Ona Vaičiulytė-Romančuk. „Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami“
Full text
O. Vaičiulytė-ROmančuk. Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami 301 ONA VAIČIULYT-ROMANČUK GRAMATYKA JZYKA LITEWSKIEGO. WYBRANE ZAGADNIENIA MORFOLOGII fue IEKSJI Z ĆWICZENIAMI Warszawa: Ex libris Galeria Polskiej książki Sp. z. o. o., 2006, 244 p. Gramatikos autorė Ona Vaičiulytė-Romančuk (keista, pero pawrėta no urdyta encima) lituanistikos estudios baigė Vilniaus universitete. 19851990 m. trabajó en el instituto de lengua y literatura lituanas Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriuje, y desde 1990 hasta 1995 m. instituto de lengua lituanas Gramatikos skyriuje. 1994 m. apgynė daktaro disertación, cuya pagrindu preparé monografía Tikriniai vardai Gervėčių apylinkių tarmėje (1996, Vilnius: lietuvių kalbos institutas). Actualmente trabaja de la Universidad de Varsovia en la Cátedra General lingüotyros y baltistikos. Entre otros cosas, enseño la gramática y dialektología de la lengua lituanas. como queda clara de la introducción y cuatrtojo superšelio, gramatica asignada a diversosísimos lectorestojos, tanto pradziamoksliams, tanto medianamente Lituvias lengua aprendidos. Las materias gramaticales se esfuerza presentar cuanto posible simplemente, pero noškraipantantemente. Su trabajo autorė presentato como gramatícos compendium de la lengua lituanas: en él noesforzata describir detalladamente la lengua lituanas sistema gramatícos, procuró sólo proporcionar principales, caracteringiausius cuojos sandaros gramaticales. tener omeny y objetivos didácticos: los principales capítulos de gramática se terminan ejercicios, y sus respuestas dar al final del libro. atraviesiéndose la atención en las gramáticas de la lengua lituanas, especialmente mokomųjų, stygių lenkijoje. Recenzuojamosios gramatikos bibliografijoje (tiesa, rinktinėje) hay sólo dos lenkiškos referencias: antes pusamžį elecido Jano Otrębskio gramatikos terceras tomas y no publicada axelio Holvoeto descripomosios lietuvių kalbos gramatikos paskaitų medžiaga. esto muestra Onos Vaičiulytės-Romančuk gramática actualidad. el material examinado está organizado en gramatikoje según parte del lenguaje. describidas setveñas partes del lenguaje dispuestos esta orden: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis y prielinksnis. consecutivamente se discuten cada parte de la lengua categorías gramaticales, kaityba y daryba. en atandria sección de gramática se
kalBOS 302 kultūRa | 81 skiru capítuloumi presentadas vardažodžių kirčiavanja paradigmas. Gramatika práctica, no teórica, por lo que en ella no encontraremos gramaticos terminos definiciones o conceptos de explicación (pavy example, qué es daiktavardis, gramatica categoría y etc.). adelante recenzía se revisa el contenido de la gramática. atraviesa la atención a la metodiká de enseñanza, ventajas y deficiencias, disputitinos o dudotinos temas. 1. En el primer capítulo del libro se presenta žiupsni conocimientos sobre la lenguas lituanas. Comenzando por baltos gentíes y sus lenguas, recíbese Zietelos lietuvių šnekta y su relación con lietuvių, prūsų bei jotvingių lenguas, se presentan datos generales sobre lietuvių kalbos vartojimą y se discuten lietuvių kalbos tarmės (indican sus distintivas peculiaridades). Esta parte, insertada misma en el comienzo del libro, aún no dispuesta al lector parece demasiado complexa. las peculiaridades de las dialectos de Lituvias sería mejor tikę discutir al final del libro. 2. discute el litvišco caracteryn y trazadas las más importantes conocimientos sobre las lenguas lituáneas fonetina sandará (balsius, priebalsius y dvigarsius). al describir la escritura de la lengua lituanas noexactamente afirma que ella esanti fonetinė, con históricas elementos de escritura (p. 11)1. esclarecidas más importantes fonologicas balsios (trumpas: ilgas) y priebalsios (kietas: minkštas) contrapriešas, dvibalsios y dvigarsios sandara. Dvibalsas, y no variamaisis voces, como en muchos nuevos trabajos de Lituania2 gramaticas, se consideran [ie] y [uo]. Skyriue pasaba y foneticas lietuvichas ejemplos de ortografía eradillos (nozajomitado algunos priebalsios sukštumo palabras de dzingsėti, septyni, grėbti transkripcijoje, [o] longitud transcribiendo formą brolį y etc.). 1 aleksas Girdenis principal principio de escritura del idioma lituano considera morfologico (o morfonologico), y fonetico y histórico principus antriniais (plg. ambrazas, red. 11994: 20); adelė Valeckienė indica dos principales principios de la escritura lituanas fonologinį bei fonetinį ir morfologinį arba morfonologinį (plg. morkūnas, sud. 11999: 521). 2 alekso Girdenio opina, Sutaptiniai dvibalsia [ie, uo] suelen [...] considerarse separados fonemos (ne fonemų junginiais) (ambrazas, ed. 11994: 23). Actualmente en gramaticas de la lengua lituanas ellos incluidos en el sistema de balsios de la lengua lituanas (ten pat); plg. dar Girdenis 1995: 174t; morkūnas, sud. 11999: 57.
O. Vaičiulytė-ROmančuk. Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami 303 3. Daiktavardžio capítulo comienzaándose enfatizando el lexisicos lituanos archajiškumą, dáodama hereldėtųjos daiktavardžių ejemplos. comparativamente más ampliamente se analiza maža cuanto del polkiško se distinguiente daiktavardžių división en verdaderinos y conjuntos (p. 2425). de daiktavardjio gramatinių categorías examinadas giminė, número y alegrnis. Según giminę daiktavardzki se distribuyen basado solo en un vienaskaitos vardininko lininiu, por lo que tenca que buscar adicionales atributos de daiktavardzki con galūne -is gmininea determinar. para pasitelktos galūninis moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos vardininko kirčiavanje (p. 27), y sobre vienaskaitos kilmininko y especialmente naudininko formas ni siquiera hužminta. en las correspondientes tabeletas de daiktavardžių giminas varriškės y femeriškės se indica priebalsinių kamienų daiktavardžių galūnė -uo (p. 26, también p. 30). jurídamasi escolarina gramatica tradición. Sin embargo sería más preciso formų akmuo, sesuo y etc. baigmenis considerar no galūnėmis, y kamiengaliais3; esto mejor correspondría su historia y la actual morfemína skaidá. Vocanimes substantiva communia (naktibalda, nenuorama, mėmė y etc.) gramatikoje no del todo exactamente llamados de dos giminių daiktavardžiais (rzeczowniki dwurodzajowe). Discusión del número de daiktavardžių también se comienza desde históricas notas sobre la antigua trinarę de esta categoría sistema. dudas suscitó el pluricitino (pluralia tantum) daiktavardío lunús asignación solamente solo a los conceptos de tiempo, y de la palabra atostogos a shvenčių y riteigos semantines grupo (p. 32). Šauksmininkas gramatikoje sin cuales exhibiciones se considera séptimo alegrnio y se indica no solo de daiktavardes, sino también de atribordzes, numerordzes y algunos įvardž paradigmos4. dudita, si en la gramatica práctica turėjo incluir todos postpozicinos vicinekos al menos al menos sin adesyvo y aliativo realmente era posible circunieiti, y formas rudeniop, vakarop y etc. considerar prieveiksmiais5. como buena peculiaridad gramatica menėtinas algunos alegrnių galūnių abreviamiento en el habla shnekamojoje discussion (p. 3334). Daiktavardžių linksniavimas descrito en base a ne naujesne i nuoseklesne Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (plg. ambrazas, red. 11994: 69t) y Lietuvių kalbos enciklopedijoje (plg. morkūnas, sud. 11999: 385) presentada 3 Būtent así, aunque y nenuosekliai, correspondientes formas se interpretan Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (plg. ambrazas, red. 11994: 76). 4 Posible compromiso a este caso propone Dabartinės lietuvių kalbos gramatika: šauksmininko forma aquí también de la tradición indicada daiktavardžių paradigmos, pero humornier categoría apraše explicado, que sintaksinių relaciones ella no conoce (plg. ambrazas, red. 11994: 68). 5 Por cierto, Dabartinės lietuvių kalbos žodžio cuarta edición en ellos así y citar (plg. keinys, ed. 42000: 665 y 906).
kalBOS kultūRa | 304 81 paradigmas clasificaciónción según kamiengalius, a senovinio escolar distribución en linksniuotes, que se basa sólo de un único linksnio vienaskaitos vardininko galūnėmis. En esta descripcióny se notado algunos inikslumos. afirmada, que unaaskaitos šauksmininko galūnę -au tiene con preesaga -tojas hacer primeras alegrniuotės profesiones, especialidades nombrinías (p. 36), pero esta galūnė característica y preesagas -es de la misma significación vediniams. se afirma que las segundas alegrniuotės varos apelledes Butvilà, Drkė y etc. en muchasiskaitoje alegrniuojan según la primera alegrniuoté, i. y. tiene formas de nombre pluralitas Butvila, Dirkia y t. t. (p. 37). Con eso no puede estar de acuerdo. En la comunin en el habla correspondientes apellés tiene dėsningas segundos alegrniuotės formas, t. y. Bùtvilos, Drkės y t. t., y mencionėtosas primeras formas alegrniuotės consideranitinas tarminas o šnekamosios idiomas (tal vez kuopines muchosiskaitos) variantes (plg. Stundžia 1981). describiendo daiktavardžių darybą segama Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. sin embargo erróneamente se afirma que en Lituviškose gramáticas preesaga (przyrostek) aceptada considerar darybinę preesagą junto con galūne (p. 40), por lo que mismas autorės en toda gramatikoje preesagų y diferente giminės galūnių por secuos (pvz.: -el-is y -el-ė; -uk-as y -uk-ė) se consideran skirting preesagomis!6 Más unas notas de daiktavardžių darybos. se afirma que los prefichos -elis, -elė vediniai forman desde una quintosa hasta la mitad de todos los deminutivos de la lengua bendrinesa (p. 40). de verdad Vinco urbucio indicada apatinė su número de límite es dvi penktosios (plg. ambrazas, red. 11994: 88). Deminutyvų se refiere al final insertado excurso sobre los lituanos nombres personales darybą (p. 4344). hechos personales podían ser discutidos por separado, y no junto con generinías daiktavardžiais. Galė -ius autorės se considera una de darūniausių denominaciones de personajes de la categoría darybos galūnių (p. 45), pero Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje afirma que a esta categoría priklausančių galūnės -ius vedinių nėra daug (ambrazas, red. 11994: 113). donde que darteriores son otras extremúnes. Según Vaičiulytės-Romančuk, los nombres de lugares požemis, заjūris, заsienis y etc., como y polkų kalboje, hacer de prielinksninių konstrukciones (p. 49). en los lingüotypos lituanos prevalece otra opinión7. 6 Similarmente y de grado más alto de la masculiskía y la femeriškosios gímena formanta -esn-is y -esn-ė se consideran dos preceptos distintos (plg. p. 58). 7 Vincas urbutis y Stasys keinys tales daiktavardžius consideran correspondientes priešdėlių vediniais (plg. urbutis 1978: 220; ambrazas, red. 11994: 146, 148; keinys 1999: 80) o mišriosios darybos palabras (plg. urbutis 1978: 290). autorés interpretación paremia tal vez único antanas Smetona (plg. 2005: 8586).
O. Vaičiulytė-ROmančuk. Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami 305 4. Būdvardis descrito nedaug tenutolstant desde Dabartinės lietuvių kalbos gramatica teóricos disposiciones. Interesantes y valiosas observaciones sobre diferente relación de la cambio de atributos de las lenguas Lituanas y polkų con la categoría viviumo (p. 56). atraviesa la atención al subletivismo característico de la categoría de grado de la lengua polkų. como y daiktavardzes, būdvardžių linksniuotės se dividen basado escuelaine práctica, por lo que tiene que dar dos unodus iii linksniuotės moteriškosios giminės būdvardžių linksniavanja ejemplos (didelė ir stiklinė). noexactamente comparado įvardžiuotinių y simples de adverbios alegrniación: Paradygmaty przymiotników zaimkowych są bardziej regularne niż przymiotników prostych (išryškinta mano. A. J., p. 67)8. en los presentados ejemplos alegrniamiento no hay iii alegrniuotės (didysis, -ioji, etc.) būdvardžių (plg. Tabel 4ę, p. 210). Būdvardžių darybos descripto gerokai difiere del presentado Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje. Opcionadas sólo tres (autorés opinión, frecunesnés) preesagines de darybos categorías: deminutyvai (zdrobnienia), peculiaridades diferencia de cantidad (zmiana natężenia cechy) y similitud (podobienstwo) reiškiantys dariniai. Priesagos -ing, -inga vediniai cayó en la segunda categoría, y preesagos -inis, -inė vediniai en terčiąją9. Antesdėlinė būdvardžių daryba gramatikoje incluye sólo vedinos de būdvardžių (plg. ambrazas, red. 11994: 224t). 5. Skaitvardžio capítulo con poliskaitiniais oiktavardžiais sin ningún resaltasá se proporciona el uso del plural dígero uneri (p. 85)10. La palabra unidad en la gramatica se describe como kuopinis numervardis (p. 87), aunque y se indica que se usa sólo como daiktavardis11. Prie kuopinių inscrito y numervardi 8 Plg.: Įvardžiuotinių formų linksniavimas yra daugiau suvienodėjęs negu paprastųjų (ambrazas, red. 11994: 185; išryškinta mano. A. J.). 9 Actualmente en gramaticas de lenguas lituanas los precesagos -ingas, -inga vediniai priskirti a intrines peculiaridades būdvardžių (ambrazas, red. 11994: 197t), y los precesagos -inis, -inė vediniai a išskiriamųjų, o rūšinių (ambrazas, red. 11994: 209t). 10 incluso la normiamoji gramatica Dabartinės lietuvių kalbos no es tan estricta y generrinėje kalboje formą vieneri en tales casos tiempo lygiaverte con el principal numerverdžiu vieni (plg. ambrazas, red. 11994: 241). 11 Por cierto, Otrębskis no sólo unetą, sino y Dabartinės lietuvių kalbos gramaticas como kuopinius skaitvardžius presentados palabras laikė skaitvardžių kilmės kuopiniais daiktavardžiais (plg. 1956: 174).
306 kalBOS kultüRa | 81 diezimtis (ten mismo), aunque ya anteriormente autorés él se presenta y eslinksniuido como número principal (plg. p. 81). dudotinas kelintines numervardžių darybos formanto -t-as, -t-a comparacion con parodomaisiais įvardžiais tàs, tà (p. 88). noicslu de el número principal millón daromomom formą milioninis (p. 90, 92) considerar kelintiniu númerovardžiu, porque esto es būdvardis. 6. Gramatikoje se discuten seis grupos įvardžių: asmeniniai, savybiniai, parodomieji, klausiamieji, santykiniai y neapibrėžiamieji. se describe su significado, se presentan paradigmas de alegrniación y crucificación12. nudžiugino skyrelis, en el que se revisa las relaciones sociales raiška personaliniais įvardžiais. En él se aborda įvardžių tu, jūs, tamsta, pats/pati consumo. Parodomasis įvardis tas/ta gramaticane incluido en deiktina sistema como distanció (atstumą del hablado) marcante miembro (p. 99100). Gráficamente en eje de distancia él pavaizduido entre įvardžių este/ši, šitas/šita y anas/ana. aiškinimas ilustrojado sakiniu Este libro es blanca, ta azulya, y ana geltona. tal interpretación de tas/ta significado de ingreso no coincide más en detalle su usoosena conclusiones13. nodefinėjiмых įvardžių grupėje asignada referentinių: nereferentinių įvardžių priešprieša (zaimki referencjalne i niereferencjalne). los respectivos ingresos significados se indican no del todo precisamente: ingresos con formantu kažnurodą realmente existuojančius, pero neaprebėžtus deiktus (realnie istniejący, ale nieokreślony przedmiot), y ingresos con nors hipotetinius deiktus (przedmiot hipotetyczny)14. 7. Vardažodžių kirčiación se analiza en separado, séptimo, capítulo del libro. En él sobre todo se recuerdan algunos comunes de la lengua lituanas kirčiación y su señalamiento temas. to hacer novertía: gramatica no tal 12 Parodomųjų įvardžių tas, tal en paradigmas injustificadai indicadas y šauksmininko formas, plg.: įvardžiai neturi šauksmininko, porque ellos paprastai neina kreipiniais (ambrazas, red. 11994: 256). 13 Plg.: įnomis ese es indiferentiškas distancia: él puede indicar y artimą, y tolimą objektą (Rosinas 1996: 59); Tas, ta es miembro neutralus. Él puede indicar y más, y menos de lo orador utolusį daiktą (ambrazas, ed. 11994: 263). 14 a. Rosino opina que įnomžiai con nors son neutralūs egzistavimui (Rosinas 1996: 116).
O. Vaičiulytė-ROmančuk. Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami 307 velika, esant reikalui nesunku atsiversti fonetikos skyrių. de la lengua Lituania kirchiación se describe como morfologinis kirčio lugar dependiante de la palabra morfeminės sudėties. esto novότερη sistema de kirchiación de la lengua lituanas concepción (plg. Stundžia 1995; ambrazas, red. 11994: 49). Sin embargo práctico descripción de vardažodžių kirchiación tuvo que elegir tradicional modelo de cuatro de kirchiación paradigmas. de cuarta llamada varodžžių circčiavanja paradigmos (p. 113) se da sólo un ejemplo (daiktavardis niño), que como tičia ilustúa toda la presentada esquema de circčiavanje exención... 8. Bigeliame veiksmažodžio capítulo en primer lugar brevemente resumense el sistema veiksmažodžio de la lengua Lituania. posteriormente se examinan tranzityvumas, sangrąža y acciones, que, similarmente como y Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, no se consideran categorías gramaticales. tranzityvumas se considera accionmazodio, y no del sentencia o incluso discurso (plg. Hopper, thompson 1980) peculiarybe. Según tranzityvumo marcamiento accionesmajz, cuyas forma no separa tranzityvumo significanzas (ellas pertenecientes del contexto), opinan los accionesmajz que las distinguen. Los últimos se dividen en tres grupos: primeraia pertenecen veiksmažodžiai, cuyos tranzityvumo anteprieša marcima šaknies balsių kaita; segundrajai veiksmažodžiai, cuyos tranzityvumas señalamiento cauzatyvinėmis y kuratyvinėmis preesagomas, y terčiajai veiksmažodžiai, cuyos intranzityvumas señalamiento sangrąža. Esta clasificación adoptada de Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (plg. ambrazas, red. 11994: 83288). ella cuanto supresimplifica la imagen de categoría de tranzityvidad, porque no incluye accionesmajodžių, en general no negalinchas reikšti tranzityvidad contrapriešos (būti, atrodyti, gulėti, etc.). Sangrąża se incluye en la categoría de tranzitividad y llega sólo a la media de raiškos de intranzitividad15. Sin embargo sangrąžinas formas gramaticales abordanadas y por separado. Parodoma sangrąžos interacción con šaknies balsių kaita: kelti: kilti: keltis (p. 119). Dos de las últimas intranzityvias formas de formas diferencias de significado quedó neišryškinti: ambas sus reiškiančios busená o savaiminį veiksmą. noaaxplicada, que el significado del beneficiario que tengan sangrąża accionmo de tranzityvumo nekeičia (plg. ambrazas, ed. 11994: 288). Gerai išryškinti lie15 Análogamente esta forma se explica y Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (plg. ambrazas, red. 11994: 287288). Posible y otra otra interpretación de las formas de sangrąžiones de la lengua lituanas ellas pueden ser incluidas en la categoría rūšies y consideradas mediumo raiškos priemone (žr. Holvoet, Semėnienė 2004).
308 kalBOS kultūRa | 81 tuvios y polkų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių neveikiamosios rūšies reikšmės skirtumai (man nesimiega: nie mogę zasnąć i pan.). otras categorías gramaticales de accionomodio tiempo, persona, número separadamente no nenagrinėjamas, sino sólo brevemente resumenadas describiendo accionomodžių asmenación. lipiamosios sedacos 3-iojo forma de persona teeinie, tesimokai y etc. se consideran especiales formas permisyvo de geidžiamosios significación (p. 150 151)16. liepiamosios significaciones formas (tepasako) y construcciones (tegul pasako) presentadas no como directinas (plg. ambrazas, red. 11994: 306), y como liepiamosios nuosakos raiškos priemonės. al discurrir la especie se afirma que cada acciónmažodžių (ir participiones) forma de veikiamosios rūšies tiene nonekiamosios rūšies atitikmenį (p. 156)17. Sangrąžiniai antesdėliniai accionesmajodžiai sudarą rūšies priešpriešas similarmente como y nesangrąžiniai, a sangrąžiniams nepriešdėliniams prieš sudėtinės nesangrąžinės neveikiamosios rūšies, ejem. : Ramunė šukuojasi cabellos: Los cabellos son Ramunės šukuojami (p. 158)18. dudotinas sangrąžines formas de verba de daryba explicación19: se indica que sangrąžos preesaga -situri variantą -is/-s, pero de tales formas como gydytis, suktis daryba se explica → de una voz i eliminació formadas geminatos: *gýdyti-is. gýdytis (p 159)20. más adelante gramatikoje examinadas formas participvinés. se indican accionesmazvodinas y būdvardinas sus cualidades. neapsieita without diachroninių pasmosų apie archajines y nuevas las formas de los participantes de la lengua Lituania. nuosekliai apra16 ellas ya Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje describidas como nykstančios, senovinės (ambrazas, red. 11994: 305, 309). Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://donelaitis.vdu.lt) esta recenzía autoriaus encontrar siete primera forma porvartojimo casos y nota nė uno (!) segunda forma casoo. 17 Actualmente las gramaticas de la lengua lituanas se aclaran que una veikiamosios rūšies forma puede tener varios no viikiamosios rūšies correspondimenis y a la inversa (ambrazas, red. 11994: 320t). Análogamente veikiamosios y noekiamosios rūšies relaciónis aclariado Holvoeto y Semėnienės (2004), pero rūšies priešprieša les parece esanti sólo semantinė y noesudaranti kaitybos categorías. 18 Plg.: jas atstoja bevardės giminės sangrąžinės arba vyriškosios ar moteriškosios giminės nesangrąžinės formas (ambrazas, red. 11994: 325). 19 Él no razonablemente se ha desglosado: las supuestas y liepiamsias precipacos junto con las correspondientes formas no sangrąžínas, y las directas precipacos por separado, discuus todos otros precipacos. neišventa pasikertjimų, por ejemplo, balsių kaita antes sangrąžos priesagą discuta y p. 159, y p. 160161 (segrą vez). 20 Mucho simplemente tales formas de daría explicada Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje: nepriešdėlinių veiksmažodžių bendratys šio formanto [-s(i)] corto varianteą -s prijungia al predesago de la comunidad: praũsti praũsti-s... (ambrazas, red. 11994: 383).
O. Vaičiulytė-ROmančuk. Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami 309 šomas veikiących y newicichących participios tiempos de formas kaitimas y kirčiavanje, es notabų apie dažnesnį kai kurių delivinių formų vartojimą. separadamente tratar requeramía partícipes, también muy raramente en la lengua actual se usan las formas sangrąžinės y įvardžiuotinės de las partes21. desaprinta todos los activocios del tiempo futuro participitos pluriscitos (incluso y varriškosios giminės!) вести de las correspondientes neįvardžiuotinių moteriškosios giminės formų: od tematu imiesłowu rodzaju żeńskiego, na przykład: drbusi [...] → drbusieji [...], drbusiosios [...] (p. 183)22. Gramatikoje bien expliškinti semdalyvio y diferumai de consumo del padalyvio. Veiksmajodio noapreseniojables formas de resumen se acabo con skyrelías sobre siekinį y būdinį. dudita, o traducido de escasa amplitud en la práctica gramatica actual de la lengua lituana eškinti siekinio (supino) darybą, significado y vartoseną23. Būdinys gramatikoje se considera forma del accionomodelio, y no prieveiksmiu (plg. ambrazas, red. 11994: 413). Esta decisión también es dudosa tanto por el significado característicos como por el definido ámbito de su consumo, no se justifica y desde el punto de vista metodológico. Veiksmajodio capítulo se finaliza darybos servicioim. brevemente resumenadas darybos pamato partes del lenguaje, darybą galinti lydėti šaknies balsių kaita, darybos formantai. dudas causó bastante raras preesagines durativos (aušėti, brydoti, glūdoti y etc.) análisis (p. 190). 9. Prieveiksmis autorės define se como nekaitoma parte de la lengua, sin embargo indica que muchos prieveiksmių graduniuojami. qué gi cautaba o facabación se considera grado preefecminos? puesto que gramatikoje él se trata por separado del darybos, se puede coneter, que daryba él no cualifica. Significa esto que la mayoría de preveikkmių kaitoman gradosis?24 21 Actualmente la textosynas de la lengua lituanas (http://donelaitis.vdu.lt) no dauoda ni uno gramaticale dichoos sangrąžinių formos rašąsis y rašysiąsis o įvardžiuotinės formas dirbusiosios pavartojimo casojo. 22 Plg.: Įvardžiuotinis formantas juntaban a los largos varriškosios giminės vienaskaitos vardininko formų, cuyos galūnės vozis pailgėjęs: [...] būt. k. l. drbusys-is, tyljusys-is, rãšiusys-is [...] (ambrazas, ed. 11994: 367). 23 La misma autorė señala la atención al terminío carácter de esta forma y indica su sustituída bendrinée en el habla bendratį (p. 187). 24 Presentas problemáticas de la lengua lituana en la gramatica: prieveiksmis joje definiéndose como nelinksnificada y noesmenalizada savarankiška parte de la lengua (ambrazas, red. 11994: 410).