Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius

164 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius LINA RUTKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as ESMINIAI ŽODŽIAI: dū inys, gimininis e minas, sandų san ykiai, sin aksinė-seman inė klasi- ikacija, s a ybos s i is ĮVADAS Dėl spa aus mokslo globalėjimo i aidos andasi is daugiau naujų e minų. Ta p jų ypač daugėja dū inių, ku ie gali bū i nag inėjami į ai iais aspek ais1, lemiančiais jų klasi ikaciją, ku i y a kiek painesnė negu edinių. Vienas populia iausių požiū ių – mo ologinis, įsi y a ęs XX a. pi mos pusės mokslininkų da buose. Mo ologinio požiū io, ku is glaudžiai susi- jęs su žodžių da yba, esmė – dū inį isų pi ma su ok i kaip mo emų kombinaciją. Šis požiū is y auja i lie u ių kalbo y oje. Daba inės lie u- ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG 1997), S asio Keinio (1983, 2005) da buose, Palmi os Zemle ičiū ės (2016) monog a ijoje dū iniai pi miau- sia ski s omi pagal ai, iš ku ių kalbos dalių y a a si adę jų sandai, i ik po o užsimenama apie dū inių sandų sin aksinius-seman inius san ykius. Tokia klasi ikacija a gumen uojama uo, kad „ iek dū inio <...> eikšmė, iek jo o ma daug p iklauso nuo o, ku iomis kalbos dalimis eina ie žodžiai, iš ku ių dū inys y a pada y as“ (DLKG 1997: 150). Lie u ių e minologijoje dū iniai, einan ys am ik ų mokslo s ičių e - minais, nag inėjami i klasi ikuojami i ki okiais aspek ais: seman ikos (Aukso iū ė 2016; G i ėnienė 2006; Kačinai ė 2008; Gai enis 1998), kil- mės (Kaulakienė 1981; S unžinas 2004), no minamuoju (Kaulakienė 1986, 1 Nuo klasi ikacijos p oblemų, iškel ų seno ės indų g ama ikose, pe ei a p ie mode nių neu oling is inių y imų. Pa yzdžiui, Kemb idžo uni e si e o mokslininkai Lucy Jay MacG ego i Yu y’us Sh y o as i ia, kaip dū iniu iš eikš ą in o maciją apdo oja žmogaus smegenys. Taikydami elek oence alog a ijos me odą, jie iksuoja smegenų impulsus, iš ku ių bando nus a y i, a dū inys žmogaus sąmonėje sukelia ienos są- okos ap ėp ies aizdinį, a is dėl o dū inys sužadina aizdinius, ku iuos apima abi są okos (MacG ego , Sh y o 2013). 165Te minologija | 2017 | 24 1993; Keinys 1967; Gai enis 1994), mo y acijos (S ide skienė 2017), no s išski i ieną požiū į nė a isiškai ikslu, nes dažniausiai y imuose de i- nami keli aspek ai. Sin aksinis-seman inis požiū is į dū inius lie u ių kal- bo y oje y a ku kas e esnis, pap as ai apsi ibojama apib ėžiamųjų (de- e mina y inių) i sudedamųjų (kopulia y inių) dū inių išsky imu i de- aliau apib ėžiamųjų dū inių sandų san ykiai nenag inėjami (p z.: DLKG 1997; Gai enis 1998). Vincas U bu is, kalbėdamas apie sudu inių daik- a a džių da ybą, paaiškina, kad apib ėžiamųjų dū inių ienas sandas api- būdina ki ą, o a p sudedamųjų dū inių sandų y a pap as o sujungimo san ykiai (U bu is 1961). Sin aksinio-seman inio požiū io esmė – p ipažinimas, kad dū inys y a sin aksinis-seman inis da inys, ku io komponen ai susiję am ik ais san- ykiais. Hansas Ma chandas, ku io knyga Daba inės anglų kalbos žodžių da ybos ka ego ijos i ipai (angl. The Ca ego ies and Types o P esen -Day English Wo d-Fo ma ion) laikoma u ėjusia didelę į aką Vaka ų šalių žodžių dū ybos mokslui, eigia, kad isų dū inių eikšmė paaiškinama, emian is sin aksiniais san ykiais, ku ie y a dū ybos pag indas (Ma chand 1969). Šiame s aipsnyje bus bandoma į dū inius paž elg i bū en sin aksiniu- seman iniu aspek u. Sin aksinis-seman inis požiū is į dū inius u i i in senas adicijas. Jį galima ap ik i jau seno ės indų g ama ikose – jose dū iniai bū en pagal sandų san ykius ski s omi į de e mina y inius, posesy inius (bahu īhī2) i kopulia y inius (d anda) (Schlücke 2012: 7). Šią klasi ikaciją kaip pa- g indą pe ėmė daugelio šalių kalbo y ininkai. Rusų kalbo y oje įp as a dū inius sin aksiniu-seman iniu požiū iu ski s y i į p iklausomuosius (api- b ėžiamuosius) i koo dinacinius (sudedamuosius) (Языкознание 1998: 468; Виноградов 1960: 271; Земская 2011: 284), ačiau ne isi kalbinin- kai okiai klasi ikacijai p i a ia. Pa yzdžiui, Vladimi as A akinas pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius išski ia okias dū inių g upes: 1) p edika iniai dū iniai, kai ans o macijos me u iš yškinami p edika- iniai san ykiai, pa yzdžiui, angl. sun ise (lie . saulė ekis) ans o - muojamas į junginį he sun ises; us. снегопад (lie . sniegok i is) ans o muojamas į снег падает; 2) a ibu iniai dū iniai, kai sandai susie i a ibu iniais san ykiais, pa yz- džiui, us. чернозем (lie . juodžemis); 2 Šis e minas a ojamas i Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 1997: 151). 166 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius 3) objek iniai dū iniai, kai ans o macijos me u iš yškinami objek iniai san ykiai, pa yzdžiui, angl. u nsc ew (lie . a suk u as) ans o muo- jamas ha u ns he sc ew; us. пылесос (lie . dulkių siu blys) ans- o muojamas сосет пыль (Аракин 2005: 204–205). Kaip ma y i iš g upių pa adinimų, į klasi ikaciją nepa enka sudedamieji dū iniai. Veikiausiai aip y a odėl, kad a p šių dū inių sandų san ykių neį- ž elgiama. Seno ės indų g ama ikų adiciją dū inius ski s y i į de e mina y inius, posesy inius i kopulia y inius ęsė i okiečių kalbo y ininkai, Jenny La sson ją papildė, išsky usi da ieną g upę – aldomuosius dū inius (La sson 2003). Vėliau J. La sson dū inių klasi ikaciją pe ėmė lie u ių mokslininkas Dalius Ja mala ičius, sa o dise acijoje i damas okiečių kalbos dū inius. Taigi J. La sson dū inių klasi ikacija, pe im a D. Ja ma- la ičiaus (2014: 20–25), y a okia: 1. De e mina y iniai dū iniai; jų pi masis sandas dažniausiai apib ėžia an ąjį, susiau indamas jo eikšmę, aigi a p sandų y a subo dinaci- niai san ykiai. De e minuojamasis sandas y a pag indinis, iš jo iš yš- kėja dū inio seman inės i mo ologinės ypa ybės. 2. Kopulia y iniai dū iniai. Ta p sandų y a koo dinaciniai san ykiai, sandai ienodai sa a ankiški, ne i sukei us sandus ie omis, eikšmė labai nepasikeis. 3. Valdomieji dū iniai. An asis sandas – eiksmažodinis daik a a dis, a p sandų san ykis kaip a p a inio i papildinio. 4. Posesy iniai dū iniai. Šie dū iniai y a pe kel inės eikšmės i nusako ik am ik os sa ybės dalį. Kaip ma y i, užsienio kalbo y oje pagal sin aksinius-seman inius dū inių sandų san ykius suda y a į ai ių klasi ikacijų. Į ai uoja i jų e minija, o ai apsunkina klasi ikacijų analizę. Šio s aipsnio ikslas – ap a us užsienio i lie u ių kalbo y os specialis- ų sin aksinę-seman inę dū inių klasi ikaciją, plačiau panag inė i s a ybos e minijos sa akilmių i hib idinių dū inių sin aksinius-seman inius sandų san ykius. S aipsnio objek as – XX–XXI a. lie u ių s a ybos e minai – sa akilmiai i hib idiniai dū iniai. Šal iniai – XX–XXI a. mokslinė i adminis acinė s a ybos li e a ū a (ž . są ašą s aipsnio pabaigoje). 167Te minologija | 2017 | 24 Pag indinis da bo me odas – anali inis ap ašomasis. No in nus a y i sandų san ykius, aikomas i ans o macijos, a ba sin aksinio pe aza imo, me odas. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ SANDŲ SINTAKSINIAI-SEMANTINIAI SANTYKIAI No s DLKG (1997) dū iniai pi miausia ski s omi pagal kalbos dalis i akcen uojamas an asis dū inio sandas, šiame s aipsnyje, siekian , kad klasi ikacija nebū ų o mali i pe nelyg išplės a ho izon aliąja k yp imi, siūloma iš p adžių isus dū inius ski s y i ne o maliai, o pagal sandų seman ikos san ykius, i ik paskui žiū ė i, kokių kalbos dalių kombinaci- jomis ie san ykiai ealizuojami. Be o, okia klasi ikacija logiškai a i ik ų e minų da ybos k yp į – nuo eikšmės p ie o mos. Siūloma klasi ikaci- ja nesi emia nuos a a, kad an asis sandas s a besnis už pi mąjį i odėl klasi ikuo i eikia emian is an uoju sandu, – pag indinis sandas gali bū- i iek pi masis, iek an asis a ba jie gali bū i lygia e čiai. Sin aksiniai-seman iniai sandų san ykiai gali bū i nus a omi aikan ans- o macijos me odą ( uo a eju, kai y a a imas dū inio yšys su a i inkamu žodžių junginiu) i / a emian is dū inio da ybos eikšme, p z.: bu angė STŽT 39 ‘bu o anga’; da badienis STŽ 102 ‘da bo diena’; plonlen ė STŽ 307 ‘plona len a’. V. U bu is pab ėžia, kad dū iniai iš isų da inių su a i inkamais žodžių junginiais y a susiję labiausiai: „jų [dū inių] abu sandai emiasi sa a- ankiškais žodžiais, ku iuos a pusa y jungia sin aksiniai san ykiai. Tad nie- ko nuos abaus, kad kalbos moksle jau nuo seniausių laikų įp as a a p dū i- nio sandų ma y i iš esmės uos pačius san ykius, kaip i a p sa a ankiškų žodžių a i inkamuose žodžių junginiuose“ (U bu is 2009: 205). Iš 22 s a ybos s i ies mokslinių i adminis acinių šal inių iš ink i 657 sa akilmiai i hib idiniai dū iniai, ku ie eina gimininiais s a ybos e minais. Skolin i dū iniai nė a y imo objek as, kadangi da ybos eiksmas y a į y- kęs ne lie u ių kalboje. Visi dū iniai pagal sandų seman ikos san ykius ski s y ini į apib ėžia- muosius i sudedamuosius. DLKG (1997) pagal kalbos dalis, iš ku ių pada y i dū iniai, jie aip pa ski iami į apib ėžiamuosius i sudedamuosius, ačiau šią klasi ikaciją da bū ų galima pa ikslin i. Kaip odo i a medžia- ga, apib ėžiamieji dū iniai, einan ys gimininiais s a ybos e minais, suda- o i in didelę g upę (iš 657 dū inių 632 y a apib ėžiamieji), ku ios idu- je susiklos o penke iopi sandų san ykiai. Klasi ikuojan apib ėžiamuosius 168 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius dū inius emiamasi Jono Balke ičiaus e minais, a ojamais kalban apie žodžių junginio dėmenų sin aksinių san ykių seman inį aspek ą. J. Balke- ičius (1998: 40) ski ia a ibu inius, subjek inius, objek inius, ad e biali- nius, kompa a y inius i komplek y inius san ykius. Skai y oje s a ybos s i ies medžiagoje subjek inių dū inių, einančių gimininiais s a ybos e - minais, neap ik a. Taigi oliau, emian is su ink a medžiaga, p iklausomai nuo šių san ykių, apib ėžiamieji dū iniai ski s y ini į 5 pog upius: a ibu iniai, objek iniai, ad e bialiniai, komplek y iniai i kompa a y iniai dū iniai. Sudedamųjų dū inių skai y uose s a ybos s i ies eks uose as a nedaug – ik 25, i šių dū inių sandų san ykiai smulkiau neski s omi, nes sudedamieji dū iniai nesi emia sin aksine kons ukcija, jie da omi iš sin aksiniais san ykiais nesusijusių žodžių, ad sudedamųjų dū inių sandai ienas ki o neapib ėžia, y a lygia e čiai. APIBRĖŽIAMIEJI DŪRINIAI Kaip minė a, s a ybos s i ies šal iniuose už iksuo a 657 dū inių, einančių gimininiais s a ybos e minais. Daugumą jų – 379 – suda o a ibu iniai dū iniai, pe pus mažiau (186) – objek iniai. Ki ų g upių dū inių as a daug mažiau. Pas ebė a, kad isose g upėse susida o nemaži ą pa į sandą u- inčių gimininių e minų bū iai. Tad oliau, nag inėjan sin aksinius-se- man inius s a ybos e minijos dū inių sandų san ykius, dėmesys bus a - k eip as i į p oduk y iuosius sandus. A ibu iniai dū iniai. A ibu iniai san ykiai eiškia, kad p iklausoma- sis sandas (šiuo a eju pi masis apib ėžian ysis) iškelia pag indiniu sandu, ku is y a an asis, į a dy o deno a o požymį (pagal Balke ičių 1998: 40). Šio pog upio dū iniai y a ijų da ybos ipų: 1) daik . + daik a ., 2) bū- d . + daik . i 3) skai . + daik . Vy auja daik . + daik a . i būd . + daik . dū iniai, p z.: 1) akmenpjūklis STŽ 16; angok aš is STŽ 22; a daka ė, a dika ė STŽT 19; a klaėdžios STŽT 21; a i a is STŽT 27; bėg inė STŽ 73; be on- inė STŽ 77; bi bu is STŽT 32; bu galis STŽT 39; bu sanga, bu san- gė, bu angė STŽT 39; da badienis STŽ 102; da bys ubė STŽT 43; dūma amzdis STŽ 130; dumbla ie ė STŽ 130; gais asienė STŽT 52; gipsa inkis STŽ 650; g indjuos ė STŽT 61; kalkakmenis AP 27; kiau- liadu ės STŽT 82; klė sanga, klė sangė STŽT 89; kluongalis STŽT 91; k aiklen ė STŽT 94; mies o aizdis AP 142; med a ž is KMD 34; 169Te minologija | 2017 | 24 o a pis MSSA 145; pa ke plokš ė STŽ 388; iboženklis ALKSTŽ 227; s al i šis IPS 89; s ogagalis STŽ 583; s oglangis MK 75; s og amzdis STŽ 585; iesyb ie ė STŽ 643; amzdžia ak is ALKSTŽ 344; anden- kelis ALKSTŽ 10; anden akis STŽ 691; anden ie ė ALKSTŽ 185; eidašalmis STŽ 700; ėjalen ė MSSA 139; ielokaiš is ALKSTŽ 84; ž y kelis STŽ 730. 2) aklidang is ALKSTŽ 50; aky be onis STŽ 74; aukš ak osnė STŽ 53; bal molis ALKSTŽ 18; bend abu is STŽ 73; dailylen ė STŽT 42; dan- y kūjis ALKSTŽ 169; didgalis STŽT 44; didžianamė STŽT 45; d ung oba STŽT 46; d ū galys ALKSTŽ 241; gel onžemis STŽ 166; g ei aeigė ALKSTŽ 313; g ei ie ė ALKSTŽ 59; g ynaanglis GK 7; gy a o ė STŽ 169; ilgas iegis STŽ 190; juodg indės STŽ 227; juod- lubės STŽ 228; laib ąs is SM 339; lais a a pis ALKSTŽ 155; plon- len ė STŽ 307; audonmolis STŽ 468; sauskelis MT 3; s a ams is MSSA 149; s o len ė STŽ 307; žaliaply ė ALKSTŽ 42. Da ybos ipo skai . + daik . dū iniai suda o ik nedidelę a ibu inių dū inių dalį, p z.: 3) d igegnis STŽ 13; ke u b iaunis STŽT 81; ke u kojis STŽ 251; ke u s- ubė STŽT 82; idan is STŽ 255; ikojis STŽ 659; ien a is STŽ 710. Iš a ibu inių dū inių dideliu p oduk y umu išsiski ia sandai akla- (akla- dang is STŽ 15; aklaga is ALKSTŽ 304; aklakelis ALKSTŽ 304; akla- amzdis STŽ 16); ke u - (ke u kojis STŽ 251; ke u šakis ALKSTŽ 89; ke u s ubė STŽT 82); s og- (s oglangis STŽ 585; s ogla akis ALKSTŽ 168; s oglo is STŽ 585; s og inė ALKSTŽ 229); anden- ( andenkelis ALKSTŽ 10; andenspa a STŽ 691; anden akis STŽ 691; anden alpa STŽ 692; anden ie ė ALKSTŽ 185). Minė ini i kai ku ių a ibu inių dū inių a- ian ai, besiski ian ys jungiamuoju balsiu (p z.: a daka ė, a dika ė STŽT 19), galūne a iesiog neįp as a dū yba (p z.: bu sanga, bu sangė, bu angė STŽT 39; klė sanga, klė sangė STŽT 89). Objek iniai dū iniai. Objek iniai san ykiai y a okie, kai p iklauso- masis sandas žymi asmenį, daik ą a dalyką, į ku į nuk eip as pag indinio sando žymimas eiksmo, būsenos a ypa ybės u inys (pagal Labu į 1998: 82). Iš apib ėžiamųjų dū inių objek iniai sandų san ykiai, kaip minė a, būdingi 186 dū iniams. Dauguma jų y a 1) daik . + eiksm. dū iniai, kele as – 2) į a d.+ eiksm. da ybos ipo dū iniai. An asis sandas y a pa- g indinis, o p iklausomasis, apib ėžian is an ąjį, – pi masis: 170 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius 1) aplinkos aba STŽ 5; bangolaužis STŽ 70; be onmaišė STŽ 77; be on- iekis ALKSTŽ 202; be onk ė ė STŽ 77; cemen ežis STŽ 91; da b- da ys STŽ 105; dulkėgaudis STŽ 129; dūmlaidis STŽT 48; dumbla- gaudė STŽ 130; dumbla alė STŽ 130; dūm aukis SM 90; ga alaidė STŽT 53; ga o iekis KP 82; gegnešis STŽT 55; g udpilas PRAB 28; g un a aukė STŽ 183; ižonešis STŽ 222; len pjū ė STŽ 308; ly lau- ža MT 204; medki ys STŽ 330; medžiago y a STŽ 334; o pū ė STŽ 374; pulpo iekis STŽ 461; pu agaudė STŽ 463; šal nešis ALKSTŽ 218; san a ežis STŽ 500; šilumnešis ALKSTŽ 149; skylmušys STŽ 536; smėliagaudė ALKSTŽ 26; smėliapū ė ALKSTŽ 36; s ypapjo ė STŽ 588; amzdžiapjo ė STŽ 691; andensk odis STŽ 691; anden- aukis SBTĮ 11; ėja odis STŽ 700; žaibolaidis ALKSTŽ 75; žem- plukė KKG 2; ž y (a)plo ė ALKSTŽ 364. 2) sa i ašis STŽ 504; sa i anka (susi ankinimas) STŽ 504; sa i auka STŽ 504; sa i a is ALKSTŽ 207. Da ybos ipo į a d. + eiksm. s a ybos e minijos dū inių, einančių gimininiais e minais, pi masis sandas isada y a sa i-. Iš su ink os medžiagos aki aizdu, kad p oduk y umu pasižymi am ik i iek pi mieji, iek an ieji objek inių dū inių sandai. Iš pi mųjų sandų p oduk y iausi y a daik a a diniai medžiagas a žalia as eiškian ys sandai be on- (be on iekis ALKSTŽ 202; be onk ė ė STŽ 77; be on ežis ALKSTŽ 207); dumbl(i)a- (dumblagaudė STŽ 130; dumblasiu bė STŽ 130; dumbla- alė STŽ 130; dumbliag amdė STŽ 130); anden- ( andensky a ALKSTŽ 111; andens aidis ALKSTŽ 160; anden aukis SBTĮ 11); žem- (žemkasė ALKSTŽ 160; žemlipė KKG 2; žemsėmė ALKSTŽ 37; žemsiu bė STŽ 724). Iš an ųjų – p oduk y iausi ak y ų eiksmą eiškian ys eiksmažodiniai sandai -ma is ( ėjoma is STŽ 700; andenma is STŽ 691; iukšmama is ALKSTŽ 220; sukiama is STŽ 594; slėgma is STŽ 322; ku ama is STŽ 294); -gaudė (dumblagaudė STŽ 130; ž y (a)gaudė STŽ 729; smėliagaudė ALKSTŽ 26); - iekis ( anden iekis STŽ 692; šilumo iekis STŽ 614; pul- po iekis ALKSTŽ 247); - aukis (dūma aukis STŽT 47; inia aukis ALKSTŽ 60; anden aukis STŽ 692); - ežis (cemen ežis STŽ 91; be on- ežis ALKSTŽ 207; šilum ežis STŽ 614). Ad e bialiniai dū iniai. Ad e bialiniai san ykiai, ku iuos žymi p iklau- somasis na ys, y a į ai ia eikšmiai. Tai pag indiniu sandu pasaky o „ eiški- 171Te minologija | 2017 | 24 nio esa ies e d ė a laikas, eiškimosi būdas a mas as, adimosi p iežas is, sąlyga, ikslas“ (Balke ičius 1998: 41). Skai y uose s a ybos s i ies leidiniuo- se as i 26 dū iniai, ku ių sandai susiję ad e bialiniais san ykiais. Šie dū iniai p iklauso 1) daik . + eiksm., 2) p ie . + daik ., 3) p ie . + eiksm. da ybos ipams: 1) ga ežys STŽ 162 ‘ga o a ikliu eža’ (pi masis sandas elip iškai nu- sako, kaip a omas an uoju sandu į a dijamas daik as); 2) pusgaminis STŽ 463 ‘pusiau gaminys’; pusmišinis STŽ 465 ‘pusiau mišinys’; isu eigis STŽ 716 ‘ isu einan is’. 3) g ei a eika STŽ 174 ‘g ei ai eik i’; pusiaus y a STŽ 463 ‘pusiau s i i’. Ad e bialinių s a ybos e minijos dū inių pag indinio bei p iklausomo- jo sando pozicija gali bū i ski inga. Pa yzdžiai odo, kad kai an asis sandas eiksmažodinis (ga ežys, g ei a eika, pusiaus y a), apib ėžian ysis y a pi masis na ys. Kai an asis sandas daik a a dinis, apib ėžian ysis y a an asis na ys (pusmišinis, pusgaminis). P oduk y umu pasižymi ik p ie- eiksminis pi masis sandas pus- (pusmišinis STŽ 465; pus ab ika is ALKSTŽ 216), ki i sandai nesika oja a ba ka ojasi pe e ai, kad bū ų galima da- y i apibend inamąsias iš adas. Komplek y iniai dū iniai. Komplek y inių dū inių pag indinis sandas (daik a a dinis, būd a dinis, skai a dinis a p ie eiksminis) žymi deno a o mas ą, o jo seman inį u inį a skleidžia p ijung as sandas, ans o macijos me u ampan is daik a a džio kilmininku (pagal Balke ičių 1998: 42). To- kių dū inių as a panašiai iek, kiek i ad e bialinių – 25. Jų isų pag in- dinis sandas y a pi masis, jį apib ėžia an asis, o as pi masis sandas y a a ba p ie . daug a ba daik . pusė: daugiaašis STŽ 107; daugiakampis ALKSTŽ 257; daugiašakis ALKSTŽ 144; pussan a ė ALKSTŽ 297; pu- saukš is STŽ 463; puskolonė STŽ 464; pusp iekabė STŽ 464; pus ąs is STŽ 464; pusskliau is ALKSTŽ 297; pusšliuzis STŽ 464; pusspy is STŽ 464. Visi komplek y iniai gimininiais s a ybos e minais einan ys dū iniai as i ik 1993 i 2002 m. s a ybos e minų žodynuose. Senesniuose leidi- niuose, pa yzdžiui, Valdema o Michalausko 1978 m. s a ybos e minų žodyne, ku iame iksuo i gy osios kalbos e minai, pa eik a ik okios da ybos būd a džių (p z., daugiasienis, -ė STŽT 43), o daik a a džių ne- bu o pas ebė a. Panag inėjus da daugiau šal inių i pa yzdžių, bus galima pa i in i a paneig i min į, kad komplek y inių dū inių, einančių gimi- 172 Lina Ru kienė S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-seman inius sandų san ykius niniais e minais, da yba y a gana naujas e minologijos eiškinys. Be o, a ei yje eikė ų a lik i išsamesnę analizę komplek y inių i ad e bialinių dū inių, ku ių pi masis sandas pus-, nes iba a p šių dū inių y a disku- uo inas dalykas. Kompa a y iniai dū iniai. Kompa a y iniai sandų san ykiai – pa ys ečiausi iš isų. Šie san ykiai y a a p sandų dū inio, ku į ans o ma ę į žodžių junginį a nus a ę jo da ybos eikšmę, pag indinį dėmenį gausime su lyginamąja dalely e kaip: sliek a is ALKSTŽ 370 ‘ a as kaip (šliaužian- is) sliekas’; malūnspa nis STŽ 322 ‘spa nai kaip malūno’; k yžkelė STŽ 291 ‘kelias kaip k yžius’. No s šie dū iniai aip pa as i ik 1993 i 2002 m. s a ybos e minų žodynuose, jų y a pe mažai ( as i ik minė i ys), kad galė ume kel i hipo ezę apie kompa a y inių dū inių da ybą, kaip naują e minijos papildymo būdą. SUDEDAMIEJI DŪRINIAI Nag inė uose s a ybos s i ies eks uose as i 38 sudedamieji dū iniai, einan ys gimininiais s a ybos e minais. Sudedamųjų dū inių sandai y a ienodai sa a ankiški, ienas ki o neapib ėžia. Jie isi a s o auja da ybos ipui daik + daik . Gee as Booijus pažymi, kad sudedamieji dū iniai y a ypa inga dū inių klasė, nes šių dū inių abu sandai y a pag indiniai (Booij 2007). Jų da ybos eikšmę suda o sandų eikšmių suma. Sudeda- mųjų dū inių ap ik a ik s a ybinių medžiagų specializacijos eks uose, iš ku ių ma y i, kad šie dū iniai žymi medžiagas, ku ių du pag indinius komponen us i į a dija a i inkamo dū inio sandai, p z.: gelžbe onis SM 242 (geležis + be onas); medbe onis ALKSTŽ 75 (medis + be onas); plien- be onis STŽ 421 (plienas + be onas); pu be onis STŽ 465 (pu os + be onas); pu silika is SM 278 (pu os + silika as); sie be onis STŽ 511 (sie a + be o- nas); s iklaplas ikis DP 282 (s iklas + plas ikas), s iklobe onis ALKSTŽ 162 (s iklas + be onas); ž y be onis ALKSTŽ 72 (ž y as + be onas). Kaip ma- y i iš pa yzdžių, daug sudedamųjų dū inių u i ą pa į an ąjį sandą -be- onis. S a ybos e minas be onas žymi ieną s a biausių s a ybos medžiagų, nuola siekiama page in i šios medžiagos sa ybes, medžiagai su eik i dau- giau es e iškumo. Tad sup an ama, kad bū en su šiuo daik a a džiu y a pada oma daug s a ybos e minijos dū inių, i ne ik sudedamųjų, be , kaip minė a, i objek inių (be on iekis ALKSTŽ 202; be onmaišė STŽ 77; be onk ė ė STŽ 77) bei a ibu inių (be on inė STŽ 77; akmenbe onis STŽ 74; aky be onis STŽ 74).