Nuo „nuriebalinimo“ iki „nuprasminimo“: teikyba ir vartosena

120 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena ALVYDAS UMBRASAS Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių da yba, šalinimo eikšmė, kalbos no minimas, a osena, klaida S aipsnyje nag inėjami p iešdėlį nu- i p iesagą -in i (-inimas) u in- ys ediniai, ku iais eiškiamas am ik o dalyko (jį pa odo šaknis) šalinimas. Tokie ediniai u i jau nemažą aisymo adiciją, ačiau ben kai ku ie iš jų a osenoje y a gajūs, odėl nusp ęs a panag inė i aisymo i eikybos is o iją i daba inę padė į. Siekiama pa ody i kalbi- ninkų nuomones šių edinių klausimu, no mų aidą žodynuose i apž elg- i daba inę a oseną, jos (ne)de ėjimą su kodi ikacija, a k eip i dėmesį į galimus kodi ikacijos pokyčius. Pa ankiausias šal inis, iš ku io galima ink i daba inės a osenos duo- menis, y a Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen - o suda y as Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (DLKT). Jis apima pe 140 milijonų žodžių, pa a o ų XX a. pabaigos i XXI a. p adžios (maždaug nuo 1991 m. iki 2008 m.) į ai ių s ičių eks uose ( iek moksliniuose, speciali- zuo uose, iek plačiajai isuomenei ski oje publicis ikoje, g ožinėje li e a- ū oje i k .). Kadangi ai publikuo i eks ai, ikė ina, kad jie y a edaguo i a ben jau minimaliai a ky i. Taigi y ime nusp ęs a em is DLKT, nes šis duomenynas gali pa ody i idu inį daba inės ašy inės kalbos lygį amžių sandū oje (an ojo šio amžiaus dešim mečio duomenų jame kol kas nė a). Su ink i duomenys (iš iso DLKT as a apie 80 ūpimo modelio eiksma- žodžių a jų abs ak ų, ku ių bend as pa a ojimo skaičius y a apie 3500) ėliau da sug e in i su a osena ienoje iš populia iausių naujienų s e ai- nėje l y as.l (joje as a pe 2600 publikacijų su iš DLKT iš ink ais žodžiais; nė a echninių galimybių sužino i bend ą žodžių pa a ojimo skaičių, ačiau aišku, kad ienoje publikacijoje y a nebū inai ienas pa a ojimo a ejis). S e ainė eikia nuo 2006 m., aigi iš dalies pa odo pas a ųjų dešim ies me- 121Te minologija | 2016 | 23 ų in e ne o žiniasklaidos kalbą (kai ku ie s e ainėje skelbiami s aipsniai y a pe spausdinami iš ki ų žiniasklaidos leidinių; p i eikus kele as pa yzdžių s aipsnyje y a įdė a i iš ki ų šal inių). Pasinaudojan DLKT paieškos gali- mybėmis s eng asi y imui su ink i kuo į ai esnių duomenų i ieško i iek seman inių i (a ) s uk ū inių, iek kiekybinių dėsningumų. NORMINIMO RAIDA P ieš pusšim į me ų Kazimie as Gai enis bu o bene pi masis, ku is p akalbo apie uos a ejus, kai „ eiksmažodžių i eiksmažodinių daik a- a džių p iešdėliui nu- bandoma su eik i apibend in ą žodžio šaknimi žymimos medžiagos pašalinimo eikšmę“ (Gai enis 1964: 29). Rašydamas apie da ybinių a iksų e minologizaciją jis apgailes a o, kad šalinimo eikš- me iš mokslinės spaudos į kelis o me o žodynus pa eko nu iebin i, nu ie- binimas. A gumen a o aip: „ eiksmažodžio abs ak as nu iebinimas pada- y as iš eiksmažodžio nu iebin i, o pas a asis – iš būd a džio iebus. Tokios ūšies būd a diniam eiksmažodžiui p iešdėlis nu- pap as ai su eikia ne- p iešdėlė a o ma eiškiamo eiksmo pe i šio eikšmę (plg. nus o in i, nu i š in i, nu ūgš in i, . y. pada y i pe daug (= pe daug) s o ą, i š ą, ūgš ų)“ ( en pa ). Taigi nu iebin i u ė ų eikš i „pada y i pe nelyg iebų“, o ne „pašalin i iebalus“. Ka u K. Gai enis a k eipė dėmesį, kad „ e mi- nų обезжиривание, En e ung a deg easing e imas nu iebalinimu (pagal panašius „madingus“ naujada us nuanglinimas, nusilicinimas, nusie inimas, nupeleninimas i pan.) aip pa abejo inas“ (Gai enis 1964: 29–30). Jis siūlė, kad šalinimo eikšme ge iausia a o i junginius su žodžiu pašalin- i (p z., pašalin i sie ą, pašalin i pelenus) a ba, jeigu y a, specialius eiks- mažodžius (p z., ne nuplaukin i, o nuplikin i). Po kele o me ų i An anas Balašai is обезволашивание siūlė e s i ne nuplaukinimas, o plaukų pašalinimas, ie oj sa aiminio di os nukenks- minimo pasiūlė eik i di os apsi alymas. Ka u aiškino, kad „ usų обезболивание ne eikia e s i nuskausminimu, nes pagal eiksmažodį apma- in i „pada y i nejau ų, apmi usį“ u ime įp as us pasakymus ligonio apma inimas p ieš ope aciją, ie inis a isuo inis apma inimas, apma- inamieji ais ai1“ (Balašai is 1969: 9–10). A gumen uo a uo, kad „kiek- ienoje kalboje naujada ai ku iami pagal os kalbos žodžių da ybos dės- nius“, eikia „laiky is lie u ių kalbos žodžių da ybos polinkių“ ( en pa ). 1 O iginale nė a ku sy o i e inimo. 122 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena Ne ukus edinių su nu- medžiagos a ypa ybės šalinimo eikšme nag i- nėjimą ęsė i Albe as Rosinas: „Nuomonė, kad okie da iniai (plg.: nu- ša min i, nu andenin i, nuskausmin i i k .) nep ieš a auja lie u ių kalbos žodžių da ybos dėsniams i y a isiems sup an ami, ma y , nė a neabejo- ina. Da ybiniu (sin aksiniu) požiū iu jie y a nep iekaiš ingi. Tačiau, suda- an naują žodį, ien da ybos aisyklių neuž enka; bū ina a siž elg i į o žodžio elemen ų leksines unkcijas“ (Rosinas 1971: 15). Remdamasis K. Gai eniu, jis aip pa eigė, kad nu iebin i iebalų šalinimo eikšme y a ne ykęs e inys, kad gy ojoje kalboje p iešdėlis nu- būd a diniams eiks- mažodžiams su eikia pe i šio eikšmę (nukie in i „pada y i pe daug kie ą“) a ba kai ku iais a ejais (nuaš in i, nug ažin i) lyg i su eikia ypa ybės a - ėmimo eikšmę, be „ eiškia eiksmo s ip umo, in ensy umo i pada inio p iešybę (beno ėdami pada y i aš ų, g ažų, iek a aip aš ino, kad pasi- da ė isai neaš us, isai neg ažus“) ( en pa ). Veiksmažodžius nuplaukin i „pašalin i plaukus“, nud uskin i „pašalin i d uską“, nužie in i „pašalin i žie- ę“, nukalkin i „iš auk i kalkes“ jis aip pa pa adina „madingais“ i sako, kad gy ojoje kalboje daik a a diniai eiksmažodžiai su nu- u i ki okių eikšmių (nuauksin i „nuspal in i aukso spal a“, nuspal in i „nudažy i“, nu- skied in i „p imė y i skied ų“), kad, „jeigu okiečių kalbos eiksmažodis en haup en į usų kalbą e čiamas обезглавить, ai da ne eiškia, kad lie- u iškai jis e s inas „nugal in i“, o ne „nuki s i gal ą“. Laikan is okių e imo „p incipų“, usų kalbos žodžius (su p iešdėliu обес-) обессилить eikė ų e s i „nujėgin i“, o ne „paki s i jėgas, nusilpnin i“, обесцветить – „nuspal in i“, o ne „išblukin i, pada y i bespal į“ i . .“ (Rosinas 1971: 15–16). Pag indinis A. Rosino s aipsnio objek as – žodis nužmogin i (žmo- gų), ku is a ojamas eikšme „a im i žmogiškumą“, ačiau, pasak au o iaus, galė ų eikš i „žmogų pada y i žmogiškesnį, p idė i žmogui žmogiškumo“. Vie oj šio eiksmažodžio i jo abs ak o su p iesaga -imas siūloma a o i a p au inius žodžius dehumanizuo i, dehumaniza imas, dehumanizacija, aip pa g e a pasi elk i ki ą žodį – (su)ba ba in i žmogų ( u ė ų eikš i „pada- y i ba ba išką, žiau ų“), žmogaus (su)ba ba ėjimas (Rosinas 1971: 14–17). Iš čia pa eik ų konk ečių pa yzdžių pi majame Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidime jau bu o eikiama nuskausmin i „pašalin i skausmą“ (DLKŽ1 1954). Ten bu o, pa yzdžiui, i neminė i nuasmenin i „1. a im i asmeninę a sakomybę. 2. a im i asmeniškas sa ybes, sa a ankiškumą“, nubuožin i „kolek y izacijos laiko a pyje – a im i iš buožių, kaimo bu žuazijos, žemę, gamybos p iemones no in lik iduo i juos kaip klasę“, ačiau aš un ojo 123Te minologija | 2016 | 23 dešim mečio p adžioje po minė ų s aipsnių pasi odžiusiame an ajame žodyno leidime (DLKŽ2 1972) nepul a šių žodžių šalin i, o – p iešingai – esamų aiškinimai upu į pa aisy i2 i į auk a nemažai naujų: nud uskin i „pašalin i d uską“, nudujin i „pašalin i dujas“, nukalkin i „pašalin i kalkes“, nukenksmin i „pada y i nekenksmingą“, nu iebalin i „pašalin i iebalus“, nusakin i „nuleis i sakus“, nu andenin i „pašalin i andenį, d ėgmę“. P ie daugumos jų (išsky us nuasmenin i, nubuožin i, nusakin i) p idė a pažyma spec. Ne ukus po žodyno išleidimo ienas iš jo edak o ių kolegijos na- ių Jonas Paulauskas kalbėdamas apie žodyno p oblemas sakė, kad jame y a žodžių, ku ie „pažymė i san umpomis spec. a knyg., eiškiančiomis, kad no s žodis i nė a ykusios da ybos (a jam p iski a neįp as a eikš- mė), be a ojamas am ik ose s i yse, ne u in a ba esan nepopulia iems aisyklingesnės da ybos a i ikmenims“ (Paulauskas 1974: 42). Ta p ki ų pa yzdžių jis pamini i nud uskin i, nudujin i, nu andenin i i sako, kad, „ oliau no minan leksiką, okiems žodžiams eikė ų su as i p iim inesnių a i ikmenų“ ( en pa ). Sakan „p iim inesnių a i ikmenų“ galbū ikė asi ienažodžių iš aiškos p iemonių, nes aisy ojų eikiniai su apo su žodyno eikšmės aiškinimais. Dėl nukenksmin i, nu iebalin i i pan. eikimo žody- ne abejojo i Vi as Labu is, sakė, kad ap obuojan ge ai neiš i ą kalbinį eiškinį u bū kalbai galima pakenk i labiau, nei iš adicijos p ilaikan jo pli imą (Labu is 1973: 75). Vis dėl o žodyno da bas bu o pada y as i jo no mos negalėjo ne eik i a osenos. No s an ajame Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidime bu o eikiama nemažai nag inėjamo modelio žodžių, kalbininkų da buose jie oliau bu- o aisomi. Pi majame Kalbos p ak ikos pa a imų leidime p ie p iešdėlio nu- edinių pasaky a, kad ge iau y a „ki os šaknies žodis, eiškian ko no s ne ekimą“ (KPP1 1976: 159). Fo muluo a nuos a a dėl šaknies kei imo, ačiau konk ečiuose pa yzdžiuose šaknis dažnai nekeis a, daugiausia siū- ly a a o i žodžių junginius su os pačios šaknies žodžiais: nud uskin i (– pašalin i d uską (-as)), nukenksmin i (– pada y i nekenksmingą, pas e i- zuo i), nuplaukin i (– pašalin i plaukus), nupelenin i (– pašalin i pelenus), nu iebin i, nu iebalin i (– pašalin i iebalus, suliesin i), nu andenin i (– pa- šalin i andenį, pada y i sausą), nužmogin i (– dehumanizuo i, (su)ba ba in- i). P ie kai ku ių šių aisomų žodžių da p idė a pažyma di b ., eiškian- 2 Nuasmenin i „1. a im i asmeninę a sakomybę. 2. a im i asmeniškas sa ybes, supanašin i“; nubuožin i „kolek y izacijos laiko a piu – a im i iš buožių gamybos p iemones i žemę“ (DLKŽ2 1972). 124 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena i, kad ai di b inis žodis. Tik p ie nužie inimo s aklės nesakoma, kad ge iau ne a o i, o aisoma g iež ai (n. di b . – ne a o inas di b inis žodis), eikiama žie ės lupamosios, žie ialupės s aklės, žie ialupė3 (KPP1 1976: 159–163). Iš esmės ie pa ys dalykai paka o i i maždaug po dešim mečio pasi odžiusiame an ajame pa a imų leidime, ik pašalin as žodis nupele- nin i (gal laiky as nebeak ualiu), ačiau p idė a4 numėsin i (– pašalin i mė- są, kaiš i) (KPP2 1985: 171–176). Žodžiai aisy i ne g iež ai, o su pažyma ge iau galbū odėl, kad juos leido a o i anuome inis Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Kai ku ie aisy ojai, no s i ap a da o minimo modelio žodžius p iski dami juos p ie neno minių, ačiau ka u sakė, kad „daba - inėje a osenoje y a šio ipo žodžių i neį auk ų į DLKŽ, be jie isai omis pačiomis eisėmis en galė ų bū i. Pa yzdžiui, nužie in i nė a, be jis oks pa kaip i nud uskin i“, i paaiškinda o, p iminda o, kad „y a oks kalbininkų susi a imas – g iež ai ne aisy i o, kas pa eik a kaip no ma daba inės kalbos g ama ikose i žodynuose“ (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 31). Bū a nuomonių, kad Kalbos p ak ikos pa a imai aisydami DLKŽ pa eik us žodžius glumina a o ojus, jiems ada neaišku, kuo em is, i siūly a, kad eikian ekomendacijas „ u ė ų bū i laikomasi aisyklingu- mo p ezumpcijos: isus anks esniuose no ma y iniuose leidiniuose į eisin us kalbos dalykus bū ina laiky i aisyklingais, kol iešai i negin- čijamai neį ody as jų ydingumas“ (Gi denis, Rosinas 1977: 70). Į šią k i- iką a saky a, kad i DLKŽ no mų kei imai „nieku nebu o iešai į o- dinėjami“ (Pupkis, Zinke ičius 1978: 51). Ap a iamo modelio edinių aisymo a gumen ai o muluo i į ai iai. Dau- giausia p iekaiš au a dėl seman ikos i ki ų kalbų po eikio. Tai ma y i i iš anksčiau jau pa eik ų K. Gai enio, A. Rosino ci a ų, apie ai kalbėjo i ki i kalbos kul ū ininkai aisydami ne o p iešdėlio edinius – „p iešdėlis eikia eikšmę, ku i negali iš eikš i no imos pasaky i uo žodžiu są okos. Tai is e s iniai žodžiai, ku iems p iešdėlis p idė as pagal ki ų kalbų da ybos dėsnius“, žodžiai „nė a a ojami a mėse, jie ne u i i i esnių adicijų ge esnės kalbos aš uose“ (Pupkis 1980: 124). Pas ebė as mode- 3 Teikiniai pasiūly i Jono Klima ičiaus (ž . Klima ičius 1974: 19). Vie oj nužie inimo mašina ėliau da bu o siūloma žie iasku ė (Ge ulai is, Lukėnas 1983: 35). 4 Kalbos kul ū oje bu o pasi odęs a ski as s aipsnis, ku iame s a s y a, kaip pa adin i di ban odas i kailius a liekamą ope aciją, pe ku ią šalinamos mėsos, iebalų liekanos i isas poodinis sluoksnis. Vie oj a o- senoje bu usių žodžių numėsin i, mėzd uo i pasiūly a eik i kaiš i, g e a bū ų kaišiklis, kaišenos, kaišumas, kaišykla i pan. (Kinde ys 1982: 47–49). 125Te minologija | 2016 | 23 lio sis emiškumas: „Tai ne kas ki a, kaip e iniai, a si adę dėl usų kalbos analogijos. Veikian okiai da ybinei analogijai, e iniai dažnai suda omi se ijomis, . y. kalkiuojamas ne a ski as žodis, be am ik as da ybos ipas“ (Kaulakienė 1992: 9). Nu ody as kai ku ių eiksmažodžių, pa yzdžiui, nukalkin i, d ip asmiškumas (Kinde ys 1982: 48). K eip as dėmesys i į o maliąją žodžio s uk ū ą – „daugumas šių žodžių ne a ojami be p ieš- dėlio (p z., nė a žodžio kenksmin i), ad jie ne inka i su p iešdėliu nu- <...>: ie oj jų eikia a o i žodžių junginius“ (Pi očkinas 1990: 70). Miš ioji da yba laiky a nepageidau ina: „Neįp as a da y is eiksmažodžius iš daik a a džių, p idedan sudė inį da ybos o man ą (p iešdėlį i p iesa- gą ka u). <...> Jeigu bū ų eiksmažodžiai *d uskin i, *žie in i, * ande- nin i5, bū ų sup an ama, kad p iešdėlis nu- a ojamas inkamai (plg. ilk- i – nu ilk i, lup i – nulup i). Be jų nė a. Vadinasi, nužie in i sie inas su žie e, nud uskin i su d uska, nu andenin i su andeniu. O iš daik a a džių eiksmažodžiai su p iešdėliais neda omi. Taigi aki aizdu, kad nužie in i u i iš ka o p idė ą p iešdėlį nu- i p iesagą -in i, pada ančią iš daik a a - džio eiksmažodį“ (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 30–31). Ka ais iesiog p iekaiš au a dėl di b inumo: „Kadangi žodžiai nu andeninimas, nu ande- nin i y a di b iniai, nu andenin ai mėsai <...> ge iau inka e minas nu- sausin a mėsa“ (Mon ilienė 1978: 38). Ve in as iš aiškos p iemonių ilgis: „Vienas žodis pa ogiau už du, be jeigu jis pada y as nege ai, ai du ge iau už ieną“ (Nemickai ė, Paulauskienė 1984: 22). A gumen uo a, kad „ge- iau s e imas žodis, negu p as ai nukal as „sa as“ (Būda 1973: 164). Pa- si elk i i i oniški aizdingi a gumen ai, pa yzdžiui, kad ki pykla nė a nuplaukinimo a nuba zdinimo punk as (Kinde ys 1982: 49). Ž algan is po p aėjusio amžiaus aš un o, de in o dešim mečio kalbinin- kų publikacijas ka ais ma y i am ik as neuž ik in umas dėl nag inėjamų nu- + -in i (-inimas) edinių. P anas Kniūkš a edinių e in i nesiima i sako, kad „būdamas s anda iškas i leng ai p i aikomas į ai ioms s i ims, be o, palaikomas usų kalbos modelio su обез-, naujasis žodžių da ybos modelis pasi odė pa ankus i gajus i pamažu p adeda leis i šaknis į moks- linį s ilių i e miniją“ (Kniūkš a 1980: 29), ėliau nag inėdamas Kalbos kul ū os publikacijas apibend ina: „Kalbininkų am eikalui siūlomi žodžių junginiai (pašalin i iebalus i pan.) anų edinių a o ojų nepa enkino, 5 LKŽe y a pa eik a d uskin i, žie in i, andenin i, is dėl o daugelyje okio ipo edinių su nu- galima pag įs ai įž elg i esan miš iąją da ybą. 126 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena pa eik i ling is iniai a gumen ai nepa eikė. Jų jaučiamo naujojo po eikio i kalbininkų ginamų senųjų aiškos būdų nesiseka sklandžiai sude in i. Kaip bėdos išei ies ieškoma a p au inių žodžių: nuasmenin i – dehumani- zuo i, nuskausmin i – anes ezuo i, y a da i degazacija, degazuo i, be iš esmės jie p oblemos neišsp endžia. Žodžiu, yks a g um ynės, ku iose kalbininkai su sa o požiū iu p i e s i a sišaudy i iš gynybos apkasų (kad p iešdėlis nu- neužim ų naujų plo ų)“ (Kniūkš a 1986: 33). A noldas Pi- očkinas nag inėjamo modelio žodžius aiso, pa yzdžiui, nuplaukin i (= pašalin i plaukus, nuskus i, nuki p i plaukus), nužie in i (= pašalin i, nu- lup i žie ę), nužmogin i (= dehumanizuo i, pa e s i ne žmogumi), be ka u p idu ia, kad „ is dėl o kalbininkai da u ė ų ge ai pa y inė i šios g upės eiksmažodžių s a usą BK [bend inėje kalboje]: pe nelyg jų daug, dažnai jie kalbai eikalingi, o pagaliau gal as ųsi i koks kalbos a gumen as, pa eisinan is jų a ojimą. Be kol ai nepada y a, isuomenė u ė ų eng- i juos a o i“ (Pi očkinas 1990: 70). Angelė Kaulakienė echnikos e - minus nuanglinimas ( us. обезуглероживание, ok. Kohlens o en ziehung), nu iebalinimas ( us. обезжиривание, ok. En e ung) i pan. ne e indama neu aliai p iski ia p ie e inių, ku ie adek a ūs da ybos a ž ilgiu i daž- niausiai adek a ūs seman ikos a ž ilgiu (Kaulakienė 1979: 147), ėliau sako, kad jie y a neno miniai i u i bū i keičiami p iim inesniais a i ik- menimis (Kaulakienė 1985: 71), ačiau p ipažįs a, kad jie, būdami s an- da iški i leng ai p i aikomi, padėjo a si as i naujam da ybos ipui, ku is y a pa ankus i „pamažu p adeda leis i šaknis ne ik izikos, be i ki ų mokslo s ičių e minijoje. Tačiau šio ipo pa ankumą galima bū ų iš dalies pa eisin i ik lanksčiu s abilumu, nes šiaip oks da ybos ipas seman iškai a gu a gali bū i mo y uo as“ (Kaulakienė 1988: 132). Pa eikiama nuo- oda į šal inį, ku iame lanks us s abilumas aiškinamas kaip „ unkciškai mo y uo as, ikslingas no mų kei imas, nuola inis no mos gebėjimas kuo ge iausiai p isi aiky i p ie isuomenės po eikių i ikslų“ (Pupkis 1980: 24). Taigi, iena e us, ap a iamo modelio žodžiai aisy i, ki a e us, ka ais gal o a apie jų eikalingumą i galimą pa eisinimą. A siž elgdami į į ai ius skelb us aisymus Lie u ių kalbos ins i u o e - minologai nu- + -inimas edinių nep aleido p o akis kolek y iai engda- mi Te minologijos aisymus, ku ie pasi odė a ku osios nep iklausomybės p adžioje. Nupeleninimas, nuplaukinimas, nu iebalinimas, nu iebinimas, nusie inimas pažymė i kaip e iniai i g iež ai pa aisy i junginiais su žodžiu (pa)šalinimas (TT 1992). G e a kai ku ie ediniai aisy i su ne ienu ei- 127Te minologija | 2016 | 23 kiniu: nuskausminimas (= anes eza imas, skausmo (pa)šalinimas), nu an- deninimas (= 1. andens (pa)šalinimas; 2. andens a sky imas, dehi a a i- mas), nužie inimas (= 1. žie ės lupimas; 2. žie ės sku imas). Da p idė a miškininkys ei, žemės ūkiui ak ualūs nuspa ninimas (= sk is ukų paisymas), nuspa nin u as (= sk is ukų paisiklis). Reikšmingas žingsnis no minan nag inėjamo modelio edinius ženg as engian ečiąjį Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimą (DLKŽ3 1993), p ie ku io daug p isidėjo e minologai. Jame apibend in a šalinimo eikšme a ojamų nu- + -in i edinių be eik ijų dešim mečių aisymo pa i is i DLKŽ2 1972 dė i ediniai nud uskin i, nudujin i, nukenksmin i, nu iebalin- i, nusakin i, nu andenin i bu o pašalin i. Išmes as i jau nuo DLKŽ1 1954 bu ęs eiksmažodis nuskausmin i. Nukalkin i palik a, be pakeis a eikšmė: ie oj „pašalin i kalkes“ įdė a „nuba s y i kalkėmis“, aip pa įdė as ap a ia- moje sis emoje ak ualus žodis nu ūgš in i su eikšme „pada y i pe ūgš ų“ (LKŽe an a eikšmė – „pašalin i ūgš is“). Nebeliko i nuo DLKŽ1 1954 bu usio nubuožin i, be jis įga o ki ą pa idalą – pakeis as p iešdėlis, kaip is o izmas įdė a išbuožin i „a im i iš pasi u inčių ūkininkų gamybos p ie- mones i žemę“. Veiksmažodis nuasmenin i is dėl o palik as. Tokia padė is išlaiky a i ėlesniuose popie iniuose i elek oniniuose DLKŽ leidimuose, aigi galima saky i, kad ečiasis leidimas bu o lem ingiausias. Ap a iami nu- + -in i (-inimas) ediniai adosi specialiojoje a osenoje. Ž algan is po senuosius e minų žodynus ma y i i aisy ojų, egis, so ie - mečiu neminė ų edinių, p z.: nudumblinimas ( us. отмучивание) „dumb- linių dalelių nusodinimas“ MTŽ 1960 ( edinys y a i GFGTŽ 1956; ChŽ 1960), nuazo inimas (angl. deni a ion) ALKPŽ 1958, nuklijinimas6 ( us. обесклеивание) RLKPŽ 1959, nusluoksninimo plyšiai ( us. трещины отслаивания) GFGTŽ 1956, numiškin i (angl. de o es ) ALKŽŪTŽ 1977. Ap a iami ediniai žodynuose eik i nebū inai pa ieniui, g e a eik a i sinonimų (lie u iškų i nelie u iškų), p z.: deba k – nužie in i, nulup i žie ę ALKŽŪTŽ 1977, disba k – nulup i žie ę, nužie in i ALKŽŪTŽ 1977, de o es – išnaikin i, iški s i miškus, numiškin i ALKŽŪTŽ 1977, deni a- ion – nuazo inimas, deni a imas ALKPŽ 1958, dewa e ing – nu andeni- nimas, dehid acija ALKŽŪTŽ 1977, обезвоживание – dehid a acija, an- dens šalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезвоживание – nu andeninimas, dehid- 6 Į Te minologijos aisymus nedė a, be ais pačiais me ais pasi odžiusioje publikacijoje iena iš ų aisymų bend aau o ių A. Kaulakienė pamini edinius nud umzlinimas, nudumblinimas, nujau inimas, nuklijini- mas, nuo inimas, nu a nalėšinimas, da p ideda i eiksmažodį nukailin i (Kaulakienė 1992: 9). 128 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena a imas RLKMTŽ 1975, обезболивание – nuskausminimas, anes eza imas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – nu iebalinimas, iebalų pašalinimas RLKMTŽ 1975. A k eip inas dėmesys, kad g e a uose pačiuose žody- nuose y a nemažai e minų s aipsnių, ku iuose analogiškose si uacijose nu- + -in i (-inimas) edinių ne eik a, p z.: de olia e – pašalin i lapus ALKŽŪTŽ 1977, deg ease – pašalin i iebalus ALKŽŪTŽ 1977, deho n – pašalin i, nupjau i agus ALKŽŪTŽ 1977, deplume – (nu)peš i plunksnas ALKŽŪTŽ 1977, dewool – pašalin i plaukus ALKPŽ 1958, обезвоживание – dehid a acija, andens šalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезволашивание – plau- kų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – iebalų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обеззоливание – kalkių pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезлесение – miškų iški imas, išnaikinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезлист- вление – lapų pašalinimas, de oliacija RLKŽŪTŽ 1971. Teikimo ne ie- nodumus daba sunku paaiškin i. Beje, senuose e minų žodynuose, ku- iuose galima as i į ai ių nu- + -in i (-inimas) edinių, ka ais ma y i į ašas, kad žodyno e minus pe žiū ėjo LTSR Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Te minologijos komisija, minimos Jono K uo- po i (a ba) K. Gai enio pa a dės. Neaišku, a isada kalbininkai dėl šių edinių p iekaiš a o. Ne jeigu i p iekaiš a o, ikė ina, kad edinius gynė dalyko specialis ai. Vis dėl o ž elgian į ski ingu me u leis us os pačios s i ies e minų žodynus ma y i, kad nu- + -in i (-inimas) edinių žody- nuose palaipsniui mažėjo. Š ai, pa yzdžiui, 1959 m. išleis ame poli ech- nikos e minų žodyne (RLKPŽ 1959) eikiama: обезвоживание – nu an- deninimas, обезволашивание – nuplaukinimas, обезгаживание – degaza i- mas, nudujinimas, обезжиривание – nu iebinimas, обеззоливание – nukal- kinimas, обез углероживание – nuanglinimas, обесклеивание – nuklijinimas, a i inimas, обескремнивание – nusilicinimas, обеспыливание – nudulkini- mas, обессеривание – nusie inimas, desul u iza imas. Po ke i čio amžiaus leis ame poli echnikos e minų žodyne (RLKPŽ 1984) o pa ies ipo u- siškų e minų da daugiau, be lie u iški a i ikmenys pakeis i pagal kalbos no min ojų pas abas: обезвоживание – andens šalinimas, dehid a acija, обезвоздушивание – o o šalinimas, обезволашивание – plaukų šalinimas, plikinimas, обезвреживание – da ymas nekenksmingo, обезгаживание – dujų šalinimas, degazacija, обезжелезивание – geležies šalinimas, обезжи- ривание – iebalų šalinimas, обеззоливание – pelenų šalinimas, обезуглеро- живание – anglies šalinimas, обезфторивание – luo o šalinimas, обескле- ивание – klijų šalinimas, обескремнивание – silicio šalinimas, обеспыление, 135Te minologija | 2016 | 23 2 len elė. Ypa ybės šalinimą eiškian ys būd a dinės kilmės ediniai su nelie u iška šaknimi Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nuabso- liu in i suabsoliu in i „Užsib ėžęs nuabsoliu in i XIX amžiuje suab- soliu in as e ybes, Leskai is skelbia k izes į ai io- se gy enimo s i yse <...>.“ (Da bai i dienos, 2003) nuindi i- dualin i suindi idualin i deindi idualizuo i „Žmogaus su echninimas isų pi ma y a jo išdaik- inimas, nuasmeninimas i nuindi idualinimas.“ (A ydas Šlioge is, 1996) „<...> kūnas suindi idualina i sukonk e ina sielą, ją p i išdamas p ie gy osios daba ies i jusli- nės a umos <...>.“ (A ydas Šlioge is, 1999) „Me a izikoje žmogus nė a iek deindi iduali- zuo as, socializuo as i anonimiškas kaip moksle.“ (P oblemos, 1996) nukonk e- in i sukonk e in i dekonk e izuo i „Bandymas blogį (a gė į) nu au in i, eiškia ban- dymą jį nukonk e in i, . y. mis i ikuo i.“ (Ro- mualdas Ozolas, 2003) „Galima bū ų okią ap akią iš adą sukonk e- in i, pa yzdžiui, ci a a iš neseno ekonomis ų laik- aščio <...>.“ (Knygnešys, 1995) „Pa s y ų sla ų edakcijos u inys pa y ė dalinį is o inių de alių dekonk e iza imo po eikį.“ (Da ius Ba onas, 2000) numa e- ialin i suma e ialin i suma e ialė i numa e ialė i įma e ialin i dema e ializuo i(s) „Banalūs daik ai, džinsai, suplokš in i, a si nu- ma e ialin i, i aip sus ip in as deko a y umo e ek as.“ (Kauno diena, 2002) „Kad i koks bū ų a ski as kū ėjo požiū is į eligi- ją, kū yba y a eikiama i ki ų ikėjimo, eikiama suma e ialin os ikėjimo aizdinijos.“ (Vik o ija Daujo y ė, 2003) „Vadinasi, pasibaigus ienam die iškojo p ado su- ma e ialėjimo-numa e ialėjimo ciklui, u ės p asidė i naujas ciklas.“ (Mindaugas Tomonis, 1995) „<...> p idėję ju imine a socialine empi ika pa- em ą su okimą i jį sua dę, u ime ezul a ą, ku is negali bū i e balizuo as, juo labiau negali bū i įma e ialin as.“ (7 meno dienos, 2007-07-06) „<...> pasaulyje iskas is labiau i ualėja i de- ma e ializuojasi i iš o a si anda isiškai naujos i ualios nehie a chinės bend uomenės <...>.“ (A - gimimas, 2007-01-19) „Naudojan okias echnologijas namas a si de- ma e ializuojamas.“ (Kauno diena, 1995) 136 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nu ealin i su ealin i de ealizuo i „<...> isais ši ais a ejais e o inė si uacija nu- ea linama i nebė a jau iek s a bu, a d augas bus Ji, a Jis, kadangi akcen uojamas d asinis yšys.“ (Saulius Žukas, 1995) „Ne ik umo akimi ka, su ealinan i pasaulį.“ (Vy au as Ruba ičius, 1997) „Sapnų ealybė y a sukeis a, de ealizuo a, gali- me pa adin i ją poe iška.“ (Laima, 1997) nusak a- lin i susak alin i desak alizuo i „Šiandien Lie u oje yškėja kunigys ės nusak a- linimo endencija.“ (Dieno idis, 1996) „Poezija pasaulį pa e čia au iu, susak alina jį.“ (Š y u ys, 1996) „Tele izija desak alizuoja poli ikos p ocesą i jo eikėjus <...>.“ (Žygin as Pečiulis, 2007) Šalia edinių su nelie u iška šaknimi a si anda i analogiškų edinių su lie u iška šaknimi, pa yzdžiui, po a nusak alin i – susak alin i (plg. desak alizuo i, sak alizuo i) papildoma po a nuš en in i – suš en in i (a). Panašiai g e a mo alizuo i – demo alizuo i a si anda sudo in i – nudo in i (b), o g e a sensibilizuo i – desensibilizuo i p adedama a o i sujau in i, įjau  in i – nujau in i (c), p z.: a) „Mes ma ome, kaip Tomo Ak iniečio iloso ijoje yks a da paslėp a, ačiau aiškiai nujaučiama pasaulio desak alizacija, jo nuš en inimas i nudie i- nimas, naujaisiais amžiais i ęs pama ine žmogaus san ykių su pasauliu no - ma“ (A ydas Šlioge is, 1996); „<...> Lie u os a do suš en inimą laikau nepap as ai s a biu lie u ybės išlaikymo i s ip inimo so ie inės okupacijos sąlygomis eiksniu <...>“ (l y as.l 2016-04-13); b) „<...> okia mokykla, iš ku ios iš a y as Die as, nė a neu ali – ji skleidžia be- die ybę i nudo ina jaunimą“ (So e , 2000); „Kosmopoli izmas y a egoizmo mo aliza imo bandymas, bandymas amo- alumą sudo in i pe jo ideologiza imą“ (Kul ū os ba ai, 1997); „Do o ės p incipų paneigimas žudo kū ybą i u i demo alizuojančios į akos isai au ai“ (Juozas Keliuo is, 1997); c) „<...> eikia k eip is į kojų ligų specialis ą a de ma ologą, ku is, nujau i- nęs s i į, pašalins įaugusį nago kampą“ (Cosmopoli an, 2004); „<...> negalima pami š i anks esniųjų ale genų, jų eikia eng i isą gy eni- mą, nes sa aiminio nusijau inimo (desensibilizacijos) ikimybė labai maža“ (Ca i as, 1996); „Pi mąka pa ekę į o ganizmą ale genai da nesukelia ligos, be o ganizmą įjau ina, sensibilizuoja (ale gizuoja), . y. p adeda gamin i an ikūnų“ (S eika a, 1995); 137Te minologija | 2016 | 23 „<...> kūno aizdo o ma imasis y a senso inių laukų sujau inimo pada- inys; juos sujau ina onacijos me u skleidžiamos akus inės bangos“ (Psi- chologija, 2002). Pagal ą pa į modelį pasida oma i daik a a dinės kilmės edinių, pa- yzdžiui, numi in i – sumi in i (plg. demi ologizuo i, mi ologizuo i): „Is o iog a ija iškyla kaip mi o numi inimo i poe inės išmonės demaska- imo, a sky imo nuo ik o ės į ankis“ (A ūnas S e diolas, 1996); „<...> Lie u os is o ija y a sumi in a i pe dėm oman izuo a, daugelio lie u ių pasąmonėje glūdi didžia als ybiškumo kompleksas“ (Filoso ija i socio- logija, 1997); „Is o inių į ykių demi olog iza imo p ocesas sąlygoja acionalesnį požiū į į is o iją <...>“ (Valen inas B andišauskas, 1995). Įdomu ai, kad am pačiam eikalui da pasida oma i sumi ologin i, numi ologin i, išmi ologin i: „Ne iš ši os Plia e ių šakos, o iš ki os kilusi Emilija Plia e y ė, gal kiek i su- mi ologin a, žinoma kaip 1831 m. sukilimo daly ė, adinasi, poli inė eikė- ja“ (Meilė Lukšienė, 2000); <...> jis nuoši džiai ikėjo, kad Naujasis Tes amen as pilnas mi ologinių į aiz- džių i odėl p i aląs bū i numi olog in as“ (Česlo as Ka aliauskas, 1998); „Dėl o daba inės li e a ū os neigian ysis pa osas iš dalies y a nulem as pa- s angų išmi olog in i isuomenės gy enimą <...>“ (Vy au as Ruba ičius, 1997). Ka ais ne isai aišku, a nelie u išką šaknį u in ys nu- + -in i (-inimas) ediniai y a daik a a dinės a būd a dinės kilmės, nes edinyje ka- mienas dezin eg uojamas11. Pa yzdžiui, pasida y ą naujada ą nue o in i galbū pe da ybos pakopas galima sie i i su e o ika, i su e o inis, e o iš- kas („pašalin i e o ikos požymius“, „pada y i, kad nebū ų e o inis, e o iš- kas“), nukomunis in i gali u ė i da ybinių yšių su komunis as, komunizmas, komunis inis, komunis iškas (daugiau pa yzdžių i mik osis emų ž . 3 len- elėje). Ne i esan da ybiniams yšiams su daik a a džiais čia is iek ma y i ypa ybės šalinimo eikšmė, ik a ypa ybė kyla iš daik a a džio, su juo siejama. Ka u ma y i, kad g e a unkcionuoja dee o izuo i, dekomuni- zuo i. Visų minė ų de- i nu- analogijų adimasis odo, kad dėl susida an- čių nelie u iškų žodžių opozicinių po ų (su de- i be šio p iešdėlio) lie- u ių kalbos p iešdėlių sis ema pa i ia spaudimą aip pa u ė i analogiškas po as, i ai ka ais ealizuojama nu- i su- opozicija. 11 Dėl dezin eg acijos ž . U bu is 1978: 125–128, 198–208. 138 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena 3 len elė. Ypa ybės šalinimą eiškian ys daik a dinės a ba būd a dinės kilmės ediniai su nelie u iška šaknimi Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nue o in i sue o in i dee o izuo i „Įsi aizduo a i pasisa in a in elek ualo eisė nue o in i au ą eiškia jo bandymą iš naujo pab ėž i sa o kaip au os skais ybės saugo ojo o- lės s a bą.“ (Kul ū os ba ai, 1997) „<...> mano he ojė „Dosono užu ekyje“ bu o seksuali, sue o in a...“ (l y as.l 2012-01-20) „<...) aki aizdus polinkis dee o izuo i Ašenbacho i Tadzio san ykius pasinaudojan sug įžimais į p aei į <...>.“ (7 meno dienos, 2005-03-04) nukomunis in i sukomunis in i dekomunizuo i „Tuo labiau kad, ko ge o, čia y a ik ai ienas didelės Lie u os isuomenės nukomunis ini- mo p oblemos epizodas, i eikė ų čia komplek- siškai sp ęs i ši uos klausimus.“ (LRS, 1991) „Vadinasi, slap ą lik ida imo ope aciją engė ik pa ys aukščiausi sukomunis in o saugumo depa amen o pa eigūnai.“ (Lie u os aidas, 1997) „Mes galime ap i pi mąja dekomunizuoja- ma šalimi <...>.“ (Vy au as Landsbe gis, 2000) nupoli in i supoli in i įpoli in i išpoli in i depoli izuo i „<...> ilgas adis inio ežimo už ukimas dalį isuomenės spėjo nupoli in i, nus um i nuo domėjimosi als ybės eikalais <...>“ (Filoso ija i sociologija, 1995) „Ko sako sociologinė li e a ū os in e p e acija, o uo me u da ypa ingai supoli in a i suideo- login a, Mykolaičiui bu o isai s e ima.“ (Meilė Lukšienė, 2000) „Ne egioniniai, sube niniai judesiai, kaip, a kim, bandymai įpoli in i žemaičių sąjūdį - jie i gi gali bū i in e p e uo i, kaip sa yje u in ys p o incijos žmonių in e esų k ū į.“ (be na dinai. l 2008-04-17) „<...> eu opinio apa umo kū imą neiš engia- mai lydi sub ilus Eu opos au ų išpoli inimas i dekons a imas.“ (l y as.l 2016-01-19) „P isidengus mokyklos depoli iza imu, ikdomas pa io inis jaunimo ugdymas.“ (Zigmas Zinke ičius, 1999) 139Te minologija | 2016 | 23 Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nu eligin i su eligin i nu eligė i de eligizuo i „Die o ie ą daugelio šiuolaikinių žmonių są- monėje užima echnika. Be i pa i eligija neiš- engė desak alizuojančio, nu eliginančio aiš- kinimo.“ (Filoso ija i sociologija, 1996) „Ne el ui Indijos iloso inės sis emos, gims- ančios iš ilgaamžės mi ologinės adicijos, aip g ei su eliginamos, susilieja su senosiom i- kėjimo s o ėm a ba pagimdo naujas ėkmes.“ (Romualdas Ozolas, 1997) „Sekulia izmas sa o uož u nė a iesiaeigis nu- eligėjimas, be p ieš a ingas yksmas, kaip kaska labiau aiškėja, pa i ian is k izę, išsemian is sa o galimybes.“ (Filoso ija i sociologija, 1996) „Gy ename laikus, kai isuomenė b angiai moka už anks esnę de elig izaciją, nuš en ėji- mą, ikėjimo a me imą.“ (Sigi as Geda, 1999) nu oman in i su oman in i de oman izuo i „Pomode nis inei epochai būdingas pa ologinės asmenybės nu oman inimas, be aip pa i isiškas žmogaus galių - des uk y ių i ku ian- čių, ge ų i blogų - išsilais inimas, ealiza imas mene.“ (Mokykla, 1996) „<...> V. Mykolai is-Pu inas y a ge okai k i iš- kesnis lie u ių li e a ū os isuo inio su oman i- nimo požiū iu.“ (Li uanis ica, 2003) „Pasuk a de oman iza imo, ne meilės de- sak aliza imo, nu ainika imo keliu.“ (Dieno idis, 1995) Pe ž elgus DLKT i l y as.l šal inius ma y i, kad daba inėje a ose- noje y a palygin i nemaža į ai o ė daik a a dinės kilmės nu- + -in i (-inimas) edinių, eiškiančių ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šalinimą. Vieni jų a ojami gana plačiai (dažnumo duomenys bus pa eikiami ėliau), ki i – labai siau ai. Pap as ai da omi ieni pagal ki us, ka ais išplė ojan nemažas mik osis emas. Pa yzdžiui, u ime jau įp as ą DLKŽ kodi ikuo ą žodžių mik osis emą e ė, e in i, į e in i, nu e in i, nu e ė i, de al uo i (kaip anksčiau minė a, nu e ė i DLKŽ neįdė a, be šioje sis emoje žodis bū inas (LKŽe y a)). Tikė ina, kad eikian šiai analogijai y a pasida y a panaši labai siau os a osenos mik osis ema eikšmė, eikšmin i, į eikšmin i, su eikšmin i, iš eikšmin i, nu- eikšmin i, nu eikšmė i, deseman izuo i, p z.: 140 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena „Kiek iena kompona imo igū a, odydama kalbė ojo meis iškumą, s ip ina i eikšmina in o maciją <...>“ (Regina Koženiauskienė, 2001); „Kai liūdesys i despe acija y a kul ū iškai į eikšminami, jie nebe ampa liga, dep esija“ (Vy au as Ka olis, 1996); „Ma su eikšmindami ien jusliškąjį kosmą, so is ai ka u nu eikšmino anks esnės iloso ijos iš yškin ą, be da nuo jusliškojo kosmo nea ski ą, o o- dėl i sup oblemin ą mąs omąjį kosmą <...>“ (P oblemos, 2003); „<...> jei ikėsime aukščiau išdės y ais samp o a imais apie iš- aiškos i eikšmės san ykį, iš- eikšdami g eičiau nu- eikšminame, negu su- eikš- miname a į- eikšminame“ (Da bai i dienos, 1999); „<...> pasakymas dažniausiai būna paniekinan is. O eilė aš yje okios mi olo- gijos kū imas eda į pap asčiausią iesosaką, poe inių p asmių i eikšmių „iš- eikšminimą“ (be na dinai.l 2007-05-16); „<...> dėl šios aplinkybės ka ais gali pe nelyg nu eikšmė i emocinė eli- gijos pusė“ (Gin a as Be esne ičius, 1997); „Taigi i kalnelis y a deseman izuo as, nu eikšmin as kaip mi inis i sak alinis objek as“ (Gied ius Viliūnas, 2001). No s da ybiškai kiek ski ingi ( a p e ė i e in i įmanoma bū ų įž elg- i abipusį da ybos pama a imą, o eikšmė y a aiškiai eiksmažodžio eikš- min i pama inis žodis, nes pe imama p iesaga -m-), e ė i eikšmė y a o pa ies seman inio lauko žodžiai. Į šią g e ą da p idedama i p asmė, p asmin i, įp asmin i, nup asmin i, išp asmin i (a), aip pa esmė, esmin i12, įesmin i, suesmin i, nuesmin i, išesmin i, nuesmė i (b), p z.: a) „<...> ji s opiai kūnijo sa o iziją, be abejo, jis bu o su adęs sapno gabalėlį: dulkę miego, ku i „p asmino“ jo bui į“ (Vik o as Ka ilius, 1996); „Šiuo a eju iš yškėja opozicija a p „anksčiau“ i „daba “: anksčiau es e ika įp asmino ealybę, daba – nup asmina“ (Li e a ū a, 2003); „Š ai kodėl ikėjimą eikė ų laiky i įp asminimo p iešybe; š ai kodėl ikė- jimas y a išp asminimo pliūpsnis“ (A ydas Šlioge is, 1999); b) „Da eikšmingesnis jiems y a minčių, są okų kū imas i sa o linkimų pa eiški- mas gy enime, jomis [sa e] susiku i, esmin i, adinas, – alią suku i“ (Vy- dūnas 2013: 23–24); „<...> nu olina jį „nuo a is o elizmo- omizmo, šių esmingai „esmės“ iloso- ijų, ka u ačiau i nuo pla onizmo, ku is, įsis eigęs idėjų ka aliją anapus, nuesmino pasaulį, daik ų esmes pe keldamas užu jų“ (Respec us Philologi- cus, 2001); „O didžiausias mums, žmonėms, iškel as užda inys y a suesmin i bū į“ (Pe e is Wus as, 2000); „<...> kiek ienas ma ymas i nema ymas, kiek ienas da ymas i neda y- mas, kiek ienas įesminimas i išesminimas, kiek ienas kū imas i naiki- 12 Veiksmažodžio esmin i DLKT nė a, be as as Vydūno pa yzdys. 141Te minologija | 2016 | 23 nimas yks a čia, an kal os ke e os, a p juslumo i an juslumo“ (A ydas Šlioge is, 1999); „Ši aip ž elgian kul as y a nepap as os s a bos gy enimo eiksnys žmogui iš eng i nuesmėjimo i sulėkš ėjimo <...>“ (Vincas Vyčinas, 2001). Pa eik i žodžiai daugiausia andami iloso ijos, li e a ū ologijos i pan. eks uose. Vediniai eikšmin i, p asmin i, esmin i daugiau a ojami su p iešdėliais. Apsk i ai susida o įspūdis, kad okių naujada ų nep iešdėlė- os o mos ka ais pasida omos ėliau nei p iešdėlė os. Ma y i ak y aus i sa aiminio eiksmo opozicija (nu e in i – nu e ė i, nu eikšmin i – nu eikšmė i, nuesmin i – nuesmė i, ne as a ik nup asmė i g e a nup as- min i), aip pa ma y i ypa ybės, u inio su eikimo i šalinimo opozicija. Pas a oji opozicija gaunama p iešinan su-, į- p iešdėlius u inčius e- dinius su ais, ku ie u i p iešdėlius nu-, iš- (su eikšmin i, į eikšmin i – nu eikšmin i, iš eikšmin i; įp asmin i – nup asmin i, išp asmin i; suesmin- i, įesmin i – nuesmin i, išesmin i). No s galima bū ų ikė is opozicijų su- – nu- i į- – iš-, iš pa yzdžių ma y i, kad po os y a sumišusios, pa- yzdžiui, ge ai žinoma opozicija į e in i – nu e in i („<...> esame linkę sa imi abejo i, daugiau sa e nu e iname negu į e iname“ (be - na dinai.l 2008-01-13); „G ožiniame kū inyje yks a pe e inimas, nu- e inimas i į e inimas“ (Li e a ū a, 2003)). LKŽe eiksmažodis iš e in i apa inamas su į e in i „p ipažin i kieno e ę, b angin i, ge b- i“, be i uose šal iniuose iš e in i ne as a. Daba inėje a osenoje y a įp as ų opozicijų su ski ingais p iešdėliais, p z. (žodžiai iš DLKŽ6 2006): sumon uo i – išmon uo i, su uok i – iš uok i, į egis uo i – iš egis uo i, įjung- i – išjung i, čia paminė ina i su au in i – nu au in i; p iešdėliai dedami i opoziciją eiškian ski ingomis šaknimis, p z.: su ankin i – iš e in i, su aupy i – išeik o i, įmi ky i – išdžio in i, sujaudin i – nu amin i. Bu o kodi ikuo os daik a a dinės kilmės eiksmažodžių naujada ų opozicijos įelek in i „su eik i elek os k ū į“ – išelek in i „panaikin i kūno elek os k ū į“, įmagne in i „su eik i magne o sa ybių“ – išmagne in i „panaikin- i magne ines kūno sa ybes“ (DLKŽ6 2006). Kadangi kalboje su-, į- – iš- opozicijų y a nemažai, ma y , laiky a, kad iš- + -in i aiška y a lie u- iškesnė nei nu- + -in i, odėl anksčiau eik as eiksmažodis nubuožin i DLKŽ3 1993 bu o pakeis as į išbuožin i13, no s aisan šalinimo eikšmės 13 P ie okio kei imo galėjo p isidė i i ai, kad usiškas a i ikmuo y a ne su šalinimo eikšmės p iesaga обез- (обес-), o su p iesaga раз- (рас-), ku ia eiškiamas anks esnio eiksmo ezul a o panaikinimas, . y. раску- лачить. Da plg. išmagne inimas – размагничивание, išsanda inimas – разгерметизация (RTŽ 2000). 142 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena nu- + -in i edinius ka ais bu o pa aisomi i iš- + -in i naujada ai, pa- yzdžiui, ie oj išso ie in i siūly a ge iau a o i deso ie izuo i (Rudai ienė 1993: 13), ie oj išpoli in i – depoli izuo i (KK 2003: 84). Pas a asis siūlymas a gumen uo as uo, kad nė a supoli in i, no s iš iesų a osenoje oks žodis jau adosi, p i eikus pasida oma i įpoli in i (ž . 3 len elėje). Beje, medžiagos šalinimo eikšme iš- + -in i pap as ai ne a ojama, be ATTŽ 2001 as a iš a nalėšinimas – „augalinių e šalų iš ilnos šalinimas“ (обе- зрепеивание), iš a nalėšinimo mašina – „mašina augaliniams e šalams iš ilnos šalin i mechaniniu būdu“ (обезрепеивающая машина). Aki aizdu, kad aip pa aisy as nu a nalėšinimas. J. Klima ičius sakė, kad nu a nalė- šinimo mašina skamba anekdo iškai, be eikinio nesiūlė (Klima ičius 1974: 19). P iešdėlio kei imas žodyne a odo keis okai. Ma y , eikėjo ieško i ki ų sp endimų (apib ėž ys aiškiai o ne odo, be gal galėjo bū i iesiog a nalėšų šalinimas, a nalėšų šalinimo mašina). Plg. обезрепеивание – a - nalėšų šalinimas (RLKPŽ 1984). Keis okai a odo i e ka čiais pa a o- jamas išmiškinimas, p z., „Tai y a ne išmiškinimas, ne miško naikini- mas, o nedidelis, a sakingas miško p a e inimas ie omis <...>“ (l y as.l 2016-04-24). Kaip jau bu o minė a, engian DLKŽ3 1993 bu o a sisaky a nemažai šalinimo eikšmės nu- + -in i edinių, ačiau nuasmenin i palik a. Tikė- ina, kad a gumen as palik i šį žodį žodyne bu o as, kad g e a eik a i suasmenin i, įasmenin i, galėjo p isidė i i a gumen as, kad „ne u ime kuo pakeis i okio da inio“ (Paulauskienė 2001: 95), aip pa a ojimo adi- cija14. Tiesa, kai ku ie specialybės kalbos dės y ojai pagal analogiškų e- dinių aisymo modelį pa aiso i nuasmenin i, siūlo a o i junginį pada- y i beasmenį (Kazlauskienė i k . 2010: 62; Bielinskienė i k . 2014: 187), ačiau ikimybė, kad ai gali pa eik i šio jau ilgai eikiamo žodžio a o- seną y a menka, juoba kad žodis a ojamas gana gausiai (ž . 5 len elę), y a e minų žodynuose (p z., nuasmeninimas SŽ 1993, nuasmenin asis p og ama imas ITŽ 1997). Labiau ma y i ki as polinkis – jeigu leidžiama a o i nuasmenin i, ai a o ojų ne engiama a o i i nužmogin i, juoba kad šie žodžiai dažnai būna panašiuose kon eks uose a ba isai g e a (p z., 14 Žodis a o as jau pi mosios nep iklausomybės laikais, p z.: „Kapi alizmas, besiekdamas pelno isomis p iemonėmis, nuasmenino da bą, nuasmenino žmogų i uo pačiu nuasmenino gy enimą“ (Naujoji Romu a, 1937, N . 29–30), „<...> au os kū yba emiasi sąmoningu susibū imu s ip ių asmeny- bių, o ne p i e s ine nuasmenin ų žmonių minia“ (XX amžius, 1939-03-31). 143Te minologija | 2016 | 23 „Su siaubu gal oju apie užda o ipo kolek y ines įs aigas. Jos nužmo- gina, nuasmenina“ (Tė iškės žinios, 1996)). To pa ies seman inio lauko žodžių (jie u i i a p au inius a i ikmenis depe sonalizuo i, dehu- manizuo i) mik osis emos plė ojamos labai panašiai: nuasmenin i, suasme- nin i, įasmenin i, suasmenė i, nuasmenė i i plg. nužmogin i, sužmogin i, įžmogin i, išžmogin i, nužmogė i (ap ik us a osenos pa yzdžius ž . 4 len- elėje). Dalis šių žodžių y a iksuo a i LKŽe. S aipsnyje minė a, kad nužmogin i kalbininkų bu o aisoma, be kai ku iuose pa a imų leidiniuo- se galima as i, kad nužmogė i15 nepeikiama (KK 2003: 137), g e inama su nu aus i, nu au ė i. Jeigu galima nužmogė i, ai galima i nužmogin i. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Kalbos konsul acijų bankas jau da- ba sako, kad abu žodžiai galimi, emiasi Bend inės lie u ių kalbos žodynu (BLKŽ), ačiau šiame žodyne aidė N nepaskelb a, ie žodžiai ik į auk- i į an aš yną, ku is da bus edaguojamas. Į BLKŽ an aš yną į auk i i su asmenimis siejami žodžiai nuka alikin i, nuk ikščionin i (abu y a LKŽe). No s i nė a gausi, a osena odo, kad p i eikus da omos žodžių g upės: nuk ikščionin i, suk ikščionin i, įk ikščionin i, suk ikščionė i, nu- k ikščionė i. LKŽe iksuojama nuka alikė i, suka alikė i, be i uose šal i- niuose as a ik nuka alikin i, suka alikin i (ž . 4 len elėje). Analogišku būdu a osenoje ka ais pasida oma i ki okių ak y aus i sa aiminio eiksmo opozicijas odančių naujada ų, p z.: nubažny in i – nubažny ė i, nud asin i – nud asė i, nupilie in i – nupilie ė i, nu als ybin i – nu als y- bė i. DLKŽ6 2006 iksuoja sukul ū in i – sukul ū ė i, a osenoje as a i nukul ū in i – nukul ū ė i, pasida oma i įkul ū in i, iškul ū in i. Ak y aus i sa aiminio eiksmo opozicijos ka ais ma y i iek edinių su p iešdėliais su-, iek i su p iešdėliais nu-, be jei šalinimo eikšme pasi enkamas p iešdėlis iš-, sa aiminio eiksmo pap as ai g e a nebūna, pa yzdžiui, gana dažnai a ojama iš als ybin i, be nema y i iš als ybė i. Tiesa, as a ienas ki as pa a ojimas iškul ū in i – iškul ū ė i. LKŽe iksuoja iš au in- i – iš au ė i, iš aus i, be a osenoje as a ik ieną ki ą ka ą pa a o as iš au in i, įp as a nu au in i. Beje, nu au in i – nu au ė i opozicija paska i- na as is i nulie u in i – nulie u ė i (minė ų i ki ų panašių žodžių pa yz- džius aip pa ž . 4 len elėje). 15 Kadangi ie oj nužmogin i bu o siūlomas a p au inis žodis dehumanizuo i, ai ie oj nužmogė i bū a siūly- mų a o i deg aduo i (Balčienė 1979: 15). 144 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena 4 len elė. Ypa ybės a ki o nema e ialaus dalyko šalinimą eiškian ys ediniai Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nuasme- nin i suasmenin i įasmenin i suasmenė i nuasmenė i depe sonali- zuo i „Viename Mieželaičio eilė aš yje nuskamba nuoskauda dėl susidū imo su okiais nuasmenin ais anonimi- niais, neiden i ikuojamais, u inčiais ik a si kodinį pa- adinimą i k . au o i e ais <...>.“ (Li e a ū a, 2001) „<...> in e ne as pa eikė galimybę ku i indi iduali- zuo us p oduk us, siųs i suasmenin as žinu es kie- k ienam a o ojui a ski ai.“ (A ydas Bakanauskas, Vy- au as Liesionis, 2008) „<...> abs ak ūs, neapčiuopiami dalykai – šiuo a eju au os d asia – pe soni ikuojami, įasmeninami kon- k e aus žmogaus, .y. knygnešio, gy enimo is o ija.“ (Nemunas, 2004) „I čia s a biausia, pasak iloso o, ne nuasmenė i ( ai ypač leng a įs igus minioje), o suasmenė i.“ (Dieno idis, 1996) „<...> pi muoju a eju u ime lyg do o inio šal inio pe sonalizaciją, o an uoju - į ai ūs elgesio s anda ai bei s e eo ipai y a depe sonalizuo i, objek y izuo i.“ (P oblemos, 1995) nubažny- in i subažny in i įbažny in i nubažny ė i „Nuo Re o macijos laikų iki pa XIX a. pi mos pusės oks egimos bažnyčios „nubažny inimas” bu o po- pulia us isoje Eu opoje.“ (Da bai i dienos, 2003) „A si anda šiam laiko a piui būdingas b uožas – san- uokos subažny inimas. Bažnyčia p adėjo eglamen- uo i san uokas <...>.“ (So e , 2003) „Jau ka aliaus Mindaugo k ikš u siau ai, o lie u ių isuo iniu k ikš u plačiai lie u ių kalba bu o įbažny- in a.“ (Te minologija, 2003) „Dėl nubažny ėjimo i ikėjimo sus e imėjimo nemaža dalimi kal a ne sekulia izacija, o eikiau pa i Bažnyčia, nemokan i p isi aiky i p ie naujos isuome- nės.“ (Naujasis židinys, 1996) nubuo- žin i subuožin i išbuožin i „Mes ik ai apie S alino eiksmus daug ko nežinojo- me. Mus pasiekusi in o macija: buožių nubuožinimas. Viskas.“ (Galina Daugu ie y ė, 2002) „Mūsų šeima bu o subuožin a, aldžia uždėjo ne- pakeliamas p ie oles.“ (S asė Kiselienė, 2002) „A odė, kad išbuožinimų, ėmimų, kolek y izaci- jos, be il iško da bo kolūkiuose juodi p isiminimai lydės mus isą gy enimą.“ (Dieno idis, 1996) 151Te minologija | 2016 | 23 nukalbin i – „Tau a pamažu nukalbinama. P ie a a b ukamai usų kalbai galima bu o p iešin is. P es ižinei gy enime i bū inai įs aigose anglų kalbai p iešin is nė a kaip: enkiesi pa s.“ (Romualdas Ozolas, 2003) nuka in i – „O aš pažinojau žmonių, ku ie, išsigandę anks y esnių gydy ojų ekomendacijų, bu o pe ėję į ka ą be ko eino, no s labai mėgo ka ą su ko ei- nu, i aip gė ė ą b angų i šleikš ų e zacą d ylika ilgų me ų, i da b angiau mokėjo, nes ka ą nuka in i kainuoja b angiau, nei pa eik i na ū alią.“ (be - na dinai.l 2006-06-21) nuli e a ū in i – „<...> leng ai galime į a dy i kaip būdingas posmode nis i- nio kū inio sa ybes. kaip i eilė aščių ne ien isumą, išcen inę s uk ū ą a aps- k i ai nuli e a ū inimą.“ (Nemunas, 1996) numąs ysin i – „<...> isus nuodijančios i žudančios JAV sukū ė okią „nu- mąs ysinimo“, nujausminimo ideologiją, kad niekas ne e lek uoja ne gi o, ką ma o i išgy ena.“ (be na dinai.l 2007-05-16) nupa adoksin i – „Luhmannas apibūdina eligiją kaip o mų sis emą, ku ią i- suomenė ku ia siekdama „nupa adoksin i pasaulį“.“ (Robe Wu hnow, 1996) nupasaulėžiū in i – „Už a Lie u ių on o bičiuliams galima siūly i a si ibo i nuo isiškos „nepasaulėžiū os“ i kalbė i apie „ ik ąją demok a iją“, ku ioje po- li inė eikla bū ų nupasaulėžiū inama (sumažinama pasaulėžiū os į aka eiklai). Tas „nupasaulėžiū inimas“ u ė ų bū i ne ik kul ū oje, be i ekonomikoje.“ (Dieno idis, 1995) nupaslap in i – „Juk da y a iš isa nebažny inės, neins i ucinės eligijos s i is. A su acionalis iniu nupaslap inimu (An zaube ung)?“ (Filoso ija i socio- logija, 1996) nupaukš in i – „<...> nu odo jau ne konk e ų paukš į, į ku į pe sikūnija mi- usysis, o o mi usiojo esmę i sa imonę išlaikančią ėlę, iesa, pasi odančią paukš elio pa idalu. Šis pa idalas ėlesniais laikais galėjo kiek i ukdy i, ma- y , yko kažkoks izinis p o ė io „nupaukš inimas“ <...>.“ (Gin a as Be- esne ičius, 2004) nu akauskin i – „Ki as sąmoningas R.Rakausko „nu akauskinimas“ - jo- kių me gaičių, nuogų kūnų kul o, s iliaus blikų i blyksnių, žymių i nelabai me ginų po e ų su aiškia g a iška eido o alo linija.“ (Kauno diena, 2001) nusipoe in i – „A i a i p islopin a au oi onija. <...>. Ne gi gana izikingas nusi ainika imas, nusipoe inimas. Dehe oizacija.“ (Dieno idis, 1995) nusmegenin i – „O s o i į a i ą kon on aciją su sis ema nebe u ėjome nei jėgų, nei ikėjimo – čia g ažiai pasida ba o isi nusmegeninimo mechaniz- mai.“ (Valen inas S en ickas, 2008) nužio ulin i – „S iliaus požiū iu pa odijuojamas mai oniškas miško ošimo ap- ašymas – „nužio ulinimas“ <...>.“ (Da bai i dienos, 2003) Sup an ama, okiais da iniais aisyklės gali bū i sąmoningai laužomos sie- kian o iginalumo a pa eikumo (ka ais lyg pasi eisinan kabu ėmis), be iek išplė o as mik osis emas u in ys, iek i okaziniai da iniai ik pa i ina ai, kad nu- + -in i ediniai a osenoje de ac o u i šalinimo eikšmę, eks- o kū ėjai iki, kad skai y ojai juos sup as. Vedinius galima pakeis i žodžių 152 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena junginiais, p ielinksninėmis kons ukcijomis su be, be ne isada išlik ų eiksmo akcen a imas, o i sakinius ka ais ek ų ge okai pe o muluo i. Ta p nekodi ikuo ų nu- + -in i (-inimas) edinių, eiškiančių ypa ybės a ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šalinimą, a osenos dažnumu labiausiai išsiski ia nukenksmin i i nuskausmin i (dažniausi ediniai pa eikiami 5 len elėje16 ( isų ki ų s aipsnyje minė ų nema e ialaus daly- ko šalinimą eiškiančių edinių dažnumas i uose šal iniuose y a mažesnis); DLKT skil yje nu odomas pa a o ų žodžių, įskai an eiksmažodžių o - mas (apima i sudaik a a dėjusius daly ius, nes nė a kaip p og amiškai a ski i), abs ak us su -imas, skaičius, o l y as.l skil yje nu odomas pu- blikacijų, ku ių eks e y a as žodis, skaičius). Da ybiškai juos galima sie i su daik a a džiais kenksmas, skausmas, no s nea mes inas i yšys su būd a džiais kenksmingas, skausmingas (kamienas dezin eg uo as). Be p iešdėlio ediniai pap as ai ne a ojami (LKŽe y a pa eik a), no s ka ais pasi aiko, p z.: „<...> jis iš paskos man eida o i is sakyda o: „B oli, čia daugiau paspausk, čia a leisk ep uką, kad linija „ ib uo ų“, kad bū ų „gy a“, kad „skausmin ų“ (Kauno diena, 1995); „Me as žada, kad aip ilniečiai su aupys šim us alandų spūs yse, o pa eigūnai nesusip a ėlius ke ina skausmin i baudomis“ (l y as.l 2015-08-21). 5 len elė. Dažniausi ypa ybės a ki o nema e ialaus dalyko šalinimą eiškian ys ediniai Nu- + -in i DLKT l y as.l Nu- + -in i DLKT l y as.l nu e in i 1349 1281 nu eikšmin i 29 13 nukenksmin i 557 331 nupilie in i 21 2 nuskausmin i 453 683 numi in i 19 1 nuasmenin i 235 80 nudie in i 18 1 nu au in i 225 70 nup asmin i 16 2 nužmogin i 187 58 nubū in i 13 1 nud asin i 37 6 nubuožin i 10 1 Daugiau panašių edinių, ku iuos bū ų galima sie i su abs akčios eikšmės daik a a džiais, u inčiais p iesagas -smas, -mas, pla esnėje a osenoje nė- a17. Ras i ik labai e i nu eiksmin i, nujausmin i, p z.: „Bu o pažymė as 16 Į len elę ne auk i aiškiai būd a diniai ediniai, isi jie y a e i, apie jų dažnumą jau bu o užsimin a. 17 Ka ais pasida oma edinių iš daik a a džių su p iesaga -mė, pa yzdžiui, nug ėsmin i – „Žmogus kaip bež- džionės šaka - ai labai pablogėjusių gy enimo sąlygų i eikalo jas į eik i e leksijos (g ėsmės į eikimo, ą g ėsmę „nug ėsminan “ sa imi, sa o idinio aš šiluma) pagalba ezul a as“ (Romualdas Ozolas, 1997). 153Te minologija | 2016 | 23 įdomus, poleminis gam os deene gizacijos, jos nu eiksminimo p ocesas plė ojan is Eu opos ci ilizacijai“ (Bal os lankos, 1996); „<...> kiek pe daug akcen uo os laze inės p ojekcijos, kine inė scenog a ija i skai meninis aiz- das. Tačiau ai ik labiau pa yškino absoliu aus nujausminimo i nuas- meninimo įspūdį“ (be na dinai.l 2007-10-17). Čia galima paminė i i u - bū a si ik inai pasida y ą nu iukšmin i, p z.: „<...> u iu labai senų so ie- inių į ašų kolekciją su okiais kū iniais kaip Pi masis Čaiko skio konce as o epijonui. Be jokio nu iukšminimo?“ (7 meno dienos, 2005-12-02). Nukenksmin i opozicijų, egis, ne u i, o su ki ais ediniais pasida oma, pa- yzdžiui, įskausmin i, įjausmin i, į eiksmin i (pas a asis dažniausias), p z.: „Jeigu Žodį su ok ume isi i iš ka o, jei ne as ume jame mūsų p o ą įskausminančių pa adoksų, slap ųjų p asmių, juo ebū ų žmogaus, be ne Die o alia išsaky a“ (Donaldas Kajokas, 2007); „Todėl jis [su okimo ak as] isuome apima ai, kas duo a i kas neduo a (šia p a- sme anscenden iškas). Jis iška i įjausmin as, emocinis“ (P oblemos, 1996); „Iš ies aki aizdu, jog min į į eiksminan i i eiklą apib ėžian i žmogaus pas anga be didesnio pa ojaus gali išsklaidy i pa aikaujančio a na imo liūdesį i į eik i a iamai nebylios kalbos baimę“ (Algiman as Valan iejus, 1997). Bū a siūlymų ie oj nukenksmin i, nuskausmin i a o i a p au inius žodžius pas e izuo i, anes ezuo i, nes „kalboje įsigalėjusių a p au inių žo- džių nė a eikalo keis i sa ais. Ka ais ne no in a sisaky i kokio a p au- inio žodžio, neįmanoma o pada y i, nes lie u iškasis naujada as būna p as esnis už a p au inį a i ikmenį“ (Rudai ienė 1993: 13). Žinoma, daug ku siūly i lie u iški junginiai pada y i nekenksmingą i pašalin i, numal- šin i skausmą. Įdomu ai, kad 1987–1989 m. bu o a lik as y imas i ap- klaus a be eik 100 mokslo s i yje di bančių asmenų (dauguma u ėjo mokslo laipsnius i a dus). Paklaus i, ką a oja, nukenksmin i pasi inko 60 in o man ų, pas e izuo i – 11, o pada y i nekenksmingą – 7. A i inkamai nuskausminimą pasi inko 53 asmenys, anes eziją – 19, anes eza imą – 12, o anes ezacijos nepasi inko nė ienas (lie u iško junginio anke oje nesiū- ly a) (Rudai ienė 1991: 35–36). Daba inių okių apklausų nė a, be u bū nenus eb ume, jei pagal apklausas i oliau y au ų nukenksmin i, nuskaus- min i. Abu žodžiai gi dimi šnekamojoje kalboje, kaip ma y i iš šiam y imui sukaup ų duomenų, jų gausu i daba iniuose ašy iniuose šal iniuose. Nuskausminimas g e a anes ezijos, anes eza imo anksčiau bu o eikiamas kai ku iuose e minų žodynuose (p z., RLKŽŪTŽ 1971; MTŽ 1980, pas a ajame bu o i nujau inimas18 g e a desensibiliza imo). Viena iš p ie- 18 Vie oj nujau in i siūly a šalin i jau umą, da y i nejau ų (Kaulakienė 1992: 9). 154 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena žasčių, palaikan i a osenoje nuskausminimą, y a a, kad pa ogu daly iu iš eikš i ais us apibūdinan į pažyminį, ku is dažnai a ojamas daik a a - diškai (p z., „Tik Skausmo cen e pacien ui gali bū i a lik a in azinė nu- skausminimo p ocedū a. Jos me u nuskausminamieji p epa a ai suleidžiami iesiai į židinį, p o okuojan į skausmą“ (Lie u os y as, 2001), „Nesup an u, kaip ge iau gydys, jeigu isiems ski iami be eik ienodi ais ai „Be alok-Zok“ i „Ca dace“ su aminamaisiais i nuskausmina- maisiais“ (Filomena Tauny ė, 2004)). Nuskausminimas y a s eika os kon eks o žodis, o nukenksminimas a ojamas į ai iuose kon eks uose, e ka čiais pasida oma i iš es inių žodžių (p z., „Jei jūsų au omobilyje y a deginių nukenksmin u as, negalima pil i benzino su š ino p ie- maiša, nes po kelių ūks ančių kilome ų nukenksmin u as užaks“ (Mokslas i echnika, 1995)). Iš DLKT ma y i, kad a osenoje nukenks- minama y a aplinka, di a, e šalai, mik oo ganizmai, d abužiai, k o iniai, ginklai, asmenys i k . Žodis gana dažnas ka ybos i iešojo saugumo kon eks uose, kalbama apie minų, bombų i ki ų sp ogmenų nukenksmi- nimą. Ka ybos žodynuose anksčiau galima bu o as i, pa yzdžiui, nukenks- minimas (специальная обработка), šaudmenų nukenksminimas (обезвре- живание боеприпасов), nukenksminimo mašina (дегазационная машина) (KTŽ 1993), ėliau a si anda šaudmens iš aisymas „su eikimas šaudmeniui okios būsenos, ku ioje negalimas a si ik inis jo sp ogimas. Iš aisoma į ai- iais būdais – šaudmenys susp ogdinami, išimami už aisai a ba sp ogdikliai, sp ogdikliai nus a omi į saugiklio padė į i k .“ (обезвреживание боепри- паса, ende ing sa e, deac i a ion, neu aliza ion o ammuni ion) (KŽ 1995). Kalbininkų nežiū ė uose žodynuose is iek ma y i nukenksmin i – de use, disa m, deac i a e; nukenksmin i bombą – de use/deac i a e a bomb (ALKTŽ 2004), ka ais p ažiū i i kalbininkai, p z., nukenksmin i – decon amina e, no s ame pačiame žodyne y a pada y i nekenksmingą (miną i pan.) – de- ac i a e; pada y i nekenksmingą – neu alize (LAKKTŽ 2015). Daba iniuo- se edaguo uose žodynuose kenksmingumo šalinimas dažniausiai iš eiš- kiamas žodžių junginiais, p z.: disa m – 1. nu(si)ginkluo i, 2. pada y i nekenksmingą; pe jung i (miną, ginklą) į saugią padė i; iš aisy i (miną); decon- amina e – 1. š a in i; degazuo i; dezak y uo i; deac i a e – 1. dezak y uo i, 2. pada y i nekenksmingą (miną i pan.); deac i a ion – 1. dezak y a imas, 2. da ymas nekenksmingo (minos i pan.); de use – da y i nekenksmingą; šalin i sp ogdiklį; de use a bom – pada y i bombą nekenksmingą (ALKKTŽ 2013). Vis dėl o eikia p ipažin i, kad d ejybinio linksnio eikalaujan i kons ukcija da y i nekenksmingą e minuose y a nepa ogi, daba eikiami 155Te minologija | 2016 | 23 okie e minai, p z.: šaudmens da ymas nekenksmingo (ammuni ion disposal), sp ogmenų i šaudmenų da ymo nekenksmingų a ka (explosi e o dnance disposal p ocedu e) (EKŽ 2008), sp ogs amųjų šaudmenų da ymas nekenks- mingų (explosi e o dnance disposal), sp ogs amųjų šaudmenų da ymo ne- kenksmingų a ejis (explosi e o dnance disposal inciden ), sp ogs amųjų šaud menų da ymo nekenksmingų a ka (explosi e o dnance disposal p ocedu e) (NATO 2006). Žiū in į šiuos e minus nea odo keis a, kodėl a osena neno i a sisaky i nukenksminimo. Kalbininkų da buose užuominų, kad nukenksmin i, nuskausmin i eikė- ų pa eisin i, bū a ne ka ą. Pa yzdžiui, eiksmažodžius nuasmenin i i nukenksmin i Aldona Paulauskienė p iski ia p ie ų, ku ių ne u ime kuo pakeis i (Paulauskienė 2001: 95). Kalbėdama, kad šalinimo eikšmės nu- + -in i edinių modelis menkai de a p ie lie u ių kalbos p iešdėlinės da y- bos no mų, ji ikisi, kad da kele as žodžių p igis, pi miausia nuskausmin- i (Paulauskienė 2004: 262). Sakydama „p igis“, ji, ma y , u i omenyje „kalbininkai leis“, nes p igydy i šį žodį kalboje nė a jokio eikalo, jis jau seniai p igijęs. Jonas Šukys aip pa a sa giai sako, kad „galbū da y ina išim is ik labai pa ankiems, nuola a ojamiems“ žodžiams nukenksmin- i, nuasmenin i (Šukys 2006: 75). Va osena odo, kad no s i kalbininkų peikiami, šalinimo eikšmės nu- + -in i ediniai y a oliau a ojami, jų pasida oma i naujų. No s i nep i- pažin as, de ac o modelis egzis uoja. Kadangi engiamas BLKŽ, jo en- gėjams ikslinga iš naujo į e in i šiuos žodžius. Pi miausia eikė ų a ski - i uos žodžius, ku iais eiškiamas medžiagos a kokio ki o ma e ialaus dalyko šalinimas (nu iebalin i, nugeležin i i pan.). Peikian da ybos mo- delį anksčiau į okius žodžius daugiausia i bu o o ien uojamasi. Šie žodžiai ne u i išplė o ų mik osis emų, pap as ai nė a opozicijas suda ančių žodžių. Taisymo adiciją galima išlaiky i. A ski ai eikė ų žiū ė i į žodžius, ku iais eiškiamas ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šali- nimas. Va osena odo, kad šie žodžiai dažnai u i išplė o as mik osis emas. Ne i p ipažįs an šio modelio žodžių adimąsi dėl ki ų kalbų po eikio, galima s a s y i kai ku ių jų į aukimą į BLKŽ a siž elgian į a osenos polinkius, juoba kad ienas ki as okių žodžių jau daba y a kodi ikuo i a ba bu o kodi ikuo i anksčiau, be kodi ikacija pakeis a. Taisy ojų ne ka ą saky as a gumen as, kad nu- u ė ų eikš i ypa ybės pe i šį, o ne šalinimą, su ap a iamo modelio žodžiais nelabai eikia, skai y ojai a si galė ų bū i klaidinami, be eks o au o iai mano, kad bus sup as i inkamai. Žinoma, daug eikšmės u i kon eks as. Be o, kalboje jau i daba y a 156 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena kodi ikuo ų eiksmažodžių, ku iems as pa s p iešdėlis su eikia p iešingas eikšmes, pa yzdžiui, nudabin i „1. labai g ažiai papuoš i“ i „2. nuim i papuošalus“, nu ainikuo i „1. nuim i ainiką“ i „2. ainikais nukabinė i, papuoš i“ (DLKŽ6 2006). IŠVADOS Šalinimo eikšmės nu- + -in i (-inimas) ediniai p adė i aisy i kalbinin- kų p ieš pusšim į me ų. Te minologas K. Gai enis g eičiausiai bu o pi - masis, ku is a k eipė dėmesį į jų a ojimą o me o spaudoje, eikimą žodynuose i pasiūlė aisy i. Nuo būd a dinio edinio nu iebin i, ku is šiaip kalboje eiškia „pada y i pe iebų“, aisy ojų pe ei a p ie daik a a dinių naujada ų ( okių kaip nu iebalin i) i a gumen uo a, kad anie aip pa e- galė ų eikš i pe i šį. Da buose ka ais apsk i ai peik a okia da yba, nes ji adosi pagal ki ų kalbų pa yzdį (daugiausia usų), pasida y i daik a a - diniai eiksmažodžiai be p iešdėlio pap as ai ne a ojami, odėl da yba laiky a miš iąja (iš ka o p idedamas p iešdėlis nu- i p iesaga -in i). Pi majame Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidime ap a iamo modelio žodžių bu o eikiama os kele as, ačiau į an ąjį leidimą jų bu o į auk- a nemažai, no s ediniai jau bu o p adė i aisy i. Galbū a siž elg a į ai, kad ediniai bu o ne ik papli ę spaudoje, be i eikiami o me o e mi- nų žodynuose. Vis dėl o žodyno no ma oliau bu o ginčijama, kalbinin- kai šių žodžių aisy i nenus ojo i iš ečiojo Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimo be eik isi ediniai bu o pašalin i ( ėlesni leidimai ūpi- mu klausimu nieko nekei ė). Kalbininkų pas angomis palaipsniui edinių bu o a sisakoma i e minų žodynuose, daugiausia eikian junginius su žodžiu šalinimas. Kol bu o ado aujamasi an uoju Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimu, šalinimo eikšmės nu- + -in i ediniai galėjo plis- i, nes laiky asi nuos a os g iež ai ne aisy i o, kas paskelb a žodyne. Kalbininkų publikacijose, paskelb ose da iki ečiojo Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimo pasi odymo, ka ais ma y i neuž ik in umas dėl ap a iamo modelio edinių e inimo. Kalbama, kad ediniai jau leidžia šaknis mokslo e minijoje, kad jie kalbai eikalingi, kad nepa yks a sude- in i kalbininkų i ų edinių a o ojų po eikių. I daba iniuose kalbi- ninkų da buose ka ais a sa giai sakoma, kad kai ku iems nu- + -in i ediniams eik ų da y i išim į, nes nė a kuo jų pa ogiai pakeis i. Dauguma kalbos aisy ojų da buose minė ų šiame s aipsnyje nag inė- jamų edinių y a daik a a dinės kilmės i eiškia am ik o konk e aus dalyko, pap as ai medžiagos, šalinimą. Panag inėjus daba inę a oseną, 157Te minologija | 2016 | 23 emian is Daba inės lie u ių kalbos eks ynu i populia ia naujienų s e ai- ne l y as.l , ma y i, kad kai ku ie anksčiau aisy i ediniai jau gali bū i nebeak ualūs, kai ku ie ebe a ojami. Ka u ma y i, kad daba inėje a - osenoje y a į ai ių ap a iamo modelio edinių, ku ie kalbos aisy ojų da buose neminimi. Jais eiškiamas ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šalinimas. Da ybiškai ieni jų sie ini su būd a džiais, ki i su daik a a džiais, ne e ai galima i abejopa in e p e acija. Jų adimą- si daba jau gali ska in i ne usų kalba, o a p au iniai žodžiai su sandu de-, aip pa ska ina analogijos p incipas, nes kai ku ie nu- + -in i edi- niai u i išplė o as mik osis emas, pagal ku ias ku iamos ki os žodžių mik osis emos. No as os pačios šaknies ediniais iš eikš i am ik o u- inio su eikimo i šalinimo opozicijas gali bū i iena iš s a biausių p ie- žasčių, kodėl p i eikia nu- + -in i naujada ų. P iešinimo modelis ypač mėgs amas iloso ijos, li e a ū ologijos i panašiuose mąs omojo pobūdžio eks uose, ku iuose daug dėmesio ski iama kalbos iš aiškos p iemonių naujumui, neįp as umui. Be o, šiuose i ki uose eks uose ak ualios ak- y aus (nu- + -in i) i sa aiminio (nu + ė i) eiksmo opozicijos, an u a eju nu- odo ne šalinimą, o sa aiminį ne ekimą. Rengian Bend inės lie u ių kalbos žodyną eikia į e in i pusšim į me ų ukusio nu- + -in i edinių aisymo ezul a us i a osenos polinkius. Siekian no mų s abilumo medžiagos šalinimo eikšmės edinių nekodi- ikacija gali bū i išlaikoma, be ypa ybės a ki ų nema e ialių dalykų šali- nimo eikšmės edinius eikė ų e in i a ski ai. Kai ku ių jų kodi ika imas p ia in ų no mą p ie ik o ės. Ypač ge ai no mos i a osenos a o ūkis ma omas iš žodžių nukenksmin i, nuskausmin i i nužmogin i papli imo. ŠALTINIAI ALKKTŽ 2013: Kisinas E. Anglų–lie u ių kalbų ka o echnikos žodynas, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. ALKPŽ 1958: No od o skis A. Anglų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. ALKTŽ 2004: Laugalienė G., Mi onai ė M. Lie u ių–anglų kalbų ka ybos žodynas: ekspe imen inis leidinys, Vilnius: Gene olo J. Žemaičio Lie u os ka o akademija. ALKŽŪTŽ 1977: Anglų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a sak. edak o ė), Vilnius: Mokslas. ATTŽ 2001: Čiukas R., Ka unskis J., Kaulakienė A. i k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas: su okiečių, anglų, p ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija. BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga pe in e ne ą: h p://bkz.lki.l . ChAŽ 1997: Daukšas K., Ba kauskas J., Daukšas V. i k . Chemijos e minų aiškinamasis žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ChŽ 1960: Daukšas K. Chemijos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. 158 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l . DLKŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nės li e a ū os leidykla. DLKŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DLKŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 3-iasis pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. DLKŽ5 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elek oninis) pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DLKŽ6 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 6-asis (3-iasis elek oninis) leid. Vy . ed. S . Keinys, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. EKŽ 2008: Čiočys P. A., Januke ičius J., Jasiulionis E. i k . Enciklopedinis ka ybos žodynas, Vilnius: Gene- olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. FTŽ 2007: Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos e minų žodynas: lie u ių, anglų, p ancūzų, okiečių i usų kalbomis. 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijos i izinės geog a ijos e minų žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. ITŽ 1997: In o ma ika: lie u ių–anglų– usų– okiečių kalbų e minų žodynas. Pa engė Z. Kudi ka i k ., Vil- nius: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as. KTŽ 1993: Rusų–lie u ių i lie u ių– usų kalbų ka ybos e minų žodynėlis. Pa engė A. Sme ona, Vilnius: Vals- ybinis leidybos cen as. KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos žodynas, Vilnius: Lie u os ka o akademija. LAKKTŽ 2015: Kisinas E. Lie u ių–anglų kalbų ka o echnikos žodynas, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkz.l . LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l . MTŽ 1960: Čeičys J. Melio acijos e minų žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. MTŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S. i k . Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. NATO 2006: NATO e minų aiškinamasis žodynas. 3-iasis pa ais. leid. A s. edak o ius J. No gėla, Vilnius: Lie u os Respublikos k aš o apsaugos minis e ijos Gene alinė inspekcija. RLKMTŽ 1975: Mikalajūnas M. Rusų–lie u ių kalbų me eo ologijos e minų žodynas, Vilnius: Min is. RLKPŽ 1959: Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas. Red. kolegijos pi mininkas A. No od o skis, Vil- nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. RLKPŽ 1984: Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklope- dijų edakcija. RLKŽŪTŽ 1971: Anskai is V., Kilas M. Rusų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas, Vilnius: Min is. RTŽ 2000: Gai enis K., Juška G., Kalesinskas V. Radioelek onikos e minų žodynas, Vilnius: Li imo. SŽ 1993: Leona ičius J. Sociologijos žodynas, Vilnius: Academia. Vydūnas 2013: Asmenybė i s eika a. Pa engė R. Palijanskai ė, Kaunas: Vydūno d augija. LITERATŪRA Balašai is A. 1969: Kaip e čiame e minus. – Lie u ių kalbos sekcijos sąsiu inis 10. Te minų kū imo p incipai, 9–10. Balčienė B. 1979: Po kele ių me ų. – Mūsų kalba 3, 14–20. Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimku ė E., Tamošiūnai ė A. 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a - osena. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Būda V. 1973: Ilgai lauk as žodyno leidimas. – Pe galė 7, 161–166. Gai enis K. 1964: Kele as pas abų dėl mokslo eikalų kalbos. – Kalbos kul ū a 7, 26–30. Ge ulai is V., Lukėnas S. 1983: Te minų da ybos s anda izacija i specializacija. – Kalbos kul ū a 44, 26–37. Gi denis A., Rosinas A. 1977: Pas abos „Kalbos p ak ikos pa a imų“ pa aš ėse. – Kul ū os ba ai 11, 69–70. 159Te minologija | 2016 | 23 Kaulakienė A. 1979: P iešdėliniai i p iesaginiai da ybiniai e iniai lie u iškoje poli echnikos e minijoje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 19. Socialinės ling is ikos p oblemos, 143–153. Kaulakienė A. 1988: Te minų da yba pagal analogijos p incipą. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai. A se ija 1, 128–133. Kaulakienė A. 1985: Словообразовательное калькирование как способ образования современных литовских физико-технических терминов. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24. Mokslo kalbos i kul ū os p oblemos, 67–78. Kaulakienė A. 1992: Nud uskin as anduo? – Gim oji kalba 4–5, 9. Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2010: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Kinde ys A. 1982: Kaiš i a numėsin i? – Kalbos kul ū a 43, 47–49. KK 2003: Kalbos konsul acijos. Suda ė A. Kupčinskai ė-Ryklienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Klima ičius J. 1974: A a o inos nužie inimo s aklės? – Mūsų kalba 3, 19. Kniūkš a P. 1980: Dėsningumai, aisyklės i paski i kalbos ak ai. – Kalbos kul ū a 38, 23–37. Kniūkš a P. 1986: Apie „Kalbos kul ū os“ p incipus, me odiką i siūlymų po eikį. – Kalbos kul ū a 51, 12–37. KPP1 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985: Kalbos p ak ikos pa a imai. II pa aisy as i papildy as leidimas. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Labu is V. 1973: Kalbos p ak ikos a amos i slenksčiai. – Kul ū os ba ai 9, 74–75. LKG II 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija ( eiksmažodis i k .). Redaga o K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Mon ilienė A. 1978: „Mais o p ekių“ e imo e minai. – Kalbos kul ū a 34, 37–41. Nemickai ė G., Paulauskienė A. 1984: Pas abos dėl „Mokslo i echnikos“ kalbos. – Mūsų kalba 2, 21–23. Paulauskas J. 1974: Ak ualios leksikos no minimo p oblemos i žodynas. – Kalbos kul ū a 27, 40–49. Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Paulauskienė A. 2004: Teisininkų kalba i bend osios no mos, Vilnius: Jus i ia. Paulauskienė A., Ta ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė a osena, Kaunas: Š iesa. Pi očkinas A. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is. Pupkis A. 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas. Pupkis A., Zinke ičius Z. 1978: P aėjo pusan ų me ų, kai pasi odė „Kalbos p ak ikos pa a imai“. – Mūsų kalba 4, 50–51. Rosinas A. 1971: Ką eiškia nužmogin i žmogų. – Mūsų kalba 4, 14–17. Rudai ienė V. 1991: Apie p iešdėlinių žodžių a ojimą. – Kalbos kul ū a 61, 35–39. Rudai ienė V. 1993: S e imų žodžių a ojimas spaudoje. – Kalbos kul ū a 64, 12–20. Šukys J. 2006: Kalbos kul ū a isiems. Papildy as leidimas, Kaunas: Š iesa. TT 1992: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas. U bu is V. 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas. FROM NURIEBALINIMAS TO NUPRASMINIMAS: CODIFICATION AND USAGE The pape deals wi h de i a i es wi h he p e ix nu- and he su ix -in i (-inimas) which exp ess he elimina ion o some hing (which is indica ed by he oo o he wo d). The e is qui e an old adi ion o co ec ing such de i a i es, bu in spi e o his some o hese de i a i es a e s ill widely used, he e o e he his o y o co ec ion and codi ica ion as well as he cu en si ua ion a e esea ched. The pape shows he opinions o he Li huanian linguis s in ega d o hese de i a i es, he de elopmen o no ms in dic iona ies and o e iews he cu en usage, i s (non-)compliance wi h codi ica ion and poin s ou possible changes in codi ica ion. Abou i y yea s ago Li huanian linguis s s a ed co ec ing de i a i es ha ing he s uc u e o nu- + -in i (-inimas) and meaning he elimina ion o some hing. The 160 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena wo d- o ma ion o such de i a i es was c i icized because i eme ged by he analogy wi h o he languages (mainly Russian). In he i s edi ion o Daba inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Mode n Li huanian) (1954) he e we e e y ew wo ds o ha kind, bu in he second edi ion (1972) hei numbe inc eased qui e a lo in spi e o a emp s o co ec hem. Li huanian linguis s insis ed on co ec ing hem, he e o e nea ly all o such de i a i es we e emo ed om he hi d edi ion o Daba inės lie u ių kalbos žodynas (1993) and in e minological dic iona ies hey we e g adually subs i u ed wi h complex e ms con aining wo d šalinimas (elimina ion). In he pape s o Li huanian linguis s published a ew decades ago one could some- imes see unce ain y abou he e alua ion o his de i a ional model. The e a e some obse a ions ha such de i a i es a e s a ing o become es ablished in he scien i ic e minology and ha hey migh be necessa y o he language. In he cu en wo ks o linguis s he e a e some imes cau ious sugges ions o make an excep ion abou some nu- + -in i (-inimas) de i a i es and o allow hei usage, because he e a e no con enien subs i u es. The majo i y o co ec ed de i a i es a e made om nouns and mean he elimin a ion o a ce ain hing, usually a ma e ial. The esea ch o he cu en usage based on da a om Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (Co pus o he Con empo a y Li huanian Language) and he popula news websi e l y as.l shows ha some o he p e iously co ec ed de i a i es ha e los hei opicali y and some o hem a e s ill being used. A he same ime i can be seen ha he e a e a ious de i a i es o his pa icula de i a ional model which ha e no been men ioned in he wo ks o language s and- a dize s. They exp ess he elimina ion o a cha ac e is ic o o some imma e ial, ab- s ac hing and a e de i ed om adjec i es o nouns. The appea ance o such de i a- i es is p obably caused no by equi alen s in Russian, bu by in e na ional wo ds wi h he p e ix de- as well as he p inciple o analogy, because some o hese de i a i es ha e de eloped mic osys ems, which pa icipa e in he c ea ion o o he mic osys ems. The wish o exp ess he opposi ions be ween acquisi ion and elimina ion o a pa icu- la con en using wo ds wi h he same oo could be one o he main easons o using new nu- + -in i (-inimas) o ma ions. I is necessa y o e alua e he esul s o he co ec ion which las ed abou i y yea s and endencies o he usage o esea ched de i a i es, because cu en ly Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) is being com- piled. In o de o main ain he s abili y o he no m he es ic ion on usage o hese de i a i es can be e ained, bu de i a i es wi h he meaning o elimina ing a cha ac- e is ic o an imma e ial hing ough o be e alua ed sepa a ely. The codi ica ion o some o hese de i a i es would b ing he no m close o he ac ual usage. Gau a 2016-11-21 Al ydas Umb asas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]