scieee Open visual document viewer

Dimensions of Terminology Work

Anita Nuopponen

Abstract

TERMINOLOGIJOS DARBO ASPEKTAI    Straipsnyje aptariami įvairūs terminologijos darbo aspektai. Nagrinėjama terminologijos literatūra, ieškant aiškių ir numanomų dichotomijų ir trichotomijų, susijusių su tiksline grupe, poreikio tenkinimo skuba, įvairiais poreikiais, tikslu, ekspertize, bendradarbiavimu, tęstinumu, produktu, kalba, medžiaga, priemone, orientacija ir sistemiškumu. Kaip tyrimo rezultatas pateikta daugiaaspektė terminologijos darbo tipologija (sąvokų sistema), kurios kategorijos gali būti įvairiai derinamos. Pavyzdžiui, terminologijos darbas gali būti savarankiška vienkartinė ar pasikartojanti veikla, kurios produktas – spausdintas, el. knygos ar pdf formatu parengtas, tinklalapyje pateiktas ar kaip terminų straipsnių rinkinys terminų banke įdėtas terminų žodynas. Be to, terminologijos darbas gali būti organizuota, bendradarbiavimu paremta veikla, kurios imasi projekto grupė, organizacijos padalinys ar profesionalus terminologas, jis gali būti vertėjo ar spe­cia­liųjų tekstų rengėjo darbo dalis, atliekama nuolat ar pagal poreikį. Šiuolaikinis terminologijos darbas labai įvairus. Jam reikia tokių metodų ir principų, žinynų ir vadovėlių, kurie galėtų aprėpti įvairius poreikius ir suteiktų tinkamą pagrindą skirtingų tipų terminologijos darbui: terminologijos planavimui, greitai atliktinam terminologijos darbui, įvairioms tikslinėms grupėms numatytai veiklai, įskaitant kompiuterijos sprendimus, projektus, tęstinę terminologijos tvarkybą ir kt.

Full text

6Ani a Nuopponen | Te minologijos da bo ma menys Te minologijos da bo ma menys Ani A nuopponen Uni e si y o Vaasa Pag indiniai žodžiai: e minologijos da bas, no ma y us e minologijos da bas, ap ašomas e minologijos da bas, diho omijos, e imui o ien uo as e minologijos da bas, e minog a ija, e minologijos aldymas, s anda izacija, koncepcinė o ien acija, e minų o ien acija InT oDucTIon no ma y us/ap ašomas, sis emingas/ad hoc, mono-/bi-/daugiažodis, koncep uali-/ e mininė o ien acija y a kai ku ios iš e minologinės eiklos li e a ū os dicho omijų a icho omijų. Jo s aipsnyje "Diko omijos: neįmanoma i nepakeičiama?" Johan Myking (2007: 265) išsamiai ap a ia labiausiai papli usias di- i icho omijas, susijusias su e minologijos lauko eo iniu pag indu. Jis juos laiko "s a biais šios disciplinos me adisku so b uožais", i indamas, kad jų y imas gali "padė i ge iau sup as i e minologijos s i ies pažangą, aip pa daba ines į ampas i ys ymosi endencijas". Šios dicho omijos dažnai aip pa laikomos išėjimo aškais, kai mo y uojama naujų eo inių me odų (ž . daugiau, p z., Myking 2001, 2007; Budin 2001; An ia 2001; cab é 1999, 2003; Temme man 2000). Šiame s aipsnyje dicho omijos i icho omies ela ed o p ac ical e minology wo k a e aken as exp essions o dimensions o e minology wo k. Šis s aipsnis y a indėlis į e minologijos da bo pažangą y inėjan . Nus a y a e minologijos da bo en a y i, daugialypi ipologija (koncepcijos sis ema), apiman i ylika padalijimo k i e ijų a ba "dimensijų", ku ie suski s y i į uos, ku ie susiję su iksline g upe, ikslu, kompilia o iumi, p oduk u a me odu. Be kai ku ių li e a ū oje p ipažin ų di- i icho omijų, aš aip pa ieškau kai ku ių naujų, ku ias galima ap ik i, kai nag inėjami ski ingi e minologijos naudojimo būdai. Jie a skleidžia ski ingų ipų e minologijos da bų ski s ymo k i e ijus i ibas a p o, kas gali bū i laikoma e minologijos da bu, i o, kas p iklauso, pa yzdžiui, leksikog a ijai. Be o, bu o pe a ky os kai ku ios nus a y os diko omijos. 7Te minologija | 2018 | 25 Šal iniai apima e minologijos s i ies eo ijos i p ak ikos li e a ū ą: žu nalus, kon e encijų a askai as, lauko apž algas, ado us (p z., W igh & Budin 1997a, b; S eu s & Kockae 2014; Felbe 1984), ado us (p z., cab é 1999; Pich & D askau 1985; Sage 1990), gai es i s anda us (ISo 1087; ISo 704). Toliau ap a iama e minologijos da bo są oka i jai naudojami pa adinimai, aip pa nus a oma e minologijos da bo į ai ių ma menų i sa ybių analizės sis ema. Po o kiek ienas iš jų y a išsamiau iš i as. 2. Te minologijos da bas ISO s anda e 1087-1 (2000) e minologijos da bas apib ėžiamas kaip "da bas, susijęs su sis emingu są okų i jų pa adinimų inkimu, ap ašymu, apdo ojimu i pa eikimu". ISO 704 (2009: ) pag indinė e minologijos da bo eikla y a okia: […] […] apib ėž i są okas i są okų san ykius; […] analizuo i i modeliuo i są okų sis emas emian is nus a y omis są okomis i są okų yšiais; […] koncepcinių sis emų aizda imo nus a ymas naudojan koncepcines diag amas; […] apib ėž i są okas; […] kiek ienai są okai p iski i pa adinimus (daugiausia e minus) ienoje a keliose kalbose; […] į ašy i i pa eik i e minologinius duomenis, daugiausia spausdin ose i elek oninėse žiniasklaidos p iemonėse ( e minog a ija). […] Apsk i ai aš p i a iau ISO 1087 (2000) e minologijos da bo apib ėžimui, ačiau šio y imo ikslais no ėčiau jį šiek iek išplės i, kad galėčiau, be ki a ko, nag inė i i "ne sis emingą" e minologiją susijusią da bą i iš i i į ai esnę p ak iką. Šioje s i ies li e a ū oje andame ben šiuos al e na y ius e minologijos da bo pa adinimus: e minog a ija, e minologijos aldymas, e minologijos apdo ojimas i e minologija. Pasku inis ( e minologija) li e a ū oje dažnai pasi aiko. Pa yzdžiui, Vesna Lusicki i Tanja Wissik (2015: 8) apib ėžia šią eiklą aip: "Te minologijos ikslas y a už egis uo i i o ganizuo i specializuo ų e minų eikšmę i naudojimą bei pada y i juos p ieinamus į ai iuose e minologiniuose šal iniuose, pa yzdžiui, (online) e minologinėse bazėse, žodynuose, žodynuose i e minologijos s anda uose, kad juos bū ų galima naudo i eks uose, e imuose i specializuo uose disku suose". 8Ani a Nuopponen | Te minologijos da bo ma menys Tačiau aš labiau no ėčiau eng i šio e minologijos e mino naudojimo, nes iš kon eks o ne isada aišku, apie ku ią " e minologiją" kalba au o iai ( y imo s i is, disciplina, e minologijos da bas, e minų inkinys, e minų žodis i . .). Te minog a ijos e miną, suku ą pagal leksikog a ijos analogiją, sep yniasdešim ajame dešim me yje pasiūlė Alain ey " aikoma ap ašomoji e minologija" ( ey 1995: 23, 129). Te minog a ija ka u su e minologijos da bais pa eko į a p au inį anglų kalbos naudojimą. Jis pasi odo, pa yzdžiui, ISO 704 (2009) kaip ma y i aukščiau i ISO 1087 (2000), ačiau nu odo " e minologijos da bo dalį, susijusią su e minologinių duomenų į ašymu i pa eikimu", ku i "gali bū i pa eik a e minų bankų, žodynų, ezau ų a ki ų leidinių pa idalu". Vie oj e minologijos da bo a e minog a ijos Sue ellen W igh i ge ha d Budin (1997a) naudoja e miną e minologijos aldymas, nes mano, kad jis ge iau inka anglų kalbos naudojimui i bū ų analogiškas "in o macijos aldymui" (ibid. 1997a: 2). Jų eigimu, e minologijos aldymą suda o " e minologinės in o macijos s uk ū a, saugojimas, kei imasis, skleidimas i naudojimas eks ų kū imui (įskai an žodynus i . .)". Taip pa jiems e minog a ija y a e minologinės in o macijos į ašymo eikla, o ne pla esnė eikla. Klausas... Di kas Schmi zas (Di k Schmi z, 2009), sa o uož u, labiau mėgs a ISO 704 e minologijos da bo naudojimą, ačiau no i naudo i e minologijos aldymo e miną ie oj e minog a ijos (ž . aip pa lušicky & Wissik 8). Juan Sage (1990) naudoja e miną e minologijos apdo ojimas, ku is, ačiau, nė a aip plačiai papli ęs, kaip ki i. Šiame s aipsnyje e minologijos da bas bus naudojamas pla esnei e minologijos eiklai, o e minologijos aldymas y a, kaip K. D. Schmi z (2009) mano, e minologijos da bo dalis, susijusi su e minologinių duomenų į ašymu i pa eikimu. Te minologinėje li e a ū oje į ai ių ipų e minologijos da bai apibūdinami gana ski ingai. Y a daug sinonimiškų e minų i polisemijos a ejų. Tačiau šiame y ime labiau domėjausi jų ski ingų ipų e minologijos da bų elemen ais i daugiausia dėmesio sky iau jų sa ybėms. Į ai ių ipų e minologijos da bai, ap ašy i li e a ū oje, čia laikomi ienas ki o papildomais. (1 pa eikslas) Te minologijos da bo cha ak e is ikų dėmesys aip pa y a eo inė pas anga siekian daugialypės i daugialypės e minologijos eo ijos, ku ią paminėja g. Budinas (2001: 20). Klasi ikacija y a laikinas i y a a i as olesniam s a s ymui i plė ai. Toliau pa eikiama: 9Te minologija | 2018 | 25 Į ai ių požiū ių sa ybės bus a ski os i išnag inė os daugiau a mažiau kaip elemen ai, ku ie gali bū i sujung i į ai iais būdais. Ta p kelių a ian ų, kaip suski s y i ski ingus ski s ymo k i e ijus, aš pasi inkau penkias pag indines g upes, ado aujan is pag indiniais klausimais: kam, kodėl, kas, koks p oduk as i kaip? (Ž . 1 pa eikslą). 1 pa eikslas Te minologijos da bo ma menys 1 0 Ani a Nuopponen | Te minologijos da bo ma menys 3. Te minologija: kam di ba? Tikslo g upė. Te minologijos da bas ski as į ai ioms ikslinėms g upėms, u inčioms šiek iek ski ingus po eikius. Be o, klausimai "kam" i "kas" y a a pusa yje susiję i ne isada gali bū i a ski i ienas nuo ki o. bu o p adė a no ma y inė e minologijos eikla i e minologijos s anda izacija, kad bū ų pašalin os domeno ekspe ų bend a imo kliū ys i bū ų pa enkin i jų e minologijos po eikiai. Ki a didelė e minologijos naudo ojų g upė y a e ėjai, i dažnai pab ėžiama, kad jų po eikiai ski iasi nuo specialis ų (ž . W igh & W igh 1997: 148). Be o, jie pa ys di ba su e minologija (daugiau ž . 5 sky ių). Tiesą sakan , ypa ingas dėmesys bu o ski iamas e minologijos da bui kaip e imo da bo daliai ( e imui o ien uo a e minologija; p z., Hohnhold 1990; W igh & W igh 1997). Be šių d iejų g upių, e minologijos da bas gali bū i ski as, pa yzdžiui, idiniams (p z., echniniai ašy ojai) a ba išo iniams naudo ojams o ganizacijose a įmonėse (p z., klien ai), s uden ams, pasauliečiams i plačiajai audi o ijai. Be o, ne isi a o ojai y a žmonės, ačiau e minologijos da bas a liekamas i mašininiam e imui, mašininiu būdu skai omoms on ologijoms i į ai ių ipų in o macinių sis emų po eikiams. 4.Kodėl e minologija eikia? Y a daugybė p iežasčių, kodėl eikalingas e minologijos da bas. Tačiau aš ap a iu ik d i pag indines dicho omijas, ku ios y a e minologijos da bo pag indas. Pi masis - ai nea idėlio inas yšys su naudo ojo po eikiais: e minologijos da bas a ba numa omas naudo ojo po eikiams, a ba a liekamas pagal p ašymą. An asis susijęs su da bo ikslu: e minologijos da bo ikslas y a a ba da y i į aką, a ba apibūdin i e minų i są okų naudojimą am ik oje s i yje. Ne ukus. Ž elgian iš iesioginio po eikio naudo ojų po eikiams požiū iu, e minologijos da bas gali bū i a ba p oak y us, a ba e minologijos da bas " iesiog laiku" (lISe gai es 2013: 21[…]23), a ba kažkas a p jų. V. Lušicky i T. Wissik (2015: 9), ku ie daugiausia dėmesio ski ia e imui o ien uo am e minologiniam da bui, p oak y us e minologinis da bas y a " eks e pag įs as e minologinis da bas, susijęs su są okų i jų pa adinimų inkimu, ap ašymu, p ocesija i p is a ymu p ieš e imo p ocesą". Tačiau "lISe" gai iuose (2013) šis e minas a ojamas pla esnei eiklai, apimančiai isus e minologijos da bus, ku ie a liekami e inan ikė inas 1Te minologija | 2018 | 25 a ei ies po eikiai, susiję su ap a iamomis s i imis, eks ų, ku ie u i bū i iš e s i, jau esan ys e minologiniame šal inyje. legisla ion o be passed, e c. Te minologis s y o an icipa e u u e needs by wo king on en i e domains and ex -speci ic e minology ha is no (lISe gai ės 2013: 23) Šiuo požiū iu p oak y us e minologijos da bas apima e minologijos plana imo eikalaujamą eiklą, p z., daba inių i būsimų o ganizacijos, įmonės, dalyko s i ies, kalbos, šalies i . . po eikių e inimą. Pa yzdžiui, Eu opos Sąjunga sukū ė plačiai eikiančias e minologijos plana imo s a egijas, apib ėžiančias e minologijos da bą, ku is u i bū i a lik as (ž . p z., Fische 2010). Be o, e minologijos s anda izacija y a p oak y i, aip pa e minologijos da bas įmonėse. Ka a Wa bu on (1997: 677) pab ėžia, kad bend o ėms eikia […] nus a y i sa o e minologijos po eikius i planuo i eiksmų planą, kad šie po eikiai bū ų pa enkin i anks i, kad a ei yje bū ų sumažin as da bas[…]. No s p oak y us e minologijos da bas iš anks o numa o po eikius, ki ame kon inuumo gale y a e minologijos da bas, ku is a liekamas po eikio me u. Jis dažnai adinamas ad-hoc e minologija (da bas), be aip pa e minai " iesiog laiku", " eikalaujan ", "eksp esinė" a ba e ka čiais a ojama e minologija (da bas) gali ge ai apibūdin i jo pobūdį (ž . 2013). The e m ad-hoc e minology (wo k) is u ilized by di e en au ho s o di e en concep s, o example, as opposi e o “sys ema ic e min ology p z., ghallchobhai 2008; lISe p anešimas "da bas", į ku į ėliau g įšiu. Ad hoc a ba "jus -in- ime" e minologijos da bą a lieka a o ojas ("DIy e minologijos da bas") a ba į ai ių ipų e minologijos a nybos i cen ai a ba idaus e minologai (" e minologija pagal eikala imą"). claudia Dob ina (2010: 82) apibūdina pas a ąjį a ejį kaip " e minologinę a a inę sky ių", ku is "a si ado siekian pa enkin i skubius i ne pe nelyg didelius e minologinius po eikius". Ji eikalinga, kai umpai eikia išsp ęs i ieną a ba kele ą e minologinių p oblemų (lISe gai es 2013: 23; cab é 1999: 152). Reikala imai. Be o, galima a ski i domeno o ien uo ą i eks ą o ien uo ą e minologijos da bą (p z., Schmi z 2009). Pi mojo po eikis kyla iš lauko, o jo žinojimas laikomas jo išėjimo ašku. enkama išsami medžiaga, įskai an į ai ių ipų a i inkamus dokumen us, aip pa in e iu su lauko ekspe ais i konsul uojamasi su jais (W igh & W igh 1997: 148). Teks o o ien uo o e minologijos da bo pa yzdys y a pa engiamasis da bas, ku į e ieji a lieka sp endžian e minologines p oblemas, ku ias jie gauna iš e čiamų eks ų. Jie ai da o apgaulingai. 1 Ani a Nuopponen | Te minologijos ma menys Da bas su ki ais eks ais dėl e imo ek i alen ų i ki ų e minologinių duomenų p ieš e čian eks ą. Užuo sis emingai y inėjęs emą lauke, e ieji labiau ku ia sa o e minologinius iš eklius, "pa ody us su a si ik iniais iš aukomis iš domeno" (W igh & W igh 1997: 148). Sis emiška e minologijos eikla ( aldymas) aip pa apibūdinama kaip "subjec - ield-d i en", o e imui o ien uo a ad-hoc e minologija - kaip " ex d i en" (W igh & W igh 1997: 147; Fabe 1999: 98). Tikslas. Pag indinis e minologijos da bo ikslas i užduo is nuo pa p adžių bu o paleng in i a pusa io sup a imą specialiose s i yse i pe kalbos bei ki as ibas. No in ai pada y i, gali bū i naudojami du me odai: ap ašomasis a ba no ma y us (p esk ipcinis) e minologijos da bas. Ap ašomasis e minologijos da bas idealiai bū ų susijęs su e minologiniais p oduk ais ( okabula iais, e minų bazėmis i . .), ku ie apima isus ikslinės s i ies e minologinius i koncep ualius a ian us i komen uoja a ian ų san ykius, palikdami a o ojui pasi ink i inkamiausią. No ma y inės a p esk ipcinės e minologijos da bo ikslas y a p i e s i ikslinę audi o iją p iim i pageidaujamą e miną i eng i a me amų e minų (Ka sch 2014: 294), p z., e minologijos, susijusios su įmonės p oduk u a paslauga, eisinė sis ema i . . Tie pa ys me odai gali bū i naudojami daugeliui da bo p ocesų, nes ap ašomasis da bas y a pi moji no ma y aus da bo p oceso dalis (ž . Cab é 1999: 132). Be šių d iejų ipų e minologijos da bų, Helmu as Felbe is (1984: 189) p imena mums, kad aip pa y a e minog a ijos ipas, ku į naudoja mokslinės bend uomenės, ku is y a pag įs as idėja, kad mokslinės są okos y a nuola iniame s au e. Jiems mokslinė e minologija gali bū i ik ekomenduojama, o ne nus a y a. […] 5. Koks asmuo? Ekspe inė pa i is. Tie, ku ie ienu a ki u būdu di ba su e minologijomis, gali bū i apy iksliai suski s y i į is a pusa yje su ampančias ka ego ijas: "kū ėjai", "kompila o iai i a pininkai" i "naudo ojai". Pi mieji y a domeno ekspe ai (syn. dalyko specialis ai, dalyko ekspe ai, SME), ku ie pi miausia ku ia i naudoja sa o s i ies są okas i e minus (Sage 1990: 197; cab é 1999: 121). Jie ku ia są okų sis emas, apib ėžia są okas i su inka dėl bend os e minologijos […] a ba ska ina sa o. Šio ipo e minologijos da bo ezul a ai y a aiškiai a ba ne iesiogiai dokumen uojami 1Te minologija | 2018 | 25 a ds, ado ėliai, s aipsniai, ado ėliai, echniniai dokumen ai i . . Te minologiniai me odai, ISO s anda ai i ado ėliai bu o ski i šiai g upei. Šių e minologijos "kū ėjų" da bas gali bū i laikomas "pi miniais", palygin i su uo, ką e minologai i ki i daly aujan ys asmenys da o enkan i analizuojan e minologinius duomenis bei gaminan i skleidžian e minologinius p oduk us ("an iniai"). T ečioji g upė, "naudo ojai", y a ie, ku iems sa o da be eikia e minų i są okų, pa yzdžiui, e ėjai, echniniai ašy ojai, moky ojai, in o macijos i dokumen acijos specialis ai, pasauliečiai i s uden ai, aip pa ie, ku ie di ba šioje s i yje. Su e minologija susijęs da bas, ku į a lieka "naudo ojai", y a, pa yzdžiui, a i inkamų e minų, są okų, apib ėžimų i ek i alen ų (" e cia iniai") paieška. Galima saky i, kad e minologijos da bo g upių ski umas y a jų san ykis su e minologijos da bo objek u i jų kompe encijos s i yje laipsnis. Viename kon inuumo gale y a domeno ekspe ai, ku ie "sa o" e minologiją, . y. jie žino sa o s i ies e minologiją i u i eisę balsuo i dėl o, kokius e minus pasi ink i i kaip apib ėž i są okas. Jie a lieka lemiamą aidmenį e minologijos p ojek ų g upėse, o e minologai u i k eip is į juos (ž . p z., Pich & D askau 1985: 167; cab é 1999: 121) i jų pa ašy us dokumen us. Ki ame kon inuumo gale y a ie, ku ie di ba su e minologija a ba ieško e minologijos, ačiau nė a lauko specialis ai. Ta p šių d iejų galų y a e minologijos da bas, ku is a liekamas kaip e minologų i domeno ekspe ų bend ada bia imas (ž . oliau). Reikia pažymė i, kad ekspe as aip pa y a "naudo ojas" i , pa yzdžiui, e minologas a e ėjas aip pa gali bū i ekspe as i "kū ėjas" (daugiau apie ekspe as, p z., Ka sch 2014: 295 […] 296). Bend ada bia imas. Kalban apie da bo o ganiza imą, galime nus a y i e minologijos da bo ski umą pagal bend ada bia imo laipsnį, nes a bu, a ai y a indi iduali, idaus a a po ganizacinė pas anga. Be o, nuo pa p adžių bu o nacionalinio i a p au inio bend ada bia imo aspek as. Ge iausia, e minologijos da bas y a bend ada bia imo pas anga, i li e a ū oje bu o pasiūly i ski ingi bend ada bia imo modeliai (Felbe 1984: 29; Pich & D askau 1985; Ka sch 2014) - pag indinis modelis, eikalaujan is bend ada bia imo ben jau a p e minologo i domeno ekspe o. He ibe Pich & Jenni e D askau (1985: 167) ne a k eipia dėmesį į ai, kad " e minologai, ku ie įsi aizduoja, kad jų da bas gali bū i sėkmingas be ekspe ų pa a imų", klaidingai sup a o kai ku iuos 1 Ani a Nuopponen | Te minologijos ma menys Da bas pag indinės sa o p o esijos p incipai. Naujausi pokyčiai y a "c owdsou cing" pas angos, ku ias leidžia in e ne o pla o mos i debesų paslaugos (Ka sch 2014). Tęs inumas. Te minologijos da bas gali bū i sa a ankiškas ienka inis a ba pasika ojan is da bas, a ba ai gali bū i nuola inė p ak ika, in eg uo a į o ganizacijos p ocesus a ba, pa yzdžiui, į e ėjo da bą. Kai ku ie p ojek ai a liekami ik ieną ka ą, ačiau ka ais p ojek ai ka ojami […] kaip ai da oma, pa yzdžiui, s anda izacijos me u. Taip y a odėl, kad eminiai laukai nė a s a iniai, o yks a pokyčiai, ku ie aip pa da o į aką są okoms, są okų sis emoms i e minams. Te minologijos p ojek ai gali bū i nuo didelių iki ibo esnių įmonių, p adedan p ojek o g upės įkū imu, plana imu i biudže o suda ymu i . . i galiausiai baigian , pa yzdžiui, galu iniu p oduk u žodynų a e minologinės duomenų bazės į ašų inkiniu. Te minologinėje li e a ū oje e minologijos da bas gana dažnai apibūdinamas kaip p ojek as, no s ne isada įmanoma a ne bū ina ei i į okį ilgį. Daugeliu a ejų bū ų galima a lik i nedidelio mas o e minologijos da bą, p z., ad hoc da bą, užklausų a sakymą a e minologijos duomenų bazės p iežiū ą, kad bū ų galima ieško i ūks amų į ašų, ek i alen ų a sublauko e minologijų. Kaip minė a aukščiau, e minologijos da bas aip pa a liekamas kaip nuola inis p ocesas, p z., įmonėje a o ganizacijoje. Tokia e minologijos eikla y a okia, ku iai inka e minologijos aldymo e minas, ypač kai naudojama e minologijos aldymo sis ema. Pa yzdžiui, c is ina Valen ini (2016: 35) apibūdina Pa en ų bend ada bia imo su a ies e minų bazės (PcT) e minologijos aldymą okiu būdu: […]koncepcijas i e minus kasdien p isideda PcT pe sonalo e minologai, e ėjai i umpalaikiai e minologijos s ažuo ojai. įnašai gali apim i naujų į ašų sukū imą są okoms, ku ių nė a PcT e minų bazėje, a ba esamų į ašų užbaigimą p idedan ūks amas kalbas. 6. Koks p oduk as? P oduk as. P iklausomai nuo p oduk o, e minologijos da bo p ocesai ski iasi ienas nuo ki o […] ben jau pasku iniuose e apuose, kai ezul a ai y a su ink i i pa eik i. ienas "p oduk o kon inuumo" galas susideda iš ieno e mino, apib ėžimo a ek i alen ų, p z., apdo ojan e minologines užklausas a ba p idedan į ašus į e minų banką. Ki ame gale y a pla us e minologinis žodynas, p z., spausdin as, elek oninė knyga, pd , in e ne o puslapiai, į ašų inkinys e minų banke a ba isas e minų bankas. Ki as 1Te minologija | 2018 | 25 ISo 1087-1 2000 Te minologijos da bas […] Žodynas […] 1 dalis Teo ija i aikymas, Žene a: Ta p au inė s anda izacijos o ganizacija. ISO 704 2009 Te minologijos da bas […] P incipai i me odai, Žene a: Ta p au inė o ganizacija S anda izacija. Ka sch B. 2014: Te minologijos da bas i kolek y inis inkimas. susi aiky i su minia. […] Te minologijos ado ėlis. F. S eu s, H. Kockae (ed.), Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins leidykla, 291303. Kuhmonen K. 1999: Ku kis us e mipal elun kulissien aakse. Toimikunnis a e mi alkoisiin. K. Kuhmonen ( ed.), Helsinki: Tekniikan Sanas okeskus, 154 […] 158. lau én c., Myking J., Pich H. 1997: Te minologi som e enskapsg en, lund: S uden li e a u . lISe gai es 2013: chiocche i e., Heinisch-obe mose B., löckinge g., lušicky V., alli n., S anizzi I. & Wissik T. Bend ų eisinės i adminis acinės e minologijos da bų gai es, Bolzano: eu Ac esea ch. Lušicky V., Wissik T. 2015: Te minologijos p ocedū inis ado as. Į e imą o ien uo as e minologijos da bas. Galima as i: h p: ci esee x.is .psu.edu/ iewdoc://download?doi=10.1.1.731.8552& ep= ep1& ype=pd . Myking J. 2001: Socio e minologija, e minologijos plana imas i s anda izacija. […] IITF žu nalas 12, N . 1[…]2, 49–64. Myking J. 2007: Diko omijos: neįmanoma i bū ina? […] Į odymais pag įs as LSP […] Ve imas, eks as i e minologija. Ahmad K., Roge s M. (ed.), 265 […] 283. Taip pa : h p: www.compu ing.su ey.ac.uk/lsp2003 lSP P oceeDIngS.pd . Pich H., D askau J. 1985: Te minologija: įžanga, Su ey: Su ey uni e si e as. Poin e a askai a PoInTe […] Pasiūlymai dėl e minologijos eiklos in as uk ū os Eu opoje, 1996 m. Ž . h p: www.compu ing.su y.ac.uk/ai/poin e epo /in o.h ml. A. Rey 1995: "Essays on Te minology" (Essai apie e minologiją). Ve čia i edaguoja J. C. Sage , Ams e damas/Filadel ija: "John Benjamins" leidykla. Sage J. 1990: P ak inis e minologijos apdo ojimo ku sas, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins Leidybos kompanija. Schmi z K.-D. 2009: Te minologijos da bo aikomieji p incipai. Slide'ai. Te minologijos asa os mokykla, 2009 m. liepos 6-10 d. Kelne. Galima as i: h p: www. e mne .o g/downloads/english/e en s/ ss2009/TSS2009_ KDS_Te minologyWo k.pd . S eu s F., Kockae H. 2014: Te minologijos ado ėlis 1, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins Leidybos kompanija. Tamás D., Papp M. e., Pe z A. 2016: Ve ėjas kaip e minologas. […] Šiuolaikinis e ėjas i e ėjas. Ildikó Ho á h ( ed.), Budapeš as: eö ös lo ánd uni e si e as, 57[…]78. Galima susipažin i: h p://www.el e eade .hu/media-2016/04/Ho a hTheMode nT ansla o .pd . Temme man . 2000: Naujų e minologijos būdų link Ap ašymas: sociokogni y us požiū is, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins leidykla. Valen ini c. 2016: Kokybės kon olė e minologijos adyboje. […] Te minų bazės i kalbiniu požiū iu susiję a i i duomenys. H. E dman Thomsen, A. Pa eja-lo a, B. nis up Madsen (ed.), Kopenhagos e slo mokykla, 34[…]43. Galima as i ad esu: h popena chi e.cbs.dkhandle/10398/9323. Valen ini c., Wes ga e g., ouque P. 2016: Pasaulio in elek inės nuosa ybės o ganizacijos PcT e minų bazė. Pa en ų e minologijos daugiakalbės duomenų bazės kū imas. Te minologija. Ta p au inis specializuo ų komunikacijų eo inių i aikomųjų klausimų žu nalas, 22 nume is, 2 nume is, 171 […]200. Wa bu on K. 1997: globalizacija i e minologijos aldymas. […] Te minologijos aldymo ado ėlis: į aikymą o ien uo a e minologija 2. S. e. W igh , g. Budin, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins leidykla, 677696. W igh S. e., Budin g. 1997a: Te minologijos aldymo ado ėlis: pag indiniai e minologijos aspek ai 1, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins Publishing company. W igh S. e., Budin g. 1997b: Te minologijos aldymo ado ėlis: į aikymą o ien uo a e minologija 2, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins Publishing company. W igh S. e., W igh l. D. 1997: Techninio e imo e minologijos aldymas. […] Te minologijos aldymo ado ėlis 1: Pag indiniai e minologijos aspek ai. S. e. suda y as W igh , g. Budin, Ams e damas/ Filadel ija: John Benjamins leidykla, 147-159. Wüs e e. 1969: Die ie Dimensionen de Te minologiea bei . […] Mi eilungsbla ü Dol me sche und Übe se ze 2:15 (Mä z), 16. 2 Ani a Nuopponen | Te minologijos da bo ma menys Te MINoLoGIJos dA Bo AsPeKTAI S aipsnyje ap a iami į ai ūs e minologijos da bo aspek ai. Nag inėjama e minolo- gijos li e a ū a, ieškan aiškių i numanomų dicho omijų i icho omijų, susijusių su iksline, po eikio enkinimo skuba, į ai iais po eikiais, ikslu, ekspe ize, bend ada bia imu, ęs inumu, p oduk u, kalba, medžiaga, p iemone, o ien acija i sis emiškumu. Kaip ezul a as pa eik a daugiaaspek ė e minologijos y imo da bo ipologija (są okų sis ema), ku ios ka ego ijos gali bū i į ai iai de inamos. Pa yzdžiui, e minologijos da bas gali bū i sa a ankiška ienka inė a pasika ojan i eikla, ku ios p oduk as spausdin as, el. knygos a pd pa eng as, inklalapyje pa eik as a kaip e minų s aipsnių inkinys e minų banke įdė as e minų žodynas. Be o, e minologijos da bas gali bū i o ganizuo a, bend ada bia imu pa em a eikla, ku ios imasi p ojek o g upė, o ganizacijos padalinys a p o esionalus e minologas, jis gali bū i e ėjo a spe cia liųjų eks ų engėjo da bo dalis, a liekama nuola a pagal po eikį. Šiuolaikinis e minologijos da bas labai į ai us. Jam eikia okių me odų i p incipų, žinynų i ado ėlių, ku ie galė ų ap ėp i į ai ius po eikius i su eik ų inkamą pag indą ski ingų ipų e minologijos da bui: e minologijos plana imui, g ei ai a lik inam e minologijos da bui, į ai ioms ikslinėms g upėms eiklai, įskai an kompiu e ijos sp endimus p ojek us, ęs inę e minologijos a kybą i k . Gau a 2018-07-03 Ani a nuopponen uni e si y o Vaasa P.o. 700 langas 65101 Vaasa Suomija