scieee Open visual document viewer

Jono Jablonskio pėdomis: linksnių klaidos ir taisymo motyvai

Irena Smetonienė; Brigita Dambrauskaitė

Full text

I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio cêdomis: aleg nių e os e mo i os de co eção 25 KAlBA IRENA SMETONIENĖ BRIGITA DAMBRAUSKAITĖ Vilniaus uni e si e as JONO JABlONSKIO PDOMIS: lINKSNI KlAIDOS IR TAISYMO MOTYVAI ESMINIAI VOZJIAI: a dininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, ie ininkas, no minimas. INTADINS NOTABES Sob e linksnių a oseną, signi icados e e os esc i a conside á el. XIX a. inal iniciada in ensamen e no mina bend iná li uãos língua, suas aidai impo an es já Va pe imp usdin i linguagem a igos. Neabejo ina, que desde Jono Jablonskio bend inesa no mas da língua li uãs sis ema ização e o alecimen o o nou nuoseclus. a. XX ez g ande in luência no no minamen o os lingüis as da Gim ó ia P anas Ska džius, An anas Salys, Pe as Jonikas, Ju gis Talman as, mais a de Juozas Balčikonis, leona das Damb iūnas (Damb auskas). Desde XX a. meados no minamoji a i idade o nou cole y inė, o ganizuo esnė. Di e sos jo nais e e is as pe iodicamen e começa em a publica a igos p á icos a assun os da língua discu i , im a polemizua . Naqueles a igos ge almen e são a ados po meno men e á ios casos de consumo aleg niji e e os, elacionados com que me o a osena e ak ualijis. Nes e a igo e is e-se o começo da co eção de e os linksnių, en euka io kalbininkų es o ços no min i linksnių a oseną, J. Jablonskio e Gim osios kalbos kalbininkų aisymų mo y acija, alguns mais a de a ga siai. Como o mais impo an e escolhido J. Jablonskio abalho Linksniai e p ielinksniai, expleis- 26 KALBOS KUlTūRA | 84 esse 1928 anos, po que nele sis ema icamen e e consis en emen e desc i os linksnių signi icâncias, su o mulados linksnių p incípios de consumo, dada exemplos, indica alidingi casos. Re isi adas e ao es udo ambém incluídas publicações, nas quais não poucos a igos sob e ques ões de consumo de língua publica am J. Jablonskis (Va pas, Vil is, Š ie imo da bas, San a a, Lie u a, Lie u is, Kalba, ak ua lūs kalbos sky eliai Lie u os i Lie u os žinių aido laik aščiuose), aliosos ou os pe iodinių leidinių a igos (menė inas Vai as, Ry as, P adai i žygiai, Aidas, D augija, Pane ėžio balsas e k .). Dados ambém cole a de publicações da p á ica da língua. P imei amen e mencionė inas en euka io Gim osios kalbos kalbininkų P. Ska džiaus, A. Salio, l. Damb ausko p epa ado Kalbos pa a ėjas, expulso 1939 anos. VARDINKAS A maio pa e dos e os do nomeado obse ada usando es e links em ez da pa e kilmininko, apelidian is a dininku em pessoas, seus g upos, animais, daik us ou enominius, klys ama po causa s y uojanća a dininko e galininko a osenos, nomeado de es ado de consumo eikš i, na do a dininko e na do kilmininko. Va dininkas em pa es kilmininką aisy as já J. Jablonskio: Va ėnos município, be žydų, i e e lie u iai (=lie u ių) (Jablonskis 1911a: 1); não um apa eceu nãoikė i d augai (=ne ikė ų d augų)1 (Jablonskis 1912a: 12); eles hospedia am em ins i uições, nas quais ha ia se gan es judeus (=se gančių žydų) (Jablonskis 1914: 4); na e a api aiko sū ūs šal iniai (=zemėje api aiko sū ių šal inių) (Jablonskis 1920: 26); já e lo es as eglinias, ked inias e be žiniai (=eglynų, ked ynų i be žynų) oco eu (Jablonskis 1926a: 2); nem no sonho imaginei que ais coisas (= okių dalykų) pudessem se (Jablonskis 1926d: 159); são pessoas (=žmonių) com meno es ou maio es ydomis (Jablonskis 1926b: 50). Dalies kilmininką J. Jablonskis siūlė e en ão, quando a dininkas signi ica abs akčias concei os, ma e ialą: ago a já há il is (= il ies) que o doen e sai á (Jab lonskis 1911a: 1); no amen e aça de modo que e da isso osse luc o (=naudos) (Jablonskis 1925a: 1212); andenilis es á isokių kūnų sąs a e (= andenilio es á em isokių kūnų, isokių kūnų sudė yje) (Jablonskis 1920: 26); molis es i de odas as co es: b ancos, gel onos (=molio é, es i isokio) (Jablonskis 1920: 25). 1 Os exemplos ci ados esc e em man endo as eg as de o og a ia a uais; alguns exemplos de a igo au o ių su u ni i. Red. no a. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e os e co eção mo y ai 27 S aipsnių publicadoimo me ai (1911, 1912, 1914, 1920, 1925, 1926) indica J. Jablonskio aisymų nuoseklumą. Ele é esc i o, que alguns con os se ia possí el e uma ou a língua de pessoas a me jus i ica (Jablonskis 1911: 2), po ém suge ê ais a dininkų e i a i. Sakinių, nos quais kalbinink o nece e a dininką, e almininką, são bem menos: ou do, p a a e ago a pasilai o pu aame pa idale (=aukso, silab o e ago a pas ou a o ma pu a) (mas ou do dos mon es, ou o da e a pode se e pa idalo pu o) (Jablonskis 1920: 26). No inal de um a igo J. Jablonskis admi e que co igindo quase em onde não co ige, não escla ece co eção de e os (sunku oi e luga encon a a odos os idiomas aiškinimams) (Jablonskis 1925a: 1217). Um dos mais impo an es c i é ios de co eção oji língua das pessoas e g ama icas Зафиксированные языковые нормы. O ling inis a é en a izado que egula men e usa a língua mais ajuda ia as p óp ias pessoas de in e esse em a m, au osaka, se ia usa -se de umou o linguis a ins uções e pelo menos um guiaêlio (lingbos sin akse) (Jablonskis 1911a: 3)2. Remdamasis pa e kilmininko aisykle a dininką aisė e P anas Meškauskas: pasklido apylinkėj gandai (=gandų) (Meškauskas 1931: 61); dos ame icanos eio a no ícia de que alha am mais 4 bancos (=žinių; например., pasklido kalbų) (Meškauskas 1932: 67). Mui as conside s i a e discu ida po causa k eipini a dininko, especialmen e po causa k eipini p iedėlio ponas a osenos. P. Ska džius a dininką k eipinio p iedėliui eikš i eikė de ido à adição de consumo. Na sua opinião, xala pone mes ejau pode 2 G iež as a sakas į J. Jablonskio aisymus exp impido 1912 m. D augijos leidinyje. Adomas Jakš as (pasi ašęs D uskiumi) picadamen e c i icou kalbininką po mui asidade nebū inų aisymų, po g ande con iança, opinies igo osidade e nu a imų absolu ismo (Rygiškių Jonas nep ileidžia jokių abejojimų, ele ke a como su ki iu) (Jakš as 1912: 285). Segundo A. Jakš o, J. Jablonskis a i ma que é p eciso esc e e ago a há espe anças, que o doen e su gi ; comegyk, que é no o; hou e opo unidade com ele con e sa ; se ele em senso e e c., e sakiniai ago a são espe ança; comiq, que há on ade; oi opo unidade com ele con e sa ; se ele em men ą e k . esą alidingi. A. Jakš o acha, ambas as a ian es boas, só di e e sen ido, e o e ece-se J. Jablonskiu ão es i amen e nãoi em i pessoas língua. J. Jablonskis 1912 m. Vil yje y a pa ašęs i onišką s aipsnį, ku iuo k eipėsi į A. Jakš ą i bandė nuosekliai a em i isas jo pas abas. Teigė, kad A. Jakš as nea k eipęs dėmesio į pas abas, ku iose sakoma, kad jis, J. Jablonskis, nė nemėginęs su ašy i isų pa aisymų, nes pa a isso é p eciso domina odas as línguas. J. Jablonskis en a pas imeja , a gumen uo ae undamen a e ce os ce os casos de consumo aleg nių. Nãou inca po causa sakinių ago a é espe ança; u sii e pessoas co eimen o. Mo i ação aiški: sua opinião, o he mininho da pa e nesses sakiniuose, nes e caso de pa o ojamen o se e melho , po ém en a iza que é possí el e a dininkas, se se ala em ge al sob e il į, odos os pessoas (Jablonskis 1912d): 28KALBOS KUlTūRA | 84 se di o e ponas mes ejau, mas melho dize Visagalis Die e, po que isagalis acima de udo é būd a dis (plg. ge asis ė e) (Ska džius 1998: 514)3. J. Jablonskis nomeado do obje o o neceu como no minį. Tais sen inhas galininką ele kei ė a dininku: gi ą y ą (=gi as homem) is o bjau u (Jablonskis 1912b: 2)4; saldainius (=saldainiai) deles comp a lá, onde mais bonj3 Mais a de po causa da o ma Vy Vyniina hou e mui as discussões, po exemplo, k eip a Ambu as azas na o ma habi uaisne do empo a dininką: k eipian is pala ais habi ual o ma é ponininkas (pone di ec o ie), pasakomas e šauksmin (pone di ek o ie). Segundo kalbininko, a dininkas aqui adquilhou, p esumi elmen e, po que que o mandagumo acessêlio aian e a pala a em būd a dji peculia posição (Amb azas 1990: 11). En ão ambas o mas nes e caso exis en es egula ingas. Jonas Šukys conco da que ambas as o mas são possí eis, po ém do nomeado de e ia e i a -se (Šukys 1995: 13). G ama ikoje diz-se que o icialusis mandagumo k eipinys e ka čiais šnekamojoje kalboje eiškiamas daik a a džio ponas ienaskai os a dininku, nou os casos a dininkas é ne eik inas e conside ado e oida. An anas Rasima ičius ambém ac edi a que an es k eipinį indo p e ixo ge almen e combinado com k eipiniu, po ém daik a a džio ponas a dininkas não engada. As ecomendações da p á ica da língua (1976) daik a a džių ponas, amigo a dininko e šauksmininko o mas o necidas como liqua e és, e em odos os ou os casos a dininkas k eipiniui eikš i ne a o inas. Kalbos pa a imuose (2009) ponas é conside ado secundu ó io a ian e da no ma, adequamesnio aos es ilos libe á ios. 4 m. 1912 Vil ie no e cei o núme o em começou uma polemica en e Emšos (esc i o Ma celino Šikšnio) e J. Jablonskio. Exp imiu-se Emšos a igo sob e J. Jablonskio aisymų e p óp io J. Jablonskio espos a. C i icando aisimus do kalbininko Emša ėmėsi susiklosčiusiamas adições. Em ezoj J. Jablonski di o galininko o e ece a dininką: eles kūną já sub endę, já e men ą b ęs ajų (= co po já sub endęs, já e men e b ęs a) (Jablonskis 1912c: 1). Emša o nece analógicos exemplos (juk diz ugiai sub endę, asa ojus b ęs a, mas não asa ojų, ugius b ęs a) (Jablonskis, ali mesmo) e diz que baseando-se šnekamąja ala assim dize ada ia J. Jablonskis. Emša du ida, se ealmen e assim as pessoas alam, c i ica o albininká, que ele das pessoas ala demais pasi iki (man pa ece que mui as o mas as pessoas usa am nãoisyklamen e, não de aco do com a g amá ica e a lógica) (Jablonskis 1912c: 1). J. Jablonskis conco da que a dininkas nes a sen ença pode se usado, po ém e seu pa aisy ą sen inho de ende baseando-se nou os exemplos do idioma: ele kojas šąla; pe as pa a gau; ele sp and a nu ūko; que u a cabeça nu ūkasse; ca inukas cojeles изlūžo; se já abixou a mão; mão o pé pailsau (Jablonskis 1912c: 2). Teigia que Emšos p opos o exemplo ugius b ęs a nada não odo. Aqui, diga J. Jablonskio, emos nusakimo ou nusakomosios pa e galininką. J. Jablonskis é aisês e al sen inho: eles co pniamen e já sub endem, já e in elec ualmen e b ęs a, ad no mesmo p imei o a igo ele esses p e eiksmius subs i uiu galininko aleg niu, ou seja, nes e caso conco dando, que ambas as a ian es egula es, op ou pa a si p im inesnį galininką. Anaisia J. Jablonskis a dininką kei ė galininku 1926 m. na e is a Li uane p epa ando Mo iejaus Gus aičio esc i a Pe o K iaučiūno Monog a iją: jose mokinys... jau ėsi a gimęs p o ė ių d asia (p o ė ių d asią a gimęs); e odos e o n a aumen ėję nau os d asia (=sus ip ėję nau os d asią) (Jablonskis 1926c: 8). Taisymo mo y ação não subme ida. Jono Palionio opinou, J. Jablonskis eque ingum do galhei o juscina a ais signi ica i as conc e as, mas dis an es signi icados oludiniais posacões, como nušalês mão, paupe gês pe nas, cap ą nu a gês, eidą nuš i ęs. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: aleg nių e os e co eção mo i os 29 pada y a (Jablonskis 1914: 4); p isieis badą kęs i (= eks badas kęs i) (Jablonskis 1917: 2). Simila men e aisê Jonas Mu ka: jo emam ma be neliui eik p o ą (=p o as) plė o , que mais a de saindo um ú il pos o (su es inis eiksnys šalia bend a iesininko a dingas) (Mu ka 1917: 1415). Gim ojoje al em o necem ambas o mas: é p eciso e aquela loicalá, é p eciso e aquela lojas (Talman as 1933: 40). Galbos pa a ėjuje ambas as a ian es ( eikia abalho abalha e p ecisa abalho abalha ) são o necidas como liga e čiai, indicado um impo an e a gumen o: galininkas mais amplamen e u ilizado aka ų aukš aičių bei žemaičių a mėse e, po an o, eik inesnis comumina língua (Kalbos pa a ėjas 1939: 105). P. Ska džius, embo a e esc e e, que sakiniai šulinys kas i neleng a e šulinį kas i neleng a são lygia e čiai (Ska džius 1998: 177), mais uma ez en a izou men į, que a dininkas amplamen e u ilizado y ų a mėse, po ém žemaičiai ie oj a dininko diz galininką. His ó ia e a ual a osena indicam que o a dininkas já não é gajus, po an o no minė o ma pode ia se galininkas (Ska džius 1998: 688). J. Jablonskis, baseando-se gy ąja kalba (man šonus skauda, mão gelia), nos esc i os encon amą a dininką com eiksmažodžiu sopė i, skaudė i aisė į galininką: skaudėjo odos os maumenys, odos kaulai (= aumenis, kaulus) (Jablonskis 1925b: 186); esco audo ao uji co ação (=ši dį) (Jablonskis 1926b: 50); e sh ai com eiksmažodžiais pa a g i, suk is kalbininkas deixa a dininką e keičia oda a конструцию: ele gal ą pa a go (=jo cabeça pa a go) (Jablonskis 1927: 2, 4). Semp e mui as pe gun as pediu a dininko e įnagininko a osena. Mais uma ez em seus a igos J. Jablonskis daik a a dinį bū io a dininką é kei ęs įnagininku: kun. Jus inas oi Pe apilio Kunigų Academia p o esso (=p o eso iumi) e economas (=ekonomu), e depois Zemaičių Kunigų Semina ijos inspek o ius (=inspek o iumi), galop sua ec o ius (= ek o iumi); O ei o do seminá io Va nių na época e a Mo iejus Valančius (= ec o iumi); e o nou ele ca alikų šeimynų a idinhas (=židiniu) (Jablonskis 1926g: 404)5. ĮnagiEmša c i icou J. Jablonskio aisimus e po causa mudada signi icância da ase. Aqui J. Jablonskis o neceu ou os exemplos de línguas (lenkų, p ancūzų, okiečių) e baseando-se neles en a izou a impo ância do con ex o. Ob iamen e, que J. Jablonskis en ou conse a sis emicamen e, es o çou consolida sis ema, c ia eg as comuns. 5 A. Jakš as D augijos publicação em um a igo imp esso picadamen e c i ica J. Jablonskį, que ele com eiksmažodžiu se isu liepia consumi a dininką e ejee a kons ukciju com įnagininku. Segundo c í ico, au ó io não bem az deixando apenas uma cons ução. a é su p eende que Rygiškių Jonas não nos possa sepa a ais sen inhas: ele é ei ( ic as) e ele é ei (an scenos) (Jakš as 1912: 287). J. Jablonskis com não undamen a A. Jakš o c í ica não conco da. Esą e nos a igos assim não esc eęs. Kalbininkas diz que mencionė ą sakinį paci a o de An ano Juškos o dodyno, nele pasi ėmė e pa a ė ou os panašius sakinius assim aisi i. Na dininko e įnagininko di e ença se sen ecia, mas J. Jablonskis conc e amen e, sem suminė ų 30KALBOS KUlTūRA | 84 ninkas, como esc e eu J. Jablonskis, é usado po ep esen aškiama nenuola inės būmininku: bėga upė K ažan ė (=bėga K ažan ės upė); já e a aldeia Beduoniai e (=Beduonių aldeias). Segundo analogia é aisęs e pala as o denką: aną nak į kaime Se dokų senos, i imo, apsmo. Daba įp as o e mino a do a dininkas J. Jablonskis ne a ojo, jo da buose minimas eiksnio a dininkas nebu ėlis, ku is aisomas kil- (=Se dokų kaime) išplėšė ieno ūkininko klė į; ago a įku siu escola na aldeia Bed uskių (=Bed uskių aileime); g eičiausiai de aco do analogia oi co igido e ice minis o: malūnas na cidade Rad iliškyje (=Rad iliškio mies e) (Jablonskis 1911b: 2). Ju gis Talman as Gim ojoje kalboje esc e e, que o nome a dininkas s umia de a osenos nome kilmininką. Pasakymai ga lai is Kęs u is, gimnazia Auš a é li uanos albai es animi. De ia dize -se saí ia Kęs učio ga lai is (Talman as 1934: 118). Com base i ąja ala Juozas Balčikonis jus i icou ais di ações como upė K ažan ė (Balčikonis 1978: 72). P. Ska džiaus esc e eu que nos nomes é melho usa o chamado de inição de kilmininką: Š iesos spaus u ė, Bal ijos jū a, Š y u io knygynas, Reginos labo a o ija ( ie oj pagamin a labo a o ijoje Regina), Pienocen o zaikandinė ( ie oj zaikandinė Pienocen as), embo a não pecca i e alguns casos de na do de nome (Ska dž 1998: 741). A. Salys em 1938 um a igo imp esso diz que o nome kilmininkas é elha exemplos, aqui suas neišplė oja: ši ų d iejų linksnių ski um, usando-se juodu a iniui, é assun o mui o painus (Jablonskis 1912d: 3). Kad A. Jakš o c í ica oi in undada e que J. Jablonskis de e dade es i amen e não peia esc e e a dininko, mos a os casos, quando co e os sen inhas J. Jablonskis o e eceu e a dininką, e įnagininką: eles que iam lide a liaudimijie (= que iam se liaudies ado ai, ado ais, liaudžiai ado au i) (Jablonskis 1911b: 2). J. Jablonskiu sis emingum da linguagem e a um dos mais impo an es c i é ios de co eção. A. Jakš as, alegando que J. Jablonskis e ia ao nagininko, não diz po que c i ica es e kalbininko pa aisy ą sakinį: em especialis as o am con idados e depois pa ež i cinco pessoas (=ekspe ai o am con idados e depois pa ež i cinco pessoas) (Jakš as 1912: 287). Falando sob e įnagininką e seu escapimen o J. Jablonskis esc e eu, que ap esen a a á ios aisymų à mesma sen iniua, dos quais e a possí el escolhe pa a si adequado aisymu, que ik e e de aco do semmn. Jablonskio na opinião, A. Jakš as c i icou não mo i uando, não o necendo quaisque exemplos. Em odo o a igo J. Jablonskis de ende que nunca es i amen e não exigeuja e não lepia usa um ou ou o de sua p opos a de co eção. Con a iamen e se es o ça ap esen a á ias opções. C i icando e peikando co eções (nebau emen e só linksnių) A. Jakš as culpa J. Jablonskį po isso que ele não diz, po que a p opos a co eção é melho , o albinis a ab uca sem undamen o nenhuma lógica não explicaaquinam e suas cons uções a mais pala as, aiso só po que a pala a ou cons ução simplesmen e não ag adou, en a in oduzi uma pala a em ez de usa ou as, exigindo que as pessoas u ilizassem sua p opos a de cons ução, aconselha a adução de pala as sla iñas, a gumen os não se negou em luga , o que é e dade. Assim, J. Jablonskis oi acusado aisymais sem mo i ação e a gumen os, po g ande ėmimusi in uição e senso de linguagem. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: aleg nių e os e co eção mo i ai 31 peculia idade da língua li uãs, p z. : Telšių cidade, Nemuno upė. No en an o, cada ez mais adqui ili ino ação nado a dininkas. Tokie J. Jablonskio dadas exemplos como ka inė Aldona são naujada ai, mas não e i á eis. No nome cons i uído é p eciso aleg nia não só as pala as ma cimuciosas, mas ambém e i ica í o nome: Lana idodibinhai (=Lanos idodibinhai); do jo nal Ūkininko conselhei o (=ish Ūkininko pa a ėjo laik aščio); abalha na emp esa Ranga (=di ba Rangos companhia) (Salys 1938a: 4). Discu ada po causa a dininko e galininko a osenos ap esen amen o o mulações. P incipalmen e discussões su gi am po causa de passei icinamen os boas midas, laba dia e pan. consumo. A. Jakš as como admi inesnį indica a dininką. A mais impo an e sua mo i ação galionis a bom dia, bom y ą é ge manism, não pa a odas as si uações adequado di ado, e a dininkas adequamesmo e po causa das nusis o ėjusių adições, e pelo a o de que se e quase odos os casos de ala (Jakš as 1933: 23). A. Salys, como e A. Jakš as, o necem o mâo a dininko p incipalmen e de ido à adição de consumo, que con i ma os dados a mių e os elhei os esc i os. De sua opinião, galininko su gimen o de e minou a in luência do idioma okiečių (Salys 1937: 135; Salys 1938d: 3). Kalbos pa a ėjuje ecomendado a dininkas, po que ele é mais comum do que galininką. Mais a de ambos aleg niai começa a suge i como lygia e čiai no mos a ian es. KILMININKAS Mais equen emen e co igi mui o ques ões kėlę kilmininko casos, elacionados com li uãos língua ca ac e ís ica obje o do odo e pa e aiška. Ve i i, que kilmininkas em a dininką ou galininką aisis o en ão, quando es e aleg niu eiškiamo obje o não inha pa e signi icâncias. Mínimas dú idas kėlė conc e ieji, daik us ou objec os eiškian ys daik a a džiai, p incipalmen e conside s y a po causa abs akčios signi icado das ienaskai inių daik a a džių kilmininko. Encan ado é isso que kilmininkas em galininką co eomas já XIX a. inal Žemaičių i Lie u os apž algoje (1890: 13): de lá a eis sūdy i us e numi usius, e não gy ų e numi usių. Indicada co eção mo i ação açãomažodžio ges ão (žodis sūdy i go e no galininką, e não kilmininką). J. Jablonskis aisė kilmininką, mal pa imen ada com galininką aldančiais eiksmažodžiais, p z., alcança : e ikslo (= ikslą) mais acilmen e pasieksim (Jablonskis 1925a: 1212); en ão eligião pasieks ikslo (= ikslą) (Jablonskis 1926g: 404); acessi i: odo homem acessia daquelas opiniões (=aquela nuo- 32KAlBOS KUlTūRA | 84 monę) (Jablonskis 1925a: 1212); sociedade em di ei o pik in is e aces i daquelas conclusões (=iš adą) (Jablonskis 1926b: 50); Bedie p endeu conclusões (=iš adą) que o au o usou ou os abalhos (Jablonskis 1926 : 741, 746). Com base em exemplos de J. Jablonskio, casos semelhan es aisė e P. Meškauskas: dos ês Es ados só uma Li uânia seu ikslo (= ikslą) (Meškauskas 1931: 236); ilgai ėjo po escu as uas subu bcios e alcançou pequeno, medinho namelio (=mažą, medinho namelio) (Meškauskas 1931: 393); segan o sis ema no a o, é possí el acede despados (=iš adą) (Meškauskas 1932b: 354). A endendo a analogiškus sakinius galininką, e não kilmininką eikė e P. Ska džius (p iei i i adą, não di o ados) (Ska džius 1998: 710). Gim ojoje discu so ele c i ica a ne eque ingus, nebū inus, sé io e eno não endočius aisymus e kilmininką kei ė a dininku: sobe bu buliukųkyla (= bu buliukai). Remiama-se semelhan es exemplos (eina pu os, sobe nu ens, não ai pu os, sobe debesos) (Ska džius 1936: 14). Tokių kilmininkų consumo azão não Kilmininkas aisy as eiksmažodžio aze compoiniuose. Inadequadamen e pa imen ada kilmininką aisė J. Balčikonis: Liudui Vasa iu neišdildomo imp essãozio leng a nus a y i. Rašy a, kad okia a osena galėjo a si as i dėl ki ų kalbų į akos, a mių, dėl usų kalbos į akos kilmininkas im as a o i su eiks- mažodžiu pasiek i, dalis okių kilmininkų gali bū i i hipe no malizmai. (=neišdildomą imp esúdį) ez (Balčikonis 1935: 45)6. Veiksmažodžių mandomas kilmininkas pode eikes i objec o não de inido, sua pa e. Kalbos pa a ėjuje como eik inas di ação indicada al ase: duok, paskolink noilio (Kalbos pa a ėjas 1939: 31). Mo i ação umpalaikis pedido. P. Meškauskas mui as ezes a dininką e galininką kei ė pa es kilmininku ( aiška s y uojan i), po ém econhecia que em algumas ocasiões e ele não é adequado: Kaune s eigiama ainda nebū a Lie u oj d augija, que em ikslo ajuda pessoas (=ku ios ajuda pessoas) (Meškauskas 1932: 66). 6 A igo, no qual J. Balčikonis o neceu obse ações sob e Vinco MykolaičioPu ino omano Al o ių šešėly kalbos, sulaukė a ga sio (Balčikonis 1935: 4548; Ska džius 1935c: 124126; Ska džius 1997: 192). Vai e imp imiu Edua do Viskan o a igo, no qual en ado nega i J. Balčikonio, P. Ska džiaus le an el us emas de linguagem (Viskan a 1935). Segundo P. Ska džius, E. Viskan a audaciosamen e e a é pai odiosamen e peia Pu in do aisy ojus e ele mesmo oma a esol e supe íu iniamen e ques ões da língua (Ska džius 1997: 192). J. Balčikonis kilmininką sakinyje a ėjau ba onienės a sis eikin i pakei ė p ielinksnine kons ukcija. E. Viskan a al kilmininką com gene a imi obje i oi eikš i laikė lie u ių kalbai įp as u, p z., mo ina a ėjo aiko pa si es i (Viskan a 1935: 369), saiėjau į gi elę balandžių šaudi i (Viskan a 1935: 700). P. Ska džiaus na opinião, E. Viskan a mui o o que esol eu ex emamen e nãosigilinês, paupe u iniamen e. Ape ê-se que se con undem algumas coisas: clai copia oludina língua nãouziu nenhum lingubinis a, mas a nossa lingua a osena de e se apoiada lie u iškais palinkimais (Ska džius 1997: 193). I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: di e niji e os e mo i ações de co eção 33 De ido ao signi icado obje i o do uso de conjunções com unislai inhas, abs ac as noções ma cinciais daik a a džiais (ga bė, zauojau a, į aka, eikšmė, įspūdis, e c.) es á esc i o que nes es casos, endo em is a nãožgau i, neįžeis i ou o humano, essencial não se um pa inis, ou al ez enho hono (=ga bė) saúdo; eiškiame gilios zauojau os (=užuojau ą) (Kalbos ke elė 1933: 3). Es e comen á io mais a de ecibiu ap o ação Gim ojoje kalboje: ie oj enho ga bės, eiškiu užuojau os, cla o, saky ina, ašy ina enho ga bę, eiškiu užuojau ą (labokas 1933: 63). P. Ska džius esc e eu, que kilmininkas de e se consumido só quando, cla amen e eiškiama pa e: dáok me pão, pasemk água, mas iskepeou pão, pe deu seu dinhei o e k . Pode dize -se po compaixões (jei eiškiame pouco, só pa e; es e con agem de compaixões blankesnis, meno ) e po compaixu ão ( isą; es e con agem é es essis, mais signi ica i o). Simila men e dizidina aze imp essão e imp essão, e in luência e in luência. P. Ska džiu pa icula men e es anha equen emen e usada nos jo nais di ação eiškiu giminėms maio íssimas condolências (qual aqui pode se a maio condolu a, se sua exp essi-se apenas uma pa e? O que g andemen e, e an o mais maximamen e zajauciando, nossos desejos de linguagem p ecisa zajauu ą, não zajauu os eikš i. [...] Analogamen e [...] emos hon a, não emos hon a de pedi , eiškiu Vám espei o, não espei os). En ão P. Ska džius (1936: 17) kilmininko a osenai nep i a ia, seu o necido galininkas. Galininká em ez kilmininko suge e e M. Ju kynas: pasi ei aujan e su adus (=pasi ei a ę i su adę) ieškomą osobę, emos hono ės (=ga bę) p aneš i; enho hon aės (=ga bę) pedi po senho Di e o (=Poną Di ek o ių) (Ju kynas 1938: 21). Galbos pa a ėjuje já pe mi idos ambas as a ian es, mas a escolha kilmininko e galininko depende do con ex o. Tam ce as ocasiões dizem eiškiu zauojau ą ( isą) e eiškiu zauojau os (dalį) (Kalbos pa a ėjas 1939: 31). Mais a de ki okią opinię Gim ojoje calboje exp essou l. Damb iūnas (1962, 1964). Ele em mui os casos o necia almininká. Em comuninha alboje ne a o inas núme os e zijas de inidas e da quan idade signi icância daik a a dzes kilmininkas compa inamajai quan idade e e s i com supe io ego g au p e eiksmiais. Kilmininkas consis en emen e es anhado compa a i amoja cons ução: no ano passado aqui ma ou mui osiaus cem o (=pe cem o) pessoas (Jablonskis 1911a: 1, 2); já se á mais anos (=daugiau como me ai), como seu jo naço skil ese ėmėm exo a a lu a com djio a (Jablonskis 1911b: 2); mo eu mais de cem de pessoas (=maio que cem) (Jablonskis 1914a: 2, 3); não mais a de a inanço udens (=kaip ki ą udenį) a ida ysią ama ų mokyklą (Jab lonskis 1914a: 2, 3); nosso co po mais de ês qua os é compos o de água (=mais como ês qua ços) (Jablonskis 1920: 26); já mais d y- 40KALBOS KULTÜRA | 84 Galininkas é p openso a expulsa ou os aleg nius e mui as ezes se escolkamas com ais açõesmažodžiais, que o ne aldo. Mui o e ace adamen e discu ida po causa açãomazônio ep esen a . Com es e eiksmajodžiu galininkas e oneamen e u ilizado mui o equen emen e, e os gene ininha no alboje não açoks a e i a e hoje. Galininką aisė J. Jablonskis: lenkų ka alių (=ka aliui) aš a s o auju (Jablonskis 1925a: 1213); um ep esen a meilę (=meilei) e o ou o ke š ą (=ke š ui) (Jablonskis 1926b: 51); seu sônel ep esen a a melho a nossa ju en ude sluoksnį (=sluoksniui) (Jablonskis 1926a: 2); ele ep esen au no pa lamen o uma pa e de Pa is (=daliai) (Jablonskis 1930: 31, 33). J. Jablonskis como co eção mo i ação da a odo semelhan e sis ema de con ole de açõesmažodžių: ele é nosso se o, ep esen an e, ele nos se e, nos ep esen a ou lide a ( aisė i ininką nome: Mykolui p i iko ado au i gal ažudžiai (=gal ažudžiams) (Jablonskis 1925d: 4)10. A. Salys esc e eu que galininkas é usado de aco do com exemplos de línguas es anhas, e nusacando paski į eiksmažodžiai ado au i, iešpa au i, ep esen a u i são usados só com naudinikku: ele I alijoje Lie u ai penke ius me us ep esen ou (Salys 1938d: 4). Taisy a e ou os kalbininkų: u ep esen ou Saulėg ąžas (=Saulėg ąžoms), o Niau a Bičiuolius (=Bičiuoliams) (Š ie imo da bas 1920: 73). J. K uopas, discu indo o uso do e bma ep esen ado, esc e eu, que ge almen e se op a pelo naudininkas, mas pasakoma e com galininku. Va osena em yškėja de ou as pala as semelhan es a osenos: ep esen a au i k aš ui, iešpa au i pasauliui. Assim nes e caso a o inas não galininkas, mas naudininkas (K uopas 1951: 31). Desde an igo obje o galionis a aisi ado em neigino kilmininká. An anas Ba anauskas já neigino kilmininką dizia como a o ină: nemoku abalho, não que o xieno pijau i, nem me ca lo, nem dinhei o (Ba anauskas 1896: 68). Galininką em neigino kilmininką aisi i siūlė e J. Jablonskis: li os man enham, não man enham li os (Jablonskis 1919: 7); aisy as e a dininkas: lhes gal a (=gal10 Li uânia aide apa eceu a igos, c i icando o abalho de J. Jablonskio. 1930 ano em um núme o analisa-se J. Jablonskio a igo (Jablonskis 1930: 3136), abo da-se eiksmažodžio ep esen a o uso com usuá io. Rašoma: a s o a imo signi icância é mui o ap oximότερη ao a s ojimo, pa adação signi icância. Juk o ep esen an e e ém o odo. Se i é concep ão do sen ido ecebamó ia ele se nauja a mim, mas, se ele ao in és de minha nuece em eunião, isso ele me lá a s oja. se aquela signi icação nós chamamos de ep esen a ão, isso, pa ece-se, aquela coisa ainda assim não adqui e a signi icância ecebemó ia. (aida li u os 1930: 4). Eses pensamen os suk i ica P. Ska džius. Re e indo-se g e inim com ou os semelhan es açõesmajodžiais ( a nau i, e gau i, p esidinkau i, lide u i), a i ma que açõesmajodis ep esen am dom do não galininką, e naudininką (Ska džius 1930: 8493). I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: aleg nių e os e co eção mo i ai 41 os) neskauda (Jablonskis 1926b: 50); aisė e ou os pesquisado es da língua: ėmė mels e s ajojančių lenkų bajo ų) (Meškauskas mels i sūnų, kad nuo jos neslėp ų sa o ligos p iežas į (=p iežas ies) (Vi eliūnas 1923: 486; emiamasi kupiškėnų a me); ačiau sup an ama, kad joks libe- alizmas, jokios lais ės negalėjo nu amin i bes ajojančius lenkų bajo us (=be- 1931: 235); ninguém pois ele não pe gun ou exp essa suas con icções (=ninguém o não pe gun ou exp essa suas con icções) (Juška 1938: 30); não pe mi iu unda Š iesos companhia (=d augijos); džiaukimės žiema, mas nãožmi škime i da bą (=da bo) (S onys 1940: 59). Galininkas e oneamen e é usado obje i o cons uções. Da pe J. Jablonskis esc e eu, que o obje i o pode se eiškiamas kilmininku po anzi y inių eiksmažodžių: eu ou água, siun ė me aš ų, žmogus ažiuoja malkų (Jablonskis 1893: 150). Kilmininkas é usado e po in anzi y inių eiksmažodžių, eiškiančių pas o ią būseną: me gelė auda ainikėlio, ca klys ž engia a ižų, ele do me lunų, zambina aka ienės (Jablonskis: 15 18931). Su o mula-se eg a: kilmininkas i ka en ão, quando pasakomas um. Quando se ala sob e a cons ução com bend a imi (ou supynu), a o inas galininkas: odos puolė bučiuo ų mãos ao a eli, S ankūnas nubėgo sudė ų pinigus ad oka ui (Jablonskis 1893b: 151). Mo i ou-se, po que não cabe kilmininka: eiksmazodis pul i não eque uja kilmininko, e mão na p imei a sen ença não há obje i o. Na segunda sen ença S ankūnas não bégęs dinhei o, mas nešęs os de ol e (Jablonskis 1893b: 151). Ve dade, 1901 m. Li u iškos kalbos g ama ikoje ambos es es sakiniai pa a o i com kilmininku: odos puolė bučiuo ų ankų seneliui e S ankūnas nubėgo sudė ų pinigų ad oka ui. Remiama-se a mesma kilmininko po slink ies eiksmažodžių aisykle (Jablonskis 1901: 74). Simila es casos J. Jablonskio aisi i e mais a de: pasisakė ažia ęs Vilniun b olį (=b olio) lanky ų; agį (= agies) in e ogi i nu ažia o (Jablonskis 1911a: 1); okiečiai a endeu kunigaikš į (=kunigaikščio) pas eikin i; ele e čion a endeu nesan aiką (=nesan aikos) sė i (Jablonskis 1925a: 1213). Taisy a e ou os idiomas y ėjų: após alus siun ė moki i isas mundo gimines (=siun ė isų pasaulio au ų moki i) (Bū ėnas 1929: 30). P. Ska džius Gim ojoje kalboje es á esc i o, que linksnių his ó ia e a osena indicam, que que língua li ians ca ac e inhei o é kilmininkas, gene inėje kalboje ele e ends ama usa : é p eciso i mėšlo ež i, embo a aka ų lie u oje siekimo aplinkybei žymė i mui as ezes é usado e galininkas: é p eciso i mėšlą ež i (Ska džius 1935a: 3, 7). P. Ska džius é ma cado, que depois eiksmažodžio k ies i a o inas siekinio kilmininkas, não galininkas, plg.: šeimininkas pak ie ė s ečius 42KAlBOS KUlTūRA | 84 campos de apžiū ė i; be nelis me gelê c ie é a inio dans i; aigi e k iečia seu nome de dia š ęs i (Ska džius 1999: 738); Sa genis pano o ol a a Kauną ealiza alguns assun os (=alguns negócios); ai laukan oda aquela diablia ą (= odas aquela diablia o a) da cabeça expblašky i (Ska džius 1998: 656). 1923 m. Educação no abalho são ap esen ados sakiniai com kilmininku: ela odaip sūnaus malda o; o mesmo p asau e Tams os; dou qua inho de ho a pedi a Deus o pe dão de pecados (Vi eliūnas 1923: 487). Remiamasi kupiškėnų a me e esc e e que aqui se ia p eciso galininko. Taisymo mo i ação é essa: com galininko aleg nio men is cla a e ikslesnė. Dizendo eu peço Pe o's aca não es á cla o se se que ida o acão, que é Pe o, ou apelida-se em ele com pedido (Vi eliūnas 1923: 487). J. Jablonskis esses sakinos classi icou ao siekino kilmininkų: ligonis p ašėsi (šaukėsi) dak a o, kunigo (p ašė, que lhe dak a ą, kunigą pa ež ų) (Jablonskis 1928: 33); pedi um ca alo, humano (quad da ia); ou pedis e-lhe ca alo? (Jablonskis 1928: 34). Com eiksmažodžiu pedi se usa e kilmininkas, e galininkas: įsid ąsinęs ė as pap ašė sūnaus (sūnų) čeba ų (ba ų, pušnių), sūnus do anojo (Jablonskis 1928: 45). Fala-se no inal do capí ulo que kilmininkas e galininkas é usado não sem undamen o (especi icamen e nãoaaiškina, mas p o a elmen e po d ip asmybės) (Jablonskis 1928: 46). P. Ska džius o e eceu galininką, po que en ão mais acilmen e sepa ada eques omise pessoa do eques omise daik o e assim e i ada d ip asmybės (Ska džius 1998: 694, 750). Aide discu indo linksnių go e no com açõesmažodžiu pedi (p ašiau ponią moky oją o p ašiau ponias moky ojas) emiamasi J. Jablonskiu e P. Ska džiumi: melho usa galininką solici ado pessoa, e kilmininką solici ado daik u eikš i. Assim e i a-se d ip asmybés. Te íamos a dize pedi a senho a p o esso a um li o, pedi ao pai um elógio (Ho odničiū ė 1938b: 3); é p eciso dedica pasakimas pe gun a o que e pe gun a o. Ele me pe gun ou eu (ele de mim quis sabe sob e i) e ele de mim pe gun ou ua (is de i quis o sabe sob e mim) (Ho odničiū ė 1938a: 3). Šių eiksmažodžių consumo ques ões A. Salio, P. Ska džiaus, l. Damb ausko, M. Ju kyno s a s y i e Gim ojoje kalboje. Em con e sa comum, é melho usa galininką, po que assim é mais ácil sepa a -se p osomise pessoa do p osomise daik o, e i ando d ip asmybės (Ska džius 1935b: 173). P ecisa es i amen e dis ingui doen io pediu kuniga (jį mesmo o que aze ) e doen io pediu kunigo (que o pa eja). Também pe gun a pai e pe gun a pai. Remiamasi a mėmis i gy ąja a osena (Salys 1937: 134). Simila men e esc e e e Kalbos pa a ėjuje: melho dize klausė aiką po e ių, negu klausė aiko po e ių (1939: 6465). I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: aleg nių e os e co ecção mo i ai 43 ĮNAGININKAS P incipais enganado es e os: obje o eikš i com p eenį sinalinčiais eiksmažodžiais, qualidade con iniui eikš i com gausą žyminčiais būd a džiais, com eiksmažodžio bū i o momis não-changamam bū iui eikš i. J. Jablonskis em seus a igos įnagininką aisė į kilmininką: s iklą p ipildo andeniu, gy uoju sidab u, smėliu (=s iklą p ipildo ode, gy ojo sidab o, smėlio) (Jablonskis: 26 1920). Ele aisê e įnagininká com abundão ma cin iu a ibu jou ico: não és às ezes ico monigais (=a não és às ezes monigingas)? ; nosso k aš as ki ados e a mui o ico liaudies caninhos (=bu o mui o sainuado, oi mui o sainuada) (Jablonskis 1911b: 2), aisė e P. Meškauskas: da bų a koje, gausioje e e a aisgausio (=je e e a ų), p e ala a in o mação (Meškauskas 1931a: 6) 39; sąjunga gausėja na iais (=gausėja memb os) (Meškauskas 1931b: 61). P. Ska džius esc e eu, que em línguas li uâneas a o inas kilmininkas do plno, e não įnagininkas: Senho has p ipildê ocês de amo ; p ipylė puodynę lei e (Ska džius 1998: 561). E oneamen e pa u ados įnagininkus ele aisê ecensuando e li e ú icos esc i os: p ipildindo ida seu sena išku s enėjimu (=sa o sena iško s enėjimo); edi ício, esse um milžinišku masiniu kapu, umais uu ėsiais, p ipildy ais la onų kalnais (=p ipildy ais la onų pe sunk as k auju (=k aujo) (Ska džius 1937: 159). Šis linksnis ne ka ą aisy as i Š ie imo da be, i Vai e: su akelais galė ų įei i į p ipildy ą dūmais namą (=dūmų p ipildy ą) (Meškauskas 1931a: 395–396); i s didysis mies- kalnų) (Meškauskas 1931c: 347). Įnagininkas, e oneamen e pa o ado com pilnį eiškiančiais eiksmažodžiais, kalbininkų ambém aisi o Gim ojoje kalboje: a gi ne jie p ik o ė emplos zag ob ais iz p iešų u ais (=užg ob ų iš p iešų u ų) (Balčikonis 1935a); es ádio ap ispilliss Li uu iais (=lie u ių) (leng inas 1938: 5). Mui as ezes įnagininkas e oneamen e é usado pe manen e ou inal e á el es ado i pa a eikš i. Vai e o aisê P. Meškauskas: es ação hid oeléc ica se ia on e de ene gia elé ica (=šal inis) oda Li uâniai (Meškauskas 1931a: 392); p op ie á io do ab ico (=p op ie o ) é Vai kus (Meškauskas 1931a: 395); o p ížas imi (= o mo i o) é o que ainda longe g ažu nenu imo okiečių bankų k achų sukel oji emp a (Meškauskas 1932: 67); mo i o de e ol imo (=p iežas is) ex- edução de salá io pa a soldados (Meškauskas 1932a: 508). Ypač não adequamas lhe a odė įnagininkas p iežas imi, aisydamas isu indica a a mesma mo i ação, que isso s e imybė, i ada de usų kalbos. Toks įnagininkas aisy as e Gim ojoj kalboje: 1936 m. pabaiga oi juodžies seu pe íodo de his ó ia (=bu o juodžies seu pe íodo de his ó ia) (Juška 1938: 30). 44KALBOS KULTÜRA | 84 A aiu-se a enção pa a ag essi ia ao įnagininko a oseną d ejybiniuose linksniuose, quando nominine pa e do con o eikš i é usado būd a džių ou būd a diškųjų žodžių įnagininkas. Klaidingai us ojamą įnagininką a dininku são aisę quase odos kalbininkai: kunigas exo a eles se em blai iais e do ais (=kad byłoby blai ūs i do i) (Jablonskis 1911b: 2); odos sen i á eligas esą (=jau és elizes) (Jablonskis 1925c: 54, 57); ele inha desg aimés kup o u (=kup o as) nasce (Jablonskis 1926b: 51); não do que ganhamos, mas do que gua damos, pe manece emos icos (= u ingi; plg. liki saudiki) (Jablonskis 1926e: 12, 13). Nemažai aisy a P. Meškausko: eu yčia apsimečiau gi u (=gi as), po que ocês que ia suçup i (Meškauskas 1932: 67); não podia dize -se que a oz da dono de casaco de in e no a odė ium uojančiu (= ium uojąs) (Meškauskas 1932b: 351). Va dininko bū inumą P. Meškauskas p o a a a compa ando Li u iškas cons uções com okiškomis e usiškomis. Įnagininkas aisi ado Gim ojoje alão: nosso emplo ensina nos, quais (=kokie) nós de emos se ; kažkuo é maio (=kažkas didesnis) (Balčikonis 1935a); Eneida he óis pode se gailes ingais (=gailes ingi) (Ba zdukas 1940: 24); sen e-se e i elmen e in alí el (=nelaimingo); a odė juokingu (=juokingas) (Salys 1937: 135); eu me con essoįs o kal u (=kal as) (Damb auskas 1937: 6869); ele se sen e elizinho (=laimingo); dedasi ge u (=ge as) (Kalbos conselhei o 1939: 126); Ta u is yčia quis apa ece -se menku e juodu (=mencas e p e o) (Ska džius 1998: 639). Po causa do su gido negigino įnagininkas co eom kilmininku: pala as não azem humano s en u e eisiu (=š en o e eisaus), mas do as elgimos homem do az deus um maloniu (=malonų) (Jablonskis 1926g: 404); eu não san o e e š en u (= a ęs š en o) não que o aze (Jablonskis 1925a: 1213); ou ookiu (=ki okio) sodiečiai não iuę Bu zdulio (Š ie imo da bas 1920: 73). Às ezes įnagininkas expulumia bene iciá io: se ale se á kunigaikščiui se me dėkingu (=dėkingam); gue ei iui nede a se žiau iu (=žiau iam) (Jablonskis 1925a: 1213). J. Jablonskis įnagininką kei ė galininku ao anzi y inio eiksmažodžio (pa)da y i: aqueles alguns anos lhes az á eis e ag adoniais (=leng us e malonius) (Jablonskis 1912b: 2); pa ículas da e a azem andenį d ums u (=d ums ą); impu ezas o nam-no pe igoso (=pe igoso) pa a a saúde; az ki į kie esniu (=kie esnį) (Jablonskis 1920: 26); eikalos peculia idades azê os es i amen e di e en esis (=ski ingus) (Jablonskis 1926b: 51); economumas az um homem o inho (= u inho); la inhinichas canonų ci a as seu idioma da ė nuobodžia (=nuobodžią) (Jablonskis 1926e: 1213). P. Meškauskas co igindo I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e os e co eção mo i ai 45 consis en emen e ėmėsi aisykle, que nos albios li uãos būd a dinis pažyminys de inamas gimine, skaičiumi, linksniu e só mui o a os casos é nede inamas. De sua opinião, do usso língua indo do įnagininko não iquem consumi : mulhe em ealidade ago a só ainda mais apsinuogino, e mo alis as, lemb ando os empos dos cu os es idos, g ei e ão econhecido habendo as mais deco as (=mo e ų apda ą bu us deco iausią) (Meškauskas 1931c: 348); sua sua mo ão a é ag ažina a p ima e a, aze-lo mais quen e (=šil esnį) (Meškauskas 1932b: 351). Įnagininkas ao lado anzi y inio eiksmažodžio (pa)da y i oi co igido P. Ska džiaus: ab e ação ez a língua sklandesne (=sklandesnę) (Ska džius 1998: 722); aisy as Gim ojoje alboje: p a as pusiaus y ą, que hoje o az galingu (=galingą) (Balčikonis 1935a); aquela saiká az quase incapazim (=aquela saiká... incapazimą) (Ba zdukas 1938: 61). Nuosekliai aisy a Educação no abalho: Niau a neskai ė (=nelaikė) gannu, ku s pode ia aumen a a iqueza e pada y ų juoba pasi u inčiupasi u in į (= u ningesnį) (1920: 72); umas essas assina u as aziam Niau ą necessá io e a é bū inu (=da é necessá io e a é p i alingá) alsčiuje (1920: 72); apmaudas homem de aza o bejausmiu (=bejausmį) (1920: 73). Bend ininha alboje já en ão oi is o ins umen os įnagininko e a mesma signi icação que possuem p elinksninių cons uções compe ição. J. Jablonskis įnagininką, pa a o ą be p ielinksnio, aisė į p ielinksninę kons ukcję: ele es áės ginklu nas mãos (=su ginklu); chegou pasiun iniai lau o šakelėmis (=su lau o šakelėmis) nas mãos; belais ius apsiau ė ka ei iai ie imis (=su ie imis) nas mãos (Jablonskis 1921: 138); endo dois diplomas de gimnasio e academia, K iaučiūnas yžosi com sua ajuda adqui i o supe io secula ciência cenzą, necessá ia ka ed ai de gimnasio (= u endo a es a á e diploma yžosi com sua ajuda) (Jablonskis 1926c: 8) 11. Um dos abalhos de J. Jablonski, A noldas Pi očkinas, mais a de esc e eu que J. Jablonskis podia en a agininką aisęs, po que es e mais di e ido lhe pa ecia a mybe (Pi očkinas 1986: 197). J. Jablons11 A im de melho pe cebe e explica os aisimos de J. Jablonskio, p a a u pasi elk i e alguns sakinių, nos quais o p óp io palbinis a o e eceu keis i p ielinksnį. J. Jablonskis aisê assim: B. eleg a u assegu ou eios com no os anos (=naujųjų me ų) (Jablonskis 1914c: 4) (šalia são edakcijos p ie ašas: u bū naujųjų me ų dieną. Bene melho se ia em no os empos, a du ėse). Mais a de dizendo a pala a com mielu no u, mais uma ez en a izando a impo ância do con ex o da co eção, baseando-se em seu a me e indicando pa ecidos polkų kalbos pa yzdį, J. Jablonskis e a inclinado a co igi mielai, no imis (Jablonskis 1928b: 3). Linksnias e p elinksnias dado a mesma co eção: ou o com no u (=no ingai, mielai, no omis) oma (Jablonskis 1928: 123). Do aisymų e J. Jablonskio s a s ymai, aiški įnagininko e įnagininko com p ielinksniu eiškian p iemonę ou būdo aplinkybę ski is. 46KALBOS KUlTūRA | 84 kis de alhei o des es aisymų a igo não escliskina, só p asi a ia que é p eciso aquela p epa ada cabeça nupipko (plg.: acei ou com g ande aleg ia, pediu com bellas linguas) (Meškauskas 1931c: 350); Semionas laiky is ienų bend ų aisyklių (Jablonskis 1921: 140). P. Meškauskas, g eičiausiai emdamasis pi maisiais J. Jablonskio aisymais, siūlo a o i p ielinksninę kons ukciją: anglas mielu no u (=su mielu no u) Jed eikinas odos os id us su aizioo com o mesmo p ecisosimo b olišku sąžiningumu (=com o mesmo p ecisosimo b olišku sąžiningumu); p op ie á ios ka íns apidamen e no a am quão a o a elmen e (=com qual a o a elmen e) os homens acei a am aquela no idade (Meškauskas 1931c: 351). J. Balčikonis įnagininką ambém aisė: g andeliu a gu (=su g andeliu a gu) en ou ele po im em kažkokį depa amen ą (plg.: com mielu no u, com aša omis p ašė) (Balčikonis 1978: 210); mielu no u acei a ei aquela malonę (=com mielu no u); espe áculos ėjo maio sucessoimo (=com maio passuimo) (Balčikonis 1978: 71); no iai (=su no u) abalhamos (Balčikonis 1978: 828). De J. Balčikonio aiškinimų pode esol e , que em asi šnekamąja kalba, J. Jablonskio exemplos. P. Ska džiaus opinė mesma como J. Balčikonio seu suge ido įnagininkas com p elinksniu baseado em semelhan es con os com g ande aleg ia, com g ande passuquimo, com abe os co ação (Ska džius 1936b: 97). Įnagininkas Gim ojoje alboje aisi ado e mais a de, po exemplo: pasi a ismos pa icipan es g andeliu dėmesiu (=su g andeliu dėmesiu) išklausė (Kulbokas 1968: 19). VIETINKAS Os e os de consumo do ie namu uma equen íssimas. In e puka io kalbininkai a i ma am que o consumo do ie ênio mais de odos linksnių é iciado es anhões línguas, maio ia dos e os causa li u ians e usų kalbų ie ininkų suplakimas, no os, especialmen e abs akčių, ie ininkų su ge e de ido à po eikio a linguagem in elek in i. Mais equen emen e icionis a e oneamen e é usado eiškiando es adosenos expe imen ja, á ea de a uação, bū į, es adosená ou sinalį, es adosenos azão ou undão, modo de ação ou empo. Vie ininku ne eiškiamas sujei o e obje o, po an o ele ne a o inas būsenos expe imen jui eikš i. J. Jablonskis aos ie á ios, eiškiančių luga , a ibuiu e al sen inho: sem isso não há acas no lei e, po ém ao lado o nece e habi ualíssimo exemplo be o ka ės be milk (Jablonskis 1928: 97). En ão ambos sakiniai J. Jablonskio são o necidos como eg asingi. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e os e co eção mo y ai 47 Nemažai aisymų, elacionados com ne aisyklingai a ojamu ie ininku eikimen o, būsenos ou požymio s ičiai (mas não ie ai) eikš i. Toks ice minis o aisy as J. Jablonskio: eles acusados špipinėjime (=dėl špipinėjimo) (Jablonskis 1911b: 2). P. Meškauskas, aisydamas ne aisyklingai us ojamus ie ininkus âmbi o de a uação eikš i, menciona a e aisimo mo i ação. Ele esc e eu que na língua li uãs esses subs i uido es su gi am de ido à in luência da língua usas: suspei os de homicídio (=į a ieji homicídio pa icipan es, suspei os de homicídio) são con idados a eismą, são mos ados aos es emunhei os, mas anie ecusa a econhece ma ę eles šaunančius (Meškauskasc: 1931 350); aqui o çam-se conhecimen os, p escindida na meilhe (=p econhecįs a sua meilhe) (Meškauskas 1932b: 353). Sakinys pe mokyklą mes pakilsime kul ū oj (=pakils mūsų kul ū a) aisomas baseado semelhan es, línguas li uãs nebūdingais exemplos: juk nesakoma pakilo s eika oje, sus ip ėjo s eika oje. Segundo P. Meškausko, čia pala a en endido como nossos p óp ios qualidade, como saúde, sabedo ia, aciocínio. Sus en a , e gue , saí só é possí el em ais ci cuns âncias, que es ão ao lado de nós, ex.: ele su giu no abalho, na ida (Meškauskas 1932a: 506). Panašius e oneamen e pa e u os icininkus aisė P. Ska džius: conside a -o a eš e (=a eš uo ą) (Ska džius 1998: 707); į a ia pai o nužudyme (= ė o nužudymu) (Ska džius 1998: 306); o ibunal okiečių encon ou ele cul u (=kal ą) em uso ilegal de pa imônio públicoomeniço, kyšių ėmime (=dėl ilegal do pa imônio, kyšių ėmimo) (Ska džius 1998: 306). J. K uopas Gim ojoje no discu so indicou ca ac e ingíssimos e os do ice. En e eles e mui as ezes e oneamen e localininku exp essa s i is de a uação: a dyme pasi adino s e ima pa a de (=pe a dymą, a domas); a co ida enceu eco dó (=laimėjo co edimo eco dó); comedia o egisie iaus cons ua yme (=pas a y a) inha passequimen o; oi į a as padegime (=padegimu) (K uopas 1939: 124). Vie ionis a ne a o inas daik o es ado i, es adosena ou sinalum eikš i. Tais casos em seus a igos aisê J. Jablonskis: kame (=kuo) ele culpado? (Jablonskis 1911a: 1, 3); ame culpa é água (= uo) (Jablonskis 1914b: 2, 3); ame en is ece (= nosmus ao en is ece) (Jablonskis 1920: 26); Gim ojojolboje aisê A. Salys: kame coisa (=cas coisa); ne ame eikalas (=ne esse eikalas) (Salys 1935: 8) e J. K uopas: dalykas ame (= oks) (K uopas 1939: 124); J. Balčikonis: au o ó io odo kame (= isu , isados) gos a de p ecisão (Balčikonis 1978: 210). P. Ska džius, co e ando sakinį nelaimė ame (=nelaimė, que) daugelis emig an ų užmi š a gim ąją kalbą, en a izou, que al ie ininkas é na ala li au es ne a o ina g yna usybė (Ska džius 1936a: 92). 48AlBOS KULTÜRA | 84 F equen emen e kalbininkų aisi i ie ininkai em oupas, oubos, uni o me e k ., exemplo.: g e a sėdėjo mo e is bal uose ūbuos (=bal ais apda ais) (Jablonskis 1926b: 52); ele anda a em ajes de kunigo (=kunigo d abužiais) (Jab lonskis 1926c: 8); o a ual p op ie á io do mausoléu Fa ia di Kas o lėnaus būdo a elis naminio milo apda e (= ūbais) queixa-se po condições di íceis (Meškauskas 1931c: 351); imedia amen e indžiuquei p a mim em comple o uni o me (=su oda uni o ma; ie ininkas apa eceu po in luência da língua usas) (Meškauskas 1932: 69); a aão em obe de gue a (=su obe de gue a) (Balčikonis 1935a); c iança šilkiniuose ūbuose (=šilkiniais ūbais) (Damb auskas 1937: 68, 69); su ikau ka iškio ūbuose (=d abužiais) (Juška 1938: 30); apa eceu em plno uni o me (=plna uni o ma) (K uopas 1939: 124); libe ado num dos bal á ios (= ienais bal iniais) (K uopas 1939: 124); Policmenos de Be lyno semp e pa ece i em no os oubos, em b anš inhas (=noujais oubais, b ancas luš inhas) (Ska džius 1936: 15); maio ia dos samojedos caminha em seus coilá ios ajes (=cailiniais d abužiais; com cailiniais d abužiais) (Ska džius 1998: 636). Taisizando ais depu ados P. Ska džius não ez indicou e co eimen o mo i ação: localininku ge almen e eiškiama luga , onde o que é ou acon ece. Menė u sen iniu que dize que os samojedos caminham não em oupas, como quime ou ao a , mas em oupas de peles ou com oupas de peles (Ska džius 1998: 636). Jau a puka iu aisy i dėl ki ų kalbų į akos įsigalėję ie ininkai. A s ume: 25 mylių a s ume nuo Vidu žemio jū os (=už 25 mylių nuo Vi- du žemio jū os) (Balčikonis 1935). A ejyje: ju ídimasis [...] nes e caso (=siuo caso) pakenk ų (Juška 1938: 30); ame casoij (= uo caso) (K uopas 1939: 124); em odos os casos (= odos os casos) p o am-se supe iciais elações icinis em odos os casos não ale como e em odos os acon ecimen os: aqui nossos p e e ências de linguagem a o inas só įnagininkas (Ska džius 1936a: 93). Egzemplio iuje: es e subs i uyen e aisi o Gim ojoje alboje: aš as ap esen ado em dois exemplio iuses (=due exemplio iais) (Ju kynas 1938: 19). Galhão: odas as ecei as de eniką mulhe de pas o amen o pasilieka alido e ela ainda em deles p isilaiky i (=pasilieka daqueles mesmo alo ) (sis icionis a é s e imybė, indo de usų kalbos) (Meškauskas 1931c: 348). Na o ma: jugado ico es á em boa o maje (=bomas o mas) (K uopas 1939: 124); plg.: ele boa cabeça, o es dos pulmões). Nuo a: ele es a a em bomje nuo aikoje (=bomos nuo aikos) (Ska džius 1998: 344); P. Meškauskas es e depu ado o aisa po que que ele em li uãos ala a si- I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: aleg nių e os e co eção mo i ai 49 encon de ido usų e okiečių línguas in luência: se mulhe es mui as se ia op imis iškoj nuo aikoj, isso (=op imis iškai nusi eikusios) (Meškauskas 1932: 68). Pa idale: c inoji clin is, como e ou os mine ais, quando cá oco e pa idale k is alų (=k is alų pa idalo) (Jablonskis 1920: 26); okiečiai maną a ibui oda a Li uânia à Polônia, só não sabe ainda, em que o maj [...] ou Lublino unijos pa idale (=kokia o ma [...] ou Lublino unijos pa idalu) (Juška 1938: 30); apa eceu žalčio pa idale (=pa idalu) (K uopas 1939: 124). Reikale: nas elas co açãoys nacoalais (=jos co açãoys nacoalais) são sensibles (Ba zdukas 1940: 24); ame eikale (= uo eikalu) k eipkis em ele (K uopas 1939: 125). Sąs a e: andenilis é isokių kūnų sąs a e (= andenilio es á em isokių kūnu, isokių kūnų sudė yje) (Jablonskis 1920: 26); saiu no pe manen e sąs a e (=nuola ine sudė imi) (K uopas 1939: 124). Skaičiuje: exp essp in dino dideliame skaičiuje (=didelį skaičių) (K uopas 1939: 125). Sumoje: aguei o 300 li ų sumoje (=sumai) (K uopas 1939: 124); esc e eu uma con a em 100 li os sumoje (=sumai) (Ska džius 1998: 344). S iliuje: palmai cons uí š edų s iliuje (=š edų s iliaus) (Meškauskas 1932c: 70); manas cons uído au iškame s iliuje (=s iliumi) (K uopas 1939: 124). To ie: é ocês não en e gonham al es o ie (= odos) apa ece pessoas (Meškauskas 1931c: 350); solici a-se in o ma em que es ágio a cob ança da dí ida (=kiek é dí os isieško a) (Ska džius 1998: 720); e gonda okiame s o yje (= okiam) apa ece (K uopas 1939: 124); encon ou-o em es ai ame (=di ą) (Ska džius 1998: 344). Temoje: esc ibimos esc i inho emoje (= ema) Mai onio ly ika (Ska džius 1939a: 9). J. Jablonskis aisė e ou os depu ados, po exemplo: seu jo nal de imp ensa ha e á de se imp esso em dois idiomas (=d iem língom); odos os jo nais ão em línguas li uãs (=lie u ių kalba); e la ões que iam euni -se a ala p igim oje kalboje (=gim ąja kalba kalbė i) (Jablonskis 1911b: 2); ele mos a pe ei amen e nosimąs em odas kojinių ypa ybėse (=apie peculia idades) (Jablonskis 1926 : 741, 746). P. Ska džius panašius casos ambém aisė: okiečiai labai maža enusimano lie u ių kalbojeapie (= lie u ių kalbą). Na sua opinião, nusimany i na ala ou nou as eg as é nadau nepa eisinama e s inė s e imybė (Ska džius 1936a: 92), dize ima udo a koje é e s inė (iš okiečių, usų kalbų) in eligen ų kalbos ypa ybė, po an o lie u ių kalbai s e ima. P. Ska džius es i amen e des e ie- 56KALBOS KULTÜRA | 84 M e š k a u s kas P. 1931a: de iciências da língua jo nalís ica. Vai as, No 78, p. 390397. M e š k a u s kas P. 1931b: de iciências da língua jo nalís ica. Vai as, N . 9, p. 5867. M e š k a u s kas P. 1931c: de iciências da língua jo nalís ica. Vai as, No 11, p. 345354. M e š k a u s kas P. 1932: de iciências da língua jo nalís ica. Vai as, No 1, p. 6669. M e š k a u s k a s P. 1932a: de iciências da linguagem jo nalís ica. Vai as, N . 4, p. 505510. M e š k a u s kas P. 1932b: de iciências da língua jo nalís ica. Vai as, No. 3, 350 358. M e š k a u s kas P. 1932c: de iciências da língua jo nalís ica. Vai as, No 5, p. 7074. M e š k a u s kas P. 1932d: de iciências da língua jo nalís ica. Respos a E. Viskan ai e algumas explicações. Vai as, No 78, p. 358363. M u k a J. 1917: Recenzijos. Lais oji Li uânia escola (Pe apilis), No 1, p. 1415. P i o č k i n a s A. 1986: Jono Jablonskio aisymai, Kaunas: Š iesa. S a l y s A. 1925: De ido A. Vi eliūno Kalbos neaiškumų. Lie u is, No 10, 6 de ma ço, p. 1011. S a l ys A. 1935: Escola e sen imen o do idioma. Gim oji língua, s ą s. 1 2, p. 710. S a l y s A. 1937: Desde no ybnejas p á icas de linguagem. Gim oji kalba, sąs. 8, p. 134137. S a l y s A. 1938a: Po nome kilmininko e a dininko. Li huanian aidas, No 167, 13 de ab il, p. 4. S a l y s A. 1938b: Não no plu al, mas plu alidade p i a ê. Li huanian aidas, No 106, 9 de ma ço, p. 4. S a l y s A. 1938c: Vado au i, ep esen a u i kam, e não quê. Li uania aidas, No 193, 2 de maio, p. 4. S a l y s A. 1938d: laba dia, não labą dia. Li uania aidas, No 470, 17 de ou ub o, p. 3. S a l y s A. 1979: Raš ai. T 1. Bend inė ala, Roma. Ska džius P. 1999: Rink iniai aš ai. T 5. Akcen ologija, bend inês língua cul u a, publicís ica, Vilnius: Mokslo e enciklopedijų leidybos ins i u as. S k a d ž ius P. 1930: De ido nossos c í icos opiniões sob e emas de linguagem. – Kalba, sąs. 2, p. 8493. S k a d ž i u s P. 1935a: Bend inė kalba e suas espécies. Gim oji kalba, sąs. 12, p. 37. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e os e co eção mo i ai 57 S k a d ž i u s P. 1935b: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 10, p. 173. S k a d ž i u s P. 1935c: Apž alga (dėl E. Viskan os „Pu ino kalbos k i ikos šešėly“). – Gim oji kalba, sąs. 8, p. 124–126. S k a d ž i u s P. 1935d: Taisymai. – Gim oji kalba, sąs. 10, p. 171–173. S k a d ž i u s P. 1936: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 12, p. 1317. S k a d ž i u s P. 1936a: Taisymai. Gim oji kalba, sąs. 6, p. 9293. S k a d ž i u s P. 1937: Recenzijos. P oš ais ė. Gim oji kalba, sąs. 9, p. 158 160. S k a d ž i u s P. 1939: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 1, p. 9. S k a d ž i u s P. 1997: Rink iniai aš ai. T 2. Bend inês idiomas sujei os, Vilnius: Mokslo e enciclopedijas edi ybos ins i u o. S k a d ž i u s P. 1998: Rink iniai aš ai. T 3. Bend inês assun os da língua, Vilnius: Mosclo e enciclopedijas ins i u o de publicação. S o ny s M. 1940: Mode nybės nossa imp ensa alboje. Gim oji kalba, sąs. 4, p. 5859. Š u k y s J. 1995: Como melho : ponas di e o iau ou pone di e o iau? Gim oji kalba, No 89, p. 13. Educação abalho, 1920: C í ica e bibliog a ia, No. 89, p. 6276. Ta l m a n a s J. 1933: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 3, p. 3943. Ta l m a n a s J. 1934: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 710, p. 118 120. V i e liūna s A. 1923: C í ica e bibliog a ia. Educação abalho, No 67, p. 486488. V i e l iūnas A. 1925: Kalbos neaiškumai. Lie u is, No 7, 13 de e e ei o, p. 13. V i e l i ū na s A. 1925a: Galbos neaiškumai. Respos a Saliui. Lie u is, No 14, 3 de ab il, p. 13. V i s k a n a E. 1935: Kalbos dalykai. Língua de Pu in c í icas šešėly. Vai as, No 78, p. 366371. Žemaičių i lie u os apž alga, 1890, No. 2. Recebido 2011 11 30 58 KALBOS KULTÜRA | 84 FOLLOWING THE PATH OF JONAS JABLONSKIS: CASE ERRORS AND WHY THEY SHOULD BE AMENDED Summa y S a ing wi h Jonas Jablonskis, he sys ema ici y and a emp s o s eng hen he li huanian language no m ha e become mo e consis en . A he beginning o he 20 h cen u y he no m expe ienced a majo impac o linguis s wo king in he jou nal Gim oji kalba, such as Ska džius, Salys, Jonikas, Talman as, la e Bal či konis, Damb iūnas (Damb auskas). Since he middle o he 20 h cen u y a emp s o se he no m ha e become much less indi idualis ic, mo e o ganized, con ibu o s o he jou nal Gim oji kalba we e engaged in hea ed discussions on a numbe o opics ela ing o he heo y o language cul u e as well as many o i s p ac ical issues, language use and no m se ing in s anda dised language. Va ious newspape s and magazines s a ed publishing a icles dealing wi h p ac ical language issues, including deba able opics. The a icles ocused on he esea ch in o g amma ical cases and hei usage, including e o s, ound in he ac ual language usage o he ime. The p esen pape o e s an o e iew o he i s s eps when he cases we e s a ed o be amended, a emp s o amend he usage o he cases by linguis s o he pe iod be ween he wo wo ld wa s, easons o such amendmen s gi en by J. Jablonskis and linguis s o he Gim oji kalba, some la e epe cussions. A isão ge al de ea ly amendmen s o case usage pode se esumida apon ando que as azões pa a ais al e ações não e am semp e su icien emen e de alhadas and wellg ounded; in mos cases e e ence was made o he impac o Russian, Polish and Ge man. Alguns au o es apon a am o impac o o eign languages as he key eason o all amendmen s, wi h no e e ence o he laws o language. An inclina ion o adop he easons om o he au ho s is no iceable. The easons suppo ed by a gumen s a e only gi en in he discussion sec ion. In he cou se o discussion, some o he , mo e i id, easons eme ged; di e en opinions and new app oaches o language we e ac i ely exp essed. Jablonskis abs ained om commen ing and a emp ed o p o ide mo e examples, ied o sa e space and ime. Ve y o en he explica ion mainly included a sen ence quo ed om ano he au ho , which was gi en as an example o s anda d language. No discussion as o i s well o medness was ound. In o he wo ds, he sen ence by ano he au ho was he mo i a ion o p esen i . In many cases he name o he au ho was mos ly elied on. O en he same adi ion o amending is no iceable in he wo ks o se e al au ho s. Jablonskis mus ha e elied on he da a o he dialec s, olklo e, collec ions o songs and g amma s. In all o his amendmen s Jablonskis a emp ed a language well o medness, sys ema ici y and consis ency. His p o- I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e os e co eimen o mo y ai 59 posal o eplace he nomina i e case by he pa i i e geni i e (Geni i us pa i i us) was among he mos consis en . When amending, e e ence was mos ly made o he da a o he dialec s, he language no ms se by g amma s; howe e , he con ex and adi ion o usage we e also impo an . The geni i e case was among he mos hea edly deba ed and mos equen ly amended cases, which mus ha e been due o he wholepa ela ionship o en exp essed in li huanian by he geni i e case. Nume osas amendmen s o he da i e case we e he esul o longlas ing discussion and a ange o di e en opinions. The da i e e oneously used o e e o an objec was amended in he mos consis en manne . The o e iew o all amendmen s o he accusa i e, commen s and ideas sugges ed by di e en au ho s ha e led o a conclusion ha he usage o he geni i e case wi h he e bs o add ess was luc ua ing. Os dados cole ados de di e en es au o es le ou a uma conclusão que o mos equen eason o amending he ins umen al case is he impac o o he languages (Russian, Polish, Ge man). Jablonskis, in his discussion wi h some o he au ho s, used he da a o he dialec s. la e linguis s mo e o en e e ed o he con ex , e y seldom also o he laws o he li huanian language. When amending he loca i e, he linguis s in ui ion seems o ha e been he leas eliable; mo e a gumen s we e p o ided. Despi e ha he usage was a he luc ua ing, he amendmen s o he loca i e we e la gely s able. KEy wORDS: nomina i e case, geni i e case, da i e case, accusa i e case, ins umen al case, loca i e case, codi ica ion. IRENA SMETONIENĖ BRIGITA DAMBRAUSKAITĖ Vilniaus uni e si e as Uni e si e o g. 3, lT01513 Vilnius [email p o ec ed] [email p o ec ed]