Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) lietuviški terminai
Abstract
The paper presents and analyses the set of phonetic terms approved by the State Commission of the Lithuanian Language. It consists of the labels of International Phonetic Alphabet (IPA) characters in the Lithuanian language. A total of 166 terms have been analysed, divided into two groups: 1) Lithuanised international terms; 2) Lithuanian terms. The synonymy of international and Lithuanian terms, the criteria for selecting the main variant, some aspects of the creation of new Lithuanian terms, and the most characteristic features of the formation of the terms set are reviewed.
Full text
Terminología Terminology / 2025, No 32, p. 126 Referencia del contenido Contents link / ISSN 2669-2198 (electróninis / online) Copyright © 2025 Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė, Jolita Urbanavičienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Isleido Lituvians idioma instituto. Este artículo es de acceso abierto, distribuido bajo los términos de licencia de Creative Commons atribución, permitiendo sin límites usar, distribuir y reproducir el contenido en cualquier soporte, indicando autores y fuente. Received: Gauta: 2025-05-30. / Accepted: Adoptado: 2025-08-01. 1 TARPTAUTINS FONETINS ABCLS (TFA) LIETUVIŠKI TERMINALES The Lithuanian Terms of the International Phonetic Alphabet (IPA) RIMA BAKŠIEN Instituto de lenguas Lietuvių El. e-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6716-0776 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvisti ka, experimental fonética, fonologija. AGN ČEPAITIEN Instituto de lenguas Lietuvių El. e-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6018-0520 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvisti ka, sociolingvistika, sakytinės lietuvių kalbos ypatybės. JOLITA URBANAVIČIEN Instituto de lenguas Lietuvių El. paštas: jolita.urbanavici[email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5514-2263 Los direcciones de investigaciones Mokslinių: experimental fonética, fonología, leksikografija, geolingvistica, sociolingvistica. https://doi.org/10.35321/term32-07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIÓN el Artigosnyje presenta y analizándose la Estatubina Comisión de la lengua lituanas aprobado foneticos terminos kitinys, comprendendo internacionales foneticas abėcėlės (TFA, angl. International Phonetic Alphabet [IPA]) nombres de signos lengua lituanas. En total se tratan 166 títulos terminales, divididos en dos partes: 1)
2 sulietuvintia terminales internacionales, ej., glotalinis; 2) lietuviški terminai, pvz., gerklinis. Se revisa la sinonimía de los términos internacionales y Lituvichos, principal criterio de selección de variante, algunos aspectos de la creación de nuevos terminos Lituvichos y caracterísimos caracteres de darybos de conjunto de terminos. ESMINIAI VOODŽIAI: fonética, internacionalidad fonetina abėcėlė, terminos sinonimija, terminos daryba, terminos lietuvinimas, TFA tabelė. ABSTRACT Los Estados miembros deberán: The paper presents and analyzes the set of phonetic terms approved by the State Commission of the Lithuanian Language. It consists of the labels of International Phonetic Alphabet (IPA) characters in the Lithuanian language. A total of 166 terms have been analysed, divided into two groups: 1) Lithuanised international terms; 2) Lithuanian terms. The synonymy of international and Lithuanian terms, the criteria for selecting the main variant, some aspects of the creation of new Lithuanian terms, and the most characteristic features of the formation of the terms set son revisados. KEYWORDS: phonetics, International Phonetic Alphabet, synonymy of terms, formation of terms, Lithuanisation of terms, IPA chart. ĮVADAS 1886 m. En París se instituyó la principal organización fonética Internacional Fonética Asociación (žr. IPhA), cuya objetivo promover fonética tyr imus y diversairų práctico aplicamiento de esta ciencia. Al mismo tiempo creada y en 1888 primera vez publicada la Internacional Fonetinė abėcėlė (TFA, angl. International Phonetic Alphabet [IPA]), definida sus principios fundamentales. Es todos los lenguajes del mundo un sistema de signos universali dedicado a apuntar sonidos, cuya base constituye latyniški alfabetos para balsi y priebalsiam, complementados diakritikai koartikuliacinėms y prozodinėms peculiaridades žymėti así como todos estos signos įvardijantys termininai (žr. IPA 2020; подробный описание см. HIPA 1999; también см. 1 priedą). Durante casi de un siglo y medio truncante período de vida de la asociación TFA no varias veces corrigida y fildyta (plg. histórines redacciones hIPA 2018), adaptada y usada investigando muchos idiomas y sus varia ntų (žr. PHWL). Principales TFA записy mo principiai publicuojanse en la Internacional de la Asociación Fonética en la revista científica (angl. Journal of the International Phonetic Alphabet [JIPA]) y su separado en serie de artículos TFA transkripcijos ejemplos (angl. Illustrations of the IPA). En esta sección 2023 m. publicuitos y bendrinés características de los sonidos de la lengua lituanas descripción y transkripción TFA señales ilustración (žr. Bakšienė and kt. 2023). Esta primera publicaciónci ja publicada en prestijoso internacional en revistas de fonética, dedicada comúnina a la lengua lituanas, se basįsta hasta tol autores de Lituania realizados experimentitais tyr imais. Presintiendo lietuvišką TFA ilustraciju, tomada en cuenta y en ese momento Lituania oficialmente aprobada TFA conjuntos de signos comunes a la lengua (žr. VLKK K-25). Centenario grynintais bendrinés de las lenguas lituanas (ir tarmių) gar sų transkripcijos principais refertasi buscando no sólo lietuviškų garsų 1 atitikmenų TFA sistema, sino y a ellos 1 Lastąjį šimtmetį Lietuvą gyv avo Jurgio Gerulio (Georgo Gerullio) 1930 m. adaptada llamadamoji kopenhaginė transkripcija (žr. Gerullis 1930), basadata los sonidos lietuvians adaptada Internacional de fonetikų
3 pavadinti skirtų terminų. Poreikis precisar y afianzar Lituvišką TFA kitinį surgió publicus menėtą TFA iliustrację de JIPA revista editorial colegía reuto ofrecimiento parengti TFA lentelę (angl. IPA chart) y interaktyvią su versiją (žr. TFA LT2 2025) en lengua lietuvių. Primero los signos de TFA por los llamamientos Lituviški correspondientes fueron considerados y aprobados Estatubines de la Comisión de la Lengua Lituania Tarties y kirchiación subcomisión (žr. VLKK 2024), tras de Internacional de la Asociación Fonética Abėcėlės, signos y šriftų komisijoje (a ngl. The Alphabet, Charts and Fonts committee of the International Phonetic Association) así como publicar greta otros más de doscientos idiomas clasificados de términos 2 (žr. IPA charts). El objetivo de este artículo presentar angliškos TFA terminų lietuviškus atitikmenis y resumir los aspectos problemáticos, s u cuales enfrenta s preparando conjunto. A fin de implementar salikertos los siguientes objetivos: 1) discutir TFA Lituviškų atitikmenų más importantes criterios de selección erijus; 2) resaltar los principales rasgos de la sintonía de conjunto de términos TFA; 3) resumir los característicos más característicos del conjunto de términos de TFA. Alcanzar los retos zaresignados se apliquen métodos descriptivos, comparativos y cuantitativo. Objeto de investigación TFA signos Lituviški pavadinimai. En total se tratan 166 títulos terminales, divididos en dos partes: 1) sulietuvintia terminales internacionales, ej., glotalinis; 2) Lituviški terminai, ej., gerklinis (žr. 2 priedą). Rinkinyje distinguirti (paryškinti) autores de proporcionados principales variantes, generalmente ellos elegir lietuvišką consumo tradición turintys termininai. Con este conjunto, aprobado de especialistas de fonética lituanas, se pretende disminuir terminos variación en trabajos de ciencia, esclarecer y consolidar TFA terminiją, correspondiente regla una término una significación, y fomentar ella usar en tiendas de fonética y fonología lituanas. TFA TERMINIJA ANKSTESNIUOSE LIETUVI FONETIKOS DARBUOSE Atskirų kalbotyros ámbitos terminija estrechamente relacionada con el desarrollo de esas áreas. A principios del XX. se encuentra principalmente terminos fonéticos en los trabajos de Jono Jablonskio (žr. Keinys 1967: 25), Kazimiero Būgo (19581961) y Mykolo Durio (1929). En ese momento fue klojami todas lietuviškos fonetinės terminijos fundamenta, principalmente orientandoos en faltaksta mų terminų kūrimą. Este proceso á spartino la publicación TFA y poreikis ella adaptados a la nacional sistema de son. Primera vez comunriné las sonidas de los lituanos TFA escritosimis grabar 1922 m. habnico suedo Richardo Ekblomo vadovėlye, a longongui se afianzinusią sistema de transkripción de sonidos de los lituanos, también koinomą como kopenhaginė transkripcija, creó Jurgis Gerulis (Gerullis 1930) (también zr. 1 išnašą). asociaciónciones 1925 m. En Copenhague aceptada TFA redacción. Sobre los tarmenes Lituanos transkripción TFA rašmenimis más amplamente žr. Bakšienė, Čepaitienė 2024 y allí min. lit. 2 Esta comisión desde 2011 m. lleva a cabo un proyecto, cuyo sólo slas recopilar y publicar originalalo lengua preparado TFA tabeles. Esto no son sólo traducciones literales de términos de inglés a otra lengua en proporcionar correspondientes de términos, debe ser referenciada la práctica y tradición de investigaciones fonéticas del país (plačiau vé. IPA charts).
4 XX. a mediados. en el campo de fonética trabajaba J. Gerulio mokinė Elzbieta Mikalauskaitė, desplavinímusi adquiriusi en Berlyno, Leipcigo, Hamburgo universidades. En sus trabajos ella rėmėsi TFA terminos, utilizaba TFA signos además presentó TFA sobre base creado de lenguas lituanas balsios y priebalsios clasificaciones (Mikalauskaitė 1975: 22, 37). Ideológicamente opuestas la llamada Leningrado kalbotyros skolas representante considerítina Valerija Vaitkevičiūtė, preparada Fonetikos skyrių (ir kitą garsų klasifikacijos versiją) primera academaia Lietuvių kalbos gramatika (LKG 1965). Así, la ciencia fonética de sovietmecio Lituania exitosamente sujugó científicas ideas, viniinan chias tanto de Eytų, tanto de Occidentos. Sin embargo TFA términos y ortografías en ese período sistemingiau usar sólo en pavorenios, generalmente comparatosios, trabajos de ciencia, por ejemplo, gretinant lietuvių y anglų kalbų balsius (Svecevičius 1960: 2948) y pan. Hasta tol plėtota terminía de fonética pura en la XX a. noventa década complementó nueva dirección estructuralismo fonología, surgida de Prahos lingüístico bürelio y glosemática idėjų. Durante este período desarrolla nacional fonética y fonología terminía, que significativamente se afianza en los estudios de Antano Pakerio (1986), monografía del fundador de escuelas de fonología lituanas Alekso Girdenio (1981). A la terminología fonética asignado también prozodías, como parte compuesta de fonología, sritis así como ella aktualús términos (Pak erys 1982; Gaivenis, Keinys 1990). a finales XX. a TFA escritos comenzado aplicar principalmente a otras lenguas publicadas en gramáticas de lenguas lituanas, plg. : Lithuanian Grammar (LG 2006: 1617), Грамматика литовского языка (GLJ 1985: 1314). Con señales TFA supoñtificada y Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 2005). Ponsebitado, que TFA universalum particularmente apta comparabeyes actuales trabajos de lenguas baltas, cuando la misma sistema de transkripción hay que grabar diferentes lenguas, por ejemplo, TFA escribmenys consumir Lituvias instituto de idiomas serijoje Baltų kalbų garsynas XXI a. principio. Esto impulsó la creación de una nueva 3 terminía, por ejemplo, hablando de priebalsius, abandonada terminos metaforicos kietasis y minkštasis en su lugar imta usar los términos internacionales palatalinis (žymint pirminę palatalizaciju) y palatalizuotas (įvardijant antrinę palatalizaciju) (Urbanavičienė i kt 2019: 22). TFA sistema también pasitelkta buscando fonetiticamente clasificar los sonidos de la lengua lituanas. Tales clasificaciones en contexto TFA sugerieron Jurgis Pakerys (2014: 8892), Rytis Ambrazevičius y Asta Leskauskaitė (2014: 164167), Asta Kazlauskienė (2018: 45). R. Ambrazevičius y A. Leskauskaitė buscó lituáneos al idioma adaptar TFA escritmenis (y correspondientes terminus) comparando ingles y lituáneos lenguas priebalsios F2 lokusų significados. En los últimos años TFA precisado y afianzado y en otras comunrines lingüísticas lituanas 3 I serie libro: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas (Jaroslavienė ir kt. 2019), II libro: Priebalsių instrumentinis tyrimas (Urbanavičienė ir kt. 2019); III libro: Lituvias y latvias lenguas sonantas comparativamás acústico y perceptyvinis estudio (Urbanavičienė, Tapertė 2023).
5 trabajos de investigadores (žr. : Švageris 2022; Kazlauskienė 202 3; Kazlauskienė y kt. 2023; Kazlauskaitė 2024: 1318 y kt. ). Debido fonetik os specifiškumo lietuviškus (y no solo) esta aritas termin us tuvo crear principalmente especialistas, porque junto a fonética, fonologías, prozodías, morfonologías (tarpines disciplinas entre fonologías y morfologías, véase DLKG 2005: 17) desarrolltojosi la acústica del idioma, perceptyviniai, statistiniai y kt. de son. Así, a los terminólogos y los fonéticos especialistas tuvieron que trabajar del mismo lado. En el primer Lituviškame Kalbotyros terminų žodyne (Gaivenis, Keinys 1990) fue apsiricada puraosios fonética, fonología, prozodía y morfonología terminos (Kazlauskaitė 2000: 26). Atskirus fonetikai (2008) y vocynėlius destinados a la fonología (2011) preparé Rima Bakšienė (Bacevičiūtė). Acustinas fonética terminiją glustai y ilustrativamente resumenzó R. Ambrazevičius (2011), experimentinas fonética A. Kazlauskienė (2018), Evaldas Švageris (2022). TFA TERMIN RINKINIO STRUKTŪRA IR PROBLEMINIAI ASPEKTAI Sulietuvintų internacionales y lietuviškų TFA terminos sinonimía Paseleccionado artículo objeto TFA signos lietuviški pavadinimai fonetikos terminijoje palyginti naujas. Aunque la ciencia de la fonética lituanas ya bastante avanzada, la terminía (no solo de los signos TFA) varia […] nesama nombrinamientos a algunos fenómenos (especialmente a las lenguas lituanas no budingiem) ingresar (plg. fonetikos terminų analizę Kazlauskaitė 2000: 2531; aún. ver este artículo poskyrį Sulietuvintipta tarutiniai ir lietuviški TFA terminai. Rengiendo TFA signos de nombres Lituvichos de conjunto, también neišvengta terminos sinonimías. 4 Aunque la sinonimía en terminología puede determinar una falta de precisión y claridad, sin embargo la ausencia de sinónimos no es uno de los requisitos al formar nuevos terminos (plg.: Keinys 1980; Gaivenis 2002 y kt.; ver también Mitkevičienė 2015: 3959; 2020: 118). Sin embargo, considerada fundada sólo crea sinonimía de terminos lituanichos y internacionales (Klimavičius 1975; también vé. Kazlauskaitė 2000: 25; Mitkevičienė 2020: 118 y kt.), y se caracteriza analizable TFA terminų rinkinys. 5 Lituviškame TFA recopilación predomina sinóniminiai termina i (64 per cent.) (žr. 2 priedą). Sinónimamente proporcionados sulietuvintos correspondientes internacionales y Lituviškų grupo dominada por unavozodžiai términos (57 proc. de todos los sinónimos terminos). Ellos son dvejopi: a) lietuviškas y 4 Straipsnyje TFA términos de sinónimos se consideran el mismo signo, nombrinantes diferentes (sulietuvintas internacional y lietuviškas) nombres, que no tienen ningún significado de diferencia de tonalidades y a menudo se interpretan como dublets (Gaivenis 2014: 200 y kt.). Sobre nevienodą sinónimos apskrit ai y sinónimos terminologijoje sampratá vé. : Klimavičius 1975: 91122; Zemlevičiūtė 2001: 3538; Mitkevičienė 2015: 3959; 2020: 118 y kt. 5 Como muestran las investigaciones hasta šiol realizadas, sinonimía de términos es característica y de muchos otros ámbitos terminía: fiz ikos (Kaulakienė 2009); informática, computadorías (Kaulakienė 2000: 2328; Celiešienė 2011: 2330; Auksoriūtė y kt. 2018); medicina (Zemlevičiūtė 2001: 3439); derechos (Umbrasas 2004: 100118); construcción (Stunžinas 2005: 726); astrologías (Vaskelaitė 2021: 192223); (Vaskelaitė ekonomikos 2022); prendas (Rimkutė-Ganusauskienė 2023) y kt. Dar zr. Mitkevičienė 2015: 39.
6 término internacional, ej.: puchiamasis frikatyvas (angl. fricative), sklandusisv/aproksimantas 6 (angl. approximant /); b) término liteviško y hibrido, ej.: liežuvėlinis uvuliarinis (angl. uvular), paminkštėjęs palatalizuotas (angl. palatalized), abilūpis bilabialinis (angl. bilabial), dantinis 7 dentalinis (angl. dental), gerklinis glottalinis (angl. glottal) / /. Rekomenduojamos consumir unavoodžių terminos la mayoría, teniendo en cuenta a platesnę vartosenos tradición en trabajos de fonética lituanos, constituye lietuviški termininai. Los términos compuestos también caracterizan sinónimismo, los constituye desde dos hasta cuatro de lasdenes, ej.: lateralinis frikatyvasėt šoninis puchiamasis (angl. lateral fricative), skardusis labiopalatalinis aproximant skardusis lūpinis palatinis / sklandusis (angl. voiced labial-palatal approximant). Parcial tales terminos componer de Lituanichas y internacionales palabras, ej.: nasalinis explosimas (angl. nasal release), lateralinis explosimas (angl. lateral release), skardusis alveololateralinis viendūžis skardusis alveolinis šoninis viendūžis (angl. voiced alveolar lateral flap). Existe y tales casos de sinonimía, cuando TFA los nombres de signos correspondimenis lengua lituana forman desiguodos sandaros termininai, plg. unažodį y dvižodį terminus, ej.: labiodentalinis lūpinis dantinis (angl. labiodental), palatalinis gomurio mediurinis (angl. palatal), laminingalizuotas más farklinis (angl. pharyngealized), laminalinis antes de lenguauvioakinis (angl. laminal); unahoodį y trižodį termus, ej.: apikalinis frenteakinis del extremo de la lengua (angl. apical /); dvižodį y trižodį terminus, ej.: alveolopalatalinis puchiamasis alveolinis palatalinis puchiamasis (angl. alveolo-palatal fricatives); trižodį y keturžodį terminus, ej.: skardusis labioveliarinis aproximantas skardusis lūpinis gomurinis sklandusis (angl. voiced labial-velar approximant), duslusis labioveliarinis puchiamasis duslusis lūpinis gomurinis puchiamasis (angl. voiceless labial-velar fricative). A la comunidad fonética internacional decirá definitivo TFA terminos lengua lituánica conjunto constituye tabelėje paryškinti pagrindiniai TFA terminų varian tai (žr. 2 priedą y TFA LT 2025; TFA LT2 2025). Principales lista de términos dominan: a) lietuviški (65 por ciento), y no sulietuvinti internautiniai (35 por ciento) términos; b) unavozodžiai (59%) y no compuestos (41%) términos. Esto, entre otros asuntos (tiqulumo, claridad), lėmė y acostumbresnė su vartosena en principales trabajos de fonética así como fonología (plg. : Gerullis 1930; Mikalauskaitė 1975; Girdenis 2003; Pakerys 2003; Ambrazevičius, Leskauskaitė 2014; Pakerys 2014; Kazlauskienė 2018; Jaro slavienė y kt. 2019; Urbanavičienė y kt. 2019; Kazlauskienė y kt. 2023). 6 Nagrinėjando terminos, en ejemplos se proporcionan sólo los constituedamíos elementos de terminos. Todos los términos véase 2 anexo. 7 Hibridais artículo se consideran todos los términos, cuyos kamiene existe de otros idiomas šaknų o darybos afiksų (žr. : Kazlauskienė y kt. 2011: 56; VLEe y kt. ).
7 Sulietuvinti internacionales y lietuviški TFA términos Lietuviški TFA terminai Sólo Lituviškos terminų, sin sus sulietuvintų atitikmenų, principalmente está TFA balsių y supersegmentinių elem entų parte, ej.: vienadūžis (angl. tap or flap), spragtelėjimai (angl. clicks); el kirtis principal (angl. primary stress), skiemens riba (angl. syllable break), kylantis (angl. rising) y kt. (žr. 2 priedą). La mayor parte de ellos ya paplitę y universalmente adquilėję en trabajos de ciencia fonética lituanas, sin embargo en algunos casos, preparando TFA kitinio, necesité paieškoti exactlaus Lituviško atitikmens, porque fonética trabajosų autorių variativiai keli vartoti terminai tai pačiai fonetinei sąvokai pavadinti. TFA balsios subsistemy en existe dos grados de apertura de medio alzamiento balsios (angl. close-mid y open-mid). En los anteriores trabajos de fonética, sólo empezando a basarse más activamente TFA clasificación de sonidos, fue usar medio cerrado(jo), medio abierto(jo) balsio términos (ž r.: Jaroslavienė 2015: 117; Bakšienė, Čepaitienė 2017: 105135). Sin embargo larguiniini se afianzó Lituviški correspondimenis medio cerrado y medio abiertoesnís (žr.: Kazla uskienė 2018; Jaroslavienė y kt. 2019; Bakšienė, Čepaitienė; VLKK K-25 2024), que y se proporcionan en el final kit TFA. En rendición lituaniška TFA conjunto, particularmente mucho debates suscitó el término inglés clicks, describintnd una cierta nepulmoninių (supostos no exhalepiando, sino įkvepiant orą) priebalsių grupę, característica Khoisanų kalbų šeimai, por ejemplo, vartojamą agliutinacinėje zulų kalboje ir artikuliuojama su tamtirrais spragtelimais (Degėsys 2012: 40). En Lituviško literatura en tales 8 príbalsas a veces se llaman čepsimaisiais (žr. VLEe). Sin embargo, el término čepsimieji priebalsiai es estilistiquement conotuado, tiene metaforinį atspalvį, además, nevisiškai precisamente describe la articulación de estos priebalsios. Se ha considerado también proporcionar simplemente sulietuvintą palabra anglicasa kliksas, sin embargo él no respectuaría el principio de la eficiencia de la creación de términos, según el cual el término proporcionado habįs de ser claro y entendible al menos para los especialistas de la materia (Gaivenis 2002: 96). Kliksas incluso y fonéticos de la lengua lituanas nekelia asociaciones con específicaine priebalsių artikuliacija (spragtelėjimu, taukštelėjimu lie žuviu), tad VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisėje buvo svarstoma terminologizuoti lietuviškas žodžius spragtelėjimai, taukštelėjimai, pliaukštelėjimai. También se intentó buscar correspondientes en lenguas latinas […] considerar los términos utilizados en la medicina avulsiniai avulsyviniai, sin embargo también ellos no son precisos, ya que más describen la separación de parte del todo (p.ej., parte del hueso separarse, atplyšimą, separarse de su parte principal). Así, en este caso elegida terminologizar Lituvišką palabra spragtelėjimai. Bendrinés palabras de la lengua pairavertiendo terminos observanci términos de la formación pureza, eficiencia, economía principios de (Gaivenis 2002: 58; Bielinskienė y kt. 2014: 137151; Rutkienė 2015: 5658). TFA diakritikų grupėje angliško terminis creaky voiced describe describina kimią, trūkinėjančią balsio articuliación. Aunque en lenguas lituáneas tales sonidos sistemáticos no ma, pero 8 Investigadores señala que la lengua zulú tiene cinco balsius y muchos priebalsios, ej.: dantinio [c], medio alveolinio [q], alveolinio šoninio [x] y kt. Priebalsías pueden tener aspiruotos, skardžiuosos asliuosos y etc. variantes, de las cuales cuán uno puede ser arguido con las llamadas spragtelėjimais o čepsėjimais (Degėsys 2012: 40; VLE /e).
8 tales casos de articulación pueden pasitaikyti, especialmente tarmėse, por ejemplo, diciendo balsius con tierraaičių laužtine priegaide. A esta descripción escogido el equivalente liteviško gergždžiantis skardusis, porque participivė forma en muchas palabras nų (žr. E. kalba) se proporciona precisamente voz, a los signos de sonido nusakiti, además, este término ya usado otros autoresų, describiendo peculiaridades de la intonación de la lengua litevians (žr. 9 Kazlauskienė kt. 2023: 89). Especialmente mucho Lituviškų foneticos terminos varijamiento esama supersegmentines unidades y prozodía en parte. Estos de los ámbitos de los lingüotyros lituanos en los trabajos termininai nenusistovėję, sritis prozodijos, especialmente lietuvių kalbos intonacija, cuanto menos estudiinėta, sólo últaraisiais años surgido stambesnių prozodijos trabajosų (Kazlauskienė 2023; Kazlauskienė i kt 2023). Uno de los más fonética en tiendas varijuogantes terminos frazés pauzios (vidneas, sintagmų ribų ir galinės) riboženklius [|] y [] įvardijantys nombrinimai. En lenguas inglesas estos signos nusako compuestos viajejodžiai terminai minor (foot) group y major (intonation) group. al primero señallui [|] describir en los trabajos de la ciencia lituanos suelen consumir termininai intonacinio unito pauzė vidinės frazės (sintagmos) pabaiga sintagmos ribų pauzė, y al segundo [] intonacinio unito pabaiga y frazės pabaiga /. Po diskusiones final en Lituviškame TFA recopilación abien signos decręsta proporcionar analogiškos struktūros trižodžius lietuviškus terminus: vidinės frazės pabaiga y intonacinės frazės pabaiga. Tono kontūro cambios nusakanti par de terminos angliños high rising low rising Lituviškai traducta ryškiai kylantis silpnai kylantis, aunque por el último, considerando TFA rinkinį, también bastante debatido, qué lietuviškas prieveiksmis más exactamente reflejarían menkes tono / grado de cambio. Otra tono signos grupo en la que está el par de terminos angliños extra high extra low nusako no tono kontūro kitim ą, y pastovų su nivel, Lituviškai ella se traduce renunciando internacionalino palabra y también pasitelkiant lietuvišką prieveiksmį muy baemas / muy altoas. Un súbito bajamiento o aumento del nivel tono TFA en angliškame variante se describe con los términos downstep upstep, que en Lituania se presta a llamar šuolis žemyn šuolis aukštyn /; la palabra shuolis ya es convertido en un término consuetudinario, señalinicio alguno repiegos cambio, usado en muchos otros ciencias áreas, plg.: energía shuolis (fisikoje), precios shuolis (ekonomikoje) y kt. (žr. TB). Frazés intonaciones kreivės kilimui o kritimui žymėti destinados TFA signos [] y [] en angliškame variante se describen como global rise global fall, pero ellos traduciendo abandonada internacional de la palabra globalus, elegido más habitual lietuviškas comunrasis kilimas / comunrasis fallimas. En la parte prozodía TFA existe el término anglisko linking, proporcionado con explicacion en skliaustuose (absence of a break), describinancio diakritiką lankelį [ ], transcribiendo comúnmente vartojamá klitikams ante kirčiuotos palabras prijungti. A este plazo, considerando 9 Lietuviškas TFA terminų rinkinys probablemente aún será precisado, por lo que en el futuro svarstytinas y más corto būdvardinis este término variante gergždus. Hasta hasta él no fue considerado, porque tal palabra no dicha ninguno diccionario de la lengua lituanas, pero plg. girgždus girgždantis, gvergždžiantis (žr. E. kalba).
9 lietuvišką rinkinį, fue sugerirte unos liteviški atitikmenys: jungtis glaudi sąsaja samplaika y etc., pero finalmente select as kalbot yroje acostumbrότερο (pavyimui, sintaksėje) terminus šliejimas, paaiškinimas skliaustuose izverstas como pertrūkio nebuvimas /. Sulietuvidos Internacionales TFA términos Algunos términos TFA en los trabajos de fonética de los lituanos se utilizan itin raramente, porque en el habla de los lituanos no hay tal articulación de sonos, por ejemplo: no hay nepulmoninių (angl. nonpulmonic), o neplautinių, priebalsių, supuestos no expuchiendo, y incluyendo ará en pulmiones; no hay específicos de balsios, tariamos con [r] atspalviu, que característicos inglés de la amerikietiškam variante (tokį garsų tarimą, llamadoą angl. rhoticity, marymi especialus diakritikas), y pan. Uno de maneras de avergonzar en lengua lituáneas nuevamente surgida fonetina concepto sulietuvinti interterautinį terminą. Al elegir este camino, se pueden 10 varias opciones: 1) apoderarse ínteą internacional termą (pridingando sólo lietuvišką galūnę); 2) apoderarse internautinę šaknį, a darybos modelį pritaikyti de la lengua lituanas; 3) apodinar darybos modelį, y término šaknį y afiksus imti de Lituanian language (žr. Gaivenis 2014: 327; aún plg. Drotvinas 2002: 20). Lituinant TFA los términos internacionales, más frecuentemente se ha apelicado el segundo híbrido modo de dar terminos, cuando a la šaknia internacional se añade lietuviška présaga (más sobre TFA rink inio darybos peculiaridades véase posk yryje Būdingesni 11 TFA terminų darybos bruožai). En detalle discutiremos algunos retesnius sulietuvintus terminos internacionales. TFA de todos los idiomas pribalsi se dividen principalmente en dos grupos principales: supuamas epuchiendo de los pulmones comprimido flujo de aire (angl. pulmonic consonants) y articuliuojamus incluudiendo orą en pulmones (angl. non-pulmonic consonants). Los últimos pribalsia en el conjunto TFA según manera de conversión se dividen en tres clases: 1) pribalsia, los cuales diciendo el exceso de presión de aire se forma no en los pulmones, y vocal trakte, garclas, zavėrus balsaskylę (angl. ejectives); 2) costbalsas, generadas ante gomurio y pronunciadas con específico de la lengua spragtelėjimu, taukštelėjimu (angl. clicks; plačiau žr. poskyryje Lietuviški TFA terminai); 3) priebalsias, los cuales según dijūtis superada por explosión, dirigiiancio corriente de aire no hacia exterior, pero hacia adentro (angl. implosives). Todos estos idiomas lituanos habotyra menca conocidos sonus nuspręst a įvardyti sulietuvintais internautiniais termina is. Menėtos dos mayores clases de priebalsios describidos como principales elegir los términos pulmoninis y nepulmoninis (iš lot. pulmonis plautis), que bien conocen, por ejemplo, medicina. Decidida de renunciar 12 10 Sąvoka sulietuvintas término internacional en artículo se describen y híbridos (pvz., uvuliarinis), y a los gr amatines sistema de la lengua lituanas priderinti skoliniai (pvz., kliksas). Opcionta v artoti platesnę significado significmi turintį apibūdinimą lietuvininimas, incluyendo y fonetinį, y gramatinį tarptautinių terminų adapttavimą, plg.: angl. fricative liet. frikatyvas; angl. pharyngeal liet. faringalinis /. Otras investigadores este fenómeno aún introdujeria como gramatización (Drotvinas 2002: 20) o adapttavimą (Kalėdienė 2008: 5060). 11 Las palabras internacionales según adaptación al sistema de la lengua lituana pueden ser de varios grados: 1) no adaptarse (nekaitomi); 2) mínimamente adaptar (añadiendo sólo acabados); 3) suficientemente adaptados (turintys lietuviškų darybos afiksų) (Kalėdienė 2008: 52). Lituinant TFA fonéticos terminos ellos fueron adaptados suficientemente, t. y. añadiéndose lietuviški darybos afiksai. 12 Pulmonología ciencia, estudiando pulmones y sus enfermedades, véase TŽ 2008: 617.
16 LITERATŪRA Albright Robert W. 1958: The International Phonetic Alphabet: Its Backgrounds and Development, Indiana University Research Center in Anthropology, Folklore, and Linguistics, publication 7, Bloomington: Indiana University Press. Ambrazevičius Rytis 2011: Kalbos akustika glaustai [Language Acoustics Concisely], Kaunas: Technologija. Ambrazevičius Rytis, Leskauskaitė Asta 2014: Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas [Acoustic Characteristics of Consonants: Palatalization and Voicing], Kaunas: Technologija. Auksoriūt ė Albina, Gaivenytė-Butler Jolanta, Labanauskienė Solvita, Mitkevičienė Ast a, Stunžin as Robertas, Umbr asas Alvydas, Zemlevičiūtė Palmira 2018: Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai [Research into Lithuanian Terminology of Informatics and Computing], Vilnius: Lietuvių kalbos institut as. Bacevičiūtė Rima 2008: Fonetikos terminai: Žodynėlis ir mokomosios užduotys [Phonetic Terms: Glossary and Educational Tasks], Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Bakšienė Rima 2011: Fonologijos terminai: žodynėlis ir mokomosios užduotys [Phonology Terms: Glossary and Educational Tasks], Vilnius: Edukologija. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2017: Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės [Opportunities for International Phonetic Alphabet Application to the Sounds of Lithuanian Dialects]. – Baltistica 52(1), 105–135. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė 2024: Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenys lietuvių tarmėtyroje [International Phonetic Alphabet Characters in Lithuanian Dialectology], Vilnius: Lietuvių kalbos institut as. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/epub.135.tfa-lietuviu-tarmetyroje. Bakšienė Rima, Čepaitienė Agnė, Jaroslavienė Jurgita, Urbanavičienė Jolita 2023: Stand ard Lithuanian. – Journal of the International Phonetic Association, 1–31. Available at: https://www.cambridge.org/core/journals/journal-of-the-international-phoneticassociation/article/abs/standard-lithuanian/eC7F33eC51FCe8F7142a63D99C38199D. Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė Asta, Rimkutė Erika, Tamošiūnaitė Aurelija 2014: Lietuvių bendrinė kalba: normos ir vartosena [Standard Lithuanian Language: Language Norms and Usage], Kaunas: Versus aureus. Böhme Gerhard 2003: Sprach -, Sprech -, Stimm – und Schluckstörungen 1: Klinik [Language, Speech, Voice and Swallowing Disorders 1: Clinic], Stuttgart: Gustav Fischer Verlag.
17 Būga Kazimieras 1958–1961: Rinktiniai raštai 1–3 [Selected Works 1–3], sudarė Z. Zinkevičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Celiešienė Vilija 2011: Įvairiakilmė sinonimija – dėsningas lietuviškos kompiuterijos terminijos norminimo etapas [Heterogeneous Synonymy: A Regular Stage in the Process of Standardisation of Lithuanian Computer Science Terminology]. – Santalka: Filologija, Edukologija 19(1), 25–30. Crystal David 2011: A Dictionary of Linguistics and Phonetics, 6th edition, Malden: Blackwell Publishing. Degėsys Gedimina s 201 2: Zulų kalba – kaip Afrikos paukščių čiulbėjimas [The Zulu Language – Like the Chirping of African Birds]. – Spectrum 2(17), 38–41. DLKG 2005: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika [Grammar of Modern Lithuanian], red. V. Ambrazas, 4-asis papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Drotvina s Vincentas 200 2: Ar lietuviški leksikologijos terminai? [Are the Lexicology Terms Lithuanian?]. – Žmogus ir žodis I, 18–21. Durys Mykolas 1929: Kalbos mokslo pagrindai [Fundamentals of Linguistics], Kaunas: Švyturys. E. kalba: Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“ [Lithuanian Language Resources Information System E-Language]. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ [žiūrėta 2025-05-25]. Ekblom Richard 1922: Manuel phonétique de la langue Lituanienne [Phonetic Guide to the Lithuanian Language]. – Archives d’études orientales 19, Stockholm: Norstedt. Gaivenis Kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys [Lithuanian Terminology: Outline of Theory and Normalisation], Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenis Kazimieras 2014: Rinktiniai raštai [Selected Works], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas [Dictionary of Terms of Linguistics], Kaunas: Šviesa. Garšvienė Aniceta, Ivoškuvienė Regina 1993: Logopedija [Logopedy], Kaunas: Šviesa. Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien [Lithuanian Dialect Studies], Leipzig: Markert & Petters Verlag. Girdenis Aleksas 1981: Fonologija [Phonology], Vilnius: Mokslas. Girdenis Aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai [Theoretical Foundations of Lithuanian Phonology], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. GLJ 1985: Grammatika litovskogo jazyka [Grammar of the Lithuanian Language], red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslas.
18 HIPA 1999: Handbook of the International Phonetic Association: A Guide to the Use of the International Phonetic Alphabet, ed. N. Esling, Cambridge: Cambridge University Press. hIPA 2018: Historical charts of the International Phonetic Alphabet. Available at: https://www.internationalphoneticassociation.org/IPAcharts/IPA_hist/IPA_hist_201 8.html. IPA 2020: International Phonetic Alphabet (revised to 2020). Available at: https://www.internationalphoneticassociation.org/content/full-ipa-chart [žiūrėta 2025-05-15]. IPA charts: IPA charts in other languages. Available at: https://www.internationalphoneticassociation.org/IPAcharts/IPA_chart_trans/IPA_c harts_T.html [žiūrėta 2025-05-15]. IPhA: International Phonetic Association. Available at: https://www.internationalphoneticassociation.org/ [žiūrėta 2025-05-15]. Jaroslavienė Jurgita 2015: Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai [Quantity and Quality Targets of the Short and Long Vowels in Standard Lithuanian]. – Bendrinė kalba 88, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Html/88/Jaroslaviene_bk_88_straipsnis.pdf. Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris, Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje 1: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas [Sounds of the Baltic Languages in the Early 21st Century: An Experimental Study of Vowels and Coarticulation], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/e-pub.1.baltu-garsynas. Juškienė Gina 2008: Priešmokyklinio amžiaus vaikų tarimo trūkumai ir fonologinės analizės gebėjimai [Pronunciation Defects and Phonological Analysis Abilities Preschool Children]: magistro darbas, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Kalėdienė Laima 2008: Tarptautinių daiktavardžių adaptavimas: žodžio galas [Adaptation of International Substantives: the End of Words]. – Specialybės kalba: terminija ir studijos, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras, 50–60. Kaulakienė Angelė 2000: Kompiuterijos terminijos sinonimija: yd a ar būtinybė [Synonymy in the Terminology of Computer Science: Fault or Necessity]. – Terminologija 6, 23– 28. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/721/812. Kaulakienė Angelė 2009: Lietuvių fizikos terminijos raida [The Development of Lithuanian Physical Terminology], Vilnius: Technika. Kazlauskaitė Gita 2000: Lietuviškų ir tarptaut inių fonetikos terminų sinonimija [Synonymy of Lithuanian and International Phonetic Terms]. – Terminologija 7, 25–31. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/710/801.
19 Kazlauskaitė Rūta 2024: Fonetika. – Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika [Practical Grammar of Standard Lithuanian], A. Balčiūnienė, A. Drukteinis, R. Kazlauskaitė, J. Vaskelienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kazlauskienė Asta 2018: Bendrinės lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos pagrindai [Foundations of Standard Lithuanian Phonetics and Phonology], Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga intern ete: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/b558511b-6c9b-47f7-ba287e488e8d0a55/content. Kazlauskienė Asta 2023: Bendrinės lietuvių kalbos skiemuo [The Syllable in the Standard Lithuanian Language], Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Kazlauskienė Asta, Dereškevičiūtė Sigita, Sabonytė Regina 2023: Bendrinės lietuvių kalbos intonacija: frazės centras, ribos ir žymėjimas [Standard Lithuanian Intonation: Phrase Centre, Boundaries and Marking], Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: https://ebooks.vdu.lt/eb/3160/bendrines-lietuviu-kalbos-intonacijafrazes-centras-ribos-ir-zymejimas/. Kazlauskienė Asta, Rimkutė Erika, Bielinskienė Agnė 2011: Bendroji ir specialybės kalbos kultūra: v adovėlis aukštųjų mokyklų studentams [Common and Professional Language Usage: A Textbook for Higher Education Students], Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga intern ete: https://talpykla.elaba.lt/elabafedora/objects/elaba:4622103/datastreams/MAIN/content. Keinys Stasys 1967: Lietuvių terminologijos kūr imo apžvalga (ik i 1940 m.) [Overview of Lithuanian Terminology Development (Until 1940)]. – Kalbotyra 18. Keinys Stasys 1975: Priesaginė lietuviškų ter minų daryba [Suffixation of Lithuanian Terms]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 16, 7–56. Keinys Stasys, 1979: Galūninė terminų daryba [Flexional Derrivation of Terms]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 19, 155–183. Keinys Stasys 1980: Terminologijos abėcėlė [Alphabet of Terminology], Vilnius: Mokslas. Klimavičius Jona s 1975: Tarptautinių ir lietuviškų terminų sinonimija terminografijoje [Synonymy of International and Lithuanian Terms in Terminography]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 16, 91–123. Kniūkšta Prana s 1976: Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai [Adjectives with the -inis Suffix. Formation, Meanings, Grammatical Synonyms], Vilnius: Mokslas. LG 2006: Lithuanian Grammar, ed. V. Ambrazas, Vilnius: Baltos lankos. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis) [Lithuanian Grammar 1: Phonetics and Morphology (Noun, Adjective, Numeral, Pronoun)], red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis.
20 Matthews Peter H. 2007: The Concise Oxford Dictionary of Linguistics, second edition, Oxford: Oxford University Press. Mikalauskaitė El zbieta 1975: Lietuvių kalbos fonetikos darbai [Studies in Lithuanian Phonetics], Vilnius: Mokslas. Mitkevičienė Ast a 2015: Kai kurie terminų sinonimijos aspekt ai [Some Aspects of Synonymy of Terms]. – Terminologija 22, 39–59. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/518/608. Mitkevičienė Ast a 2020: Ar terminų sinonimija yra trūkumas? [Is Synonymy of Terms an Imperfection?] – Bendrinė kalba 93, 1–18. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/899/1112. Pakerys Antanas 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija [The Prosody of Standard Lithuanian], Vilnius: Mokslas. Pakerys Antanas 1986: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika [The Phonetics of Standard Lithuanian Language], 1-asis leidimas, Vilnius: Mokslas. Pakerys Antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika [The Phonetics of Standard Lithuanian Language], 3-iasis leidimas, Vilnius: Enciklopedija. Pakerys Jurgis 2014: Kalbos konstruktorius. Įvadinės paskaitos [Language Constructor. Introductory Lectures], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. PHWL: The Phonology Of The World’s Languages, Oxford: Oxford University Press. Available at: https://global.oup.com/academic/content/series/p/the-phonology-ofthe-worlds-languages-pwl/?cc=lt&lang=en&. Rimkutė-Ganusauskienė Aušra 2023: Aprangos pavadinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešimtmečio šaltinių pagrindu [Clothing Names: on the Basis of Sources From the Second Decade of the 21st Century]: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/e-pub.70.aprangos-pavadinimai. Rutkienė Lina 2015: Technologijų specialistų profesinė kalba: sistema ir vartosena [The Professional Language of Technology Specialists: System and Usage], Vilnius: Technika. Stunžinas Robertas 2005: Statybos terminijos sinonimija [Synonymy of Building and Civil Engineering Terminology]. – Terminologija 12, 7–26. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/635/726. Svecevičius Bronius 1960: Lietuvių i r anglų kalbų balsių lyginimo klausimu [On the Comparison of Lithuanian and English Vowels]. – Mokslo darbai: Užsienio kalbos 9, Vilnius: Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, 29–48. Švageris Evaldas 2022: Eksperimentinė fonetika [Experimental Phonetics], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
21 TB: Lietuvos Respublikos terminų bankas [Term Bank of the Republic of Lithuania]. Prieiga internete: https://terminai.vlkk.lt/ [žiūrėta 2025-05-23]. TFA LT 2025: Tarptautinė fonetinė abėcėlė [The International Phonetic Alphabet]. Prieiga internete: http://dev.internationalphoneticassociation.org/IPAcharts/common_files/pdfs/pdfs_ IPA_charts_T/IPA_Kiel_lit.pdf [žiūrėta 2025-05-23]. TFA LT2 2025: Tarptautinė fonetinė abėcėlė (interaktyvi) [The International Phonetic Alphabet (interactive)]. Prieiga internete: http://dev.internationalphoneticassociation.org/IPAcharts/IPA_charts_TI/IPA_chart s_TI.html#lit [žiūrėta 2025-05-23]. Trask Robert L. 2006: A Dictionary of Phonetics and Phonology, London, New York: Routledge. TŽŽ 2008: Tarptautinių žodžių žodynas [Dictionary of International Words], 2-asis leidimas, Vilnius: Alma littera. Umbrasas Alvydas 2004: Bendrašakniai dvižodžių teisės terminų sinonimai ir variantai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose [Synonyms and Variants of Conjugate TwoWord Terms of Law in Lithuanian Legal Codes of 1918–1940]. – Terminologija 11, 100–118. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/656/747. Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese, Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje 2: Priebalsių instrumentinis tyrimas [Sounds of the Baltic Languages in the Early 21st Century: an Experimental Study of Consonants], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/epub.2.baltu-garsynas. Urbanavičienė Jolita, Tapertė Jana 2023: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje 3: Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas [Sounds of the Baltic Languages in the Early 21st Century: A Comparative Acoustic and Auditory Study of Sonorants], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://lki.lt/wpcontent/uploads/2023/09/Baltu_kalbu_garsynas_XXI_a_pr._3_knyga_2023.pdf. Vaskelaitė Ramunė 2021: Sinoniminės raiškos astrologijos terminijoje priežastys [Reasons of Synonymous Expression in the Terminology of Astrology]. – Terminologija 28, 192– 224. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2096/2226. Vaskelaitė Ramunė 2022: Makroekonomikos terminija: sinonimijos priežastys [Macroeconomic Terminology: Reasons for Synonymy]: mokslo studija, Vilnius: Liet uvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/e-pub.46.makroekonomikosterminija.
22 VLEe: Visuotinė lietuvių enciklopedija [Universal Lithuanian Encyclopedia]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt [žiūrėta 202505-30]. VLKK 2024: Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) terminų lietuviškų atitikmenų sąrašas [List of Lithuanian Equivalents for International Phonetic Alphabet (IPA) Terms]. Prieiga internete: https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-ir-kirciavimas/tfa-ipaterminai?lang=lt [žiūrėta 2025-05-11]. VLKK K-25: Rekomendacija dėl tarptautinės fonetinės abėcėlės pritaikymo bendrinės lietuvių kalbos garsiniams vienetams žymėti [Recommendation on the Application of the International Phonetic Alphabet to the Phonetic Units of the Standard Lithuanian]. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniainutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-pritaikymo-bendrineslietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti [žiūrėta 2025-05-11]. Zemlevičiūtė Palmira 2001: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ terminai [Synonymic Terms of „Medicinos enciklopedija“]. – Terminologija 8, 34–39. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/695/786.
23 1 apéndice. Internacional Fonetinė abėcėlė (desde IPA 2020)
24 2 anexo. Lista de Internacionales fonetinas abėcėlės (TFA) terminos correspondientes Lituaniškų TFAus (IPA) Sulietuvintas término terminas bilabial término internacional bilabialinis abilūpis Lietuviškas terminas CONSONAN- (PULMONIC) TS (PULMONINPREVALSIAI PREVALSIAI también se han IAI) labiodental babiodentalinis labiodentalinis dental dental dental dental alveolar alveolinis postalveolar postalveolinis zaalveolinis retroflexional velar velarinis gomarinis posterior lateralinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalin- (PLAUTINIAI) palatal palatalinis alinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalingomurio mediano trill vibrantas ospamasis alinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinaCONSONANTS linalinalinalinalinalinalinalin- (NON-PRIBALSIalinalinalinalinalinalinalinaliAI PRIBALSIAI nalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalinalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalalal fricative alveolinis fricativas alveolinis puchiamasis OTHER SYMBOLS KITI HENKLAI voiceless labial-velar fricative sufflusis labioveliarinis sufflusis labial-velar VOICED epiglottis puchiamasis voiced labial-velar simultáneamente principal skardusis labioveliarinis skardus labial-velar sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral
25 sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucral sucr sucral sucral (absence of a break) šliejimas (pertrūkio ausencia) level nivel contour kontūras extra high muy altos high altos mid medio low bajas downstep šuolis aukštyn upstep šuolis abajo rising kylantis close-mid medio cerraresnysis long ilgasis tones and word accents tonai y palabra kirčiai extra low muy bajo