Įterpiniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio gramatikos darbuose

G. AkelAi is. Į e piniai, la lo o in e p e azione in Jono Jablonskio GINTAUTAS AKELAITIS Mykolo Rome io uni e si e as g amma icas la o i 57 ĮTERPINIAI, J AIŠKINIMAS JONO JABLONSKIO GRAMATIKOS DARBUOSE ĮVADAS Į e piniai sin aksės del linguaggio li uanio e quella sin aksės desc o pašalio ma e ia. Tu a ia senza lo o a azione la desc izione della sin assè del eazione sa ebbe non solo neišcomple o, ma e incompiu o. E assolu amen e non impo a, come essi sa anno chiama i e alu a i: se adizionalmen e inse piniais, o okiečių, ingles linguaggi, do e di e sa che dei li uani linguaggio memb i del e bo o mali dei aiška, inkančiais e mini e conce i Sa zad e biale, Sen ence ad e bs pe eiksmiais (ž . Hol oe , Pajėdienė 2005: 107 e k .), o da classikinė e o ica e edė u pa en ezė (ž . Koženiauskienė 2001: 176; Rulíko á 1973). O a è o io, che inse pinie, indipenden emen e del b anduoli del eazione, assegna i del eazione come acconimo g adopai, inse pia in a ius eazione e anche es o angus ques o e mezzo di o mazione modalumo, e eazione disku siškumo es aiškos elemen i, a eks e e eazione cohesijos, . y. g amma icinio išlumo, mezzo. Pe capi ne, qual e a e quale signi ica o a e a desc is degli inse pinii nei la o i di g amma ica Jono Jablonskio, se e almeno g aus os sin aksės y inėjimų s o ia di un'esame che ino a J. Jablonskio è s a a accon a a su inse pinii. 1. Le g amma iche della lingua li e is e ino J. Jablonskio cocchio no s į e pinių ap ašo non. Non in lingua Li uania sc i i g amma ici anche Augus o Schleiche io, F id icho Ku šaičio p op io desc inio del ase maža e u o; sin assessa gli ogge i sono s a i dispos i cosidde oio p incipio sin aksessa delle pa i della lingua (plg. Būda 1987: 13 e k .). Ma p immi esempi, o a conside a i inse piniais, già appa ėsi. Ad esempio, A. Schleiche is, discu endo p ielinksnį ano , us ojamą solo in e p inėse kons ukcjach, sc è: ano signi ica o mi è neaiški; egli 58 KALBOS CULTURA | 83 ( . y. ano . G. A.) usa o negli seguen i combinazioni: ano e o, ano suo zodzo (Schleiche 1856: 280). 2. Li u ians lingua in pubblica i desc isioni della g amma ica An ano Ba anausko Pe o G ažbylio (Po ilo Januše ičiaus) (1905), Adomo S uob io (1906), sebbene į e piniai neap ašomi, ma sky ybos dalykų sky eliuose appa e pi mi e mini, con cui į a dijama quello che o a si chiama į e piniais (1896). Bū en : pa ole inse mes inai, sakynei inse mes inai (A. Ba anauskas); pa ole inse es i, sakynjai įb uk i (G ažbylys-Januše ičius); inse i pa ole e asi (Adomas S uob is). Tie e mini con esp essi ie de inamaisiais dėmenimi né ilgesnį empo ė ė, né quale di lo o p igijo. Tad u a e issi ginusių e minų, e į e pinių come sen enzi sin aksės iene ų ap ašo p ima imo appa iene Jonui Jablonskiui. INTROPINI PATTULAZIONO JONO JABLONSKIO GRAMATIKOS DARBUOSE Jono Jablonskio g amma ikos da bų ( . y. ado ėlių) į e piniai, sa aime comp endama, più de aglia amen e è desc i i 1911 m. Is ijas Lie u os kalbos sin aksėje. 1901 m. La g amma ica della lingua Li u iška, la cui s o ia di sc i a e di usci a nella lingua li e iana è uni e salmen e no a, non con iene in o mazioni inse pini: come desc i o ogge o essi non pa e o nella sezione Keli sin aksio įs a ymai (ž . Jablonskis: 158177), poiché ame capi olo non si s o za di o ni e sis ema ico, che e glas o desc izione della sin assia delle lingue Li uani, e no i a a occa e ik ai i più impo an i p oblemi di g amma ica, beje, anco a non jablonskine g amma ikos, ma p eceden i. Sebbene sia un capi olo Keli žodžiai apie g ama ikosą ašybą, ma nė ne užmin a apie sky ybą adi adi, e ques o ia in 1901 m. g ama iką į e piniai non po e a en a e. (Ne i Lie u os kalbos sin aksėje (p. 102) J. Jablonskis sos ene a: Ski iamieji ženklai i jų mokslas, iesą sakan , y a ne iek sin aksės, kiek apie ašybą, ši aipė pab ika, kad ašyba i į e binija žinių ašy u kalba suda o ienumą.) Ciò che su inse pini J. Jablonskio sc i a Pi mųjų sin aksės dalykų nei capi iu e sky ybos dalykų ap ašuose, che sono 1922 m. (e 1919 m.) Lie u ių kalbos g ama ikoje e 1925 m. Lie u ių kalbos ado ėlye, e e uando una ice ca, è s a a pa agona a con 1911 m. Lie u ių kalbos sin aksės co isponden e ma e iale. E accede alla conclusione: sia g amma icane, sia guidaè- G. AkelAi is. Į e piniai, la lo o in e p e azione in Jono Jablonskio g amma icos la o i in 59 lyje su į e pinius J. Jablonskis ha p esen a o, suo akimis, più impo an i a gomen i, p endendoli da Lie ujų kalbos sin aksės. Solo una smulkmena: 1922 e 1925 m. la o i g amma icali egli già non usa a p ededali in e minų dėmenise in e p inis, in e p iniai quei dėmenis egli già ha p esen a o con p ededėliu į- (ž . Jablonskis 1957: 412413). Quindi ul e io analisi è ciò che si inse pini in J. Jablonskio è sc i a 1911 m. Lie u os kalbos sin aksėje. TERMINAI, Classi icazione E VITA INSERINI SINTAKSS APRAŠE J. Jablonskis uni isinio e mine į e piniai ne a ojo lui, come già zamin o, uggio e mini composi i con de inamuoju dėmeniu į e p inis. Labo men e il suo esclusu o e mine į e p iniai sakiniai. Dalla spiegazione, che y a non solo sakinių in e p inių, sono in e p inių e a ski ųjų pasakymų, žodžių (Lie u jų kalbos sin aksė, p. 76; ul e io men e u ilizza a san umpa S 1911), si può chia amen e numany i e minus į e p iniai žodžiai e į e p iniai pasakymai. Ques i e mini hanno signi ica o classi ic ica o. O inse p ini enomini classi icazione in eal à è d ina ė: 1) inse p ini sakiniai, 2) inse p ini pasakymai e pa ole. Il a o che an os ūšies d ejopus į e pinius J. Jablonskis ėmė come uni à, lo indica jau us, che į e p iniai pasakymai, che secondo a uale in e p e azione sono conside a i aps aba ėjusiais, sono icini į e p iniams žodžiems. Sa i a cosa come J. Jablonskis inse kompona a inse pinii in sin assės ap ašą. Į e piniams egli assegnò mol o impo anzaų, che e o malų, s a usà: scalia sakinių p ijungimo, sujungimo, su apimo (daba sakiniai su iena ūšėmis sakinio dalimis) dėjo sakinių in e pimą. Vediasi, la ase con į e piniu, en endimen o del pa la o e, è compos o la ase. Ciò è lui chia amen e de o: Sudė iniame sakinyje dis ingumiamo: 1) sakinių p ijungimą, 2) sakinių sujungimą, 3) sakinių su apimą e 4) sakinių in e pimą. (S 1911: 87). Tu a ia, d'al a pa e, pa ime sin aksės ap aše į e pinie sono non Sakinių sudės ymo, . i. non sakinių g ama inių ipų ap ašo, sky iuje, e de aglia amen e a a i sky iuje Ki i sakinių sa o iškumai i jų į ai ybės. I se i i essi p imi, solo dopo di lo o a di e a lingua, le sue a maines commin iniai sakiniai i pasakojamoji, o ne iesioginė kalba, soinamoji daly ių kalba. Quindi con cau ela si può a e ma e J. Jablonskį jau us į e pinius p esen e e dell'uni isinio ascio o in gene ale del ascio come uni à della lingua, e pašalio sogge i. 60 KALBOS KULTÜRA | 83 ĮTERPINI SAMPRATA Dal desc i ūminimo (apib ėž imi di icilmen e se si può chiama e) si ede che J. Jablonskis į e pinius sup a o mol o ampiamen e e un po' con o a an emen e. Apibūdinim dipende benokai dal a o, che e e mine egli sop a u o en a izzò į e pinius esan sakinius, e sakinius con į e piniais laikė, come meni a a, sudė iniais. Nep iklausomasis ase, che, essendo in e p as in al o, non ha con lui g amma icos jung ie ( . y. g amma icinio yšio. G. A.) e con ibuisce in u a pasakymą šiokį- okį min ies paaiškinimą, pažymėjimą, sussau inimą, chiama in e p inis aseys, sh ai ši aip J. Jablonskis desc i ino (na, de iniė) į e pinius. Gius o, subi o subi o anco a aggiunse, che in e pjami e šiaipjau pasakymai e singole pa ole (S 1911: 76). A causa di ale a e mazioni nede genza non c'è nulla spiega o. Come s esso a e mò ėmėsi ano me o pap as aisiais sin aksės ado ėliais. O, pe esempio, usų kalbininkai Dimi ijus O sianiko-Kuliko skis, più a di e Aleksand Peško skis indica ono inse iuni pa ole e posaggius p esen i o incompiu o ase, o su o ėjuso ase elemen ien ais. Quindi, cau amen e a e mando, p incipale J. Jablonskio į e pinių desc i izione pa ece ebbe lyg e con o a ingo. J. Jablonskio indica o che inse pinie sono, o a iškai pa lando, solo un seconda io cosa lo o neiš eiškia sen iniu accon omo con enu o di cose. è il pa inis a sc isse: In e p inis ase acile a ol e e u a esp eso, e quel edizione Né igua do quan o nemaino sin aksės pilna ies signi icanze. Il de o: Tu, dice, ie i nella ci à s a o signi ica an o quan o la ase Tu ie i nella ci à s a o. (S 1911: 78). Na u almen e, ale esempiozdy in ali, pallegė ame spškinamuoju pa olaka ais, į e pinys dice dubliuoja, J. Jablonskio e mine pe o i, pa ey jų kalbą. Ma come il con enu o e il senso della ase modi icano inse pinie, egli non cominci a chia škin i. Da ques i gio ni sc i i della sin assessa della lingua li uanea gua dando, J. Jablonskis ha p esen a o sa i ą plačiąją į e pinių samp a ą. Į e pinių conce i e į e pinių come conc e i elemen o della sin assessa sen enziale ampiezza della po a a lėmė il a o che allo a, quando i suoi la o i g amma icos sc isse J. Jablonskis, acquis a ò o malioji di ezione g amma icos ( is a, è imas o edele logina g amma icos k ypčiai). A causa di ques a agione gli au o i g amma ici poca a enzione allu a ono dei enomeni della lingua seman ici. Tas polinkis aki aizdus e J. Jablonskio nei la o i di g amma ica. Pe an o e inse pini seman ikà, o signi ica i, come è s a o is o da da a desc izione, indica o mol o desc end i a e apy ik amen e: įneša in u a pasakymą šiokį- okį min ies paaiškinimą, pažymėjimą, sussau inimą. Non gaina o, as desc i ini- G. AkelAi is. Į e piniai, la lo o in e p e azione in Jono Jablonskio g amma icos la o i 61 mas nea spindi J. Jablonskio sop a u o de oų būdingiausių lie u ių kalbos į e pinių dice, sen e, adinas, odos, egis, žiū ėk, ma y i, ano (ko no s) gi di, su asim, che qui colas. Tu, pa e, non e i quel gio no nemmeno usci o i pan. – eikšmių. Plg. pa eik us pa yzdžius (S 1911: 76–78) su šiais bū- dingiausiais lie u ių kalbos į e piniais: „Daba eiki “, sako, „namo“, „paskui“, di casa. P i enne iš a, kiaulė o qual cal ijas g e bliu nė mo ais, lesa sé g e ymais con jais e da , gua di, su la spalla a sis os. Tu nien e, ede e, da ques o non l'ame ai. A quel empo e pe sone, edi, nedaug s a a. Reikėjo pačiupinė i, ano ma ynos, e nebebū ų lindęs. Reques e ebbe a lui, una pa ola, galas a e e pan. J. Jablonskis, di e samen e di quan o u a o nei successi i la o i della sin assè della lingua Li uanea, nė nebandė į e pinių ski s i i o come qualche li ap a i secondo signi icmi. Dal g amma iche į e pinių požymių impo an e anco a ques o, che J. Jablonskis indicò į e pinius u in lais ą ejopą pozicję: In e p iniai sakiniai può s oė i spesso e degli al i sakinių ine e inizio, non solo in mezzo. (S 1911: 78). Quindi in e pozizione ca a e is iingissima į e pinių ie a. Ma cosa l'ha l'in e pinio posizione, da ko lei pa eina, come e mol i successi i sin aksininkų, neišski ian nė a uali, nepaaiškino. SAVITI ĮTERPINIAI mol o sommend i o nella desc izione dei signi ica i inse pionali, anco a come eikian non disce nughu inse e pinia degli andan i pa ole, posaki e anche sen ini aps aba ėjimo, leido J. Jablonskiui p esso inse pinii šlie i alie cos uzioni, che ne ico in al e sin aksini enomeni g uppi, e con inse pinie associa e solo an o, che sc i i ionale sen enziale escludu e segnali di scissione, a saky iniame aki aizdu aiškesnėmis pauz o blankesnėmis. Pe an o a į e pinių appa so cos uzioni con be: Fu ono se e uomini, be Pe o. Ol e a ques e eso dimen i, c'e ano mol i udine e al i, anco a maggio i. in Li uania, ol e li au ji, i e anco a polkų, usų (bal ųjų e didžiųjų), žydų, okiečių, nemaža la jų... (S 1911: 78). By he way, e a uali sin assie, specialmen e scy ybos ap ašues, sop a u o sulla base simili udine in eale į e pinį ol e a ques o, ques e ūšies kons ukcijos anco a sono dedami a į e pinių. D'al a pa e, e lo s esso J. Jablonskis pe menziona a ūšies kons ukcijų su be s y a o: Ski iamųjų ženklų sky iuje sakinyje Ki ų š enčių, be sekmadienių, inglesi quasi non hanno kons ukciją be sekmadienių laikė p iedė (ž . S 1911: 97). 62 KALBOS KULTÜRA | 83 dak a o pa ež i. Dio cus odok, nien e! danza Juozapas: inse i ò in buobę, e an o (S 1911: 76). P è į e pinių ha anche Į e piniais J. Jablonskis laikė au o iaus žodžius, į e p us į iesioginės kalbos sakinį: „Tu, mo yn, būk p ie ligonio“, a ė ė as, „o aš ažiuosiu assegna o e quelle pa ole dell'au o e, che non sono inse i e in di e a lingua, ma a dopo lei, i. e. u o alla ine della ase: Reikia pi ma nuplau i, aggiunge a senis (S 1911: 76). Mokslinės lie u ių kalbos sin aksė la o i in J. Jablonskio decisione i ene e inse iniais au o iaus pa oležius non solo che non è s a o alu a o, ma su ques o nė nužmin a. J. Jablonskis į e piniais laikė, daba iškai sakan , e comple amen e libe i, neaps aba ėjusius, anche nes anda iškus, p incipalmen e acconymi di o ma del asinio, inse ius į sakinį. Solo di lo o nessuna non ha o ni a a 80 inse pinii desc io esempi, e inse ì Ski iamųjų ženklų sezioneue come b ūkšniai e specialmen e skliaus ai dis inguamas cos uzioni, chia amen e li chiamando į e piniais. Ecco quelli esempi: Una ol a agazzai ė già e a di dodici anni ėmę šnekė ies d a iškiai. Se so gen e è piccolo e dell'acqua in esso nedaug ė a, così accadenza mol o spesso, ad be ia soli pe sone. Veikiai a i e is me as, quando nien e uno okie is usci is (jih uscina kas me ai da Ge mania in Ame iką pe cen à migliaia di), ku s ke ina e s ies Ame icane e a la o o, neplauks ęnai da Eu opa be na elio con keliai oppu e keliolika z e blių. (S 1911: 100, 101). Il luogo pa eikimen o Pa yzdžių indica, che il kalbinis a libe e inse iamai a ojamų cos uzioni non laik delle e e į e piniais, a e i isjoje šnekamojoje kalboje e della sua s iliaus es i. Visų J. Jablonskio la o i esamina o i pa icola men e app ezza i esempi oggi mol o cosa accon e à su ūpimą kalbos eiškinį, . i. su ciò, che non u sc i a manuėlių es o. E sakinių con inse enze J. Jablonskis ha o ni o non solo dal suo pa icola men e p ezioso i enu o lingua degli uomini, ma e dalla specialis ica le e a u a, sebbene so olineò, che ques o bisogna a e con cau ela; aigi indi e amen e egli quan o mos ò e specialiajai lingua ca a e is iingus į e pinius, plg. p z. :La i a della socie à allenamji, come poėjo osse a e, e a a noi comple amen e comp ensibile. I lo o e imus io, come ho de o, co iso e liquinao. Plg. anco a sepa i us į e pinius: in eal à imi an , cosa più impo an e, ad esempio, degli s o icians (is o ikų) opinione (ž . S 1911: 7779). Į ai ias į e p ine della s essa pa ola o me e posazioni con quella pa ola s enge si o ni e g e a, ecc.: dice, dice Ju gis; accon a, accon a ecchi pe sone e pan. Da J. Jablonskio accon a i degli esempi cosa non cosa possiamo giudica e su į e pinių ki imą, sebbene quasi u o il secolo di s iluppo della lingua non cosa G. AkelAi is. Einge imen i, la lo o in e p e azione in Jono Jablonskio g amma icos la o i 63 o a abbiamo solo o se, u bū , e J. Jablonskio empi u a pe sino inse iamai a ojami a i: 1) può esse e, de e esse e; 2) può esse e, de e esse e; 3) può esse e, u esse e e 4) può esse e, u esse e ques a ieji anų ijų a ian ų one sono s a i pe cepi i come d ižodžiai. Plg. ecc. : Da , può esse e ( u i esse e), ospi i su aziuos. J. Jablonskis è za issa o o a solo da lingua li uania le dicodino gainomą p ielinksnio o mą ano e: Cosa quel pasileidėlis, ano e ė o, mi a à! (S 1911: 77). Ilgą empo J. Jablonskio s abili a į e pinių samp a a, esempi da lui p esen a a gausios ma e iali (80 sakinių su į e piniais) e a as e ilia a comple amen e o poco cosa epakei us in gausius di ha me o mokyklom pa ašy us lie u ių kalbos sin aksės ado ėlius. * epa odo. Ecco Nella J. Jablonskio į e pinių ap ašą aki aizdžiai si basa e due di e se scien i iche a uali lingue li uani į e pinių samp a as. Ques o è un conce o s e o, dispos o nelle accademiche sin aksės Lie u os kalbos ap ašuose (LKG III 1976: 701713; DLKG 1997: 641644), qui į e piniais sono conside a e aps aba ėję, s anda d iški, de ini ą eikšmių kiekį u in ys wo ds and sen ences; lib osios inse p ine cos uzioni, che sono nesis emico enomškinys del piano schnecos (DLKG 1997: 645), sono chiama e įsp audais ( okia concep ia è suppo a a e ques 'a icolo au o eus į e pinių y inėjimai). J. Jablonskis, aki aizdu, linko nella is u o ia į e pinių samp a ą, ma, essendo a idus ma e ialiaksės, o ni o e ali į e pinių pa yzdžių, che più o meno leido susi o ma si ampiajai į e pinių samp a ai la sua più impo an e dis in imasis b uožas è non an o ciò, che da į e pinių nea ibu ano įsp audai, ma ciò, che assegnami e con g amma iamen e lega e alle pa ole į e piniai (ž . Balke ičius 1963: 267281; Labu is 2002: 343353). IŠVADOS 1. Jonas Jablonski nei suoi la o i di g amma ica inse pini discussè più ol e (1911, 1919 e 1922, 1925 m.), e più de aglia amen e 1911 m. Lie u osjų kalbos sin aksėje specialiame sky iuje; un po' di ul e io i conoscenze su inse pinii è in ques a pubblicazione Ski iamųjų ženklų sezione. Dėdamas su o in us į e pinių ap ašo a ian us į ėlesnius g ama ika os da bus, g abininkas né į e pinių samp a os, né ilius acinės medžiagos nė kiek nekei ė. 64 TALBOS CULTURA | 83 2.In e pinius J. Jablonskis p iliggino compos o del saggio p edika iniams dėmenim (daba inis e mis), sakinius con į e piniais egli conside a a sudė iniais, sebbene pačius į e pinius ap a ė come sakinių sa o iškumą, lo o į ai ybę. Pačius inse pini ha anche desc i o come sakinius ( . y. composi i sakinių p edika inius dėmenis). 3. Besides sakininės, į e pinių apibūdinime J. Jablonskis indicò e al okią į e pinių o mą pasakymų i a ski ųjų žodžių. Apibuzzando agli inse pinii, solle ò ques i lo o dis in i i segni g amma icali: g amma ikos jung ies ( . y. g amma icinio yšio) con al e pa ole del ascio non pa ecipazione, libe a ejopą posizione nella ascia a, possibili à es leis i agli inse pinii da un ascio (pašališkumas). sca sa a enzione ai signi ica i inse pionali è s a a p emessa accan o ai p e alen an i ca a e is i mol o dei linguaggi li uani inse pionali me e e g uppi ali elemen i del ascio, che, come e inse pinni, ha in onacinio e pun uacinio esclusi imo ( o di e amen e J. Jablonskis non a dijo). 4. J. Jablonskis ap ėpè e nume i di esempi, il lo o modo di p esen azione es yskino b anduolio dell'in en a io inse pinii della lingua Li uania, al quale si basa e a uale is e aji concpa a inse pinii. P esso į e pinių šliedamas a ie a ie una qualche į e pimo žymę con enen es cos uzioni, kalbininkas cos i uè ampie į e pinių samp a os c eazione p emelaidą. LITERATūRA Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Būda V. 1987: Lie u ių kalbos p ijungiamieji sakiniai: y imo is o ija, Vilnius: Mokslas. DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Hol oe A., Pajėdienė J. 2005: Aplinkybės i jų ipai. – Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3. G ama inių unkcijų y imai. Red. R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Jablonskis J. 1957: Rink iniai aš ai. Sud. J. Palionis, Vilnius: Vals ybinė po- li inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Koženiauskienė R. 2001: Re o ika: iškalbos s ilis ika. 2-asis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Labu is V. 2002: Lie u ių kalbos sin aksė. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKG III 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Vy . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas. G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 65 S 1911: Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksė 1, Seinai: Laukaičio, D a anaus- ko, Na jausko i B- ės spaus u ė. Rulíko á B. 1973: Pa en eze současné češ inč, P aha: Academia. Schleiche A. 1856: Handbuch de li auischen Sp ache on Augus Schleiche . Bd. 1. G amma ik, P ag: Cla e. Rice u o 2010 11 03 INSERTS AND THEIR TREATMENT JONAS JABLONSKIS GRAMMARS Summa y The c ea o o S anda d Li huanian, Jonas Jablonskis, was also a g amma ian who w o e se e al g amma books ha became widely used and ha had a majo impac on he wo k o u u e ex book au ho s and linguis s. The a icle analyzes one g amma ical (syn ac ical) opic, namely, he ea men o inse s by J. Jablonskis. The s udy o J. Jablonskis a icles e ealed se e al issues. The e had been no desc ip ions o inse s in p e-Jablonskis g amma s hough some sou ces had p oposed a ious Li huanian e ms o he inse . These e ms, howe e , we e no b oadly accep ed. Thus he au ho ship o he e m į e pinys should be asc ibed o J. Jablonskis who was also he i s o de ine he e m and explain he p inciples o i s es ablishmen . His de ini ion includes such ea u es o he inse ha do occu in mo e ecen explana ions, namamen e, he absence o g amma ical ela ion o he o he wo ds o he sen ence, a ee placemen in he sen ence, seconda y impo ance o he basic meaning o he sen ence. J. Jablonskis paid li le a en ion o he seman ics o inse s and he ea ed as inse s such cons uc ions ha only had a o mal in ona ional and punc ua ional ea u e. Alcuni di hese aspec s ga e ise o he adi ion o na ow and b oad ea men o inse s in he Li huanian syn ax. An in e es ing ye linguis ically un ui ul was J. Jablonskis unde s anding o he inse : he ea ed inse s as sen ences, and a sen ence wi h an inse , in his iew, was a complex sen ence. GINTAUTAS AKELAITIS Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT08303 Vilnius [email p o ec ed]