Nuo „nuriebalinimo“ iki „nuprasminimo“: teikyba ir vartosena

120 Al ydas Umb asas Von nu e ung bis nuplammung: eikyba i a osena Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena ALVYDAS UMBRASAS Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI WORDŽIAI: Wö e nda yba, schalinimo Bedeu ung, Sp ache no minimas, a osena, klaida S aipsnyje behandel ami o dėlį nui p eesagą -in i (-inimas) denen eiškiamas demme kel en dalyko (jį pa odo šaknis) wenigs ens einige on ihnen u inšalinimas. Tokie ediniai ha schon nemažą aisymo adi ion, jedoch ys ediniai, a osenoje sind gajūs, deshalb nusp ęs a panag inė i aisymo und eikybos his o iją und gegenwä ige padä ü. Siegie wi d zeigen kalbinike s meinungen diese edischen age, no msen wicklung in wö e ynen und umsehen zu we den gegenwä ige a osenü, ih e (ne)de igung mi kodi ika ion, Au me ksamkei zu ich en au mögliche kodi ika ionsände ungen. Ve anlassends e Quelle, aus de man sammeln kann gegenwä ige Wo osensda en, is Vy au as G oßes Uni e si ä s Kompuu e ische Lingu is ikos Zen um zusammenges ell e Gegena liche li auische Sp ache Tex yn (DLKT). E um ass übe 140 Millionen de Wö e , e wando en XX. a. Ende und XXI. a. An angs (maždaug on 1991 m. bis 2008 m.) in e schiedenen Be eichen Tex en ( iek wissenscha lichen, spezialisie en, sowohl de b ei e en Ö en lichkei zu eilende publicis ikoje, g ožinėje li e a u , usw.). Da es e ö en lich en Tex e sind, is zu e wa en, dass sie sind edigie ode zumindes minimal zu behandeln. Dahe wi d in de S udie beschlossen sich au DLKT zu s ü zen, da dieses Da enin kann das du chschni liche gegenwä ige sch i liche Sp achni eau amzes sandū oje zeigen (ande she dieses Jah hunde s zehn ei is Da en da in noch nich ). Gesammel e Da en (insgesam DLKT ge unden übe 80 kümimo Modellens eiksmažodžių ode ih e abs ak ų, de en gesam es Ve b auchszahl is nė a echninių galimybių sužino i bend ą žodžių pa a ojimo skaičių, ačiau übe 3500) spä e noch sugge ei en mi a osena in eine on popula iausių neujien.l d-Websi e ( unde übe 2600 Publika ionen mi aus DLKT ausgewähl en Wo en; kla , dass in eine Publika ion is nich no wendige weise ein Ve b auchs all). S e ainė eikia nuo 2006 m., aigi iš dalies pa odo pas a ųjų dešim ies me- 121Te minology | 2016 | 23 jene In e ne medien sp ache (einige au de Websi e e ö en lich e A ikel sind umged uck aus ande en Medien e ö en lichungen; bei Beda einige Beispiele des A ikels is einges eck und aus ande en Quellen). Ausnu zend DLKT pauseškos Möglichkei en s eb sich de Fo schung zu sammeln wie e schiedi esnių Da en und suchen sowohl seman ischen und (o ) s uk u ischen, sowohl quan i ibischen dėsningum. NORMINIMO RAIDA P ieš pusšim į me ų Kazimie as Gai enis bu o bene pi masis, ku is p akalbo apie uos a ejus, kai „ eiksmažodžių i eiksmažodinių daik a- o den Namen ndėliui nubandoma geben beschend in ą Wo wu s ämmen ma kie es Ma e ialen e nung[…] (Gai enis 1964: 29). Rašydamas me aus apie da ybinių a iksų e minologizaciją jis apgailes a o, kad šalinimo eikš- wissenscha liche P esse in einige de Zei Wö hynus kameko nu iebin i, nu iebinimas. A gumen ie e so: eiksmajodies abs ak es no iebinimas gemach e aus eiksmajodis no iebin i, und le z e is aus būdwa zija iebus. Tokios A en būd a diniam Wi kmažodžiu o gdėlis nupap as ai gib nep iešdėlė a o ma eiškiamo الفعلam pe i šio bedeu ung (plg. nus o in i, nu i š in i, nu ūgš in i, . y. zu machen pe daug (= zu iel) s o ą, i š ą, ūgš ų) ( en pa ). Dahe uhiebin i soll e eik en pada y i pe nelyg iebų, und nich pašalin i adibalus. Ka u K. Gai enis wies da au hin, dass e minen обезжиривание, En e ung a deg easing e imas nu iebalinimu (pagal panašius madingus naujada us nuanglinie ung, nusilicinie ung, nusie igung, nupelenigung und so.) auch zwei win ig (Gai enis 1964: 2930). E schluge e, dass im Besei igungszweck am bes en e wenden Ve bindungen mi dem Wo en e nen (p.g., en e nen sie ą, en e nen asenus) ode , wenn gib , spezius Wi kmaodžius (p.g., nich nuplauken i, abe nuplikin i). Nach ein paa Jah en und An anas Balašai is обезволашивание siūlė e i nich nuplaukigung, und Haukųen e nung, s a in selbs imischen bodens nukenksminimo o geschläße e bie en bodens apshaligung. Ka u e klä e, dass usische обезболивание ne eikia e s i nuskausminimu, nes pagal eiksmažodį apma- in i pada y i nejau ų, apmi usį wi üblichen gesag ungen ligonio apma ina ion o Ope a ion, lokale ode allgemeine apma ina ion, apma inamieji ais ai1 (Balašai is 1969: 910). A gumen ie dami , dass kün ig in eine Sp ache neue ada e gescha en we den nach jene Sp ache Wö ze s da ybos dėsnius, b auch hal y is li auensische Sp ache Wö ze s da ybos polinkių ( enpa ). 1 O iginalale gib kein Ku si und Re inimo. 122 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena Ne ukus edlichen mi numedjiagas ode besonde hei en schließungs bedeu me behandlung ęsė und Albe as Rosinas: Nuomonė, dass solche da iniai (plg.: nuša min i, nu andenin i, nuskausmin i und k .) nep ieš a auja li auens Sp ache Wö e n da ybos däsniem und allen sind beg ei ami, ma y , gib keine neabejo ina. Da ybiniu (syn axiniu) Sich weise sind sie nep iekaiš ingi. Alle dings, bei de Bildung eines neuen Wo es, eichen T eib egeln nich aus; no wendig is zu be ücksich igen an de Elemen e des Wo es lexine Funk ionen (Rosinas 1971: 15). S ellend au K. Gai eniu, e auch behaup e , dass ne ykęs e inys, kad gy ojoje kalboje p iešdėlis nu- būd a diniams eiks- nu iebin i e bale Besei igung in Bedeu ung is kleinodjien gib pe i šio Bedeu ung (nukehin i pada y i pe iel kie ą) ode in einigen Fällen (nuaš in i, nug ažin i) gib ganz und gleich Eigenscha En nahme Bedeu ung, abe eiškia Handlung de S ä ke, In ensi ä und Padines Gegenscha (beno ėdami machen aš ų, g ažų, so ode so aš ino, dass pasida ė neaš us, neg ažus) ( en pa ). „pašalin i plaukus“, nud uskin i „pašalin i d uską“, nužie in i „pašalin i žie- Veiksmažodžius nuplaukin i ę, nukalkin i iš auk i kalkes e auch namense kad gy ojoje kalboje daik a a diniai eiksmažodžiai su nu- u i ki okių madingais und sag , Bedeu ungen (nuauksin i nus a in i goldens a ba, nus a in i nudažy i, nuskied in i p imė y i skied ų), dass, jeigu okiechsischen sp ach eiksmažodis en haup en in usische sp ache e či обезглавить, das da nich bedeu e , dass li auisch e s inas nugal in i, und nich nuks ii gal ą. Glaubend solchen Übe se zungen p incipų, usische Sp ache Wö e (su o dėliu обес-) обессилить soll e übe se zen nujėgin i, und nich paki s i k ä e, unsilpnin i, обесцветить nus a in i, und nich išblukin i, machen bes a į und . . (Rosinas 1971: 1516). Haup liche A. Rosino A ikels Objek Wo nužmogin i (žmogų), de e wende wi d in Bedeu ung a im i žmogiškumą, jedoch, sag au o iaus, könn en eikš i žmogų pada y i žmogiškesnį, p idė i žmogui žmogiškumo. Ans elle dieses Ve bwo s und seines Abs ac s mi Beansp uch -imas wi d o geschlagen zu e wenden in e na ionale Wö e dehumanizuo i, dehumaniza imas, dehumanisie ung, auch g e a pasi elk i ein ande es Wo (su)ba ba in i Menschen ( u ė ų eikš i pada y i ba ba išką, žiau ų), menschlichen (su)ba ba ėjimas (Rosinas 1971: 1417). Aus hie au ge üh en konk e en Beispielen in de e s en Ausgabe des Gegena lichen li auischen Sp achwö e books wu de schon angegeben unspaunmen zu pašalin i skausmą (DLKŽ1 1954). Es wa , zum Beispiel, und nich e wähnen einzuo dnen 1. die pe sönliche Ve an wo ung a immen. 2. i a im pe sönliches Eigenscha en, sa a ankiškumą, nabuožin i kolek i izacijas pe iodā a im i aus buožių, ländliche bu žuazijas, land, um p oduk ionsmi el zu liquidie en sie als klasę, abe eš un ojo Te minologie | 2016 | 23. An ang des Jah zehn s nach den e wähn en A ikeln e schienene zwei e Wö e buch-Ausgabe (DLKŽ2 1972) nich ul a diese Wö e schal en, und en gegen es esa en aiškinimai upu į pa aisy i2 und eingeschuk a nema neue: nud us […]pašalin i saluską, nudujin i paškin i gajas, nukalkes […]paškin i kalks[…], nu iebalin i […]pašalin i 123 e us, nusin i […]nule sakus[…], nu andenmi s Wasse , d än i. P ie spec. Ku z nach dem Wö e buch e ö en lichung eine on seine Redak o iä Kollegie nay a daugumos jų (išsky us nuasmenin i, nubuožin i, nusakin i) p idė a pažyma Wö ze , die pazymė i san umpomi spec. o knyg., eiškiančiomis, dass zwa das ių Jonas Paulauskas kalbėdamas apie žodyno p oblemas sakė, kad jame Wo und keine ausgusios Da bys (a ihm zugesch ieb neįp as a Bedeu ung), abe e wende wi d gewissen Be eichen, ohnein ode bei unpopula ie egeling e en Da bis Übe eins immungen (Paulauskas 1974: 42). Un e ande en Beispielen nenn e und nud uskin i, nudujin i, nuwadenin i und sag , dass, oliau no minan leksiką, ü solch Wö e soll e man annehmba e Übe eins immungen inden ( eneb. Beim Sagen p iim inen Übe eins immnissen ielleich gelæ asi eineinaudischen Ausd ucksmi eln, denn aisy ojų Teichinkiai suchapo mi Wodyno Bedeu ungs eiškinimais. Au g und nukenksmin i, nu iebalin i und e c. Sa zes wody eiškinį u bū de Sp ache kann geschädig we den meh , als aus ne abejojo i Vi as Labu is, sakė, kad ap obuojan ge ai neiš i ą kalbinį T adi ionens p ä hend seine P i imą (Labu is 1973: 75). Dennoch Wodynos A bei wu de gemach und seine No men konn e nich nich ik i a osenen. Obwohl in de zwei e en Daba ischen li auischen Sp ache Wö e no-Ausgabe wu de be ei e a nich wenige be ach ambien Modells Wö ze , in kalbininkų A bei en sie wei e wa en ko igi. Im e s en Sp achp ak ikens a scheinbe ich zu Vo eilio nu edinių gesag wu de, dass besse is ki os Scho nies Wo , eiškian was e was e ekimą (KPP1 1976: 159). Fo mulie Bes immung ü das Wu zelwechsel, jedoch in konk e en Beispielen das Wu zel o nich ände , haup sächlich o geschlagen zu e wenden Wo e bindungen mi de selben Wu zel Wö e n: nud uskin i ( en e nen saluską (-as)), nukenksmin i ( machen nekenksmingą, pas e izuo en), nuplaukin i ( en e nen Haa e), nupelenin i ( human pelenus), nu iebin i, nu iebalin i ( en e nen e us, suliesin i), nu anden ( en e nen, saus zu machen), nužmogin i ( deba izuo i, (su)ba izuin i). Zu einigen diese Ko ek omal-Wö e noch hinzuge üg gewyma di b ., eiškian2 Nušmeni ini 1. die pe sönliche Ve an wo ung a immen. 2. i pe sönliches Eigenscha en a im, supanašin i; nubuoži i kollek i iza ionspe iode en e nen aus buožių P oduk ionsmi el und Land (DLKŽ2 1972). 124 Al ydas Umb asas Von nu iebalisie ung bis nup asminimo: i, dass das eikyba i a osena küns liches Wo . Nu bei denüschewigung s aklės wi d nich gesag , dass besse nich o i, und ko igoma s eng (n. di b . ne a o inas küns liches eikiama žie ės lupamosios, žie ialupės s aklės, žie ialupė3 (KPP1 1976: wo ), 159163). Im Wesen lichen die gleichen Dinge wiede holen und e wa nach einem Jah zehn e schienene zwei e Au lagen-Ausgabe, nu ges ichen das Wo nupelenin i (gal gehal en nich meh ak ualiu), abe hingenommen4 numėsin i ( zu en e nen mėsą, kaiš i) (KPP2 1985: 171176). Wö e ko igie en nich s eng , und mi pažyma besse ielleich deshalb, dass sie leido e wenden anuome inis Daba inės li auesische Sp ache Wö e yns. Einige aisy eu e, obwohl und disku ie en minimo modelio wo e und zusch ieben inėje a osenoje y a šio ipo žodžių i neį auk ų į DLKŽ, be jie isai omis pačiomis eisėmis en galė ų bū i. Pa yzdžiui, nužie in i nė a, be sie zu neno mlichen, jedoch gleichzei ig sag en, dass daba jis gleich so wie und nud uskin i, und e klä en, e inne e, dass y a solche kalbininkų Ve einba ung s eng nich ich en das, was als no ma in heu igen sp achg amma iken und wö e büche n (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 31). Es gab Ansich en, dass die Sp achp axis-Ra schläge DLKŽ o ges ell e Wö ze zu ech s ellend misleiden Ve b auche , dann ihnen unkla ku, wo au sich s ü zen, und o geschlagen wu de, dass bei de Be ei s ellung Emp ehlungen du ch en zu sein gehal enes Regelungs e p ezump ionen: alle ühe en no ma i en Publika ionen in gese z en Sp ach hemen no wendig zu iką a saky a, kad i DLKŽ no mų kei imai „nieku nebu o iešai į o- hal en, bis ö en lich und unan i čijami ih e ydingung nich nachgewiesen (Gi denis, Rosinas: 1977 70). Die diese k idinėjami (Pupkis, Zinke ičius 1978: 51). Ap iamo Modellio edinių aisymo a gumen ei o mulie en e schiedena ig. Meis enweise wide kau au e wegen seman iken und ande e Sp achen Ein luss. Das sieh und aus zu o schon gesag en K. Gai enis, A. Rosino ci a en, da übe sp ache e und ande e Sp ache kul ū ininkai ajgend nich des Vo eilions edinius p iešdėlis bie en Bedeu ung, die nich ausd ücken kann de gewünsch en mi dem Wo zu sagen Beg i e. Das sind imme e s iniai Wö e , denen Vo ällis hinzuge üg nach ande e Sp achen da i s däsnius, Wö e nė a e wende we den a mėse, sie haben nich und es e e T adi ionen in besse e Sp ache Sch i en (Pupkis 1980: 124). Pas ebė as mode3 Teikiniai o geschlagen Jono Klima ičiaus (ž . Klima ičius 1974: 19). Ans elle de Abschie elungsmaschine wu de spä e noch angebo en žie iasku ė (Ge ulai is, Lukėnas 1983: 35). 4 Sp achkul u en wa e schienen ein sepa a e A ikel, in dem e wäg wu de, wie benann wäh end a bei en de Hase und Filius du chge üh e Ope a ion, du ch die en e n we den Fleisches, Fe bals Übe bleibnis und das ganze un e nis Schich nis. S a ojo osenein ehemaligen Wö e n numäsin i, mėzd uo i o geschlagene anbie en kaiš i, g e a wä e kaišiklis, kaišenos, kaišumas, kaišykla und pan. (Kinde ys 1982: 4749). 125Te minologie | 2016 | 23 o maliąją Wo s uk u daugum diese Wö e nich ojami ohne Vo eil lio sis emiškumas: „Tai ne kas ki a, kaip e iniai, a si adę dėl usų kalbos analogijos. Veikian okiai da ybinei analogijai, e iniai dažnai suda omi se ijomis, . y. kalkiuojamas ne a ski as žodis, be am ik as da ybos ipas“ (Kaulakienė 1992: 9). Nu ody as kai ku ių eiksmažodžių, pa yzdžiui, nukalkin i, d ip asmiškumas (Kinde ys 1982: 48). K eip as dėmesys i į (p.z., gib kein Wo des kenksmin i), also sie passen und mi Vo eil nu- <...>: s a dessen ih e b auch zu e wenden Wo e bindungen (Pi očkinas 1990: 70). Misch ioji Da yba wu de als ungeidau ina angesehen: Neįp as a zu de i is eiksmažodžius aus daik a a džių, ügend das zusammengese z e Da ybos o man ą (p iešdělį und p eesagą zusammen). <...> Wenn wä e Geschmawodigkei en *d uskin i, *žie in i, * andenin i5, wä e e s anden, dass Vo dellis ich ig ab e ausch wi d (plg. ilk i abzuzk i, lup i nulup i). Abe sie gib es. Hadinsi, nuzie in i sie inas mi zie e, nud uskin i mi saluska, nu adenin i mi andeniu. Und aus daik a a dnissen eiksmažodžiai mi Vo dälien neda omi. Dahe oblieg, dass nužie in i ha so o anges ell es Vo délį nui P iesagą -in i, doe ende aus daik a a džio eiksmažodį (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 3031). Manchmal ein ach beschimp au a wegen Kuns han igkei : Kadangi Wö e nu andenigung, nu andenin i sind a b iniai, nu andenin ai Fleisch <...> besse pass de Te min nusausin a Flesa (Mon ilienė 1978: 38). Beu eil Ausd ucksmi ellänge: Eines Wo es behagliche als zwei, abe wenn es gemach unge ech , is das zwei besse als eines (Nemickai ė, Paulauskienė 1984: 22). A gue wi d, dass be e emige Wo , als schlech es nukal as sa as (Būda 1973: 164). Uphal en und i oniški bildende A gumen e, zum Beispiel, dass Schi pkla keine Nap ung ode Nuba zdinungspunk (Kinde ys 1982: 49). Ž algan is nach e gangenem Jah hunde ach un o, neun o Jah zehn s kalbinischen Publika ionen manchmal gesehen eine gewisse Unzu eichin um wegen be ach e en Sachen sag , dass bedeu end s anda di iškas und leich anpassba es e schiedenen Gebie en, Modell e schien pa ankus und gajus und nach und nach beginn zu lassen Schöp nis in wissenscha liches S il und Te miniją (Kūkniš a 1980: 29), spä e be ach end Kalbos publika ionen beschend: Kalbinischen Publika ionen ammie en de Wö e e bindung (paš iebalus und.) an kul u ellen Vednissen nich zu iedenkino, 5 LKŽe sind dank zu bescheiden, zu zieh in, zu d üben, dennoch mi de nug zu eine de a igen kul u ellen nu- + -in i (-inimas) edinių. P anas Kniūkš a edinių e in i nesiima i Ve mischung. be o, palaikomas usų kalbos modelio su обез-, naujasis žodžių da ybos Al ydas Umb asas 126 Von nu iebalinimo bis nup asminimo: und kalbininkų eikyba i a osena pa eik i ling is iniai a gumen ai nepa eikė. Jų jaučiamo naujojo po eikio ginamų senųjų aiškos būdų nesiseka glänzlich ha monisie en. Wie bėdas išei en gesuchoma in e na ionaline Wo e: nußmeni i dehumaniesmės sie zuo i, nuskausmin i – anes ezuo i, y a da i degazacija, degazuo i, be iš p oblemos neišscheidig . K odžiu, e olg g um ynes, in denen kalbininkai mi ih em Blickwinkel zwingen abzuschießen aus de Ve eidigung apkas (kad o gdėlis nuneužim e neuen plo en) (Kniūkš a 1986: 33). A noldas Pi očkinas e wende es Modell aisse, zum Beispiel, nuplaukin i (= en e nen Haukus, nuskus i, nuki p i Haukus), nužie in i (= en e nen, nulup i Schie ę), nužmogini dehumanisie en, paue i neum, abe gleichzei ig üg hinzu, dass is dėl o noch soll en die Mi a bei e diese G uppe das s a us de Geschmažodžių in BK [bend inem Sp ach]: zu seh g ih e Sp ache, o b auchen sie iel, oisin endlich mag as si und A gumen , was ih e Sp ache beg ünde . Abe bis das nich ge ich e wi d, soll e die Gesellscha sie e meiden e wenden (Pi očkinas 1990: 70). Angelė Kaulakienė Technikos e minus nuanglinimas ( us. обезуглероживание, ok. Kohlens o en ziehung), nu iebalinimas ( us. обезжиривание, ok. En e ung) und e c. unwe indama neu al zu we nissen zugewiesen, die adek a üsche Da bie ungs hinsich lich und meis adek a üsse seman ikos hinsich lich (Kaulakienė 147 1979: sag ), spä e , dass sie sind une minnie und e ände we den müssen p iim immniais Übe einsmenimis (Kaulakien 1985: 71), e kenn jedoch, dass sie, seiend s any a da iški i leng ai p i aikomi, padėjo a si as i naujam da ybos ipui, ku is pa ankus und pamažu, beginnen nich nu in de Te minologie, sonde n auch in ande en Wissensbe eichen zu lassen. Alle dings könn e diese A o nehmkei eilweise nu ge ech e ig we den lanksčiu s abili ä , da üb igens solche Typ de Da s ellung seman isch kaum ode kann sein mo i ie (Kaulakienė 1988: 132). Angebo en wi d Hinweis zu eine Quelle, in dem lexus s abili ä in e p e ie wi d als unkciell mo i ie , zieliges No menwechseln, s ändiges ge iausiai p isi aiky i p ie isuomenės po eikių i ikslų“ (Pupkis 1980: 24). Taigi, iena e us, ap a iamo modelio žodžiai aisy i, ki a e us, No mens Ve mögen kuo manchmal gal o a übe ih e e o de inglichkei und mögliche Rech e igung. Angesich s zu e schiedenen e ö en lich enen Rich linien Lie u ių kalbos ins i u o e minologai nu- + - edinimasinių nep aleido p o akis kollek i isch be ei ungend Te minologijas ich ungen, die e schienen a ku osios unabhängigemybės beg i en. Nupelenigung, nuplaukigung, nu iebalisie ung, nu iebinigung, nusie igung ma kie als we nisse und s eng p lich e Ve bindungen mi dem Wo (pa)schalinimas (TT 1992). G e a manche ediniai ich en mi nich einem ei- 127Te minologie | 2016 | 23 denie ung (= 1. Wasse (pa)schleie ung; 2. kiniu: nuskausminimas (= anes eza imas, skausmo (pa)šalinimas), nu an- Wasse ausscheidung, Dehi a a ion), En zie e ung (= 1. Schie ės lupimas; 2. Schie ės sku imas). Noch zuge eil o s kininkys ei, landwi scha ui ak ualūs nuspa ninimas (= sk is ukų paisymas), nuspa nin u as (= sk is ukų paisiklis). Reikšmingas Sch i in no minan des be ach e en Modells edinius geseng engian ečiąjį Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimą (DLKŽ3 1993), zum welchem iel beigeb ach e minologi. In ihm beschend i a schalinimo a ojamų nu- + -in i edinių be eik ijų dešim mečių aisymo pa i is i bedeu ung DLKŽ2 1972 dė i ediniai nud uskin i, nudujin i, nukenksmin i, nu iebalin i, nusakin i, nu andenin i wu den en e n . Ausgewo en und schon sei DLKŽ1 1954 gewesenes eiksmažodis nuschausmin i. Nukalkin i gelassen, abe geände Bedeu ung: s a in pašalin i kalkes einge üg nuba s y i kalkėmis, auch einge üg besp ochenem Sys em ak uus Wo nu ūgš in i mi Bedeu ung pada y i pe ūgš ų (LKŽe and a Bedeu ung pašalin ig ūš is). Nebeliko und on DLKŽ1 1954 wa ses nabuožin i, abe e einga e eine ande e pausedalą gewechsel Vo délis, wie his o izmas einge üg e ausbuožin i a zunehmen aus pasi u inenden ūkininkų P oduk ionsmi el und E de. Veiksmajodis nuß e igen dennoch gelick . Tokie Lage behiel sich und spä e e papie lichen und elek onischen DLKŽ Ausgaben, aigi kann man sagen, dass die d i e Ausgabe wa lem ing eich. Ap iami nu- + -in i (-inimas) ediniai adosi specialiojoje a osenoje. Ž algan is nach aluösen Te mins Wo yns gesehen und aisy ojų, egis, so ie mečiu neminė ų edinių, beispielsweise.: nudumblinimas ( us. отмучивание) dumblinių dalelių nusodinimas MTŽ 1960 ( edinys is und GFGTŽ 1956; ChŽijin), nuazo inimas (angl. deni a ion) ALŽKP 1960, nuklimas 19606 ( us. обесклеивание) RLKPŽ 1959, nusloksninimo plyšiai ( us. трещины отслаивания) GFGTŽ 1956, numiškin i (angl. de o es ) ALKŽTŽŪ 1977. Ap a iemi ediniai Wö e büche n lie e n nich unbeding pauschai, g e a gez a und Synonymen (lie u ichs und nich e u ichs), z. B.: deba k nužie in i, nulup i žie ę ALKŽŪTŽ disba k nulup i žie ę, nužie in i ALKŽTŽ 1977, 1977, 1977, de o es išnaikin i, izki s i miškus, numiškin i ALKŽTŽTŽ deni a ion nuž wa e , deni a imas ALŽKP 1958, de nuding, dehyd acija, dehyd acija ALKŽTŽ, dehyd acija dehid ina ion, RLKŽTŽTŽ, RLŽJ dehyd acija dehyd acija, dehyd acija dehid acija, dehyd acija dehid acija dehid acija, dehyd acija dehid acija dehid acija RLKŽTŽTŽTŽ, dehid a dehid acija dehid acija dehid acija dehid acija dehid acija dehid acija, dehid acija dehid acija, dehid acija, dehid acija, dehid acija, dehid acija, dehid acija, dehid acija. mas, nuo inimas, nu a nalėšinimas, da p ideda i eiksmažodį nukailin i (Kaulakienė 1992: 9). 128 Al ydas Umb asas Von nu iebalisie ung bis nup asme imo: a imas eikyba i a osena RLKMTŽ 1975, обезболивание nuschme minisa ion, anes eza ung RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание nu iebalisie ung, e aubung RLKMTŽ 1975. Abweichend da on is , dass jenau den selben Wö e büche n (nu)pe Plunks in denen in analogen Si ua ionen nu- + -in ie ung) ednis nich angegeben is , z. B.: de olia e en e nen blus ALKŽŪTŽ 1977, deg ease en e nen iebalus ALKŽŽŽTŽ 1977, deho n en e nen, nupjau i agus ALKŽTŽŪ 1977, deplume (nu)pe plunks ALKŽTŽ dewool 1958, en e nen Haukuschauknes, dehyd a ion dehyd a ion, RLŽŽTŽ, RLŽTŽ, pluche RLŽTŽTŽTŽ, RLŽTŽK 1971 T o zdem sind die Uns immigkei en je z schwe zu e klä en. By he way, in al en kų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – iebalų pašalinimas Te minen-Wö e büche n, in denen man inden kann e schiedene nu- + -in i (-inimas) edinių, manchmal gesehen Au zeichnung, dass Wodyno e minus pe žiū ėjo LTSR Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Te minologijos komisija, e wähos Jono K uopo und (ode ) K. Gai enio pa a dės. Unkla ku, ob imme Sp acheinig wegen diese edinių wide kich a o. Selbs wenn und gegenkiš a o, zu e wa en, dass edinius gynė dalyko specialis i. T o zdem schlaggend in un e schiedlich Zei leis us de selben s i es Te minen Wö e yns zu sehen, dass nu- + -in i (-ie ung) edinių Wö e ynen allmähliui e inge e. Hie , beispielsweise, 1959 m. ausgegebenen poli echnikos e minen wo odyne (RLKPŽ 1959) o gesehen: обезвоживание nu andenigung, обезволашивание nuplaukie ung, обезгаживание degaza imas, nudujinimas, обезжиривание nu iebinimas, обеззоливание nukalkinimas, обез углероживание nuanglinimas, обесклеивание nuklijinimas, отвирение, обескремнивание nusilicinimas, обеспыливание nudulkinimas, обессеривание nusie inisie ung, des u ulizing. Po ie el Jah hunde sichs Te minen noch meh , abe li auisch Gegenwö e ände n nach de Sp ache No mmin ojs Anme kungen: обезвоживание Wasse en e nung, dehyd a a ion, plikinimas, leis ame poli echnikos e minų žodyne (RLKPŽ 1984) o pa ies ipo u- обезвреживание da ymas nekenksmingo, обезгаживание Gasen e nung, degazacija, обезжелезивание eise ies schalinimas, обезжиривание iebalų обезвоздушивание – o o šalinimas, обезволашивание – plaukų šalinimas, schalinimas, обеззоливание asenų schalinimas, обезугле ange oži ние luo ides schalinimas, обелеск хлор schalinimas, обескремни силиций schalinimas, 135Te minologie | 2016 | 23 Tabelle 2. Ypa ybės šalinimą eiškian ys būd a dinės kilmės ediniai su nelie u iška šaknimi Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nuabso- liu in i soliu in as we hei en, Leskai is skelbia k ises in e schiedenen Lebens Be eichen suabsoliu in i „Užsib ėžęs nuabsoliu in i XIX amžiuje suab- <...>. (Da bai und Tagen, 2003) nuindi isuindi idualis i Homes su echnie ung is o allem sein ausdaikdualis ie en deindi idualizie en inimas, nuch wäh ung und nuindi idualie ung. (A ydas Šlioge is, 1996) <...> de Kö pe suindi idualina und sukonk e ina Seele, sie an anbindenend an lebosios gegenwä igkei und juslineses nahumos <...>. (A ydas Šlioge is, 1999) Me aphysiken Mensch is nich so deindi iduali- zuo as, socializuo as i anonimiškas kaip moksle.“ (P oblemos, 1996) nukonk esukonk e in i ban in i Bandymas badį (a gė į) dekonk e izuo i dymą nu au in i, bedeu e ihn nukonk e in i, . i. mis i ikuo i. (Romualdas Ozolas, 2003) Galima wä e solche ap akiä Schluss das sukonk e isie en, zum Beispiel, Zi a aus neseno ekonomis en Zei ung <...>. (Knygnešys, 1995) Pa s y ų sla ų edak ions inhal e leb e eilliches his o ischen de alien dekonk e izie ungs Ein luss. (Da ius Ba onas, 2000) numa esuma e ialis i Banalūs daik ai, džinsai, suplokš in i, a si (Kauno diena, 2002) einzma e ialis ie en Kad und nu ialin i suma e ialė i ma e ialis i, und so was wä e ein einzelne Küns le ansa z in und ande e Glaubens, eikiama suma e ialin es e s ä k deko a i i ä o gese ialė i e ek . eligiidema e ializie en(s) sie, K ea i is eikiama Glaubensbildiniji. (Vik o ija Daujo y ė, 2003) Dahe , siche n sich eines gö lichen p ado suma e ialisie ungs-numa e ialisie ungszyklus, wi d p asidė i naujas ciklas.“ (Mindaugas Tomonis, 1995) „<...> p idėję ju imine a socialine empi ika pa- ges ü z die Wah nehmung und ihn sua dę, haben wi Resul a , das nich we den kann e balizue , ihm meh kann nich we den eingma e ialisie . (7 kuns ags, 2007-07-06) <...> in de Wel wi d alles imme meh i ualisie und dema e ializie und aus dem en s eh öllig neue i uelle nich hie a chische Gemeinscha en <...>. (Wiede gebo en, 2007-01-19) Bei Geb auch solche Technologien wi d das Haus als dema e ializie . (Kauno diena, 1995) 136 Al ydas Umb asas Von nu iebalisie ung bis nuplammigung: eikyba i a osena Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nu ealin i su ealin i de ealizuo i „<...> isais ši ais a ejais e o inė si uacija nu- ea linama i nebė a jau iek s a bu, a d augas bus Ji, a Jis, kadangi akcen uojamas d asinis yšys.“ (Saulius Žukas, 1995) Ne ik umo akimi ka, su ealinan i Wel . (Vy au as Ruba ičius, 1997) Sapnų eali ä is sukeis a, de ealizuo a, können wi nennen sie poe iška. (Laima, 1997) nosak asusak ali i Šiandien Lie u oje yškėja paue čia au iu, susak alinie ihn. kunigys ės nusak alin i desak alizuo i linimo endencija. (Dieno idis, 1996) Poesija den Wel (Š y u ys, 1996) Tele ision desak alizie e Poli ikp ozess und seinen Ak eu en <...>. (Žygin as Pečiulis, 2007) Neben edischen mi nelie u iška schaknimi e schein und analogoische edinių mi lie u iška schaknimi, beispielsweise Paa nusak alin i susak alin i (plg. desak alizuo i, sak alizuo i) zusä zliches Paa nuš en in i suš en in i (a). Ähnlich g e a mo alizie en demo alizie en e schein sudo in i nudo in i (b), und g e a sensibilizuo i desensibilizuo i beginn ama zu e wenden sujau in i, einjau in i nujau in i (c), beispielsweise. : a) Wi sehen, wie Tomo Ak iniečius Philosophie noch e bo gene, doch deu lich hin ühlba e Desak alisie ung de Wel e olg , seine Nußheiligung und En gö lichung, neuisiais am i žiaisi ene G undno m de Menschenbeziehung mi de Wel (A ydas Šlioge is, 1996); <...> Li huaniens Namens suš en igung lauu unp lich lich wich ige um išlaikymo i s ip inimo so ie inės okupacijos sąlygomis eiksniu <...>“ (l y as.l 2016-04-13); b) „<...> okia mokykla, iš ku ios iš a y as Die as, nė a neu ali – ji skleidžia be- li au ybės die enscha und nudo ina jaunimą (So e , 2000); Kosmopoli ismus is Egoismus Mo alizie ungs Ve such, Ve such Amo ali ä zu sud ücken du ch seine ideologiza igung (Kul ū os ba ai, 1997); Do o ės P inzipien zu leugnen ö e K ea i i ä und ha demo alisie ende Auswi kungen ganz Na ion (Juozas Keliuo is, 1997); c) <...> muss sich an einen Fußk ankhei en Spezialis en ode einen De ma ologen wenden, de , nujau iness Be eich, en e nen wi d in oaugusį nago kampą (Cosmopoli an, 2004); maža (Ca i as, „<...> negalima pami š i anks esniųjų ale genų, jų eikia eng i isą gy eni- mą, nes sa aiminio nusijau inimo (desensibilizacijos) ikimybė labai 1996); Pie s e mal einge e enen O ganismus alle genen noch nich e u sachen K ankhei , abe den O ganismus įjau ina, sensibilizuoja (ale gizuoja), . y. p adeda gamin i an ikūnų“ (S eika a, 1995); 137Te minologie | 2016 | 23 <...> kö pe bildbildung is die Folge de Ve eu le ung senso ische Felde ; sie suchau ina ona ion wäh end ausgeb ei en akus ischen Wellen (Psichologija, 2002). Nach demselben Modellį pasida oma und daik a a dischen U sp ungs edinių, zum Beispiel, genann in i sumi in i (plg. demi ologizuo i, my hologizuo i): His o iog a ija auskusla als mi o namens und poe ischen ausmonės demaska imo, T ennungs on wi k o ės we kzeugis (A ūnas S e diolas, 1996); <...> Li huaniens Geschich e is sumi in a und übe ėm oman izie , iele li auische Pasąmonėje glūdi didžia als ybiškumo komplexas (Filoso ija i sociologija, 1997); His o ischen E eignissen demi olog izauens P ozess bedinge a ionalne e Sich weise in Geschich e <...> (Valen inas B andišauskas, 1995). In e essan is das, dass dem selben Angelegen noch pasida oma und sumi ologin i, numi ologin i, ausmi ologin i: Nich aus diesem Plia e ių Zweige, sonde n aus einem ande en en s and mi ologin a, žinoma kaip 1831 m. sukilimo daly ė, adinasi, poli inė eikė- Emilija Plia e y ė, ielleich e was und suja (Meilė Lukšienė, 2000); […]... e au ich ig glaub e, dass das Neue Tes amen oll is my hologischen Bilde igdžių und deshalb obliga o ąs sein genann in ologas (Česlo as Ka aliauskas, 1998); Du ch das gegenwä ige Li e a u ens nega i an ysis pa osas is zum Teil nulem en bes angų išmi olog in i isuomenės dzī i <...> 1997). Ka ais ne isai aišku, a nelie u išką šaknį u in ys nu- + -in i (-inimas) ediniai y a daik a a dinės a būd a dinės kilmės, nes edinyje ka- (Vy au as Ruba ičius, mienas dezin eg uojamas11. Zum Beispiel, pass eine gescha ene neue ada a nue o in i ielleich du ch das Machenss u e kann e knüp und mi e o ika, und mi e o isch, e o iškas (pašalin i e o ikos znaky, pada y i, aby nebylo e o isches, e o iškas), nukomunis in i kann haben akibine Ve bindungen mi kommunis , kommunismus, kommunis inis, kommunis iškas (meh Beispielen und mik osys emen siehe Tabel 3). Selbs und bei da ieblichen Ve bindungen mi Daik a o zien hie imme noch gesehen Besonde hei en En e nung Bedeu ung, nu die Besonde hei en s eh aus zuo i. Visų minė ų de- i nu- analogijų adimasis odo, kad dėl susida an- Daik a o zien, mi ihm e bunden wi d. Ka u zu sehen, dass g e a unk ionie unk ionie dee o izuo i, dekomuničių nelie u iškų wo ens opozicinių po ų (su dei be dieses o dėlio) li auischen sp ach o dėlių sys em e leidig D uck also auch haben analogiškas paas, und das manchmal ealizie e nui suopozicija. 11 Wegen Desin eg a ion siehe U bu is 1978: 125128, 198208. 138 Al ydas Umb asas Von nu e ung bis nuplammung: eikyba i a osena Tabelle 3. Ypa ybės schalinimą eiškian ys daik a dischen ode būd a dischen U sp ungs ediniai mi Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nelie u iška šaknimi nue o in i sue o in i Įschieno a und passia in a in ellek ualo ech dee o izuo i nue o in i ba ai, 1997) au ü bedeu e sein Ve suchung aus neuem he o zug i sich als nau os schönhei s oles wich ighei . (Kul ū as <...> meine he ojė Dosons hin e u ekyje wa sexuell, sue o in e... (l y as.l 2012-01-20) <...) o endus p opinkis dee o izuo i Ašenbachs und Tadzio Beziehungenens nu zend zu ückkeh ungen in die Ve gangenhei <...>. (7 2005-03-04) kuns ages, nukomunis in i sukomunis in i dekomunisie en g oße li auische Gesellscha Damals meh dass, pe haps, hie is nu eine nokomunis isie ung p oblemas episode, und hie soll e komplexisch diese F agen lösen. (LRS, 1991) Vadinasi, geheimenübe g i sope a ionen o ganisie e nu selbs höchs e o iziä e des sukommunis ischen siche hei sdepa emen s. (Li u os aidas, 1997) Wi können das e s e dekommunisie e Land we den <...>. (Vy au as Landsbe gis, 2000) nupoli in i supoli in i <...> langes adis isches Regimes zu ugung eil on auspoli in i in e essėjimosi s aa ssachen įpoli in i isuomenės spėjo nupoli in i, s oppum i <...> (Filoso ija i depoli izuo i sociologija, 1995) Ko sako sociologische Li e a u in e p e a ion, und zu diese Zei noch besonde lich supoli in a und suideologin a, Mykolaichi wa ganz emima. (Meilė Lukšienė, 2000) „Ne egioniniai, sube niniai judesiai, kaip, a kim, e suche einzpoli isie en un e aičių jie i gi gali bū i in e p e uo i, kaip sa yje u in ys sąjūdį p o incijos žmonių in e esų k ū į. (be na dinai. l 2008-04-17) <...> eu opinio Iden i ä sbildung un e meidlich beglei e sub iles Eu opas Völke auspoli inie ung und dekons a is. (l y as.l 2016-01-19) P isidengus skolos depoli iza imu, ikdomas pa io ische jugendiges ugdymas. (Zigmas Zinke ičius, 1999) 139Te minologie | 2016 | 23 Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai nu eligin i su eligin i Go es Pla z iele nimm Technik. Abe und die Religion selbs nu eliginančio aiškinimo. (Filoso ija i sociologija, mode nenische Menschen sąnu eligė i monėje neišde eligizuo i engė desak alizuojančio, 1996) Ne umsons Indijas philososo ines Sys eme, gebo ens e aus ilgaamžės my hologischen T adi ion, so g ei su eligίζονται, susilieg mi senosiom ikėjimo s o ėm ode gegebdo neue ėkmes. (Romualdas Ozolas, 1997) Sekula ismus seine sei s is nich ge adeiaeigis nu elige ung, abe wide sp achiges wyksum, wie jedesmal meh kla wi d, e lebend k ise, aussiemdend seine Möglichkei en. (Filoso ija i sociologija, 1996) Lebnen wi Zei en, wo Gesellscha ė eue zahl ü ühesnę de elig izaciju, nuš en ėjimą, gelie s ablehnung. (Sigi as Geda, 1999) nu oman in i su oman in i Pomode nis inei epochai pe sönlichkei nu oman inisa ion, abe auch und čių, cha ak e is isch pa ologische de oman izuo i ge ų und badų - ausgilais inimas, ealiza imas mene. isiškas žmogaus galių - des uk y ių i ku ian- (Mokykla, 1996) „<...> V. Mykolai is-Pu inas y a ge okai k i iš- kesnis li auische Li e a u ens uni e seligen su oman imen s Sich weise. (Li uanis ica, 2003) Pasuk a de oman izaie ung, soga Liebe desak alizie ung, nu ainikaie ungs keliu. (Dieno idis, Pe ž elgend DLKT und l y as.l Quellen gesehen, dass de gegenwä igen a osenoje is e gleichs nich ža 1995) e schiedeni o ė daik a a dinės u sp ung nu- + -in i Da en we den o geleg spä e ), ande e seh nauu ai. Gewöhnlich gemach we den eine nach ande en, (-inimas) edinių, eiškiančių ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šalinimą. Vieni jų a ojami gana plačiai (dažnumo manchmal ausdehn oyend nemazs Mic osis emen. Zum Beispiel haben wi schon übliches DLKŽ kodi izie es Wö e mik osys em übe se z , zu bewe en, zu bewe en, he abzuwe en, he abzu es en, de al a i (wie zu o e wähn , nu e ė i DLKŽ neįdė a, abe in diesem Sys em das Wo no wendig (LKŽe)) is ). Es is zu e wa en, dass bei de Wi kung diese Analogie is pasida y a ähn seh engu os a osenes mik osys ems bedeu ung, bedeu min i, ein eikšmin i, su eikšmin i, aus eikšmin i, nu eikšmin i, nu eikšmė i, deseman izuo i, beispielsweise. : 140 Al ydas Umb asas Von nu e ung bis nuplammung: eikyba i a osena Jede Komponie ungs igu , indem sie die Meis e scha des Sp eche s zeig , s ä k und bedeu sch In o ma ionen <...> (Regina Koženiauskienė, 2001); Kann aūdesys und despe a ion sind kul u ū iisch ein eikšminami, sie nich be ampa K ankhei , dep essija (Vy au as Ka olis, 1996); Ma su eikšmindami nu jusliškąjį kosmą, so is ai gleichzei ig nu eikšmino ühe e Philosophie aus yškin ą, abe noch on sensliškojo kosmos nich skil ą, und deshalb und sup oblemin ą mąs omąjį kosmą <...> (P oblemos, 2003); <...> wenn wi glauben obšščiau ausgeleg en Samp a a ungen übe aus- aiškos und Bedeu ungs Beziehung, aus- eikš ing ehe nu- eikšminame, als su- eikšminame ode au - eikšminame (Da bai und Tagen, 1999); <...> sage es meis is paniekinend. Und eilė as lich solche My hologien Scha ung üh in die ein achs e ech sosak, poe ischen Bedeu ungen und Bedeu ungen isch eikšminimą (be na dinai.l 2007-05-16); <...> wegen dieses Ums andes manchmal kann pe nelyg nu eikšmė i emocinė eligijas pusė (Gin a as Be esne ičius, 1997); So is und de Be gnelis deseman izie , ab eikschmink als my hische und sak aline Objek (Gied ius Viliūnas, 2001). Obwohl da ybiisch wie iel un e schiedliche ( a p we und bewe en möglich wä e einblickgi abipusį da ibes un e a a igung, a bedeu ung is deu lich we kmawo ds bedeu ens e mindi, ein e minde, nup asmin i, aus e mindi (a), auch esmė, esmin i12, einesmindi, suesmin i, nuesmin i, ausesmindi, nuesmė i (b), beispielsweise. : a) <...> sie leißig kūnijo seine ision, ohne Zwei el, e wa su adęs min i pama inis žodis, nes pe imama p iesaga -m-), e ė i eikšmė y a o pa ies seman inio lauko žodžiai. Į šią g e ą da p idedama i p asmė, sapno gabalėlį: dulkę spángo, die p asmino sein bui į (Vik o as Ka ilius, 1996); Hie im Fall ausd ück sich Opposi ion zwischen anksčiau und daba : ühe äs e ika einp asmino eali ä , je z nup asmina (Li e a ū a, 2003); Zu diesem Zweck soll e das Glauben als das Gegen eil des Ve s ändnisses angesehen we den; hieß wa um de Glaube is de e klä ungs pliüpsnis (A ydas Šlioge is, 1999); b) Da bedeu ende ü sie is Gedanken, Konzep e und die Aussage ih e Wünsche im Leben, mi ihnen [se e] sichzuscha en, wess im i, adinas, willen zu scha en (Vydūnas 2013: 2324); <...> en holnina ihn nuo a is o elismus- omismus, diesen esminai esmės iloso ijų, zugleich jedoch und on pla onismus, de , einges eigęs idėjų ka aliją anapus, nuesmini die wel , sach en esmes e se zend ü u ihnen (Respec us Philologicus, 2001); Och die g öß e uns, Menschen, e hobene Au gabe is suessmendi Seinį (Pe e is Wus as, 2000); <...> jede sehymas und nich ymas, jede daymas und neda amis, jede eingesminimas und ausesminimas, jede scha enimas und naiki12 Veiksmažodžio esmin i DLKT nich , abe ge unden Vydūno Beispiel. Te minologie | 2016 141 | 23 nimas yks a čia, an kal os ke e os, a p juslumo i an juslumo“ (A ydas Šlioge is, 1999); „Ši aip ž elgian kul as y a nepap as os s a bos gy enimo eiksnys žmogui iš eng i nuesmėjimo i sulėkš ėjimo <...>“ (Vincas Vyčinas, 2001). Pa eik i žodžiai daugiausia andami iloso ijos, li e a ū ologijos i pan. Tex en. Vediniai bedeu min i, p asmin i, esmin i meh e wende mi Vo dälien. Im Allgemeinen en s eh de Eind uck, dass solche neue ada e nep iešdėlė en Fo men manchmal sichida om spä e als o gdėlė en. Ma y i ak i aus und selbs iminio Handlungsopposi ion (nu e in i nu e ė i, nu eikšmin i nu eikšmė i, nuesmin i nuesmė i, ne as a nu nup asmė i g e a nup asmin i), auch gesehen Eigenscha en, Inhal s gewäh ikungs und schalinimo Opposi ion. Le z e Opposi ion wi d e hal en gegeninan su-, übiešdėlius en hal enchen edinen mi denen, die haben P ädėlius nu-, aus- (su eikšmin i, į eikšmin i nu eikšmin i, aus eikšmin i; ein achen i nup asmin i, aus achen i; suesmin i, įesmin i nuesmin i, išesmin i). Wäh end man einen e wa en könn e Opposi ionen mi - nui ein- aus-, aus Beispielen zu sehen, dass Paa e sind sumišusios, beispielsweise gu bekann e Opposi ion zu bewe en abwe en (<...> sind endenz selbe zu zweejoch, meh sel abwe inem als bewe igen (be na dinai.l 2008-01-13); G ožiniame We kem e olg Übe we ung, Abwe ung und Bewe ung (Li e a ū a, 2003)). LKŽe Geschmawdi i auswe e en iden i izie mi zu bewe en p ipažin i kieno we e, b angin i, espb i, abe in i uie en Quellen auswe i en nich inde . Gegenwä ige Wo osene sind übliche Opposi ionen mi un e schiedlichen P ä älzen, z. (žodžiai aus DLKŽ6 2006): summon uo i ausmon ie en, su uok i auszuok i, ein egis ie en aus egis ie en, eins ellen ausschal en, hie e läu und s au in i nu au in i; Vo döllie dedamiend und Opposi ion eiškian un e schiedlichen schaknimis, beispielsweise: su ankin i aus e in i, gespaupi i išeik o i, einmi ky i ausdjio in i, sujaudin i no amin i. Wa en eingelek in i suchik i elek o lad į auselek in i panaikin i elek kö pe i magne ine kö pe eigenscha en (DLKŽ6 2006). Da im alboje mi -, in- isopozi ionen sind nich wenige, ma y , gehal en, dass aus- + -in i aiška is li awiškesnė als nu- + -in i, dahe ühe gesag as eiksmažodis nabuožin i DLKŽ3 1993 wu de geände in ausbuožin i13, obwohl beim ech an des schalinimens 13 Bei solchem wei imo konn e beige eil und das, dass usiški pas is nich mi dem schalinimens bedeu ung p ies обезaga- (обес-), sonde n mi dem p eesaga az- (рас-), de ühe en wi kungs esul a s annulikinimie ung, y welche. Da plg. ausmagne isie ung azmagnichie ung, ausanda igung kodi ikuo os daik a a dinės kilmės eiksmažodžių naujada ų opozicijos ozge me izie ung (RTŽ 2000). k ū į“, įmagne in i „su eik i magne o sa ybių“ – išmagne in i „panaikin- 142 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena nu- + -in i edinen manchmal wu den p lich ig und aus- + -in i neuada ai, beispielsweise s a is ausso ie in i o geschlagene besse zu e wenden 1993: 13), ie oj išpoli in i – depoli izuo i (KK 2003: 84). Pas a asis siūlymas deso ie izio en (Rudai ienė a gumen uo dadu ch, dass es keine supoli in i, obwohl aus a osenoje so Wo schon adosi, bei Beda pasida oma und einpoli in ie en (ž . 3 abelelėje). Üb igens, S o en e nungszweck aus- + -in i wi d no male weise nich e wende , abe ATTŽ 2001 ge unden aus a nalėšinimas augalischen Schads o en aus illnos en e nung (обе- зрепеивание), aus a nalėšinimo mašina mašina p lanzlichem Schads o aus illnos en alin i mechaniniu Me hode (обезрепеивающая машина). Es is o ensich lich, dass so p lich e nu a nalėšinimas. J. Klima ičius sag e, dass nu a nalėšinimo mašina kling anekdo iisch, abe des Sa zes nesiūlė (Klima ičius 1974: 19). Vo eil des Weichens im Wodyne schein keis okai. Ma y , nö igen wa en zu suchen ande e Lösungen (absch eib i s nich deu lich das zeig , abe ielleich konn e sein ein ach a nalėšų en e nung, a nalėšų en e nung maschine). Plg. обезрепеивание a nalėšų schalinimas (RLKPŽ 1984). Keis okai schein und e ka čiais pau eilba is ausmiškinie ung, beispielsweise, Tai is nich ausmiškinie ung, nich boscho e nich ung, und kleinel, e an wo liche boscho p a e igung o enweise <...> (l y as.l 2016-04-24). Wie schon wa e wähn , bei de He s ellung DLKŽ3 1993 wu de au gegeben nich iel de Besei igung Bedeu ungen nu- + -in i edinių, jedoch nußmeni i gelich . Tikėsuasmenin i, einpe soni izie en, konn e ina, kad a gumen as palik i šį žodį žodyne bu o as, kad g e a eik a i beige agen und de A gumen , dass ne u ime was zu e se zen solch eines Da ens (Paulauskienė 2001: 95), sowie Ve b auchs adi ion14. Rech , einige Speziali ä ensp achleh e nach analoge ische edlichen Ko igie ungsmodellì ko igie en und zu nassignie en, bie e zu e wenden Ve bindung zu machen anpe smenì (Kazlauskienė und k . 2010: 62; Bielinskienė und k . 2014: 187), jedoch Wah scheinlichkei , dass dies beein lussen kann dieses schon lange angebo enen Wo es a op og ammie ung ITŽ 1997). Besse gesehen ande es polinkis wenn e laub wi d zu e wenden zu nußbenennen, das is de Ve b auche nich zu seną y a menka, juoba kad žodis a ojamas gana gausiai (ž . 5 len elę), y a e minų žodynuose (p z., nuasmeninimas SŽ 1993, nuasmenin asis e meiden zu e wenden und zu nußmognen, juoba dass diese Wö e o sind in ähnlichen Zusammenhängen ode ganz g e a (pzb., 14 Wo dsp uch benu z schon e s in unabhängigkei zei en, z. B.: Kapi alismus, besiegend den Gewinn mi allen Mi eln, nußbenann e A bei , nußbenann e Menschen und dami gleichzei ig nußbenann e Leben (Naujoji Romu a, N . 29, 193730), ...> die Scha ung des Volkes be uh au dem bewußenden Zusammüssen s a ke Pe sonlichkei en, und nich au eine nußbenann en Menschenmenge (XX am s, 1939-03-31). 143Te minologie | 2016 | 23 „Su siaubu gal oju apie užda o ipo kolek y ines įs aigas. Jos nužmo- gina, nuchsenina (Tė iškės žinios, 1996)). Dasselbe seman ischen Feluko Wö e n (sie haben und in e na ionale Gegens ände depe sonalizie en, dehumanizuie en) mik osys emas en wick ojamas seh ähnlich: nuchmenin i, suasmenin i, įsmenin i, suasmenė i, nuchmenė i und plg. nužmogin i, sužmogin i, įžmogin i, išžmogin i, nužmogė i (ap ik us a enos beispielsweiseus siehe. 4 lennužin i in elėje). Dalis šių žodžių y a iksuo a i LKŽe. S aipsnyje minė a, kad denen die Kalbinis en wa en, abe in einigen Be a nissen publizie zu n aus i, se galima as i, kad nužmogė i15 nepeikiama (KK 2003: 137), g e inama nužmogė i. Wenn möglich nužmogė i, is möglich und nužmogin i. S aa lichens li auische Sp ache Kommissionis Kalbos Konsul a ionsbank schon je z sag , dass beide Wö e galmi, basie Bend inės li auische Sp ache Wo yn (BLKŽ), jedoch in diesem Wö dyne le e ė N nepaskelb a, die Wö e nu au genommen in i aš yną, de noch wi d edagie . In BLKŽ Hei a yną au genommen und mi Pe sonen e bundene Wo e nuka alikin i, nuk ikščionin i (abu is LKŽe). Obwohl und gib es gausi, a osena zeig , dass bei Beda gemach we den Wo g uppen: nuk ikščionin i, suk ikščionin i, įk ikščionin i, suk ikščionė i, nuk ikščionė i. LKŽe ixie nuka alikė i, suka alikė i, abe in eche ue en Quellen ge unden nu nuka alikin i, suka alikin i (ž . 4 abelelėje). Analogišku Weise a osenoje manchmal pasida oma und andokies ak i us und selbs iminisches Wi kmo opposi ionen zeig en neue ada , beispielsweise.: nubažny in i nubažny ė i, nud asin i nud asė i, nupile in i nupile ė i, nues a ybin i nues a ybė i. DLKŽ6 2006 iksuoja sukul ū in i sukul ū ė i, a osenoje as a und nukul ū in i nukul ū ė i, pasida oma und įkul ū in i, skulul ū in i. Ak i us und selbs iminischen Wi kens Opposi ionen manchmal gesehen sowohl edischen mi Vo döllen su-, sowohl und mi Vo döllen nu-, abe wenn schali-m Bedeu ung passenkamas Vo döllis aus-, selbs iminischen Wi kens no male weise g e a nebūna, zum Beispiel, ziemlich o benu z ame auss aa ybin i, abe nich zu sehen auss aa ybė i. Rech , as a ein ande es paue ojim skulul ū in i iškul ū ė i. LKŽe iksuoja aus au i i aus au ė i, aus aus i, abe a osenje ge unden nu eine ande e Mal pa a o aus au i i, üblich n au i i. By he way, n au in i n au ė i opozicija ö de as is und nulie u in i nulie u ė i (minė ų und ande e ähnliche Wo es Beispiele siehe auch. 4 abelel in). 15 Da ans elle nužmogin i wu de o geschlagen das in e na ionale Wo dehumanizuo i, das ans elle nužmogė i gewesen Vo schläge e wenden deg aduo i (Balčienė 1979: 15). 144 Al ydas Umb as Von nu ebalisie ung bis nuplämmend: eikyba i a osena Tabelle 4. Ypa hei en ode eines ande en nich ma e iellen Gegens andes Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai schalinimi eiškian ys ediniai nuasmesuasmenin i Einame Mieželaičio u inčiais nu a si panuosmenė i kodinį pa adinimą i k . au o i e ais <...>. eilė aš yje nuskamba nuoskauda nin i įasmesmenin i wegen de Begegnung (Li e a ū a, 2001) depe sonali-<...> in e ne p äsen ie e die Möglichkei zu Nach ich en an jeden Ve b auche einzeln. (A ydas Bakanauskas, Vy au as mi solchen nuasmenig en anonymisuasmenė i niais, neiden i ikojamais, en wickeln indi idualizie en zuo en P oduk e, zu schicken suasmenin en Liesionis, 2008) <...> abs ak üs, neapčiuopiami Dinge in diesem Fall au os d asia – pe soni ikuojami, įasmeninami kon- k e aus Menschen, .y. knygnešies, Lebensgeschich e. (Nemunas, 2004) Und hie wich igs es, sag Philosophos, nich nuchmenė i (das besonde s leich e s ick im minio), abe suasmenė i. (Dieno idis, 1996) <...> e s em Fall haben wi wie mo o inio Quellen pe sonizie ung, und zwei em - e schiedene Ve hal enss anda ds sowie S e eo ypen sind depe sonalizie en, objek i ie en. (P oblemos, 1995) nubažnysubažny in i Noaus Re o ma ions Zei en bis soga XIX a. e s e Halbe Eu opa. (Da bai i dienos, 2003) A si anda diesem in e einbažny in i so egimos ki chis Zei aum cha ak e is ische B uožas Eheokos <...>. (So e , 2003) Jau ka aliaus Mindaugo k ikš u nubažny inimas wa ponubažny ė i pulia us übe all subažny inimas. Ki che begann zu egulie en Ehen siau ai, und li auischen gesamo iniu k ikš u plačiai lie u ių kalba wa įbažny in a. (Te minologija, 2003) „Dėl nubažny ėjimo i ikėjimo sus e imėjimo nemaža eil schuld a nich sekulia isie ung, und ielmeh selbe Ki che, insolan i an aiky i an die neue Gesellscha obuosubuožin i Wi wi klich übe S alins nės.“ (Naujasis židinys, 1996) Maßnahmen iel ko nich jožin i ausbuožin i me. Uns e eich e In o ma ion: buožių ausbuožinimų, ėmimų, kolek i i izacijos, be il iško da bo kolūkiuose juodi nubuožinimas. Alles. (Galina Daugu ie y ė, 2002) Mūsų Familie wu de subuožin a, e inne ungen lydės nukalbin i Tau a pamažu nukalbinama. P ie a a b ukamai usų Regie ung zdėjo nepakeliamas p ie oles. (S asė Kiselienė, 2002) A odė, dass albai möglich wa wide in is. P es igijene Leben und no wendige weise Ins i u ionen englisch Sp achabgegenin is gib wie: enkiesi selbs . (Romualdas Ozolas, 2003) nuka in i O ich kann ejau Menschen, die, ausgeschande ühy esnių A z es Emp ehlungen, wa en übe ėjä in Ka ee ohne Ko ein, obwohl seh ge iel Ka ee mi Ko ein, und so ankė jene eh n und schleikš ų e zacą zwöl langen Jah e, und noch eue ie paide en, weil Ka ą nuka in i kos e eu e , als geben mus isą gy enimą.“ (Dieno idis, 1996) 151Te minologija | 2016 | 23 na ü lichą. (be na dinai.l 2006-06-21) nuli e a ū in i <...> leich können wi eingab als cha ak e is isches posmode nis ik i ai nuli e a ū inigung. (Nemunas, 1996) numąs ysin i <...> alle gi ijan ende und ödnende JAV ha eine solche numąs ysinimo, nuch sminnis ideologie, dass niemand ne e lek ui soga das, was sieh und e leb . (be na dinai.l 2007-05-16) nupa adoksin i Luhmannas besch eib Religion als o mų sis emą, die Gesellscha e scha nupa adoksin i Wel . (Robe Wu hnow, 1996) nupasaulėžiū in i Už a Lie u ių on o' F eunden kann o geschlagen we den sich on öllische nepasaulėžiū os abzu eichen und eden übe ik ąją demok a iją, in de poli ische Ak i i ä wä e nupasaulėžiū inama nio kū inio sa ybes. kaip i eilė aščių ne ien isumą, išcen inę s uk ū ą a aps- (sumažinama wel ė į akažiū os eiklai). Tasnupasaulėžiū imas soll e nich nu kul u lich, sonde n auch wi scha lich sein. (Dieno idis, 1995) nupaslap in i Juk noch is aus isa nebažny inės, neins i u ionellen Religions s i is. Is mi acionalis ischem nupaslap inem (An zaube ung)? (Filoso ija i sociologija, 1996) nupaukš in i <...> weis schon nich konk e e e Vogels į, in den pe sikūnija mi usysis, und das Ve s o beno es und sa imonę halikan die es wiede , Wah hei , e scheodan die in Vogels elu. Diese Fo m in spä e en Zei en konn e so iel und s ö en, anscheinend wekko i gendkoks physische p o ė io nupaukš inimas <...>. (Gin a as Be esne ičius, 2004) me gine Po ä s mi kla ia g a iška Gesich s o alo Linie. (Kauno diena, 2001) nusipoe in i A i a und p islopin a au oi onija. <...>. Soga ziemlich iskan es unswainisie en, unsipoe isie ung. Dehe oisie ung. (Dieno idis, 1995) desmegeni ie en O s o i in o ni ą kon on a ion mi Sys em nebe u ig en wede jägų, noch glaubens hie schöne paschau e alle desmegenie ungs Mechanismen. (Valen inas S en ickas, 2008) nužio ulin i S iliaus Sich weise pa odisie e mai oniškas miško ošimo Besch eibung nužio ulinimas <...>. (Da bai und ages, 2003) Ve s anden, solchen da iniais Regeln können sein bewuss lich b achend hinsich lich O iginali ä ode Pächlichkei (ka eils wie pasi eisinan kabu e n), abe sowohl e wei e es Mik osis emes u in ys, sowohl und okaziniai da iniai nu bes ä igen das, dass nu- + -in i ediniai a osenoje de nu akauskin i – „Ki as sąmoningas R.Rakausko „nu akauskinimas“ - jo- kių me gaičių, nuogų kūnų kul o, s iliaus blikų i blyksnių, žymių i nelabai ac o Besei igungssinn ha , Tex e s elle glauben, dass sie Lesi ojai e s ehen wi d. Vedinien können e se z Wö ze 152 Al ydas Umb asas Von nu iebalisie ung bis nup asminung: am meis en he auss eh eikyba i a osena junginiais, p ielinksninėmis kons ukcijomis su be, be ne isada išlik ų eiksmo akcen a imas, o i sakinius ka ais ek ų ge okai pe o muluo i. Ta p nekodi ikuo ų nu- + -in i (-inimas) edinių, eiškiančių ypa ybės a ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šalinimą, a osenos dažnumu nukenksmin i und nuschausmin i (dažniausi ediniai we den 5 abelelėje16 (allų ki ų s aipsnyje minė ų nema e ialaus dalyko šalinimą eiškiančių edinių häu igkei in i ußen Quellen is ge inge ); DLKT schil enein angegeben pa a o e Wö e , einschließlich eiksmažodžių Fo men (apima und sudaik a a dėjusius daly ius, denn gib wie p og ammamich ig ge enn ), abs ak us mi -im, Zahl, und l y as.l schil enein angegeben Publika ionen, de en Tex ens is das Wo , Zahl). Die biisch sie können binde mi Dich a o zien kenksmas, Schme z, obwohl nich mes ina und Ve bindung mi Adjek o zien kenksmingas, Schme migas (kamienas desin eg uo ). Ohne Vo eil ediniai no male weise nich ojami (LKŽe is gegebene ), obwohl manchmal o komm , z. <...> e aus paschas mi eidau e und imme sag e: B oli, hie meh pass usk, hie ausleisk ep uką, dass Linie ib uo ų, dass wä e leb a, dass skausmin ų (Kauno-Tag, 1995); Me as e sp ich , dass so ilniečiai zu spa en hunde e S unden spūs ise, und Beam e nich usip a ėlius beabsich igen Schme min i mi Gelds a en (l y as.l 2015-08-21). Tabelle 5. Häu igs e Eigenscha en ode eines ande en nich ma e ialischen Gegens andes schließung eiškian ys ediniai Nu- + -in i DLKT l y as.l Nu- + -in i DLKT l y as.l nu e in i 1349 1281 nu eikšmin i 29 13 nukenksmin i 557 331 nupilie in i 21 2 nuskausmin i 453 683 225 genann in i 19 1 nußmenin i 235 80 nudee in i 18 1 nu au in i 70 nup asmin i 16 2 nud asin i 6 nabuožin i 10 1 37 nužmogin i 187 58 nubū in i 13 1 Daugiau panašių edinių, ku iuos bū ų galima sie i su abs akčios eikšmės daik a o zien, beinhal enden P äsenagas -smas, -mas, b ei nėje a osenoje gib 17. Ras i nu seh sel en nuweiksmin i, nujausmin i, beispielsweise.: Bu o ma kie 16 Į len elę ne auk i deu lich būd a diniai ediniai, alle sie sind sel en, übe ih e Häu nung wu de schon gezimm . 17 Manchmal pass ens edischen aus daik a o de n mi Zu all -mė, zum Beispiel nug ėsmin i Žmogus als beždžionės kacha - das seh pablegėjusių Lebensbedingungen und muß e sie übe winden Re lexionen (g ėsmės übe windungs, die Ge ah nug ėsminan selbs , seines inne en Ichs Wä ma) Hil e E gebnis (Romualdas Ozolas, 1997). 153Te minology | 2016 | 23 akzen uie e laze ische P ojek ionen, kine ische įdomus, poleminis gam os deene gizacijos, jos nu eiksminimo p ocesas plė ojan is Eu opos ci ilizacijai“ (Bal os lankos, 1996); „<...> kiek pe daug scenog a ie und digi ale Bild. Alle dings es nu meh pa yškino absolu es nuch sminimes und nuasbū zu älligens pasida y ą nu iukšmin i, beispielsweise.: meninimo įspūdį“ (be na dinai.l 2007-10-17). Čia galima paminė i i u - <...> habe seh al e e so ie ische Au zeichnungen Sammlung mi solchen We ken wie Pi masis Tchaiko skio Konze o epijonui. Beim Keine nu iukšminung? (7 kuns agen, 2005-12-02). Nukenksmin i Opposi ionen, schein, ha nich , und mi ande en ediniais pasida om, beispielsweise einzuschwe en, einz ühlmin e, übe weiksmin e (las e es häu igs e ), z. Jeigu das Wo Go es beg ei en wi alle und so o , wenn wi nich inden unse en Ve s and einzuwundnen pa adooks, geheim uigen e lang e, ihm ebū ų des Menschen, abe nich willia aussakkei en (Donaldas Kajokas, 2007); Dahe um ass e [sowokingak ] imme das, was gegeben is und was nich gegeben is (sia sinnme anscenden iisch). E is sogleich und einge ühl , emo ional (P oblemos, 1996); Isches is o ensich lich, dass den Gedanken übe weckminende und Ak i i ä en de inie ende menschliche Bemühung ohne g öße e Ge ah kann ausb ei en pa aikaujan iges Diens ungs liūdesį und übe winden angeblich nebylios Sp achs eesę (Algiman as Valan iejus, 1997). Bu a Vo schlägen s a in nukenksmin i, nuskausmin i zu e wenden in e na ionale Wö e pas e izuo i, anes ezuo i, denn kalboje įsigalėjusių in e na ionalen Wö e n gib kein eikalo keis i sa ais. Manchmal auch um au zu e zich en welches in e na ionale Wo , möglich das zu un, weil li au iškasis naujada as is p as esnis už a p au inį a i ikmenį“ (Rudai ienė 1993: 13). Žinoma, daug wo sugge ie en li au iški junginiai machen nekenksmingą und zu en e nen, numalšin i Schme m. Ve wunde nswe is , dass 19871989. eine Un e suchung du chge üh wu de und be ag as 100 im Be eich Wissenscha a bei enden Pe sonen (die meis en ha en Wissenscha g ade und Namen). F agen, was konsumie , nukenksmin i wähl en 60 in o man ų, pas e isie en 11, und machen nekenksmingą 7. En sp echend unspausmenigung wähl en 53 Pe sonen, anes eziją o anes ezacijos nepasi inko nė ienas (lie u iško junginio anke oje nesiū- ly a) (Rudai ienė 1991: 35–36). Daba inių okių apklausų nė a, be u bū 19, anes eza imą 12, nich übe asb wü den, wenn nach Um agen und wei e hin we au en nukenksmin i, unspausmen. Beide Wö e hö imi schnekamojoje Sp ach, wie gesehen aus diesem Un e suchung angesammel en Da en, ih e Gause und heu igen sch i lichen Quellen. Nususkausnis g e a Anas hesiens, Anäs hazie ung ühe wu de zu Ve ügung ges ell in einigen Te minų Wö e büche n (pzb., RLKŽŪTŽ 1971; MTŽ 1980, wa im le z e en und ansau inie ung18 g e a desensibilizie ungs). Eine aus bei18 S a nuau in i o geschlagen zu schal en jau umą, un nejau ů (Kaulakienė 1992: 9). 154 Al ydas Umb as Von nu iebalinimo bis nup asmenimo: žasčių, halikan i eikyba i a osena a osenoje nuskausminimą, is die, dass pa ogu daly iu aus eikš i ais us beschüdinendes pažyminį, de o e wende wi d daik a a diisch (p z., Tik Skausmo cen e Pa ien en kann sein du chge üh in asionische nuskausminim e ah en. wäh end ih e Wege gesp eng we den die anschme zliche Zube ei ungen di ek in das Feue nis, das P o okie ung de „Nesup an u, kaip ge iau gydys, jeigu isiems ski iami be eik ienodi Schme zen (Li u os mo nag, 2001), A s e Be alok-Zok und Ca dace mi maisiais“ (Filomena Tauny ė, 2004)). Nuskausminimas y a s eika os aminamaisiais und naskausminakon eks oodis, und nukenksmining wi d in e schiedenen e wende en Kon ex en, e ka čiais paszwida oma und Abs ammungen on Wö e n (e. G., Wenn Ih Au o ein B enns o -Nukenen e e ha , da Sie Benzin mi Shaks inoh e nich spü en, denn nach ausenden Kilome e n nuken-Nukenen e u (Maks und Technik, 1995)). Aus DLKT gesehen, dass a osenoje nukenksminama is Umwel , Boden, Schadalai, Mik oo ganismen, Kleidung, Lad iniai, Wa lai, Pe sonen und k . Wo ziemlich häu ig in mili ä ischen und ö en lichen Siche hei skon ex en, gesp ochen wi d übe minen, Bomben und ande e Sp engmenen nukenksminie ung. Ka ybos Wö e ynen ühe konn e man inden, zum Beispiel, nukenksminimas (spezi ische Behandlung), Schussmenen nukenksminimas (обезвре- живание боеприпасов), nukenksminimo mašina (дегазационная машина) (KTŽ 1993), spä e en s eh Schussmens Aus ich ung su eikimas Schudmeni eine solchen Zus andosa, in de unmöglich zu ällige sein Explim. Rich ig sich mi e schiedenen Mi eln Schussweh en gesp eng we den, en nommen we den Ladungen ode Sp engs o e, Sp engs o e es ges ell we den in Siche iglie s Posi ä und k . (обезвреживание боепри- паса, ende ing sa e, deac i a ion, neu aliza ion o ammuni ion) (KŽ 1995). Kalbininkų nich übe p üė en Wö e büche n imme noch zu sehen nukenksmin i de use, disa m, deac i a e; nukenksmin i bombą de use/deac i a e a bomb (ALKTŽ 2004), manchmal p ažiū i und kalbininkai, z. B., nukenksmin i decon amina e, obwohl im selben Wo is zu machen nekenksmingą (miną und so.) deac i a e; machen nich ha msmingą neu alize (LAKKTŽ 2015). In gegenwä igen edagie en Wö e büche n Eliminie ung schädlichkei meis ausd ück sich Wo e bindungen, beispielsweise: disa m 1. nu(si)ginkluo i, 2. machen nekenksmingą; umzuschal en (miną, ginklą) zu saugiem hel en; ko igie en (miną); decon amina e 1. schwa zen; degazie en; šalin i sp ogdiklį; de use a bom – pada y i bombą nekenksmingą (ALKKTŽ deak i ie en; deac i a e 1. dezak i e ie en, 2. machen nekenksmingą (miną kons ukcija da y i nekenksmingą e minuose y a nepa ogi, daba eikiami 155Te minologie | 2016 | 23 solche Beg i e, z. B.: Schuss e a bei ung nekenksmingo (ammuni ion disposal), Sp engs o - und Schussmengen e a bei ungs nekenksmingü (explosi e o dnance disposal p ocedu e) (EKŽ 2008), Sp engs o - und Schussmengen e a bei ungs nekenksmingü (explosi e o dnance disposal inciden ) (NATO 2006). Blickend in diese Te me neide a z sel sam, wa um a osena nich e zich en will nukenksminimo. Kalbininkų da buose užuominų, kad nukenksmin i, nuskausmin i eikė- und so.); deac i a ion 1. Deak i ie ung, 2. Machung nekenksmingo (minos und so.); de use un nekenksmingą; 2013). T o zdem muss ane kann we den, dass zwejybinische humo o de ande jene ge ech e igen, buu nich mal. Beispielsweise, Geschmaodžius nuß einie en und nukenksmin i Aldona Paulauskienė bezieh zu jenen, denen wi nich s haben zu e se zen (Paulauskienė 2001: 95). Sp echend, dass Schalinims Bedeu ungen nu- + -in i edinių modelis menkai passe an li auensischen Sp ache o dėlinės da ybos no men, sie ho , dass noch ein paa Wö ze p igis, zue s nuskausmin i (Paulauskienė 2004: 262). Sagend p igis, sie, o enba , ha am He zen kalbininkai leis, denn p igydi i dieses Wo im Kalbei gib es keinem eikala, e schon längs p igijęs. Jonas Šukys sag auch o sich ig, dass e mu lich gemach we den soll nu seh pa anke, s ändig e wende e Wö e zu nukenzeigen, zu e pe sönlichen (Šukys 2006: 75). Va osena zeig , dass obwohl und kalbininkų peikiami, schalinim Bedeu ungen nu- + -in i ediniai sind wei e e wende , ih e pasida oma und neuen. Obwohl und nich ane kann , de ac o Modelis exis ie . Da o ganisie wi d BLKŽ, is seinen O ganisa o en a sam diese Wö e neu zu bewe en. Zunächs soll e un e schieden jene Wö e , mi denen bedeck wi d Ma e ial ode i gendeines ande en ma e ialischen Gegens andes En e nung (nu iebalin i, nugeležin i, usw.). Peikian da ybos modelį ühe in solche Wö e haup sächlich und wu de o ien iojamasi. Diese Wö e haben keine Taisymo adiciją galima išlaiky i. A ski ai eikė ų žiū ė i į žodžius, ku iais e wei e en mik osys emen, no male weise gib keine Opposi ionen bildenden Wö e n. eiškiamas Besonde hei en ode kokos ande es nich ma e ialaus, Ne i p ipažįs an šio modelio žodžių adimąsi dėl ki ų kalbų po eikio, abs ak us Gegens and Besei igung. Va osena zeig , dass diese Wö e o haben e wei e e Mic osys eme. kann e wäg we den einige ih e Einschließung in BLKŽ hinsich lich de a osenes polinkius, juoba dass ein ande es solche Wö e schon je z sind kodi izie en ode wa en kodi izie en ühe , abe kodi ika ion geände . Taisy oige s meh mals gesp ochenes A gumen , dass nu u ė ų eikš i besonde kei s übe mäßig, und nich schalinigung, mi besp ochenem Modells Wo en nelabai unk ionie , 156 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena Lese ini könn e a si we den i ege üh , abe Tex au o en glaub , dass wi d ich ig e s ehen. Na ü lich, iel Bedeu ung ha Kon ex . Auße dem, im Sp ach schon und je z sind kodi izie e Wi kmajedzei, denen dasselbe P ä äß gegen eilige Bedeu ungen e leih , zum Beispiel, nudabin i 1. seh schön e zie und 2. zu nehmen pe lušalus, nuainikue n 1. en nehmen ainiką und 2. ainikais nukabinė i, papuoš i (DLKŽ6 2006). IŠVADOS Schalinimo Bedeu ungen nu- + -in i (-inimas) ediniai beginnen aisi i kalbininkų o halschim igem Jah . Te minologe K. Gai enis wah scheinlich wa de e s e, de au ih e Ve wendung in de damaligen P esse, S ellen in Wö e büche n hingewiesen und o geschlagen ko igie e. Von Eignaminio edinio nu iebin i, de šiaip naujada ų ( okių wie nu iebalin i) und kalboje eiškia „pada y i pe iebų“, aisy ojų pe ei a p ie daik a a dinių a gumen uo a, dass anie auch egalė ų eikš i pe i šį. In den We ben manchmal im Allgemeinen peik a solche Da bieh, weil sie adosi nach ande e Sp achen Beispiel (meis ens usų), gemach daik a a dinige Geschmaezodžiai ohne P ädėli no male weise nich e o de lich, deshalb Da bieh gehal en miš iąja (imme hinzuge üg P ädälis nui P eesaga -in i). In de e s en Gegena lichen li auischen Sp achen Wö e no-Ausgabe besp ochenem Modells Wö e wu de o gesehen nu ein paa , jedoch in die zwei eausgabe ih e wu de eingeschlossen nemažai, obwohl ediniai schon begonnen wa zu aisi i. Vielleich be ücksich ig wu de in das, dass ediniai wa en nich nu papli e in de P esse, abe und angegeben in de Zei Te minen Wö e büche n. T o zdem Wö e no me wei e hin wa s ei ig, Sp acheinwohne diese Wö e zu ko igie en nich au gehö und aus de d i en Daba lichen li auischen Sp ache Wö e wö e -Ausgabe as alle ediniai wu den en e n ( ėlesni pe missions ūpimu klausimu nieko nekei ė). Kalbininkų Bemühungen allmählichim edischen wu de e zich oma und Te minä Wö e ynen, haup sächlich Be ei s ellend Ve bindungen mi Wo zu schalinimas. Kol wa ge üh bei de zwei en He ausgabe des Daba ischen li auischen Sp achs Wö e inos, schalinimo Bedeu ungen nu- + -in i ediniai konn e plis i, denn gehal enasi Bes immungen s eng ne aisi i ap a iamo modelio edinių e inimo. Kalbama, kad ediniai jau leidžia šaknis mokslo e minijoje, kad jie kalbai eikalingi, kad nepa yks a sude- des, was e ö en lich wu de Wö de ine. Kalbininkų Publika ionen, e ö en lich en in noch bis zum d i en Daba lichen li auischen sp achwö e wö e e ö en lichungs e scheinung, manchmal gesehen neuž ik in umas wegen in i kalbininkų und jene edischen Ve b auche n Bedü nisse. Und in heu igen Kalbinike s A bei en manchmal o sich ig gesag , dass einigen nu- + -in i ednissen eich en zu machen Ausnahme, weil es nich mi denen bequem zu e se zen is . Meh hei de Sp ache aisy ojų A bei en e wähn en in diesem A ikel behandel en edinių sind daik a a dischen U sp ungs und bedeu e ein bes imm es konk e es Subjek s, no male weise Ma e ie, schalinigung. Panag inėjus die gegenwä ige a oseną, 157Te minologie | 2016 | 23 Abs ak us Subjek s en e nung. Da ybiisch einige emian is Daba inės lie u ių kalbos eks ynu i populia ia naujienų s e ai- ne l y as.l , ma y i, kad kai ku ie anksčiau aisy i ediniai jau gali bū i nebeak ualūs, kai ku ie ebe a ojami. Ka u ma y i, kad daba inėje a - osenoje y a į ai ių ap a iamo modelio edinių, ku ie kalbos aisy ojų da buose neminimi. Jais eiškiamas ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus, da on sie ini mi būdwa zien, ande e mi daik a a dzien, ne zai möglich und abejopa in e p e acija. Jäu adimąsi je z schon können ö de n nich usų Sp ache, und in e na ionale Wö e mi sandu de-, auch ö de Analogiep inzip, denn einige nu- + -in i ediniai ha ausgedehn e Mik osys eme, nach denen gebilde ande e Wö ze s Mik osys eme. De Wunsch de selben Šaknis ediniais auszusp echen gewisse Inhal szugabe und Besei igung oposi ionen kann eine de wich igs en G ünde sein, wa um ge eich nu- + -in i naujada ů. Gegeninimo Modellis besonde s belieb in Philosophie, Li e a u ologie und ähnlichen denkomojo cha ak e Tex en, denen iel Au me ksamkei zugewiesen wi d Sp ache b aisungsmi eln Neuhei , neįp as umam. Da übe hinaus, in diesen und ande en Tex en ak ualios ak i us (nu- + -in i) und selbs iminis (nu + ė i) Maßnahmen opposi ion, an u Fall weis nich schalinimą, und selbs iminü ne ekimu. Rendiend Bend ines li auische Sp ache Wö e n müssen bewe en halshunde Jah e daue uso nu- + -in i edinių aisims E gebnisse und a osenes polinkius. Siegend No men S abili ä Ma e ialen e nung bedeu ung edlichen nekodi izie ung kann sein gehal en, abe Eigenscha en ode ande e nich ma e ialische Dinge En e nung bedeu ung edinen soll e ge enn bewe e we den. Einige ih e Kodi izie ung nähe en die No m an die Reali ä . Besonde s gu No mos und a osenes a o ückis sich e aus Wö e n nukenksmin i, nuschausmin i und nužmogin i Ve b ei ung. ŠALTINIAI ALKKTŽ 2013: Kisinas E. Anglų–lie u ių kalbų ka o echnikos žodynas, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. ALKPŽ 1958: No od o skis A. Anglų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. ALKTŽ 2004: Laugalienė G., Mi onai ė M. Lie u ių–anglų kalbų ka ybos žodynas: ekspe imen inis leidinys, Vilnius: Gene olo J. Žemaičio Lie u os ka o akademija. ALKŽŪTŽ 1977: Anglų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a sak. edak o ė), Vilnius: Mokslas. ATTŽ 2001: Čiukas R., Ka unskis J., Kaulakienė A. i k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas: su okiečių, anglų, p ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija. BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga pe in e ne ą: h p://bkz.lki.l . ChAŽ 1997: Daukšas K., Ba kauskas J., Daukšas V. i k . Chemijos e minų aiškinamasis žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ChŽ 1960: Daukšas K. Chemijos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. 158 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l . DLKŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nės li e a ū os leidykla. DLKŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DLKŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 3-iasis pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. DLKŽ5 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elek oninis) pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DLKŽ6 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 6-asis (3-iasis elek oninis) leid. Vy . ed. S . Keinys, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. EKŽ 2008: Čiočys P. A., Januke ičius J., Jasiulionis E. i k . Enciklopedinis ka ybos žodynas, Vilnius: Gene- olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. FTŽ 2007: Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos e minų žodynas: lie u ių, anglų, p ancūzų, okiečių i usų kalbomis. 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijos i izinės geog a ijos e minų žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. ITŽ 1997: In o ma ika: lie u ių–anglų– usų– okiečių kalbų e minų žodynas. Pa engė Z. Kudi ka i k ., Vil- nius: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as. KTŽ 1993: Rusų–lie u ių i lie u ių– usų kalbų ka ybos e minų žodynėlis. Pa engė A. Sme ona, Vilnius: Vals- ybinis leidybos cen as. KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos žodynas, Vilnius: Lie u os ka o akademija. LAKKTŽ 2015: Kisinas E. Lie u ių–anglų kalbų ka o echnikos žodynas, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkz.l . LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l . MTŽ 1960: Čeičys J. Melio acijos e minų žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. MTŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S. i k . Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. NATO 2006: NATO e minų aiškinamasis žodynas. 3-iasis pa ais. leid. A s. edak o ius J. No gėla, Vilnius: Lie u os Respublikos k aš o apsaugos minis e ijos Gene alinė inspekcija. RLKMTŽ 1975: Mikalajūnas M. Rusų–lie u ių kalbų me eo ologijos e minų žodynas, Vilnius: Min is. RLKPŽ 1959: Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas. Red. kolegijos pi mininkas A. No od o skis, Vil- nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. RLKPŽ 1984: Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklope- dijų edakcija. RLKŽŪTŽ 1971: Anskai is V., Kilas M. Rusų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas, Vilnius: Min is. RTŽ 2000: Gai enis K., Juška G., Kalesinskas V. Radioelek onikos e minų žodynas, Vilnius: Li imo. SŽ 1993: Leona ičius J. Sociologijos žodynas, Vilnius: Academia. Vydūnas 2013: Asmenybė i s eika a. Pa engė R. Palijanskai ė, Kaunas: Vydūno d augija. LITERATŪRA Balašai is A. 1969: Kaip e čiame e minus. – Lie u ių kalbos sekcijos sąsiu inis 10. Te minų kū imo p incipai, 9–10. Balčienė B. 1979: Po kele ių me ų. – Mūsų kalba 3, 14–20. Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimku ė E., Tamošiūnai ė A. 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a - osena. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Būda V. 1973: Ilgai lauk as žodyno leidimas. – Pe galė 7, 161–166. Gai enis K. 1964: Kele as pas abų dėl mokslo eikalų kalbos. – Kalbos kul ū a 7, 26–30. Ge ulai is V., Lukėnas S. 1983: Te minų da ybos s anda izacija i specializacija. – Kalbos kul ū a 44, 26–37. Gi denis A., Rosinas A. 1977: Pas abos „Kalbos p ak ikos pa a imų“ pa aš ėse. – Kul ū os ba ai 11, 69–70. 159Te minologija | 2016 | 23 Kaulakienė A. 1979: P iešdėliniai i p iesaginiai da ybiniai e iniai lie u iškoje poli echnikos e minijoje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 19. Socialinės ling is ikos p oblemos, 143–153. Kaulakienė A. 1988: Te minų da yba pagal analogijos p incipą. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai. A se ija 1, 128–133. Kaulakienė A. 1985: Словообразовательное калькирование как способ образования современных литовских физико-технических терминов. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24. Mokslo kalbos i kul ū os p oblemos, 67–78. Kaulakienė A. 1992: Nud uskin as anduo? – Gim oji kalba 4–5, 9. Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2010: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Kinde ys A. 1982: Kaiš i a numėsin i? – Kalbos kul ū a 43, 47–49. KK 2003: Kalbos konsul acijos. Suda ė A. Kupčinskai ė-Ryklienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Klima ičius J. 1974: A a o inos nužie inimo s aklės? – Mūsų kalba 3, 19. Kniūkš a P. 1980: Dėsningumai, aisyklės i paski i kalbos ak ai. – Kalbos kul ū a 38, 23–37. Kniūkš a P. 1986: Apie „Kalbos kul ū os“ p incipus, me odiką i siūlymų po eikį. – Kalbos kul ū a 51, 12–37. KPP1 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985: Kalbos p ak ikos pa a imai. II pa aisy as i papildy as leidimas. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Labu is V. 1973: Kalbos p ak ikos a amos i slenksčiai. – Kul ū os ba ai 9, 74–75. LKG II 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija ( eiksmažodis i k .). Redaga o K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Mon ilienė A. 1978: „Mais o p ekių“ e imo e minai. – Kalbos kul ū a 34, 37–41. Nemickai ė G., Paulauskienė A. 1984: Pas abos dėl „Mokslo i echnikos“ kalbos. – Mūsų kalba 2, 21–23. Paulauskas J. 1974: Ak ualios leksikos no minimo p oblemos i žodynas. – Kalbos kul ū a 27, 40–49. Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Paulauskienė A. 2004: Teisininkų kalba i bend osios no mos, Vilnius: Jus i ia. Paulauskienė A., Ta ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė a osena, Kaunas: Š iesa. Pi očkinas A. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is. Pupkis A. 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas. Pupkis A., Zinke ičius Z. 1978: P aėjo pusan ų me ų, kai pasi odė „Kalbos p ak ikos pa a imai“. – Mūsų kalba 4, 50–51. Rosinas A. 1971: Ką eiškia nužmogin i žmogų. – Mūsų kalba 4, 14–17. Rudai ienė V. 1991: Apie p iešdėlinių žodžių a ojimą. – Kalbos kul ū a 61, 35–39. Rudai ienė V. 1993: S e imų žodžių a ojimas spaudoje. – Kalbos kul ū a 64, 12–20. Šukys J. 2006: Kalbos kul ū a isiems. Papildy as leidimas, Kaunas: Š iesa. TT 1992: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas. U bu is V. 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas. FROM NURIEBALINIMAS TO NUPRASMINIMAS: CODIFICATION AND USAGE The pape deals wi h de i a i es wi h he p e ix nu- and he su ix -in i (-inimas) which exp ess he elimina ion o some hing (which is indica ed by he oo o he wo d). The e is qui e an old adi ion o co ec ing such de i a i es, bu in spi e o his some o hese de i a i es a e s ill widely used, he e o e he his o y o co ec ion and codi ica ion as well as he cu en si ua ion a e esea ched. The pape shows he opinions o he Li huanian linguis s in ega d o hese de i a i es, he de elopmen o no ms in dic iona ies and o e iews he cu en usage, i s (non-)compliance wi h codi ica ion and poin s ou possible changes in codi ica ion. Abou i y yea s ago Li huanian linguis s s a ed co ec ing de i a i es ha ing he s uc u e o nu- + -in i (-inimas) and meaning he elimina ion o some hing. The 160 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena wo d- o ma ion o such de i a i es was c i icized because i eme ged by he analogy wi h o he languages (mainly Russian). In he i s edi ion o Daba inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Mode n Li huanian) (1954) he e we e e y ew wo ds o ha kind, bu in he second edi ion (1972) hei numbe inc eased qui e a lo in spi e o a emp s o co ec hem. Li huanian linguis s insis ed on co ec ing hem, he e o e nea ly all o such de i a i es we e emo ed om he hi d edi ion o Daba inės lie u ių kalbos žodynas (1993) and in e minological dic iona ies hey we e g adually subs i u ed wi h complex e ms con aining wo d šalinimas (elimina ion). In he pape s o Li huanian linguis s published a ew decades ago one could some- imes see unce ain y abou he e alua ion o his de i a ional model. The e a e some obse a ions ha such de i a i es a e s a ing o become es ablished in he scien i ic e minology and ha hey migh be necessa y o he language. In he cu en wo ks o linguis s he e a e some imes cau ious sugges ions o make an excep ion abou some nu- + -in i (-inimas) de i a i es and o allow hei usage, because he e a e no con enien subs i u es. The majo i y o co ec ed de i a i es a e made om nouns and mean he elimin a ion o a ce ain hing, usually a ma e ial. The esea ch o he cu en usage based on da a om Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (Co pus o he Con empo a y Li huanian co ec ed Language) and he popula news websi e l y as.l shows ha some o he p e iously de i a i es ha e los hei opicali y and some o hem a e s ill being used. A he same ime i can be seen ha he e a e a ious de i a i es o his pa icula de i a ional model which ha e no been men ioned in he wo ks o language s anda dize s. They exp ess he elimina ion o a cha ac e is ic o o some imma e ial, abs ac hing and a e de i ed om adjec i es o nouns. Das Au e en solche De i a e is wah scheinlich e u sach nich on equi alen s in Russian, abe on in e na ional wo ds wi h he p e ix deas as well as he p inciple o analogy, weil einige on hese De i a e ha e de eloped mic osys ems, die pa icipa e in he c ea ion o o he mic osys ems. The wish o exp ess he opposi ions be ween acquisi ion and elimina ion o a pa icula con en using wo ds wi h he same oo could be one o he main easons o using new nu- + -in i (-inimas) o ma ions. I is necessa y o e alua e he esul s o he co ec ion which las ed abou i y yea s and endencies o he usage o esea ched de i a i es, because cu en ly Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) is being compiled. In o de o main ain he s abili y o he no m he es ic ion on usage o hese de i a i es can be e ained, bu de i a i es wi h he meaning o elimina ing a cha ac e is ic o an imma e ial hing ough o be e alua ed sepa a ely. The codi ica ion o some o hese de i a i es would b ing he no m close o he ac ual usage. Emp ang 2016-11-21 Al ydas Umb asas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos [email p o ec ed]