JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
PRITARIMAS PAŠNEKOVUI ŽEMAIČIŲ KASDIENYBĖS DISKURSE:
FUNKCIJOS IR RAIŠKA (REMIANTIS XX A. II PUSĖS ŠALTINIAIS)
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omas ž algomasis y imas, ku iuo siek a nus a y i p i a imo pašneko ui aiškos
elemen us i jų dažnumo pasiski s ymą ejopo pobūdžio žemai iškame disku se (įp as oje kalboje,
na a y uose i ele oniniuose pokalbiuose). Ty imui pasi elk as keliuose šal iniuose paskelb as XX a.
II pusės šiau ės žemaičių kalbėjimo pa eldas. Remian is leksikog a iniuose šal iniuose (ž .
Aleksand a ičius 2011, Vanagienė 2014–2015) pa eik a ilius acine medžiaga ap a iamas subjek y iuoju
e inimu pa em as žemaičiams inkamo bend a imo su okimas, dažniausiai susijęs su da nos siekimu.
P i a imo aiškos elemen ų i jų san ykinio dažnumo pasiski s ymas ealiame žemaičių kalbėjime
e inamas analizuojan šiau ės žemaičių elšiškių au en iško kasdienybės kalbėjimo eks ų inkinio Taip
šneka i kšliškiai (ž . Gi denis 1996) duomenis.
ESMINIAI ŽODŽIAI: kasdieniška žemaičių kalba, spon aniškas dialogas, p i a imas pašneko ui,
paka ojimas.
ĮVADAS
Žemaičių kaip e ninės g upės bu imas pag įs as kalbėjimosi, o ne ašymo pa i imi
1
.
Lyginan saky inės bend inės lie u ių kalbos i žemai iško kalbėjimo ypa ybes, pas a asis u i
nemažai sa i ų b uožų, ku ie sie ini i su onologinėmis kalbinių sis emų di e enciacijomis, i su
ski ingais kul ū iniais bend a imo modelių s anda ais, aip pa su ne ienoda lie u ių i žemaičių
kalbų
2
sin aksinių s uk ū ų no miškumo samp a a
3
. Šnekamosios bend inės lie u ių kalbos
y imai pap as ai inicijuojami siekian „s a is iškai pag įs i dažnai ik s ebėjimo būdu už iksuo us
šnekamosios i ašy inės kalbos ski umus“ (Dabašinskienė 2009: 14). Su s ebėjimo būdu
nus a y ais žemai iško i lie u iško kalbinio bend a imo modelių aiškos ski umais y a susijusi
1
Apie žemaičių kalbos aš o sis emos sukū imo pas angas i ealijas ž . Pab ėža 2017.
2
Apie kalbos i dialek o ski į i kalbos kaip a ealo, apimančio dialek ų a ealus, koncep ą plg. Aliūkai ė
2013: 4; ski ingumu nuo bend inės kalbos i ki ų a mių g indžiamą žemaičių kalbos, apimančios ją suda ančias
a mes i šnek as, su okimą ž . Pab ėža 2017: 47–48.
3
Šnekamajai kalbai būdingas s uk ū inis sa i umas nulemia jos y imų pobūdį i iškelia specialius
eikala imus, okius kaip bū inybė a siž elg i į pokalbio si uaciją, daly ius, jų skaičių, emą i ki us ling is inius i
neling is inius požymius, plg. Dabašinskienė 2009: 14.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
i čia pa eikiamo ž algomojo y imo idėja ( im esne analize pag įs as minė ų kalbinių sis emų
saky inių a mainų sug e inimas aip pa bū ų gana sąlygiškas, nes u imi žemaičių kalbėjimo
pe ašai i saky inės (šnekamosios)
4
bend inės kalbos, ep ezen uojančios p i a ųjį bend a imo
modelį, eks ai
5
p is a o ski ingo laiko a pio i kalbėjimo si uacijų pa eik is).
S aipsnyje siekiama apž elg i ieną žemai iškam dialogui būdingą ypa umą, g ei
pas ebimą gim akalbių bend inės lie u ių kalbos a o ojų, apusių žemai iško pokalbio
liudininkais, aip pa yškiai k en ančiu į akis i pažindinan is su au en iško žemaičių kasdienybės
disku so (i dialogo, i polilogo) pe ašų eks ais. Tai p i a imo dialogo pa ne iui (a
pa ne iams) aiška
6
. Kasdieniškuose žemaičių pokalbiuose y a įp as a, kad pasy ią klausy ojo
poziciją užiman is disku so daly is į ak y ųjį – kalban į a ba pasakojan į – disku so na į eaguoja
gana dažnu i į ai iai iš eikš u p i a imu. Ši disku so ypa ybė žemaičiams pakei us kalbos kodą
pap as ai nebūna au oma iškai pe keliama į bend inę lie u ių kalbą. Kadangi ai nė a sa aime
iš e čiama, am ik ose si uacijose šis p i a imas gali bū i laikomas bū inu bend a imo kul ū os
elemen u, ku iam bend inėje kalboje žemaičiai inkamo a i ikmens ne anda. Gali bū i, kad
bend aujan bend ine kalba bū en dėl okių a panašių kul ū inių ski umų kylan is
nesugebėjimas eisingai in e p e uo i ylėjimą a nežinojimas, kuo inkamai pakeis i pauzes,
žemaičiams ku ia nejaukaus pokalbio įspūdį i ka u s ip ina ylenio žemaičio į aizdį. Na ū aliam
bend inės kalbos a o ojui apus žemai iško dialogo liudininku dažnai pasika ojan i a nuola inė
p i a imo aiška a odo kaip pe eklinė i e a pasišaipymo.
Dažną i į ai iais būdais pa odomą p i a imo pašneko ui aišką žemai iškame disku se
galima sie i su s ip iai iš eiškiamu i adiciškai pageidaujamu komunikacinio olygumo (plg.
Edwa ds 2008: 335) siekimu a ba okš amo a pasmeninio p ipažinimo ealiza imo modeliais
(plg. Weigand 2010: 232), ku ie susiję su mandagumo konk ečioje bend uomenėje sup a imu i
ak o p incipo ealizacija. P agma ika mandagumu leidžia aiškin i d i p ieš a ingas ylėjimo
implikacijas: p iklausomai nuo pokalbio si uacijos i jo daly ių sudė ies ylėjimas gali bū i
su okiamas i kaip su am ik u žemesniu (amžiaus, socialiniu) s a usu
7
susijusi pageidaujamo
mandagumo aiška i kaip sa o iškas akib okš as (plg. Leech 1999: 141). Įp as o pokalbio
si uacijose (kai dialogo, polilogo daly ių socialinis s a usas panašus, o bend a imas dažnas i
4
Apie są okų saky inė kalba i šnekamoji kalba galimą sinonimiškumą i ski į, kai saky inė kalba su okiama
plačiau, o šnekamoji gali bū i susiejama su bui iniu kalbos s iliumi ž . Nauckūnai ė 2003: 79–80; Kamanduly ė-
Me eldienė 2014: 1.
5
Pa yzdžiui, Saky inės lie u ių kalbos eks yno dalies Spon aninė p i a i kalba pa eik us duomenis galima
e in i kaip umpas bui inio s iliaus kalbėjimo a ka pas.
6
Čia a si ibojama nuo p ieš a a imo pašneko ui eakcijų aiškos. Apie p i a imo i p ieš a a imo ilokucinius
ak us kaip susijusius su am ik a pozicija pokalbyje (jie galimi ik kaip eakcija į p ieš ai bu usį pašneko o pasakymą)
ž . Sa kauskai ė 2011: 56–57.
7
Apie e ikalųjį (hie a chinį) i ho izon alųjį socialinį nuo olį ž . Leech 1999: 126.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pageidaujamas) po eikis eng i ylos i palaiky i bend a imą su disku so pa ne iu y a sie inas su
bend uomenine – a ine – kalbos unkcija (ž . Leech 1999: 141). Dialogo eo e ikė Edda
Weigand, kalbą su okian i kaip dialogą (ž . Weigand 2009), o dialogą – kaip į ai ia ūšį žaidimą
(ž . Weigand 2010), eigia, kad dialogu pag įs as bend a imas ealizuojamas emian is am ik ais
ykdomaisiais p incipais, ku iuos kalbė ojas sąmoningai a nesąmoningai pasi enka siekdamas i
pokalbį inicijuojančių, i a liepimo eakcijų są yšio, leidžiančių su ok i pokalbio isumą i jame
e ek y iai daly au i (plg. Weigand 2010: 113). Bū en ykdomieji p incipai lemia daly a imo
dialoge būdus i gali ap i s a egijomis (kai kalbė ojas siekia am ik a linkme pasuk i dialogo
ėkmę). Tokios s a egijos leidžia keis i pokalbio sekas, e inimus i emocijų aišką, leidžia kai
ko iš eng i a kai ką p ideng i a ba a skleidžia kalbė ojo no ą bend ada biau i a p iešin is (ž .
Weigand 2010: 113, 118). Dialogo ėkmėje žmonės gali p isi aiky i p ie pašneko o
(bend ada bia imo s a egija) a ba pasi ink i susip iešinimą (kon on acijos s a egija), o ka ais i
neu alią poziciją, dažniausiai sąmoningai o ne nesu okdami (Weigand 2010: 121–122). Su
okiu nesąmoningu p isi aikymo p ie pašneko o pasi inkimu i malonumu daly au i bend ame
pokalbyje ai pa odan am ik a eakcija labiausiai sie inas žemai iškasis p i a imo aiškos
modelia imas, kai palankumas pašneko ui i esamai pokalbio ėkmei gali bū i iš eiškiamas ne
ien įp as u eigiamu pa i inimu
8
, be i am ik ų pašneko o azių a jų a ka pų ka ojimu,
pa a azėmis a ne įsi e pimu į kons uojamą sakinį, ai p iiman kaip įp as o (neįžeidžiančio)
bend a imo no mą.
Žemai iškam dialogui būdingų p i a imo pašneko ui aiškos elemen ų į ai o ė i jų
san ykinis dažnumas (a ba san ykinis a ojimo pasiski s ymas a pusa yje) žemai iško pokalbio
a mainose (dialoge i poliloge) šiame s aipsnyje ap a iami emian is keliuose šal iniuose
paskelb u žemai iško kalbėjimo pa eldu. Jį suda o keli ansk ipcija už ašy ieji na ū alaus i (a )
kiek išp o okuo o žemai iško kalbėjimo(si) liudijimų są adai, iksuojan ys XX a. II pusės šiau ės
žemaičių ( elšiškių i k e ingiškių)
9
kasdieniško kalbėjimo(si) si uacijas. P i a imo aiškai
nag inė i ypač pa ankūs knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su
komen a ais (Gi denis 1996, oliau – TŠT) esan ys au en iški polilogo i dialogo,
ep ezen uojamo ele oniniu pokalbiu, pe ašai
10
. Žemai išką inkamo kalbėjimosi su okimą
8
Apie ai, kad bend ada bia imas dialoge nebū inai u i su ap i ien su įp as iniu eigiamu pa i inimu, o
kon on acija – ne ien su nega y iu a saku ž . Weigand 2010: 122.
9
Apie žemaičių a mės ski s ymą i šiau ės žemaičių kalbos ypa ybes ž . Zinke ičius 1994: 85–87; apie
esminį šiau ės žemaičių elšiškių ski umą nuo k e ingiškių, g indžiamą u, i // ọ, ẹ kai a negalūniniuose skiemenyse,
ž . Zinke ičius 1994: 114.
10
Ta minių eks ų knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a ais
pa eik i 1968–1985 m. paslėp u mik o onu į ašy i Mažeikių . Ti kšlių apylinkėje gy enusių Alekso Gi denio
šeimynykščių i kaimynų pokalbiai. Keli iš jų y a ele oniniai. Tele oninis pokalbis gali bū i apibūdin as kaip
nes anda inė bend a imo si uacija (plg. Gi denis 1996: 142) dėl į ai ių p iežasčių (p z., neįp as umo, susijusio su
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe eikiančių apibūdinimų esama K e ingos a mės žodyne (Aleksand a ičius 2011, oliau –
KTŽ)
11
i Šiau ės aka ų žemaičių žodyne: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių
šnek os A–O, P–Ž (Vanagienė, 2014–2015, oliau – ŠVŽŽ I, II)
12
. Labai s a bu pab ėž i, kad
nu ody uose šal iniuose pa eik a ilius acinė medžiaga y a i au en iška, i labai ipiška. Ši
au en iškumo i ipiškumo da na leidžia iš žemai iškos aplinkos iš ykusiam žemaičiui,
skai ančiam TŠT, KTŽ a ŠVŽŽ, pasijus i a si sug įžusiam į p aėjusį laiką.
S aipsnyje žemai iško kalbėjimo azės už ašy os siekian kuo panašiau paka o i šal inių
ansk ipciją (pasi ink uose šal iniuose a ojami am ik ais niuansais besiski ian ys už ašymo
modeliai
13
) g e a pe ašo pa eikian anspona imui a imą žemai iško kalbėjimo a ka pą bend ine
kalba.
PRITARIMO RAIŠKA ŽEMAIČIŲ KASDIENYBĖS PASIKALBĖJIMUOSE
Žemai iškoji inkamo kalbėjimo pe cepcija i jos ugdymo modeliai
P ieš p adedan nag inė i p i a imo aiškos ypa ybes žemaičių dialoge de a ap a i i ai,
koks pokalbis žemaičiams a odo esąs inkamas
14
. Pap as ojo kalbos bend uomenės na io
požiū is
15
į žemaičius gali bū i p ieš a ingas, – jie gali bū i e inami kaip ėksmingi
iukšmada iai a ba kaip yleniai. Taip p ieš a ingai e inama g eičiausiai dėl ski ingų
kalbėjimo(si) si uacijų aplinkybių. Būnan ka u su sa iškiais (kalban is įgim a (p igim a) kalba
16
)
žemaičiams pap as ai nebūdinga kalbė i nei yliai, nei kul ū ingai
17
(plg.: ka p ãded s lal e ẹ,
negalėjimu pašneko ą e in i izualiai, i dėl bū inybės kalbė i i in aiškiai), be bū en jame labai yškiai a siskleidžia
p i a imo aiškos bū inumas, ik ame pokalbyje pap as ai ealizuojamas ž ilgsniu, linkčiojimais, ku ių negali
už iksuo i pe ašas.
11
KTŽ ilius acinei medžiagai būdingas dialogiškumu pasižymin is au en iškas šiau ės žemaičių k e ingiškių
kalbėjimas, žodyno sumany ojo k uopščiai už ašinė as apie 60 me ų (ka o eka ink a nuo XX a. 5-ojo dešim mečio
idu io iki 2004 m., o žodynas p adė as eng i nuo 2006 m., plg. Aleksand a ičius 2011: 4; Mikulėnienė 2011: XII;
Vaišnienė 2011: XX). Daugiau apie KTŽ eikiamos medžiagos in e p e a imo galimybes ž . Pajėdienė 2018b; 2019.
12
Šiame žodyne gausu i kasdieniško žemaičių disku so (1960–1990 m. Bi u ė Vanagienė nuola
už ašinėda o sa o a imiausios aplinkos pašnekesius), i 1989–1996 m. ykusių dialek ologinių ekspedicijų me u
už iksuo ų pokalbių medžiagos (plg. Subačius 2014: XII; XIV–XVII), u inčios i nemenką ep ezen acinio
kalbėjimo sluoksnį.
13
Apie TŠT ansk ipciją ž . Gi denis 1996: 8–10; kiek išsamiau A. Gi denio a o as ansk ipcijos modelis
y a paaiškin as šiau ės žemaičių kalbėjimo pe ašų są aduose Žemaičių dzūkai i Šiau ės žemaičių Skuodo zona, ž .
Gi denis 1996: 8–10; 2008: 17 ; 2012: 21 ; apie KTŽ – ž . Aleksand a ičius 2011: 17–18, Vaišnienė 2011: XXIII–
XXIX; apie ŠVŽŽ – ž . Vanagienė 2014: XXVIII.
14
Apie pe cepcinius a minio kalbėjimo inkamumo modelius i jų a pažinimą ž . Aliūkai ė 2019;
Mikulėnienė 2019.
15
Apie bend inės kalbos a e ak o pe cepcija i koncepcija pag įs ą a minių ypa ybių e inimą ž . Aliūkai ė
2019: 87; apie pap as ojo kalbos bend uomenės na io e inimą kaip subjek y ųjį a miškumą ž . Aliūkai ė 2019:
66, 67.
16
Plg.: a p sã ẹs ọkộujamûos gm ọ kãlb ( a p sa ęs okuojamės įgim a kalba) ŠVŽŽ I 218; b a p gm à a
kãlbà (bu o p igim a a kalba) ŠVŽŽ I 186.
17
Tai odo i TŠT palik ų (nekupiū uo ų) d as iškų eplikų (plg. Gi denis 1996: 8) gausa.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
negãl ni apsẹklaus ẹ ‚kai p adeda isi lalė i, negal[ima] nei apsiklausy i‘ ŠVŽŽ I 369). Tylumą a
nekalbumą
18
jie pap as ai sieja su d o ėjimusi i bu imu neįp as oje aplinkoje, ku ioje eikia
nekasdieniškai elg is i kalbė i (dažniausiai negim ąja kalba). Todėl kalbėjimosi pap as umą i
sėkmę žemaičiai linkę sie i su iden išku sa o i kalbėjimo pa ne io e niškumu (plg. pasakymą
žemãi ộu su žèmãi a ũodà jộu k m ‚žemaičiui su žemaičiu a oda
19
juo (‚labiau‘) k en a‘ ŠVŽŽ
II 152). Kasdienybėje žemaičiai aip pa ne isada iukšmingi. Tam ik ose si uacijose
(pa yzdžiui, klausydami au o i e ingo pasako ojo) jie gali bū i i in ylūs, išski inai dėmesingi
disku so daly iai. Ilgų pasakojimų klausy ojo (klausy ojų) dėmesingumą kaip sugebėjimą
daly au i ki o asmens pasakojime ylin odo i TŠT eks ai, ku iuose pa eikiami umpiniu M.
pažymė i ilgi na a y ai
20
. Šis pasakojimo i jo klausymo modelis a pažįs amas kaip būdingas
žemai iškai aplinkai ( ikė ina, kad ne ien kaip bu ęs, be i kaip is da esan is), kai y iausias
a y esnis au o i e ingas pasako ojas (pa yzdžiui, mo ina, senelė, e a, i gal kiek ečiau – ė as,
senelis, dėdė) pasakoja p aei ies is o ijas. Tokių pasakojimų klausomasi susikaupus i ylin
21
.
Bep asmį ukdymą d audžiančią nuos a ą i ylų dėmesingumą žemaičiai s engiasi ugdy i nuo
mažens. Žemai iško kasdienybės kalbėjimo a ka pas pa eikiančiuose žodynuose aip pa esama
azių, kai aikui d audžiama įsi e p i į suaugusiųjų pokalbį a jį pe auk i; panašios pas abos gali
bū i ski os i suaugusiems, p z.:
(1) abibúdâms k nešis/ nak škis i‿dẹdũju ũoda! // KTŽ 188 ( ebebūdamas k i nešis
nekiškis į didžiųjų odą ‚kalbėjimąsi‘)
(2) našmáižûokis i‿dẹdũju â pa! // KTŽ 422 (nešmaižiokis į didžiųjų a pą)
(3) nọ be ka ũškiši, nèbišẽi mûms n ‿kũok ũodà ŠVŽŽ I 308 (na, be kai u užkiši
(‚įsi e pi‘), nebeišeina mums nei kokia oda)
Ki a e us, ylėjimas aip pa gali bū i e inamas nepalankiai i ne p ilyginamas
neįgalumui, p z.:
(4) a‿nbelis ès / ka‿na ọkuj s ẹ‿n eka mộn nasakâ // KTŽ 253 (a nebylys esi, kad
nesi okuoji i nieko man nesakai)
18
Plg. azėje nesa iškiui (iš ki os kalbinės aplinkos a ėjusiam pašneko ui) ad esuo ą pasakymą mès ned dlê
jãu odl (mes nelabai jau odly i ‚kalbūs/šnekūs‘) ŠVŽŽ II 153.
19
odà (sl.) – ‚šneka, pokalbis, pašnekesys‘ KTŽ 347.
20
Tai B onisla os Gedgaudai ės-Gi denienės pasakojimai, ku ių pap as ai nepe aukia, nesu ikdo jokia
klausy ojo (klausy ojų) pas aba a in a pas. Plg. TŠT pa adinimais San uoka, mi is, gy enimas TŠT 95–105,
Paka uokliai, nek ikš ai, aikažudės TŠT 116–127 i Ponai a gdieniai TŠT 155–163 į a dy ų na a y ų ienin elį
a likėją.
21
Šis modelis ep ezen uoja minė o socialinio nuo olio d ejopą – ho izon aliąją i e ikaliąją – aišką.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Minė uose šal iniuose y a už iksuo a i ki okių kalbėjimosi inkamumo pa eikčių,
pa yzdžiui, eikala imas daly aujan pokalbyje – kalban is i klausan is – žiū ė i pašneko ui į
akis, plg.:
(5) ọkudamûos eiz ek isê ‿ak s / ọ‿nanai kis ‿šal s // KTŽ 249 ( okuodamasis
22
eizėk iesiai į akis, o ne nai ykis
23
į šalis)
(6) s‿an u ũodas naẹš si / ànũo nãi mûos ệns // KTŽ 249 (su anuo (‚juo‘) odos
neiš esi, [iš] ano nai ymasis
24
ienas)
(7) ọkujẹn ệis ẽk ‿ak s eiz e ẹ / ọ‿na‿ž a g ệis // KTŽ 348 ( okuojan is eikia į akis
eizė i, o ne ž algy is)
Žodine adicija pag įs os bend uomenės na iams susikalbėjimas y a s a biausias
a pusa io susižinojimo būdas, odėl nuo mažens ugdomos nuos a os, eikalaujan ne ien aiškios
i inkamos a ikuliacijos (ž . 8–10 pa yzdžius), be i a idos kalbėjimo u iniui, eikšmei i
nuo aikai (ž . 11–16 pa yzdžius), plg.:
(8) ko‿ âuzgi / ọkộukis kãp žm og s // KTŽ 256 (ko u niauzgi, okuokis kaip
žmogus)
(9) sak k âiškê, nemọ m ek ŠVŽŽ I 455 (sakyk aiškiai, nemu mėk)
(10) k o‿ pọ slúoj s / ka‿pàsakûoji? // KTŽ 327 (ko u pu slojies
25
, kai pasakoji)
(11) ko‿ ‿čè úomâuji ûo us n ekùs! // KTŽ 265 (ko u čia omauji
26
okius niekus)
(12) ọ‿žèbe ûoji ûo us n ekùs / papàsakûok kũ‿nûo s m a // KTŽ 497 ( u žebelioji
okius niekus, papasakok ką no s im o)
(13) na a šk ek n eku // KTŽ 441 (ne a škėk niekų)
(14) ni uodas / ni pasakas su ou makalu // KTŽ 224 (nei odos, nei pasakos su uo
makalu)
(15) s‿pẹjuok k p‿dọ n / nẽ ũodas / nẽ p sakas // KTŽ 347 (su pijoku kaip [su] du nu
nei odos, nei pasakos)
(16) k‿ ‿p ûmpi n ekùs/ gèȓãu papàsakûok / kãp g en // KTŽ 308 (ką u pliumpi
niekus, ge iau papasakok, kaip gy eni)
22
Plg. okã imos (hib .) – ‚kalbėjimasis‘ KTŽ 347.
23
nai ies, na os, na ės – ‚sukinė is, dai y is iš paniū ų, padilbų‘ KTŽ 249.
24
na ymos – ,sukinėjimasis, dai ymasis‘ KTŽ 249.
25
pu sló i, ~ója, ~ójė – ‚ ašky i seilėmis‘ KTŽ 327.
26
ómau i,~auja, ~a o – ‚nesąmones kalbė i, ėkau i‘ KTŽ 265.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ty imui pasi ink uose šal iniuose esan ys au ope cepciniai pa i inimai odo, kad
žemaičiai sa ąjį išski inumą g indžia kalbos i pap očių sa i umu. Ta įgim oji (p igim oji)
žemaičių kalba gali bū i apibūdinama kaip neg aži, be is dėl o š a i, pasižymin i aiškiu i leng u
a imu (plg. azę nė a p is ilusi), p z.:
(17) nọ žemãi ê – kãlbà sk as, pàp o ẽ sk as ŠVŽŽ II 20 (na, žemaičiai – kalba ski iasi,
pap očiai ski iasi)
(18) ũo nèg až kãlbà žemãi u ŠVŽŽ I 252 ( o, neg aži kalba y a žemaičių)
(19) žemãi u k lbà n e pis lọsi // KTŽ 403 (žemaičių kalba nė a p[ ]is ilusi)
Žemaičiai sa ąjį (e niniu požiū iu) kalbėjimą dažnai sieja su iesmukiškumu kaip no ma
(plg. saky i s ačiai, pak au i – ‚išsaky i iesiai į akis‘), plg.:
(20) žemãi ê s ka s à ê / pak âun / ‿ganà // KTŽ 389 (žemaičiai sako s ačiai, pak auna
i gana)
Vis ik asmeniškuose pasisakymuose s engiamasi iš yškin i kieno no s p iešgynia imą i
iesmukiškumą kaip ne inkamas sa ybes, odėl asmenis, bea odai iškai į odinėjančius sa o iesą,
mėgs ama apibūdin i kaip nenuo okius bei nesukalbamus i pab ėžiama, kad eikia sugebė i
su a i su ki u asmeniu, plg.:
(21) ns n ‿kuo ũos nù ûokas na ộ ọkudamûos s žmuog / ùjãu ižeidẹn e / p šingàujẹs
// KTŽ 263 (ans nei kokios nu okos ne u i okuodamasis su žmogu[mi], u[o]jau
įžeidinė[ja], p iešingiaujasi)
(22) jê nûo i / ọkộukis kãp žm og s / ọ‿nakàbẹn ekis // KTŽ 137 (jei no i, okuokis
kaip žmogus, o ne kabinėkis)
(23) s‿na a žm og ni‿pas ọkộusi dúo ã / ni‿sọsẹ ã si // KTŽ 251 (su na a u
27
žmogu[mi] nei pasi okuosi do ai, nei susi a si)
(24) àš ni‿sọ‿ ệinọ žm og nanûoȓọ p klī ệis// KTŽ 320 (aš nei su ienu žmogumi
neno iu p ikly is
28
)
(25) ẽk p isi âik ma, jê nûo i sọgi. ên ẹ ŠVŽŽ II 99 ( eik[ia] p isi aikymo, jei no i
sugy en i)
27
na ã as, ~à (sl.) – ‚užsispy ęs, g ei susie zinąs’ KTŽ 251.
28
p kly is, ~ijas, ~ijės (sl.) – ‚ba is, pyk is, ki iems ukdy i’ KTŽ 320.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ne ien dekla uojamos nuos a os, be i pa i kalbėjimosi manie a odo, kad ienas iš
pap asčiausių būdų a skleis i sa o palankumą dialogo pa ne iui y a kalban bū i dėmesingam i
ai pa ody i į ai iais būdais iš eiškiamu p i a imu.
P i a imo įp as iniame kasdienybės disku se aiška
Įp as ame dialoge, kai pašneko as y a p ieš akis, p i a imo jam aiška gali bū i pap as esnė:
am už enka dėmesingumo, pa odomo nuola iniu akių kon ak u i am ik a – nea sainia, be i
neužgožiančia – kūno laikysena bei link elėjimu a san ū iu ges ikulia imu. Žemai iško
kalbėjimo a ka pų są aduose galima as i am ik ų užuominų apie okio p i a imo ealiza imo
būdus i jų eikšmes, p z.:
(26) àš, sãka, bepakinknûojau, be àš <...> n eka nesakâu ŠVŽŽ I 303 (aš, sako,
bepakinknojau (‚ ik palinkčiojau‘), be aš <...> nieko nesakiau)
(27) jê kinknûoji gâl a / šẽ / ka‿s ink // KTŽ 162 (jei kinknoji gal a, išei , kad su inki)
(28) úo ãu s uo edâms ns mộn m k ẹl eje᳞ // ẹ ‿aš‿ skû sọp a âu // KTŽ 239 ( oliau
s o ėdamas ans man mi k elėjo, i aš iską sup a au)
(29) pamuosẹk a s ‿ ọnk ẹ‿ el sọs ệi i‿kamūlâ i // KTŽ 242 (pamosika o su anka
i ėl susi ie ė į kamuolai į)
Leksikog a iniuose žemaičių kalbėjimo šal iniuose y a už iksuo a i įga sin os – žodinės
– p i a imo aiškos elemen ų. Dažniausiai ai umpos p i a imo iš a os, kai as pa s elemen as
paka ojamas ieną a daug ka ų. Pa yzdžiui, pašneko o eiginių p opoziciniam u iniui
pa i in i i pa ies pasakojimo ęs inumui ska in i gali bū i a ojamos ‚ aip, aigi‘ eikšmę
u inčios dalely ės ahà, jè, jė; jó (plg. ahà KTŽ 22; ŠVŽŽ I 3; jè a ba jè jè KTŽ 131, j e, j e ŠVŽŽ
I 235; jó KTŽ 132), p i a imo aiškos jaus ukai ái, nù (ái ŠVŽŽ I 3; n ; nọ n ŠVŽŽ I 477; KTŽ
261), pa i inimo eikšmės p ie eiksmiai áiškiai (âiškê ŠVŽŽ I 4), ik a ( k ã ŠVŽŽ II 343) i
ki i panašūs su pokalbio koo dina imu u inio i i miškumo aspek ais susiję kalbos iene ai, plg.:
(30) jó / ẽp ẹ‿ ēk es pada ẹ // KTŽ 132 (jo, aip i eikės pada y i)
(31) j e j e, ãsa as lãik n e ẽ(p) bl ogã // ŠVŽŽ I 235 (jė jė, asa os laike nė aip blogai)
(32) ái, b a gè ũ ž du, àmện! ŠVŽŽ I 3 (ai, bu o ge ų žydų, amen (‚labai‘)!)
(33) nọ n , ka·p k j dộm pa ọme ọ ŠVŽŽ I 477 (no no, kap ik judum (‚jud iem‘) pačiu
mie u (‚pa s as‘))
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš isinio žemai iško disku so pa eikčių są ado Taip šneka i kšliškiai eks ai odo, kad
įp as ame žemaičių disku se p i a iama ne ien šią eikšmę u inčiais žodeliais (jaus ukais,
dalely ėmis, p ie eiksmiais), be i paka ojan am ik as pašneko o sakinių a azių a ka pas a
jas pa a azuojan , plg.:
(34) V. nọ‿ju ‿ ẹkꜛ è ẽkꜜ ž blienê // sak sꜛ jau‿kãl sꜛ · ꜛ / adb eg(a)‿jau / pàsꜜ‿mùn(i) //
M. nọi‿n i⭛ // TŠT 77 (V. Nu juk iek e eik Ž i blienei, sakys jau kal as y [a] – a bėgo
jau pas mane. M. Nui nui.)
(35) E. <...> kume ‿nũ (i)sꜛ bọu‿mšẹsệisꜛ an d(ọ) ⌇ M. b .uꜛ b .uꜜ // TŠT 67 (E. <...>
kuome no s bu o mušęsi anuodu. M. Bu o bu o.)
(36) M. <...> àkũꜛ‿sa.k / a‿dèš m sꜛ · ꜜ // <...> D. · ꜛ · ⭛! // u‿ àkũꜛ jẹ··· u⭜ m i (ẹ) /
kẹik‿ànũꜛ · ⭛! // М. · ꜛ · ꜜ panâu s kûoks // E. àꜛ e ’ žn(a)ꜜ / kàsꜛ‿anu ž ·nꜜ // V.
kẹik‿ u‿panâu uꜛ · ꜛ / a‿ e ’sꜛ anu‿ž ·nꜜ // TŠT 77 (М. <...> aikų, sako, a[ ] dešim is
y [a] <...> D. Y [a] y [a]! Tų aikų, Jė [a]u Ma ija, kiek anų y [a]! M. Y [a] i panau as
(‚me gau inis‘) koks. E. O el[nias] žino, kas aną žin[o]. V. Kiek ų panau ų y [a], o elnias
aną žino.)
(37) M. nêꜜ ọn(s)‿s (k)/ kọ ‿aš‿ẽ (ọ)⭛ // da.‿msl sꜛ ka‿àšꜜ kãl s‿es(ọ) / k(a)‿aš‿ẽ (ọ)ꜜ
// V. a škê⭛! // pa kau‿pagalwûosꜛ / kad⁀àš⭛ kãl s! // TŠT 77 (M. Ne, an(s) sako,
ku aš eisiu, da mislys, kad aš kal as esu, kai aš eisiu. V. Aiškiai! Paskui pagal os, kad aš
kal as.)
(38) J. <...> n ꜛ‿ẹ ‿ꜜ(n)s / a i(ẹ)ꜛ / pàsꜛ‿mun / uoks‿nusim n(ẹ)sꜛ uoks‿nusim n(ẹ)sꜛ <...>
// K. ukâ ꜛ i ⁀à ꜜ bọ âu // J. bò âꜛ bò âꜜ // <...> TŠT 109 (J. <...> nu i ans a ėjo pas
mane, oks nusiminęs, oks nusiminęs <...> K. Tuoka i aš bu au. J. Bu ai bu ai <...>)
(39) J. nebmûokꜜ ẹi‿žmũn(i)s uo‿pũn(a)ꜛ ka à âuꜜ gẹidûo (ẹ) // M. nebmũk⭜
nebmûokꜜ // J. i‿nebmûokꜛ i‿nebnûo ꜜ // M. n bꜛnûo ⭛! // J. pama s(ẹ) ꜛ i‿d ẽ(a) bûs /
b usm ẽꜜ šim // M. j ꜛ j ꜜ // TŠT 110 (J. Neb[e]moka ie žmonys o Pono Ka aliaus
giedo i. M. Nebemoka, nebemoka. J. I nebemoka, i nebeno i. M. Nebeno i! J. Pama ysi
i Die o bus bausmė šįme . M. Jė jė.)
Ka ais ka ojan pašneko o azės a ka pą būna suku iami i ne isai s anda inio modelio
– d igubos au o ys ės
29
– sakiniai, kai ka ojamos azės dalimi ką ik klausy oju bu ęs disku so
daly is įsi e žia į pašneko o sakinio s uk ū ą, plg.:
29
Daugiau apie okius sakinius ž . Pajėdienė (2018a: 94).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Zinke ičius Z.1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gau a 2019 12 10
P iim a 2019 12 30
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGREEMENT WITH INTERLOCUTOR IN SAMOGITIAN DAILY DISCOURSE:
FUNCTIONS AND EXPRESSION (BASED ON THE SOURCES
OF THE 2ND HALF OF THE 20TH CENTURY)
Summa y
In he con ex o Samogi ian in e pe sonal communica ion one in e locu o ’s ag eemen
wi h ano he in e ms o he con en o speaking and/o emo ional suppo is mos ly conce ned
wi h amilia i y and he social – pha ic – unc ion o language. The s udy made use o he
collec ions ha eco d he Samogi ian language o he 2nd hal o he 20 h cen u y. The ma e ial
p o ided by he collec ions o passages illus a ing Samogi ian au hen ic speaking shows he link
be ween he app op ia eness o communica ion and he a ou able a i ude owa ds he
in e locu o (i pe mi ed by a communica i e si ua ion and con en ). The p ope exp ession o
a en i eness is associa ed wi h he uni e sal a i udes o app op ia e ( ac ul) communica ion,
which a e ealized by a calm body pos u e, eye con ac , a en ion o he in e locu o ’s beha iou ,
and he con en o speaking. Samogi ians end o pe cei e he a ou able app oach owa ds he
in e locu o ’s con en o speaking and i s way o p esen a ion as poli eness and y o show i by
a ied exp ession o ag eemen .
The analysis o he discou ses o h ee ypes con ained in he collec ion o ex s illus a ing
Samogi ian au hen ic speaking Taip šneka i kšliškiai (c . Gi denis 1996) e eals di e en
p ac ices o he lis ene ’s ag eemen wi h he speake . The na a ion o a ue o ic i ious bu
in e es ing s o y is usually no in e up ed by he lis ene . In a usual con e sa ion o se e al
indi iduals he ag eemen o one in e locu o wi h ano he (p o iding new in o ma ion) is mo e
commonly exp essed by he epe i ion o he in e locu o ’s ph ase o i s pa (~65%) a he han
he sho wo ds exp essing ag eemen (~35%). The s uc u e o phone con e sa ions
demons a es a conside ably mo e equen usage o elemen s o ag eemen wi h he in e locu o ,
which is explained by he inabili y o he in e locu o ’s isual e alua ion. In he phone
con e sa ions unde analysis ag eemen was ela i ely mo e commonly exp essed by he sho
wo ds o ag eemen , which we e p onounced by u ilizing di e en oice modula ions (~78%),
compa ed o he epe i ion o he in e locu o ’s ph ases (~22%).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KEYWORDS: Samogi ian daily language, spon aneous dialogue, ag eemen wi h he
in e locu o , epe i ion.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
