BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGNĖ ALEKSAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA
LIETUVIŲ KALBOS NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNE –
NAUJADARŲ RADIMOSI APLINKYBĖS IR DARYBOS BŪDAI
ESMINIAI ŽODŽIAI: emocinė-eksp esinė leksika, naujažodžiai, okaziniai da iniai, da ybinė analizė,
da ybos būdas, p oduk y umas.
ĮVADAS
Apie Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną ( oliau – ND, duomenynas) ašy a į ai iais
aspek ais (plačiau ž . Miliūnai ė 2012a: 3–11; 2015: 161–184; 2018: 1–21; Mu mulai y ė 2016a:
1–27; 2016b: 68–88; Aleksai ė 2018: 1–2), odėl šiuoka , nebe ęsian bend osios duomenyno
apž algos, gilinamasi į adicinę naujažodžių samp a ą i ūšis, pa eikiamas no a o iškas požiū is
į lie u ių kalbos naujažodžius kaip gy enamojo me o ak ualijų ženklus.
Duomenyne 2019 m. balandžio mėn. 5 d. bu o 5120 leksikog a iškai ap ašy ų kalbos
iene ų. Ras i 572 emocinę-eksp esinę paski į a liekan ys naujada ai
1
.
S ilis iškai žymė i naujada ai duomenyne suski s y i pagal aš uonis eksp esinius
a spal ius: ulga usis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, juokaujamasis,
i oniškasis i amilia usis (ž . 1 pa .).
1
Daik a a džiai suda o 91,8 p oc. isos ND iksuo os emocinės-eksp esinės leksikos, eiksmažodžiai –
4,9 p oc., būd a džiai – 3,3 p oc. A siž elgus į negausią eiksmažodžių i būd a džių empi inę medžiagą, ma y i,
kad negalima nuodugniai ap a i būd a džių i eiksmažodžių da ybos būdų, odėl šiame s aipsnyje bend ai
ap ašomi s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos polinkiai.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 PAV. Naujada ų pasiski s ymas duomenyne pagal eksp esinį a spal į
Ma y i, kad ND didžiąją emocinės-eksp esinės leksikos dalį (ne 69,4 p oc.) suda o
neigiamos kono acijos naujada ai, . y. i oniškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, ulga ųjį i
amilia ųjį a spal į u in ys da iniai. Tokį ne olygų pasiski s ymą galima paaiškin i
psichologinėmis i socialinėmis p iežas imis: lie u ių kalboje (kaip i daugelyje ki ų kalbų)
neigiamas emocinis e inimas iš eiškiamas dažniau negu eigiamas, nes isa, kas ge a, p iimama
kaip no ma, o ypa ingų emocijų dėl no malių dalykų žmonės ne eiškia, odėl isa, kas nege a,
laikoma nuk ypimu nuo no mos i į e inama neigiamos kono acijos naujažodžiais (Jakai ienė
1988: 51; Guda ičius 2000: 130–131).
A me us ND da ybiškai neskaidomus seman inius naujažodžius, p z., plūgas „menk.
iskuo nepa enkin as amsuolis“, unkelis „menk. amsuoliu laikomas pesimis iškai nusi eikęs
žmogus, p iešinamas eli ui“, žodžių junginius, p z., kelių iš elė „menk. ai uo oja mo e is,
akiplėšiškai i pik ybiškai nepaisan i eismo aisyklių“ (plg. kelių gaidelis, kelių e elis), naudingas
idio as „menk. kas nesa anaudiškai skleidžia į a inas žinias i ideologijas, naudingas
p iešininkams, nesu okdamas okio elgesio kenksmingumo“, i skolinius, p z., na is, -ė „menk.
išei is Eu opoje iš Šiau ės A ikos“, e a de is „2. i on. pe kel ine eikšme – a silikėlis; poli inių
Vulga usis
0,5 %
Niekinamasis
6,3 %
Menkinamasis
28,3 %
Mažybinis
1,6 %
Maloninis
3,7 %
Juokaujamasis
25,3 %
I oniškasis
33,8 %
Familia usis
0,5 %
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ocesų s abdis“ (plačiau apie e iškai ne inkamus žodžius ž . Župe ka 2005: 25–28), y imo
o b j e k u pasi ink i 479 kalbos iene ai
2
. Šio s aipsnio i k s l a s – nus a y i pag indinius
emocinės-eksp esinės leksikos, už iksuo os ND, žodžių da ybos būdus i p oduk y iausias
da ybos p iemones. U ž d a in i a i : 1) iš ink i iš ND emocinę-eksp esinę unkciją a liekančius
naujada us; 2) a lik i da ybinę ND s ilis iškai žymė ų naujada ų analizę; 3) iš i i i ap ašy i
s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos būdus i p iemones; 4) nus a y i naujus da ybos polinkius
i 5) ap a i s ilis iškai žymė ų naujada ų (gy enamojo me o ak ualijų ženklų) adimosi
aplinkybes. Da be aiky i da ybinės analizės i skaičia imo m e o da i .
EMOCINĖS-EKSPRESINĖS LEKSIKOS SAMPRATA
S ilis iškai žymė ą leksiką suda o emo y ai i eksp esy ai. Įp as ai emo y ai apib ėžiami
kaip žodžiai, ku iais eiškiami jausmai, jų „ eikšmės pag indas – eigiamas a neigiamas emocinis
kalbė ojo san ykis su pa adinamu dalyku. Tai jo nuomonė apie am ik o dalyko e ę, i a
nuomonė pasi eiškia ne kaip loginis sp endimas, o kaip kalbančio asmens pojū is a jausmas“
(Guda ičius 2000: 126). Dėl s ilis inių p iežasčių a ojami i eksp esy ai – ai „žodžiai, ku ie
pa adinamą dalyką nusako aizdu“ (Jakai ienė 2010: 164). Pag indinis emo y ų i eksp esy ų
ski umas – ne apačios po eikio k yp ys, ma „emo y ai eikia pašneko o jausmus, o aizdingieji
žodžiai – aizduo ę, nes jų eikšmė a si įsikūnija egimaisiais a gi dimaisiais aizdais“ (Jakai ienė
2010: 164). No s mokslinėje li e a ū oje įp as a emo y us i eksp esy us ski i pagal jų da omą
po eikio k yp į, is dėl o jų g iež ai a ibo i negalima, nes „kas emocinga kalboje, isuome
eksp esy u“ (Pikčilingis 2010: 211; da ž . Volek 1987: 5) i , a i kščiai, „ aizdu pe eikiama
in o macija susilaukia da i ienokio a ki okio emocinio e inimo“ (Jakai ienė 2010: 164–165),
odėl s aipsnyje s ilis iškai žymė ai leksikai pa adin i enkamasi a o i emocinės-eksp esinės
leksikos e miną
3
.
2
Tai y a pi minis emocinės-eksp esinės leksikos y imas, ku į a likus paaiškėjo, kad kai ku ie duomenyno
naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. ND ikslas – iksuo i leksikos naujo es, odėl
į bazę, dedan po ieną žodį, iš ka o nebūna aiški isa sis ema. Tik sukaupus daugiau duomenų, galima ma y i,
kokios naujada ų g upės išsiski ia, i šias g upes nuosekliai e in i s ilis iškai.
3
Dėl šios keblios a sky imo p iežas ies ND emocinė-eksp esinė leksika smulkiau (į minė ąsias d i g upes)
nė a ski s oma.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS
Lie u ių kalbo y os eikaluose naujažodis (neologizmas) pap as ai apib ėžiamas kaip naujai
kalboje a si adęs žodis (U bu is 2009: 36–37; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), no s
mokslinėje li e a ū oje pa eikiama naujažodžio samp a a į ai uoja (plačiau ž . Gi čienė 2012b:
6): ieni ski iamąja naujažodžio ypa ybe laiko keliamą naujumo, neįp as umo įspūdį (Palionis
1985: 212), ki i naujažodžiais laiko žodžius, iki ol neį auk us į a aminius žodynus (Miliūnai ė
2015: 169)
4
. Mokslininkai polemizuoja dėl naujažodžiui p iski iamos „naujumo au eolės“, „[m]a
naujumas ka ais gali bū i sup an amas pe nelyg subjek y iai: ieniems kalbos a o ojams koks
no s žodis gali a ody i jau įp as as, o ki i da gali jo i nesup as i“ (Popo a 2005: 9–13, ci uojama
iš Jakai ienė 2010: 205; da ž . Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 91). Pa ikimesnis es i
naujažodžių a ankos k i e ijus pagal a aminius leidinius, no s lie u ių kalbos a eju oks
k i e ijus nė a isiškai pa ikimas – žodynuose esama leksikog a inių plyšių, susidu iama su
žodynų nesis emiškumo p oblema (Miliūnai ė 2015: 169). Duomenyne naujažodžiais laikomi
žodžiai, ku ie nė a į ašy i kaip a aminiais pasi ink uose žodynuose, . y. Daba inės lie u ių kalbos
žodyne (6-asis (elek oninis) leidimas, 2011), in e ne iniame Lie u ių kalbos žodyne i
Ta p au inių žodžių žodyne (Alma li e a, 2001) (ž . h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna;
apie p o ologizmo i neologizmo ski umus ž . Aleksai ė 2018: 5–6).
Funkciškai naujažodžiai ski iami į d i pag indines g upes – e e en inius (da adinami
nomina y iniais, e mininiais, bū inaisiais i k .) i eksp esinius (da adinami s ilis iniais,
akul a y iaisiais i k .) (Gi čienė 2012a: 249; 2012b: 15; da ž . O o d 2001: 98; Vaicekauskienė
2007: 34–43). Re e en iniai naujažodžiai į a dija naujas ealijas, . y. a lieka e e en inę
(in o macijos pe da imo) unkciją, o eksp esiniai naujažodžiai į eks ą į aukiami s ilis iniais
sume imais, čia s a biausia emocinė-eksp esinė unkcija (Gi čienė 2012b: 15). Re e en iniai
4
Tiesa, ND pa eikiami i okie kalbos iene ai, ku ie eikiausiai pe apsi ikimą nepa eko į a aminius
žodynus. Jie ND u i žymą nenaujas (ne iksuo as), p z., meilia ais is „liaudies medicinos p iemonė, sukelian i a ba
didinan i ly inį po aukį“. Duomenyne nu odoma, kad šis naujada as – ai „kadaise lie u ių kalboje a o as, be į
didįjį „Lie u ių kalbos žodyną“ nepa ekęs daba inio skolinio a odiziakas dalinis a i ikmuo“.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujažodžiai, ku ių pag indinis ski iamasis b uožas – s ilis inis neu alumas (Gi čienė 2012b: 41),
žodžių da ybos eikaluose į a dijami kaip po enciniai da iniai (po encionalizmai). Po encinis
da inys – kalbos a o ojui isiškai įp as as, naujai suda y as i da ybos ipo eikala imui
paklūs an is da inys, šnekos ak o me u ealizuojamas kiek ienu momen u, kai ik jo p i eikia
(Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; U bu is 2009: 316; Vaskelienė 2011: 67), p z., šalia
lie u iams įp as ų mėsos pa adinimų (paukš iena, kiauliena, jau iena) p i eikus pasida y a
bui oliena (: bui olas) „bui olo mėsa“, kengū iena (: kengū a) „kengū os mėsa“, kup anuga iena
(: kup anuga is) „kup anuga io mėsa“ i k . Esminis po encinių da inių ski iamasis b uožas – ne
i jų pi mojo pasi odymo me u naujumas dažnai nė a jun amas (Mikelionienė 2000a: 19; U bu is
2009: 323). Jie ku iami iš bū ino eikalo į a dy i naują ealiją (Gi čienė 2012b: 12), siekian
užpildy i adinamąsiais „seman ines uš umas“ (Mikelionienė 2000b: 65), p iešingai nei
eksp esiniai naujažodžiai, ku iais siekiama „naujesnės, eksp esy esnės a madingesnės kalbinės
aiškos“ (Gi čienė 2005: 78). Šie s ilis iškai žymė i, a ba kono uo i, eks o elemen ai (Gi čienė
2012b: 41; da ž . Leh e 2003: 369) ki uose eikaluose da adinami okaziniais da iniais
(okazionalizmais). Okazinis da inys (okazionalizmas) – eksp esy us, nuo da ybos sis emos nu olęs
i indi idualiame kon eks e sus ingęs naujada as (Blažinskai ė 2004: 59; Rozenbe gs 2004: 156;
U bu is 2009: 323–324; Jakai ienė 2010: 207; Ma iello 2016: 115), da į a dijamas au o inio,
indi idualaus, s ilis inio, si uacinio, kon eks inio, ienka inio i neįp as os da ybos naujada o /
neologizmo, aip pa žodynų ne iksuo o da inio e minais (Mikelionienė 2000c: 67; 2002: 74;
Jakai ienė 2010: 207; Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 92; Miliūnai ė 2014: 247), p z.,
menko p o o asmenis apibūdina išplau smegenis, -ė (: išplau as, -a + smegenys) „menk. kas
a bukin o mąs ymo (išplau omis smegenimis)“, iena ingis, -ė (: ienas, -a + ingis) „menk. kas
su ienu smegenų ingiu, . y. p imi y aus mąs ymo“, ži niasmegenis, -ė (: ži nis + smegenys)
„menk. kas p imi y aus mąs ymo, neapsiš ie ęs, ne ašy as s uob ys“ i k .
Taigi s aipsnyje nag inėjama ND emocinė-eksp esinė leksika, į ku ią pa enka nemaža
dalis okazinių naujada ų. Galima olimesnė y imų k yp is – panag inė i, kiek ski iasi okazinių
da inių i e e en inių naujada ų da ybos polinkiai.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
NAUJAŽODŽIAI – GYVENAMOJO METO AKTUALIJŲ ŽENKLAI
Kalba – ienas iš s a biausių au os požymių (Guda ičius 1992: 1), nes „[k]iek ienos
au os kalba saugo įdomią is o iją apie daugelio amžių žmonių pas angas pažin i, su ok i i
pajung i sau juos supan į pasaulį“ (Kopylenko 1995: 19, ci uojama iš Guda ičius 2000: 8), ki aip
a ian , nuo seno a ojamuose kalbos iene uose y a išlikęs pe šim mečius susiklos ęs au os
pasaulė aizdis i pasaulėjau a (Guda ičius 2003: 68). Kalbos i au os san ykis nag inėjamas ne
ik kalbininkų, be i ki ų s ičių specialis ų: „Kalba daugelio kul ū ologų, mi ologų seniai
su okiama kaip liaudies kul ū os, au os psichologijos i iloso ijos eid odis, dažnai i kaip
ienin elis šal inis au os is o ijai i jos d asiai pažin i i y a i iama šiuo požiū iu“ (Tols ojus
2009: 82).
Gim osios kalbos pasaulė aizdžiui y a būdingas daugiasluoksniškumas i
daugiaaspek iškumas, nes kalboje išlieka ne ik isuomenei nebeak ualūs pasaulė aizdžio
elemen ai (seni įsi ikinimai, aizdiniai), be andasi i naujų pasaulio su okimo aspek ų (naujo
pa y imo, naujų eiškinių, naujų mokslo iesų) (Mackiewicz 1999a: 21; 1999: 195, ci uojama iš
Guda ičius 2000: 13), p z., šalia lie u iams įp as ų seno inių namų pa adinimų (g yčia, pi kia,
s uba, oba), pasikei us gy enimo aplinkybėms (sunykus ag a inei kul ū ai i s ip ėjus
u banizacijai), palaipsniui kalboje adosi be onmons is (: be onas + mons as) „didžiulis,
g ėsmingai a odan is be oninis pas a as“, be onoidas (: be onas) „ha moningą aplinką da kan is
naujo iškas be oninis pas a as“, dango aižynas (: dango aižis) „ ie a mode naus mies o cen e,
ku daug dango aižių“, naują eikšmę įga ęs s iklainis „menk. naujo iškas s iklinis pas a as a ba
an s a as (pap as ai menka e is, ne isada pas a y as eisė ai)“ i žemė aižis (: žemė + aižy i)
„giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybė“. Panašūs naujada ai eikia e ingos
in o macijos ne ik apie lie u ių au os kalboje už iksuo ą pasaulė aizdį, be i apie kalbos
pasaulėjau ą, ku i pe eikia emocinį žmogaus san ykį su ik o e (Guda ičius 2000: 16).
Bū en laiko ak ualijas bei laikinus, si uacinius dalykus (Miliūnai ė 2012a: 4) a ne
isuomenės aidos lūžius (Gi čienė 2012c: 19) žymi naujų žodžių s au as. Duomenyne iksuo a
keliasdešim naujada ų, ku iuos de ė ų laiky i gy enamojo me o ak ualijų ženklais, p z., 2018 m.
poli ikų eik i anspo o i š ie imo, mais o s i ies eisinio eglamen a imo siūlymai nesulaukė
isuomenės palaikymo, odėl kalboje adosi s ilis iškai žymė ų, laiko ak ualijas žyminčių
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujada ų: dyzelhei as (: dyzelis „dyzelinu a omas au omobilis“ + -hei as < anglų k. ha e
„neapkęs i“) „juok. dyzelinių au omobilių nemėgimas“
5
; mais nešys, -ė (: mais as + neš i) „juok.
kas nešiojasi S eika os apsaugos minis e ijos ne ekomenduojamą mais ą į mokyklą“ (plg.
užkandnešys, -ė)
6
. Į S eika os apsaugos minis e ijos pa eik as ekomendacijas akimi ksniu
su eaga ę e slininkai mokiniams i jų ė ams pasiūlė išei į – ai kalboje ka u su nauja ealija
adęsis galimas kon aminan as (maišinys) (plačiau ž . Kabašinskai ė: 1998: 5, 63–64, 67; U bu is
2009: 354–355; Miliūnai ė 2014: 246–264; Mu mulai y ė 2018: 60–70) s eika onas (: s eikas,
-a + - onas) „ska inan i algy i da žo es užkandžių dėžu ė aikams“
7
.
ND gausu i daugiau nepasi enkinimą daba ine aldžia odančių naujada ų, susijusių su
Lie u os als iečių i žaliųjų sąjunga bei jai p ijaučiančiais asmenimis: gand agal iai (: gand as +
gal a) „menk. Ramūno Ka bauskio ado aujama poli inė jėga – Lie u os als iečių i žaliųjų
sąjunga, ku ios simbolis – sk endan is gand as“
8
, gand agal iškas, -a (: gand agal is, -ė) „menk.
būdingas gand agal iams“, gand amin is, -ė (: gand as + min is) „menk. Vals iečių i žaliųjų
pa ijos žmogus a jai p ijaučian is“
9
i gand iniai (: gand as) „i on. Ramūno Ka bauskio
ado aujama poli inė jėga – Lie u os als iečių i žaliųjų sąjunga, ku ios simbolis – sk endan is
gand as“. Duomenyne iksuo a naujada ų, pasida y ų iš Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos
5
Plg. ND eikiamą pa yzdį: Šis eiškinys, kai dalis au omobilių bend uomenės išsako ien ik neigiamą nuomonę
apie dyzelinius au omobilius, jau įga o bend inį pa adinimą – dyzelhei as (angl. diesel ha e – nekęs i dyzelio), – juokiasi
Lie u os au o e slininkų asociacijos gene alinis di ek o ius Vi oldas Milius (15min.l 2018 07 31).
Beje, naujada o dyzelhei as nede ė ų painio i su one iškai panašiu dyzelgei u (plg. anglų k. dieselga e, usų
k. дизельгейт). Dyzelhei u apibūdinamas „dyzelinių au omobilių nemėgimas“, o skoliniu dyzelgei as (: dyzelis +
-gei as (anglų k. -ga e < Wa e ga e) dū inių dėmuo, eiškian is dažniausiai didelio mas o poli inį a su nuslėp ais
aldžios eiksmais susijusį skandalą) – „Volkswagen“ dyzelinių au omobilių a šos duomenų klas ojimo skandalas“.
6
Plg. ND eikiamus a osenos pa yzdžius: Bu o knygnešiai, daba bus mais nešiai [Mokslei io, ku is bu o
supažindin as su ne ekomenduojamo mokykloje mais o są ašu, komen a as. – Red. pas .] ( acebook.com
2018 09 04).
2018 p asidėjo užkandnešių laikai. Pagal iską, ai ęsis 40 me ų [Reakcija į eisbuko diskusiją apie S eika os
apsaugos minis e ijos nu odymus, kokio mais o mokiniams negalima neš is į mokyklą. – Red. pas .] ( acebook.com
2018 08 31).
7
Plg. ND pa eik ą pa yzdį: „Dėl šios p iežas ies ečius me us iš eilės ykdome socialinės a sakomybės p ojek ą
„Sodinčius“, ku io ikslas – padė i aikams pažin i da žo es i aisius bei okiu būdu paska in i mažuosius jų algy i
daugiau. Šiais me ais nusp endėme a ei i į pagalbą ė eliams i dėmesį ski i am, kad jų aikai o iginaliau i žaismingiau
sužino ų apie s eiką mi ybą. Sukū ėme specialias užkandžių dėžu es – „S eika onus“, ku iuose pa aizduo os da žo ės
– he ojės, okios kaip pomido as, b okolis, obuolys, mo ka i a ie ė, simbolizuojan ys da žo ių i aisių supe galias.
No ėdami, kad aikai į šias dėžu es įsidė ų s eikus užkandžius, da žo ėms, aisiams i uogoms da ėme specialius
pa adinimus, p z. „mo ka onas“, – pasakoja B. Čaikauskai ė (zmones.l 2018 09 17).
8
Naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu bukagal is, -ė.
9
Naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu bend amin is, -ė.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
lyde io Ramūno Ka bauskio pa a dės: ka bauskiada (: Ka bauskis) „is o ijos, susijusios su Seimo
na io Ramūno Ka bauskio eikla“, ka bauskininkai (: Ka bauskis) „Ramūno Ka bauskio
ado aujama poli inė jėga – Lie u os als iečių i žaliųjų sąjunga“ i ka bauskizmas (: Ka bauskis)
„niek. poli iko Ramūno Ka bauskio i jo ado aujamos pa ijos ideologija“. Glaudų poli ikų
Sauliaus Sk e nelio i Ramūno Ka bauskio bend ada bia imą į a dija galimas kon aminan as
ka bosk e nelis (: Ka bauskis + Sk e nelis) „niek. poli ikų Sauliaus Sk e nelio i Ramūno
Ka bauskio due as“. Duomenyne as a kiek mažiau naujada ų, pasida y ų, emian is minis o
pi mininko Sauliaus Sk e nelio pa a de, p z., sk e nelininkas, -ė (: Sk e nelis) „p emje o
Sauliaus Sk e nelio šalininkas“ i sk e nelkė (: Sk e nelis) „menk. p emje o Sauliaus Sk e nelio
ado aujamos Vy iausybės siūlomas sąlyginis piniginis iene as, ski as socialiai em iniems
žmonėms apsipi k i smulkiose pa duo u ėse“ (pasida y a pagal analogiją su ža gonybe
agno kė
10
).
Naujažodys ės – okazinių naujažodžių kū imo p ocese, odan emocinį san ykį su
Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos ado u, ku iama i okių da inių, ku ių da ybos pama u
pasi enkamas gy en ie ės Lie u oje pa adinimas – Naisiai, siejami su Ramūnu Ka bauskiu:
naisiada (: Naisiai) „su TV se ialu „Naisių asa a“ i Vals iečių i žaliųjų sąjungos poli ine eklama
ame se iale susijusios pe ipe ijos“, naisybė (: Naisiai) „i on. ypa ybės, eiškiančios neigiamas
opozicinių jėgų nuos a as dėl isko, kas susiję su Naisiais kaip Vals iečių i žaliųjų sąjungos
simboliu, pa adinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisie ija (: naisie is, -ė) „Vals iečių i
žaliųjų sąjungos, ku ios ienas iš simbolių – Naisiai, inkėjai“, naisie is, -ė (: Naisiai) „1. Naisių
gy en ojas; 2. Vals iečių i žaliųjų sąjungos, ku ios ienas iš simbolių – Naisiai, na ys a sekėjas“,
naisizacija (: Naisiai) „i on. Ramūno Ka bauskio idėjų, įgy endin ų Naisių gy en ie ėje, plė a“
i naisu a (: Naisiai) „Vals iečių i žaliųjų sąjungos, ku ios ienas iš simbolių – Naisiai, a s o ai
Seime“. Aki aizdu, kad pa ys ak ualiausi dalykai ilgainiui aplimpa da iniais (džn. neigiamos
kono acijos) (plg. Miliūnai ė 2000: 8).
S ilis iškai žymė ų naujada ų kū ėjai a k eipia dėmesį i į s eika os apsaugos minis o
Au elijaus Ve ygos eiklą, ypač neigiamai e inama jo inicijuo a alkoholio kon olės g iež inimo
kampanija, odėl da ybos pama u pasi enkama minis o pa a dė i ku iami ne ik neigiamos
10
Vagno kėmis (: Vagno ius) adin i po nep iklausomybės a kū imo į es i pi mieji lie u iški pinigai
(laikinieji alonai, ilius uo i į ai iais ž ė eliais).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kono acijos, be i juokaujamieji da iniai, pašiepian ys a pajuokian ys ne ik pa į minis ą, be i
alkoholio kon olės g iež inimo kampanijos šalininkus: kon aminan as e yganas, -ė (: Ve yga +
eganas) „juok. naujada as blai ininkui, ak y iai palaikančiam alkoholio ibojimus, pa adin i“,
e ygininkas, -ė (: Ve yga) „i on. alkoholio kon olės g iež inimo šalininkas“, e ygizacija
(: Ve yga) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo as alkoholio kon olės
g iež inimas“, e ygme is (: Ve yga + me as) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos
inicijuo o alkoholio kon olės g iež inimo įs a ymo įsigaliojimo laiko a pis“ i kon aminan as
ž e yga (: ž ė is + Ve yga) „i on. naujada as, suku as i onizuojan S eika os minis o Au elijaus
Ve ygos inicijuo ą alkoholio kon olės g iež inimo kampaniją“. D audimo pasekmė – kalboje
adęsis okazionalizmas puslapiaka pys, -ė (: puslapis + ka py i) „juok. įs a ymo ykdy ojas –
užsienio žu nalų puslapių su d audžiama alkoholio eklama ka py ojas“. Tokių poli ikos
naujada ų „plė os polinkius, s a bą kalbos a o ojams odo ne ik <...> a osenos dažnis, be
i da ybos šakojimasis“ (Gi čienė 2013: 85) – ai, kad ku iami ne pa ieniai, o gausų da ybos lizdą
suda an ys nauji da iniai, į odo, kad lie u ių au a, kū ybingai naudodamasi žodžių da ybos
išgalėmis, į ai iai i gausiai eiškia emocinį san ykį su opiomis gy enamojo me o ak ualijomis
(plačiau ž . Pikčilingis 1971: 225; Guda ičius 2007: 83). Laikini, si uaciniai dalykai (p z.,
pa ieniai poli ikų skandalai i pan.) žymimi ik ienu ki u naujada u: ma kauskiada
(: Ma kauskas) „i on. skandalas dėl žemės ūkio minis o B oniaus Ma kausko žemės ūkio e slo“,
nusišalčiū in i (: *šalčiū in is : *šalčiū in i : Šalčiū ė) „i on. nusi o og a uo i asmenukei socialinių
inklų i p amogų pasaulio eikėjos Monikos Šalčiū ės s iliumi“, pakildišin i (: *kildišin i :
Kildišienė) „juok. sukomp omi uo i dėl poli iko Ramūno Ka bauskio p o eguo os bu usios Seimo
na ės G e os Kildišienės“, pūkin is (: *pūkin i : Pūkas) „juok. naujada as, ski as apibūdin i
pa lamen a o Kęs učio Pūko eiklai, dėl ku ios jam pa eikš i į a imai dėl seksualinio
p iekabia imo“ i k .
Da keli yškūs 2018 m. gy enamojo me o ak ualijų ženklai, iksuo i ND „kaip g aži
kalbos kū ybos ap aiška i kalbos bei jos kū ėjų išgalių paliudijimas“ (Miliūnai ė 2012b: 8):
Sausu a (: sausas, -a) „saus os apim a Lie u a“
11
(plg. 2017 m. kon aminan ą Vilnecija (: Vilnius
11
Plg. ND pa eik ą pa yzdį: Lie u ių kančios: pe nai – ik a Lie u a, šieme – jau Sausu a [an aš ė]
Vie oj lauk o lie aus – ik keli lašai. Tuo aka bu o i in nusi ylę daugelis šalies ūkininkų, ku ie jau p is igo ne
šieno gal ijams. Ne ką ge esnė padė is i miškuose, odėl dzūkai kol kas lieka be užda bio.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(: pils ukas) „menk. kas pa da inėja a ge ia pils uką“ (2,7 p oc.), ž aigždūnas (: ž aigždė) „i on.
y ai – įžymybės, ga senybės (pap as ai iš p amogų pasaulio)“ (2,3 p oc.), mėšlainis (: mėšlas)
„menk. g ei asis nes eikas mėsainių ipo mais as“ (1,8 p oc.), s ambu ė (: s ambus, -i) „malon.
apkūni, s ambaus sudėjimo me gina a mo e is“ (plg. pilnu ė) (1,8 p oc.), kalbišius (: kalba)
„menk. nekoks, p o šalį šaudan is kalbininkas“ (plg. kalbišiū ė) (1,4 p oc.), engykla (: engė) „menk.
da buo ojus engian i įmonė“ (1,4 p oc.), apsisnukiuo ojas (: apsisnukiuo i) „i on. muš ynių, pe
ku ias duodama į eidą, daly is“ (1,4 p oc.), olija (: olis, -ė) „i on. olių bend uomenė“
(0,9 p oc.), s eika inė (: s eika a) „juok. ie a, ku p ekiaujama s eika os ge inimo i g ožio
p iežiū oms p iemonėmis“ (0,9 p oc.), unkelynas (: unkelis) „menk. ie a, ku susibū ę daug
unkeliais pašaipiai adinamų žmonių“ (0,9 p oc.), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) „i on., juok. kas
baisus, baisiai a odo, elgiasi a pan.“ (0,9 p oc.), gi uomenė (: gi as, -a) „i on. p asigė usi
isuomenės dalis“ (0,9 p oc.), konse a o ienė (: konse a o ius, -ė) „juok. į akingo poli iko
konse a o iaus žmona“ (0,5 p oc.), da a kinas (: da a ka) „menk. y as da a ka“ (0,5 p oc.),
š ais y u ės (: š ais y i) „i on. adicija š ais y i ( aldiškus) pinigus“ (0,5 p oc.), spuoguočius
(: spuogas) „menk. kas spuoguo as“ (0,5 p oc.), da nu a (: da nus, -i) „i on. isko, kas da nu,
isuma“ (0,5 p oc.) i daugelis k .
Remian is ND duomenimis, ma y i, kad an as pagal p oduk y umą žodžių da ybos būdas
– sandū a (31,7 p oc.). Dū inių da umą pag indžia ne ik duomenyno medžiaga. Apie okį
„sudu inių žodžių (lyginan juos su p iesagų i galūnių ediniais) san ykinį pagausėjimą“
(Gai enis 1980: 31) ašy a da anksčiau. ND y auja s ilis iškai žymė i dū iniai, suda y i iš d iejų
daik a a džių (43,4 p oc.), p z., blus u gis (: blusa + u gus) „menk. u gus, ku iame p ekiaujama
naudo ais daik ais a ba ankda biais“, kiauliagy is (: kiaulė + gy is) „menk. nena ū aliu
(paspa in u) būdu užaugin a kiaulė“, špygsubinė (: špyga + subinė) „ ulg. mo e is, ku ios labai
menkas užpakaliukas“, zombadėžė (: zombis + dėžė) „i on. žmones bukinan is ele izo ius
( ele izija)“
23
i k . I in da ūs y a d iejų daik a a džių dū iniai (džn. neigiamos kono acijos),
ku ių an asis sandas – -žmogis, p z., eu opažmogis (: Eu opa + žmogus) „i on. ede acijos
san ykiais g įs os Eu opos Sąjungos gy en ojas be als ybės i au os“, gal ažmogis (: gal a +
žmogus) „i on. žmogus in o macijos pe kimš a gal a“, kėdžmogis (: kėdė + žmogus) „juok. kas
23
ND pas abose nu ody a, kad „žodis dažniausiai a ojamas kalban apie usiškąją p opagandinę ele iziją“.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
di ba sėdimą da bą“, miniažmogis (: minia + žmogus) „menk. žmogus iš minios, ku iam būdingas
ne ūpes ingas požiū is į gy enimą“, p ojek ažmogis (: p ojek as + žmogus) „i on. gy enan is iš
p ojek ų žmogus“, inkažmogis (: inka + žmogus) „i on. žmogus, gy enan is pagal lais osios
inkos dėsnius“, so ie žmogis (: so ie ai + žmogus) „niek. so ie inei ideologijai a na ęs žmogus“,
šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) „1. menk. šiukšlinan is žmogus“, ole an žmogis (: ole ancija
+ žmogus) „i on. libe alizmo ideologijos su o muo as ole an iškumą i š ki ų e ybių iškėlęs
žmogus“ i aldžiažmogis, -ė (: aldžia + žmogus) „menk., i on. aldžioje esan is sa anaudis
žmogus; biu ok a as“ (plg. būd a džio i daik a a džio dū inius: naujažmogis (: naujas, -a +
žmogus) „i on. naujo ipo žmogus“, šlykš ažmogis (: šlykš us, -i + žmogus) „niek. šlykščiai, bjau iai
a odan is i (a ) besielgian is žmogus“). A ski ai eikė ų paminė i i s ilis iškai žymė ų dū inių
da ųjį pi mąjį sandą aldžia-, p z., aldžiadu nis, -ė (: aldžia + du nius) „juok. aldžioje esan is
k ailys“, aldžiagal is (: aldžia + gal a) „menk. esan is aldžioje; biu ok a as“, aldžiagy is
(: aldžia + gy is) „niek. niekinamasis aldžios a s o o pa adinimas“, aldžia a ka (: aldžia +
a ka) „i on. sa i a kos p iešingybė, . y. aldžios ins i ucijų įgalinimas eguliuo i kokią no s
isuomenės gy enimo s i į (pa yzdžiui, žiniasklaidą)“, aldžiasnukis (: aldžia + snukis) „menk.
menkinamasis aldžios a s o o į a dijimas“, aldžia y is (: aldžia + y as) „i on. aldžioje
esan is žmogus“ (plg. daik a a džio i eiksmažodžio dū inius: aldžiag obis (: aldžia + g ob i)
„i on. kas užsig obęs aldžią“ i aldžiasiekys, -ė (: aldžia + siek i) „juok. kas siekia aldžios
(kandida uoja į Seimą a sa i aldą)“).
Šiek iek mažiau duomenyne esama s ilis iškai žymė ų dū inių iš daik a a džio i
eiksmažodžio (32,2 p oc.) – ai „daugiausia asmenų pa adinimai, ku ių an uoju sandu y a
nu odoma, kokį ie asmenys da bą di ba a šiaip eiksmą a lieka, o pi muoju – į ką as eiksmas
y a nuk eip as, kas eina da bo bei eiksmo objek u“ (DLKG 2006: 162), p z., spi i onešis, -ė
(: spi i as + neš i) „juok. spi i o kon abandininkas“, au ad ebys, -ė (: au a + d ebė i) „menk. kas
d eba dėl au os likimo“, a ia agis, -ė (: a is + og i / agis) „menk. spal o ojo me alo – a io
agis“, žinialaižys, -ė (: žinios + laižy i) „i on. kas be saiko gaudo žinias in e ne e“ i k . Fiksuo as
ienas dū inys seimasėdis, -ė (: Seimas + sėdė i) „juok. kas sėdi Seime ( . y. Seimo na ys)“, ku io
pi muoju dėmeniu pasaky as ne eiksmo objek as, o jo ie a (DLKG 2006: 162). Pasi aiko ienas
ki as p iemonės a au omobilio pa adinimas: gal aplo ė (: gal a + plau i) „1. i on. ki pyklose
naudojama gal os plau u ė“, pupy ežis (: pupy ė + ež i) „juok. au omobilis, inkamas
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
me ginoms (pupy ėms) ežio i“ i k . Iš ki ų negausių daik a a džio i eiksmažodžio dū inių
galima paminė i naujada us, ku ie sa o eikšme p imena eiksmažodžių abs ak us (DLKG 2006:
162), p z., žinialaiža (: žinios + laižy i) „i on. besaikis žinių gaudymas in e ne e“ i k .
Duomenyne aps u daik a a džio i eiksmažodžio dū inių (neigiamos kono acijos
žiniasklaidos pa adinimų), ku ių an asis sandas – -skleis i (-skleidė)
24
: b ukalosklaida (: b ukalas
+ skleis i) „menk. b ukalą (šlamš ą) skleidžian i žiniasklaida“, galiasklaida (: galia + skleis i)
„menk. į akinga žiniasklaida, ku i sa o galią pasi elkia am, kad manipuliuo ų žmonėmis,
o muo ų am ik ą isuomenės nuomonę“, klaidasklaida (: klaida + skleis i) „i on. klaidinan i,
klaidas skleidžian i žiniasklaida“, klikiasklaida (: klikas „spus elėjimas kompiu e io pelės
žymekliu“ + skleis i) „menk. populia umo, adinamųjų klikų (paspaudimų) besi aikan i
žiniasklaida, manipuliuojan i klaidinančia, sensacinga in e ne o s aipsnio an aš e a
pa eikslėliu“, melasklaida (: melas + skleis i) „i on. melą skleidžian i žiniasklaida“, mėšlasklaida
(: mėšlas + skleis i) „niek. neš a ius dalykus skleidžian i žiniasklaida“, pu asklaida (: pu as +
skleis i) „menk., juok., niek., i on. pu ą skleidžian i, . y. ką no s juodinan i, šmeižian i, niekinan i
žiniasklaida“, eklamsklaida (: eklama + skleis i) „i on. šališka žiniasklaida, pa eikian i ik
kome ciškai naudingą in o maciją“, sna gliasklaida (: sna glys + skleis i) „menk. menkinamasis
žiniasklaidos pa adinimas“ i aldžiasklaida (: aldžia + skleis i) „i on. aldžiai a naujan i
žiniasklaida“ (plg. būd a džio i daik a a džio dū inį gel onasklaida (: gel onas, -a + skleis i)
„menk. gel onoji (bul a inė) žiniasklaida“). ND duomenys ody ų, kad dū inių sandai aldžia-
(pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) i -žmogis (an asis dėmuo) – p oduk y ūs s ilis iškai žymė ų
naujada ų dėmenys. Nea mes ina ikimybė, kad šie naujada ai galėjo bū i pasida y i pagal
analogiją su žodžiu žiniasklaida.
Duomenyne iksuo i pa ieniai dū iniai iš 1) būd a džio i daik a a džio, p z., klišakalbė
(: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišy a iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja)
„i on. i onizuojan – linksmas neblai ių s a ybininkų „šokis“ – da bas s a ybų aikš elėje“
(pasida y a pagal analogiją su klumpakoju)
25
; 2) skai a džio i daik a a džio, p z., d ikalėdis (: d i
24
Šie dū iniai eikiausiai negalė ų em is daba inėje lie u ių kalboje papli usiu daik a a džiu sklaida, nes
pagal žodžių da ybos aisykles u ė ų keis is sudu inio daik a a džio galūnė, p z., b ukalosklaidė (: b ukalas +
sklaida); plg. šunuogė (: šuo, šuns + uoga) (plačiau ž . LKG 1965: 447–448; DLKG 2006: 154). LKG nu odoma, kad
„[d]a iniai, ku ių an uoju dėmeniu imamas io kamieno daik a a dis, y a ia i ė kamienų“ (1965: 448).
25
Naujada ą linksmakojis (: linksmas, -a + klumpakojis) eikiausiai galima laiky i i kon aminan u.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
+ Kalėdos) „i on. d ejopai – aldžios i žmonių – š enčiamos Kalėdos“; 3) eiksmažodžio o mos
(bū ojo laiko ne eikiamosios ūšies daly io) i daik a a džio, p z., ap e s smegenis, -ė
(: ap e s as, -a / ap e s i + smegenys) „i on. kas ap e s omis smegenimis, . y. a i kščiai
mąs an is“; 4) eiksmažodžio i daik a a džio, p z., spoksadėžė (: spokso i + dėžė) „juok.
ele izo ius“, šikpopie is (: šik i + popie ius) „ am. uale inis popie ius“, šnypš a ynis (: šnypš i +
ynas) „menk. pigus gazuo as pu ojan is ynas“; 5) p ie eiksmio i daik a a džio, p z.,
šiandienžmogis (: šiandien + žmogus) „i on. žmogus, ku io a min is siekia ik šiandieną i ne u i
p aei ies“; 6) į a džio i daik a a džio, p z., ki o alda (: ki as, -a + alda / aldy i) „i on.
p iešingybė sa i aldai, kai bend uomenę aldo ne jos, o sa o in e esais besi ūpinan i aldžia“; 7)
būd a džio / p ie eiksmio i eiksmažodžio, p z., sengy ena (: senas, -a / seniai + gy en i) „menk.
žmogus, siekian is gy en i aip, kaip bu o gy enama seniau“; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdė i) „i on.
kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pa eigas)“. Ma y i, kad dū ybos p ocese emiamasi į ai ių
kalbos dalių sandais.
Da ienas p oduk y us emocinės-eksp esinės leksikos da ybos būdas (be minė osios
p iesaginės da ybos i dū ybos) – kon aminacija (sąmaiša) (12,7 p oc.). Tai nė a g ama inis
(mo ologinio pobūdžio) p ocesas, o jo pada iniai (kon aminan ai, a ba maišiniai) – da ybiškai
neskaidomi (nemo y uo i) žodžiai (U bu is 2009: 355). No s kon aminacija (angl. blending –
da ybos p ocesas, kon aminacija, blend – da ybos ezul a as, kon aminan as) (Miliūnai ė 2014:
250) y a nemo eminis žodžių da ymosi būdas, ačiau galima da y i p ielaidą, kad sąmoninga
d iejų žodžių sąmaiša (jų agmen ų jungimas į ieną naujada ą) (U bu is 2009: 354–355)
pamažu plin a lie u ių kalboje
26
. Da ybinė ND emocinės-eksp esinės leksikos analizė odo, kad
ne engiama im is ne adicinio žodžių da ymosi, o okių da inių (kon aminan ų) ND andasi is
naujų, p z., biu ozau as (: biu as + dinozau as) „i on. kele ą dešim mečių įs aigai (pap as ai
als ybinei) ado aujan is asmuo“, kiaulega (: kiaulė + kolega) „juok. kiaulinan is kolega“,
kle k abalis (: kle kas + ka k abalis) „menk. menkinamasis aldininko pa adinimas“, melagienos
(: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinan i naujiena“, seimonau as,
-ė (: seimas + kosmonau as) „i on. Seimo senbu is, a i ūkęs nuo ik o ės i nenu uokian is, kaip
26
Nuo 2014 m. ND kon aminan ų padaugėjo apie 2,3 ka o, ačiau p ocen iškai jų dalis duomenyne paaugo
labai nežymiai, . y. nuo 3 iki 4 p oc. (Mu mulai y ė 2018: 62).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Lie u a iš ik ųjų gy ena pagal Seimo ku iamus įs a ymus“, ėminu y as (: ėmė + deminu y as)
„niek. em i e čian is deminu y as (mažybinis maloninis žodis)“ i daugelis k .
Su p iešdėliais s ilis iškai žymė ų naujada ų da omasi ečiau (4 p oc.), p z., ap amsa
(: amsa) „i on. apš ie os p iešingybė“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu
apš ie a)
27
, supe mamy ė (: mamy ė) „i on. mama, pe dė ai besi ūpinan i sa o aikais i išski inai
uo besididžiuojan i“, nukalbin i (: kalbin i) „juok. daug kalbinan iškaman inė i iki pasku iniųjų“,
su unkelė i (: unkelė i) „menk. pa i s i unkeliu“, i miš usis da ybos būdas (2,4 p oc.), p z.,
gal apjū ė (: gal a + pjau i + - ė) „juok. masiškas ilgai ado aujamus pos us užimančių aldininkų
a leidimas iš da bo, siekian a sinaujinimo i skaid umo“, aldžiapjū ė (: aldžia + pjau i + - ė)
„juok. ilgamečių als ybės įmonių ado ų a leidimo iš pa eigų banga“
28
, ešnėd a (: ešnės + ės i
(ėda) + - a) „juok. ešnių ėd ūnas“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu žmogėd a)
29
i k .
Da umu nepasižymi i galūninė da yba (1,9 p oc.). Didžiąją dalį negausių edinių suda o
pa adinimai pagal ly ies ski umą (galūnės -ė ediniai): š iesulė (: š iesulys) „i on. žinoma
(pap as ai p amogų pasaulio) mo e is“, ė ė (: ė as) „i on. pagal gende izmo ideologiją – ienas
iš aiką auginančių šeimos na ių (nes a bu, ku ios ly ies)“, zombė (: zombis) „niek. pe kel ine
eikšme – be alė mi usi gy a mo e iškosios ly ies bū ybė“; mūzas (: mūza) „juok. daik a a džio
mūza (dei ė, poe inės kū ybos įk ėpėja) y iškoji giminė“, sesu is (: sesu ė) „juok. y as, di ban is
medicinos sesele“. Pas a ieji galūnės -as i -is ediniai p iklauso pa adinimų pagal ly ies ski umą
da ybos ka ego ijai, no s g ama ikų ap ašuose p ie šios ka ego ijos p iski i ik galūnės -ė ediniai.
IŠVADOS
1. Da ybinė Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-eksp esinės leksikos
analizė ( i i 479 kalbos iene ai) pa odė, kad pag indiniai s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos
27
Veikiausiai bū ų galima įž elg i i p iesaginę da ybą: ap amsa (: ap em i).
28
Rugiapjū ės analoginių da inių da ybą galima in e p e uo i d ejopai: įž elg i miš ią da ybą a ba dū ybą,
. y. gal apjū ė (: gal a + pjū is) i aldžiapjū ė (: aldžia + pjū is).
29
Tiesa, naujada ą ešnėd a (: ešnės + ėd us, -i) bū ų galima laiky i i sudu iniu daik a a džiu.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
būdai y a p iesaginė da yba (45,7 p oc.), sandū a (31,7 p oc.) i nemo eminis žodžių da ymosi
būdas – kon aminacija (sąmaiša) (12,7 p oc.).
2. P oduk y iausio da ybos būdo – p iesaginės da ybos – da iausios p iemonės y a
a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga -(i)ukas, -ė i ypa ybių pa adinimų
( a dažodžių abs ak ų) da ybos ka ego ijos p iesaga -izmas: su abiem p iesagomis pada y a po
6,8 p oc. s ilis iškai žymė ų naujada ų.
3. ND duomenys ody ų, kad dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i
(-skleidė) i -žmogis (an asis dėmuo) – p oduk y ūs s ilis iškai žymė ų naujada ų dėmenys.
4. Menko p oduk y umo y a p iešdėlinė da yba (5,6 p oc.), miš usis da ybos būdas
(2,4 p oc.) i galūninė da yba (1,9 p oc.).
5. Tai bu o pi minis ND emocinės-eksp esinės leksikos y imas, ku į a likus paaiškėjo,
kad kai ku ie ND naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. Be o,
siekian nuodugniai iš i i emocinės-eksp esinės leksikos da ybos polinkius, eikė ų em is
į ai esniais i gausesniais šal iniais.
6. Duomenyne pa eik ą medžiagą p a a u pa y inė i i e noling is ikos, i žodžių
da ybos aspek ais. Emocinės-eksp esinės leksikos sankaupa odo, kad kalbos a o ojai eaguoja
į šių dienų ak ualijas i geba p iku i pačių į ai iausių s ilis iškai žymė ų naujada ų. Okazinių
da inių gausa pa i ina am ik o eiškinio ak ualumą. Aki aizdu, kad leksika y a isuomenės
a spindys, o bazėje sukaup i naujada ai (gy enamojo me o ak ualijų ženklai) eikia e ingos
in o macijos apie am ik ą laiko a pį au os gy enime.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/
[žiū ė a 2019 m. gegužės mėn.].
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.].
Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2019 m. ko o–balandžio mėn.]. ISBN
978-609-411-147-1. h ps://doi.o g/10.35321/neol.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
A l e ks a i ė A. 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bend inė
kalba 91, 1–27. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa adinimus.pd .
B l a ž i ns k a i ė D. 2004: Naujada ai i pe di biniai eklamoje. – Kalbos kul ū a 77, 56–65.
D a b a š in s k i e nė I. 2010: The comp ehension o de i a ional mo phemes in ea ly childhood:
An expe imen al s udy o Li huanian. – Es onian pape s in applied linguis ics 6, 43–50.
D L K G 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
G a i e n is K. 1980: Naujada ai i naujažodžiai. – Mokslas i gy enimas 2, 31.
G i č i e n ė J. 2005: Neologizmų in eg acija į eks ą. – Žmogus i žodis 1, 78–82. P ieiga
in e ne e:
h p://www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/PDF/didak ineling is ika/2005/gi ciene.pd .
G i č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. – Kalbos kul ū a 84, 165–177. P ieiga
in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/84/Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd .
G i č i e n ė J. 2012a: Me akalbiniai komen a ai kaip in e ne inio naujažodžių disku so
elemen as. – Li uanis ica 58 (3/89), 248–272.
G i č i e n ė J. 2012b: Naujoji lie u ių kalbos leksika: eo ija i p ak ika. Me odinė p iemonė
[elek oninis iš eklius], Vilnius: Edukologija.
G i č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, kalba i mokykla. – Gim asis žodis 8, 19–25.
G i č i e n ė J. 2013: S ilis iniai naujada ai in e ne e. – Šiuolaikinės s ilis ikos k yp ys i p oblemos:
mokslo s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 79–88.
G u d a i či u s A. 1992: Kalbos au iškumas. – Gim oji kalba 6, 1–5.
G u d a i či u s A. 2000: E noling is ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i
leksikologijos p oblemos, 61–69.
G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
J a k a i i e n ė E. 1988: Leksinė seman ika, Vilnius: Mokslas.
J a k a i i e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
K a b a ši n s k a i ė B. 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
K a m an d u ly ė L. 2006: Vaikiškosios kalbos ypa ybės. – Bend inė kalba 79, 264–271. P ieiga
in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Kamanduly e_KK_79_s aipsnis.pd .
K a z la u s k a i ė R., Ž u p e k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminu y ai: ipai i
paski is kalbiniame ak e. – Žmogus i žodis 1, 90–100. P ieiga in e ne e:
h p://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-
0001:J.04~2013~1371470739998/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en .
K u l i k a us k a s G. 2018: Lie u io kodas. Įp očiai i būdas seno ės lie u io p ieš 100 me ų, Vilnius:
Ty o alba.
L e h e A. 2003: Unde s anding endy neologisms. – I alian Jou nal o Linguis ics / Ri is a di
Linguis ica 15.2, 369–382. P ieiga in e ne e:
h p://linguis ica.sns.i /RdL/15.2/07.Leh e .pd .
LKG 1965 – Lie u ių kalbos g ama ika – one ika i mo ologija I. Red. K. Ul ydas. Vilnius: Min is.
M a i e ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. – I alian Jou nal o Linguis ics 28.2,
103–142. P ieiga in e ne e: h p://www.i alian-jou nal-linguis ics.com/wp-
con en /uploads/4_Analogical-neologisms-in-English.pd .
M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos
eks yno pag indu). Dak a o dise acijos san auka, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
M i k e l i on i en ė J. 2000b: Šiuolaikiniai me odai kalbos naujo ėms i i. – Da bai i dienos 24,
65–73.
M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos
eks yno pag indu). Dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
M i k e l i on i en ė J. 2002: Analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enciniai i okaziniai
da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80.
M i l i ū na i ė R. 2000: Nauji kalbos eiškiniai: na ū alioji i di b inė a anka. – Ac a Linguis ica
Li huanica 42, 3–14.
M i l i ū na i ė R. 2006: Apie kalbą i mus, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
M i l i ū na i ė R. 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gim oji kalba 6, 3–11.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M i l i ū na i ė R. 2012b: Kalbos a o ojai i naujada ų kū yba. – Gim oji kalba 9, 3–14.
M i l i ū na i ė R. 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica
Li huanica 71, 246–264.
M i l i ū na i ė R. 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyne. – Leksikog a ija i leksikologija 5, 161–184.
M i l i ū na i ė R. 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyne. – Bend inė kalba 91, 1–21. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai e_BK_91_s aipsnis.pd .
M u m u l ai y ė D. 2016a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų
pe spek y os. – Bend inė kalba 89, 1–27. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Mu mulai y e_BK_89_s aipsnis.pd .
M u m u l ai y ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos
žodyną. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 68–88.
M u m u l ai y ė D. 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. – Kalba i kon eks ai 8
(1), 60–70.
O o d M. 2001: F ench Wo ds: Pas , P esen and Fu u e, Cle edon: Mul ilingual Ma e s.
P a l i o n i s J. 1985: Kalbos mokslo p admenys, Vilnius: Mokslas.
P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: Technologija.
P i k č i l in g i s J. 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1, Vilnius: Mokslas.
P i k č i l in g i s J. 2010: S ilis ikos da bų ink inė. Moksl. ed. R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos cen as.
P l a g I. 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
R o z e n b e g s J. 2004: The S ylis ics o La ian, Rīga: La ijas Uni e si ā e.
S a i ck i e nė I. 2006: Komunikacinė p agma ika i kalbėjimo si uacijos ikslas: deminu y ų
a ojimo a ejis. – Bend inė kalba 79, 256–262. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Sa ickiene_KK_79_s aipsnis.pd .
T o l s o j u s N. 2009: Kalba i kul ū a. – Kalba i žmonės, 81–100.
U b u i s V. 2009: Žodžių da ybos eo ija. 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
V a s k e li e n ė J. 2010: Lie u ių kalbos žodyne ne iksuo i da iniai i jų unkciona imas An ano
Kalana ičiaus poezijoje. – Filologija 15, 151–166.
V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų ne iksuo ų da inių unkciona imas Jono S ielkūno ly ikoje. –
Res humani a iae 10, 54–70.
V o l e k B. 1987: Emo i e Signs in Language and Seman ic Func ioning o De i ed Nouns in
Russian, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Ž u p e k a K. 2005: Teks as e inės s ilis ikos požiū iu. – Žmogus i žodis I, 25–28. P ieiga
in e ne e: h p://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/ge /LT-LDB-
0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.01.ARTIC.
W o h l g e m u h J. 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin / New Yo k: Mou on de
G uy e .
Gau a 2019 07 21
P iim a 2019 12 18
