Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) lietuviški terminai

Te minologija / Te minology 2025, N . 32, p. 1–26 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-2198 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Rima Bakšienė, Agnė Čepai ienė, Joli a U bana ičienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-05-30. Accep ed: / P iim a: 2025-08-01. 1 TARPTAUTINĖS FONETINĖS ABĖCĖLĖS (TFA) LIETUVIŠKI TERMINAI The Li huanian Te ms o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is i ka, ekspe imen inė one ika, onologija. AGNĖ ČEPAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6018-0520 Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is i ka, socioling is ika, saky inės lie u ių kalbos ypa ybės. JOLITA URBANAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: joli a.u bana ici[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5514-2263 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, onologija, leksikog a ija, geoling is ika, socioling is ika. h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje p is a omas i analizuojamas Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i in as one ikos e minų inkinys, apiman is a p au inės one inės abėcėlės (TFA, angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA]) ženklų pa adinimus lie u ių kalba. Iš iso nag inėjami 166 an aš iniai e minai, suski s y i į d i dalis: 1) 2 sulie u in i a p au iniai e minai, p z., glo alinis; 2) lie u iški e minai, p z., ge klinis. Apž elgiama a p au inių i lie u iškų e minų sinonimija, pag indinio a ian o pasi inkimo k i e ijai, kai ku ių naujų lie u iškų e minų kū imo aspek ai i būdingiausi inkinio e minų da ybos b uožai. ESMINIAI ŽODŽIAI: one ika, a p au inė one inė abėcėlė, e minų sinonimija, e minų da yba, e minų lie u inimas, TFA len elė. ABSTRACT The pape p esen s and analyses he se o phone ic e ms app o ed by he S a e Commission o he Li huanian Language. I consis s o he labels o In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) cha ac e s in he Li huanian language. A o al o 166 e ms ha e been analysed, di ided in o wo g oups: 1) Li huanised in e na ional e ms; 2) Li huanian e ms. The synonymy o in e na ional and Li huanian e ms, he c i e ia o selec ing he main a ian , some aspec s o he c ea ion o new Li huanian e ms, and he mos cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he e ms se a e e iewed. KEYWORDS: phone ics, In e na ional Phone ic Alphabe , synonymy o e ms, o ma ion o e ms, Li huanisa ion o e ms, IPA cha . ĮVADAS 1886 m. Pa yžiuje įku a pag indinė one ikų o ganizacija – Ta p au inė one ikų asociacija (ž . IPhA), ku ios ikslas – ska in i one ikos y imus i į ai ų p ak inį šio mokslo aikymą. Tuo pačiu laiku suku a i 1888 m. pi mą ka ą publikuo a Ta p au inė one inė abėcėlė (TFA, angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA]), apib ėž i jos pag indiniai p incipai. Tai isų pasaulio kalbų ga sams už ašy i ski a uni e sali ženklų sis ema, ku ios pag indą suda o lo yniški ašmenys balsiams i p iebalsiams, papildomi diak i ikai koa ikuliacinėms i p ozodinėms ypa ybėms žymė i bei isus šiuos ženklus į a dijan ys e minai (ž . IPA 2020; išsamų ap ašą ž . HIPA 1999; da ž . 1 p iedą). Pe be eik pusan o šim mečio unkan į asociacijos gy a imo laiko a pį TFA ne ka ą ko eguo a i pildy a (plg. is o ines edakcijas hIPA 2018), p i aiky a i a o a i ian daugelį kalbų i jų a ia n ų (ž . PHWL). Pag indiniai TFA už ašy mo p incipai publikuojami Ta p au inės one ikų asociacijos moksliniame žu nale (angl. Jou nal o he In e na ional Phone ic Alphabe [JIPA]) i jo a ski oje s aipsnių se ijoje TFA ansk ipcijos pa yzdžiai (angl. Illus a ions o he IPA). Šioje skil yje 2023 m. publikuo as i bend inės lie u ių kalbos ga sų ypa ybių ap ašas bei ansk ipcijos TFA ženklais ilius acija (ž . Bakšienė i k . 2023). Tai pi moji p es ižiniame a p au iniame one ikų žu nale paskelb a publikaci ja, ski a bend inei lie u ių kalbai, g įs a iki ol lie u ių au o ių a lik ais ekspe imen iniais y imais. Teikian lie u išką TFA ilius aciją, a siž elg a i į uo me u Lie u oje o icialiai pa i in ą TFA ženklų inkinį bend inei kalbai (ž . VLKK K-25). Šim me į g ynin ais bend inės lie u ių kalbos (i a mių) ga sų ansk ipcijos p incipais 1 em asi ieškan ne ik lie u iškų ga sų a i ikmenų TFA sis emoje, be i jiems 1 Pas a ąjį šim me į Lie u oje gy a o Ju gio Ge ulio (Geo go Ge ullio) 1930 m. adap uo a adinamoji kopenhaginė ansk ipcija (ž . Ge ullis 1930), pa em a lie u ių ga sams p i aiky a Ta p au inės one ikų 3 pa adin i ski ų e minų. Po eikis ikslin i i į i in i lie u išką TFA inkinį a si ado paskelbus minė ą TFA ilius aciją – iš JIPA žu nalo edakcinės kolegijos gau as siūlymas pa eng i TFA len elę (angl. IPA cha ) i in e ak y ią jos e siją (ž . TFA LT2 2025) lie u ių kalba. Pi miausia TFA ženklų pa adinimų lie u iški a i ikmenys bu o aps a s y i i pa i in i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ta ies i ki čia imo pakomisėje (ž . VLKK 2024), po o – Ta p au inės one ikų asociacijos Abėcėlės, ženklų i š i ų komisijoje (a ngl. The Alphabe , Cha s and Fon s commi ee o he In e na ional Phone ic Associa ion) 2 bei paskelb i g e a ki ų daugiau nei d idešim ies kalbų okių klasi ikacinių e minų (ž . IPA cha s). Šio s aipsnio ikslas – p is a y i angliškų TFA e minų lie u iškus a i ikmenis i apž elg i p obleminius aspek us, s u ku iais susidu a engian inkinį. Tikslui įgy endin i išsikel i šie užda iniai: 1) ap a i TFA lie u iškų a i ikmenų s a biausius a ankos k i e ijus; 2) iš yškin i pag indinius TFA inkinio e minų sinonimijos b uožus; 3) apž elg i būdingiausias TFA inkinio e minų da ybos ypa ybes. Užsib ėž iems užda iniams pasiek i pasi elk i ap ašomasis, lyginamasis i kiekybinis me odai. Ty imo objek as – TFA ženklų lie u iški pa adinimai. Iš iso nag inėjami 166 an aš iniai e minai, suski s y i į d i dalis: 1) sulie u in i a p au iniai e minai, p z., glo alinis; 2) lie u iški e minai, p z., ge klinis (ž . 2 p iedą). Rinkinyje išski i (pa yškin i) au o ių eikiami pag indiniai a ian ai, dažniausiai jais pasi ink i lie u išką a ojimo adiciją u in ys e minai. Šiuo inkiniu, pa i in u lie u ių one ikos specialis ų, siekiama mažin i e minų į ai a imą mokslo da buose, išg ynin i i į i in i TFA e miniją, a i inkančią aisyklę ienas e minas – iena eikšmė, i ska in i ją a o i lie u ių one ikos i onologijos eikaluose. TFA TERMINIJA ANKSTESNIUOSE LIETUVIŲ FONETIKOS DARBUOSE A ski ų kalbo y os s ičių e minija glaudžiai susijusi su ų s ičių plė a. XX a. p adžioje daugiausia one ikos e minų andama Jono Jablonskio (ž . Keinys 1967: 25), Kazimie o Būgos (1958–1961) i Mykolo Du io (1929) da buose. Tuo me u bu o klojami isos lie u iškos one inės e minijos pama ai, daugiausia o ien uojan is į ūks a mų e minų kū imą. Šį p ocesą spa ino TFA paskelbimas bei po eikis ją p i aiky i nacionalinei ga sų sis emai. Pi mą ka ą bend inės lie u ių kalbos ga sai TFA ašmenimis už ašy i 1922 m. š edų kalbininko Richa do Ekblomo ado ėlyje, o ilgainiui įsi i inusią lie u ių kalbos ga sų ansk ipcijos sis emą, da žinomą kaip kopenhaginė ansk ipcija, sukū ė Ju gis Ge ulis (Ge ullis 1930) (da ž . 1 išnašą). asociacijos 1925 m. Kopenhagoje p iim a TFA edakcija. Apie lie u ių a mių ansk ipciją TFA ašmenimis plačiau ž . Bakšienė, Čepai ienė 2024 i en min. li . 2 Ši komisija nuo 2011 m. ykdo p ojek ą, ku io ik slas – ink i i skelb i o iginalo kalba pa eng as TFA len eles. Tai nė a ik pažodiniai e minų e imai iš anglų į ki ą kalbą – eikian e minų a i ikmenis, u i bū i emiamasi šalies one ikos y imų p ak ika bei adicija (plačiau ž . IPA cha s). 4 XX a. idu yje one ikos s i yje da ba osi J. Ge ulio mokinė Elzbie a Mikalauskai ė, išsila inimą įgijusi Be lyno, Leipcigo, Hambu go uni e si e uose. Sa o da buose ji ėmėsi TFA e minais, naudojosi TFA ženklais bei pa eikė TFA pag indu suku as lie u ių kalbos balsių i p iebalsių klasi ikacijas (Mikalauskai ė 1975: 22, 37). Ideologiškai p iešingos – adinamosios Lening ado kalbo y os mokyklos – a s o e laiky ina Vale ija Vai ke ičiū ė, pa engusi Fone ikos sky ių (i ki ą ga sų klasi ikacijos e siją) pi majai akademinei Lie u ių kalbos g ama ikai (LKG 1965). Taigi, one ikos mokslas so ie mečio Lie u oje sėkmingai sujungė mokslines idėjas, a einan čias iek iš Ry ų, iek iš Vaka ų. Tačiau TFA e minai i ašmenys uo laiko a piu sis emingiau a o i ik pa ieniuose, dažniausiai lyginamuosiuose, mokslo da buose, pa yzdžiui, g e inan lie u ių i anglų kalbų balsius (S ece ičius 1960: 29–48) i pan. Iki ol plė o ą g ynosios one ikos e miniją XX a. de in ajame dešim me yje papildė nauja s uk ū alizmo k yp is – onologija, išaugusi iš P ahos ling is inio bū elio i glosema ikos idėjų. Šiuo laiko a piu ku a nacionalinė one ikos i onologijos e minija, ku i eikšmingai į i in a An ano Pake io y imuose (1986), lie u ių onologijos mokyklos p adininko Alekso Gi denio monog a ijoje Fonologija (1981). Fone ikos e minijai p iski a i p ozodijos, kaip sudė inės onologijos dalies, s i is bei jai ak ualūs e minai (Pak e ys 1982; Gai enis, Keinys 1990). XX a. pabaigoje TFA ašmenis p adė a aiky i pi miausia ki omis kalbomis leidžiamose lie u ių kalbos g ama ikose, plg.: Li huanian G amma (LG 2006: 16–17), Грамматика литовского языка (GLJ 1985: 13–14). Su TFA ženklais supažindin a i Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005). Pas ebė a, kad TFA uni e salumas ypač inka lyginamiesiems daba inių bal ų kalbų da bams, kai a pačia ansk ipcijos sis ema eikia už ašy i ski ingų kalbų ga sus, pa yzdžiui, TFA ašmenys a o i Lie u ių kalbos ins i u o se ijoje Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 3 . Tai ska ino ku i naują e miniją, pa yzdžiui, kalban apie p iebalsius, a sisaky a me a o inių e minų kie asis i minkš asis – ie oj jų im a a o i a p au inius e minus pala alinis (žymin pi minę pala alizaciją) i pala alizuo as (į a dijan an inę pala alizaciją) (U bana ičienė i k . 2019: 22). TFA sis ema aip pa pasi elk a siekian one iškai suklasi ikuo i lie u ių kalbos ga sus. Tokias klasi ikacijas TFA kon eks e pasiūlė Ju gis Pake ys (2014: 88–92), Ry is Amb aze ičius i As a Leskauskai ė (2014: 164–167), As a Kazlauskienė (2018: 45). R. Amb aze ičius i A. Leskauskai ė siekė lie u ių kalbai p i aiky i TFA ašmenis (i a i inkamus e minus) lygindami anglų i lie u ių kalbų p iebalsių F2 lokusų eikšmes. Pas a aisiais me ais TFA ikslin a i į i in a i ki uose bend inės lie u ių kalbos one ikos 3 I se ijos knyga: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas (Ja osla ienė i k . 2019), II knyga: P iebalsių ins umen inis y imas (U bana ičienė i k . 2019); III knyga: Lie u ių i la ių kalbų sonan ų lyginamasis akus inis i pe cep y inis y imas (U bana ičienė, Tape ė 2023). 5 y ėjų da buose (ž .: Š age is 2022; Kazlauskienė 202 3; Kazlauskienė i k . 2023; Kazlauskai ė 2024: 13–18 i k .). Dėl one ik os speci iškumo lie u iškus (i ne ik) šios s i ies e min us eko ku i pi miausia specialis ams, nes šalia one ikos, onologijos, p ozodijos, mo onologijos ( a pinės disciplinos a p onologijos i mo ologijos, ž . DLKG 2005: 17) plė ojosi kalbos akus ika, pe cep y iniai, s a is iniai i k . ga sų y imai. Taigi, e minologams i one ikos specialis ams eko di b i iš ien. Pi majame lie u iškame Kalbo y os e minų žodyne (Gai enis, Keinys 1990) bu o apsi ibo a g ynosios one ikos, onologijos, p ozodijos i mo onologijos e minais (Kazlauskai ė 2000: 26). A ski us one ikai (2008) i onologijai (2011) ski us žodynėlius pa engė Rima Bakšienė (Bace ičiū ė). Akus inės one ikos e miniją glaus ai i ilius a y iai apž elgė R. Amb aze ičius (2011), ekspe imen inės one ikos – A. Kazlauskienė (2018), E aldas Š age is (2022). TFA TERMINŲ RINKINIO STRUKTŪRA IR PROBLEMINIAI ASPEKTAI Sulie u in ų a p au inių i lie u iškų TFA e minų sinonimija Pasi ink as s aipsnio objek as – TFA ženklų lie u iški pa adinimai – one ikos e minijoje palygin i naujas. No s lie u ių one ikos mokslas jau ge okai pažengęs, e minija (ne ik TFA ženklų) į ai uoja – nesama pa adinimų kai ku iems eiškiniams (ypač lie u ių kalbai nebūdingiems) į a dy i (plg. one ikos e minų analizę Kazlauskai ė 2000: 25–31; da ž . šio s aipsnio posky į „Sulie u in i a p au iniai i lie u iški TFA e minai“). Rengian TFA ženklų lie u iškų pa adinimų inkinį, aip pa neiš eng a e minų sinonimijos 4 . No s sinonimija e minologijoje gali lem i ikslumo i aiškumo ūkumą, is dėl o sinonimų nebu imas nė a ienas iš eikala imų suda an naujus e minus (plg.: Keinys 1980; Gai enis 2002 i k .; da ž . Mi ke ičienė 2015: 39–59; 2020: 1–18). Tačiau pag įs a laikoma ik lie u iškų i a p au inių e minų sinonimija (Klima ičius 1975; da ž . Kazlauskai ė 2000: 25; Mi ke ičienė 2020: 1–18 i k .), ku ia i pasižymi analizuojamasis TFA e minų inkinys 5 . Lie u iškame TFA inkinyje y auja sinoniminiai e mina i (64 p oc.) (ž . 2 p iedą). Sinonimiškai eikiamų sulie u in ų a p au inių i lie u iškų a i ikmenų g upėje dominuoja ienažodžiai e minai (57 p oc. isų sinoniminių e minų). Jie y a d ejopi: a) lie u iškas i 4 S aipsnyje TFA e minų sinonimais laikomi ą pa į ženklą į a dijan ys ski ingi (sulie u in as a p au inis i lie u iškas) pa adinimai, ku ie ne u i jokių eikšmės a spal ių ski umo i dažnai in e p e uojami kaip duble ai (Gai enis 2014: 200 i k .). Apie ne ienodą sinonimų apsk i ai i sinonimų e minologijoje samp a ą ž .: Klima ičius 1975: 91–122; Zemle ičiū ė 2001: 35–38; Mi ke ičienė 2015: 39–59; 2020: 1–18 i k . 5 Kaip odo iki šiol a lik i y imai, e minų sinonimija būdinga i daugelio ki ų s ičių e minijai: iz ikos (Kaulakienė 2009); in o ma ikos, kompiu e ijos (Kaulakienė 2000: 23–28; Celiešienė 2011: 23–30; Aukso iū ė i k . 2018); medicinos (Zemle ičiū ė 2001: 34–39); eisės (Umb asas 2004: 100–118); s a ybos (S unžinas 2005: 7–26); as ologijos (Vaskelai ė 2021: 192–223); ekonomikos (Vaskelai ė 2022); ap angos (Rimku ė-Ganusauskienė 2023) i k . Da ž . Mi ke ičienė 2015: 39. 6 a p au inis e minas, p z.: pučiamasis / ika y as (angl. ica i e) 6 , sklandusis /ap ok- siman as (angl. app oximan ); b) lie u iškas e minas i hib idas 7 , p z.: liežu ėlinis / u u- lia inis (angl. u ula ), paminkš ėjęs / pala alizuo as (angl. pala alized), abilūpis / bilabialinis (angl. bilabial), dan inis / den alinis (angl. den al), ge klinis / glo alinis (angl. glo al). Rekomenduojamų a o i ienažodžių e minų daugumą, a siž elgian į pla esnę a osenos adiciją lie u ių one ikos da buose, suda o lie u iški e minai. Sudė iniams e minams aip pa būdingas sinonimiškumas, juos suda o nuo d iejų iki ke u ių dėmenų, p z.: la e alinis ika y as / šoninis pučiamasis (angl. la e al ica i e), ska dusis labiopala alinis ap oksiman as / ska dusis lūpinis pala alinis sklandusis (angl. oiced labial-pala al app oximan ). Dalis okių e minų suda y i iš lie u iškų i a p au inių žodžių, p z.: nazalinis sp ogimas (angl. nasal elease), la e alinis sp ogimas (angl. la e al elease), ska dusis al eolola e alinis iendūžis / ska dusis al eolinis šoninis iendūžis (angl. oiced al eola la e al lap). Esama i okių sinonimijos a ejų, kai TFA ženklų pa adinimų a i ikmenis lie u ių kalba suda o ne ienodos sanda os e minai, plg. ienažodį i d ižodį e minus, p z.: labioden alinis / lūpinis dan inis (angl. labioden al), pala alinis / gomu io idu inis (angl. pala al), a ingalizuo as / labiau yklinis (angl. pha yngealized), laminalinis / liežu io p iešakinis (angl. laminal); ienažodį i ižodį e minus, p z.: apikalinis / liežu io galo p iešakinis (angl. apical); d ižodį i ižodį e minus, p z.: al eolopala alinis pučiamasis / al eolinis pala alinis pučiamasis (angl. al eolo-pala al ica i es); ižodį i ke u žodį e minus, p z.: ska dusis labio elia inis ap oksiman as / ska dusis lūpinis gomu inis sklandusis (angl. oiced labial- ela app oximan ), duslusis labio elia inis pučiamasis / duslusis lūpinis gomu inis pučiamasis (angl. oiceless labial- ela ica i e). Ta p au inei one ikų bend uomenei eik ą galu inį TFA e minų lie u ių kalba inkinį suda o len elėje pa yškin i pag indiniai TFA e minų a ian ai (ž . 2 p iedą i TFA LT 2025; TFA LT2 2025). Pag indinių e minų są aše dominuoja: a) lie u iški (65 p oc.), o ne sulie u in i a p au iniai (35 p oc.) e minai; b) ienažodžiai (59 p oc.), o ne sudė iniai (41 p oc.) e minai. Tai, be ki ų dalykų ( ikslumo, aiškumo), lėmė i įp as esnė jų a osena pag indiniuose one ikos bei onologijos da buose (plg.: Ge ullis 1930; Mikalauskai ė 1975; Gi denis 2003; Pake ys 2003; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014; Pake ys 2014; Kazlauskienė 2018; Ja o sla ienė i k . 2019; U bana ičienė i k . 2019; Kazlauskienė i k . 2023). 6 Nag inėjan e minus, pa yzdžiuose eikiami ik sudedamieji e minų elemen ai. Visus e minus ž . 2 p iede. 7 Hib idais s aipsnyje laikomi isi e minai, ku ių kamiene esama ki ų kalbų šaknų a ba da ybos a iksų (ž .: Kazlauskienė i k . 2011: 56; VLEe i k .). 7 Sulie u in i a p au iniai i lie u iški TFA e minai Lie u iški TFA e minai Tik lie u iškų e minų, be jų sulie u in ų a i ikmenų, daugiausia y a TFA balsių i supe segmen inių elem en ų dalyje, p z.: ienadūžis (angl. ap o lap), sp ag elėjimai (angl. clicks); pag indinis ki is (angl. p ima y s ess), skiemens iba (angl. syllable b eak), kylan is (angl. ising) i k . (ž . 2 p iedą). Didžioji jų dalis jau papli ę i isuo inai įsigalėję lie u ių one ikos mokslo da buose, ačiau kai ku iais a ejais, engian TFA inkinį, eikėjo paieško i ikslaus lie u iško a i ikmens, nes one ikos da bų au o ių a ia y iai a o i keli e minai ai pačiai one inei są okai pa adin i. TFA balsių posis emyje esama d iejų a i umo laipsnių idu inio pakilimo balsių (angl. close-mid i open-mid). Anks esniuose one ikų da buose, ik p adėjus ak y iau em is TFA ga sų klasi ikacija, bu o a o i pusiau užda o(jo), pusiau a i o(jo) balsio e minai (ž .: Ja osla ienė 2015: 1–17; Bakšienė, Čepai ienė 2017: 105–135). Tačiau ilgainiui įsi i ino lie u iški a i ikmenys idu inis užda esnysis i idu inis a i esnysis (ž .: Kazla uskienė 2018; Ja osla ienė i k . 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2024; VLKK K-25), ku ie i eikiami galu iniame TFA inkinyje. Rengian lie u išką TFA inkinį, ypač daug diskusijų sukėlė anglų kalbos e minas clicks, apibūdinan is am ik ą nepulmoninių ( a iamų ne išk epian , o įk epian o ą) p iebalsių g upę, būdingą khoisanų kalbų šeimai, pa yzdžiui, a ojamą agliu inacinėje zulų kalboje 8 i a ikuliuojamą su am ik ais sp ag elėjimais (Degėsys 2012: 40). Lie u iškoje li e a ū oje okie p iebalsiai ka ais adinami čepsimaisiais (ž . VLEe). Tačiau e minas čepsimieji p iebalsiai y a s ilis iškai kono uo as, u i me a o inį a spal į, be o, ne isiškai iksliai apibūdina šių p iebalsių a ikuliaciją. S a s y a eik i i iesiog sulie u in ą anglišką žodį kliksas, ačiau jis nea i ik ų e minų suda ymo e ek y umo p incipo, pagal ku į eikiamas e minas u įs bū i aiškus i sup an amas ben jau os s i ies specialis ams (Gai enis 2002: 96). Kliksas ne i lie u ių kalbos one ikams nekelia asociacijų su speci ine p iebalsių a ikuliacija (sp ag elėjimu, aukš elėjimu lie žu iu), ad VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisėje bu o s a s oma e minologizuo i lie u iškus žodžius sp ag elėjimai, aukš elėjimai, pliaukš elėjimai. Taip pa bandy a ieško i a i ikmenų lo ynų kalboje – s a s y i medicinoje a ojami e minai a ulsiniai / a ulsy iniai, ačiau i jie nė a ikslūs, nes labiau apibūdina dalies a sisky imą nuo isumos (p z., dalies kaulo a skilimą, a plyšimą, a sisky imą nuo pag indinės jo dalies). Taigi, šiuo a eju pasi ink a e minologizuo i lie u išką žodį sp ag elėjimai. Bend inės kalbos žodžius pa e čian e minais laikomasi e minų suda ymo g ynumo, e ek y umo, ekonomijos p incipų (Gai enis 2002: 58; Bielinskienė i k . 2014: 137–151; Ru kienė 2015: 56–58). TFA diak i ikų g upėje angliškas e minas c eaky oiced apibūdina kimią, ūkinėjančią balsio a ikuliaciją. No s lie u ių kalboje okių sis eminių ga sų nesama, be 8 Ty ėjai pažymi, kad zulų kalba u i penkis balsius i daug p iebalsių, p z.: dan inį [c], pusiau al eolinį [q], al eolinį šoninį [x] i k . P iebalsiai gali u ė i aspi uo us, ska džiuosius / dusliuosius i k . a ian us, ku ių kiek ienas gali bū i a iamas su adinamaisiais sp ag elėjimais a čepsėjimais (Degėsys 2012: 40; VLEe). 8 okios a ikuliacijos a ejų gali pasi aiky i, ypač a mėse, pa yzdžiui, a ian balsius su žemaičių lauž ine p iegaide. Šiam apibūdinimui pasi ink as lie u iškas a i ikmuo ge gždžian is ska dusis, nes daly inė o ma daugelyje žody nų (ž . E. kalba) eikiama bū en balso, ga so požymiams nusaky i, be o, šis e minas jau a o as ki ų au o ių, apibūdinan lie u ių kalbos in onacijos ypa ybes (ž . Kazlauskienė i k . 2023: 89) 9 . Ypač daug lie u iškų one ikos e minų a ija imo esama supe segmen inių iene ų i p ozodijos dalyje. Šių s ičių lie u ių kalbo y os da buose e minai nenusis o ėję, p ozodijos s i is, ypač lie u ių kalbos in onacija, kiek mažiau y inė a, ik pas a aisiais me ais a si ado s ambesnių p ozodijos da bų (Kazlauskienė 2023; Kazlauskienė i k . 2023). Vieni iš labiausiai one ikos eikaluose a ijuojančių e minų – azės pauzių ( idinės, sin agmų ibų i galinės) iboženklius [|] i [‖] į a dijan ys pa adinimai. Anglų kalboje šiuos ženklus nusako sudė iniai keliažodžiai e minai – mino ( oo ) g oup i majo (in ona ion) g oup. Pi majam ženklui [|] apibūdin i lie u ių mokslo da buose dažniausiai a o i e minai in onacinio iene o pauzė / idinės azės (sin agmos) pabaiga / sin agmos ibų pauzė, o an ajam [‖] – in onacinio iene o pabaiga i azės pabaiga. Po diskusijų galu iniame lie u iškame TFA inkinyje abiem ženklams nusp ęs a eik i analogiškos s uk ū os ižodžius lie u iškus e minus: idinės azės pabaiga i in onacinės azės pabaiga. Tono kon ū o pokyčius nusakan i angliškų e minų po a high ising / low ising lie u iškai iš e s a yškiai kylan is / silpnai kylan is, no s dėl pas a ojo, s a s an TFA inkinį, i gi nemažai disku uo a, koks lie u iškas p ie eiksmis iksliausiai a spindė ų menkesnį ono pokyčio laipsnį. Ki a ono požymių g upėje esan i angliškų e minų po a ex a high / ex a low nusako ne ono kon ū o ki im ą, o pas o ų jo lygį, lie u iškai ji iš e s a a sisakan a p au inio žodžio i aip pa pasi elkian lie u išką p ie eiksmį – labai žemas / labai aukš as. S aigus ono lygio pažemėjimas a paaukš ėjimas TFA angliškame a ian e apibūdinamas e minais downs ep / ups ep, ku iuos lie u iškai eikiama adin i šuolis žemyn / šuolis aukš yn; žodis šuolis jau y a apęs įp as u e minu, žyminčiu kokį no s s aigų poky į, a ojamu daugelyje ki ų mokslų s ičių, plg.: ene gijos šuolis ( izikoje), kainų šuolis (ekonomikoje) i k . (ž . TB). F azės in onacijos k ei ės kilimui a k i imui žymė i ski i TFA ženklai [↗] i [↘] angliškame a ian e apibūdinami kaip global ise / global all, ačiau juos e čian a sisaky a a p au inio žodžio globalus, pasi ink as įp as esnis lie u iškas – bend asis kilimas / bend asis k i imas. TFA p ozodijos dalyje esama angliško e mino linking, eikiamo su paaiškinimu skliaus uose (absence o a b eak), apibūdinančio diak i iką – lankelį [ ], ansk ibuojan dažniausiai a ojamą kli ikams p ie ki čiuo ų žodžių p ijung i. Šiam e minui, s a s an 9 Lie u iškas TFA e minų inkinys g eičiausiai da bus ikslinamas, odėl a ei yje s a s y inas i umpesnis būd a dinis šio e mino a ian as ge gždus. Kol kas jis nebu o s a s omas, nes okio žodžio ne eikia nė ienas lie u ių kalbos žodynas, ačiau plg. gi gždus „gi gždan is, g e gždžian is“ (ž . E. kalba). 9 lie u išką inkinį, bu o siūly i keli lie u iški a i ikmenys: jung is / glaudi sąsaja / samplaika i pan., ačiau galiausiai pasi ink as kalbo y oje įp as esnis (pa yzdžiui, sin aksėje) e minas šliejimas, paaiškinimas skliaus uose iš e s as kaip pe ūkio nebu imas. Sulie u in i a p au iniai TFA e minai Kai ku ie TFA e minai lie u ių one ikos da buose a ojami i in e ai, nes lie u ių kalboje nesama okios a ikuliacijos ga sų, pa yzdžiui: nė a nepulmoninių (angl. non- pulmonic), a ba neplau inių, p iebalsių, a iamų ne išpučian , o į aukian o ą į plaučius; nė a speci inių balsių, a iamų su [ ] a spal iu, ku ie būdingi anglų kalbos ame ikie iškam a ian ui ( okį ga sų a imą, adinamą angl. ho ici y, žymi specialus diak i ikas), i pan. Vienas iš būdų į a dy i lie u ių kalboje naujai a si adusią one inę są oką – sulie u in i a p au inį e miną 10 . Pasi inkus šį kelią, galimi keli a ian ai: 1) pasiskolin i iš isą a p au inį e miną (p idedan ik lie u išką galūnę); 2) pasiskolin i a p au inę šaknį, o da ybos modelį p i aiky i iš lie u ių kalbos; 3) pasiskolin i da ybos modelį, o e mino šaknį i a iksus im i iš lie u ių kalbos (ž . Gai enis 2014: 327; da plg. D o inas 2002: 20). Lie u inan TFA a p au inius e minus, dažniausiai bu o pasi elk as an asis – hib idinis – e minų da ybos būdas, kai p ie a p au inės šaknies p idedama lie u iška p iesaga 11 (plačiau apie TFA ink inio da ybos ypa ybes ž . posk y yje „Būdingesni TFA e minų da ybos b uožai“). Išsamiau ap a sime kelis e esnius sulie u in us a p au inius e minus. TFA isų kalbų p iebalsiai pi miausia ski s omi į d i pag indines g upes: a iamus išpučian iš plaučių suspaus o o o s au ą (angl. pulmonic consonan s) i a ikuliuojamus į aukian o ą į plaučius (angl. non-pulmonic consonan s). Pas a ieji p iebalsiai TFA inkinyje pagal a imo būdą ski s omi į is klases: 1) p iebalsiai, ku iuos a ian pe eklinis o o slėgis susida o ne plaučiuose, o balso ak e, ge klose, už ė us balsaskylę (angl. ejec i es); 2) p iebalsiai, gene uojami p ie gomu io i iš a iami su speci iniu liežu io sp ag elėjimu, aukš elėjimu (angl. clicks; plačiau ž . posky yje „Lie u iški TFA e minai“); 3) p iebalsiai, ku iuos a ian kliū is į eikiama sp ogimu, nuk eipiančiu o o s o ę ne į išo ę, be į idų (angl. implosi es). Visus šiuos lie u ių kalbo y ai menkai pažįs amus ga sus nusp ęs a į a dy i sulie u in ais a p au iniais e mina is. Minė oms d iem didžiausioms p iebalsių klasėms apibūdin i kaip pag indiniai pasi ink i e minai pulmoninis i nepulmoninis (iš lo . pulmonis „plau is“), ku ie ge ai žinomi, pa yzdžiui, medicinoje 12 . Nusp ęs a a sisaky i 10 Są oka sulie u in as a p au inis e minas s aipsnyje apibūdinami i hib idai (p z., u ulia inis), i p ie lie u ių kalbos g ama inės sis emos p ide in i skoliniai (p z., kliksas). Pasi ink a a o i pla esnę eikšmę u in į apibūdinimą lie u inimas, apiman į i one inį, i g ama inį a p au inių e minų adap a imą, plg.: angl. ica i e / lie . ika y as; angl. pha yngeal / lie . a ingalinis. Ki i y ėjai šį eiškinį da į a dija kaip g ama inimą (D o inas 2002: 20) a ba adap a imą (Kalėdienė 2008: 50–60). 11 Ta p au iniai žodžiai pagal p i aikymą p ie lie u ių kalbos sis emos gali bū i kelių laipsnių: 1) neadap uo i (nekai omi); 2) minimaliai adap uo i (p idedami ik baigmenys); 3) pakankamai adap uo i ( u in ys lie u iškų da ybos a iksų) (Kalėdienė 2008: 52). Lie u inan TFA one ikos e minus jie bu o adap uojami pakankamai, . y. p idedami lie u iški da ybos a iksai. 12 Pulmonologija – mokslas, i ian is plaučius i jų ligas, ž . TŽŽ 2008: 617. 16 LITERATŪRA Alb igh Robe W. 1958: The In e na ional Phone ic Alphabe : I s Backg ounds and De elopmen , Indiana Uni e si y Resea ch Cen e in An h opology, Folklo e, and Linguis ics, publica ion 7, Blooming on: Indiana Uni e si y P ess. Amb aze ičius Ry is 2011: Kalbos akus ika glaus ai [Language Acous ics Concisely], Kaunas: Technologija. Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas [Acous ic Cha ac e is ics o Consonan s: Pala aliza ion and Voicing], Kaunas: Technologija. Aukso iū ė Albina, Gai eny ė-Bu le Jolan a, Labanauskienė Sol i a, Mi ke ičienė As a, S unžin as Robe as, Umb asas Al ydas, Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai [Resea ch in o Li huanian Te minology o In o ma ics and Compu ing], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bace ičiū ė Rima 2008: Fone ikos e minai: Žodynėlis i mokomosios užduo ys [Phone ic Te ms: Glossa y and Educa ional Tasks], Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Bakšienė Rima 2011: Fonologijos e minai: žodynėlis i mokomosios užduo ys [Phonology Te ms: Glossa y and Educa ional Tasks], Vilnius: Edukologija. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo lie u ių a mių ga sams galimybės [Oppo uni ies o In e na ional Phone ic Alphabe Applica ion o he Sounds o Li huanian Dialec s]. – Bal is ica 52(1), 105–135. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2024: Ta p au inės one inės abėcėlės ašmenys lie u ių a mė y oje [In e na ional Phone ic Alphabe Cha ac e s in Li huanian Dialec ology], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e- pub.135. a-lie u iu- a me y oje. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė, Ja osla ienė Ju gi a, U bana ičienė Joli a 2023: S and a d Li huanian. – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion, 1–31. A ailable a : h ps://www.camb idge.o g/co e/jou nals/jou nal-o - he-in e na ional-phone ic- associa ion/a icle/abs/s anda d-li huanian/eC7F33eC51FCe- 8F7142a63D99C38199D. Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a osena [S anda d Li huanian Language: Language No ms and Usage], Kaunas: Ve sus au eus. Böhme Ge ha d 2003: Sp ach -, Sp ech -, S imm – und Schlucks ö ungen 1: Klinik [Language, Speech, Voice and Swallowing Diso de s 1: Clinic], S u ga : Gus a Fische Ve lag. 17 Būga Kazimie as 1958–1961: Rink iniai aš ai 1–3 [Selec ed Wo ks 1–3], suda ė Z. Zinke ičius, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Celiešienė Vilija 2011: Į ai iakilmė sinonimija – dėsningas lie u iškos kompiu e ijos e minijos no minimo e apas [He e ogeneous Synonymy: A Regula S age in he P ocess o S anda disa ion o Li huanian Compu e Science Te minology]. – San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 25–30. C ys al Da id 2011: A Dic iona y o Linguis ics and Phone ics, 6 h edi ion, Malden: Blackwell Publishing. Degėsys Gedimina s 201 2: Zulų kalba – kaip A ikos paukščių čiulbėjimas [The Zulu Language – Like he Chi ping o A ican Bi ds]. – Spec um 2(17), 38–41. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika [G amma o Mode n Li huanian], ed. V. Amb azas, 4-asis papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. D o ina s Vincen as 200 2: A lie u iški leksikologijos e minai? [A e he Lexicology Te ms Li huanian?]. – Žmogus i žodis I, 18–21. Du ys Mykolas 1929: Kalbos mokslo pag indai [Fundamen als o Linguis ics], Kaunas: Š y u ys. E. kalba: Lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema „E. kalba“ [Li huanian Language Resou ces In o ma ion Sys em E-Language]. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / [žiū ė a 2025-05-25]. Ekblom Richa d 1922: Manuel phoné ique de la langue Li uanienne [Phone ic Guide o he Li huanian Language]. – A chi es d’é udes o ien ales 19, S ockholm: No s ed . Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [Li huanian Te minology: Ou line o Theo y and No malisa ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai [Selec ed Wo ks], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas [Dic iona y o Te ms o Linguis ics], Kaunas: Š iesa. Ga š ienė Anice a, I ošku ienė Regina 1993: Logopedija [Logopedy], Kaunas: Š iesa. Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien [Li huanian Dialec S udies], Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Gi denis Aleksas 1981: Fonologija [Phonology], Vilnius: Mokslas. Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai [Theo e ical Founda ions o Li huanian Phonology], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. GLJ 1985: G amma ika li o skogo jazyka [G amma o he Li huanian Language], ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslas. 18 HIPA 1999: Handbook o he In e na ional Phone ic Associa ion: A Guide o he Use o he In e na ional Phone ic Alphabe , ed. N. Esling, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. hIPA 2018: His o ical cha s o he In e na ional Phone ic Alphabe . A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_his /IPA_his _201 8.h ml. IPA 2020: In e na ional Phone ic Alphabe ( e ised o 2020). A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en / ull-ipa-cha [žiū ė a 2025-05-15]. IPA cha s: IPA cha s in o he languages. A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_cha _ ans/IPA_c ha s_T.h ml [žiū ė a 2025-05-15]. IPhA: In e na ional Phone ic Associa ion. A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/ [žiū ė a 2025-05-15]. Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai [Quan i y and Quali y Ta ge s o he Sho and Long Vowels in S anda d Li huanian]. – Bend inė kalba 88, 1–17. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_bk_88_s aipsnis.pd . Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 1: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: An Expe imen al S udy o Vowels and Coa icula ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.1.bal u-ga synas. Juškienė Gina 2008: P iešmokyklinio amžiaus aikų a imo ūkumai i onologinės analizės gebėjimai [P onuncia ion De ec s and Phonological Analysis Abili ies P eschool Child en]: magis o da bas, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Kalėdienė Laima 2008: Ta p au inių daik a a džių adap a imas: žodžio galas [Adap a ion o In e na ional Subs an i es: he End o Wo ds]. – Specialybės kalba: e minija i s udijos, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o leidybos cen as, 50–60. Kaulakienė Angelė 2000: Kompiu e ijos e minijos sinonimija: yd a a bū inybė [Synonymy in he Te minology o Compu e Science: Faul o Necessi y]. – Te minologija 6, 23– 28. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/721/812. Kaulakienė Angelė 2009: Lie u ių izikos e minijos aida [The De elopmen o Li huanian Physical Te minology], Vilnius: Technika. Kazlauskai ė Gi a 2000: Lie u iškų i a p au inių one ikos e minų sinonimija [Synonymy o Li huanian and In e na ional Phone ic Te ms]. – Te minologija 7, 25–31. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/710/801. 19 Kazlauskai ė Rū a 2024: Fone ika. – P ak inė bend inės lie u ių kalbos g ama ika [P ac ical G amma o S anda d Li huanian], A. Balčiūnienė, A. D uk einis, R. Kazlauskai ė, J. Vaskelienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ikos i onologijos pag indai [Founda ions o S anda d Li huanian Phone ics and Phonology], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e n e e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/bi s eams/b558511b-6c9b-47 7-ba28- 7e488e8d0a55/con en . Kazlauskienė As a 2023: Bend inės lie u ių kalbos skiemuo [The Syllable in he S anda d Li huanian Language], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Kazlauskienė As a, De eške ičiū ė Sigi a, Sabony ė Regina 2023: Bend inės lie u ių kalbos in onacija: azės cen as, ibos i žymėjimas [S anda d Li huanian In ona ion: Ph ase Cen e, Bounda ies and Ma king], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://ebooks. du.l /eb/3160/bend ines-lie u iu-kalbos-in onacija- azes-cen as- ibos-i -zymejimas/. Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Bielinskienė Agnė 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a: ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams [Common and P o essional Language Usage: A Tex book o Highe Educa ion S uden s], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e n e e: h ps:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/elaba:4622103/da as eams/MAIN/con en . Keinys S asys 1967: Lie u ių e minologijos kū imo apž alga (ik i 1940 m.) [O e iew o Li huanian Te minology De elopmen (Un il 1940)]. – Kalbo y a 18. Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba [Su ixa ion o Li huanian Te ms]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16, 7–56. Keinys S asys, 1979: Galūninė e minų da yba [Flexional De i a ion o Te ms]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 19, 155–183. Keinys S asys 1980: Te minologijos abėcėlė [Alphabe o Te minology], Vilnius: Mokslas. Klima ičius Jona s 1975: Ta p au inių i lie u iškų e minų sinonimija e minog a ijoje [Synonymy o In e na ional and Li huanian Te ms in Te minog aphy]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16, 91–123. Kniūkš a P ana s 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai [Adjec i es wi h he -inis Su ix. Fo ma ion, Meanings, G amma ical Synonyms], Vilnius: Mokslas. LG 2006: Li huanian G amma , ed. V. Amb azas, Vilnius: Bal os lankos. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis) [Li huanian G amma 1: Phone ics and Mo phology (Noun, Adjec i e, Nume al, P onoun)], ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. 20 Ma hews Pe e H. 2007: The Concise Ox o d Dic iona y o Linguis ics, second edi ion, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Mikalauskai ė El zbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai [S udies in Li huanian Phone ics], Vilnius: Mokslas. Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai [Some Aspec s o Synonymy o Te ms]. – Te minologija 22, 39–59. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/518/608. Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas? [Is Synonymy o Te ms an Impe ec ion?] – Bend inė kalba 93, 1–18. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112. Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija [The P osody o S anda d Li huanian], Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 1986: Lie u ių bend inės kalbos one ika [The Phone ics o S anda d Li huanian Language], 1-asis leidimas, Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika [The Phone ics o S anda d Li huanian Language], 3-iasis leidimas, Vilnius: Enciklopedija. Pake ys Ju gis 2014: Kalbos kons uk o ius. Į adinės paskai os [Language Cons uc o . In oduc o y Lec u es], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. PHWL: The Phonology O The Wo ld’s Languages, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. A ailable a : h ps://global.oup.com/academic/con en /se ies/p/ he-phonology-o - he-wo lds-languages-pwl/?cc=l &lang=en&. Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2023: Ap angos pa adinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešim mečio šal inių pag indu [Clo hing Names: on he Basis o Sou ces F om he Second Decade o he 21s Cen u y]: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.70.ap angos-pa adinimai. Ru kienė Lina 2015: Technologijų specialis ų p o esinė kalba: sis ema i a osena [The P o essional Language o Technology Specialis s: Sys em and Usage], Vilnius: Technika. S unžinas Robe as 2005: S a ybos e minijos sinonimija [Synonymy o Building and Ci il Enginee ing Te minology]. – Te minologija 12, 7–26. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/635/726. S ece ičius B onius 1960: Lie u ių i anglų kalbų balsių lyginimo klausimu [On he Compa ison o Li huanian and English Vowels]. – Mokslo da bai: Užsienio kalbos 9, Vilnius: Vilniaus als ybinis pedagoginis ins i u as, 29–48. Š age is E aldas 2022: Ekspe imen inė one ika [Expe imen al Phone ics], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. 21 TB: Lie u os Respublikos e minų bankas [Te m Bank o he Republic o Li huania]. P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2025-05-23]. TFA LT 2025: Ta p au inė one inė abėcėlė [The In e na ional Phone ic Alphabe ]. P ieiga in e ne e: h p://de .in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/common_ iles/pd s/pd s_ IPA_cha s_T/IPA_Kiel_li .pd [žiū ė a 2025-05-23]. TFA LT2 2025: Ta p au inė one inė abėcėlė (in e ak y i) [The In e na ional Phone ic Alphabe (in e ac i e)]. P ieiga in e ne e: h p://de .in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_cha s_TI/IPA_cha s_TI.h ml#li [žiū ė a 2025-05-23]. T ask Robe L. 2006: A Dic iona y o Phone ics and Phonology, London, New Yo k: Rou ledge. TŽŽ 2008: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], 2-asis leidimas, Vilnius: Alma li e a. Umb asas Al ydas 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai 1918–1940 m. Lie u os kodeksuose [Synonyms and Va ian s o Conjuga e Two- Wo d Te ms o Law in Li huanian Legal Codes o 1918–1940]. – Te minologija 11, 100–118. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/656/747. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 2: P iebalsių ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: an Expe imen al S udy o Consonan s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e- pub.2.bal u-ga synas. U bana ičienė Joli a, Tape ė Jana 2023: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 3: Lie u ių i la ių kalbų sonan ų lyginamasis akus inis i pe cep y inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: A Compa a i e Acous ic and Audi o y S udy o Sono an s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://lki.l /wp- con en /uploads/2023/09/Bal u_kalbu_ga synas_XXI_a_p ._3_knyga_2023.pd . Vaskelai ė Ramunė 2021: Sinoniminės aiškos as ologijos e minijoje p iežas ys [Reasons o Synonymous Exp ession in he Te minology o As ology]. – Te minologija 28, 192– 224. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2096/2226. Vaskelai ė Ramunė 2022: Mak oekonomikos e minija: sinonimijos p iežas ys [Mac oeconomic Te minology: Reasons o Synonymy]: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.46.mak oekonomikos- e minija. 22 VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l [žiū ė a 2025- 05-30]. VLKK 2024: Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) e minų lie u iškų a i ikmenų są ašas [Lis o Li huanian Equi alen s o In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) Te ms]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ a is-i -ki cia imas/ a-ipa- e minai?lang=l [žiū ė a 2025-05-11]. VLKK K-25: Rekomendacija dėl a p au inės one inės abėcėlės p i aikymo bend inės lie u ių kalbos ga siniams iene ams žymė i [Recommenda ion on he Applica ion o he In e na ional Phone ic Alphabe o he Phone ic Uni s o he S anda d Li huanian]. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai- nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abeceles-p i aikymo-bend ines- lie u iu-kalbos-ga siniams- iene ams-zyme i [žiū ė a 2025-05-11]. Zemle ičiū ė Palmi a 2001: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ e minai [Synonymic Te ms o „Medicinos enciklopedija“]. – Te minologija 8, 34–39. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/695/786. 23 1 p iedas. Ta p au inė one inė abėcėlė (iš IPA 2020) 24 2 p iedas. Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) e minų lie u iškų a i ikmenų są ašas O iginalus TFA (IPA) e minas Sulie u in as a p au inis e minas Lie u iškas e minas CONSONANTS (PULMONIC) PRIEBALSIAI (PULMONINIAI) PRIEBALSIAI (PLAUTINIAI) bilabial bilabialinis abilūpis labioden al babioden alinis lūpinis dan inis den al den alinis dan inis al eola al eolinis pos al eola pos al eolinis užal eolinis e o lex e o leksinis pala al pala alinis gomu io idu inis ela elia inis gomu io užpakalinis u ula u ulia inis liežu ėlinis pha yngeal a ingalinis yklinis glo al glo alinis ge klinis plosi e eksplozinis sp ogs amasis nasal nazalinis nosinis ill ib an as i pamasis ap o lap iendūžis ica i e ika y as pučiamasis la e al ica i e la e alinis ika y as šoninis pučiamasis app oximan ap oksiman as sklandusis la e al app oximan la e alinis ap oksiman as šoninis ap oksiman as CONSONANTS (NON- PULMONIC) PRIEBALSIAI (NEPULMONINIAI) PRIEBALSIAI (NEPLAUTINIAI) clicks sp ag elėjimai bilabial bilabialinis abilūpis den al den alinis dan inis (pos )al eola (pos )al eolinis (už)al eolinis pala oal eola pala oal eolinis al eola la e al al eolinis la e alinis al eolinis šoninis oiced implosi es ska dieji imploziniai bilabial bilabialinis abilūpis den al/al eola den alinis / al eolinis dan inis / al eolinis pala al pala alinis gomu io idu inis ela elia inis gomu io užpakalinis u ula u ulia inis liežu ėlinis ejec i es ejek y iniai bilabial bilabialinis abilūpis den al/al eola den alinis / al eolinis dan inis / al eolinis ela elia inis gomu io užpakalinis al eola ica i e al eolinis ika y as al eolinis pučiamasis OTHER SYMBOLS KITI ŽENKLAI 25 oiceless labial- ela ica i e duslusis labio elia inis pučiamasis duslusis lūpinis gomu inis pučiamasis oiced labial- ela app oximan ska dusis labio elia inis ap oksiman as ska dusis lūpinis gomu inis sklandusis oiced labial-pala al app oximan ska dusis labiopala alinis ap oksiman as ska dusis lūpinis pala alinis sklandusis oiceless epiglo al ica i e duslusis epiglo alinis pučiamasis duslusis an ge klinis pučiamasis oiced epiglo al ica i e ska dusis epiglo alinis pučiamasis ska dusis an ge klinis pučiamasis epiglo al plosi e epiglo alinis sp ogs amasis an ge klinis sp ogs amasis al eolo-pala al ica i es al eolopala alinis pučiamasis al eolinis pala alinis pučiamasis oiced al eola la e al lap ska dusis al eolola e alinis iendūžis ska dusis al eolinis šoninis iendūžis simul aneous ʃ and x simul aninis VOWELS BALSIAI close užda asis close-mid idu inis užda esnysis open-mid idu inis a i esnysis open a i asis on p iešakinis cen al cen inis idu inis back užpakalinis SUPRASEGMENTALS SUPERSEGMENTINIAI ELEMENTAI p ima y s ess pag indinis ki is seconda y s ess šalu inis ki is long ilgasis hal -long pusilgis ex a-sho labai umpas mino ( oo ) g oup idinės azės pabaiga majo (in ona ion) g oup in onacinės azės pabaiga syllable b eak skiemens iba linking (absence o a b eak) šliejimas (pe ūkio nebu imas) ones and wo d accen s onai i žodžio ki čiai le el lygis con ou kon ū as ex a high labai aukš as high aukš as mid idu inis low žemas ex a low labai žemas downs ep šuolis aukš yn ups ep šuolis žemyn ising kylan is