Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu

23Te minologie | 2022 | 29 doi.o g/10.35321/ e m29-02 Dwižodžiai Baugebände mi sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu LINA RUTKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115 ANOTATIUM Sudu ische Eigennamen ne ienodai b ečiai e wende in un e schiedlichen Gebie s e minie ung. Im Baugebie , wie zeigen quan i a i ige Da en, dami ziemlich o sasemie wi d bei de En wicklung A eninen d ižodžius Te minus. De A ikel disku ie XXXXI a. sudu ischen Eigwo en als e minologischen A ibu e häl nis mi haup sächlichem d ižodžių Bauges e minen dėmeniu nach eiškiamą men į es ges ell we den leksische-san ykinės sudu ischen Eigwo en Bedeu ungen. Eben alls übe blick wi d da ybliche Eigwo s uk u , du ch die diese Bedeu ungen ealisie we den. Die Un e suchung zeig e, dass aus dem ganzen sei lichen Baugebie en de Te minen dėmenimen gehenden sudu lichen Eigwä zenen is cha ak e is isch 12 leksischen-san ykischen Bedeu ungen, und sie gemach we den nach 10 da ybos ypen. Meis Baugese zung e wende wi d sudu ischen Eigwo hei en, denen angegeben wi d haup sächlich dämeniu bezeichna o aussch eibameigenscha nach sanda ą, o m besonde hei , ausschi iam iges es s ellungs de ailes eil und aussch eibameig de ailė. ESMINIAI WORDŽIAI: da ybliche S uk u , d ižodis e mos, leksinė-san ykinė Bedeu ung, s a yba, sudu inis būd a dis, šalu inis dėmuo. ABSTRACT The scope o using compound adjec i es in he e minology o di e en ields is une en. Wie illus ie on quan i a i en Da en, sie a e a he widely used in coin he ela ions be ween he ing speci ic wo-wo d e ms in he ield o cons uc ion. The a icle discusses wen ie h wen y- i s -cen u y compound adjec i es as e minological a ibu es and he main componen o wo-wo d cons uc ion e ms in espec o he idea con eyed by hem: he lexical- ela ional meanings o compound adjec i es a e iden i ied. Thei wo d- o ma ion s uc u e, h ough which he meanings a e con eyed, is e iewed as well. The s udy e ealed ha wel e lexical- ela ional meanings a e inhe en in he compound adjec i es used as seconda y componen s o cons uc ion e ms, and hey a e o med unde en wo d- o ma ion pa e ns. Cons uc ion e minology is domina ed by compound adjec i es designa ing he dis inc i e ea u e o he deno a um exp essed by he nimai aus meh e en wo en, . y. sudė iniai, ode keliažodžiai, e minai, die, wie und einejeodžiai, aleg nominacinę unk ion und einschließ einwa dijames gegens and in das komplizie e e minensys em gewisse wissenscha liche Lina Ru kienė24 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu main componen in e ms būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu o composi ion, a p ope y o o m, a pa o he dis inc i e as ene , and he dis inc i e pa . KEYWORDS: wo d- o ma ion s uc u e, wo-wo d e m, lexical- ela ional meaning, cons uc ion, compound adjec i e, seconda y componen . ĮVADAS Į ai ių mokslo s ičių e minų sis emose y auja pas o ieji są okų pa adi- s s. Die Fo sche innen Melania Cabezas-Ga cía und Pamela Fabe sch eiben, dass eisenžodžiai Te mini die Haup weise sind, mi de linguis isch ausgesp ochen we den spezielle Be eichen Konzep e (Cabezas-Ga cía, Fabe 2017). Begoña Mon e o, auch behaup end, dass seh o ein wissenscha liche Beg i ausged ück wi d nich einsagodžiais, sonde n zusammengese z en Te minis, weis da au hin, dass des zusammengese z en Beg i s b anduolys ( . y. dėmuo), dem geh daik a a dis, no male weise nich mi meh als d ei Haup modi ika o ien1 modi izie we den soll e. Zusä zliche Te min soll e so sein, dass es kla is seman ische Wo e bindungen. In diesen Te minen soll sein übe mi el logische, kla e, genaue und ku ze In o ma ion dem Lese (Mon e o 1996: 6869). Zusä zlichen Te minen Ak uali ä kann e klä we den Bedü nisseu Beg i zu einnammen wie genaue e und konk e s, gleichzei ig einem Leksiniuene au ech e hal end g oße In o ma ionskonzen a ion. Wah scheinlich kann man behaup en, dass zusammengese z e Beg i e sind eines on labes en besip elchihenden Leksikoschlosnissen, und das o allem e bunden mi in ensi ia wissenscha aida. Wie behaup en Ta jana G igo je a und Ais ė And iušy ė, die Menge wissenscha liche Kenn nisse e doppel sich alle 1015 Jah e (G igo je a, And iušy ė 2015: 11). Hinsich lich, neuen Wissenem eingeben b auch o und iele neuen Te minen. Zusä zliche Te mine om Fo mpunk aus sind seh iel äl ig2 und können in iel äl igen Aspek en un e such we den. Kazimie o Gai enio behaup e , [D]aba in de li auischen Sp ache haup sächlich e wende wi d aus zwei dėmenen bes ehenden zusammen lichen Te minen, de en g oßen Teil bilden A enische Te mine (Gai enis 2014 [1975]: 94). 1 Li uäischen sp acho y e übliche e De ini ions, de inie endem dėmens, und nich Modi ika ions, modi ikiojamojo dėmens ode modi ika o iaus Te mine, häu ni anglakalbėje Li e a u . Alle dings in einigen A bei en kann man auch die le z e en en decken (p.z., siehe Džežulskienė 2010). 2 Wie sch eib K. Gai enis, [T]e minų Wö e büche n und S anda den längs e komplexische Te mine sep ynzodžiai. In Wissenscha lichen Tex en o komm noch ilgesnių, so genann e besch eibomųjų sudė inių e minų (Gai enis 2002: 17). Übe e minologo es geleg en zusammengese z en e minen ypes siehe Gai enis 2014 [1968]. 25Te minologie | 2022 | 29 Vieleinge komplexine Te minen, e meh und ih e Fo schungen. XX. a. and ojoje halėje (1975 m.) K. Gai enis sch eib , dass li auensche Sp achen iki šiol mažai kas domėjosi, no s į ai ių mokslo s ičių žodynuose jie suda o sudė iniais e minim didesniąją alle Te men (Gai enis 2014 [1975]: 61). Minimuoju Zei aum zusammengese z e Te minen haup sächlich un e such e genau diese Te minologe. a. XXI. zusammengese z e Te mine we den schon des be äch lichen Teils li auische Te minologen und ande e kalbininkų Fo schungsobjek . Šiuos Te minus Wissenscha le behandeln in e schiedenen Aspek en und s ü z sich e schiedene Be eiche empi ine Ma e ial. Beispielsweise, Gin au as Akelai is (2008) un e such e zusammengese z en Te minens S uk u inius, und Albinas D uk einis (2011) synaksinius Modelius. Jolan a Gai eny ė-Bu le (2010) analysie e Physiks komplexische Te minen Synonymie F agen. Al ydas Umb asas (2010) monog a ijoje behandel e Rech s zusammengese z e Te mine dėmene Ryšius und aišką. Palmi a Zemle ičiū ė (2021) delinhe sich in d ižodžius medizin s i es benennungen mi haup sächlichem dėmeniu liga. In den le z en Jah en i in padauge e g e inamischen li auischen Sp achen und ande e Sp achen (dažniausiai englischen Sp achen) komplexine Te minen Un e suchungen. Minė inas Viole os Janule ičienės und Sigi os Racke ičienės (2009), Laimu ės Ki kauskienės (2009), Judi os Džežulskienės (2010), Nijolės Li e kienės publika ionen (2015) wu den e wähn . Ausländische Sp acho y e ich e Wissenscha le n Au me ksamkei in au oma isches komplexen Te minen E kennung, ih e Übe se zung P obleme, komplexen Te min und eks lichen Ph asäs Un e sumus. In diesem A ikel pass siche n wi zu besp echen eines de am häu igs en e b ei e s en komplexen Te min-Typen zweijodžių de inamικών (a ibu ních) Ve bindungen einen pog upį e minus, de en Nebenu inis dėmuo aus eikš as sudu iniu eigwa džiu. Empi ische A ikelmi el XXXXI a. sa akilmiai und hyb idiniai sudu iniai būdwa džiai, gehan ys d ižodžių s a ybos e minen sei lichen dėmenimis. Beim Bau des Be eichs inde man in den gelesenen Tex en nich ein einziges zusammu inisches Eigwo mi beiem geliehenen sandais alle besp ochenen Eigwü dige sind unk ionie end nu li auische Sp ache in de e minologie und die Dü e is in de li auischen Sp ache geschehen. Toks, e schey ų, schwa ze Objek gewähl angesich s zu quan i a i en Da en es ges ell , dass, wäh end Du ch üh ung bau es Beg i s nomina ion, e minologischen A ibu en sudu ische Eigwa dzungen we den ziemlich häu ig. Ein Baugebie en-Wö e buch (2002) inde solche Te minen 542. Aus dem ganzen Te minine sammeln aus 55 Quellen (žodynů, mokomých knihů, ado ėlių, bau es žinynů, monog a ijų, paskai ů konspek ů, článků inkních), zusammenge ass 635 nesik e jan ys eine ai einzelne d ižodžiai e minine mi sudu iniu būd a džiu aus eikš u šalu iniu dėmeniu. Lina Ru kienė26 D ižodžiai Baubes e minini mi sudu iniu Renkan būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu Ma e ialien, wu de geplan zu ie en nu in sudu inius būd a džius, ungeach e ih e Beziehung mi haup sächlichem daik a a diniu dėmeniu. Alle dings solche on daik a a dzis a sie s sudu ischen eigwa dzis e minologische analyse wä e zwei elha , denn eigwa dis, gehendes iniu dėmeniu, ne enka sa o sa a ankiškumo: būdamas e mino sudė inė zusammengese z es e m šaludalis, e zusammen mi dem g undlegenden dėmeniu zeichne eine gewisse eine de inie e wissenscha liche beg i . Dahe , zu ennen būdwa zungen on daik a a dzungen und behandeln ih e ge enn neišei ä. Alle dings, und ma kie end einen Beg i s, zweijodige Te mininai e bleib kla üs sowohl synaksiisch, sowohl nach eiškiamem men į. Jų pažyminiai können iel äl ige Ansich en besch eiben das Haup s ückmenį, behaup e K. Gai enis (Gai enis 2014 [1975]: 70). Rennend diesen aussikel e en A ikel Ziel e minologischem Aspek zu besp echen sudu liches Eigwa dì, gehendem d ižodžių bauens e minen šalu iniu dėmeniu. Zunächs e such ausnag inė i das Ve häl nis eines Zusa zwo es, als e minologischen A ibu s, mi dem Haup e m dėmeniu nach eiškiamam men į, . i. zu bes immen seine leksines-san ykines Bedeu ungen. Eben alls wi d im A ikel übe blick we den sudu ischen būdwa dzien da ybliche S uk u , du ch die diese Bedeu ungen sind ealisie . Beim Aus üh en de Un e suchung, e wa en sich zu bes immen und meis e minologischen Baugese zens A ibu en gehan igen sudu ischen Eigwa dzungen. Haup liche A bei sme hode analy ische Besch eibomasis. Die Me hode um ass Da en e sammlung, Sys emie ung, Diskussion und e hal enen E gebnissumme ges al ung. Beim Anwenden diese Me hode sammel e Te mine spal e man in G uppen und behandel man als Mi gliede diese G uppen. S aipsnyje Klassi ika ion wi d zue s nach Haup innens Bedeu ung o geleg nach sie d ižodžiai Te mine mi sudu inem Eigwa džiu aus eikš u šalu iniu dėmeniu un e eilen sich in hema ische G uppen. Temiisch sug upa us empi inü Ma e ial, e ie sich in sei u ischen dėmene Leksine-san ykines Bedeu ungen. Quan i a i en Da en o enba die un e such en dėmene leksischen-san ykischen Bedeu ungen e häl nisse. Gesammel e Te minenzahl Einhei en gesch ieben wi d in jede hema ischen G uppe, und Schlussadee angegeben und p ocen liche Ausd ücke da de selben leksischen-san ykinischen Bedeu ungen können seinigigen un e schiedlichen hema ischen G uppen Mi gliede n sein können, man e, dass zweckmäßig sie beschend inde und asie ha on hema ischen G uppe. A ikelnis empi ischen Ma e iales Analyse basie im Wesen lichen au K. Gai enis Publika ion D ižodžiai sudė iniai e miniai daba inėje lie u ių kalboje (1975). Te minologas un e such e XX a. zwei es Halbes Te minų Wö e büche n angegebenen Beg i e (aus ihnen und Technikos). Nach Angaben on K. Gai enio, 27Te minologija | 2022 | 29 d ižodžiai e minai daba inėje li auenschen kalboje bilde 11 häu igiau wa ojamų g ama ischen kon igū acijų (Gai enis 2014 [1975]: 94), und eine on ihnen is sudu būdinis a dis + daik a a dis. Mokslininkas beme k , dass saga -inis, -ė, daik a a džio „[I]ki šiol bene plačiausiai y a y inė os lie u ių kalbos būd a džių su p ie- kilmininkų und nich ikiamosios ūšies daly ių leksinės-san ykinės bedeu ungen (Gai enis 2014 [1975]: 71). Mokslininkas s ell e es , dass sudu lichen Adjek o de n ausgesp ochenen Nebenlädenim sind cha ak e ischen ün Leksische-san ykines Bedeu ungen, . i. ihnen kann sein angegeben 1) auszeichnamei Ins umen ode Agen en Wi kungs Besonde hei , 2) auszeichnamei De aile, 3) Lebio ode P lanzen Kö pe a be, 4) S uk u ode Konsis enz eines einzelnen O gans, 5) Subs anze. Wie gesehen aus wei us K. Gai enis Un e suchung, XX a. zwei es Halbes li auische Sp ache Te minijoje sudu inis būd a dis nepasichymi didele leksischen-san ykinių Bedeu nissen e schiedeni o e. Glaub , dass wä e ak ualu panag inė i noch eine konk e en baubles s i es e miniją, welche sudu inis būdwa dis is genug p oduk i us, besp echen seine leksine-san ykines bedeu ungen. Da übe hinaus is wich ig zu bewe en, welche noch, auße XX a. zwei e e Häl e bes imm en Te minologen K. Gai enio, leksischen-san ykischen Bedeu ungen können haben e minologisch e wende e sudu ische Eigwa dis, und applemen ie en diesem Aspek e minologische Un e suchungen. Be o begonnen zu e ie en in bauens e minία, soll e disku ie en und ande e Be eichen zusammengese z e Te minen Fo schungs E gebnisse, die mi un e such em Thema, bewe en sudu ischen Eigwa dzien Pla z im un e such en Be eichen Te minije Sys em. Obwohl, wie zeigen K. Gai enio au ge üh e Da en, sudu ischem Eige nzeig eigenig nu wenige leksische-san ykinės Bedeu ungen, jedoch das noch nich zuläss behaup en, dass im Allgemeinen sudu ische Eige nzeichen als komplexine Te minen sei lichen Kleidungen e wende we den sel en, obwohl solche Min is, ohne Abejo, en s eh . G. Akelai is, ausgeschü z adminis a i e zusammengese z e Te minen, s elle e, dass zweijodžių e minen mi p epoziciniu sei u iniu dėmeniu jedno modelį bilde einwe žiuo inis būd a diškasis wo (būd a dis, nich engamasis eil is, zahl a dis) ode eigwa dis mi anschlag -inis + daik a a dis, und an 2008 daik a a džio kilmininkas + daik a a dis (Akelai is). Mokslnehme sp ich öllig nich übe Modelle mi sudu inem Eigennwa d. Aus de S udie kann en s ehende Meinung, dass Ve wal ungsbeg i en zu un sudu i is Adjek i nich ojams ode e wende wi d so sel en, dass auszuweisen kokįs auch imme Modelì mi ihm nich ikslinga. A. Umb aso, un e such eusio 19181940 m. g undlegenden ech s kodeksen e minus, Un e suchung zeig ė, dass Lina Ru kienė28 D ižodžiai Baubesa z e mine mi sudu iniu aus as 3 100 būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu d ižodžių e minen sind nu übe 20 solchen, de en sei u inhe e minen dėmenys iš eikš i į a džiuo inės o mos negalinčiu u ė i būd a džiu, i a p jų y auja sudu iniai būd a džiai (Umb asas 2010: 154). Kad sudu - iniai būd a džiai kai ku iose e minų sis emose gana e ai eina šalu iniais dėmenimis, zeig und P. Zemle ičiū ės Un e suchung. Mokslininkě, du chge üh de XIX. pab. XX. a. p . medizin Namnungen mi haup sächlichem dėmeniu liga analyse, behaup e , dass [T]i iamojoje Ma e ialienie pass e sich nu ein abhängomasis dėmuo, eiškiamas sudu iniu eigwa džiu, dessen e s e dėmuo is į a dis sa as, und zwei e is daik a a dis s o is [sa is o ė liga] (Zemle ičiū ė 2021: 248). Na ü lich, un e schiedlichem Zei aum in e schiedenen Be eichen Te minensys emen is die P oduk i i ä sudu inisches Eigennames zu gehen sei u inem dėmeniu seh gleichodas, jedoch beschwe d end besp ochenes Un e suchungen schläg eine allgemeine Tendenz sudu inį eigwa dí als e minologisches a ibuu o nukonku uoi einwa džiuo inisches Eigenname, nich we kamasis Teilnehme und daik a a djis kilmininkas. Basie end besp ochenen Fo schungen en s eh F age: ielleich b ei e e e wenden Eigenscha ü e minologischen Bedü nissen, d. h. wissenscha liche Beg i s Nominie ung, iboja seine leksischen-san ykischen Bedeu ungen nich ai o ė? In diese F age wei e und wi d e such we den zu bean wo en, du ch üh end d ižodžių bauens e minen, de en sei u inis dėmuo eiškiamas sudu iniu būd a džiu, Un e suchung. SUDURTINIAI BŪDVARDŽIAI KAIP TERMINOLOGIAI ATRIBUTAI Sudu ischen Eigenscha en sind gewisse Eigenscha en gewidme , die wich igūs können daug konk ä s und e minologiškai. Adelės Valeckienės i inimu, sudu iniai būd a džiai de aillie besch eiben Denkmalszeikens Besonde hei , als einem Wo em ausge eich (nesudu inis) Eigwo is (Valeckienė 1957: 279). Vincen as D o inas ich e Au me ksamkei au P oduk i um: Au o iaus Meinung, sowohl in al en Sch i en, als auch gegenwä ige li auische Sp ach in sudu ischen būd a džių da yba y a ein p oduk i esnių būd a džių da ybos būdų (D o inas 1963: 75). Nu ulas P a iwis und Co-Au o en, indem sie behaup en, dass sudu ische Eigennamen modi izie en daik a a dį kla e und de aillie e als häu ige e wende e nich sudu ische Eigennamen, beme ken, dass daik a a dnissen bezeichne e Objek e, besch iebenen sudu ischen Eigennamen eiškiamais A ibu en, sind Taigi, ku ian ikslius, umpus, aiškios mo y acijos e minus, iks- leich e isualisie we den (P a iwi und k . 2016). linga zu e wenden und sudu inen Eigennumme n. Nach S asio Keinio, sudu iniai 29Te minologija | 2022 | 29 Wö e hel en zu e meiden Zeichenischen Zusammlung (Keinys 2005 [1983]: 130). Sudu ische Adjek i e, wie e minologische A ibuu e, zeichne indi iduale , eiškiní, ihn speci inį, nekin amą pažymimuoju žodžiu pasakomo dalyko požymį. Jie apibend in ai i iksliai apib ėžia pag indinu dėmeniu į a dijamą daik ą a auszeichne on ande en, die nich haben solches Zeichen (ode de en das Zeichen nich wesen lich is ). Baugebie es zweijodige Te mine e wä men e schiedene (no male weise A enine) Beg i e, e bundene mi Gebäuden und ande e s a igen (bokš ų, uos ų, b ücken und k .) Baiba, S aßen, Kanalisa ions und Gjo ika ions magis alischen Ne zwe ken zu eiben, Baubesp ozessen ges euemu, P ojek a im, Baubes echnologie, Fundamen en und ande e un e emnische Kons uk ionen Ins allim, We ken und Feue ine Siche hei . Da bauens e minija seh b ei , be o un e such we den leksines-san ykines sudu ischen eigwa zien bedeu ungen, d ižodžiai bauens e mine mi sei lichen klemenimi, ausge ech en sudu ischen eigwa zien, wie e wähn e ein üh ung, un e eil we den in hema ische g uppen und wei e un e such we den nach ihnen. Sennend und un e suchend empi inę Ma e ial, beme k wu de, dass nich alle emischen G uppen zweijodjiem Baubes Te minen zu un is üblich zu e wenden sudu inį būd a dį. Häu igs ens sudu iniai Eigennumme n e wende we den s a ischen (meis ens Gebäudens), ih en Teilen und Kons uk ionen, baubischen Ma e ialien, zwischenischen Baugesammlungen, sowie Maschinen und Ü ankių Namen bezeichnende Zweijodji-Te minen zu machen. Nemažą pluoš ą umdisku ie ende d ižodžių e minů bilden Fes s ellung de alių benennungen, wenige abs ak ions enomien benennungen. Nebūdinga sudu iniu eigennwe żu ausd ücken šalu inį kleemen den da end pe sonen, schu zmi el, dokumen e, baugebie ä igkei en und baugebie echnologien pa adinančius e minen. ŠALUTINI DMEN, IŠREKŠT SUDURTINIAIS BŪDVARDŽIAIS, LEKSINS-SANTYKINS REIKŠMS IR DARYBIN STRUKTŪRA Be o de aillie e besp achend nebenu liche Kleidemen nach leksines-san ykines Bedeu ungen, soll e Au me ksamkei au empi ische Ma e ie aussk yßusiende Tendenz lenken: wenn sudu ische Eigenscha en sind al e Allgemeinensp ache Wö e (čia emiamasi akademischen Lie u os kalbos wo dino šal iniais), sie allen in seh un e schiedliche emines G uppenes und können gehen e mes Konzep es bezeinčių s a ybos e minen a ibu en. E s ens, hinsich lich des quan i a i igen K i e ien, is es e zähnba übe sudu ische būdwa žius mi sie inischen kamienais -gubas, -a, - isas, -a, auch übe būdwa žius zweipusis, -ė, einpasis, -ė. Lina Ru kienė30 D ižodige Baupla ze mi Sudu inum Diese Adjek i en būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu baugebau e minie e wenden on neuem und mi ihnen gebau iele un e schiedliche hema ische G uppen zweijodige Baupla ze, de en Nebenläsenigzeichen ein un e wechselba es Me kmal nach sanda ä, z. B.: doppelwand PGSP doppelplaks ä MKK 1992, doppels ück STŽUBIG 2002, CPK 2002, CPK 2000, doppels ück SKIP 2002, STŽUBIG 2002, STŽUBIG 2002, STŽUBIG 2002, STŽUBI 2002, STŽUBI 2002, STUBI 2002, STUBI 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU 2002, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, STU2, ST Nemažos Teil solche un e schiedlichen hema ischen G uppen zweijodige Te men, die eine leksinie-san ykinä Bedeu ung haben, geh im Eigenscha ssp uch an aeilis, - MTė (mažiau s a bus): an aeilie Gebäude PLST 1972, an aeilis da bininkas STŽ an aeilis obesys 2002, KS 1936, an aeilė BGD 1978, an aeilie en iliacija STŽelis 2022, an aeilis 1929. Wenn sudu isches eigne wo d is ein baus agende Neuwo , mi ihm we den häu ige das gleiche hema ische G uppe gehö ende Beg i e ge an, beispielsweise alle d ižodžiai Beg i e mi Eigne ziehung ieliaa amis, -ė gehö en baue nischen Kons uk ionen hema ischen G uppe: ieliaa amė kons uk ion ALKS 1993, ieliaa amė sija MKKS 2000, ieliaa amis ėmas 1977, MK MK und alle d ižodžiai Te min inkine mi dėmeniu g ei akie is, - emė baue nischen Ma e ialien hema ischen G uppe: g ei akie is ALŽ 1993, STKS, gips, 2002, g ei akie is, ALŽ 2002, g ei akie is, 1993. Im Wesen lichen jede hema ischen G uppe eigen lich eigi ose Nebenu liche Kleidemen-Leksische-San ykines Bedeu ungen. Jäu Passi ikabili ä , man ina, lem analogische Da yba, de en po eikį suppõe Te ų sis emičnos i, pa ogums, Kla hei s o de ungen. Dami wi kungsweise kann e klä we den und besik e ie ende da ybine S uk u , und soga diejenigen selben, p oduk i ius, sandus zwischen denen selben emischen G uppen de Mi gliede . Baugebildungs wissenscha liche Te minionen o m imosi An ang (nuo XX a. p .) zweijodžių e minen, de en Nebenwö lich sudu inis Eig a dis, gib gel in Wie gausu. Kele ą jų andame 1910 m. išleis oje iš usų kalbos iš e s oje kny- und aus was kann man bauen billigen und e mingus wi scha obesius: mold ebė 31Te minologija | 2022 | 29 oba KKGSP 1910, mollipė siena KKGSP 1910, molplukė siena KKGSP 1910. Šių s a ischen (pas a ų) und ih e Kons uk ionen hema ischen G uppen gehö enden e wa dijamo daik o pada imo Me hode: d ižodžių e minų šalu iniais dėmenimis pasakomas pag indiniu dėmeniu oba nud ebiama aus molio, siena auch nulipinama und nuplukama aus molio. Diesen sudu ischen Adjek i en zeichne eine da ybliche S uk u D → V3 aus. In menimogele en deck e zweizodis Te min mi Ma e ialkonsis enz ma kiinčiu sei u iniu dėmeniu pusiauskįs a ešla KKGSP 1910, de gemach is p ie eiksmį ein ach a aukus o wa digs būd (P → B), wäh end e būdwa digs galūnę -a. Medziags konsis enz bezeichnende sei u nis, basie sudu iniu būdžiu, en deck e und zwischenuka io bauens Li e a u in 1937M. Ihm auch eigena ig P → B da ybinė S uk u , nu da yba schon sis emiška. Eingesehen is , dass in spä e en Quellen ab e üe Nebenhei en de Leksischen-San ykischen Bedeu ungen nich en decken konn e. Ta puka iu, wei e en wickelnd dem Baugebie , sudu iniai būd a džiai haup sächlich ėjo s a ischen kons uk ionen ma kiinenden d ižodžių e minen sei lichen dėmenim und bedeu e e besonde kei , e bunden, mi kons uk ionen sanda a (p z.: ieneilis g indinys SGBT 1931, einei as s ogas MGN 1933, de ailiau. siehe wei e ). Didžiulis bū ys sudu inių būd a džių e minologischen a ibu ų bauens e minijoje e schienado so ie mečiu. Und spä e , wiede kū us Lie u os Nep iklausomybę, sudu inių būd a džių s a ybos e minijoje ielėjo. 1. Die selbs g öß e sp achliche Te mineng uppe bilde s a ischen, de en Teilen und Kons uk ionen . y. bauensak i i ä s esul a en benennungen. 1.1. Von ihnen haup sächlich (217) sind Te minen, de en sudu iniu eigwa džiu eiškiamu sei u iniu dėmeniu pasakoma auszeichnamei Objek oeigenscha nach sanda ą, . i. pasakoma, wie iel ode welche bes imm e Teile (dažnai g undlegende kons ukcinių) bilden de inie ames Objek . Nemažos Teils solche sudu ischen Eigwa dzungen e s e Sand is be uh daik a a dį aldančiu p ie eiksmiu iel ode skai a džiu om einen bis Sešių, und 3 Remian is A. Valeckiene, [S]in aksinės p iklausomybės hinsich lich alle li auensischen Sp ache sudu iniai eigwa dnisse sind p ijungiamieji. Ein bildende Teil (no male weise de e s e) is angeschlossen ode behe sch zwei e e und ma kie , apphilde zwei e Teilbedeu ung (Valeckienė 1957: 279). Gegenwa igen li auischen Sp achen G amma ikkei (DLKG 2005) e wende we den Te mine de inie amieji (de e mina i ien) und sudedamieji (kopulia i ien) dū inie, jedoch gesp ochen übe dū inien, de en zwei es Sands basie eiksmažodžiu, diese Klassi ika ion, be abejo, schon nich om. A. Valeckienės o geschlagene Te minus p ijungiamieji sudu iniai būd a džiai um ass alle da ybos ypen sudu inius būd a džius. P iklausomkei sbeziehungen in diesem A ikel zeigen sich Indykle: sie nuk eipie sich on abhängomojo sando in haup sächlich, . y. Zugims K ä imi. Hie und wei e B Eignaminische Sand, D daik a a dinische , Dl eil inische , Į į a dinische , P p ie eiksminische , S zahl a dinische , V eiksmažodinische . Lina Ru kienė38 D ižodžiai bauens Te mine mi sudu iniu Bedeu ungen, aigi būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu sudu iniai būdwa džiai, many ina, kann sein ziemlich b ečiai e wendami wissenscha lichen Be eichs Beg i s nomina ion. Zwei ellos bie en diese Da en In o ma ionen nu übe einen Be eich. Sp ichend übe die Handybine in zweijodžius Baugebie en einehenden sudu ischen Eigwa dzungen S uk u , sagei ige, dass sie machen nach 10 Da bie ungs ypen (ž . 1 Fig.). 1 ig. Sudu ischen Eigwa dzien, gehenden sei lichen Zweijodzungen Bauges e minen dėmenimis, Da bie ypen Wie gesehen aus 1 bildikslo, p oduk i i um un e scheide sich ie Da bie ypen: B → D, S → D, D → V und P ← D P → D. An asis sand in ielen Fällen is daik a a dinis, wo kas ečiau eiksma o dinis ode Eig a dinis. Ne as a keinen einzigen sudu iniens Eigennwe gs mi ande es Sp achan eil basi uendem zwei en Sandu. Viele sei lichen Kleidemenimis gehenden sudu ischen Eigwa dzungen gemach om mi denselben e s en sandais. Zwischen būd a dischen sanden p eisjae be uh i an oniminigen būdwa dzien plonas o as, nied amas hochas, auch būdwa dzien s ambus, s a us, uščias. Meis ens ech a dischen sandü ges ü ama echwa dzien on eins bis ie , und de g öß e eil p ie eiksminių p ie eiksmiu iel. Nemažai e s e ische sudu ischen būdwa džių sandü un e s ü z ama und p ieweiksmiais schnell, langgai, wenig, ku zai. Pos enibis neig küns lich zu b ei's i solche G uppen Wö e büche n. Beispielsweise, allein Bau e minen Wodyne (2002) sind 107 zweizodzlich Te mine, de en sei u inem dėmeniu einan iges sudu inisches Eigwo des e s en Sandes is d i-, und 31 zweizodis Te min, in den ein gehende sudu inische Eigwo is ha den e s en Sanden iel. D→V P ←DS→D B→D P →B Į→V P →V P →D Į→D D →D → DID 15,08 % 12,56 % 16,58 % 21,61 % 7,04 % 3,02 % 6,53 % 5,03 % 10,05 % 2,50 % 39Te minologie | 2022 | 29 Apsk i ai galima pas ebė i, kad ku ian ap a iamuosius s a ybos e mi- nus wi d meis basie Baubes e minie ung schon unk ionie endenden su1957: 279). du iniais būd a džiais, o ne da omi naujada ai. Kalbėdama apie bend o- sios kalbos būd a džius, A. Valeckienė eigia, kad sudu iniai būd a džiai žymi „dažnai ik ienam kokiam daik ui būdingą ypa ybę“ (Valeckienė Alle dings baubes Te minie ung sehen wi gegen eiliges Phänänäns: iele de selben Eigwo hei en, gehenden Nebenle emen, besch eiben un e schiedliche Themen. 2 bildiksle au ge üh e sudu ische Eigennzeichen, die sei lichen Baubes e minen dėmenim geh meis . 2 ig. Sudu ische Eigwo sche häu igs e e minologische A ibu ei bauens e minijoje Beispielsweise, Eigwo is meh iasluoksnis, -ė geh 19 e schiedene zweijodžių bauens e minen sei u iniu dėmeniu, s ačiakampis, -ė 18, o Eigwo is d isluoksnis, -ė, wie und būdžiai plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, 16 sind zweijo džių bauens e minen sei u inie dėmenys. Hinsich lich, wenn Konzep e ha zu ampenden Zeichen, zue s gesuch wi d e kennba e Raiškos. Bejo, solche Beg i e leich einsiedeln und behaglich sind zu e wenden, jedoch Zwei el e u sach das, dass einem solchen Fall nich aus eichend genu z wi d ande en leksis ischen Einhei en. IŠVADOS 1. D ižodžiai e mininei mi sudu lichen eigwa dzien aus eikš en sei lichen dėmenimi sind wich ige e minies de Baubei ung. Diese Beg i e ma kie a ische Beg i e, haup sächlich e bunden mi Bausab ich ungen und E gebnissen: ihnen e wähnigen sich baubische Ma e ialien, s a iniai, ih e Lina Ru kienė40 D ižodžiai baugebie e minine mi sudu iniu kons uk ionen, būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu zwe niye baugebie p oduk e, machinos und we kzeugen, es nungs de ails. Rčiau solche zweijodige Te mine zeichne abs ak i ie ende E eignisse. 2. Sei linigen zweijodigen Bauens Te minen dėmenim, ausgeg i ens en sudu lichen Eigwo zien, g undlegende dėmenen können sein de inie an e schiedenen bedeu ungslichen Aspek en diesen dėmenen is cha ak e is isch 12 leksischen-san ykischen Bedeu ungen. Dahe , sudu i is būd a dis kann sein ziemlich b ei ich e wende e bauens s i es denkowen nomina ion. Solche Bedeu ungen, als Eigenscha nach sanda ą, Fo m besonde kei , S uk u ens besonde kei , bewe amoji besonde kei , po encinė besonde kei , sinn imil wah nehmba e besonde kei , cha ak e is isch nich eine hema ischen G uppe Mi gliede n. 3. Pagal kiekybę iš isų išsiski ia sudu iniai būd a džiai, ku iais nu- Teile und zeichne auszeichnende abs ak us ode konk e es Subjek s Besonde hei nach sanda ą noch 45,70 p o. eingesamm en Te minen sei u inhe sudu lichen Eigwa dnissen aus eiks ien Kleidmen haben diese Bedeu ung. Kleine Teil des Nebenkleimes cha ak e isie .), Zeichen zu de alės dalį (11,15 p oc.), išski iamąją de alę (7,17 p oc.). Da mažiau su- du inių būd a džių, einančių šalu iniais dėmenimis, nu odo po encinę Fo meigenscha (13,22 p ozen ), ausschi im es eigkei seigenscha (4,94 p ozen ), Maschine unk ionseigenscha (4,78 p ozen ), S uk u eigenscha (3,50 p ozen ), abs ak es Gegens andes Daue ung (2,55 p ozen ), Ma e ial, dessen ein gewisses Maß ein i in die G undma e ial (1,91 p ozen ), und sinnsweise wah nehmba e Eigenscha (1,11 p ozen ). Rech sudu lichen Adjek i en sag en die A des Objek s Machen (0,48 P ozen ). Le a osios leksinės-san ykinės bedeu ungen sudu inių būd a džių bauens e minijoje sei XX a. mi u io schon nich meh app igama. 4. G ößjai Teila sudu ischen Eigwa dzien cha ak e is da ybliche S uk u B → D, S → D, D → V und P ← D → P → D. P oduk y iausios sind nomina i inöse Sp ache dalys daik a a dis, būd a dis, skai a dis und p ieweiksmis. Beobach ung neig zu wiede holen die gleichen Sandchen. Besonde s das sagen wi übe Wö e büche n ixie en Beg i e. 5. Da un e schiedlichen Baugebie sdeno a en können sein eigena ig de selben g undlegenden Eigenscha en, baugebie s e minologie üblich a ische Kleidemenis ausd ücken mi denselben sudu lichen Eigennwe zen. Vielniaus igs e e minologische A ibu ei bauens Te minie ung sind sudu ische būdwa dzei meh iasluoksnis, -ė, s ačiakampis, -ė, d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, einpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė. 41Te minologie | 2022 | 29 SHALTINIAI A mocemen as, AC au . F. Bielinskis, P. Buškūnas, Vilnius: Vaizdas, 1964. ALKS Englischenlie u ies Sp ache bauens Te minen Wo ynälis, sud. J. S onys, Vilnius: VISI, 1972. APKS S einens Nu zung in Do bau en, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Vaizdas, 1960. BAPK Be on und a ma ū a: g undlegende kons uk ionellen Eigenscha en: lehmoji buch, au . D. Zabulionis, Vilnius: Technika, 2010. BGD Be ono und gelžbe onio a bei, au . V. Mažeika, Vilnius: Pe galė, 1978. BS Be onai und skiediniai: žinynas, au . A. Čecho as, e . J. Dyčmonas, A. Ž i ėnas, Vilnius: Mokslas, 1976. BSM Allgemeine Kenn nisse übe Baumaschinen: pascha e Konspek as, au . D. Mid ikis, J. S a kus, Vilnius: LTSR Hoch. und spec. id. Wissenscha Minis e ia, 1982. CPK Ci ilischen Gebäudens Kons uk ionen: Füh ėlis, au . A. Nakas, J. Gajauskas, M. P ikšai is, Vilnius: Wissenscha , 1992. GMLD G un ų mechanikos labo a o ische A bei en, au . F. No kus, Kaunas: Technologie, 1992. GNSK Lebenscha shäuse bau agen: wissenscha liche A ikeln inkinys, y . ed. K. Blaže ičius, KABK Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962. Kompozi ais a muo en be onischen Kons uk ionen: Füh ungėlis, au . G. Kaklauskas, D. Bačinskas, V. G ibniak, D. Jakubo skis, D. Ulbinas, E. Gudonis, A. Meškėnas, E. Timinskas, A. Sokolo , Vilnius: Technika, 2012. KAŠ Kai ai a spe ūs schamo be oniai: monog a ija, au . S. Gobe is, V. An ono ič, Vilnius: Technika: 2007. KKGSP Wie und aus was kann man bauen billigen und e mingus wi scha obesius, e . J. B ažinskas, Vilnius: Juozapo Za adzkio d uus u e, 1910. KP Kons ukciniai s aenai, au . A. Pa a as, Vilnius: Mokslas, 1978. Kaimo s a yba, au KS. P. D ąsu is, P. Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, P. Kali a, E. Ke snauskas, V. Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1936. MA Medžiagų a spa umas, au . K. Vasiliauskas, Kaunas: Vilnius, 1940. MBD Mū nieka und Be onuo ojo We ke: Füh ungėlis, au . V. Adoma ičius, J. Alekseje a, A. Česas, R. Do ydai ė, Vilnius: Min is, 2008. MDKM Mū oa bei en und Kons uk ionen Mon a ing: Füh ungėlis, au . I. Iščenka, Vilnius: Min is, 1971. MGN Die S ad wohamliche Häuse : ihnen s emmomi An o de ungen und ih e P ojek a ung, au . V. Š ipas, Kaunas: Va pas, MK 1933. Medinės kons ukcijos: ado ėlis, au . A. Valen ina ičius, B. Valiūnas, Vilnius: Encyclopedia, 2000. MK Me alinische Kons uk ionen: Lei buch, au . J. Paulauskas, A. K eda as, Vilnius: Mokslas, 1977. MK Mū ines Kons uk ionen, au . A. Rozenbliumas, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e lag, 1956. MS Molio s a yba, au . K. Reisonas, Kaunas: Vals ybės paus u ė, 1928. MT Mednische B ücken, au . S. G inke ičius, Kaunas: Spindulys, 1929. MTPM Medžiago y a inkuo ojams ply elių und mozaikos klojėjams: üh ėlis, au . A. V. Aleksand o skis, Vilnius: Mokslas, 1976. PAPŠ Gebäudenau be ei ung. Gebäude Heizung und Tinkung. Abdaila ply elungen und abdailos Elemen en Mon agung: Füh ungėlis, au . M. Če nius, E. Kuliešius, V. Ru ke ičienė, V. Sa a auskienė, Vilnius: Min is, 2008. PK Gebäa üskons uk ionen. Teil I: Handbuch, au . A. Bis ickas, N. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas, V. Ve bickis, B. Zibe kas, A. Žin elis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962. PK Plienische Kons uk ionen: Lei buch, au . J. Paulauskas, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e lag, 1961. PLST F ank eichslie u ių bauens e minen wo ynėlis, sud. A. Gudai is, Vilnius: VISI, 1972. PNA Buch y ų Haus apschä nung, eng. B. Vek a is, Kaunas: Raidė, 1994. PSAK Gebäudemalung und apmušalų klija imas: Füh ungėlis, au . V. Bu a ičienė, V. S asionienė, Vilnius: Min is, 2008. PSDP Gebäa ų sienų dažy ų lächen ilgaamžiškumas: monog a ija, au . R. Minio ai ė, V. S anke ičius, Kaunas: Technologija, 2001. RLKP Rusųlie u ių kalbų poli echninis wo ynas, ed. kol. A. No odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. S anai is, S. Vasauskas, J. Vidman as, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1959. Lina Ru kienė42 D ižodžiai Baugebände mi sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu RNS Rąs inio Hause s a yba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, V. Čeikauskas, R. Da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V. Uosai is, Vilnius: Bal o p in , 2012. SA S a ybliche Akus ika: Füh ėlis, au . V. J. S auskis, Vilnius: Technika, 2007. SBPK Su i in en und besiülichen S ahlkons uk ionen Siche hei und Langlebigkei sk a Bewe ung, au . A. Kudzys, V. Vai ke ičius, Vilnius: Sole ija, 1995. SDKŽ Bauwe ksa bei e n Quali ika ions kenn ynas, eng. S. V. Bašinskij, P. V. Blaže ič, I. A. Pe o , Kaunas: Vilnius, 1940. SG Su enkamas gelžbe onis, au . A. Bujokas, A. S onys, Vilnius: Min is, 1971. SGBT Sauskeliai. Gelzbe onige und be onige B ücken, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SGKP S a yba: Gipso Ka ono plokščių Mon agim und Abdaila, au . A. Zienius, Vilnius: Lod ila, 2006. SISCh S a ischen und Ingene ischen Sys emen cha ak e is iken Dynamik. Teil I: lehomoji Buch, au . A. Janickas, Kaunas: Technologie, 2000. SK S a ybliche Kons uk ionen: Kon e enzen, gewidme en P o . A. Rozenbliubo 100-s en Gebu sjah s agen ma kie en, s a indenden in Vilnius 2002 m. Juni 56 d., Be ich enma e ial, Vilnius, 2002. SKKS S a ybliche Kons uk ionen: Bildung und S ä kung, au . D. Bačinskas, A. Bal ušai is, A. Bičiulai ienė, E. Dulinskas, A. End iukai y ė, A. Ja molaje , V. Jokūbai is, G. Ju kėnas und k ., Vilnius: Technika, SM S a ybliche Ma e ialien: 1998. Füh ėlis, au . S. Sčesnule ičius, Vilnius: Min is, 1966. SM Baus o e, au . Č. R. Ramonas, Kaunas: Ūkininko be a ende , 1993. SMG Baubedingungen und E zeugnisse: Lei buch, au . B. G igaliūnas, Vilnius: Min is, 1974. SMU Baubes and eile. Fülls : lehmoji Buch, au . A. Naujokai is, Vilnius: Technika, 2006. SP Baybosg ündungen, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė. Vilnius: Vaizdas. SSM S a yba. I omas. Bauybliche Ma e ialien, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1937. STŽ Baugebie s e minen-Wö e buch, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002. ŠVOK Heizung, Belü ung und Lu kondicionie ung, au . D. Gu auskai ė, Kaunas: Technologie, 1992. V Vėdinimas: ado ėlis, au . E. Juodis, Vilnius: Technika, 2008. ŽŪS Žemės ūkio s a yba: gemeinsame Teil: Bausabs ände und obesių dalys: ado ėlis, au . L. Gimbu as, Kaunas: Spindulys, 1929. LITERATŪRA Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai. – Specialybės kalba: e minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 5–13. Cabezas-Ga cía Melania, Fabe Pamela 2017: Explo ing he seman ics o mul i-wo d e ms by means o pa aph ases. – Temas ac uales de e minología y es udios sob e el léxico, G anada, España: Coma es, 193–217. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/321225904_Explo ing_ he_ seman ics_o _mul i-wo d_ e ms_by_means_o _pa aph ases. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai ipai ( emian is XVI–XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97. D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai. – Res humani a iae 10, 234–255. Džežulskienė Judi a 2010: P epozicinė i pos pozicinė modi ikacija: ižodžių angliškų i lie u iškų e minų g e inamoji analizė. – Kalbo y a 62(3), 7–21. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2014 [1968]: Iš 2 i 3 dėmenų suda y ų sudė inių e minų ipai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 34–46. Gai enis Kazimie as 2014 [1975]: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 60–97. Gai eny ė-Bu le Jolan a 2000: Sudė inių izikos e minų sinonimijos a ejai e minų žodynuose. – Kalbos kul ū a 73, 62–67. G igo je a Ta jana, And iušy ė Ais ė 2015: Mokslinių y imų pag indai: mokomoji knyga, Vilnius: Technika. 43Te minologija | 2022 | 29 Janule ičienė Viole a, Racke ičienė Sigi a 2009: Nusikals amų eikų pa adinimai lie u ių i anglų kalbomis. – Socialinių mokslų s udijos 4(4), 357–381. Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182. Ki kauskienė Laimu ė 2009: S a ybos i ci ilinės s a ybos e minus eiškian ys d ižodžiai junginiai anglų i lie u ių kalbose. – San alka 17(2), 52–60. Li e kienė Nijolė 2015: T ižodžių ana omijos de inamojo pažyminio i nede inamojo pažyminio lie u iškų e minų i lo yniškų a i ikmenų p iklausomybė. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 15, 42–46. P ieiga in e ne e: h ps://s ako.l /uploads/ps p-15-2015-6.pd . Mon e o Begoña 1996: Technical Communica ion: Complex Nominals Used o Exp ess new Concep s in Scien i ic English - Causes and Ambigui y in Meaning. – ESPecialis 17(1), 57–72. P ieiga in e ne e: h ps:// e is as.pucsp.b /index.php/esp/a icle/download/9476/7042. P a iwi Nu ul, Ohoiwu un Jos E. B., Wa is Abdul 2016: Mo phological analysis o compound adjec i es in sen ences in B ooke’s Hea land. – e-Jou nal o English Language Teaching Socie y (ELTS) 4(2). P ieiga in e ne e: h ps://media.neli i.com/media/publica ions/243571-mo phological-analysis-o -compound- adjec- bc1995d.pd . Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i kalba 2, 161–328. Zemle ičiū ė Palmi a 2021: XIX a. pab. – XX a. p . d ižodžiai sudė iniai pa adinimai su pag indiniu dėmeniu „liga“ i būd a džiu eiškiamais p iklausomaisiais dėmenimis. – Te minologija 28, 239–255. TWO-WORD CONSTRUCTION TERMS WITH THE SECONDARY COMPONENT EXPRESSED BY A COMPOUND ADJECTIVE Summa y Compound adjec i es deno e an indi idual, speci ic, and s able ea u e o some hing ha is exp essed by he modi ied wo d. Sie besch eiben he hing o phenomenon designa ed by he main componen in a gene alising and p ecise manne , un e scheiden i om o he s no possessing such a ea u e (ode wo such a ea u e is no essen ial) and can he e o e be a he wei e b ei e used o he nomina ion o scien i ic concep s. Howe e , as illus a ed by o he schola ly s udies, he e minological capaci ies o he compound adjec i e a e unde used in ce ain ields. In he ield o cons uc ion, he compound adjec i e becomes a e minological a ibu e a he equen ly: 635 dis inc wo-wo d e ms wi h he seconda y componen exp essed by a compound adjec i e we e ound in a o al o 48 sou ces. De A ikel beschä ig die analy ical-desc ip i e Me hode um add ess compound adjec i es om a e minological pe spec i e: he ela ions be ween he seconda y componen s o cons uc ion e ms aking he o m o compound adjec i es and he main componen a e discussed in e ms o he idea con eyed by hem, i.e., hei lexical- ela ional meanings a e de e mined; he wo d- o ma ion s uc u e o compound adjec i es, h ough which hese meanings a e con eyed. is e iewed; he compound adjec i es ha a e mos commonly used as he e minological a ibu es o cons uc ion e ms a e iden i ied. Die S udie en hüll e ha he main componen s can be modi ied by he seconda y componen s o wo-wo d cons uc ion e ms exp essed by compound adjec i es by con eying di e en aspec s o meaning: so many as wel e lexical- ela ional meanings Lina Ru kienė44 D ižodžiai s a ybos e minai mi sudu iniu can be exp essed by hese būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu componen s. The e o e, he compound adjec i e can be acomponen s exp essed by compound he widely used o he nomina ion o concep s in he ield o cons uc ion. Compound adjec i es deno ing a dis inc i e ea u e o an abs ac o conc e e hing in e ms o i s composi ion s and ou om o he s by hei quan i y: he seconda y adjec i es ha e his meaning in he case o as many as 45.70% o he e ms collec ed in he s udy. This meaning is inhe en in he seconda y componen s comp ising he e ms o di e en hema ic g oups: names o s uc u es, hei pa s, and cons uc ions (daugiaaukš ė aikš elė, d i ėmis langas), abs ac names (daugiaciklis pa a umas, ieliapakopis egimas), and in e media e cons uc ion p oduc s (daugiasluoksnis ka onas, plona ielis inklelis). A o al o 13.22% o he seconda y componen s modi ying he main componen s o he e ms om he hema ic g oups o s uc u es, hei pa s and cons uc ions, and in e media e cons uc ion p oduc s speci y some p ope y o o m (pusapsk i ė a ka, pusap alis langas; aš uoniakampė ply elė, ke u kampė len u ė). Fewe seconda y componen s desc ibe a pa o a dis inc i e as ene (11.15%) o a dis inc i e pa (7.17%). E en ewe compound adjec i es used as seconda y componen s designa e a po en ial p ope y (4.94%), a machine ope a ing p ope y (4.78%), a s uc u al p ope y (3.50%), du a ion o an abs ac hing (2.55%), a subs ance a ce ain amoun o which cons i u es he main subs ance (1.91%), and he p ope y expe ienced h ough senses (1.11%). Compound adjec i es a e leas commonly used o deno e he me hod in which an objec is made (0.48%). Fo ma ion o compound adjec i es comp ising wo-wo d cons uc ion e ms ollow en wo d- o ma ion pa e ns. Fou o hem a e mos p oduc i e: adjec i e→noun, nume al→noun, noun→ e b and ad e b←/→noun. A numbe o compound adjec i es al cons i uen s a e domina ed by an onymic adjec i es plonass o as, žemasaukš as, as well as adjec i es s ambus, s a us, uščias. Mos o he nume ical cons i uen s a e based on he used as seconda y componen s a e o med using he same ini ial cons i uen s. Adjec i- nume als om one o ou , while mos o he ad e bial elemen s ely on he ad e b iele. Qui e a ew o he ini ial cons i uen s o compound adjec i es ea u e ad e bs, such as schnell, ilgai, wenig, umpai. A endency o a i icially expand such g oups in dic iona ies is obse ed. As di e en deno a a o he ield o cons uc ion may demons a e he same p incipal p ope ies, he e is a endency in cons uc ion e minology o exp ess speci ic componen s by he same compound adjec i es. The mos widesp ead e minological a ibu es in cons uc ion e minology a e compound adjec i es meh iasluoksnis, -ė, čiakampis, -ė, d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, ienpusis, -ė, s ailgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė. Ob iously, such e ms a e easy o emembe and con enien o use, bu he e a e ce ain doub s ha o he lexical uni s may be unde used in his case. Emp angen 2022-08-26 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Poš a lina. u [email protected]