos de militar e de segurança pública, fala-se sobre minas, bombas e outros explosmenos nukenksminimento. Carybo diccionários anteriormente podia ser encontrado, por exemplo, nukenksminimas (spциальная обработка), balaudmenų nukenksminimas (обезвреживание боеприпасов), nukenksminimo mašina (дегазационная машина) (KTЖ 1993), mais tarde aparece isticimento de balaudmens suteikimas ao šaudmeni tal būsenos, na qual incapacima acidental seu explosimo. Corrigida de vários modos munições detonadas, retiradas cargas ou explosivor, explosivor fixados em poetatio do segurador e kt. (обезвреживание боеприпаса, rendering safe, deactivation, neutralization of ammunition) (KŽ 1995). Kalbininkų não revisėtuas diccionários ainda assim ver nukenksminti defuse, disarm, deactivate; nukenksminti bombą defuse/deactivate a bomb (ALKTŽ 2004), às vezes praziūri e kalbininkai, ej., nukenksminti decontaminate, embora no mesmo verbo esteja fazer nekenksmingą (miną etc.) deactivate; fazer não-danksmingą neutralize (LAKKTŽ 2015). Em atuais dicionários redaguidados a eliminação de malignidade geralmente expressiam palavras conjuntivos, exemplo: disarm 1. nu(si)ginkluoti, 2. fazer nekenksmingą; trocar (miną, ginklą) em saugią ajudar; corrigir (miną); decontaminate 1. cvarinir; degazuar; desativar; deactivate 1. desactivar, 2. fazer nekenksmingą (miną, etc.); deactivation 1. desactivamento, 2. fazimento nekenksmingo (minos e etc.); defuse fazer nekenksmingą; 2013). No entanto é preciso reconhecer, que dvejybinio alegrnio exigintante daqueles justificar, buta não vez. Por šalinti sprogdiklį; defuse a bom – padaryti bombą nekenksmingą (ALKKTŽ exemplo, açõesmajodžius nuisfificar e nukenksminti Aldona Paulauskienė konstrukcija daryti nekenksmingą terminuose yra nepatogi, dabar teikiami
155Terminologia | 2016 | 23 tais termos, por exemplo: amunition disposal, explosives and ammunition disposal procedure (EKŽ 2008), explosive ordnance disposal (EKŽ 2008), explosive ordnance disposal (NATO 2006), explosive ordnance disposal incident (NATO 2006). Mirando em estes termos neatroda feia, por quê vartosena não quer renunciar nukenksminimento. Kalbininkų darbuose užuominų, kad nukenksminti, nuskausminti reikėclassifica a aqueles dos quais não temos com o que substituir (Paulauskienė 2001: 95). Falando-se de que a eliminação significâncias nu- + -inti vedinių modelis menkai corresponde à língua lituânica priešdėlinės darybos normų, ela espera que mais algumas palavras de prigis, principalmente nuscausminti (Paulauskienė 2004: 262). Dizendo prigis, ela, presumivelmente, tem em mente kalbininkai leis, pois prigydar esta palavra no falamento não há nenhum reikalo, ele já há muito tempo prigijęs. Jonas Šukys também cautelosamente diz que talvez faça-se exceção só a muito paranhas, constantemente usadas palavras de nukenfmenir, denuficar (Šukys 2006: 75). Vartosena indica que embora e kalbininkų peikiam, eliminimo significativas nu- + -inti vediniai são ainda consumidos, suas pasidaroma e naujų. Embora e não reconhecido, de facto modelis existe. Uma vez organizado BLKŽ, seus organizadores conveniente de novo avaliar estas palavras. Em primeiro lugar, deveria separar aquelas palavras pelas quais se expressa substância ou algum outro objeto material (nuriebalinti, nugeležinti, etc.). Peikiant darybos modelį anteriormente em tais palavras principalmente e foi orientoriojamasi. Essas palavras não têm estendidos mikrosistemos, geralmente não há oposições Taisymo tradiciją galima išlaikyti. Atskirai reikėtų žiūrėti į žodžius, kuriais formando palavras. reiškiamas peculiaridade ou algum outro não materialalaus, abstrato sujeito removal. Vartosena indica que essas palavras Net ir pripažįstant šio modelio žodžių radimąsi dėl kitų kalbų poveikio, muitas vezes têm extensos microsistemas. pode considerar-se algumas delas inclusão em BLKŽ tendo em conta a vartosenos polinkius, juaba que um outro desses palavras já agora é codificado ou foram codificado anteriormente, mas codificação mudada. Taisytojos mais uma vez dito argumento, que nutriria significar peculiaridade per excessí, e não saalinimą, com as palavras do modelo em discussão nelabai funciona, leitores poderiam ser enganados, mas os autores do texto consideram que será entendido como deve. Claro,
156 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena muito significado tem o contexto. Além disso, na linguagem já e agora há codificados açõesmaodzes, aos quais o mesmo prefixo dá significados opostos, por exemplo, nudabinti 1. muito bem adornar e 2. tirar perjušalos, nuvainicar 1. tirarem vainiką e 2. vainikais nukabinėti, papuošti (DLKŽ6 2006). IŠVADOS Eliminimo significâncias nu- + -inti (-inimas) vediniai começar a taisiti kalbininkų antes mešimtį anos. Terminologo K. Gaivenis provavelmente foi o primeiro, que chamou a atenção em seu uso na prenda da época, provisão em diccionários e propôs corrigir. Desde caractervardinio vedinio nuriebinti, que šiaip naujadarų (tokių como nuriebalinti) e argumentuota, que anie também kalboje reiškia „padaryti per riebų“, taisytojų pereita prie daiktavardinių tegalėtų reikšti perviršį. Nos trabalhos às vezes em geral peikta tal fariba, porque ela radosi de acordo de outros idiomas exemplo (maiormente rusos), tornar-se daiktavardiniai açõesmajodžiai sem prefidėlio geralmente não nevartojami, portanto fariba considerada mišriąja (imediatamente adicionando prefiçėlis nuir preesaga -inti). Na primeira edição da Dabartinės lietuvių kalbos žodino edição do discutido modelo das palavras era fornecida apenas alguns, porém em segundo o edição deles foi incluída não muita, embora vediniai já fosse começar taisiti. Talvez tenha considerado-se no fato de que vediniai eram não só espalitas na imprensa, mas e fornecidos em diccionários de termos da época. No entanto, a norma do dicionário continuou a ser disputjada, lingüistas dessas palavras corrigir não pararam e da terceira publicação do dicionário da Dabartinė lietuvių kalbos quase todos vediniai foram removidos (vėlesni leidimai rūpimu klausimu nieko nekeiitė). Kalbininkų esforços gradualmente foi abandonado vedinių e termos dos dicionários, principalmente fornecendo conjuntos com palavra de esalinimas. Kol foi liderado pela segunda publicação do Dicionário da Dabartinės lietuvių kalbos, removal das significações nu- + -inti vediniai podia plisti, pois mantitasi disposições estrictamente netaisiti do que publicada dicionne. Kalbininkų publicações, publicadas ainda antes do terceiro Dabartinės lietuvių kalbos aptariamo modelio vedinių vertinimo. Kalbama, kad vediniai jau leidžia šaknis mokslo terminijoje, kad jie kalbai reikalingi, kad nepavyksta sudežodino leidimo aparição, às vezes visto neužtikrintumas por rinti kalbininkų e aqueles vedinių consumidores poreikių. E substituídos nos atuais kalbininkų trabalhos às vezes cautelosamente dizem, que a alguns nu- + -inti vediniams reiktų fazer exceção, pois não há com o seus confortáveis. A maioria dos trabalhos da língua taisytojos mencionados neste artigo são vedinių daiktavardinais de origem e significa um certo concretous sujeito, geralmente matéria, shalinimą. Panagrinėjus a atual vartosená,
157Terminologia | 2016 | 23 abstração do sujeito. Darybiškai alguns deles sietini remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu ir populiaria naujienų svetaine lrytas.lt, matyti, kad kai kurie anksčiau taisyti vediniai jau gali būti nebeaktualūs, kai kurie tebevartojami. Kartu matyti, kad dabartinėje vartosenoje yra įvairių aptariamo modelio vedinių, kurie kalbos taisytojų darbuose neminimi. Jais reiškiamas ypatybės ar kokio kito nematerialaus, com būdvardžiais, outros com daiktavardžiais, nemerai possível e abejopa interpretação. Jų radimąsi agora já pode promover não rusų língua, e as palavras internacionais com sandu de-, também estimula o princípio da analogia, porque alguns nu- + -inti vediniai tem extensos microsistemas, segundo as quais são criadas outras palavras microsistemas. Desejo da mesma šaknis vediniais expressar de certa conteúdo de concessão e removal oposições pode ser uma das mais importantes razões, por quê precisa nu- + -inti naujadarų. Contra o modelo é particularmente favorito na filosofia, literaturologia e semelhantes textos de natureza pensamojo, nos quais muito foco é dado à novidade dos meios de expressões da linguagem, neįprastidade. Além disso, nestes e em outros textos actuais ativous (nu- + -inti) e autoiminio (nu + ėti) ação oposições, antru caso indica não shalinimą, e autoiminį perdekimą. Rendiando Bendrinês diccionário da língua lituãs é preciso avaliar meiochento ano durusio nu- + -inti vedinių taisimo resultados e vartosenos polinkius. Visando normas de estabilidade a significância de eliminação de matéria vedinių nekodifikacija pode ser mantida, mas características ou outros vedinius de significância de eliminação de objetos não materiais poderiam ser avaliados separadamente. Algumas das suas codificação aproximariam a norma à realidade. Particularmente bem norma e vartosenos atatrūkis visível de palavras nukenksminti, nuscausminti e nujmoginti prevalimento. ŠALTINIAI ALKKTŽ 2013: Kisinas E. Anglų–lietuvių kalbų karo technikos žodynas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. ALKPŽ 1958: Novodvorskis A. Anglų–lietuvių kalbų politechninis žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. ALKTŽ 2004: Laugalienė G., Mironaitė M. Lietuvių–anglų kalbų karybos žodynas: eksperimentinis leidinys, Vilnius: Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija. ALKŽŪTŽ 1977: Anglų–lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas. Sudarė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (atsak. redaktorė), Vilnius: Mokslas. ATTŽ 2001: Čiukas R., Katunskis J., Kaulakienė A. ir kt. Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas: su vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis, Kaunas: Technologija. BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga per internetą: http://bkz.lki.lt. ChAŽ 1997: Daukšas K., Barkauskas J., Daukšas V. ir kt. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ChŽ 1960: Daukšas K. Chemijos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
158 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga per internetą: http://donelaitis.vdu.lt. DLKŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DLKŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. DLKŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3-iasis patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKŽ5 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elektroninis) patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DLKŽ6 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 6-asis (3-iasis elektroninis) leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. EKŽ 2008: Čiočys P. A., Janukevičius J., Jasiulionis E. ir kt. Enciklopedinis karybos žodynas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. FTŽ 2007: Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos terminų žodynas: lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis. 2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. ITŽ 1997: Informatika: lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbų terminų žodynas. Parengė Z. Kudirka ir kt., Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. KTŽ 1993: Rusų–lietuvių ir lietuvių–rusų kalbų karybos terminų žodynėlis. Parengė A. Smetona, Vilnius: Valstybinis leidybos centras. KŽ 1995: Smetona A. Karybos žodynas, Vilnius: Lietuvos karo akademija. LAKKTŽ 2015: Kisinas E. Lietuvių–anglų kalbų karo technikos žodynas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt. LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt. MTŽ 1960: Čeičys J. Melioracijos terminų žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. MTŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S. ir kt. Medicinos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas. NATO 2006: NATO terminų aiškinamasis žodynas. 3-iasis patais. leid. Ats. redaktorius J. Norgėla, Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija. RLKMTŽ 1975: Mikalajūnas M. Rusų–lietuvių kalbų meteorologijos terminų žodynas, Vilnius: Mintis. RLKPŽ 1959: Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas. Red. kolegijos pirmininkas A. Novodvorskis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. RLKPŽ 1984: Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas. Sudarė G. Daugėla, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. RLKŽŪTŽ 1971: Anskaitis V., Kilas M. Rusų–lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas, Vilnius: Mintis. RTŽ 2000: Gaivenis K., Juška G., Kalesinskas V. Radioelektronikos terminų žodynas, Vilnius: Litimo. SŽ 1993: Leonavičius J. Sociologijos žodynas, Vilnius: Academia. Vydūnas 2013: Asmenybė ir sveikata. Parengė R. Palijanskaitė, Kaunas: Vydūno draugija. LITERATŪRA Balašaitis A. 1969: Kaip verčiame terminus. – Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis 10. Terminų kūrimo principai, 9–10. Balčienė B. 1979: Po kelerių metų. – Mūsų kalba 3, 14–20. Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimkutė E., Tamošiūnaitė A. 2014: Lietuvių bendrinė kalba: normos ir vartosena. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Būda V. 1973: Ilgai lauktas žodyno leidimas. – Pergalė 7, 161–166. Gaivenis K. 1964: Keletas pastabų dėl mokslo veikalų kalbos. – Kalbos kultūra 7, 26–30. Gerulaitis V., Lukėnas S. 1983: Terminų darybos standartizacija ir specializacija. – Kalbos kultūra 44, 26–37. Girdenis A., Rosinas A. 1977: Pastabos „Kalbos praktikos patarimų“ paraštėse. – Kultūros barai 11, 69–70.
159Terminologija | 2016 | 23 Kaulakienė A. 1979: Priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 19. Socialinės lingvistikos problemos, 143–153. Kaulakienė A. 1988: Terminų daryba pagal analogijos principą. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija 1, 128–133. Kaulakienė A. 1985: Словообразовательное калькирование как способ образования современных литовских физико-технических терминов. – Lietuvių kalbotyros klausimai 24. Mokslo kalbos ir kultūros problemos, 67–78. Kaulakienė A. 1992: Nudruskintas vanduo? – Gimtoji kalba 4–5, 9. Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. 2010: Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Kinderys A. 1982: Kaišti ar numėsinti? – Kalbos kultūra 43, 47–49. KK 2003: Kalbos konsultacijos. Sudarė A. Kupčinskaitė-Ryklienė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Klimavičius J. 1974: Ar vartotinos nužievinimo staklės? – Mūsų kalba 3, 19. Kniūkšta P. 1980: Dėsningumai, taisyklės ir paskiri kalbos faktai. – Kalbos kultūra 38, 23–37. Kniūkšta P. 1986: Apie „Kalbos kultūros“ principus, metodiką ir siūlymų poveikį. – Kalbos kultūra 51, 12–37. KPP1 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985: Kalbos praktikos patarimai. II pataisytas ir papildytas leidimas. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Labutis V. 1973: Kalbos praktikos atramos ir slenksčiai. – Kultūros barai 9, 74–75. LKG II 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija (veiksmažodis ir kt.). Redagavo K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Montvilienė A. 1978: „Maisto prekių“ vertimo terminai. – Kalbos kultūra 34, 37–41. Nemickaitė G., Paulauskienė A. 1984: Pastabos dėl „Mokslo ir technikos“ kalbos. – Mūsų kalba 2, 21–23. Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. – Kalbos kultūra 27, 40–49. Paulauskienė A. 2001: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Technologija. Paulauskienė A. 2004: Teisininkų kalba ir bendrosios normos, Vilnius: Justitia. Paulauskienė A., Tarvydaitė D. 1986: Gramatikos normos ir dabartinė vartosena, Kaunas: Šviesa. Piročkinas A. 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Pupkis A. 1980: Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius: Mokslas. Pupkis A., Zinkevičius Z. 1978: Praėjo pusantrų metų, kai pasirodė „Kalbos praktikos patarimai“. – Mūsų kalba 4, 50–51. Rosinas A. 1971: Ką reiškia nužmoginti žmogų. – Mūsų kalba 4, 14–17. Rudaitienė V. 1991: Apie priešdėlinių žodžių vartojimą. – Kalbos kultūra 61, 35–39. Rudaitienė V. 1993: Svetimų žodžių vartojimas spaudoje. – Kalbos kultūra 64, 12–20. Šukys J. 2006: Kalbos kultūra visiems. Papildytas leidimas, Kaunas: Šviesa. TT 1992: Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius: Mokslas. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. FROM NURIEBALINIMAS TO NUPRASMINIMAS: CODIFICATION AND USAGE The paper deals with derivatives with the prefix nuand the suffix -inti (-inimas) which express the elimination of something (which is indicated by the root of the word). There is quite an old tradition of correcting such derivatives, but in spite of this some of these derivatives are still widely used, therefore the history of correction and codification as well as the current situation are researched. The paper shows the opinions of the Lithuanian linguists in regard to these derivatives, the development of norms in dictionaries and overviews the current usage, its (non-)compliance with codification and points out possible changes in codification. About fifty years ago Lithuanian linguists started correcting derivatives having the structure of nu- + -inti (-inimas) and meaning the elimination of something. The
160 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena word-formation of such derivatives was criticized because it emerged by the analogy with other languages (mainly Russian). In the first edition of Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Modern Lithuanian) (1954) there were very few words of that kind, but in the second edition (1972) their number increased quite a lot in spite of attempts to correct them. Lithuanian linguists insisted on correcting them, therefore nearly all of such derivatives were removed from the third edition of Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (1993) and in terminological dictionaries they were gradually substituted with complex terms containing word šalinimas (elimination). In the papers of Lithuanian linguists published a few decades ago one could sometimes see uncertainty about the evaluation of this derivational model. There are some observations that such derivatives are starting to become established in the scientific terminology and that they might be necessary for the language. In the current works of linguists there are sometimes cautious suggestions to make an exception about some nu- + -inti (-inimas) derivatives and to allow their usage, because there are no convenient substitutes. The majority of corrected derivatives are made from nouns and mean the elimin ation of a certain thing, usually a material. The research of the current usage based on data from Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (Corpus of the Contemporary Lithuanian corrected Language) and the popular news website lrytas.lt shows that some of the previously derivatives have lost their topicality and some of them are still being used. Ao mesmo tempo it can be seen that there are various derivatives of this particular derivational model which have not been mentioned in the works of language standardizers. They express the elimination of a characteristic or of some immaterial, abstract thing and are derived from adjectives or nouns. O aparecimento de tais derivativos é provavelmente causado não por equivalentes in Russian, mas por international words with the prefix deas as well as the principle of analogy, porque alguns de these derivatives have developed microsystems, which participate in the creation of other microsystems. The wish to express the oppositions between acquisition and elimination of a particular content using words with the same root could be one of the main reasons for using new nu- + -inti (-inimas) formations. It is necessary to evaluate the results of the correction which lasted about fifty years and trends of the usage of researched derivatives, because currently Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) is being compiled. In order to maintain the stability of the norm the restriction on usage of these derivatives can be retained, but derivatives with the meaning of eliminating a characteristic or an immaterial thing ought to be evaluated separadamente. The codification of some of these derivatives would bring the norm closer to the actual usage. Reciba 2016-11-21 Alvydas Umbrasas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail [email protected]