Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu

23Te minologija | 2022 | 29 doi.o g/10.35321/ e m29-02 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu LINA RUTKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115 ANOTACIJA Sudu iniai būd a džiai ne ienodai plačiai a ojami ski ingų s ičių e minijoje. S a ybos s i yje, kaip odo kiekybiniai duomenys, jais gana dažnai pasi emiama ku ian ūšinius d ižodžius e minus. S aipsnyje ap a iamas XX–XXI a. sudu - inių būd a džių kaip e minologinių a ibu ų san ykis su pag indiniu d ižodžių s a ybos e minų dėmeniu pagal eiškiamą min į – nus a omos leksinės-san yki- nės sudu inių būd a džių eikšmės. Taip pa apž elgiama da ybinė šių būd a - džių s uk ū a, ku ia šios eikšmės ealizuojamos. Ty imas pa odė, kad iš iso ša- lu iniais s a ybos e minų dėmenimis einan iems sudu iniams būd a džiams y a būdinga 12 leksinių-san ykinių eikšmių, o jie pada omi pagal 10 da ybos ipų. Daugiausia s a ybos e minijoje a ojama sudu inių būd a džių, ku iais nu o- doma pag indiniu dėmeniu žymimo deno a o išski iamoji ypa ybė pagal sanda ą, o mos ypa ybė, išski iamosios i inimo de alės dalis i išski iamoji de alė. ESMINIAI ŽODŽIAI: da ybinė s uk ū a, d ižodis e minas, leksinė-san ykinė eikšmė, s a yba, sudu inis būd a dis, šalu inis e mino dėmuo. ABSTRACT The scope o using compound adjec i es in he e minology o di e en ields is une en. As illus a ed by quan i a i e da a, hey a e a he widely used in coin- ing speci ic wo-wo d e ms in he ield o cons uc ion. The a icle discusses he ela ions be ween he wen ie h– wen y- i s -cen u y compound adjec i es as e minological a ibu es and he main componen o wo-wo d cons uc ion e ms in espec o he idea con eyed by hem: he lexical- ela ional meanings o compound adjec i es a e iden i ied. Thei wo d- o ma ion s uc u e, h ough which he meanings a e con eyed, is e iewed as well. The s udy e ealed ha wel e lexical- ela ional meanings a e inhe en in he compound adjec i es used as seconda y componen s o cons uc ion e ms, and hey a e o med unde en wo d- o ma ion pa e ns. Cons uc ion e minology is domina ed by compound adjec i es designa ing he dis inc i e ea u e o he deno a um exp essed by he Lina Ru kienė24 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu main componen in e ms o composi ion, a p ope y o o m, a pa o he dis- inc i e as ene , and he dis inc i e pa . KEYWORDS: wo d- o ma ion s uc u e, wo-wo d e m, lexical- ela ional meaning, cons uc ion, compound adjec i e, seconda y componen . ĮVADAS Į ai ių mokslo s ičių e minų sis emose y auja pas o ieji są okų pa adi- nimai iš kelių žodžių, . y. sudė iniai, a ba keliažodžiai, e minai, ku ie, kaip i ienažodžiai, a lieka nominacinę unkciją i į aukia į a dijamą da- lyką į sudė ingą am ik os mokslo s i ies e minų sis emą. Mokslininkės Melania Cabezas-Ga cía i Pamela Fabe ašo, kad keliažodžiai e minai y a pag indinis būdas, ku iuo ling is iškai iš eiškiamos specialiųjų s ičių są okos (Cabezas-Ga cía, Fabe 2017). Begoña Mon e o, aip pa eigian i, kad labai dažnai iena mokslinė są oka iš eiškiama ne ienažodžiais, o sudė iniais e minais, a k eipia dėmesį, kad sudė inio e mino b anduo- lys ( . y. pag indinis dėmuo), ku iuo eina daik a a dis, pap as ai ne u ė ų bū i modi ikuojamas daugiau kaip imis modi ika o iais1. Sudė inis e - minas u ė ų bū i oks, kad bū ų aiškūs seman iniai žodžių yšiai. Šiais e minais u i bū i pe eikiama logiška, aiški, iksli i glaus a in o macija skai y ojui (Mon e o 1996: 68–69). Sudė inių e minų ak ualumą galima paaiškin i po eikiu są oką į a dy i kuo iksliau i konk ečiau, ka u ie- nu leksiniu iene u išlaikan didelę in o macijos koncen aciją. Tik iausiai galima eig i, kad sudė iniai e minai y a ienas iš labiausių besiplečiančių leksikos sluoksnių, i ai pi miausia susiję su in ensy ia mokslo aida. Kaip i ina Ta jana G igo je a i Ais ė And iušy ė, „mokslinių žinių kiekis pad igubėja kas 10–15 me ų“ (G igo je a, And iušy ė 2015: 11). Vadinasi, naujoms žinioms į a dy i dažnai p i eikia i daug naujų e minų. Sudė i- niai e minai o mos požiū iu y a labai į ai ūs2 i gali bū i i iami į ai iais aspek ais. Kazimie o Gai enio i inimu, „[D]aba inėje lie u ių kalboje daugiausia a ojama iš d iejų dėmenų suda y ų sudė inių e minų, ku ių didžiąją dalį suda o ūšiniai e minai“ (Gai enis 2014 [1975]: 94). 1 Lie u ių kalbo y oje įp as esni apib ėžimo, apib ėžiamojo dėmens, o ne modi ika imo, modi ikuojamojo dėmens a modi ika o iaus e minai, dažni anglakalbėje li e a ū oje. Tačiau kai ku iuose da buose galima ap ik i i pas a uosius (p z., ž . Džežulskienė 2010). 2 Kaip ašo K. Gai enis, „[T]e minų žodynuose i s anda uose ilgiausi sudė iniai e minai – sep ynžodžiai. Moksliniuose eks uose pasi aiko da ilgesnių, adinamųjų ap ašomųjų sudė inių e minų“ (Gai enis 2002: 17). Apie e minologo nus a y us sudė inių e minų ipus ž . Gai enis 2014 [1968]. 25Te minologija | 2022 | 29 Daugėjan sudė inių e minų, daugėja i jų y imų. XX a. an ojoje pu- sėje (1975 m.) K. Gai enis ašo, kad lie u ių kalbos „sudė iniais e minais iki šiol mažai kas domėjosi, no s į ai ių mokslo s ičių žodynuose jie suda o didesniąją isų e minų dalį“ (Gai enis 2014 [1975]: 61). Minimuoju laiko- a piu sudė inius e minus daugiausia y ė bū en šis e minologas. XXI a. sudė iniai e minai jau ampa nemažos dalies lie u ių e minologų i ki ų kalbininkų y imų objek u. Šiuos e minus mokslininkai nag inėja į ai iais aspek ais i emiasi į ai ių s ičių empi ine medžiaga. Pa yzdžiui, Gin au as Akelai is (2008) y ė sudė inių e minų s uk ū inius, o Albinas D uk einis (2011) – sin aksinius modelius. Jolan a Gai eny ė-Bu le (2010) analiza o izikos sudė inių e minų sinonimijos klausimus. Al ydas Umb asas (2010) monog a ijoje nag inėjo eisės sudė inių e minų dėmenų yšius i aišką. Palmi a Zemle ičiū ė (2021) gilinosi į d ižodžius medicinos s i ies pa adi- nimus su pag indiniu dėmeniu liga. Pas a aisiais me ais i in padaugėjo g e- inamųjų lie u ių kalbos i ki ų kalbų (dažniausiai anglų kalbos) sudė inių e minų y imų. Minė inos Viole os Janule ičienės i Sigi os Racke ičie- nės (2009), Laimu ės Ki kauskienės (2009), Judi os Džežulskienės (2010), Nijolės Li e kienės (2015) publikacijos. Užsienio kalbo y oje mokslininkų dėmesys k yps a į au oma inį sudė inių e minų a pažinimą, jų e imo p oblemas, sudė inio e mino i eks inės azės ski umus. Šiame s aipsnyje pasi enkama ap a i ieno labiausiai papli usių sudė- inių e minų ipų – d ižodžių de inamųjų (a ibu inių) junginių – ieną pog upį – e minus, ku ių šalu inis dėmuo iš eikš as sudu iniu būd a - džiu. Empi inė s aipsnio medžiaga – XX–XXI a. sa akilmiai i hib idi- niai sudu iniai būd a džiai, einan ys d ižodžių s a ybos e minų šalu i- niais dėmenimis. Pažymė ina, kad skai y uose s a ybos s i ies eks uose ne as a nė ieno sudu inio būd a džio su abiem skolin ais sandais – isi ap a iami būd a džiai y a unkcionuojan ys ik lie u ių kalbos s a ybos e minijoje i dū ybos eiksmas y a į ykęs lie u ių kalboje. Toks, a ody- ų, siau as objek as pasi ink as a siž elgian į kiekybinius duomenis – nu- s a y a, kad, a liekan s a ybos są okų nominaciją, e minologiniais a i- bu ais sudu iniai būd a džiai ampa gana dažnai. Vien S a ybos e minų žodyne (2002) okių e minų as a 542. Iš iso e minai ink i iš 55 šal i- nių (žodynų, mokomųjų knygų, ado ėlių, s a ybos žinynų, monog a i- jų, paskai ų konspek ų, s aipsnių inkinių), su ink i 635 nesika ojan ys iene ai – a ski i d ižodžiai e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu. Lina Ru kienė26 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu Renkan medžiagą, bu o planuojama gilin is ik į sudu inius būd a - džius, nepaisan jų san ykio su pag indiniu – daik a a diniu – dėmeniu. Tačiau okia nuo daik a a džio a sie ų sudu inių būd a džių e minologi- nė analizė bū ų abejo ina, nes būd a dis, einan is sudė inio e mino šalu- iniu dėmeniu, ne enka sa o sa a ankiškumo: būdamas e mino sudė inė dalis, jis ka u su pag indiniu dėmeniu žymi am ik ą – ieną – apib ėž ą mokslinę są oką. Taigi, a ski i būd a džių nuo daik a a džių i nag inė i jų a ski ai neišei ų. Tačiau, i žymėdami ieną są oką, d ižodžiai e minai išlieka skaidūs iek sin aksiškai, iek pagal eiškiamą min į. „Jų pažyminiai gali į ai iais požiū iais apibūdin i pag indinį dėmenį“, – eigia K. Gai enis (Gai enis 2014 [1975]: 70). Rengian šį s aipsnį išsikel as ikslas – e minologiniu aspek u ap a i sudu inį būd a dį, einan į d ižodžių s a ybos e minų šalu iniu dėmeniu. Pi miausia siekiama išnag inė i sudu inio būd a džio, kaip e minolo- ginio a ibu o, san ykį su pag indiniu e mino dėmeniu pagal eiškiamą min į, . y. nus a y i jo leksines-san ykines eikšmes. Taip pa s aipsny- je bus apž elgiama sudu inių būd a džių da ybinė s uk ū a, ku ia šios eikšmės y a ealizuojamos. A liekan y imą, ikimasi nus a y i i daž- niausiai e minologiniais s a ybos e minų a ibu ais einančius sudu inius būd a džius. Pag indinis da bo me odas – anali inis ap ašomasis. Me odas apima duomenų inkimą, sis eminimą, ap a imą i gau ų ezul a ų apibend ini- mą. Taikan šį me odą su ink i e minai ski s omi į g upes i nag inėjami kaip šių g upių na iai. S aipsnyje klasi ikacija pi miausia pa eikiama pagal pag indinio dėmens eikšmę – pagal ją d ižodžiai e minai su sudu i- niu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu suski s omi į emines g upes. Temiškai sug upa us empi inę medžiagą, gilinamasi į šalu inių dėmenų leksines-san ykines eikšmes. Kiekybiniais duomenimis a skleidžiamas nag inėjamų dėmenų leksinių-san ykinių eikšmių san ykis. Su ink ų e - minų skaičius iene ais ašomas kiek ienoje eminėje g upėje, o iš adose pa eikiama i p ocen inė iš aiška – kadangi os pačios leksinės-san ykinės eikšmės gali bū i būdingos ski ingų eminių g upių na iams, manoma, kad ikslinga jas apibend in i i a sie ai nuo eminės g upės. S aipsnio empi inės medžiagos analizė iš esmės pa em a K. Gai enio publikacija „D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje“ (1975). Te minologas y ė XX a. an osios pusės e minų žodynuose pa- eik us e minus (iš jų i echnikos). K. Gai enio pa eik ais duomenimis, 27Te minologija | 2022 | 29 d ižodžiai e minai „daba inėje lie u ių kalboje suda o 11 dažniau a - ojamų g ama inių kon igū acijų“ (Gai enis 2014 [1975]: 94), i iena iš jų y a sudu inis būd a dis + daik a a dis. Mokslininkas pažymi, kad „[I]ki šiol bene plačiausiai y a y inė os lie u ių kalbos būd a džių su p ie- saga -inis, -ė, daik a a džio kilmininkų i ne eikiamosios ūšies daly ių leksinės-san ykinės eikšmės“ (Gai enis 2014 [1975]: 71). Mokslininkas nus a ė, kad sudu iniais būd a džiais iš eikš iems šalu iniams dėmenims y a būdingos penkios leksinės-san ykinės eikšmės, . y. jais gali bū i nu- odoma 1) išski iamoji ins umen o a ba agen o eikimo ypa ybė, 2) išski- iamoji de alė, 3) gy io a augalo kūno spal a, 4) a ski o o gano o ma, 5) medžiagos s uk ū a a konsis encija. Kaip ma y i iš pla aus K. Gai enio y imo, XX a. an osios pusės lie- u ių kalbos e minijoje sudu inis būd a dis nepasižymi didele leksi- nių-san ykinių eikšmių į ai o e. Many ina, kad bū ų ak ualu panag inė i da ienos konk ečios – s a ybos – s i ies e miniją, ku ioje sudu inis būd a dis y a gana p oduk y us, ap a i jo leksines-san ykines eikšmes. Be o, s a bu į e in i, kokių da , be XX a. an ojoje pusėje nus a y ų e minologo K. Gai enio, leksinių-san ykinių eikšmių gali u ė i e mi- nologiškai a ojamas sudu inis būd a dis, i papildy i šiuo aspek u e - minologinius y imus. P ieš p adedan gilin is į s a ybos e miniją, eikė ų ap a i i ki ų s ičių sudė inių e minų y imų, susijusių su nag inėjama ema, ezul a us, į e - in i sudu inių būd a džių ie ą nag inėjamų s ičių e minijos sis emoje. No s, kaip odo K. Gai enio pa eik i duomenys, sudu iniam būd a džiui būdingos ik kelios leksinės-san ykinės eikšmės, ačiau ai da neleidžia eig i, kad apsk i ai sudu iniai būd a džiai kaip sudė inių e minų šalu i- niai dėmenys a ojami e ai, no s okia min is, be abejo, kyla. G. Akelai is, iš y ęs adminis acinius sudė inius e minus, nus a ė, kad d ižodžių e minų su p epoziciniu šalu iniu dėmeniu ieną mode- lį suda o į a džiuo inis būd a diškasis žodis (būd a dis, ne eikiama- sis daly is, skai a dis) a ba būd a dis su p iesaga -inis + daik a a dis, o an ą – daik a a džio kilmininkas + daik a a dis (Akelai is 2008). Mokslininkas isiškai nekalba apie modelius su sudu iniu būd a džiu. Iš y imo galima susida y i nuomonę, kad adminis aciniams e minams da y i sudu inis būd a dis ne a ojamas a ba a ojamas aip e ai, kad išski i kokį no s modelį su juo ne ikslinga. A. Umb aso, nag inėjusio 1918–1940 m. pag indinių eisės kodeksų e minus, y imas pa odė, kad Lina Ru kienė28 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu iš be eik 3 100 d ižodžių e minų y a ik pe 20 okių, ku ių šalu iniai dėmenys iš eikš i į a džiuo inės o mos negalinčiu u ė i būd a džiu, i a p jų y auja sudu iniai būd a džiai (Umb asas 2010: 154). Kad sudu - iniai būd a džiai kai ku iose e minų sis emose gana e ai eina šalu iniais e minų dėmenimis, odo i P. Zemle ičiū ės y imas. Mokslininkė, a li- kusi XIX a. pab. – XX a. p . medicinos pa adinimų su pag indiniu dėme- niu liga analizę, eigia, kad „[T]i iamojoje medžiagoje pasi aikė ik ienas p iklausomasis dėmuo, eiškiamas sudu iniu būd a džiu, ku io pi masis dėmuo y a į a dis sa as, o an asis – daik a a dis s o is [sa is o ė liga]“ (Zemle ičiū ė 2021: 248). Žinoma, ski ingu laiko a piu į ai ių s ičių e minų sis emose sudu - inio būd a džio p oduk y umas ei i šalu iniu dėmeniu labai ne ienodas, ačiau apibend inan ap a us y imus yškėja bend a endencija – sudu - inį būd a dį kaip e minologinį a ibu ą dažnai nukonku uoja į a džiuo- inis būd a dis, ne eikiamasis daly is i daik a a džio kilmininkas. Re- mian is ap a ais y imais kyla klausimas: galbū plačiau a o i būd a dį e minologiniams po eikiams, . y. mokslo są okų nominacijai, iboja jo leksinių-san ykinių eikšmių neį ai o ė? Į ši klausimą oliau i bus mėgi- nama a saky i, a liekan d ižodžių s a ybos e minų, ku ių šalu inis dė- muo eiškiamas sudu iniu būd a džiu, y imą. SUDURTINIAI BŪDVARDŽIAI KAIP TERMINOLOGINIAI ATRIBUTAI Sudu iniams būd a džiams būdingi am ik i požymiai, ku ie s a būs e minologiškai. Adelės Valeckienės i inimu, sudu iniai būd a džiai gali „daug konk ečiau i de aliau nusaky i žymimojo daik o ypa ybę, negu ienu žodžiu iš eikš as (nesudu inis) būd a dis“ (Valeckienė 1957: 279). Vincen as D o inas a k eipia dėmesį į p oduk y umą: au o iaus nuomo- ne, iek senuosiuose aš uose, iek daba inėje lie u ių kalboje sudu i- nių būd a džių da yba „y a ienas p oduk y esnių būd a džių da ybos būdų“ (D o inas 1963: 75). Nu ulas P a iwis i bend aau o iai, eigdami, kad sudu iniai būd a džiai modi ikuoja daik a a dį aiškiau i de aliau nei dažniau a ojami nesudu iniai būd a džiai, pažymi, kad daik a a džiais žymimi objek ai, apibūdin i sudu iniais būd a džiais eiškiamais a ibu- ais, y a leng iau izualizuojami (P a iwi i k . 2016). Taigi, ku ian ikslius, umpus, aiškios mo y acijos e minus, iks- linga a o i i sudu inius būd a džius. Pasak S asio Keinio, sudu iniai 29Te minologija | 2022 | 29 žodžiai padeda iš eng i pažyminių susi elkimo (Keinys 2005 [1983]: 130). Sudu iniai būd a džiai, kaip e minologiniai a ibu ai, žymi indi idualų, speci inį, nekin amą pažymimuoju žodžiu pasakomo dalyko požymį. Jie apibend in ai i iksliai apib ėžia pag indinu dėmeniu į a dijamą daik ą a eiškinį, jį išski ia iš ki ų, ne u inčių okio požymio (a ba ku ių as požy- mis nė a esminis). S a ybos s i ies d ižodžiai e minai į a dija į ai ias (pap as ai ūšines) są okas, susijusias su pas a ų i ki ų s a inių (bokš ų, uos ų, il ų i k .) s a yba, kelių, kanalizacijos i dujo ikacijos magis alinių inklų iesyba, s a ybos p ocesų aldymu, p ojek a imu, s a ybos echnologija, pama ų i ki ų požeminių kons ukcijų į engimu, da bų i gais ine sauga. Kadangi s a ybos e minija labai pla i, p ieš nag inėjan leksines-san ykines sudu - inių būd a džių eikšmes, d ižodžiai s a ybos e minai su šalu iniais dė- menimis, iš eikš ais sudu iniais būd a džiais, kaip minė a į ade, suski s- omi į emines g upes i oliau nag inėjami pagal jas. Renkan i nag inėjan empi inę medžiagą, pas ebė a, kad ne isų e- minių g upių d ižodžiams s a ybos e minams da y i y a įp as a a o i sudu inį būd a dį. Dažniausiai sudu iniai būd a džiai a ojami s a inių (daugiausia pas a ų), jų dalių i kons ukcijų, s a ybinių medžiagų, a pi- nių s a ybos gaminių, aip pa mašinų i į ankių pa adinimus žymin iems d ižodžiams e minams da y i. Nemažą pluoš ą ap a iamųjų d ižodžių e minų suda o i inimo de alių pa adinimai, mažiau – abs akčių eiš- kinių pa adinimai. Nebūdinga sudu iniu būd a džiu iš eikš i šalu inį dė- menį da an asmenis, apsaugos p iemones, dokumen us, s a ybos eiklos ie as i s a ybos echnologijas pa adinančius e minus. ŠALUTINIŲ DĖMENŲ, IŠREIKŠTŲ SUDURTINIAIS BŪDVARDŽIAIS, LEKSINĖS-SANTYKINĖS REIKŠMĖS IR DARYBINĖ STRUKTŪRA P ieš išsamiau ap a ian šalu inius dėmenis pagal leksines-san ykines eikš- mes, eikė ų a k eip i dėmesį į empi inės medžiagos ski s ymo me u iš yš- kėjusią endenciją: kai sudu iniai būd a džiai y a seni bend osios kalbos žodžiai (čia emiamasi akademinio Lie u io kalbos žodyno šal iniais), jie pa- enka į labai ski ingas emines g upes i gali ei i olimas są okas žyminčių s a ybos e minų a ibu ais. Pi miausia, a siž elgian į kiekybinį k i e i- jų, ai pasaky ina apie sudu inius būd a džius su sie iniais kamienais -gubas, -a, - isas, -a, aip pa apie būd a džius d ipusis, -ė, ienpusis, -ė. Lina Ru kienė30 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu Šie būd a džiai s a ybos e minijoje a o i nuo seno i su jais pada y a daug ski ingų eminių g upių d ižodžių s a ybos e minų, ku ių šalu i- niai dėmenys žymi išski iamąją ypa ybę pagal sanda ą, p z.: d iguba siena KKGSP 1910, d iguba plokš ė CPK 1992, d igubas dygis STŽ 2002, d igu- bas įki is MK 2000, d igubas įs iklinimas STŽ 2002, d igubas kampuo is STŽ 2002, d igubas langas ŽŪS 1929, STŽ 2002, d igubas s iklas CPK 1992, d igubas aldymas STŽ 2002, d igubasis lenkimas STŽ 2002, d igu- boji a i a a SA 2007, d iguboji mo a STŽ 2002; ien isa plokš ė CPK 1992, ien isas ske spjū is MK 2000, ien isasis s o as STŽ 2002; d ipusė a ka STŽ 2002, d ipusė siūlė SBPK 1995, d ipusis a ma imas STŽ 2002, d ipu- sis siu b u as V 2008, d ipusis sp aus elis STŽ 2002; ienpusis apk o imas SGBT 1931, ienpusis eismas STŽ 2002, ienpusis įleidimas ALKS 1993, ienpusis sujungimas ALKS 1993. Nemažos dalies okių ski ingų eminių g upių d ižodžių e minų šalu iniais dėmenimis, u inčiais subjek o e inamosios ypa ybės lek- sinę-san ykinę eikšmę, eina būd a dis an aeilis, -ė („mažiau s a bus“): an aeiliai pas a ai PLST 1972, an aeilis da bininkas STŽ 2002, an aeilis obesys KS 1936, an aeilė sija BGD 1978, an aeilė en iliacija STŽ 2022, an aeilis geležinkelis MT 1929. Kai sudu inis būd a dis y a s a ybos e minijos naujažodis, su juo daž- niau da omi ai pačiai eminei g upei p iklausan ys e minai, pa yzdžiui, isi d ižodžiai e minai su būd a džiu daugiaa amis, -ė p iklauso s a y- binių kons ukcijų eminei g upei: daugiaa amė kons ukcija ALKS 1993, daugiaa amė sija MK 2000, daugiaa amis ėmas MK 1977, o isi d ižo- džiai e minai su dėmeniu g ei akie is, -ė – s a ybinių medžiagų eminei g upei: g ei akie is cemen as ALKS 1993, g ei akie is gipsas STŽ 2002, g ei- akie is mišinys STŽ 2002, g ei akie is inkas ALKS 1993. Iš esmės kiek ienai eminei g upei būdingos sa i os šalu inių dėmenų leksinės-san ykinės eikšmės. Jų pasika ojamumą, many ina, lemia ana- loginė da yba, ku ios po eikį suponuoja e minų sis emiškumo, pa ogumo, aiškumo eikala imai. Tuo eikiausiai galima paaiškin i i besika ojančią da ybinę s uk ū ą, i ne gi uos pačius, p oduk y ius, sandus a p ų pa- čių eminių g upių na ių. S a ybos mokslinės e minijos o ma imosi p adžioje (nuo XX a. p .) d ižodžių e minų, ku ių šalu inis dėmuo – sudu inis būd a dis, nė a gausu. Kele ą jų andame 1910 m. išleis oje iš usų kalbos iš e s oje kny- gelėje Kaip i iš ko galima s a y i pigius i e mingus ūkio obesius: mold ebė 31Te minologija | 2022 | 29 oba KKGSP 1910, mollipė siena KKGSP 1910, molplukė siena KKGSP 1910. Šių s a inių (pas a ų) i jų kons ukcijų eminėms g upėms p iklausančių d ižodžių e minų šalu iniais dėmenimis pasakomas pag indiniu dėmeniu į a dijamo daik o pada ymo būdas: oba nud ebiama iš molio, siena aip pa nulipinama i nuplukama iš molio. Šiems sudu iniams būd a džiams būdinga da ybinė s uk ū a D → V3. Minimoje knygelėje ap ik as d ižo- dis e minas su medžiagos konsis enciją žyminčiu šalu iniu dėmeniu – pu- siauskįs a ešla KKGSP 1910, ku is pada y as p ie eiksmį iesiog p i aukus p ie būd a džio (P → B), paliekan būd a džio galūnę -a. Medžiagos konsis enciją žymin is šalu inis dėmuo, pa em as sudu iniu būd a džiu, ap ik as i a puka io s a ybos li e a ū oje: pus upis smėlis SSM 1937. Jam aip pa būdinga P → B da ybinė s uk ū a, ik da yba jau sis emiška. Įdomu, kad ėlesniuose šal iniuose ap a ų šalu inių dėmenų leksinių-san- ykinių eikšmių nepa yko ap ik i. Ta puka iu, oliau plė ojan is s a ybos e minijai, sudu iniai būd a džiai daugiausia ėjo s a inių kons ukcijas žyminčių d ižodžių e minų šalu iniais dėmenimis i eiškė ypa ybę, susijusią su kons ukcijos sanda a (p z.: ien- eilis g indinys SGBT 1931, ienašlai is s ogas MGN 1933, išsamiau ž . oliau). Didžiulis bū ys sudu inių būd a džių – e minologinių a ibu ų – s a- ybos e minijoje a si ado so ie mečiu. I ėliau, a kū us Lie u os Nep i- klausomybę, sudu inių būd a džių s a ybos e minijoje daugėjo. 1. Pačią didžiausią kalbamųjų e minų g upę suda o s a inių, jų dalių i kons ukcijų – . y. s a ybos eiklos ezul a ų – pa adinimai. 1.1. Iš jų daugiausia (217) y a e minų, ku ių sudu iniu būd a džiu eiškiamu šalu iniu dėmeniu pasakoma išski iamoji objek o ypa ybė pa- gal sanda ą, . y. pasakoma, kiek a kokių am ik ų dalių (dažnai pa- g indinių kons ukcinių) suda o apib ėžiamąjį objek ą. Nemažos dalies okių sudu inių būd a džių pi masis sandas y a pa em as daik a a - dį aldančiu p ie eiksmiu daug a ba skai a džiu nuo ieno iki šešių, o 3 Remian is A. Valeckiene, „[S]in aksinės p iklausomybės a ž ilgiu isi lie u ių kalbos sudu iniai būd a - džiai y a p ijungiamieji. Viena suda omoji dalis (pap as ai pi moji) y a p isijungusi a ba aldoma an osios i pažymi, papildo an osios dalies eikšmę“ (Valeckienė 1957: 279). Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005) a ojami e minai apib ėžiamieji (de e mina y iniai) i sudedamieji (kopulia y iniai) dū iniai, ačiau kalban apie dū inius, ku ių an asis sandas pa em as eiksmažodžiu, ši klasi ikacija, be abejo, jau ne aikoma. A. Valeckienės siūlomas e minas p ijungiamieji sudu iniai būd a džiai apima isų da ybos ipų sudu inius būd a džius. P iklausomybės san ykiai šiame s aipsnyje pa odomi odykle: ji nuk eipiama iš p iklausomojo sando į pag indinį, . y. aukimo k yp imi. Čia i oliau B – būd a dinis sandas, D – daik- a a dinis, Dl – daly inis, Į – į a dinis, P – p ie eiksminis, S – skai a dinis, V – eiksmažodinis. Lina Ru kienė38 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu eikšmių, aigi sudu iniai būd a džiai, many ina, gali bū i gana plačiai a ojami mokslo s ičių są okų nominacijai. Be abejo, šie duomenys eikia in o macijos ik apie ieną s i į. Kalban apie da ybinę į d ižodžius s a ybos e minus įeinančių sudu - inių būd a džių s uk ū ą, pasaky ina, kad jie pada y i pagal 10 da ybos ipų (ž . 1 pa .). 1 pa . Sudu inių būd a džių, einančių šalu iniais d ižodžių s a ybos e minų dėmenimis, da ybos ipai Kaip ma y i iš 1 pa eikslo, p oduk y umu išsiski ia ke u i da ybos i- pai: B → D, S → D, D → V i P ← D / P → D. An asis sandas daugeliu a ejų y a daik a a dinis, ku kas ečiau – eiksmažodinis a būd a dinis. Ne as a nė ieno sudu inio būd a džio su ki a kalbos dalimi pa em u an uoju sandu. Daug šalu iniais dėmenimis einančių sudu inių būd a - džių pada oma su ais pačiais pi maisiais sandais. Ta p būd a dinių sandų y auja pa em i an oniminiais būd a džiais plonas – s o as, žemas – aukš- as, aip pa būd a džiais s ambus, s a us, uščias. Daugiausia skai a dinių sandų pa emiama skai a džiais nuo ieno iki ke u ių, o didžioji dalis p ie- eiksminių – p ie eiksmiu daug. Nemažai pi mųjų sudu inių būd a džių sandų emiama i p ie eiksmiais g ei ai, ilgai, mažai, umpai. Pas ebimas polinkis di b inai plės i okias g upes žodynuose. Pa yzdžiui, ien S a- ybos e minų žodyne (2002) y a 107 d ižodžiai e minai, ku ių šalu iniu dėmeniu einančio sudu inio būd a džio pi masis sandas y a d i-, i 31 d ižodis e minas, į ku į einan is sudu inis būd a dis u i pi mąjį sandą daug. D→V P ←D / P →D S→D B→D P →B Į→V P →V Į→D D →D DI →D 15,08 % 12,56 % 16,58 % 21,61 % 7,04 % 3,02 % 6,53 % 5,03 % 10,05 % 2,50 % 39Te minologija | 2022 | 29 Apsk i ai galima pas ebė i, kad ku ian ap a iamuosius s a ybos e mi- nus dažniausiai emiamasi s a ybos e minijoje jau unkcionuojančiais su- du iniais būd a džiais, o ne da omi naujada ai. Kalbėdama apie bend o- sios kalbos būd a džius, A. Valeckienė eigia, kad sudu iniai būd a džiai žymi „dažnai ik ienam kokiam daik ui būdingą ypa ybę“ (Valeckienė 1957: 279). Tačiau s a ybos e minijoje ma ome p iešingą eiškinį: daug ų pačių būd a džių, einančių šalu iniais dėmenimis, apibūdina ski ingus dalykus. 2 pa eiksle pa eik i sudu iniai būd a džiai, ku ie šalu iniais s a- ybos e minų dėmenimis eina dažniausiai. 2 pa . Sudu iniai būd a džiai– dažniausi e minologiniai a ibu ai s a ybos e minijoje Pa yzdžiui, būd a dis daugiasluoksnis, -ė eina 19 ski ingų d ižodžių s a ybos e minų šalu iniu dėmeniu, s ačiakampis, -ė – 18, o būd a dis d isluoksnis, -ė, kaip i būd a džiai plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, y a 16 d ižodžių s a ybos e minų šalu iniai dėmenys. Vadinasi, kai są okos u i su ampančių požymių, pi miausia ieškoma a pažįs amos aiškos. Be abejo, okie e minai leng ai įsimenami i pa ogūs a o i, ačiau abejonių kelia ai, kad okiu a eju nepakankamai pasinaudojama ki ais leksiniais iene- ais. IŠVADOS 1. D ižodžiai e minai su sudu iniais būd a džiais iš eikš ais šalu i- niais dėmenimis y a s a bi s a ybos e minijos dalis. Šie e minai žymi ūšines są okas, daugiausia susijusias su s a ybos eiklos p iemonėmis i ezul a ais: jais į a dijamos s a ybinės medžiagos, s a iniai, jų dalys i Lina Ru kienė40 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu kons ukcijos, a piniai s a ybos gaminiai, mašinos i į ankiai, i inimo de alės. Rečiau okie d ižodžiai e minai žymi abs akčiuosius eiškinius. 2. Šalu iniais d ižodžių s a ybos e minų dėmenimis, iš eikš ais sudu - iniais būd a džiais, pag indiniai dėmenys gali bū i apib ėžiami į ai iais eikšminiais aspek ais – šiems dėmenims y a būdinga 12 leksinių-san yki- nių eikšmių. Taigi, sudu inis būd a dis gali bū i gana plačiai a ojamas s a ybos s i ies są okų nominacijai. Tokios eikšmės, kaip ypa ybė pagal sanda ą, o mos ypa ybė, s uk ū os ypa ybė, e inamoji ypa ybė, po en- cinė ypa ybė, ju imais su okiama ypa ybė, būdingos ne ienos eminės g upės na iams. 3. Pagal kiekybę iš isų išsiski ia sudu iniai būd a džiai, ku iais nu- odoma išski iamoji abs ak aus a konk e aus dalyko ypa ybė pagal san- da ą – ne 45,70 p oc. su ink ų e minų šalu iniai sudu iniais būd a - džiais iš eikš i dėmenys u i šią eikšmę. Mažesnei daliai šalu inių dėmenų būdinga žymė i o mos ypa ybę (13,22 p oc.), išski iamosios i inimo de alės dalį (11,15 p oc.), išski iamąją de alę (7,17 p oc.). Da mažiau su- du inių būd a džių, einančių šalu iniais dėmenimis, nu odo po encinę ypa ybę (4,94 p oc.), mašinos eikimo ypa ybę (4,78 p oc.), s uk ū os ypa ybę (3,50 p oc.), abs ak aus dalyko ukmę (2,55 p oc.), medžiagą, ku ios am ik as kiekis įeina į pag indinę medžiagą (1,91 p oc.), i ju i- mais su okiamą ypa ybę (1,11 p oc.). Rečiausiai sudu iniais būd a džiais pasakomas objek o pada ymo būdas (0,48 p oc.). Pas a osios leksinės-san- ykinės eikšmės sudu inių būd a džių s a ybos e minijoje nuo XX a. idu io jau nebeap inkama. 4. Didžiajai daliai sudu inių būd a džių būdinga da ybinė s uk ū a B → D, S → D, D → V i P ← D / P → D. P oduk y iausios y a nomi- na y inės kalbos dalys – daik a a dis, būd a dis, skai a dis i p ie eiks- mis. Pas ebimas polinkis ka o i uos pačius sandus. Ypač ai pasaky ina apie žodynuose iksuo us e minus. 5. Kadangi ski ingiems s a ybos s i ies deno a ams gali bū i būdingos os pačios pag indinės ypa ybės, s a ybos e minijoje įp as a ūšinius dė- menis iš eikš i ais pačiais sudu iniais būd a džiais. Dažniausi e mino- loginiai a ibu ai s a ybos e minijoje y a sudu iniai būd a džiai daugia- sluoksnis, -ė, s ačiakampis, -ė, d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, ienpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė. 41Te minologija | 2022 | 29 ŠALTINIAI AC – A mocemen as, au . F. Bielinskis, P. Buškūnas, Vilnius: Vaizdas, 1964. ALKS – Anglų–lie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis, sud. J. S onys, Vilnius: VISI, 1972. APKS – Akmens panaudojimas kaimo s a ybose, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Vaizdas, 1960. BAPK – Be onas i a ma ū a: pag indinės kons ukcinės sa ybės: mokomoji knyga, au . D. Zabulionis, Vilnius: Technika, 2010. BGD – Be ono i gelžbe onio da bai, au . V. Mažeika, Vilnius: Pe galė, 1978. BS – Be onai i skiediniai: žinynas, au . A. Čecho as, e . J. Dyčmonas, A. Ž i ėnas, Vilnius: Mokslas, 1976. BŽSM – Bend osios žinios apie s a ybos mašinas: paskai ų konspek as, au . D. Mid ikis, J. S a kus, Vilnius: LTSR aukš . i spec. id. mokslo minis e ija, 1982. CPK – Ci ilinių pas a ų kons ukcijos: ado ėlis, au . A. Nakas, J. Gajauskas, M. P ikšai is, Vilnius: Mokslas, 1992. GMLD – G un ų mechanikos labo a o iniai da bai, au . F. No kus, Kaunas: Technologija, 1992. GNSK – Gy enamųjų namų s a ybos klausimai: mokslinių s aipsnių inkinys, y . ed. K. Blaže ičius, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962. KABK – Kompozi ais a muo os be oninės kons ukcijos: ado ėlis, au . G. Kaklauskas, D. Bačinskas, V. G ibniak, D. Jakubo skis, D. Ulbinas, E. Gudonis, A. Meškėnas, E. Timinskas, A. Sokolo , Vilnius: Technika, 2012. KAŠ – Kai ai a spa ūs šamo be oniai: monog a ija, au . S. Gobe is, V. An ono ič, Vilnius: Technika: 2007. KKGSP – Kaip i iš ko galima s a y i pigius i e mingus ūkio obesius, e . J. B ažinskas, Vilnius: Juozapo Za adzkio spaus u ė, 1910. KP – Kons ukciniai plienai, au . A. Pa a as, Vilnius: Mokslas, 1978. KS – Kaimo s a yba, au . P. D ąsu is, P. Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, P. Kali a, E. Ke snauskas, V. Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1936. MA – Medžiagų a spa umas, au . K. Vasiliauskas, Kaunas: Vilnius, 1940. MBD – Mū ininko i be onuo ojo da bai: ado ėlis, au . V. Adoma ičius, J. Alekseje a, A. Česas, R. Do ydai ė, Vilnius: Min is, 2008. MDKM – Mū o da bai i kons ukcijų mon a imas: ado ėlis, au . I. Iščenka, Vilnius: Min is, 1971. MGN – Mies o gy enamieji namai: jiems s a omi eikala imai i jų p ojek a imas, au . V. Š ipas, Kaunas: Va pas, 1933. MK – Medinės kons ukcijos: ado ėlis, au . A. Valen ina ičius, B. Valiūnas, Vilnius: Enciklopedija, 2000. MK – Me alinės kons ukcijos: ado ėlis, au . J. Paulauskas, A. K eda as, Vilnius: Mokslas, 1977. MK – Mū inės kons ukcijos, au . A. Rozenbliumas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956. MS – Molio s a yba, au . K. Reisonas, Kaunas: Vals ybės spaus u ė, 1928. MT – Mediniai il ai, au . S. G inke ičius, Kaunas: Spindulys, 1929. MTPM – Medžiago y a inkuo ojams ply elių i mozaikos klojėjams: ado ėlis, au . A. V. Aleksand o skis, Vilnius: Mokslas, 1976. PAPŠ – Pas a o apdaila. Pas a o šil inimas i inka imas. Apdaila ply elėmis i apdailos elemen ų mon a imas: ado ėlis, au . M. Če nius, E. Kuliešius, V. Ru ke ičienė, V. Sa a auskienė, Vilnius: Min is, 2008. PK – Pas a ų kons ukcijos. I dalis: ado ėlis, au . A. Bis ickas, N. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas, V. Ve bickis, B. Zibe kas, A. Žin elis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962. PK – Plieninės kons ukcijos: ado ėlis, au . J. Paulauskas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1961. PLST – P ancūzų–lie u ių s a ybos e minų žodynėlis, sud. A. Gudai is, Vilnius: VISI, 1972. PNA – Pas a y ų namų apšil inimas, eng. B. Vek a is, Kaunas: Raidė, 1994. PSAK – Pas a o dažymas i apmušalų klija imas: ado ėlis, au . V. Bu a ičienė, V. S asionienė, Vilnius: Min is, 2008. PSDP – Pas a ų sienų dažy ų pa i šių ilgaamžiškumas: monog a ija, au . R. Minio ai ė, V. S anke ičius, Kaunas: Technologija, 2001. RLKP – Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas, ed. kol. A. No odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. S anai is, S. Vasauskas, J. Vidman as, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1959. Lina Ru kienė42 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu RNS – Rąs inio namo s a yba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, V. Čeikauskas, R. Da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V. Uosai is, Vilnius: Bal o p in , 2012. SA – S a ybinė akus ika: ado ėlis, au . V. J. S auskis, Vilnius: Technika, 2007. SBPK – Su i in ų i besiūlių plieninių kons ukcijų saugos i ilgalaikiškumo į e inimas, au . A. Kudzys, V. Vai ke ičius, Vilnius: Sole ija, 1995. SDKŽ – S a ybos da bininkų k ali ikacijos žinynas, eng. S. V. Bašinskij, P. V. Blaže ič, I. A. Pe o , Kaunas: Vilnius, 1940. SG – Su enkamas gelžbe onis, au . A. Bujokas, A. S onys, Vilnius: Min is, 1971. SGBT – Sauskeliai. Gelžbe oniniai i be oniniai il ai, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SGKP – S a yba: gipso ka ono plokščių mon a imas i apdaila, au . A. Zienius, Vilnius: Lod ila, 2006. SISCh – S a inių i inžine inių sis emų cha ak e is ikų dinamika. I dalis: mokomoji knyga, au . A. Janickas, Kaunas: Technologija, 2000. SK – S a ybinės kons ukcijos: kon e encijos, ski os p o . A. Rozenbliubo 100-osioms gimimo me inėms pažymė i, į ykusios Vilniuje 2002 m. bi želio 5–6 d., p anešimų medžiaga, Vilnius, 2002. SKKS – S a ybinės kons ukcijos: kū imas i s ip inimas, au . D. Bačinskas, A. Bal ušai is, A. Bičiulai ienė, E. Dulinskas, A. End iukai y ė, A. Ja molaje , V. Jokūbai is, G. Ju kėnas i k ., Vilnius: Technika, 1998. SM – S a ybinės medžiagos: ado ėlis, au . S. Sčesnule ičius, Vilnius: Min is, 1966. SM – S a ybos medžiagos, au . Č. R. Ramonas, Kaunas: Ūkininko pa a ėjas, 1993. SMG – S a ybinės medžiagos i gaminiai: ado ėlis, au . B. G igaliūnas, Vilnius: Min is, 1974. SMU – S a ybinės medžiagos. Užpildai: mokomoji knyga, au . A. Naujokai is, Vilnius: Technika, 2006. SP – S a ybos pag indai, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė. Vilnius: Vaizdas. SSM – S a yba. I omas. S a ybinės medžiagos, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1937. STŽ – S a ybos e minų žodynas, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002. ŠVOK – Šildymas, ėdinimas i o o kondiciona imas, au . D. Gu auskai ė, Kaunas: Technologija, 1992. V – Vėdinimas: ado ėlis, au . E. Juodis, Vilnius: Technika, 2008. ŽŪS – Žemės ūkio s a yba: bend oji dalis: s a ybos medžiagos i obesių dalys: ado ėlis, au . L. Gimbu as, Kaunas: Spindulys, 1929. LITERATŪRA Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai. – Specialybės kalba: e minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 5–13. Cabezas-Ga cía Melania, Fabe Pamela 2017: Explo ing he seman ics o mul i-wo d e ms by means o pa aph ases. – Temas ac uales de e minología y es udios sob e el léxico, G anada, España: Coma es, 193–217. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/321225904_Explo ing_ he_ seman ics_o _mul i-wo d_ e ms_by_means_o _pa aph ases. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai ipai ( emian is XVI–XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97. D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai. – Res humani a iae 10, 234–255. Džežulskienė Judi a 2010: P epozicinė i pos pozicinė modi ikacija: ižodžių angliškų i lie u iškų e minų g e inamoji analizė. – Kalbo y a 62(3), 7–21. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2014 [1968]: Iš 2 i 3 dėmenų suda y ų sudė inių e minų ipai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 34–46. Gai enis Kazimie as 2014 [1975]: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 60–97. Gai eny ė-Bu le Jolan a 2000: Sudė inių izikos e minų sinonimijos a ejai e minų žodynuose. – Kalbos kul ū a 73, 62–67. G igo je a Ta jana, And iušy ė Ais ė 2015: Mokslinių y imų pag indai: mokomoji knyga, Vilnius: Technika. 43Te minologija | 2022 | 29 Janule ičienė Viole a, Racke ičienė Sigi a 2009: Nusikals amų eikų pa adinimai lie u ių i anglų kalbomis. – Socialinių mokslų s udijos 4(4), 357–381. Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182. Ki kauskienė Laimu ė 2009: S a ybos i ci ilinės s a ybos e minus eiškian ys d ižodžiai junginiai anglų i lie u ių kalbose. – San alka 17(2), 52–60. Li e kienė Nijolė 2015: T ižodžių ana omijos de inamojo pažyminio i nede inamojo pažyminio lie u iškų e minų i lo yniškų a i ikmenų p iklausomybė. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 15, 42–46. P ieiga in e ne e: h ps://s ako.l /uploads/ps p-15-2015-6.pd . Mon e o Begoña 1996: Technical Communica ion: Complex Nominals Used o Exp ess new Concep s in Scien i ic English - Causes and Ambigui y in Meaning. – ESPecialis 17(1), 57–72. P ieiga in e ne e: h ps:// e is as.pucsp.b /index.php/esp/a icle/download/9476/7042. P a iwi Nu ul, Ohoiwu un Jos E. B., Wa is Abdul 2016: Mo phological analysis o compound adjec i es in sen ences in B ooke’s Hea land. – e-Jou nal o English Language Teaching Socie y (ELTS) 4(2). P ieiga in e ne e: h ps://media.neli i.com/media/publica ions/243571-mo phological-analysis-o -compound- adjec- bc1995d.pd . Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i kalba 2, 161–328. Zemle ičiū ė Palmi a 2021: XIX a. pab. – XX a. p . d ižodžiai sudė iniai pa adinimai su pag indiniu dėmeniu „liga“ i būd a džiu eiškiamais p iklausomaisiais dėmenimis. – Te minologija 28, 239–255. TWO-WORD CONSTRUCTION TERMS WITH THE SECONDARY COMPONENT EXPRESSED BY A COMPOUND ADJECTIVE Summa y Compound adjec i es deno e an indi idual, speci ic, and s able ea u e o some hing ha is exp essed by he modi ied wo d. They desc ibe he hing o phenomenon de- signa ed by he main componen in a gene alising and p ecise manne , dis inguish i om o he s no possessing such a ea u e (o whe e such a ea u e is no essen ial) and can he e o e be a he widely used o he nomina ion o scien i ic concep s. Howe e , as illus a ed by o he schola ly s udies, he e minological capaci ies o he compound adjec i e a e unde used in ce ain ields. In he ield o cons uc ion, he compound adjec i e becomes a e minological a ibu e a he equen ly: 635 dis inc wo-wo d e ms wi h he seconda y componen exp essed by a compound adjec i e we e ound in a o al o 48 sou ces. The a icle employs he analy ical-desc ip i e me hod o ad- d ess compound adjec i es om a e minological pe spec i e: he ela ions be ween he seconda y componen s o cons uc ion e ms aking he o m o compound adjec- i es and he main componen a e discussed in e ms o he idea con eyed by hem, i.e., hei lexical- ela ional meanings a e de e mined; he wo d- o ma ion s uc u e o compound adjec i es, h ough which hese meanings a e con eyed. is e iewed; he compound adjec i es ha a e mos commonly used as he e minological a ibu es o cons uc ion e ms a e iden i ied. The s udy e ealed ha he main componen s can be modi ied by he seconda y componen s o wo-wo d cons uc ion e ms exp essed by compound adjec i es by con eying di e en aspec s o meaning: as many as wel e lexical- ela ional meanings Lina Ru kienė44 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu can be exp essed by hese componen s. The e o e, he compound adjec i e can be a- he widely used o he nomina ion o concep s in he ield o cons uc ion. Compound adjec i es deno ing a dis inc i e ea u e o an abs ac o conc e e hing in e ms o i s composi ion s and ou om o he s by hei quan i y: he seconda y componen s exp essed by compound adjec i es ha e his meaning in he case o as many as 45.70% o he e ms collec ed in he s udy. This meaning is inhe en in he seconda y componen s comp ising he e ms o di e en hema ic g oups: names o s uc u es, hei pa s, and cons uc ions (daugiaaukš ė aikš elė, d i ėmis langas), abs ac names (daugiaciklis pa a umas, daugiapakopis ežimas), and in e media e cons uc ion p oduc s (daugiasluoksnis ka onas, plona ielis inklelis). A o al o 13.22% o he secon- da y componen s modi ying he main componen s o he e ms om he hema ic g oups o s uc u es, hei pa s and cons uc ions, and in e media e cons uc ion p o- duc s speci y some p ope y o o m (pusapsk i ė a ka, pusap alis langas; aš uoniakampė ply elė, ke u kampė len u ė). Fewe seconda y componen s desc ibe a pa o a dis inc i e as ene (11.15%) o a dis inc i e pa (7.17%). E en ewe compound adjec i es used as seconda y componen s designa e a po en ial p ope y (4.94%), a machine ope a ing p ope y (4.78%), a s uc u al p ope y (3.50%), du a ion o an abs ac hing (2.55%), a subs ance a ce ain amoun o which cons i u es he main subs ance (1.91%), and he p ope y expe ienced h ough senses (1.11%). Compound adjec i es a e leas common- ly used o deno e he me hod in which an objec is made (0.48%). Fo ma ion o compound adjec i es comp ising wo-wo d cons uc ion e ms ol- low en wo d- o ma ion pa e ns. Fou o hem a e mos p oduc i e: adjec i e→noun, nume al→noun, noun→ e b and ad e b←/→noun. A numbe o compound adjec i es used as seconda y componen s a e o med using he same ini ial cons i uen s. Adjec i- al cons i uen s a e domina ed by an onymic adjec i es plonas–s o as, žemas–aukš as, as well as adjec i es s ambus, s a us, uščias. Mos o he nume ical cons i uen s a e based on he nume als om one o ou , while mos o he ad e bial elemen s ely on he ad e b daug. Qui e a ew o he ini ial cons i uen s o compound adjec i es ea u e ad e bs, such as g ei ai, ilgai, mažai, umpai. A endency o a i icially expand such g oups in dic iona ies is obse ed. As di e en deno a a o he ield o cons uc ion may demons a e he same p in- cipal p ope ies, he e is a endency in cons uc ion e minology o exp ess speci ic componen s by he same compound adjec i es. The mos widesp ead e minological a ibu es in cons uc ion e minology a e compound adjec i es daugiasluoksnis, -ė, s a- čiakampis, -ė, d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, ienpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė. Ob iously, such e ms a e easy o emembe and con enien o use, bu he e a e ce ain doub s ha o he lexical uni s may be unde used in his case. Gau a 2022-08-26 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as lina. u [email protected]