Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“

Sp achos Kul u | 86 256 DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos JONAS KLIMAVIČIUS IŠ Wo JÕR Und Was IŠ JÕRS ESMINIAI WORDŽI: emimkei en, namen; jo ė, Jo ūnė, Jo is. Dalykas li auische sp acho y e schon hunde e Jah e kla us, abe meh als halšim is imme e wi . 1912 m. sank Pe e bu ge sepa a em ausd uck ging noch ziemlich jungen, abe b endussious und schon p oduk i en sp achniko is Kazimie o būgas, sma klich pasnießenden in e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos ausgabein usiisch pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). De e s e Teil da on widme s ko l i nių aus usischen Sp ache Ch onologien (as na ü lich, haup sächlich Beziehinei). ūpimas Fallis us. ich (is p osl. a) lie . skoliniuose is sein: ja o ъ → jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia). Von so o muss man sagen: gene ische us. ich Übe einsp uch is en (in): ün : ün , pята: pen is, opять: a pen , zять: žen as; вязь: inkšna, мятъ: min i... leich zu e wenden g e inan gene ische bend ybę leiso: žem. und p . mensa und skolinį mäsa. us. ярь bend ybė wä e *en is ode *ė is, abe sie gib nich . Jo ės und ih e wandinische Wö e Bedeu ungen und Quellen wi d de aillie angegeben e was spä e , und je z genüg es zu sagen, dass keine on ihnen is wede senosios ašomosios, noch neue osios bend inės Sp achen Leksikos duomuo und keine Bedeu ung in ih i equilibil, aigi ha kla e s e i my b ė s s a us. jedoch p asilenkimų mi diese wah wa a nich eines, wah es ende schai negandai gib , und pada inien sind soga schwe kių. Dami K. būgos aushaškinimu nich gewohn e Wo ynonis Jonas ba on: zelän žalumas, g ali da ylai; žalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių; žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), зеленться jo uo i lŽ 1924. Po einigen Jah zehn en und Vy au as Ba on mi Vincu Galiniu: zellёный 1. g äß, J. KlIMaVIčIus. aus wo jõ ė und was aus jõ ės 257 žals as, žaliukas, žaliuonėlis, jo ùs, зеленоватый žals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. und зеленеться zaliuo i, jo úo i lKŽ I 1967. Es e ging as ein halbes Jah hunde , bis Zigmas Zinke ičius ausgab K. būgos Rink lichen Raš ų i omį und jo ės Thema wu de leich zugänglich (būga 1958: 347). Me is ühe ausging und lKŽ IV 1957. hie mi allen u sp ünglichen und an inischen (ka o inischen) Quellen (i 2 bedeu mhei en) de aillie gegeben jõ ė 1. žaluma (pa asa io): Wie jõ ė žaliuoj alsėdžiai. Pažalia o wie jõ ė a. Kaša auskas. Jõ ė is žalesa o å a į a. Juškos woo denynas [i a. Pab ėžos jo ybė], 2. G üne Fa ben; me alo pažaliae ung ( a io junginys): Medis g alias i jõ ė. Und was is das jõ ė? Tokia g üne Fa bey ė J. Jablonskis (unzwei elha aus zemaičių a mės); a. Kaša auskas (ohne Sa zung). wei e būdwa džiai jo us schweiße g alias: Laukas jo us, pie a jo i, g ali s. Daukan as. Nach de Viel al de Bäume e schiedene Fa ben [ . j. Fa ben]: schon amsiai, schon kla iai jo i ode upu į gels a s. Daukan as (i abs ak as jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as, eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, medisou i sein úo[ja] ühling, . j. medisali žuo[ja]; jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo iuo i: Dygs a, auga, jo iuoja, žydi und neša b andį s. Daukan as (da und a. Pab ėža), jo i p adė i žalia i; noch g eeny isam; žal i s. Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. Nich a igen (wie kla es aus e imologie, pi mesnių) Bedeu ungen is jo as [lKŽ IV j is umgekeh ] pa asa io sėja; asa inige ja ai: Und pasėjau ielel jo ų, oi, oi, oi, aus denen jo ų iel bajo ų, oi, oi, oi li auischen au osakos hand aš ynas. Da Lokalisie ungen nich gib , wenn wä e aus S ee igung Fläche nich ansponuo (ge and mi bajo ų), nich e miisch wä e jo ių, also die gleiche jo ė (a jo is), und nich jo as (sie phone iisch könn e nich sein usigkei , und wä e schon lenkybė). jedoch wegen a ealischen Mo i en diese Möglichkei wä e möglich neben nu als welche nau osakinis elik . Da is eigwa dis jo inis anks y as (apie P lanzenus): Jo ines bul es pi kau a. Juškos wo ynas und iš įsęs (?): [augalų] Siūlai jo iniai a. Pab ėža, eigenwa dinis daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miese au pu enen aus ausnehmenden aus de amilie sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) und eiksmaž ai aug i, plan ie i (?): Ma as jo ino, so dass de d i e Teil beliko s. Dauk. aigi jo ės giminė didoka, Bedeu ungen e schiedeni o ä nemaža, Ve b auchs lö nich scheina aus nied igaičių a mės und papli imas a mėje, häu numas menkokas. de Reiškinys schein nesenen und nich nyks ande , abe ein ach nich pli ęs, sichilaikęs. Alle jo ės giminės Wö e lKŽ IV 1957 en hal en ohne emimybes ma ke inčio k ežiuka (×). K. būgos Li uanica (1912) schon wa e enybė, seine Rink ischen Raš ų I omo (1958) noch nich wa , ebenso wah scheinlich noch nich wa und E ns o s. Daukan o Raš ų eks ü enge äie kalbininkė bi u ė Vanagienė in ih en zusamma y ue en Wo ynėliuen jo in i s. Sp achos Kul u | 86 258 F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio sąsiu iniais sei 1955 m., des en sp echenden sąsiu ins (mi p. 194195). E. F aenkelis s ell und s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go ode Gö in des F ühlings. Schi ai muss o enba und übe p ü we den: Vadino ihn [de ą], wie ich sag e, Jo e, nesg de kožnas weiß, jog ühling, schnee zu pad ibus, dass kielė eis ausspi ia, ad e scheude in den elde n und buschen Jo ė, üb igens, žalesa s. Dauk I 1976 503. üb igens, lKŽ IV 1957 diese s. Daukan o-Sa z (pa umpin om F ühling) zugesch ieben... Jon Jabonski (ma y , genommen aus seinem Wo ka o ekos ode sch i en, wo angegeben als du duo Wo e) und pada (gal J. Jablonskio) als allgemeinem Beispiel. Da is Jo ė s go s. Dauk I 1976 504 und ih e Feie : E moji es ė wa ühlings, T i m p o s, ode Jo ės š en e heiß s. Dauk I 1976 539. hie unk ionie wah scheinlich bei bal iško, abe neskaid aus die a godsnamzes T impas zusä z höchs ens des eigenen s. Daukan o mo i ie e nauja a dis Jo ė (p iuž ih und T impo giminä g ama ische ode auch ly ische? ), nesup a us, T ė jo ku das Wo (klei e zemai iška!..). a si seh oludiškas o mulische a osenen beispiel wi d o ges ell doppel kleinybinė Jo ė: paša o s okodami, dejuoja senu įp očiu: Ai Jo u a le, kame esi? s. Dauk I 503 (da und 541). Dauk I, jo ė i s. Dauk 1976, II s. DaukIs Ž II, jo iuo i s. Dauk s und V 1984 lie e n als lKŽ 1957, . i. IV. be ma ked. sl. (sla igkei ). abe E. F aenkelio ha schon deu lich gesag : Zug unde lieg uss. ja Somme ko n, Somme ge eide, E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962). beziehend Janu o ębskiu e inne , dass auch 1944 m. F anzas spech as nežinojęs jo ės emimumo, jedoch weis und ü K. būgą iel ühesnį e s e jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą b ückne į seine dak a o disse a ion Die slawischen F emdwö e im Li auischen (1877; aigi 35 m. ühe ü būgą). in seinem g öß en We k 1927 m. Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is, e imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2) jauniklė a is, ja y 1) asa inis, 2) psn. jung; s a kus, es es, gu us, 3) psn. yškus, skaisčias a is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i; jaiiža uo i; 2) spindė i, sch ies i lelieŽ 1979), zue s kenn me k p osla išką kilmę und uns wich igų dalyką gib nich e winiško Übe eins immung li auische sp achen (p idu kime nė bal ische Sp achen), und wei e e winie sich mi ok. Jah (go . jē ) und a es . ja - me ai, g . Hō ā me ų Zei ; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis, šieme is sEJP 1970. J. KlIMaVIčIus. Aus wo jõ ė und was aus jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) diesem eikalu lKŽ IV 1957 noch konn e nich hel en, abe nepaschau e ieles und spä e . us. a m. asa ojus, ce k . sl. яра ühling, sen. us. яръ ühla inis; asa inis p osl. ja ъ giminiški a es . yā έτος, g . ρ Jah eszei ; me as, ρos Zei ; Jah e, go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is, ha auch die b ei e e Giminę sla ischen Sp achen (ЭСРЯ IV 1973), on welche hie e wähė ini nu eigingų Bedeu ungen usiški Wö e , u in ys li auenschen Kalb e e winich sche Übe einsmen: рица asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), ja o úna a m. asa ojus, ja o úš e a m. Soma ojiena; ярка, ярочка jauniklė (nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) F ühlings lu ynis, ja u ucka čiužu ė ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ja ina ja oвое, ja o iq šiši ži ulys a ba augalas, ja ček šuniukas, ja рец bebme inis ja as, яриca jauniklė a is (ja úna ilna, bulg. zina ožkų gau ai; šiu k auduseklas a d abužis): a, p is ian e , g . š iφος ožnis, lo . a ies ja nas a in a m. lu ė iukas; ja ye pchöly pi masis asa os spiečius ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Jonischen nak ies pik öse K ä e ausweisungs šiaudinė baidyklė ühe e such e zu e s ehen als pagonių Go hei , abe nich bewiesen. Ja osla (plg. Igo io sakmės jaрый Тур Всеволод) e binde sich und mi g . εωρóς s ip us, nelKŽ a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973). IV 1957 ne eisingai bei jo ės 1. üg e und 2. G üne Fa ben; me als ausgalia ung (...) in Wi klichkei es is e imologische (nich seman inis) homonym ande es skolinys aus us. ярь II (ya ь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), de selbs auch is skolinys aus id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų Sp ache abschließ olimiaus e e imologische Bedeu ung p . go me ka š is: och. a ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo . o mus ka š as (ПЯ II 1979), obwohl asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is; de lius, dago i im i, aly i de lių, go . Tages ( ok. Tag) diena (PJA I 1975, PKEŽ I 1988). Jõ ė, glückli, ehl e in Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...), soga in seinen gewissen Vo g akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950) Wo yną (157604). abe in li auischen ašomosios Sp ache Wodyno V . (lie u iškai okiška eil, bilde e al edas sennas und an anas salys, Heidelbe g, 1968) Tik inių a dų 260 Sp achen Kul u | 86 Lis e, ohne A bei , zusammne e an ano salio, pa eko Jo ūnė (salys 1983). Sie is nich schnelle seinem (zemaičio!) zusammengese z on jo ės ode s. Daukan o Jo ės, und genommen a aus Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960) d ama izuo as Poemas Skal ių me gelė he do o Jo gės duk e s a do. d ei Jah en spä e im spä e en Kazio Kuza inio und b onio sa ukyno Lie u ių a dų e imologischem Wö e buch ielleich wegen dem, dass de Name li e a ische , Jo ūnės nich (lVEŽ 1971). jedoch šiuodbiejų au o ien, on denen de zwei e lie u iškųjų und en usių aus ande en bal ischen sp achen namen ausklä imus sowie ein üh ung zu sch iebė (lVKŽ 1987: 12), iel b ei ene em a dyne angege a: Jõ is lie . ; aus sen. li auischen ühlings g alio (= žalumos lVKŽ 2005) go es (pagal s. Daukan ą) o name Jõ is: lie . jõ ė žalymas, ühlings žaluma, jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i; mögliche weise dieses Namens olimesne (= wei e nis lVKŽ 2005) edinys is . Jõ igis; hie auch gese z Jõ igė, ump. Jõ ė, abe gib es Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė und Jo ūnas (ū) is lVKŽ 2005. Wojciechas smoczyńskis mach zwei gegenkaiš us lKŽ IV 1957: 1) b ak kwali ika o a sl. słowiańskie seh ech ingu ( agendem und Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) nich un e scheid Bedeu ungen asa ojus, ühlings sėja, die esą gesehen aus Beispielsen g aliuoj ode pažalia o wie jo ė (sEJl 2007), obwohl sie in Wi klichkei nich so aiški wie jõ o, de nebū ini is nu g e iminė (oboczna) Fo m. Dem Au o en selbs kann angekiß we den Lokalisie ungs s ygien (bū ų wenig a ealinė pažyma žm. żmudzki). Sein angegebenen Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago o gemeama Lokalisie ung lapės (p ie Kauno) geh aus nied igaičių lo o, und a. Vanagas und negiminiuoja mi jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo kilmė neaiški. Plg. Ja -ups. Unkla ku, ob dieses čekiškės upė a džio, kamienas ja sie ins mi lie . Ja à ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom. jä i eže as), ode į ikimiau kilęs aus a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona a ba, wie o hin gesag , is nich Bedeu ung, sonde n Homonym. Į el a ko ek ū os klaida: jo iuoja, žydi und ne a (= neša) b į. Dai a sinke ičiū ė, menėdama Jo io nelie u iškas (gal puslie u ių?) Fo men Io is, Yo is und hyb idinį nauja a dį Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 und 219), übe selbs Jo į nich s sag . lKŽe 2013 alles po seno ei. Klaida aus Wissenscha ode wenigs ens Wissenscha nesu u ima plin a. Pasga o jo ę nich nu nau osakos und e hnog aphijas puoselė ojai. li uanis as algis uzdila, e klä endend lenk. Ja osław, ašo: lenk. ja y das junge, gai us, ž alus, gu us, s a kus und is gemeinsame mi al ägliche bal ische Wo hei jo ė pa asa io žaluma, schwiežuma (uzdila 2013 12: We be eile schon geh duona Jo ė 6). J. KlIMaVIčIus. Aus wo jõ ė und was aus jõ ės 261 wei e hin so sein kann schi okia a dada ys ė ha liau is. o diese Namen de Tu ė em is neben skandina iška ( ikingiška) Jo io (spä e edinių) Kilme. ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų IŠVADOS 1912 m. Kazimie as būga e klä e, dass jõ ė pa asa io žaluma is sla igkei (aleksand as b ückne is schon 1877 m.). so spä e und alle E imologen. abe iele haben sie nich gekann . Jono ba ono lŽ 1924 jo ė und jo uo i o ges ell we den, aigi emimais nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės mi ganze Gimine nich ymi als s e imybių. es un e aichs a mės sel ene e wo , haup sächlich ausgeb ei e s. Daukan o und a. Juškos wo odyno, abe unbekann wede aus senųjų ach en, noch aikęs in eine neue gemeins inä sp ache. eikiamai ne eagau us lKŽ IV 1957 und s. Dauk I und II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 und s. Dauk s und V 1984 isgi a si ė ė landelė, wich igs e ebė a nich žkiš a wede lKŽ 2006, noch lKŽe 2013. an anas salysčiausiai m. in die li auischen 1968 e mynne e V. MykolaičioPu ino Jo ūnę, ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, pada ė sa ige Jo b onysukynas. Backens schi okiam ne ūpes ingumui nea sagai libe alaus Ansa zes in emimybes lė inis s ä kung. bep esidedąs und schu e Speziali ä en, konk e lich a dyno, e bo enen Zonen zaube ung... Mokslo ech ai ends end wi d nich schwe nugalė i genüge zu e inne . Loszuwe den einge e ene Fehle s pada inen im Leben wi d schwie ige (aus bėda möglichem ad oka imas skandina iška Jo io kilme). Klaidų nelais ė de Sp ache p ak ische im Allgemeinen zunimm . jedoch be ei nu e wi klich e Wah hei . wi haben schon und nich e wa e e das Beispiel und nich aus kalbinike s a bei so ie mecios hyb idische usi ä ja o isie ung G ohlenausdach ung an saisonische Klimaände ungen e naliza ion augbiolŽ 1998 schon e wandel wah u in e na ional: ja o isie ung ( us. ja o yje asa ojus) e nalisie ung VlE 2005 ( Ž 2001 e nalisie ung e nal ühla inis) ja o isie ung VIII; Ž 2013 i gi nu ange angen, M ŽŽ 2010 auch nich ange angen). Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995 Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga. 262 Kalbos Kul u | 86 s. Dauk s und V 1984 Daukan as s. Sekimai und e ich ungen, Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. bilde e J. Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas. lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas engllie u ies und li auensanglische Sp achen P lanzenbiologie-Te minen Wö e wö e . Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių y imų cen as Ve lag. b ū g a K. 1958: Rink ische Sch i e 1. bilde e Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiulis, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung. lEW I 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g: Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech . lHEŽ 1981: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns, Vilnius: Le n. lKŽ IV 1957: Lie u ių kalbos žodynas 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung. lKŽe 2013: Lie u os kalbos žodynas 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: li auische Sp achins i u . lKŽ 2006: V i k au sk as V. Lie u ių kalbos žodyno aisymai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. li auischen namens e imologische Wo yns. Namen und Wo e, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ 1987: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas. 4asis pap. leid., Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . M ŽŽ 2010: Schulnische in e na ionalen Wo zehne . Pa engė I. E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Sch iesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V. P ūsų Sp achen e imologisches Wö e yns 1, Vilnius: Le n. lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas woo denynas, Kaunas: sakalas. lŽ 1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967: Rusųlie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b. la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266. sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 20072010 m. li awiische U sp ungs Kinde n Namen und de en Ve mögenspolinkiai. Sp achkul u 84, 214229. J. KlIMaVIčIus. Aus wo jõ ė und kas aus jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik e ymologický języka li ewskiego, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologický języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Ž 2001: In e na ionalen Wo zehne s. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius: alma li e a. Ž 2013: In e na ionellen Wo zusp uchs Wö e yn. ed. adyba: a. Kaulakienė, s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Vilna ode noch wie. Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. a ybos p ez. Z. . udzikas, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų e l eibsins i u . ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Wo wa . АД, Москва: Наука. ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Wo wa . ЕН, Москва: Наука. ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. Перевод с немецкого и донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про- гресс. Emp angen 2013 09 15 Angenommen 2013 12 20 WHE E DoEs JOR CoME F oM aND WHa CoMEs F oM JOR? Summa y In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds. Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) does no conside jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013). Sp achos Kul u | 86 264 In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas, li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a hyb id so ie ussicism ja o isie ung ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o isie ung ( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalisie ung (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia 2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is. JoNas KlIMaVIčIus E u o g. 5614, l 04107 Vilnius