Jono Jablonskio pėdomis: linksnių klaidos ir taisymo motyvai

I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio êdomis: meilleu s e eu s e mo i es de co ec ion 25 KAlBA IRENA SMETONIENĖ BRIGITA DAMBRAUSKAITĖ Vilniaus uni e si e as JONO JABlONSKIO PDOMIS: lINKSNI KlAIDOS IR TAISYMO MOTYVAI ESMINIAI VOODŽIAI: a dininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, ie ininkas, no minimas. INTADINS NOTABES À p opos linksnių a oseną, signi ica ions e e eu s éc i e non peu. XIX a. in commencée in ensémen no mine commun inée Li uiniens langue, ses aidai impo an s déjà Va pe imp usdin i langues a icles. Neubejo ina, que depuis Jono Jablonskio bend inée des no mes de langues Li uaniennes sys émalisa ion e o i ica ion es de enu nuoseklus. au débu du XX. une g ande in luence au no minemen i en Gim osios langues kalbininkai P anas Ska džius, An anas Salys, Pe as Jonikas, Ju gis Talman as, plus a d Juozas Balčikonis, leona das Damb iūnas (Damb auskas). Depuis le milieu XX a. la no minamoji ac i i é es de enu collec i y inė, o ganisuo esnė. Di e ses jou naux e e ues on pé iodiquemen commencé publie des a icles p a iques aux a ai es de la langue discu e , em a polemisue . Ces a icles dans les a icles examinen géné alemen pa uni és di e ses cas de consomma ion di e isseu s e e eu s, liées à ce me o a osena e ak ualijms. Dans ce a icle, un ape çu es donné du débu du ec i ica ion des au es linksnių, des e o s des kalbininkų a puka io no min i linksnių a oseną, J. Jablonskio e Gim osios kalbos kalbininkų aisymų mo y acija, ce ains plus a dni a ga siai. Comme le plus impo an choisi J. Jablonskio a ail Linksniai e p ielinksniai, émission- 26KAlBOS KUlTūRA | 84 ce 1928 années, ca il sys éma iquemen e cohé emmen déc i s linksnių signi ica ions, suc ulés linksnių p incipes de consomma ion, donnée des exemples, indique des cas audingi. Re isé e à l'enquê e égalemen inclus édi ions, dans lesquelles non nomb euses a icles su les ques ions de consomma ion de langue publiè en J. Jablonskis (Va pas, Vil is, Š ie imo da bas, San a a, Lie u a, Lie u is, Kalba, ak ua lūs kalbos sky eliai Lie u os e Lie u os aido žinių laik aščiuose), p écieux au es pé iodiques édi ions a icles (menė inas Vai as, Ry as, P adai i žygiai, Aidas, D augija, Pane ėžio balsas e k .). Des données aussi bien ecueilli de la langue p a ique des édi ions. Tou d'abo d men ionnés en euka io Gim osios kalbos kalbininkų P. Ska džiaus, A. Salio, l. Damb ausko p épa as Kalbos pa a ėjas, éluissé 1939 années. VARDINKAS La plupa du nomininko e eu s ema quée en u ilisan ce links au lieu de la pa ie kilmininko, ad essan a dininku aux pe sonnes, leu s g oupes, animaux, daik us ou phénominius, klys ama pou cause s y uojančios a dininko e galininko a osenes, é a du nomininko au eikš i, usage du nom nomininko e du nom kilmininko. Va dininkas dans pa ie kilmininką aisy as déjà J. Jablonskio: Va ėnos qua ie , be žydų, i e Li uu iai (=lie u ių) (Jablonskis 1911a: 1); ne à un appa u neikė i d augai (=ne ikė ų d augų)1 (Jablonskis 1912a: 12); ils habi aien dans des é ablissemen s, dans lesquelles é aien se gan s jui s (=se gančių žydų) (Jablonskis 1914: 4); su la e e pa aiko sū ūs šal iniai (=zemėje pasi aiko sū ių šal inių) (Jablonskis 1920: 26); déjà e o ê s egliniai, ked iniai e be žiniai (=eglynų, ked ynų e be žynų) se passen (Jablonskis 1926a: 2); ni en ê e n'ai pensé que de elles choses (= okių dalykų) pou aien ê e (Jablonskis 1926d: 159); son les gens (=žmonių) a ec pe i es ou g andesnées ydomis (Jablonskis 1926b: 50). Dalies kilmininką J. Jablonskis siūlė e alo s, quand a dininkas signi ie abs ac ées concep s, ma iè e: main enan déjà il es il is (= il ies) que le malonis so i a (Jab lonskis 1911a: 1); enco e ais ainsi que u en sois p o i (=naudos) (Jablonskis 1925a: 1212); andenilis es isokių kūnų sąs a e (= andenilio es dans ous les kūnus, isokių kūnų sudė yje) (Jablonskis 1920: 26); molis es i de ou es les couleu s: blancs, gel onos (=molio es , es i isokio) (Jablonskis 1920: 25). 1 Les exemples ci és son éc i s en ga dan les ègles d'o hog aphe ac uelles; ce ains exemples d'a icle au o ies su umpi . Red. no e. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e eu s e co ec ion mo i ai 27 S aipsnių publica ion du année (1911, 1912, 1914, 1920, 1925, 1926) indique J. Jablonskio aisymų nuoseklumą. Il es éc i s que ce ains con eims se ai possible e une au e langue des gens a me jus i ie (Jablonskis 1911: 2), cependan p oposéé de els a dinai es é i e . Sakinių, dans lesquels kalbinink ou ni e a dininką, e kelmininką, son bien moins: o , silab es e main enan pasilai o pu ame pa idale (=aukso, silab o e main enan pascu i o pa idalo pu ino) (mais o des mon agnes, o de la e e peu ê e e pa idalo pu ino) (Jablonskis 1920: 26). À la in d'un a icle J. Jablonskis a oue que co igean p esque nulle pa ne se co ec e, ne éclai ci la co ec ion des e eu s (sunku é ai e place ou e à ous les commen ai es de langue) (Jablonskis 1925a: 1217). L'un des plus impo an s c i è es de co ec ion i oi pe sonnes langue e dans les g amma ices Зафиксированные языковые нормы. Le linguis e es souligné que éguliè emen u ilise la langue le plus aide ai des mêmes gens à s'in é esse à des e mes, au osaka, de ai u iliso ies unailleu s linguis es e au moins un guide de langue (syn axe de la langue) (Jablonskis 1911a: 3)2. Remdamasis pa ie kilmininko aisykle a dininką aisė e P anas Meškauskas: pasklido apylinkėj gandai (=gandų) (Meškauskas 1931: 61); de l'Amé ique in la nou elle, que ailli enco e 4 banques (=žinių; например., pasklido kalbų) (Meškauskas 1932: 67). Beaucoup consids ée e discu ée au suje k eipinio a dininko, pa iculiè emen au suje k eipinio p iedėlio ponas a osenos. P. Ska džius a dininką k eipinio p iedėliui eikš i eikė due à la consomma ion adi ion. Son opinion, chale pone p o essejau peu 2 G iež as a sakas į J. Jablonskio aisymus épuispin dans 1912 m. D augijos leidinyje. Adomas Jakš as (pasi ašęs D uskiumi) piqua c i iqua kalbininką pou la mul i ude nebū inų aisymų, op de g and con iance, opinionès s ic esse e n a imų absolu esse (Rygiškių Jonas nep ileidžia jokių abejojimų, il ke a comme a ec ki iu) (Jakš as 1912: 285). Selon A. Jakš o, J. Jablonskis a i me que au éc i e main enan es l'espoi , que le malade s'en so i a; mangek, que es no o; a eu l'occasion a ec lui en pa le ; s'il a du sens e e c., e sakiniai main enan son espoi ; mangez que y es en ie; é ai l'occasion a ec lui en pa le ; s'il a l'esp i e k . esą audingi. A. Jakš o penseim, les deux a ian es bonnes, seulemen di è e le sens, e p oposé J. Jablonskiu si s ic emen nei em i des gens langue. J. Jablonskis 1912 m. Vil yje y a pa ašęs i onišką s aipsnį, ku iuo k eipėsi į A. Jakš ą i bandė nuosekliai a em i isas jo pas abas. Teigė, kad A. Jakš as nea k eipęs dėmesio į pas abas, ku iose sakoma, kad jis, J. Jablonskis, nė nemėginęs su ašy i isų pa aisymų, nes pou cela au connaî e ous les e bes. J. Jablonskis essaye de se jus i ie , a gumen uo ai jus i ie e ce ains ce ains cas de consomma ion meilleu s. Neu inka à cause sakinių es main enan espoi ; se on sie e les gens co ec ion. Mo i acija aiški: son a is, le po e-minnik de la pa ie dans ces sakiniuose, ce cas d'pa age con ien le mieux, cependan souligne que possible e a dininkas, si on pa le en géné al de il į, ous les gens (Jablonskis 1912d): 28KALBOS KUlTūRA | 84 ê e di e monsieu p o esseu , mais mieux di e Visagalis Die e, ca isagalis a an ou es būd a dis (plg. bonasis pè e) (Ska džius 1998: 514)3. J. Jablonskis obje de a dininką p oposé comme no minį. Taisissan les sen ines galininką il kei ė a dininku: gi ą y ą (=gi as y as) oi bjau u (Jablonskis 1912b: 2)4; saldainius (=saldainiai) leu ache a là où g ažiau 3 Plus a d su la o me du Vy a eu beaucoup de discussions, pa exemple, k eip a Ambu as azas habi uellesne o me du emps a dininką: k eipian is mo o dinai e es ponas (ponas di ek o iau), pasakomas e šauksmininkas (pone di ek o iau). Selon kalbininko, a dininkas ici acquisilè en , appa emmen , pa ce que que le mo qui passe a an le mandagume a une posi ion ca ac é is ique au būd a dji (Amb azas 1990: 11). donc les deux o mes dans ce cas p ésen es éguliè es. Jonas Šukys app ou ai que les deux o mes son possibles, cependan le nominai e de ai ê e é i é (Šukys 1995: 13). G ama icane di , que o iciusis mandagumo k eipinys e ka čiais šnekamojoje kalboje eiškiamas daik a a džio ponas ienaskai os a dininku, dans les au es cas a dininkas es ne eik inis e considé é aida. An anas Rasima ičius pense égalemen que a an k eipinį allan p é ix es géné alemen combiné a ec k eipiniu, cependan daik a a džio ponas a dininkas ne aida. Les conseils de la langue p a ique (1976) daik a a džių ponas, ami a dininko e šauksmininko o mes son ou nies comme lygia e és, e dans ous les au es cas a dininkas k eipiniui eikš i ne a o inas. Kalbos pa a imuose (2009) ponas es considé é secondau iniu a ian e de no me, app op iamesniu aux s yles lib iesiems. 4 1912 m. Vil ie oisième numé oie a commencé polemica en e Emšos (éc i aino Ma celino Šikšnio) e J. Jablonskio. Exp imé Emšos a icle su J. Jablonskio aisymų e p op e J. Jablonskio éponse. C i iquan le pa la eu aisymus Emša ėmėsi susikloschiusies adi ions. Au lieu de J. Jablonski di du galininko p opose a dininką: ils kūną już sub endę, już i p o ą b ęs ajų (= le co ps déjà sub endęs, déjà e l'esp i b ęs a) (Jablonskis 1912c: 1). Emša ou ni analogiques exemples de (juk di ugiai sub endę, asa ojus b ęs a, mais pas asa ojų, ugius b ęs a) (Jablonskis, là même) e di que se basan schnekamąja pa le ainsi di e ada ia J. Jablonskis. Emša dou e, si aimen ainsi les gens pa len , c i ique le pa inink, qu'il pa le des gens op pasi iki (man pa ai que beaucoup de o més les gens usaien inco ec emen , pas selon la g ammai e e la logique exigences) (Jablonskis 1912c: 1). J. Jablonskis app ou e que le a dininkas dans ce e ph ase peu ê e u ilisé, cependan e de son p aisy ą sen inium dé end en se basan d'au es exemples de langue: il kojas šąla; paies pa a gau; il sp and à nu ūko; que u la ê e nu ūques; ca inuk cojeles išlūžo; si déjà apissé la main; main le pied pailsau (Jablonskis 1912c: 2). Teigia, qu'Emšos p oposé l'exemple ugius b ęs a ien ne p ou edo. Ici, di J. Jablonskio, nous a ons nusakimo ou nusakomosios pa ie galininką. J. Jablonskis es aisès e el sen inium: ils co psniquemen déjà sub endę, déjà e in ellec uellemen b ęs a, ad même dans le p emie a icle il ces p ie eiksmius emplaça galininko linksniu, c'es -à-di e, dans ce cas accep an , que les deux a ian es éguliè es, choisi lui p im inesnį galininką. De même J. Jablonskis a dininką kei ė galininku 1926 m. dans la e ue Li uane aisydamas Mo iejaus Gus aičio pa ašy ą Pe o K iaučiūno Monog aphiją: jose mokinys... sen i ėsi a gimęs p o ė ių d asia (p o ė ių d asią a gimęs); e ous e ou a en o ėjée nau os d asia (=sus ip ėję nau os d asią) (Jablonskis 1926c: 8). Taisymo mo i a ion ne ou nis es pas ou nie. Jono Palionio es ime, J. Jablonskis nécessingueu du galeneu juscinai de els signi ica ions conc è es, mais loin aines senses populaudi ai es posakés, comme nušalęs main, pau egęs jambes, ê e nu a gęs, eidą nuš i ęs. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e eu s e ec i ica ion mo i s 29 ai a y a (Jablonskis 1914: 4); p isieis badą kęs i (= eks badas kęs i) (Jablonskis 1917: 2). De même aisée Jonas Mu ka: jeuneam ma be neliui eik p o ą (=p o as) plė o , que plus a d é olus u ile pos o (su es inis eiksnys šalia bend a ies a dininko eikalingas) (Mu ka 1917: 1415). Gim ojoje le langage ou ni les deux o mes: il au a oi ce magasin, il au a oi ce magasines (Talman 1933: 40). Les conseils de langage les deux a ian es ( e ien le a ail à a aille e au le a ail à a aille ) son ou nis comme lygia e čiai, indiqué un impo an a gumen : galininkas plus la gemen u ilisé dans les a mès des soi és hau aiches e basseaiches e donc di einesnis commune à la langue (Kalbos pa a ėjas 1939: 105). P. Ska džius, bien e éc é, que sakiniai šulinys kas i neleng a e šulinį kas i neleng a son lygia e čiai (Ska džius 1998: 177), enco e une ois emphėžė men į, que a dininkas la gemen u ilisé dans y ų a mėse, mais žemaičiai ie oj a dininko di galininką. L'his oi e e ac uelle a osena indiquen que le a dinie n'es plus gajus, donc no minée o me pou ai ê e galininkas (Ska džius 1998: 688). J. Jablonskis, se basan su gy ąja kalba (man šonus skauda, main gelia), dans les éc i s ou amus a dininką a ec eiksmažodžiu sopė i, skaudė i aisė į galininką: skaudėjo isi aumenys, isi kaulai (= aumenis, kaulus) (Jablonskis 1925b: 186); suscaudo au ouge cœu is (=ši dį) (Jablonskis 1926b: 50); o sh ai a ec eiksmažodžiais pa a g i, suk is kalbininkas laisse a dininką e keičia ou e cons uc ion: il la ê e pa a go (=jo ê e la pa a go) (Jablonskis 1927: 2, 4). Toujou s beaucoup de ques ions a soule ée a dininko e įnagininko a osena. Plusieu s ois dans ses a icles J. Jablonskis daik a a dinį bū io a dininką es kei ęs įnagininku: kun. Jus inas é ai Pe apilio Kunigų Académie p o esseu (=p o eso iumi) e économas (=ekonomu), e pa la sui e Zemaičių Kunigų Sémina ijos inspek o ius (=inspek o iumi), galop sa ec o ius (= ek o iumi); Le ec eu du séminai e Va nių à l'époque é ai Mo iejus Valančius (= ec o iumi); e il de in des ka alikų šeimynų chaidinys (=židiniu) (Jablonskis 1926g: 404)5. ĮnagiEmša c i iqua J. Jablonskio aisymus e pou cause changée du sens de la ph ase. Ici J. Jablonskis a ou ni des exemples d'au es langues (lenkų, ancūzų, okiečių) e s'appuyan elles a souligné l'impo ance du con ex e. Il es é iden que J. Jablonskis essayai épa e sys éma iquemen , s'e o ce ai o i ie le sys ème, c ée des ègles géné ales. 5 A. Jakš as D augijos publica ion publié dans un a icle épuispin c i ique piè emen J. Jablonskį, que il a ec eiksmažodžiu ê e isu liepia a o i a dininką e a me a kons ukciju a ec įnagininku. Selon le c i ique, au eu ne ai mal en laissan seulemen une cons uc ion. même nous é onne que Rygiškių Jonas ne sache sépa e de els sens de sen ences: il es oi ( ès) e il es oi (an scenes) (Jakš as 1912: 287). J. Jablonskis a ec nonbasi ée A. Jakš o c i ique ne s'acco de pas. Esą e dans les a icles ainsi n'es éc i ęs. Le Kalbininkas di que menė é le sakiniu paci a o de An ano Juškos loodyno, lui en pasi ėmė e pa a ė au es panašius sakinius ainsi co ige . Na dininko e įnagininko di é ence se sen ie, mais J. Jablonskis conc è emen , sans suminė ų 30KALBOS KUlTūRA | 84 ninkas, comme éc i é J. Jablonskis, es u ilisé pou éškiama nenuola inės būmininku: bėga upė K ažan ė (=bėga K ažan ės upė); e déjà le illage Beduoniai oi (=Beduonių illage). Selon analogie es aisęs e mo s de o d e: aną nak į kaime Se dokų senos, i imo, apsmo. Daba įp as o e mino a do a dininkas J. Jablonskis ne a ojo, jo da buose minimas eiksnio a dininkas nebu ėlis, ku is aisomas kil- (=Se dokų kaime) išplėšė одного фермиinko klė į; main enan dansku sie école dans le illage Bed uskių (=Bed uskių illage); g eičiausiai selon analogie a é é co ecomas e ice-che : malūnas dans ille Rad iliškyje (=Rad iliškio mies e) (Jablonskis 1911b: 2). Ju gis Talman as Gim ojoj kalboje éc i é que le nom a dininkas s umia de a osenos nom du nom kilmininką. Pasakymai ga lai is Kęs u is, gymnazie Auš a es des Li uiniens pa lan é ange s. Il aud ai di e qui auge […]Kęs učio ga lai is (Talman as 1934: 118). En se basan i an ja pa le Juozas Balčikonis jus i ia els p o e bes comme upė K ažan ė (Balčikonis 1978: 72). P. Ska džiaus éc i que dans les noms mieux u ilise le soi-disan dé ini ion kilmininką: Š iesos paus u ė, Bal ijos jū a, Š y u io knygynas, Reginos labo a o ija ( ie oj pagamin a labo a o ijoje Regina), Pienocen o užkandinė ( ie oj zakandinė Pienocen as), bien que ne péquis e ce ains cas du p énom (Ska d 1998: 741). A. Salys en 1938 m. publié dans un a icle di que le nom kilminink es ieille exemples, ici ses neišplė oja: ši ų d iejų linksnių di é ence, u ilisan juodu a iniui, es suje ès painus (Jablonskis 1912d: 3). Kad A. Jakš o c i ique é ai in ondée e que J. Jablonskis en é i é s ic emen ne pépé ai pas éc i e a dininko, mon e des cas, où aux co ec ions de sen ences J. Jablonskis p oposa e a dininką, e įnagininką: ils oud aien di ige liaudimijie (= ouloien ê e liaudies conduc eu s, di igeis, liaudžiai ado au i) (Jablonskis 1911b: 2). J. Jablonskiui sys émingume du langage é ai l'un des impo an s c i è es de co ec ion. A. Jakš as, en a i man que J. Jablonskis é i e aunagininko, ne di pas pou quoi c i ique ce kalbininko p aisy ą sakinį: dans expe s on é é in i és e pa la sui e pa ež i penki žmonės (=ekspe ai on é é in i és e pa la sui e pa ež i penki žmonės) (Jakš as: 287 1912). Pa lan de įnagininką e son é angimen J. Jablonskis éc i i , que p oposai quelques co ec ions au même sakini, d'où é ai possible choisi lui app op ié co ec ion, qui ike ai e selon sensmn. Selon Jablonskio, A. Jakš as c i iqua non mo i u, ne ou nissan aucun exemples. Tou au long de l'a icle J. Jablonskis dé end que jamais s ic emen ne exige e ne liepia u ilise un ou l'au e de son p oposé de co ec ion. Con a iamen e s'e o ce de donne quelques op ions. C i iquan e peikdan les co ec ions (nebau emen seulemen linksnių) A. Jakš as accuse J. Jablonskį pou ce qu'il ne di pas pou quoi le ou ni co ec ion es meilleu , le o bin cons uc eu neg įs ai b uka aucune logique nonaa expliquéamas e ses a mes mo s, aiso seulemen pa ce que le mo ou la cons uc ion simplemen déplaisai , bâ i à in odui e un mo au lieu de a o au es, exige que les gens changeaien sa cons uc ion p oposée, conseillai de adui e sla iches en mo s, n'y ga dai pas d'a gumen a ions, e es donc n'es pas. Ainsi J. Jablonskis a é é accusé aisymais sans mo i a ion e a gumen s, op g andemen ėmimusi in uicija e sens du langage. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e eu s e co ec ion mo i ai 31 pa icula i é de la langue li uanienne, exemple. : Telšių ille, Nemuno ė. Cependan de plus en plus acquisili nou ea é nom du a dinie . Tokie J. Jablonskio données exemples comme ka inė Aldona son naujada ai, mais iné i ables. Dans le nom composé i i il au allusionne non seulemen les mo s ma kedimu ius, mais aussi é i ie le nom: Lana édibinées (=Lanos édibinées); du jou nal Ūkininko conseille (=ish Ūkininko pa a ėjo laik aščio); a aille dans la socié é Ranga (=di ba Rangos compagnie) (Salys 1938a: 4). Discu ée pou le a dininko e galininko a osenes apposiliconemen o mulées. La plupa des discussions son su enues pou des passis- eicinemen s bons mi s, laba jou née e pan. consomma ion. A. Jakš as comme eceip inesnį indique a dininką. La plus impo an e de sa mo i a ion galininkas bon jou , bon y ą es ge manisme, pas à ou es les si ua ions con enan à un con e, e a dininkas plus app op iés e pou des adi ions nusis o ėjusių, e pou le ai que con ien p esque à ous les cas de discou s (Jakš as 1933: 23). A. Salys, comme e A. Jakš as, ou nissen o me du a dininko p incipalemen en aison de la adi ion de consomma ion, qui es con i mée pa les données a miques e les ieilles éc i s. De son a is, l'appa i ion du galininko délima l'in luence du langage okie (Salys 1937: 135; Salys 1938d: 3). Kalbos pa a ėjuje ecommandé a dininkas, ca il es plus habi uel que galininką. Plus a d les deux heu eux commence p opose comme lygia e čiai no me des a ian es. KIlMININKAS Le plus sou en épa e beaucoup de ques ions kėlę kilmininko cas, liés a ec les li uanien langbai ca ac é is ique obje du ou e pa ie aiška. Voi e, que kilmininkas dans a dininką ou galininką aisy alo s, quand ce gainiu éškiam l'obje n'a ai pa ie signi ica ions. Le moins du ou dou es kėlė konk e ieji, daik us ou objec s eiškian ys daik a a džiai, p incipalemen consids y a à cause de signi ica ions abs akčios uneaskai inių daik a a džių kilmininko. Cu ieux es ce que kilmininkas dans galininką co ecomas déjà XIX a. in Žemaičių e Li uanie apž algoje (1890: 13): de là iis sūdy i us e numi usius, e non gy ų e numi usių. Indicée co ec ion mo i a ion ges ion de eiksmažodžio (žodis sūdy i gou e no galininką, e non kilmininką). J. Jablonskis aisė kilmininką, mal pa éeée a ec galininką mandančiais eiksmažodžiais, exemple., a eind e: e ikslo (= ikslą) plus acilemen pasieksim (Jablonskis 1925a: 1212); alo s eligion pasieks ikslo (= ikslą) (Jablonskis 1926g: 404); accéde : chaque homme accède à ce e opinion (= 'à depuis- 32KAlBOS KUlTūRA | 84 monę) (Jablonskis 1925a: 1212); socié é a le d oi pik in is e accéde de ce e conclusion (=iš adą) (Jablonskis 1926b: 50); Bedie p enai des conclusions (=iš adą) que l'au eu u ilisai des au es œu es (Jablonskis 1926 : 741, 746). D'ap ès des exemples de J. Jablonskio similai es cas aisée e P. Meškauskas: des ois É a s seulemen une Li uanie son objec i a ein (= Meškauskas 1931: 236); ilgai ėjo pa sommies ues de subu bcio e a eè pe i , medinio namelio (=mažą, medinį namelį) (Meškauskas 1931: 393); sekan sys ème no a o, il es possible d'accéde dé adas (=iš adą) (Meškauskas 1932b: 354). En enan comp e à analogiques sakinius galininką, e non kilmininką eikė e P. Ska džius (p iei i i adą, non di o ados) (Ska džius 1998: 710). Gim ojoje le langage il c i iquai ne equalisingus, nebū inus, sé ieux ondemen neu inčius aisymus e kilmininką kei ė a dininku: kyla bu buliukųkyla bu buliukai (=). Remiamasi similai es exemples (eina puos, mon e nuages, ne a pues, mon e cieux) (Ska džius 1936: 14). Tokies Kilmininkų consomma ion aison n'es pas Kilmininkas aisy as ac ionmajo dio ai e compounds. Inadéqua emen pa maninką aisée J. Balčikonis: Liudui Vasa iui neišdildomo imp essionzio leng a nus a y i. Rašy a, kad okia a osena galėjo a si as i dėl ki ų kalbų į akos, a mių, dėl usų kalbos į akos kilmininkas im as a o i su eiks- mažodžiu pasiek i, dalis okių kilmininkų gali bū i i hipe no malizmai. (=neišdildomą imp esūdį) a ai (Balčikonis 1935: 45)6. Veiksmažodžių mandomas kilmininkas peu eiks obje neap inėž ą, sa pa ie. Kalbos pa a ėjuje comme disen in di ime indiqué el ph ase: duok, p ê ink cou eau (Kalbos pa a ėjas 1939: 31). Mo i acija umpalaikis demande. P. Meškauskas sou en a dininką e galininką kei ė pa ie kilmininku ( aiška s y uojan i), cependan econnaissai que dans ce ains cas e il n'es pas app op ié: Kaune s eigiama n'a pas enco e é é Lie u oj d augija, qui a un objec i de aide les gens (=ku ios […] aide les gens) (Meškauskas 1932: 66). 6 L'a icle, dans lequel J. Balčikonis a ou ni des ema ques su Vinco MykolaičioPu ino omano Al o ių šešėly kalbos, sulaukė a ga sio (Balčikonis 1935: 4548; Ska džius 1935c: 124126; Ska džius 1997: 192). Vai e publié Edua do Viskan os a icle, dans lequel en é de é ugie J. Balčikonio, P. Ska džiaus soule us suje s de langue (Viskan a 1935). Selon P. Ska džius, E. Viskan a b a emen e même pajoyammen peikia Pu ino langue aisy ojus e lui-même p end la su aceu iniquemen ésoud e les ques ions de langue (Ska džius 1997: 192). J. Balčikonis kilmininką sakinyje a ėjau ba onienės a sis eikin i pakei ė p ielinksnine kons ukcija. E. Viskan a el kilmininką a ec commun a imi bu i di eš i laikė lie u ių kalbai įp as u, p z., mo ina a ėjo aiko pa si es i (Viskan a 1935: 369), son allé dans gi elę balandžių šaudi i (Viskan a 1935: 700). P. Ska džiaus de l'a is, E. Viskan a beaucoup ce qui ésolu i in nonsigilinés, su plusu iniquemen . A êché qu'on con ond quelques choses: a euglai copie la langue olklo ique ien ne le p oposa aucun lingubinik, mais no e langue a osena doi ê e basée Li u iškais palinkimais (Ska džius 1997: 193). I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: di e isseu s e eu s e de co ec ion mo i s 33 En aison de la signi ica ion objec i e de l'u ilisa ion de combinaisons a ec unislai inions, concep s abs ai s signiin i s daik a a džiais (ga bė, zauojau a, į aka, eikšmė, įspūdis, e c.) es éc i e que dans ces cas, a in de ne pasžgau i, neįžeis i au e homme, bū inas ne hono inis, ou peu -ê e: eiškiame gilios užuojau os (=užuojau ą) (Kalbos ke elė 1933: 3). Ce commen ai e eçu plus a d l'app oba ion Gim ojoje kalboje: ie oj imam ga bės, eiškiu užuojau os, žinoma, saky ina, ašy ina u iu ga bę, eiškiu užuojau ą (labokas 1933: 63). P. Ska džius éc i i que le kilmininkas doi ê e consommé seulemen alo s, quand clai emen écipliquée pa ie: donnez moi du pain, pasemk de l'eau, mais iskepé du pain, pe dé son a gen e k . On peu signi ie pou compassion (jei éiskieme peu, seulemen une pa ie; ce pou compassion phénomène blankesnis, plus pe i ) e pou compassione ( ou ą; ce phénomène es plus o , plus signi ica i ). Similai emen di ine ai e imp ession du e imp ession, a oi in luence e in luence. P. Ska džiu pa iculiè emen é ange sou en dans les jou naux u ilisé di u e eiškiu giminėms didžiausios užalu os (quia ici peu ê e la didžiausia užalu a, si elle es exp škia a seulemen une pa ie? Quel g andemen , e d'au an plus maximalemen pou jaucian , nos souhai s de langage au pou jauu é, pas pou couou di e. [...] De même [...] nous a ons l'honneu , ne nous a ons l'honneu de demande , eiškiu Jums espec ą, pas espec os). Donc P. Ska džius (1936: 17) kilmininko a osenai nep i a ia, son ou ni pa galininkas. Galininką au lieu kilmininko p opose e M. Ju kynas: pasi ei aujan e su adus (=pasi ei a ę i su adę) ieškomą osobę, a ons hono ės (=ga bę) p aneš i; j'ai hono ès (=ga bę) demande monsieu Di ec eu (=Poną Di ek o ių) (Ju kynas 1938: 21). Les pa oles pa a ėjuje déjà au o isés les deux a ian es, mais le choix du kilmininko e du galininko dépend du con ex e. Dans ce ains cas es di eiškiu zauojau ą ( isą) e eiškiu zauojau os (dalį) (Kalbos pa a ėjas 1939: 31). Plus a d un au eokią opinię Gim ojoje alboje exp ima é l. Damb iūnas (1962, 1964). Il dans de nomb eux cas donnai le alminink à. Dans la commune pa ole ne a o inas chi es e gies dé ini aien e quan i é signi ica ions dik a a džių kilmininkas compa a i amaie quan i é eiks i a ec supé ieu jo deg ee p ie eiksmies. Kilmininkas consis ammen biza e compa a i amoji cons uc ie: l'an de nie ici assassé beaucoupiaus šim o (=pe šim ą) žmonių (Jablonskis 1911a: 1, 2); se a déjà plus de ans (=daugiau comme me ai), comme son jou nal du sil ise ėmėm appele à comba e a ec djio a (Jablonskis 1911b: 2); mou u plus d'une cen aine de pe sonnes (=plusieu que cen ) (Jablonskis 1914a: 2, 3); non plus a d à eni udens (=kaip ki ą udenį) a ida ysią ama ų mokyklą (Jab lonskis 1914a: 2, 3); no e co ps plus de ois qua s de es composé de eau (=plus comme ois qua sčiai) (Jablonskis 1920: 26); déjà plus d y- 40KALBOS KULTÜRA | 84 Galininkas es enclin à éc ase d'au es heu euxnius e sou en se choisi a ec de els ac ionsmažodžiais, qui son ne aldo. Beaucoup e chaudemen discu ée pou le ac ionmajo a i ep ésen e . A ec ce ac ionmajodžiu galininkas aux es u ilisé ès sou en , des e eu s commun inée le langage ne éussi é i e e aujou d'hui. Galininką aisė J. Jablonskis: lenkų ka alių (=ka aliui) je ep ésen euju (Jablonskis 1925a: 1213); l'un ep ésen e meilę (=meilei) e l'au e ke š ą (=ke š ui) (Jablonskis 1926b: 51); leu sūnel ep ésen ai la meilleu e de no e jeunesse sluoksnį (=sluoksniui) (Jablonskis 1926a: 2); il ep ésen e au pa lemen une pa ie de Pa is (=daliai) (Jablonskis 1930: 31, 33). J. Jablonskis comme co ec ion mo i a ion donnai ou similai es sys ème de con ôle des ac ionsmažodžių: il es no e se i eu , ep ésen an , il nous se , nous ep ésen e ou di ige ( aisė i ininką: Mykolui p i iko ado au i gal ažudžiai (=gal ažudžiams) (Jablonskis 1925d: 4)10. A. Salys éc i i que galininkas es u ilisé selon des exemples de langues é angè es, e nusakan paski į eiksmažodžiai ado au i, iešpa au i, ep ésenu i u ilisés seulemen a ec u ilisa eu ku: il I alijoje Lie u ai penke ius me us ep ésen a o (Salys 1938d: 4). Taisy a e au es kalbinike s: u ep ésen as Saulėg ąžas (=Saulėg ąžoms), o Niau a Bičiuolius (=Bičiuoliams) (Š ie imo da bas 1920: 73). J. K uopas, discu an du ecou s au ges majo a i , éc i é que le plus sou en se choisi naudininkas, mais pasakoma e a ec galininku. Va osena é yškėja de au es semblables mo s de a osenos: ep ésen au i k aš ui, iešpa au i pasauliui. Ainsi dans ce cas a o inas n'es galininkas, mais naudininkas (K uopas 1951: 31). Depuis ieux obje galinie aisy as en neiginio kilmininką. An anas Ba anauskas déjà neiginio kilmininką disai comme a o iną: nemoku a ail, ne eux chieno pjau i, ni me chelo, ni a gen (Ba anauskas 1896: 68). Galininką dans neiginio kilmininką aisi i siūlė e J. Jablonskis: li es les iens, ne iensyk li es de (Jablonskis 1919: 7); aisy as e a dininkas: eux la ê e (=gal10 Li uanie aide appa é des a icles, c i iquan le a ail de J. Jablonskio. 1930 dans un numé o de l'année analyse un a icle de J. Jablonskio (Jablonskis 1930: 3136), discu ai le usage du eiksmaud de ep ésen e a ec u ilisa eu ku. Rašoma: a s o a imo le sens es beaucoup p ocheότερη au a s ojimo, pa ada imo le sens. Juk le ep ésen an epose l'ensemble. Se i es le concep du sens eceamosios il se nauja moi, mais, si il au lieu de manęs nuei en encon e, ce il me là a s oya. si ce e signi ica ion nous appelons ep ésen a ion, ce, pa aî -il, ce suje n'ob ien quand même pas le sens ece able. (li au os aida 1930: 4). Ces penses souc i iquen P. Ska džius. En s'appuyan g e inim a ec d'au es similai es ac ionmajodjies ( a nau i, e gau i, p ésidau i, condui eu i), p é end que ac ionmajodis ep ésen e du maldo pas galininką, e u ilininką (Ska džius 1930: 8493). I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių e eu s e ec i ica ion mo i s 41 os) neskauda (Jablonskis 1926b: 50); aisė e au es langues che cheu s: ėmė mels e s ajojančių lenkų bajo ų) (Meškauskas 1931: mels i sūnų, kad nuo jos neslėp ų sa o ligos p iežas į (=p iežas ies) (Vi eliūnas 1923: 486; emiamasi kupiškėnų a me); ačiau sup an ama, kad joks libe- alizmas, jokios lais ės negalėjo nu amin i bes ajojančius lenkų bajo us (=be- 235); pe sonne puisqu'il ne lui demandai d'exp ime ses con ic ions (=niqu'il ne lui demandai d'exp ime ses con ic ions) (Juška 1938: 30); empêché de onde Š iesos d augiją (=d augijos); džiaukimės žiema, mais nežmi škime e da bą (=da bo) (S onys 1940: 59). Galininkas es aussemen u ilisé dans les cons uc ions du bu . Da pe J. Jablonskis éc i i que le bu peu ê e éikiamas kilmininku po anzi y inių eiksmažodžių: je ais de l'eau, siun ė moi de laches, homme condui malkų (Jablonskis 1893: 150). Kilminink es u ilisé e po in anzi y inių eiksmažodžių, eiškiančių pas o ią būseną: me gelė auda ainikėlio, che alys ž engia a ižų, il do déjeune , zambina aka ienės (Jablonskis: 15 18931). Su o mulée ègle: kilmininkas inka alo s, quand pasakomas un. Quand on pa le de cons uc ion a ec bend a imi (ou supynu), a o inas galininkas: ous puolė bučiuo ų les mains au g andeli, S ankūnas nubėgo sudė ų pinigus ad oka ui (Jablonskis 1893b: 151). Mo i ée, pou quoi ne con ien pas kilmininkas: ac ionmajodis pul i ne exigeuja kilmininko, e main de la p emiè e ph ase n'y a bu . La deuxième ph ase dans S ankūnas ne bègès des a gen , mais néšès les endi (Jablonskis 1893b: 151). Jus ice, 1901 m. Li u iques langues g ama icales les deux ces sakiniai pa a o i a ec kilmininku: ous puolė bučiuo ų mains des g andeliui e S ankūnas nubėgo sudė ų pinigų ad oka ui. Règemine a même kilmininko po slink ie eiksmažodžių aisykle (Jablonskis 1901: 74). Des cas similai es J. Jablonskio épa e e plus a d: pasisakė ažia ęs Vilniun b olį (=b olio) lanky ų; agį (= agies) in e ogi i nu ažia o (Jablonskis 1911a: 1); okiečiai es a i é kunigaikš į (=kunigaikščio) passeikin i; il e čion es a i é nesan aiką (=nesan aikos) sė i (Jablonskis 1925a: 1213). Taisy a e des au es langages che cheu s: apos alus siun é enseigne ou es les ibus du monde (=siun é de ous les peuples du monde enseigne ) (Bū ėnas 1929: 30). P. Ska džius Gim ojoj kalboje es éc i , que linksnių his o ia e a osena indiquen , que les langues li ou ies ca ac é isaien da an age es kilmininkas, commun inée kalboje le e ends ama u ilise : au alle mėšlo ež i, bien que aka ų lie u oje siekimo aplinkybei žymė i sou en u ilisé e galininkas: au alle mėšlą ež i (Ska džius 1935a: 3, 7). P. Ska džius es ma qué, que ap ès ac ionmažodžio k ies i a o inas siekinio kilmininkas, ne galininkas, plg.: šeimininkas pak ie ė s ečius 42KAlBOS KUlTūRA | 84 champs de apžiū ė i; be nelis me gelée ci é le i inium dans i; aigi e k iečia son nom de jou de ê e (Ska džius 1999: 738); Sa genis pano a e ou ne à Kauną e ec ue des a ai es ce aines (=quelques a ai es); a laukan ou e ce e diable ą (= ous ces diables) de la ê e é blašky i (Ska džius 1998: 656). 1923 m. L'Éduca ion œu e son p ésen és sakiniai a ec kilmininku: elle isaip sūnaus malda o; le même p ašau e Tams os; deau qua au heu e de demande Dieu le pa don des péchés (Vi eliūnas 1923: 487). Remiamasi kupiškėnų a me e éc i -on que ici de ai galininko. Taisymo mo i y acija elle: a ec galininko heu euxniu men is clai ότερη e ikslesnée. En disan je demande le cou eau de Pe e ne au -il, si la eu le cou eau, qui es Pe e , ou s'ad esse on à lui a ec une demande (Vi eliūnas 1923: 487). J. Jablonskis ces sakinis a a ibué à siekinio kilmininkų: ligonis p ašėsi (šaukėsi) dak a o, kunigo (p ašė, que lui dak a ą, kunigą pa ež ų) (Jablonskis 1928: 33); j'ai demandé le che al, l'homme (qu'il donne ai ); as- u demandé lui un che al? - Jablonskis 1928: 34. Sui mažodžiu demande es u ilisé e le kilminink, e galininkas: įsid ąsinęs ė as pap ašė sūnaus (sūnų) čeba ų (ba ų, pušnių), sūnus do anojo (Jablonskis 1928: 45). La in du chapi e éc i qu'il es u ilisé non sans ondemen (ex ai plus nepaaiškina, mais le plus p obablemen pou d ip asmybės) (Jablonskis 1928: 46). P. Ska džius p opose galininką, ca alo s plus acile se sépa e la pe sonne demandomse de l'obje demandomse e ainsi é i e-on d ip asmybės (Ska džius 1998: 694, 750). Aide pa lan linksnių gou e nemen a ec ac ionmajodžiu demande (p ašiau ponią moky oją ou p ašiau ponies moky ojas) emiamasi J. Jablonskiu e P. Ska džiumi: mieux u ilise galininką demandomai pe sonne, e kilmininką demandomai daik u eikš i. Ainsi é i é des d ip asmybés. Il de ions di e p iai lady' la p o esseu des li es, p iai pè e ą l'ho loge (Ho odničiū ė 1938b: 3); au consac e pasakimes demande quoi e demande co. Il m'a demandé oi (il de moi oulai sa oi à p opos de oi) e il de moi m'a demandé oi (il de oi oulai co sa oi à p opos de moi) (Ho odničiū ė 1938a: 3). Šių eiksmažodžių consomma ion ques ions A. Salio, P. Ska džiaus, l. Damb ausko, M. Ju kyno s a s y i e Gim ojoj kalboje. Dans la commune pa lée mieux u ilise galininką, ca ainsi plus acile es sépa ée demandeomse pe sonne de demandeomse d'obje , é i é es d ip asmybės (Ska džius 1935b: 173). Il au s ic emen dis ingue le malade p šo kuniga (jį pa į ką pada y i) e le malade p šo kunigo (qu'il le pa ez ai ). Aussi demande le pè e e demande le pè e. Remiamasi a mėmis i gy ąja a osena (Salys 1937: 134). De même s'éc i e Kalbos pa a ėjuje: mieux di e klausė aiką po e ių, negu klausė aiko po e ių (1939: 6465). I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio êdomis: di e nių e eu s e co ec ion mo i s 43 ĮNAGININKAS P incipales ennagisseu e eu s: obje à eikš i a ec emplį ma ke inčiais eiksmažodžiais, quali é con iniui eikš i a ec gausą ma ke inčiais būd a džiais, a ec eiksmažodžio bū i o momis unchi amam bū iui eikš i. J. Jablonskis dans ses a icles dansnagininką aisée dans kilmininką: i klą p ipildo andeniu, gy uoju silab u, sandėliu (=s iklą p ipildo wody, gy ojo silab o, sandėlio) (Jablonskis: 26 1920). Il aisė e dansnagininką a ec beaucoup à signi ie a ec adjec i iche: n'es- u pas pa ois iche monigais (=a nesi pa ois monigingas)? ; no e pays au edas é ai ès iche populaudies chainoms (=bu o ès sainué, é ai ès sainuée) (Jablonskis 1911b: 2), aisė e P. Meškauskas: da bų a koje, gausioje e e a ais (=gausioje e e a ų), y auja in o macija (Meškauskas 1931a: 6) 39; sąjunga gausėja na iais (=gausėja na ių) (Meškauskas 1931b: 61). P. Ska džius éc i i , que dans les langues li ou ies a o inas pelni kinmininkas, e non įnagininkas: Seigneu pa s p ipildė jus meilės; p ipylė puodynę lai (Ska džius 1998: 561). E oneusemen pa pe o s dansnagininkus il aisée ecensuodamas e li é a u ins éc i s: p ippilydami gy enimą sa o sena išku s enėjimu (=sa o sena iško s enėjimo); le bâ imen , celui un milžinišku masiniu kapu, uneis pe sunk as k auju (=k aujo) (Ska džius 1937: 159). Šis linksnis ne ka ą aisy as i Š ie imo da be, i Vai e: su akelais galė ų įei i į p ipildy ą dūmais namą (=dūmų p ipildy ą) (Meškauskas 1931a: 395–396); i s didysis mies- uu ėsiais, p ipildy ais la onų kalnais (=p ipildy ais la onų kalnų) (Meškauskas 1931c: 347). Įnagininkas, aussemen pa e né a ec pilnį eiškiančiais eiksmažodžiais, kalbininkų aussi aisi us Gim ojoje kalboje: a gi ne ils p ik o ė empleas zag ob ais iš p iešų u ais (=užg ob ų iš p iešų u ų) (Balčikonis 1935a); s adionas p isip illys lie u iais (=lie u ių) (leng inas 1938: 5). Sou en dansnagininkas es aussemen u ilisé pe manen ou inchangamam é a i pou eikš i. Vai e le aisée P. Meškauskas: la s a ion hyd oélec ique se ai sou ce d'éne gie élec ique (=šal inis) ou e Li uanie (Meškauskas 1931a: 392); ab iko owininku (=sa ininkas) es Vai kus (Meškauskas 1931a: 395); o p iežas imi (= o aison) es ce que enco e loin ain g ažu nenu imo okiečių bankų k achų sukel oji emp a (Meškauskas 1932: 67); é ablissemen du mo i de ébellion (=p iežas is) ancien du salai e pou les solda s (Meškauskas 1932a: 508). Ypač ne con enan lui semblai įnagininkas p iežas imi, aisydamas isu indiquai la même mo i a ion, que c'es é imybė, p ise a de usų kalbos. Toks įnagininkas aisy as e Gim ojoj kalboje: 1936 m. pabaiga é ai le noodjies pé iode de son his oi e (=é ai le noodjies pé iode de son his oi e) (Juška 1938: 30). 44KALBOS KULTÜRA | 84 A en ion es edi igée dans ag essi ie aunagininko a oseną d ejybiniuose linksniuose, quand nominine pa ie du con e à eikš i es u ilisé būd a džių ou būd a diškųjų mo s įnagininkas. Klaidingai us ojamą įnagininką a dininku son aisę p esque ous les kalbininkai: le kunigas les exho e à ê e blai iais e do ais (=kad se ai blai ūs i do i) (Jablonskis 1911b: 2); ous sen i ès heu euxis esą (=jau ès heu eux) (Jablonskis 1925c: 54, 57); il a ai malemès kup o u (=kup o as) naî e (Jablonskis 1926b: 51); non pas de ce que nous gagnons, mais de ce que nous épa gnons, es e ons ichesis (= u ingi; plg. liki sainiki) (Jablonskis 1926e: 12, 13). Nemažai aisy a P. Meškausko: je yčia apsimečiau gi u (=gi as), pa ce que ous ai oulu sočiup i (Meškauskas 1932: 67); on ne pou ai di e que la oix de la p op ié ai e du man eau d'hi e a odė ium uojančiu (= ium uojąs) (Meškauskas 1932b: 351). Va dininko bū inumą P. Meškauskas p ou enai en compa an lie u iškas cons uc ions a ec okiškomis e usiškomis. Įnagininkas aisy as Gim ojoje pa lan : no e emple enseigne nous, quels (=kokie) nous de ons ê e; quelquekuo es plus g and (=kažkas didesnis) (Balčikonis 1935a); Eneida les hé os moka ê e gailes ingais (=gailes ingi) (Ba zdukas 1940: 24); se sen i e iblemen malheu eux (=nelaiming); a odė juokingu (=juokingas) (Salys 1937: 135); je me con esse à kal u (=kal as) (Damb auskas 1937: 6869); il se sen heu eux (=laiming); dedasi ge u (=ge as) (Kalbos pa a ėjas 1939: 126); Ta u is yčia oulai appa aî e menku e juodu (=menkas e noi ) (Ska džius 1998: 639). En aison du néiginium su enu dansnaginink co ecomas kilmininku: les mo s ne on pas homme ch en u e eisiu (=š en o e eisaus), mais do as elgimos homme de ai dieu maloniu (=malonų) (Jablonskis 1926g: 404); je ne sain e oi š en u (= a ęs š en o) ne eux ai e (Jablonskis 1925a: 1213); au eokiu (=ki okio) sodiečiai n'a pas uée Bu zdulio (Š ie imo da bas 1920: 73). Pa ois įnagininkas é umia béné icia à: si au se a kunigaikščiui ê e me dėkingu (=dėkingam); ka ei iui nede a ê e žiau iu (=žiau iam) (Jablonskis 1925a: 1213). J. Jablonskis įnagininką kei ė galininku p ès anzi y inio eiksmažodžio (pa)da y i: ceux quelques années leu ai aciles e ag éables (=leng us e malonius) (Jablonskis 1912b: 2); des pa icules de e e on andenį d ums u (=d ums ą); impu e és le enden dange eux (=pau an ) à la san é; ai ki į kie esniu (=kie esnį) (Jablonskis 1920: 26); eikalų ca ac é is iques les aisaien s ic emen di é en s (=ski ingus) (Jablonskis 1926b: 51); économumas ai des hommes ichesingu (= u ingą); la inniques canones ci as son langage da é nuobodžia (=nuobodžią) (Jablonskis 1926e: 1213). P. Meškauskas épa an I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e eu s e ec i ica ion mo i ai 45 conséquemmen ėmėsi aisykle, que les pa oles Li uanies būd a dinis pažyminys de inamas gimine, skaičiumi, linksniu e que ès a es cas es nede inamas. De son a is, du usse langue enu du įnagininko ne aud ai u ilise : la emme en ai main enan seulemen enco e plus apsinuogina, e mo alis ai, se sou enan des emps des cou s obes, g ei de on econnaî e les a oi é é les plus déco es (=mo e ų apda ą bu us deco iausią) (Meškauskas 1931c: 348); leu mou emen de son ag agen même le p in emps, le end plus chale esnie (=šil esnį) (Meškauskas 1932b: 351). Įnagininkas à cô é du anzi y inium ac ionmajo du (pa)da y i a é é co igé P. Ska džiaus: ab égemen i le langage sklandesne (=sklandesnę) (Ska džius 1998: 722); aisy as Gim ojoje pa lan : p a as pusiaus y ą, qui aujou d'hui le ai galingu (=galingą) (Balčikonis 1935a); ce e saikà ai p esque incapimu (= ée saiką... incapimą) (Ba zdukas 1938: 61). Nuosekliai aisy a Éduca ion au a ail: Niau a neskai ė (=nelaikė) p o nu, ku s pou ai augmen e la o une e pada y ų juoba pasi u inčiupasi u in į (= u ningesnį) (1920: 72); seuls ces signa u es i en Niau ą nécessai e e même bū inu (=da é nécessai e e même p i alingă) alsčiuje (1920: 72); apmaudes homme ai bejausmiu (=bejausmį) (1920: 73). Bend inée leboje déjà alo s é ai u la concu ence des ins umen s aunagenaa e la même signi ica ion ayan des p elinksninių cons uc ions. J. Jablonskis įnagininką, pa a o ą be p ielinksnio, aisė į p ielinksninę kons ukcję: il s andēs ginklu mains dans (=su ginklu); es a i é pasiun iniai lau o šakelėmis (=su lau o šakelėmis) dans les mains; belais ius apsiau ė ka ei iai ie imis (=su ie imis) dans les mains (Jablonskis 1921: 138); ayan deux diplômes du gymnasium e de l'académie, K iaučiūnas yžosi leu aide à acqué i le supé ieu seculiè e science cenzą, nécessai e ka ed ai du gymnasium (= u nan a es a ą e diplôme yžosi a ec leu aide) (Jablonskis 1926c: 8) 11. L'un des a aux de J. Jablonski, A noldas Pi očkinas éc i i plus a d, que J. Jablonskis pou ai dansnagininką aisęs, ca ce plus heu eux lui pa aissai a mybe (Pi očkinas 1986: 197). J. Jablons11 Dans le bu de mieux pe ce oi e explique les p op es disposi ions de J. Jablonskio, p a a u pasi elk i e quelques sakinių, dans lesquels le lebinis e p oposé change p ielinksnį. J. Jablonskis aisée ainsi: B. élég aphu s'es élici é oyaume a ec nou eaux années (=naujųjų me ų) (Jablonskis 1914c: 4) (šalia son edakcijos p ie ašas: u bū naujųjų me ų dieną. Bene mieux se ai dans de nou eaux emps, a du ėse). Plus a d di e a ec mielu no u, une ois de plus soulignan l'impo ance du con ex e de co ec ion, en se basan de son a me e indiquan des semblables polkų kalbos pa yzdį, J. Jablonskis é ai enclin à co ige mielai, no imis (Jablonskis 1928b: 3). Linksnies e p elinksnies donné le même co ec ion: ou le a ec no u (=no ingai, mielai, no omis) p end (Jablonskis 1928: 123). Du aisymo oi J. Jablonskio s a s ymai, aiški įnagininko e įnagininko a ec p ielinksniu eiškian p iemonę ou būdo aplinkybę ski is. 46KALBOS KUlTūRA | 84 kis dé aillé ces aisymo a icle n'explique pas, seulemen p asi a ia que au ce e p épa éa e ê e nupipko (plg.: a p ise a ec g and joie, ppédi a ec des beaux mo s) (Meškauskas 1931c: 350); Semionas laiky is ienų bend ų aisyklių (Jablonskis 1921: 140). P. Meškauskas, g eičiausiai emdamasis pi maisiais J. Jablonskio aisymais, siūlo a o i p ielinksninę kons ukciją: anglas mielu no u (=su mielu no u) Jed eikinas ous i klus su aizioi a ec le même p écisieux b olišku sąžiningumu (=a ec le même p écisieux b olišku sąžiningumu); les p op ié ai es ka inių apidemen ema qués quelleu a ou ume (=a ec quelu a ou ume) les hommes accep è en ce e nou eau ée (Meškauskas 1931c: 351). J. Balčikonis įnagininką aussi aisée: g andeliu a gu (=su g andeliu a gu) ing essé il en in dans quelquekokį dépa emen (plg.: a ec mielu no u, a ec aša omis p ašė) (Balčikonis 1978: 210); mielu no u accep e ai ce e a eu (=su mielu no u); spec acles ėjo plus g and passuimu (=sous plus g and passuimu) (Balčikonis 1978: 71); no iai (=su no u) a aillons (Balčikonis 1978: 828). Des J. Balčikonio aiškinimų on peu juge , que em asi šnekamąja kalba, J. Jablonskio exemples. P. Ska džiaus opinionée elle même que J. Balčikonio son suggé é įnagininkas a ec p elinksniu basé su similai es con es a ec g and joie, a ec g and passuchim, a ec ou e s cœu (Ska džius 1936b: 97). Įnagininkas Gim ojoj kalboje p épa i é e plus a d, pa exemple: pasi a imuose pa icipan s g andeliu dėmesiu (=su g andeliu dėmesiu) išklausė (Kulbokas 1968: 19). VIETINKAS L'e eu de consomma ion du Vie nique d'une équen esses. In e puka io kalbininkai on a i mé que l'u ilisa ion du lieuininko le plus de ous linksnių es ékiamas o eignų kalbų, beaucoupybės klaidų p iežas is lie u ių i usų kalbų ie ininkų suplakimas, naujų, pa iculiè emen abs akčių, ie ininkų a si anda e pa ce le po eikio kalbą in elek in i. Le plus sou en iceinie es aussemen u ilisé signi ian é a os ép ou éja, domaine de onc ionnemen , cons uc ion, é a os ou signe, é a os aison ou base, açonmo ou emps. Vie ininku neiškiamas suje e obje , donc il ne a o inas būsenos ép ou éjui eikš i. J. Jablonskis à des emplaçan s, eiškiančių place, a ibua e el sen inien: sans cela n'y a ka ėse lai , mais à cô é ou ni e habi uel meilleu exemple be o ka ės be melk (Jablonskis 1928: 97). Donc les deux sakiniai J. Jablonskio son ou nis comme éguliingi. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių e eu s e ec i ica ion mo i ai 47 Nemažai aisymų, liés à ne aisyklingai a ojamu ie ninku onc ionnemen , būsenos ou požymio s ičiai (mais pas placei) eikš i. Toks iceinie aisy as J. Jablonskio: ils accusés shpipinėjime (=dėl shpipinėjimo) (Jablonskis 1911b: 2). P. Meškauskas, aisydamas ne aisyklingai us ojamus ie ininkus domaine de onc ionnemen eikš i, indique ai e aisymo mo y aciju. Il éc i ai que dans les langues li uaniennes ces emplaisseu s son appa us à cause de la langue uses: les soupçon ieux de meu e (=į a ieji meu e pa icipan s, les soupçon ieux de meu e) son in i és à ibunal, son p ésen és aux émoins, mais anie e use de econnaî e ma ę juos šaunančius (Meškauskasc: 1931 350); ici enchègen des connaissances, econnû ama meilėje (=p ipažįs a son meilę) (Meškauskas 1932b: 353). Sakinys pe mokyklą mes pakilsime kul ū oj (=pakils mūsų kul ū a) co ecomas basé su similai es, des langues li au es nebūdingais exemples: juk nesakoma pakilo s eika oje, sus ip ėjo s eika oje. Selon P. Meškausko, čia mo comp ensible comme no e même quali é, comme san é, sagesse, esp i . S'en o ce , s'éle e , s'éle e es possible seulemen de elles ci cons ances qui son à cô é de nous, pa exemple: il su gi au a ail, dans la ie (Meškauskas 1932a: 506). Panašius aussemen pa a o s icinai es aisée P. Ska džius: considé e le a eš e (=a eš uo ą) (Ska džius 1998: 707); į a ia ė o nužudyme (= ė o nužudymu) (Ska džius 1998: 306); le ibunal okiečių l'a ou é coup u (=kal ą) dans l'u ilisa ion illégale du pa imoine public, kyšių ėmime (=dėl illégal du pa imoine, kyšių ėmimo) (Ska džius 1998: 306). J. K uopas Gim ojoj dans le discou s a indiqué ca ac é ingiausias e eu s du ice. Pa mi eux e sou en e onémen au localinku épliquée sphe e d'ac i i é: a dyme pasi adino s e ima pa a de (=pe a dymą, a domas); biegime gagné un eco d (=laimėjo biegimo eko dą); comédie o éalisisie iaus pas a yme (=pas a y a) a ai passuici é; a é é y a as padegime (=padegimu) (K uopas 1939: 124). Vie ininkas ne a o inas daik o au é a i, à l'é a se ou au signe de eikš i. De els cas dans ses a icles aisée J. Jablonskis: kame (=kuo) il es coupable? (Jablonskis 1911a: 1, 3); ame au e es l'eau (= uo) (Jablonskis 1914b: 2, 3); ame pe suade (= musmus là pe suade) (Jablonskis 1920: 26); Gim ojoje kalboje aisė A. Salys: kame dalykas (=cas suje ); ne ame eikalas (=ne ce eikalas) (Salys 1935: 8) e J. K uopas: dalykas ame (= oks) (K uopas 1939: 124); J. Balčikonis: au eu dans kame (= isu , isados) aime la p écision (Balčikonis 1978: 210). P. Ska džius, épa an le saying nelaimė ame (=nelaimė, que) beaucoup emig an ų zapomš a gim ąją kalbą, soulignai que un el emplaçan es au langage li uanien ne a o ina g yna usybė (Ska džius 1936a: 92). 48AlBOS KUlTūRA | 84 Sou en kalbininkų aisi i icinai es dans des ê emen s, des obbes, de l'uni o me e k ., exemple.: g e a sėdėjo mo e is dans des obbes blancs (=bal ais apda ais) (Jablonskis 1926b: 52); il ma chai dans des habi s de kunigo (=kunigo d abužiais) (Jab lonskis 1926c: 8); le p op ié ai e ac uel du maî e Fa ia di Kas o lėnaus būdo g andelis naminio milo apda e (= ūbais) se plain des condi ions di iciles (Meškauskas 1931c: 351); aussi ô a i ez chez moi en plein uni o me (=su isa uni o ma; ie nieks appa u pou la in luence du uses langue) (Meškauskas 1932: 69); pha aon en obe de gue e (=su obe de gue e) (Balčikonis 1935a); en an šilkiniuose ūbuose (=šilkiniais ūbais) (Damb auskas 1937: 68, 69); su ikau ka iškio ūbuose (=d abužiais) (Juška 1938: 30); appa aî ée en plein uni o me (=plna uni o ma) (K uopas 1939: 124); laissé dans un des bal isés (= ienais bal iniais) (K uopas 1939: 124); Les policie s de Be lin pa aissen oujou s i dans de nou eaux obes, dans des blanchis es (noujais obbais, blanches gan sines) (Ska džius 1936: 15); majo i é des samojedus ma chen dans leu s oilinai es habi s (= ailiniais d abužiais; a ec ailiniais d abužiais) (Ska džius 1998: 636). Taisissan de els lieuinikus P. Ska džius ne ois indiqué e co ecymo mo i a iona ion: lieuininku géné alemen éškiama lieu, où ce qui es ou se p odui . Minė u sen inium eu di e que les samojedas ma chen pas en ê emen s, comme cou é ou en plein ai , mais en ê emen s de ou ines ou a ec des ê emen s de ou ines (Ska džius 1998: 636). Jau a puka iu aisy i dėl ki ų kalbų į akos įsigalėję ie ininkai. A s ume: 25 mylių a s ume nuo Vidu žemio jū os (=už 25 mylių nuo Vi- du žemio jū os) (Balčikonis 1935). A ejyje: ju idiqueimasis [...] dans ce cas (=cihu cas) pakenk ų (Juška 1938: 30); ame casijie (= uo cas) (K uopas 1939: 124); dans ous les cas (= ous les cas) p ou en des ela ions supe icielles emplaçan dans ous les cas ne con ien pas comme e dans ous les é énemen s: ici nos p é é ences de langue a o inas seulemen įnagininkas (Ska džius 1936a: 93). Egzemplio iuje: ce emplaçan aisy Gim ojoj kalboje: laš p ésen é dans deux exemplio iues (=due exemplio iais) (Ju kynas 1938: 19). Galie: ous les p esc ip ions e iiką emme de pas o é a ion pasilieka alides e elle en a enco e de leu s p isilaiky i (=pasilieka celles même aleu s) (ce ice-minis e es s e imybė, a i ée de usų kalbos) (Meškauskas 1931c: 348). En o me: joueu ik es en bonne o meje (=bones o mes) (K uopas 1939: 124); plg.: il de bonne ê e, s ip ies pulmons). Nuo a: il é ai dans bonje nuo aikoje (=bones humeu aikos) (Ska džius 1998: 344); P. Meškauskas ce emplaçan le aise pa ce qu'il es en li uanien à a si- I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pêdomis: linksnių e eu s e ec i ica ion mo i s ai 49 ou pou des uses e okiečių langues in luence: si les emmes sou en se ai op imis iškoj nuo aikoj, cela (=op imis iškai nusi eikusios) (Meškauskas 1932: 68). Pa idale: guinoji clin is, comme e au es miné aux, quand quand se ou e pa idale k is alų (=k is alų pa idalo) (Jablonskis 1920: 26); okiečiai maną a ibue ou e la Li uanie à la Pologne, jus e ne sai pas enco e, quelle o mej [...] ou Lublino unijas pa idale (=kokia o ma [...] ou Lublino unijas pa idalu) (Juška 1938: 30); appa ée žalčio pa idale (=pa idalu) (K uopas 1939: 124). Reikale: chez elles cœu ys des na ions aux a ai es (= leu s cœu ys des na ions a ai es) son sensibles (Ba zdukas 1940: 24); ame eikale (= uo eikalu) k eipkis dans lui (K uopas 1939: 125). Sąs a e: andenilis es isokių kūnų sąs a e (= andenilio es dans ous les co psnes, isokių kūnų composi ion) (Jablonskis 1920: 26); es so i dans le pe manen sąs a e (=nuola ine sudė imi) (K uopas 1939: 124). Skaičiuje: imp imdino g andeliame skaičiuje (=didelį skaičių) (K uopas 1939: 125). Sumoje: agueu 300 li ų sumoje (=sumai) (K uopas 1939: 124); éc i i une ac u e à 100 li es sumoje (=sumai) (Ska džius 1998: 344). S iliuje: palau cons ui i š edų s iliuje (=š edų s iliaus) (Meškauskas 1932c: 70); la maison cons ui au iškame s iliuje (=s iliumi) (K uopas 1939: 124). S o ie: es ous pas hon euse dans elle s a ionie (= els) se mon e aux gens (Meškauskas 1931c: 350); s'il ous plaî décla e à quel s ade le ecou emen de la de e (=kiek es de es isieško a) (Ska džius 1998: 720); honde okiame s a ionie (= okiam) se mon e (K uopas 1939: 124); il l'a ou é ii ame s a ionie (=gi ą) (Ska džius 1998: 344). Temoje: éc i ions ca ac é ieux emoje (= ema) Mai onio ly ika (Ska džius 1939a: 9). J. Jablonskis aisė e au es emplaisseu s, exemple: son jou nal se ais imp imé dans deux langues (=d iem languesom); ous les jou naux on en langues li hu iens (=lie u ių kalba); e les le ins oulaien susi ungime pa le p igim oje kalboje (=gim ąja kalba kalbė i) (Jablonskis 1911b: 2); il démon e pa ai emen nusimanąs dans ous kojinių ypa ybėse (=apie pa icula i és) (Jablonskis 1926 : 741, 746). P. Ska džius panašius cas aussi a aisée: okiečiai labai maža enusimano lie u ių kalbojeapie (= lie u ių kalbą). Son opinion, nousimany i dans le langage ou dans d'au es a ai es es ienkuo nepa eisinama e s inė s e imybė (Ska džius 1936a: 92), di eimas ou a koje es e s inė (iš okiečių, usų kalbų) in eligen ų kalbos ypa ybė, donc des langues Li uaniennes s e ima. P. Ska džius s ic emen ce ie- 56 KALBOS KULTÜRA | 84 M e š k a u s kas P. 1931a: lacunes de la langue jou nalis e. Vai as, No 78, p. 390397. M e š k a u s kas P. 1931b: lacunes de la langue jou nalis e. Vai as, N . 9, p. 5867. M e š k a u s kas P. 1931c: lacunes de la langue jou nalis e. Vai as, No. 11, p. 345354. Elle a é é édigée pa un p o esseu d'uni e si é. M e š k a u s kas P. 1932: lacunes de la langue jou nalis e. Vai as, No 1, p. 6669. Vous ou e ez ci-dessous des dé ails su ce qui s'es passé. M e š k a u s k a s P. 1932a: lacunes de la langage jou nalis e. Vai as, N . 4, p. 505510. M e š k a u s kas P. 1932b: lacunes de la langue jou nalis e. Vai as, No. 3, 350 358. M e š k a u s kas P. 1932c: lacunes de la langue jou nalis e. Vai as, No 5, p. 7074. M e š k a u s kas P. 1932d: lacunes de la langue jou nalis e. Réponse E. Viskan ai e quelques explica ions. Vai as, No 78, p. 358363. M u k a J. 1917: Recenzijos. Lais oji Li uania école (Pe apilis), No 1, p. 1415. P i o č k i n a s A. 1986: Jono Jablonskio aisymai, Kaunas: Š iesa. S a l y s A. 1925: À cause A. Vi eliūno Kalbos neaiškumų. Lie u is, No 10, 6 ma s, p. 1011. S a l ys A. 1935: Ecole e sens du langage. Gim oji langue, s ą s. 1 2, p. 710. S a l y s A. 1937: Depuis nou eybines p a iques de langue. Gim oji kalba, sąs. 8, p. 134137. S a l y s A. 1938a: À cause du nom kilmininko e a dininko. Li uania aidas, No 167, 13 a il, p. 4. S a l y s A. 1938b: Pas dans la majo i é, mais la majo i é p i a é. Li uania aidas, No 106, 9 ma s, p. 4. S a l y s A. 1938c: Vado au i, ep ésen e u i kam, e pas quoi. Li uania aidas, No 193, mai 2, p. 4. S a l y s A. 1938d: laba jou née, ne labą jou née. Li uania aidas, No 470, oc ob e 17, p. 3. S a l y s A. 1979: Raš ai. T 1. Bend inė pa le, Roma. Ska džius P. 1999: Rink iniai éc i s. T 5. Akcen ologija, bend ines langue cul u e, publicis ika, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah édi ions ins i u . S k a d ž ius P. 1930: Pou nos c i iques opinions su les suje s de langue. – Kalba, sąs. 2, p. 8493. S k a d ž i u s P. 1935a: Bend inė langue e ses espèces. Gim oji kalba, sąs. 12, p. 37. I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių e eu s e co ec ion mo i ai 57 S k a d ž i u s P. 1935b: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 10, p. 173. S k a d ž i u s P. 1935c: Apž alga (dėl E. Viskan os „Pu ino kalbos k i ikos šešėly“). – Gim oji kalba, sąs. 8, p. 124–126. S k a d ž i u s P. 1935d: Taisymai. – Gim oji kalba, sąs. 10, p. 171–173. S k a d ž i u s P. 1936: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 12, p. 1317. S k a d ž i u s P. 1936a: Taisymai. Gim oji kalba, sąs. 6, p. 9293. S k a d ž i u s P. 1937: Recenzijos. P oš ais ė. Gim oji kalba, sąs. 9, p. 158 160. S k a d ž i u s P. 1939: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 1, p. 9. S k a d ž i u s P. 1997: Rink iniai aš ai. T 2. Bend inės kalbos dalykai, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i uu . S k a d ž i u s P. 1998: Rink iniai aš ai. T 3. Bend inée suje s de langue, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u e. S o ny s M. 1940: Mode nybés nos p esses dans le langage. Gim oji kalba, sąs. 4, p. 5859. Š u k y s J. 1995: Quel mieux: monsieu di ec eu iau ou pone di ec eu iau? Gim oji kalba, No 89, p. 13. Le a ail de l'éduca ion, 1920: C i ika i bibliog a ija, No. 89, p. 6276. Ta l m a n a s J. 1933: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 3, p. 3943. Ta l m a n a s J. 1934: Klausimų k ai elė. Gim oji kalba, sąs. 710, p. 118 120. V i e liūna s A. 1923: K i ika i bibliog a ija. L'éduca ion a aille, No 67, p. 486488. V i e l iūnas A. 1925: Kalbos neaiškumai. Lie u is, No. 7, é ie 13, p. 13. V i e l i ū na s A. 1925a: Les neaiškumai. Réponse à Sali. Lie u is, No 14, 3 a il, p. 13. V i s k a n a E. 1935: Talbos dalykai. Le discou s de Pou ine c i iques šešėly. Vai as, No 78, p. 366371. Zemaičių i lie u uos apž alga, 1890, No. 2. Reçu 2011 11 30 58 KALBOS KULTÜRA | 84 FOLLOWING THE PATH OF JONAS JABLONSKIS: Following he PATH OF JONAS JABLONSKIS: CASE ERRORS AND WHY THEY SHOULD BE AMENDED Summa y S a ing wi h Jonas Jablonskis, he sys ema ici y and a emp s o s eng hen he li huanian language no m ha e become mo e consis en . A he beginning o he 20 h cen u y he no m expe ienced a majo impac o linguis s wo king in he jou nal Gim oji kalba, such as Ska džius, Salys, Jonikas, Talman as, la e Bal či konis, Damb iūnas (Damb auskas). Since he middle o he 20 h cen u y a emp s o se he no m ha e become much less indi idualis ic, mo e o ganized, con ibu o s o he jou nal Gim oji kalba we e engaged in hea ed discussions on a numbe o opics ela ing o he heo y o language cul u e as well as many o i s p ac ical issues, language use and no m se ing in s anda dised language. Va ious newspape s and magazines s a ed publishing a icles dealing wi h p ac ical language issues, including deba able opics. The a icles ocused on he esea ch in o g amma ical cases and hei usage, including e o s, ound in he ac ual language usage o he ime. The p esen pape o e s an o e iew o he i s s eps when he cases we e s a ed o be amended, a emp s o amend he usage o he cases by linguis s o he pe iod be ween he wo wo ld wa s, easons o such amendmen s gi en by J. Jablonskis and linguis s o he Gim oji kalba, some la e epe cussions. L'ape çu des ea ly amendmen s o case usage peu ê e ésumé en poin an que les aisons pou de elles amendemen s n'é aien pas oujou s su isammen dé aillées and wellg ounded; in mos cases e e ence was made o he impac o Russian, Polish and Ge man. Ce ains au eu s on souligné l'impac o o eign languages as he key eason o all amendmen s, wi h no e e ence o he laws o language. An inclina ion o adop he easons om o he au ho s is no iceable. The easons suppo ed by a gumen s a e only gi en in he discussion sec ion. In he cou se o discussion, some o he , mo e i id, easons eme ged; di e en opinions and new app oaches o language we e ac i ely exp essed. Jablonskis abs ained om commen ing and a emp ed o p o ide mo e examples, ied o sa e space and ime. Ve y o en he explica ion mainly included a sen ence quo ed om ano he au ho , which was gi en as an example o s anda d language. No discussion as o i s well o medness was ound. In o he wo ds, he sen ence by ano he au ho was he mo i a ion o p esen i . In many cases he name o he au ho was mos ly elied on. O en he same adi ion o amending is no iceable in he wo ks o se e al au ho s. Jablonskis mus ha e elied on he da a o he dialec s, olklo e, collec ions o songs and g amma s. In all o his amendmen s Jablonskis a emp ed a language well o medness, sys ema ici y and consis ency. His p o- I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių e eu s e co ec ion mo i ai 59 posal o eplace he nomina i e case by he pa i i e geni i e (Geni i us pa i i us) was among he mos consis en . When amending, e e ence was mos ly made o he da a o he dialec s, he language no ms se by g amma s; howe e , he con ex and adi ion o usage we e also impo an . The geni i e case was among he mos hea edly deba ed and mos equen ly amended cases, which mus ha e been due o he wholepa ela ionship o en exp essed in li huanian by he geni i e case. Nume ous amendemen s o he da i e case we e he esul o longlas ing discussion and a ange o di e en opinions. The da i e e oneously used o e e o an objec was amended in he mos consis en manne . The o e iew o all amendmen s o he accusa i e, commen s and ideas sugges ed by di e en au ho s ha e led o a conclusion ha he usage o he geni i e case wi h he e bs o add ess was luc ua ing. Les données ecueillies de di é en s au eu s a condui à une conclusion que le mos equen eason o amending he ins umen al case is he impac o o he languages (Russian, Polish, Ge man). Jablonskis, in his discussion wi h some o he au ho s, used he da a o he dialec s. la e linguis s mo e o en e e ed o he con ex , e y seldom also o he laws o he li huanian language. When amending he loca i e, he linguis s in ui ion seems o ha e been he leas eliable; mo e a gumen s we e p o ided. Despi e ha he usage was a he luc ua ing, he amendmen s o he loca i e we e la gely s able. KEy wORDS: nomina i e case, geni i e case, da i e case, accusa i e case, ins umen al case, loca i e case, codi ica ion. IRENA SMETONIENĖ BRIGITA DAMBRAUSKAITĖ Vilniaus uni e si e as Uni e se o g. 3, lT01513 Vilnius [email p o ec ed] [email p o ec ed]