Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius

Lina Ru kienė Classi icazione dei e mini di cos uzione pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius dū inių S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius 164 LINA RUTKIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių Vilniaus Gediminous ecnico uni e si e as ESMINIAI VODŽIAI: dū inys, pa en ini e minis, sandų san ykiai, sin aksinė-seman inė klasi ikacija, cos uzioni s i is ĮVADAS A causa del apido globalizzazione e s iluppo della scienza i o asi semp e più nuo i e mini. T ap di lo o pa icola men e p oli ica dū inių, che possono esse e esamina i a a i aspe i a ia i1, lemiančiais la lo o classi icazione, che è quan o con inesnė negu edinių. Uno dei più popola i app occi […] mo ologico, įsi y a ęs XX a. p ima pa e degli scienzia i nei la o i. Mo ologinio app occio, che s e amen e co ela o con le pa ole dayba, esmė dū inį sop a u o pe cepi e come mo emų combinazione. Ques o app occio p e ale e nel linguo y o dei li uani. P esen ine g amma iche delle lingue li uane (www DLKG 1997), S asio Keinio (1983, 2005) nei la o i, Palmi os Zemle ičiū ės (2016) monog aphijoje dū inie p incipalmen e si sca ano secondo ciò, da quali pa i della lingua sono appa se le lo o sandhi, e solo dopo di che zassimena a su dū inių sandų sin aksinius-seman inius appo ius. Tale classi icazione a gomen a il a o che iek dū inio <...> signi ica o, sia la sua o ma dipende mol o da quello, in cui pa i linguis i anno quelle pa ole, da cui dū ino è a o (DLKG 1997: 150). Nella e minologia Lie u ių dū inie, che anno dai e mini di de e mina i se o i scien i ici, engono esamina i e classi ica i e di al i aspe i: seman ica (Aukso iū ė 2016; G i ėnienė 2006; Kačinai ė 2008; Gai enis 1998), di o igine (Kaulakienė; S unžinas 2004), no minamuoju (Kaulakienė 1986, 1 1981 classi icazione dei p oblemi, iškel ų seno ės indų g ama ikose, pe ei a p ie is inių neu oling is inių y imų. Pe esempio, scienzia i dell'Uni e si à di Camb idge Lucy Jay MacG ego e Yu yus Sh y o as s udiano, come dū iniu esp e eks ą in o mazione as o ma il ce ello umano. Applicando me odo di ele oence alog a ia, essi issano impulsi ce eb ali, da cui en ano s abili e se dū inico nella coscienza umana p o oca l'immaginì di cope u a di uno conce o, o comunque dū inico sužigina immagini che comp endono en ambi i conce i (MacG ego , Sh y o 2013). 165Te minologia | 2017 | 24 1993; Keinys 1967; Gai enis 1994), mo i azioni (S ide skienė 2017), sebbene dis ingue e uno pun o di is a non sia comple amen e scopo, pe ché spesso nami keli aspek ai. Sin aksinis-seman inis požiū is į dū inius lie u ių kal- negli s udi de ibo y oje è mol o ciò che è meno a o, soli o appiena una dis inzione dei de ini i i (de e mina i ini) e degli addedamū ini (kopulia i ini) e de agliamen e de inie le elazioni d zu i non nenag inėjami (p.: DLKG 1997; Gai enis 1998). Vincas U bu is, pa lando di sudu inių daik a a džių da ybą, spiega che de inéziamųjų dū inių un sandas desc i e al o, e a i cos i uedamųjų dū inių sandų sono semplici congiunimen i appo i (U bu is 1961). L'essenza del app occio sin assino-seman ico iconoscimen o che dū inio è sin assino-seman ico da inys, i cui componen i collega i a ce e elazioni. Hansas Ma chandas, il cui lib o Daba inės anglų kalbos žodžių da ybos ka ego ijos i ipai (Ingl. The Ca ego ies and Types o P esen -Day English Wo d-Fo ma ion) è conside a a a e ėjusa didelę į aką Vaka ų šalių žodžių dū ybos mokslui, sos iene che di u i dū inių signi ica o iene spiega o, sulla base delle elazioni sin aksiche, che sono base du ybos (Ma chand 1969). In ques o a icolo sa à en a o in dū ini gua da si p ecisamen e sin aksiniuseman iniu aspe o. L'app occio sin assico-seman ico a dū ini ha i in ecchie adizioni. Lo si può i o a e già nelle an iche g amma iche indù in i quali du inali p ecisamen e secondo sandų elazioni si suddi idono in de e mini ini, posesi ini (bahu īhī2) e copulia i ini (d anda) (Schlücke 2012: 7). Ques a classi icazione come base la p ese o i pa lo y ininkai di mol i paesi. Rusų kalbo y oje è soli o dū ini pun o di is a sin assinio-seman inio sci s i e in dipendomuosius (apib ėžiamuosius) e koo dinacinius (sudedamuosius) (Языкознание 1998: 468; Виноградов: 271; 1960 Земская 2011: 284), u a ia non u i i kalbininkai okiai classi icazione acco a. Ad esempio, Vladimi as A akinas secondo sin assino-seman ini sandų appo ius dis ingue ali g uppi dū inių: 1) p edika iniai dū iniai, quando du an e as o mazione esc yškinami p edika iniai appo i, ad esempio, angl. sun ise (lie . saulė ekis) ans o muojamas į junginį he sun ises; us. snegoпад (lie . sniegok i is) ans o muojamas in ne e ge a; 2) a ibuu inie dū inie, quando sandhi legie i a ibuu inie elazioni, ad esempio, us. чернозем (lie . juodžemis); 2 Ques o e mine è usa o anche Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 1997: 151). 166 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija 3) objek iniai pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius dū iniai, quando du an e as o mazione esiliškinami objek iniai san ykiai, например, angl. u nsc ew (lie . a suk u as) ans o muojamas ha u ns he sc ew; us. пылесос (lie . dulkių siu blys) ans o muojamas сосет пыль (Аракин 2005: 204205). Come is o da g uppi di denominazioni, in classi icazione non cadono i sudedamiei dū inie. P esumibilmen e così è pe ché che a ques i dū ini sandù di appo i non in isibile. L'an ica indù g a iche adizione di dū ini di isi in de e mini ini, posesi ini e copulia i i ęsė e okiečių kalbo y ininkai, Jenny La sson ją comple ò, isolando un al o g uppo con ollomuosius dū inius (La sson 2003). Più a di J. La sson dū inių classi icazione ne p ese pe ėmė il li e ians scienzia o e Dalius Ja mala ičius, nella sua dise azione i damas okiečių kalbos dū inius. Quindi J. La sson dū inių klasi ikacija, ip esa D. Ja mala ičiaus (2014: 2025), è ques a: 1. De e mina i i du ianali; il lo o p imo sandas spesso de inisce il secondo, susiau indando il suo signi ica o, aigi a sandų sono subo dinacinie elazioni. De e minuojamisi sandas è p incipale, da lui esiliškėja dū inio seman iche e mo ologiche peculia i à. 2. Copulia y inie dū inie. T apų sand sono coo dincinie elazioni, sandai uni o modai sa a ankiški, anche e sukei us sandus luoghi, signi ica o mol o nepaschie is. 3. Valdomieji dū inie. Secondo sandas eiksmažodinis daik a a dis, a sandų appo o come a na ino e supplemen a io. 4. Posesy inie dū inie. Ques i dū inii sono as e el ine signi icazioni e nusco solo di de e mina a pa e della p op ie à. Come is o, nel linguo y o s anie o secondo sin assinio-seman nici dū inių sandų appo ius suda y a delle a ie classi iche. In a ia a e la lo o e minija, e ques o agg a ana l'analisi delle classi icazioni. Obie i o di ques o a icolo discu u osi specialis i s anie i e linguo y os li uani sin assina-seman ina dū inių klasi ikaciją, plačiau panag inė i s a ybos e minijos sa akilmių i hib idinių dū inių sin aksinius-seman inius sandų san ykius. Ogge o dell'a icolo XXXXI a. e mini di cos uzioni li e is e sa akilmiai e hib idiniai dū iniai. Šal iniai XXXXI a. scien i ica e amminis a i a le e a u a di cos uzione (ž . elenco alla ine dell'a icolo). 167Te minologia | 2017 | 24 P incipale me odo di la o o anali ico desc omasis. Vo in s abili e un sandų san ykius, aikomas i ans o macijos, a ba sin aksinio pe aza imo, me odo. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINI SAND SINTAKSINIAI-SEMANTINIAI SANTYKIAI Anche se DLKG (1997) i combin dū inii p incipalmen e si sca ano secondo le pa i della lingua e accen ua o il secondo dū inio sand, in ques o a icolo, allo scopo che la classi icazione non osse o mali e so applyg es esa in di ezione o izzali, si p opone di inizialmen e u i i dū ini di sca a e non o malmen e, ma secondo le elazioni seman iche delle sand, e solo in segui o a gua da si, in ques a elazione quelle elazioni engono ealiza e. Inol e, ale classi icazione logicamen e co isponde ebbe e minì daibi di ezione dal signi ica o alla o ma. Siūloma classi icazione nesi emia disposizione, che il secondo sandos più impo an e che il p imo e quindi classi ica e se e sulla base del secondo sandu, p incipale sandos può esse e sia p imo, sia secondo oppu e essi possono esse e liqua e čiai. Le elazioni sin aksiniai-seman iniai sandų possono esse e de e mina e median e me odo di as o mazione (nel caso in cui i sia un s e o legame dū inio con il co isponden e insieme di pa ole) e o in base al signi ica o del dū inio, ad esempio: bu angė STŽT 39 ‘bu o anga; gio no la o a i o STŽ 102 ‘gio no la o a i o; plonlen ė STŽ 307 ‘plona len a. V. U bu is so olinea che dū inie di u i i da ini con ispe i i pa ole combina i i sono lega e più: jų [dū inių] en ambe sandai si basano sa a ankiškai pa ole, che a pusa y unia sin aksiniai elazioni. Quindi nulla di so p enden e, che nella scienza della lingua già dai più an ichi empi sia consue o a dū inio sandų ede e sos anzialmen e le s esse elazioni, come e a sa a ankiških pa ole nei co isponden i combinamen i di pa ole (U bu is 2009: 205). Da 22 on e scien i ica e amminis a i e del se o e cos u i o es ele i 657 sa akilmia e hib idini dū inie, che anno cognininii e mini cos u i i. Skolin i dū inie non è l'ogge o dell'indagine, poiché da ybos azione è a enu o non in lingue Li uanee. Tu i dū inio secondo sandų seman icos appo ius sci s y ini in de iniemiamuosius e sudedamuosius. DLKG (1997) secondo la pa e della lingua, dai quali a e dū inie, essi sono anche assegna i in de inieamuosius e sudedamuosius, u a ia ques a classi icazione anco a sa ebbe possibile i ede e. Come indica i a ma e iale, de inezziamiei dū inie, enan i pa en ininie e mini di cos uzione, cos i uiscono i in didelę g upę (dal 657 dū inių 632 sono de inėziamieji), cui den o susiklos o penke iopi sandų elazioni. Classi icando de ini i i 168 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija dū inius pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius emiamasi Jono Balke ičiaus e minis, a ojamais pa lando su aspe o seman inio dei appo i sin aksinių dėmenų žodžių junginio. J. Balke ičius (1998: 40) dis ingue a ibu ini, sogge i i, ogge i i, ad e bialini, kompa a i ini e komplek i ini appo i. Skai y oje ma e ia della s e a di cos uzione in sogge i i dū inių, einančių cognininie e minis di cos uzione, neap ik a. Quindi ul e io men e, sulla base accol o ma e iale, a seconda di ques i appo i, de ini iziamiei dū inie sci s i ini in 5 pog upius: a ibuu inie, ogge iiniai, ad e bialinie, komplek y inie e kompa a i ie dū inie. Negli addedamen i dū ini le u i nei es i dell'a ea cos u i a o a i pochi solo 25, e ques i dū ini sandù elazioni smalca o non si di idono, pe ché gli addedamen i dū ini nesi emia sin aksine cos uzione, essi si anno da sin aksiniais elazioni nesusujusių pa ole, ad addedamen i dū ini sandai uno dell'al o sono neapib ėžia, ly e giačiai. APRIRAMAEJI DŪRINIAI Come menziona a, on i della s e a cos uzioni зафиксирована 657 dū inių, einančių cognininiais s a ybos e minis. La maggio pa e di lo o 379 cos i uiscono a ibuu inie dū inie, pe pus meno (186) ogge iiniai. Al ų g upių dū inių as a mol o meno. Pas ebi a o, che in u e le g uppe si o mano nonci la s essa sandą con enen i gimininių e minų bū iai. Quindi successi amen e, esaminando sin assino-seman iche e minie di cos uzione dū inių sandų appo ius, a enzione sa à a i a e in p odu iuosius sandus. A ibu inie dū inie. A ibu a i elazioni signi icano che il dipenden e sand (in ques o caso il p imo de inìzian i) esceda al sand p incipale, che è il secondo, in ialli o deno a o segnoį (pagal Balke ičius 1998: 40). Ques o pog upio dū inie sono di e da ybos ipi di: 1) daik . + daik a ., 2) būd . + daik . 3) e nume o . + daik . Vy auja daik . + daik a . i būd . + daik . dū inie, ecc. : 1) appenpjūklis STŽ 16; angok aš is STŽ 22; a daka ė, a dika ė STŽT 19; a klaėdžios STŽT 21; a i a is STŽT 27; bėg inė STŽT 73; be on inė STŽT 77; bi bu is STŽT 32; bu galis STŽT 39; bu sanga, bu sangė, bu angė STŽT 39; da bis STŽ 102; da bys ubė STŽT 43; dūmazdis STŽT 132; dumbla 142; 61; 130; i e asienė STŽT 52; gipsa inkis STŽT 650; kalmenė STŽT 34; kalkakis STŽT 27; klizangė STŽT 82; APT 91; klizangė STŽT 91; klizangė STŽT 94; K a 169Te minologia | 2017 | 24 s al i šis IPS 89; s ogagalis STŽ 583; o a pis MSSA 145; pa ke plokš ė STŽ 388; iboženklis ALKSTŽ 227; s oglangis MK 75; s og amzdis STŽ 585; iesyb ie ė STŽ 643; amzdžia ak is ALKSTŽ 344; andenkelis ALKSTŽ 10; anden akis STŽ 691; anden ie ė ALKSTŽ 185; eida ėšalmis STŽ 700; ALjalen ė MSSA 139; 84 ielš is ALKSTŽ; ž y kelis STŽ 730. 2) aklidang is ALKSTŽ 50; aky be onis STŽ 74; aukš ak osnė STŽ 53; bal molis ALKSTŽ 18; bend abu is STŽ 73; dailylen ė STŽ 42; dan y kūjis ALKSTŽ 169; didgalis STŽ 44; didžianamė STŽ 45; d ung oba STŽ 46; d ū galys ALKSTŽ 2415; onžemis STŽ 166; g ei aeigė ALKSTŽ 58; g ei ė ALKSTŽ 39; g yanglis STŽ 39; STŽ 73; gy a o ė STŽ 190; juodg ind STŽ 227; juodg ind STŽ 228; juodklek 22; lažklis SMŽ 329; MSK 46; MSK 46; MSK 30; MSK 48; MSK 48; MSK 49; MSK 48; MSK 49; MSK 49; MSK 49; MSK; MSK 49; MSK 49; MSK; MSK 42; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; MSK; Da ibos ipo nume i . + daik . dū inie cos i uiscono solo minuscola pa e degli a ibuu ini dū ini, ecc. : 3) doppegnis STŽ 13; ke u b iaunis STŽT 81; ke u kojis STŽ 251; ke u s ubė STŽT 82; idan is STŽ 255; ikojis STŽ 659; ien a is STŽ 710. T a a ibu ini dū ini si dis ingue pe la g ande p odu i i à sandai akla- (akladang is STŽ 15; aklaga is ALKSTŽ 304; aklakelis ALKSTŽ 304; akla amzdis STŽ 16); ke u - (ke u kojis STŽ 251; ke u šakis ALKSTŽ 89; ke u s ubė STŽT 82); s og- (s oglangis STŽ 585; s ogla akis ALKSTŽ 168; s oglo is STŽ 585; s og inė ALKSTŽ 229); anden- ( andenkelis ALKSTŽ 10; acquapa a STŽ 691; anden akis STŽ 691; anden alpa STŽ 692; anden ie ė ALKSTŽ 185). Menziona e e alcune a ian i degli a ibuu ini dū ini, bes ia ian i jungiamuoju balsiu (p.g.: a daka ė, a dika ė STŽT 19), galūne o semplicemen e insoli a dū yba (p.g.: bu sanga, bu sangė, bu angė STŽT 39; klė sanga, klė sangė STŽT 89). Objek iniai dū inie. Ogge i i elazioni sono ali, quando dipenden e sandas ma ca pe sona, cosa o ogge o, al quale è indi izza o del p incipale sando segnalazione dell'azione, s a o o ca a e is ica con enu o (peggio Labu į 1998: 82). Dal de inìbili dū inių objek iniai sandų appo i, come menziona a, ca a e is ici 186 dū iniams. La maggio pa e di lo o sono 1) daik . + eiksm. dū inie, qualche […] 2) į a d.+ eiksm. da ybos ipo dū inie. Il secondo sandale è p incipale, e dipendomizio, che de inisce il secondo, p imo: Lina Ru kienė Classi icazione dū nica dei e mini Cos uzioni 1) pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius in o noos aba STŽ 5; bangolaužis STŽ 70; be onmaišė STŽ 77; be oniekis ALKSTŽ 77; be onk ė ė STŽ 77; da bda ys STŽ 105; dulkėgaudis STŽ laid; dūm 69 STŽ 2; 48 91; žaudė STŽ 130; dumbla alė STŽ 129; dūm ažė STŽ 130; 90 AL; AL smalaid ga o STŽ 53; g udžė KP; gegneš STŽ 55; KKpapis STŽ 55; PRAB 28 27 202; 170 32 77; s emplis SŽ 88; ižonešššš šal is STŽ 30; 36 38; 36; medki ža STŽ 330; 34; 44; o zhozdė s emplis STŽ 48; s emplis STŽ 48; s emplis STŽ 45; s emplis STŽ 45; s emplis STŽ 46; s emplis 45; s emplis 45; s emplis 45; s emplis 45; s emplis 45; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; s emplis 44; 2) sa i ašis STŽ 504; sa i anka (con i ankinamen o) STŽ 504; sa i auka STŽ 504; sa i a is ALKSTŽ 207. Da ibos ipo į a d. + eiksm. cos uzione e minijos dū inių, andan i pa en i e minii, il p imo sandad è semp e sa i-. Dal ma e iale accol o è e iden e, che p odu i i à si con addis ingue de e mina i sia i p imi, sia i secondi ogge i dū inių sandai. T a i p imi sandù p odu i i sono daik a a dinie ma e iali o ma e ie p ime eiškian ys sandai be on- (be on iekis ALKSTŽ 202; be onk ė ė STŽ 77; be on ežis ALKSTŽ 207); dumbl(i)a- (dumblagaudė STŽ 130; dumblasiu bė STŽ 130; dumbla alė STŽ 130; dumbliag amdė STŽ 130); anden- ( andensky a ALKSTŽ 111; acque aidis ALKSTŽ 160; anden aukis SBTĮ 11); e a- (zemkasė ALKSTŽ 160; zemlipė KKG 2; žemsėmė ALKSTŽ 37; žemsiu bė STŽ 724). Dei secondii più p odu i i a i i azione eškian ys eiksmažodiniai sandai -ma is ( ėjoma is STŽ 700; andenma is STŽ 691; iukšmama is ALKSTŽ 220; sukiama is STŽ 594; slėgma is STŽ 322; ku ama is STŽ 294); -gaudė (dumblagaudė STŽ 130; ž y (a)gaudė STŽ 729; smėliagaudė ALKSTŽ 26); - iekis ( anden iekis STŽ 692; šilumo iekis STŽ 614; pulpo iekis ALKSTŽ 247); - aukis (dūma aukis STŽT 47; inia aukis ALKSTŽ 60; anden aukis STŽ 692); - ežis (cemen ežis STŽ 91; be on ežis ALKSTŽ 207; šilum ežis STŽ 614). Ad e biali dū inie. Ad e biali elazioni, che con assegna p iklau- somasis na ys, y a į ai ia eikšmiai. Tai pag indiniu sandu pasaky o „ eiški- 171Te minologija | 2017 | 24 nio esa ie spazio o empo, eiškimosi manie a o mas a, adimosi agione, condizione, scopo (Balke ičius 1998: 41). Reci a i ui e pubblicazioni del se o e cos uzioni o a e 26 dū inie, le cui sandi lega e ad e bialiniais elazioni. Ques e dū inie appa engono 1) cosaik . + eiksm., 2) p ie . + daik ., 3) p ie . + eiksm. da ipi di p oduzione: 1) apezzis STŽ 162 ‘ga o a ikliu eža (il p imo sandas elip iškai nusako, come a omas an uoju sandu į a dijamas daik as); 2) semip odo o STŽ 463 "semiau p odo o; semmišcio STŽ 465 ‘pasiau miscela; isu eigis STŽ 716 ‘ isu einan is. 3) g ei a eika STŽ 174 ‘p i ai eik i; pusiusi a STŽ 463 ‘pusiau s i i. Ad e bialinių s a ybos e miniji dū inių p incipale nonché dipendomojo sando posizione può esse e di e sa. Pa yzdžiai indicano che quando il secondo sandas eiksmažodinis (ga ežys, g ei a eika, pusiaus y a), de inizian iis è il p imo memb o. Quando il secondo sands daik a a dino, de inêzian iis è il secondo memb o (pasmišinis, semgaminis). P odu i i à si con addis ingue solo p ie eiksminis p imo sandas pus- (pusmišinis STŽ 465; pus ab ika is ALKSTŽ 216), al e sandai nonik i a o ka ojasi oppo a amen e, che osse possibile a e somma inamen i conclusioni. Komplek y inie dū inie. Komplek i inių dū inių p incipale sandas (daik a a dinis, būd a dinis, skai a dinis o p ie eiksminis) segna deno a o mas ą, e il suo seman ico con enu o i elazione p ijung a sandas, du an e la as o mazione di an is daik a a džio kilmininku (pagal Balke ičių 1998: 42). Tokių dū inių o a o similmen e an o quan o e ad e bialinių 25. Di lo o u i sandad p incipale è il p imo, lo de inisce il secondo, e quel p imo sandad è o p ie . oppu e mol o daik . polė: plu iaašis STŽ 107; plu iacampis ALKSTŽ 257, plu iašakis ALKSTŽ 144; pussan a ė ALKSTŽ 297, pusaukš is STŽ 463; puskolonė STŽ 464; pusp iekabė STŽ 464; pus ąs is STŽ 464; pusskliau is ALKSTŽ 297; pusšliuzis STŽ 464; pusspy is STŽ 464. Tu i komplek y inie cognininie e mini di cos uzione einan i dū inie o a e solo 1993 e 2002 m. diziona i di e mini di cos uzione. Nelle più ecchie pubblicazioni, ad esempio, Valdema o Michalausko 1978 m. s a ybos e minų žodyne, nel quale issa i gy osios kalbos e mini, da a a solo ali da ybos būd a džių (p z., plu iasienis, -ė STŽT 43), e daik a a džių non u no a a. Panag inandosi anco a più on i e esempi, sa à possibile con e ma e o smen i e l'idea, che komplek i inių dū inių, enančių gimi- Lina Ru kienė 172 La classi icazione dei e minijos dū inių niniais e minis, pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius da yba è abbas anza nuo o e minologijos eiškinys. Ol e a ques o, in u u o sa ebbe necessa io e e ua e esausesnę analisi delle komplek i inių e ad e bialinių dū inių, il cui p imo sandas pus-, pe ché il con ine a ques i dū inių è ogge o discu uo ino. Kompa a i ie dū inie. Compa a i i i appo i sandų s essi a ii di u i. Ques e elazioni sono a sandų dū inio, che as o ma ono in combinazione di pa ole o de e mina i il suo c ea i o signi ica o, p incipale dėmenį o e emo con pa agonamamia dalely e come: sliek a is ALKST 370Ž ‘ a as come (šliaužian is) sliekas; malūnspa nis STŽ 322 ‘spa nai come malūno; k yžkelė STŽ 291 ‘kelias kao k ižius. Anche se ques i dū inie anche o a e solo 1993 e 2002 m. diziona i dei e mini di cos uzione, dei sono oppo pochi ( as i solo menė i e) che po emmo solle a e ipo esi su kompa a i inių dū inių da ybą, come nuo a e minijos supplemen imo būdą. SUDAMIEJI DŪRINIAI Nag inė ue nei es i dell'a ea cos uzioni o a e 38 cos i uedamieji dū inie, enan i pa en ininiai e mini di cos uzione. Sudedamųjų dū inių sandai sono uni o modai sa a ankiški, uno dell'al o neapib ėžia. Essi u i app esen ano il ipo di da ybos daik + daik . Gee as Booijus osse a che i cos i uimen i dū inie sono una pa icola e classe dū inių, pe ché ques i dū inių en ambi sandhi sono p incipali (Booij 2007). Il lo o da ybos signi ica o cos i uisce sandų signi icamen i somma. Componen i dū inių è iscon a a solo nei es i di specializzazione dei ma e iali da cos uzione, da cui si ede che ques i dū ini ma chino ma e iali i cui due p incipali componen i e a ennino al co isponden e dū inio sandhi, es.: gelžbe onis SM 242 ( e o + cemen o); medconc e o ALKSTŽ 75 (legno + cemen o); accienbe one STŽ 421 (cielo + cemen o); pu conc e o STŽ 465 (pu os + cemen o); pu silica o SM 278 (pu os + silica o); sie be onis STŽ 511 (se a + cemen o); e klaplas ik DP 282 ( e o + plas ikas), e klobe on ALKSTŽ 162 ( e o + cemen o); g igy conc e o ALKSTŽ 72 (ž y + cemen o). Come is o da esempio, mol i suddedamen i dū inių ha lo s esso secondo sandą -be onis. Il e mine cos u i o cemen o segna una degli più impo an i ma e iali cos u i i, cos an emen e si mi a a miglio a e ques e p op ie à della ma e ia, ma e ialiagai o ni e più es e ibili à. Quindi si capisce che p ecisamen e con ques o daik a a džiu è pada oma mol i e mini di cos uzione dū inių, e non solo sudedamųjų, ma, come menziona o, e objek inių (be on iekis ALKSTŽ 202; be onmaišė STŽ 77; be onk ė ė STŽ 77) nonché a ibu inių (be on inė STŽ 77; akmenbe onis STŽ 74; aky be onis STŽ 74).