BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
MOKINIŲ POŽIŪRIS Į LIETUVIŲ KALBĄ:
RYŠYS TARP KALBOS VARTOJIMO, MOKĖJIMO IR MOKYMOSI
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalba, mokinių kalba, kalbos mokėjimas, kalbos a ojimas.
ANOTACIJA
Šiame s aipsnyje p is a omi 2018–2019 m. a lik o y imo, ku iuo siek a nus a y i,
ku ios kalbos y auja mokinių kalboje, i pa ody i, kaip mokinių pa eik i a sakymai susiję su jų
nuos a omis dėl lie u ių kalbos pamokų, lie u ių kalbos mokymo i lie u ių kalbos, ezul a ai.
Paaiškėjo, kad kaip mokinių kasdienė kalba, p iklausomai nuo a ojimo s i ies, y auja d i
kalbos: lie u ių i anglų. Didžioji mokinių dalis nu odo, kad namie kalba lie u iškai, be eik
isi – kad lie u ių kalba skai o knygas. Ki i kalbos a ojimo ezul a ai p iklauso nuo amžiaus:
kuo y esni mokiniai, uo dažniau jie enkasi anglų kalbą (p z., na šy i in e ne e, žiū ė i
ilmus). Iš mokinių pa eik ų a sakymų iš yškėjo s ip us yšys a p lie u ių kalbos mokėjimo i
lie u ių kalbos pamokų e inimo: iems mokiniams, ku iems moky is lie u ių kalbos nesiseka,
lie u ių kalbos pamokos nepa inka, i a i kščiai.
ĮVADAS
Mokslininkų i isuomenės dėmesio is dažniau sulaukia mokinių kalbos y imai,
s a s oma, kiek mokinių kalbos aidą, p as ėjan į aš ingumą gali lem i ki os kalbos. Kalbė i
apie lie u ių kalbos a ojimo mokykliniame amžiuje pokyčius s a bu dėl o, kad bū en uo
me u daugiausia įsi i ina ki ų kalbų po eikis, o i galimybės eik i kalbos a ojimą
didžiausios y a mokykloje, nes ik joje p i alomai mokomasi lie u ių kalbos. Nus ačius, ku ios
kalbos labiausiai eikia mokinių a ojamą lie u ių kalbą, į e inus sąsajas a p lie u ių kalbos
i jos mokymo bei mokymosi, galima pe ugdymo u inį eik i i s ip in i mokinių a ojamos
lie u ių kalbos galias.
Šio s aipsnio objek as – yšio a p mokinių kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi
analizė, g indžiama 536 anke ų duomenimis, su ink ais iš mokyklų mokomąja lie u ių kalba
(p adinių klasių (3–4 kl.), pag indinio ugdymo (5–6, 7–8 kl.) klasių mokinių), eikiančių
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
į ai iose Lie u os apsk i yse: D uskininkų, Kauno, Klaipėdos, Pane ėžio, Šiaulių, Vilniaus
(apklausos ikslas – mokinių požiū io į lie u ių kalbą y imas)
1
. S aipsnyje nag inėjami
a sakymai į anke os klausimus, pa odan ys yšį a p kalbos a ojimo, mokėjimo i mokymosi.
S aipsnio ikslas – a likus mokinių apklausos ezul a ų analizę nus a y i, ku ios kalbos
y auja mokinių kalboje, pa ody i, kaip mokinių pa eik i a sakymai y a susiję su jų nuos a omis
dėl lie u ių kalbos pamokų, lie u ių kalbos mokymo i lie u ių kalbos.
Siekian ikslo, kel i šie pag indiniai užda iniai:
1) a lik i ski ingų amžiaus g upių i lyčių mokinių kalbos a ojimo namie, žiū in
ilmus, skai an knygas, na šan in e ne e analizę;
2) nus a y i, kaip mokiniai e ina u imas lie u ių i užsienio kalbų žinias;
3) a skleis i galimą yšį a p lie u ių kalbos mokėjimo i mokėjimo įsi e inimo.
Nag inėjan mokinių a sakymus aikomas ap ašomasis anali inis me odas, kiekybinis
(skaičia imo) me odas aikomas skaičiuojan i pa eikian a sakymų dažnį.
Pi mame s aipsnio sky iuje apž elgiamas y imo ak ualumas i pobūdis, an ajame
p is a omi y imo ezul a ai, pa eikiama lyginamoji duomenų analizė.
1. TYRIMO AKTUALUMAS IR POBŪDIS
Lie u oje a lik a nemažai į ai ių isuomenės g upių kalbinių nuos a ų y imų, dažnai
a ski ais aspek ais nag inėjami paski i klausimai. Tačiau is da ūks a nuoseklių empi inių
y imų, nuk eip ų į mokinių kalbos a ojimą, mokymosi mo y aciją p adinėse i pag indinio
ugdymo klasėse ose mokyklose, ku mokomoji kalba y a lie u ių kalba.
Pas a uoju me u daug dėmesio ski iama mokinių kalbinėms nuos a oms. Dažniausiai
i iamos aukš esniųjų klasių mokinių nuos a os dėl lie u ių kalbos, a liekami au inių mažumų
mokyklų mokinių nuos a ų dėl lie u ių kalbos y imai, nemažai y a y imų, pa odančių
požiū io į bend inę kalbą i į a mes sąsajas (p z.: Aliūkai ė i k . 2017; Ramonienė 2010; 2013;
Ramonienė, Ex a 2011). Lie u oje i užsienyje a lik a nemažai y imų, ku ių objek as – į ai ių
isuomenės g upių kalbinės nuos a os, aip pa lie u ių kalbos a ojimo i mokėjimo ypa umai
(p z.: Čubaja ai ė 2013; U bai y ė 2018). Nag inė a, kaip užsienio kalbų mokymasis lemia
mokinių požiū į į lie u ių kalbą, i os sąsajos a p šių eiksnių i požiū io į lie u ių kalbos
1
Duomenys ink i daly aujan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojamame p ojek e „Ki ų
kalbų po eikis mokinių lie u ių kalbai i sa imonei: si uacija, endencijos i galimybės“ (Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos pi mininko 2018 m. sausio 16 d. įsakymu N . V-10 pa i in a p og ama „Lie u ių bend inės
kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os y imų p og ama“, ykdančioji ins i ucija Lie u ių
kalbos ins i u as, su a ies suda ymo da a 2018 m. liepos 16 d., N ., K-2/2018).
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pamokas. Iš pa eik ų ezul a ų ma y i, kad „ aikų požiū is į lie u ių kalbą y a labiausiai susijęs
su <...> aiko pomėgiu skai y i, ašy i i kalbė i <...>; aikai, mėgs an ys šią eiklą, dažniausiai
eigia, kad lie u ių kalbos pamokos jiems pa inka“ (Dabašinskienė i k . 2011: 143). Ty imuose
pab ėžiama mokinių nuos a ų i mo y acijos moky is s a ba. Daug dėmesio ski iama ki os
(pap as ai an osios) kalbos mokymuisi. P ipažįs ama, kad kalbos mokymosi sėkmę lemia
mo y acija, susijusi su kalbinėmis nuos a omis, mokymosi aplinka (Ushioda 2013; Dö nei
2014).
Naujausiuose da buose nag inėjamos aikų i paauglių nuos a os dėl lie u ių kalbos i
jos p es ižo. Ty imai odo, kad e ybinės nuos a os dėl kalbos susi o muoja jaunesniame
mokykliniame amžiuje, deja, „lie u ių kalbos p es ižas mažėja su amžiumi – kuo aukš esnė
klasė, uo mažiau mokinių e ina jos socialinę eikšmę“ (Pode ienė, Vaičiakauskienė 2019:
215). P is a omi naujausi mo y acijos moky is i nuos a ų dėl lie u ių kalbos modeliai,
nu odoma, kad „[T]eigiamos nuos a os lie u ių kalbos, lie u ių, Lie u os i sa o apa ybės
a ž ilgiu da o į aką mo y acijai, o ši lemia ge esnę kalbos mokėjimo kokybę“ (Vilkienė i k .
2019: 63).
Šiam y imui duomenys ink i 2018–2019 m. Pasi ink a anke inė apklausa. Anke ą
suda o d i dalys. Pi moje anke os dalyje bu o pa eik i bend ieji klausimai, an ojoje – eiginiai,
ka u nu odan galimybę pasi ink i ieną iš a sakymų (Nesu inku / Nei su inku, nei nesu inku /
Su inku). Aukš esniųjų klasių (5–8) mokiniai pildė anke ą sa a ankiškai, žemesniųjų klasių (3–
4) mokiniams anke os klausimai i eiginiai bu o skai omi ga siai, jie žymėjo a sakymus.
Ty imo me u su ink i duomenys s a is iškai apdo o i ankiniu būdu, nag inė i
elek onine skaičiuokle Mic oso O ice Excel.
S aipsnyje, a siž elgian į jo emą, pasi ink i nag inė i šie aspek ai:
1. Mokinių amžius (klasė).
1. Ku ioje klasėje Tu daba mokaisi? __________
2. Mokinių ly is.
3. Pažymėk sa o ly į: □ y . / □ mo .
3. Kalbos a ojimas.
6. Ku ia kalba a kalbomis įp as ai kalbi namuose? □ lie u ių, □ lenkų, □ usų, □ anglų, ki a ______________
(į ašyk)
7. Į ašyk, ku ia kalba pap as ai Tu
a) žiū i ilmus ___________________________________________
b) skai ai knygas _________________________________________
c) na šai in e ne e ________________________________________
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
4. Mokinių nuos a os dėl lie u ių kalbos pamokų, lie u ių kalbos mokymo i lie u ių
kalbos.
9. Pažymėk, kaip Tau sekasi mokykloje moky is šiuos dalykus:
9b. Lie u ių kalba: 1 – labai blogai, 2 – blogai, 3 – ge ai, 4 – labai ge ai (apib auk)
9d. Užsienio kalba: 1 – labai blogai, 2 – blogai, 3 – ge ai, 4 – labai ge ai (apib auk)
Kokia Ta o nuomonė apie lie u ių kalbą? Pagal ok, ką manai, i pažymėk Tau inkamiausią a sakymą.
Teiginiai Nesu inku Nei su inku, nei nesu inku Su inku
6. Mėgs u skai y i knygas.
11. Lie u ių kalba y a sunki, man sunku ge ai kalbė i i ašy i.
14. Lie u ių kalbos pamokos neįdomios.
19. Man pa inka lie u ių kalbos pamokos.
25. Lie u ių kalba man nepa inka.
Ti iamąsias ie o es bu o s eng asi pasi ink i as, ku ios bū ų ski ingose Lie u os
ie ose, odėl pasi ink os D uskininkų, Kauno, Klaipėdos, Pane ėžio, Šiaulių, Vilniaus
apsk i ys.
1 PAV. Ty imui pasi ink os apsk i ys (žemėlapis iš in e ne o, p ieiga in e ne e:
h p://www.lie u oszemelapis.com/apsk iciu-zemelapiai)
Suda an im is ado au asi šiais k i e ijais: i iamųjų amžius (klasė), i iamųjų ly is.
1 LENTELĖ. Ti iamųjų cha ak e is ika
Apsk i is
D uskininkai
Kaunas
Klaipėda
Pane ėžys
Šiauliai
Vilnius
Iš iso:
73
96
62
42
70
193
Ly is
Mo .
Vy .
Mo .
Vy .
Mo .
Vy .
Mo .
Vy .
Mo .
Vy .
Mo .
Vy .
40
33
44
52
31
31
20
22
35
35
105
88
Klasė
3,4
5,6
7,8
3,4
5,6
7,8
3,4
5,6
7,8
3.4
5,6
7,8
3,4
5,6
7,8
3,4
5,6
7,8
18
22
33
19
19
58
18
22
22
0
42
0
39
15
16
55
77
64
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2. TYRIMO REZULTATAI
A siž elgian į šio y imo ikslą, nag inė as kalbos a ojimas mokinių kasdieniame
gy enime, kalbos mokėjimas (mokinių sa ęs įsi e inimas) i yšys a p kalbos mokėjimo i
mokymosi.
2.1. Kalbos a ojimas kasdieniame gy enime
A liekan šį y imą pi miausia nag inė as mokinių pasi enkamos kalbos a ojimas
kasdieniame gy enime, . y. siek a nus a y i, ku ia kalba mokiniai kalba namie, žiū i ilmus,
skai o knygas, na šo in e ne e.
Gau i ezul a ai odo, kad namie didžioji i iamųjų dalis kalba lie u ių kalbà (93 p oc.),
ku kas ečiau kalbama angliškai (20 p oc.), usiškai (16 p oc.), lenkiškai (3 p oc.) i ik
pa ieniais a ejais kalbama ki omis, ečiau a ojamomis, kalbomis: ispanų, p ancūzų, okiečių
i k .
Iš ezul a ų ma y i, kad kasdienio a ojimo kalbos pasi inkimas nep iklauso nuo ly ies.
Gau i a sakymai pasiski s o apylygiai: dauguma me gaičių (71 p oc.) i be niukų (68 p oc.)
namie kalba daugiausia lie u ių kalba, ečiau angliškai (me gaičių – 14 p oc., be niukų –
15 p oc.), usiškai (me gaičių – 11 p oc., be niukų – 13 p oc.) a ki omis kalbomis. Pa eik ose
anke ose mokiniai galėjo į ašy i i kelias kalbas. No s dauguma nu odė, kad namie kalba ik
lie u iškai, bu o i okių, ku ie pažymėjo, kad šalia lie u ių kalbos a oja i anglų, ečiau usų
kalbą. Šiuos duomenis sudė inga e in i ienap asmiškai. Galima many i, kad dalis mokinių
pasi inko nu ody i kelias kalbas ne dėl o, kad jie namie bend auja abiem kalbomis, o odėl,
kad pasi aiko pa ienių a ejų, kai jie abiem kalbomis bend auja su d augais, ašo socialiniuose
inkluose i pan. Gau i duomenys pa aizduo i 2 i 3 pa .
2 PAV. Kalba, ku ia mokiniai 3 PAV. Kalba, ku ia mokiniai kalba namie:
mokiniai kalba namie duomenys pagal ly į
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
A liekan y imą siek a nus a y i, kaip kalbos pasi inkimą lemia mokinių amžius. Kad
kalba namie lie u iškai, nu odė daugiau kaip pusė 8- os klasės mokinių (77 p oc.), ki ų klasių
duomenys be eik nesiski ia (64–69 p oc.). Kad namie kalba angliškai, daugiausia nu odė
6 klasės (22 p oc.) i 3 klasės (21 p oc.) mokiniai, 5, 7 i 8 klasių ezul a ai suda o 10–14 p oc.,
o mažiausiai a p nu odžiusių, kad namie kalba i angliškai, y a 4 klasės mokinių (8 p oc.).
Rusų kalba bend aujan ys daugiausia nu odė 7 klasės mokiniai (17 p oc.), 4, 5, 6 i 8 klasių
mokinių pa eik i ezul a ai apylygiai (10–14 p oc.), o mažiausiai usų kalbą kaip namie
a ojamą kalbą nu odė 3 klasės mokinių. Išsami in o macija apie ski ingų klasių mokinių
kalbos a ojimo namie polinkius ma y i iš 4 pa .
4 PAV. Kalba, ku ia mokiniai kalba namie: duomenys pagal klases
A sakymai į klausimą, ku ia kalba pap as ai žiū imi ilmai, y a į ai esni. Pusė (50 p oc.)
mokinių nu odė, kad ilmus žiū i lie u ių kalba, ki i (35 p oc.) pasi inko anglų kalbą i ik
pa ieniais a ejais pažymė os usų (3 p oc.) i lenkų (1 p oc.) kalbos. Mokiniai nu odė i gana
e ai a ojamų kalbų, okių kaip a abų, ko ėjiečių a p ancūzų kalba i k . Many ina, kad jie
galėjo ne isiškai eisingai sup as i klausimą. Pa yzdžiui, daug abejonių kelia ko ėjiečių kalbos
pasi inkimas. Galima s a s y i, kad žiū imi ko ėjiečių ilmai, ku ie šiuo me u y a labai
populia ūs, be jie g eičiausiai y a iš e s i į anglų a ki ą kalbą a ba y a odomi su sub i ais.
Nepaisan šių aplinkybių, pag indiniai polinkiai išaiškėjo, i jie aki aizdūs – y auja lie u ių i
anglų kalbos (ž . 5 pa .). Nag inėjan duomenis k eip a dėmesio į ai, a kalbos pasi inkimui
u i į akos ly is. Rezul a ai panašūs: kad žiū i ilmus lie u iškai, nu odė kiek daugiau me gaičių
(53 p oc.; be niukų – 48 p oc.), a i inkamai me gai ės kiek ečiau žiū i ilmus angliškai
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(32 p oc.; plg. be niukų – 38 p oc.), apylygiai mokinių (me gaičių – 12 p oc., be niukų –
13 p oc.) žiū i ilmus usų kalba (ž . 6 pa .).
5 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i 6 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i ilmus:
ilmus, p oc. duomenys pagal ly į, p oc.
Ve in a i ai, kaip kalbos inkimasis žiū in ilmus p iklauso nuo mokinių amžiaus. Da
p ieš a liekan y imą kel a hipo ezė, kad kuo y esni mokiniai, uo jie dažniau žiū i ilmus
anglų kalba, pasi i ino. Rezul a ai odo, kad žemesnių klasių mokiniai labiau linkę žiū ė i
ilmus lie u ių kalba, 7 klasės mokinių pa eik i ezul a ai ienodi, o 8 klasės mokiniai jau
nu odo, kad kiek dažniau žiū i ilmus anglų kalba (ž . 7 pa .).
7 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i ilmus: duomenys pagal klases
Kaip odo y imo duomenys, pag indinės kalbos, ku iomis žiū imi ilmai, y a d i –
lie u ių i anglų (ž . 8 pa .); ku kas ečiau ilmų žiū ima usų kalba (ski ingose klasėse ja
ilmus žiū i nuo 10 iki 16 p oc. mokinių).
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
8 PAV. Kalba, ku ia mokiniai žiū i ilmus: duomenys pagal klases
Didžioji mokinių dalis (ne 85 p oc.), pap ašy i nu ody i, ku ia kalba skai o knygas,
nu odė lie u ių kalbą (ž . 9 pa .). Taigi, be eik isi mokiniai knygas skai o lie u iškai, daug
ečiau skai oma angliškai (13 p oc.), ki ų kalbų nu ody i ik pa ieniai a ejai. Į ai labai s a bu
a k eip i dėmesį: jei skai ydami mokiniai enkasi lie u ių kalbą, pe skai ymą, ge os li e a ū os
pasi inkimą galima da y i eigiamą po eikį jų a ojamai kalbai. Rezul a ai pagal ly į y a
apylygiai (ž . 10 pa .): os keliais p ocen ais mažiau me gaičių nu odė, kad skai o knygas
lie u iškai (83 p oc.; plg. be niukai – 86 p oc.), a i inkamai os keliais p ocen ais daugiau jų
nu odė, kad skai o angliškai (14 p oc.; plg. be niukų – 10 p oc.).
9 PAV. Kalba, ku ia mokiniai 10 PAV. Kalba, ku ia mokiniai skai o knygas: duomenys
skai o knygas pagal ly į
Rezul a ai pagal klases apylygiai – isose klasėse y auja lie u ių kalba (77–91 p oc.).
Skai y i lie u ių kalba daugiausia enkasi 5 klasės (91 p oc.) i 3 klasės (90 p oc.) mokiniai, 6–
8 klasių mokinių pa eik i a sakymai pasiski s o ienodai, . y. 82 p oc. šių klasių mokinių skai o
lie u iškai, o 4 klasių duomenys kiek išsiski ia – 77 p oc. šių klasių mokinių nu odė, kad skai o
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
lie u iškai, 19 p oc. skai o angliškai. Kaip ki ą kalbą, ku ia skai omos knygos, nu odžiusių
mokinių ski ingose klasėse y a nuo 7 iki 16 p oc. Gau i ezul a ai pa aizduo i 11 pa .
11 PAV. Kalba, ku ia mokiniai skai o knygas: duomenys pagal klases
Da bu o klausiama, kokia kalba mokiniai na šo in e ne e. Kiek didesnė dalis nu odo,
kad in e ne e na šo anglų kalba (47 p oc.), šiek iek ečiau na šoma lie u ių kalba (45 p oc.),
da ečiau – usų (7 p oc.) i ki omis pa ienėmis kalbomis (1 p oc.). Me gai ės na šy i lie u ių
kalba enkasi dažniau nei be niukai (49 p oc.; plg. be niukai – 38 p oc.). Na šymo anglų kalba
ezul a as a i kš inis: me gai ės na šy i in e ne e anglų kalba enkasi ečiau (42 p oc.; plg.
be niukai – 55 p oc.). Rusų kalba na šy i in e ne e enkamasi be eik ienodai: šia kalba na šo
8 p oc. me gaičių i 6 p oc. be niukų. Gau i ezul a ai pa aizduo i 12 i 13 pa .
12 PAV. Kalba, ku ia mokiniai 13 PAV. Kalba, ku ia mokiniai na šo in e ne e:
na šo in e ne e duomenys pagal ly į
Da p ieš a liekan y imą kel a hipo ezė, kad kuo y esni mokiniai, uo dažniau jie
enkasi na šy i in e ne e anglų kalba. Spėjimai pasi i ino – ezul a ai iš ies odo, kad y esni
mokiniai labiau links a na šy i in e ne e anglų kalba (ž . 14 pa .). Ryškus poky is ma y i nuo
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Apibend inan galima eig i, kad yšiai a p lie u ių kalbos mokėjimo i požiū io į
lie u ių kalbą, aip pa a p lie u ių kalbos mokėjimo i lie u ių kalbos pamokų e inimo y a
eikšmingi, o yšys a p lie u ių kalbos mokymosi i mokėjimo y a labai s ip us.
IŠVADOS
1. Iš y us ski ingų amžiaus g upių i ski ingų lyčių mokinių kalbos a ojimą,
paaiškėjo:
1.1. Abiejų lyčių mokiniai namie kalba lie u ių kalba, daug ečiau – anglų, usų, lenkų
kalbomis, ik pa ieniais a ejais – ki omis, ečiau a ojamomis, kalbomis (ispanų, p ancūzų,
okiečių i k .). Namie lie u iškai kalba daugiau kaip pusė isų klasių mokinių. Mažiausiai
lie u iškai namie kalbančių y a a p 7 klasės mokinių (be eik ys penk adaliai), daugiausia
namie kalbančių angliškai – a p 6 klasės mokinių (be eik ke i adalis).
1.2. Pusė apklaus ų mokinių žiū i ilmus lie u ių kalba, daugiau kaip ečdalis juos žiū i
anglų kalba, pa ieniai mokiniai ilmus žiū i usų, lenkų i ki omis kalbomis. Me gai ės kiek
dažniau nei be niukai žiū i ilmus lie u ių kalba, i a i kščiai – be niukai dažniau žiū i ilmus
anglų kalba. Žemesniųjų klasių mokiniai ilmus dažniau žiū i lie u ių kalba, aukš esniųjų klasių
mokiniai (nuo 7 klasės) – anglų kalba.
1.3. Abiejų lyčių i ski ingo amžiaus mokiniai skai o knygas lie u iškai, ik os daugiau
nei dešim adalis – anglų kalba. Knygas skai y i lie u ių kalba enkasi be ku io amžiaus
mokiniai, aigi s a bu į ai a k eip i dėmesį suda an ekomenduojamos skai y i li e a ū os
są ašus. Bū en pe skai ymą galima da y i po eikį mokinių a ojamai kalbai.
1.4. Be eik pusė apklaus ų mokinių na šo in e ne e angliškai, kiek ečiau na šoma
lie u iškai. Me gai ės dažniau nei be niukai enkasi na šy i lie u iškai. Žemesniųjų klasių
mokiniai aip pa links a na šy i in e ne e angliškai, o nuo 5 klasės, p amokus anglų kalbos, šia
kalba na šoma is dažniau. Sup an ama, Lie u oje is da ūks a sulie u in ų kompiu e inių
p og amų, jos y a ne okios įp as os, o i kai ku iose a ojamus lie u iškus e minus sunku
sup as i, ačiau labai s a bu pe į ai ių dalykų pamokas pagal galimybes duo i mokiniams
in e ne e a lik i užduočių lie u ių kalba.
1.5. Mokinių kalboje y auja d i kalbos – lie u ių i anglų. Lie u ių kalbai pi menybė
(nep iklausomai nuo mokinių amžiaus i ly ies) eikiama kaip namuose a ojamai kalbai, ja
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
skai omos knygos. Kalbos inkimasis žiū ė i ilmams, na šy i in e ne e p iklauso nuo amžiaus:
žemesnėse klasėse enkamasi lie u ių kalba, aukš esnėse pe einama p ie anglų kalbos.
2. Iš y us, kaip mokiniai e ina lie u ių kalbos mokėjimą, nus a y a:
2.1. Mažiau negu pusė mokinių mano, kad jiems lie u ių kalba sekasi labai ge ai,
ke i adalis – kad ji sekasi ge ai, i ik pa ieniai mokiniai inkosi a sakymą labai blogai.
Me gai ės sa o lie u ių kalbos žinias e ina ge iau nei be niukai: labai ge ai jas e ina daugiau
kaip ečdalis me gaičių i ik penk adalis be niukų. I a i kščiai: labai blogai sa o žinias e ina
kelios me gai ės i mažiau nei dešim adalis be niukų. Ge iausiai lie u ių kalbos žinias e ina 4
klasės mokiniai. Nuo 5 klasės padė is keičiasi: kad labai ge ai sekasi lie u ių kalba, mano
mažiau kaip ke i adalis mokinių, o mažiausiai okių mokinių y a 7 klasėje.
2.2. Pusė isų klasių mokinių mano, kad užsienio kalba jiems sekasi labai ge ai, ečdalis
– kad ge ai, i ik pa ieniai mokiniai u imas užsienio kalbos žinias e ina labai blogai. Esminių
ezul a ų ski umų a p ski ingų lyčių nepas ebė a. Ge iausiai užsienio kalbos žinias e ina 6–
8 klasės mokiniai (lie u ių kalbos žinias ge iausiai e ina 4 klasės mokiniai).
2.3. Mokiniai ge ai e ina iek lie u ių kalbos, iek užsienio kalbos mokėjimą.
Pag indinis ski umas ik as, kad daugiau kaip pusė mokinių mano, kad užsienio kalba sekasi
labai ge ai, o e indami lie u ių kalbos žinias dauguma mokinių nu odo, kad lie u ių kalba
sekasi ge ai. Tik labai maža dalis isų klasių mokinių mano, kad lie u ių i užsienio kalbas
moka labai blogai.
3. Iš y us yšį a p lie u ių kalbos mokėjimo i mokymo, nus a y a:
3.1. Ryšys a p lie u ių kalbos mokymo i manymo, kad lie u ių kalba y a sunki, y a
iesioginis: jeigu mokiniai nu odo, kad lie u ių kalba sekasi blogai a labai blogai, ai jie ją laiko
sunkia, i a i kščiai. Kad i kaip mokiniai e in ų u imas lie u ių kalbos žinias, didžioji jų
dalis su eiginiu, kad lie u ių kalba nepa inka, nesu inka. Vis dėl o są yšio a p lie u ių kalbos
mokėjimo i jos mėgimo esama.
3.2. Esama s ip aus yšio a p lie u ių kalbos mokėjimo i lie u ių kalbos pamokų
e inimo: dauguma mokinių, ku iems lie u ių kalba nesiseka (jie inkosi a sakymą labai
blogai), eigia, kad lie u ių kalbos pamokos neįdomios (mokinių, ku iems lie u ių kalba sekasi
labai ge ai, y a ik mažiau nei dešim adalis).
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos
a ian iškumas i jos e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų
aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Čubaje ai ė L. 2013: Socioling is inis Kauno mokslei ių pa eikslas. Dak a o dise acija.
P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/handle/20.500.12259/56358.
Dabašinskienė I., Balčiūnienė I., K i ickai ė E. 2011: A anks y asis užsienio kalbų
mokymas lemia požiū į į gim ąją kalbą? – Kalbų s udijos 19, 143–147. P ieiga in e ne e:
h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/265980537_A _anks y asis_uzsienio_kalbu_mo
kymasis_lemia_poziu i_i_gim aja_kalba.
Dö nyei Z. 2014: Mo i a ion in Second Language Lea ning. – Teaching English as a Second
o Fo eign Language. Celce-Mu cia, M., B in on, D. M., Snow, M. A. (eds.), Bos on, MA:
Na ional Geog aphic Lea ning / Cengage Lea ning, 518–531.
Pode ienė N., Vaičiakauskienė S. 2019: Lie u ių kalbos p es ižas: mokinių nuos a os dėl
lie u ių kalbos š ie imo poli ikos kon eks e. – Li uanis ica 65, 3(117), 199–219.
Ramonienė M., ed. 2010: Mies ai i kalbos I. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Ramonienė M., ed., 2013: Mies ai i kalbos II. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Ramonienė M., Ex a G. 2011: Mul ilingualism in Li huanian Ci ies. Languages a Home and
School in Vilnius, Kaunas and Klaipėda, Klaipėda / Tilbu g: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
U bai y ė K. Kauno ki akalbių kalbinės nuos a os i apa ybė [in e ak y us], Kaunas: VDU,
2018. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/handle/20.500.12259/35646.
Ushioda E. In e na ional Pe spec i es on Houndmills, Basings oke, Hampshi e Mo i a ion. –
Language Lea ning and P o essional Mo i a ion Challenges, New Yo k, NY: Palg a e
Macmillan.
Vilkienė V., Vilkai ė-Lozdienė L., B užai ė-Liseckienė J. 2019: Lie u ių kalba
Vilniaus lie u iškose, lenkiškose i usiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuos a os
i mo y acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. P ieiga in e ne e:
h ps://www. u.l /leidyba/images/eknygos/Lie u iu_kalba_mokyklose.pd .
Gau a 2019 12 09
P iim a 2019 12 30
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
PUPILS’ ATTITUDE TOWARDS THE LITHUANIAN LANGUAGE:
THE CONNECTION BETWEEN LANGUAGE USAGE,
PROFICIENCY, AND LEARNING
Summa y
The a icle p esen s he esul s o a 2018–2019 s udy aimed a iden i ying he mos
p e alen languages in pupils e nacula , showing he co ela ion be ween he pupils’ answe s
and hei own a i udes owa ds Li huanian classes as well as owa ds eaching he Li huanian
language and he Li huanian language in gene al.
Analysis o he da a has e ealed ha , depending on he a ea o usage, he daily pupils
e nacula is domina ed by wo languages: Li huanian and English. The Li huanian language
akes he lead (i espec i e o he age and gende o pupils) in se e al a eas: Li huanian is he
language spoken a home and he language o eading books. In o he a eas, such as wa ching
ilms and b owsing, he choice o language depends on he age, wi h younge pupils op ing o
he Li huanian language, while senio s make a ansi ion owa ds English. No ably, all pupils
choose o ead hei books in Li huanian. This is an impo an ac o o no e, because i is
h ough eading ha he language can be empowe ed.
Analysis o he sel -g ading o he p o iciency o he Li huanian language has showed ha
gi ls end o gi e hemsel es highe g ades o hei Li huanian language skills compa ed o
boys. The highes sel -g ades o Li huanian language skills ha e been obse ed among ou h-
g ade s. Beginning wi h g ade 5, he g ades shi and he sel -g ading ends o go down. The
s udy sugges s ha pupils end o gi e hemsel es high ma ks in e ms o hei p o iciency in
bo h Li huanian and o eign language. The main di e ence is ha he majo i y – mo e han
one-hal – o pupils belie e ha hei o eign language skills a e excellen ; in g ading hei own
Li huanian language skills, many pupils a ed hei Li huanian language p o iciency as good.
And only a ac ion o pupils ac oss all g ades belie e ha hei Li huanian and o eign
language skills a e e y poo .
In es iga ion o he connec ion be ween he p o iciency o he Li huanian language and
eaching has highligh ed a s ong and di ec ela ionship be ween he sel -g ade in Li huanian
and he belie ha he Li huanian language is e y di icul : pupils who a e hei Li huanian
AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiū is į lie u ių kalbą: yšys a p kalbos a ojimo,
mokėjimo i mokymosi | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.13
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
language skills as poo o e y poo also say ha his language is di icul , and ice- e sa. The
pupils’ answe s ha e also e ealed a s ong ie be ween he sel -g ade in Li huanian and he
ondness o Li huanian classes, wi h pupils who a e ailing in Li huanian ha ing li le ondness
o Li huanian language classes, and ice- e sa.
KEYWORDS: Li huanian language, pupil e nacula , language p o iciency, language usage.
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
