BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
DĖL DARINIŲ SU BAIGMENIU -EIVIS, -Ė
ESMINIAI ŽODŽIAI: da ybos būdas; da ybos ka ego ija; da ybos ipas; baigmuo; p iesaga;
sinonimiškumas.
ANOTACIJA
Lie u ių kalboje y a asmenis pa adinančių da inių, u inčių panašius baigmenis -ei a i
-ei is, -ė. Žodžių da ybos eikaluose ašoma apie p iesagos -ei a da ybos ipą, o apie -ei is, -ė
da inius ik ienu ki u užsimenama. Šiame s aipsnyje aikan da ybinės, seman inės analizės
i subs i ucijos me odus analizuojami Lie u ių kalbos žodyne, Daba inės lie u ių kalbos žodyne,
Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš yne, Skai meninės Lie u ių kalbos žodyno papildymų
ka o ekoje, Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne i Daba inės lie u ių kalbos eks yne as i
da iniai, u in ys baigmenį -ei is, ė. Mokslinės li e a ū os i empi inės medžiagos analizė
a skleidė, kad dalis baigmenį -ei is, -ė u inčių da inių y a miš ios da ybos (kompozicijos-
su iksacijos ezul a as), be am ik ais a ejais (sinch oniškai) -ei is, -ė galima laiky i p iesaga.
Taigi žodžių da ybos eikaluose a dažodinės ypa ybės u ė ojų, eikėjų i eiksmažodinės
ypa ybės u ė ojų da ybos ka ego ijose g e a esamo -ei a da ybos ipo bū ų ikslinga nu ody i
i besi o muojan į -ei is, -ė da ybos ipą.
ĮVADAS
Lie u ių kalboje y a ke u i pag indiniai žodžių da ybos būdai: su iksacija, duodan i
p iesagų edinių, p e iksacija, duodan i p iešdėlių edinių, pa adigm(iz)acija, duodan i galūnių
edinių, i kompozicija, duodan i dū inių. Ka ais išsyk eiškiasi du da ybos būdai – pap as ai
p e iksacija i su iksacija, kompozicija i su iksacija, aigi kalbama i apie miš ųjį da ybos būdą
(U bu is 2009: 107, 333–342; da ž . LKG 1965: 591; Keinys 1999: 22–23)
1
. Pasaky ina, kad
lie u ių kalboje y a a ejų, kai dėl konk ečių da inių da ybos būdo nė a ienos nuomonės.
1
S aipsnyje emiamasi žodžių da yba, ap ašy a Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965: 1971), Daba inės
lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005), Vinco U bučio Žodžių da ybos eo ijoje (2009), S asio Keinio Bend inės
lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999). Naujas įž algas apie da ybos būdus ž . Sme ona 2005. Už e ingas pas abas
i pa a imus dėkoju slap iesiems(-osioms) ecenzen ams(-ėms).
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Pa yzdžiui, skai a džius nuo ienuolika iki de yniolika ieni laiko dū iniais, „ku ių an asis
sandas emiasi eiksmažodžiu liko“ (Keinys 1999: 84; plg. LKG 1965: 619–620, 636), Aldona
Paulauskienė (1994: 237) juos adina sąaugomis su an uoju dėmeniu -lika, „ku is kilmės
požiū iu siejamas su daik a a džiu liekas – „ ai, kas lieka, ne eikalinga“. An ano Pake io
Akcen ologijos an ojoje dalyje (Pake ys 2002: 22) okie skai a džiai ap a iami p ie dū inių, be
ašoma, kad „[D]aba inėje kalboje an asis dėmuo jau sunkiai besusiejamas su eiksmažodžiu
lik i, liko, odėl galima many i, kad -lika įgyja su iksoido unkcijas“
2
.
Lie u ių kalboje daik a a džiai da omi isais žodžių da ybos būdais, ypač daug jų
pada y a (i da oma) su p iesagomis (Amb azas 1993, 2000; Keinys 1999: 36; DLKG 2005: 86)
3
.
Pagal da ybinę eikšmę
4
p iesagų i galūnių ediniai adiciškai ski s omi į da ybos
ka ego ijas (da ybos klases) – dažniausiai minima 13 daik a a džių da ybos ka ego ijų (LKG
1965: 253–423; DLKG 2005: 87–145; U bu is 2009: 330), S asys Keinys (1999: 37–39) jų
išski ia 12
5
. Kiek ienai da ybos ka ego ijai p iklauso am ik as da ybos ipų
6
skaičius. Toje
pačioje da ybos ka ego ijoje ne e ai būna ski ingų da ybos ipų da inių, ku ie ( o maliai) u i
okią pa p iesagą, be ski ingas galūnes
7
. Gana dažnai iš o pa ies pama inio žodžio suda y i
ski ingiems da ybos ipams p iklausan ys da iniai y a da ybiniai sinonimai
8
– jie u i okią pa
da ybinę eikšmę, apačią a ba panašią leksinę eikšmę; okie bend ašakniai da iniai žodynuose
ne e ai i aiškinami ienas ki u. Pa yzdžiui, ik galūnėmis ski iasi a dažodinės ypa ybės
u ė ojų ka ego ijos -ėžis, -ė i -ėžius, -ė ipams (LKG 1965: 361) p iklausan ys da ybiniais
sinonimais laiky ini ediniai, p z., juodėžis, -ė („kas neg ažiai juodas, neg ažus; juočkis“ LKŽe)
i juodėžius, -ė („ž . juodėžis“ LKŽe), aip pa -lys, -ė i -la
9
ipų da iniai, p z.: d oklys, -ė („ž .
d okla“ LKŽe) i d okla („apyk ailis žmogus, žiopla“ LKŽe), ėklys, -ė („ž . ėksnys“ LKŽe) i
2
Su iksoidu adinamas „[A]n asis dū inio sandas, u in is p iesagos b uožų, isų pi ma įgijęs bend esnę,
a sijusią nuo pama inio žodžio eikšmę“ (Keinys 1999: 114; da ž . Gai enis, Keinys 1990: 197).
3
Šiek iek ki okį nei a aminiuose kalbo y os eikaluose daik a a džių da ybos būdų sup a imą pa eikia
A. Paulauskienė (1994: 64–97).
4
S aipsnyje a ojamas e minas da ybinė eikšmė (apie da ybos eikšmė i da ybinė eikšmė daugiau ž .
Kniūkš a 1998).
5
S. Keinys (1999: 46–47) os pačios da ybos klasės da iniais laiko a dažodinės ypa ybės u ė ojų i
p o esinius asmenų pa adinimus.
6
„Žodžių da ybos ipą galima sup as i d ejopai – a ba kaip kalboje esančią abs akčią s uk ū inę schemą,
pagal ku ią suda omi is os pačios (a kiek a ijuojančios) da ybos eikšmės i o mos da iniai, a ba kaip kalbėjime
esančius pačius okius da inius, jų isumą“ (U bu is 2009: 290; plg. Keinys 1999: 24–27).
7
Kadangi galūnėmis ealizuojamos į ai ios g ama inės eikšmės, ski ingų galūnių daik a a džiai dažnai
u i i ski ingų g ama inių eikšmių.
8
P imin ina, kad da ybiniai sinonimai y a apačios a ba a imos eikšmės ski ingus da ybos o man us
u in ys bend ašakniai da iniai, o da ybiniai a ian ai – ą pa į pama inį žodį (pama inius žodžius) u in ys su uo
pačiu da ybos o man u suda y i da iniai, ku ie ski iasi kokiomis no s šalu inėmis da ybos p iemonėmis: šaknies
balsiu a p iebalsiu, jungiamuoju balsiu, p iešdėlio a ian u i k . (daugiau ž . Vaskelienė 2013).
9
Į ai ias p iesagas (-la, -ėla, -ša i k .) i galūnę -a u in ys da iniai y a adinamosios bend osios giminės
(subs an i a communia) daik a a džiai (apie juos ž . Gudzine ičiū ė 2008), o jų sinonimai su ki okiomis galūnėmis
(-lys, -ė, -ėlis, -ė, -šis, -ė, -šas, -a i k .) u i y iškąją i mo e iškąją gimines.
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ėkla („kas nuola e kia, ėkia, ėksnys“ LKŽe), įslys, -ė („kas iš įsęs, įsla“ LKŽe) i įsla
(„iš įsėlis, ilgšis“ LKŽe), ėplys, -ė („ ėpla, žioplys“ LKŽe) i ėpla („menkos nuo okos žmogus,
išsiblaškėlis, išsižiojėlis, žioplys“ LKŽe). Veikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų da ybos
ka ego ijoje galūnėmis ski iasi ienos da iausių p iesagos -ėlis, -ė i menko da umo p iesagos
-ėla ipų (ž . LKG 1965: 318–319, 335) okią pa a ba labai panašią eikšmę u in ys, aigi DS
laiky ini da iniai nemokėlis, -ė („nemokša“ LKŽe) i nemokėla („ž . nemokša“ LKŽe); ski ingais
laikomi - is, -ė (- ys, -ė) i - a ipai, aigi DS eiles suda o da ybiniai a ian ai a ei is, -ė / a ei ys,
-ė („a ėjęs, a ykęs iš ki u žmogus, a ėjūnas“ LKŽe) i a ei a („a ei is“ LKŽe), pe ei is, -ė
(„pe ėjūnas“ LKŽe) i pe ei a („pe ėjūnas“ LKŽe). DS laiky ini i ski ingiems da ybos ipams
p iklausan ys galūnėmis besiski ian ys p iesagos -š- (-šas, -ė; -šis, -ė; -ša) ediniai, p z.:
klaikšis, -ė („kas paklaikęs, k ailas žmogus, klaika“ LKŽe) i klaikšas, -ė („ž . klaikšis“ LKŽe),
paikšas, -ė („paikas žmogus, k aiša, klaikšas“ LKŽe), paikšis, -ė („ž . paikšas“ LKŽe) i paikša
(„ž . paikšas“ LKŽe)
10
.
Lie u ių kalboje y a asmenis pa adinančių da inių, u inčių panašius baigmenis
11
-ei a
i -ei is, -ė. P iesagos -ei a daik a a džiais (ne e ai menkinamai) pa adinami asmenys – kokio
no s eiksmo a likėjai a ba asmenys, pasižymin ys kokia no s ypa ybe, p z.: gud ei a
„gud uolis“ LKŽe, ka š ei a „ka š uolis“ LKŽe, nak ei a „kas aikš o nak imis, nak iša“ LKŽe,
ašei a menk. „p as as ašy ojas, g a omanas“ DŽ, ka ei a i on. „ne ykėlis ka ys“ LKŽe,
š en ei a menk. „kas dedasi š en uoliu, eliginis a mo alinis eidmainys“ LKŽe. Daik a a džiais
su -ei is, -ė aip pa pa adinami y iškosios a ba mo e iškosios giminės asmenys, p z.: da bei is,
-ė „da bo ykdy ojas, ango as“ LKŽe, gi ei is „kas y a gi iai a sida ęs, kas mėgs a gi ią, kas
p ižiū i gi ią“ LKŽe. Žodžių da ybos eikaluose ašoma apie p iesagos -ei a da ybos ipą, o apie
-ei is, -ė da inius ik ienu ki u užsimenama. Taigi, y imo objek u i pasi ink i lie u ių
kalbos daik a a džiai, u in ys baigmenį -ei is, -ė. Siekian s aipsnio ikslo – išanalizuo i
baigmenį -ei is, -ė u inčius da inius – keliami okie užda iniai: iš mokslinės li e a ū os su ink i
i pa eik i duomenis apie -ei a i -ei is, -ė; iš Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), Daba inės lie u ių
kalbos žodyno (DŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš yno (BŽa), Skai meninės „Lie u ių
10
Pasaky ina, kad LKG (1965) nė a -šius da ybos ipo, o LKŽe okių da inių esama, p z., paikšius, -ė „ž .
paikšis“.
11
KTŽ nepa eik as e minas baigmuo DŽ aiškinamas kaip „žodžio a skiemens galas“; šį e miną (g e a
p admens) a oja A. Pake ys – jo Akcen ologijoje baigmeniu laikoma o maliai su p iesaga su ampan i žodžio
(neda inio) dalis (ž . Pake ys 1994: 6). S aipsnyje kalbama ik apie da inius su -ei is, -ė, s a s oma, kokią
unkciją daik a a džių da ybos p ocese a lieka šis baigmuo. A k eipiamas dėmesys, kad už y imo ibų palik i
daik a a džiai, baigmenį -ei is, -ė ga ę iš pama inių žodžių (pap as ai jie y a ki ų kalbų pa yzdžiu suda y i žodžiai)
(p z.: puska ei is (: pusiau, ka ei is), d augka ei is (jis laikomas sudė iniu žodžiu, suda y u s e imų kalbų
pa yzdžiu (ž . Ska džius 1996: 401), aip pa p iesagos - is, -ė (- ys, -ė) ediniai (įei is, -ė, p aei is, -ė i k .),
ku ių da ybos pama u eina p iešdėliniai iš eiksmažodžio ei i iš es i eiksmažodžiai (įei i, p aei i i k .) (apie juos
ž . LKG 1965: 331; DLKG 2005: 110–111).
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kalbos žodyno“ papildymų ka o ekos (LKŽPK) iš ink i baigmenį -ei is, -ė u inčius da inius,
medžiagą papildy i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (ND) i Daba inės lie u ių kalbos
eks yno (DLKT) duomenimis, ap a i da inių su -ei is, -ė da ybą i seman iką. Ty imui aiky as
da ybinės analizės me odas, naudo asi g e inimo, seman inės analizės i subs i ucijos me odais.
1. DARINIAI SU PRIESAGOMIS -EIVA IR -EIVIS, -Ė KALBOTYROS VEIKALUOSE
Apie subs an i a communia daik a a džius, u inčius p iesagą -ei a, ašoma LKG (1965:
330, 353), DLKG (2005: 110, 119–120), abiejose Sauliaus Amb azo knygos Daik a a džių
da ybos aida dalyse (1993: 153; 2000: 181), os p iesagos ediniai minimi P ano Ska džiaus
Lie u ių kalbos žodžių da yboje (1996: 389), An ano Pake io Akcen ologijoje (1994: 77),
S asio Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999: 47).
Dėl edinių, u inčių p iesagą -ei a, kalbininkų nuomonės nesiski ia – jie, p iklausomai
nuo pama inio žodžio i da ybinės eikšmės, laikomi d iejų da ybos ka ego ijų da iniais
12
: iš
eiksmažodžių iš edami eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z.,
mainei a (: mainė) i puošei a (: puošė), o iš a dažodžių iš es i da iniai y a a dažodinės
ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., d ū ei a (: d ū as) i g ažei a (: g ažus). Apie a dažodinės
kilmės -ei a edinius DLKG ašoma: „[V]isi šios p iesagos a dažodinės ypa ybės u ė ojų
pa adinimai – ai asmenis žymin ys i pap as ai u in ys menkinamosios eikšmės a spal į
bend osios giminės daik a a džiai, pada y i iš nesudė ingos sanda os kokybinių būd a džių,
p z.: g ažei a, gud ei a, pik ei a, im ei a, š en ei a“ (DLKG 2005: 119–120). Veikėjų i
eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijos ediniai, u in ys p iesagą
-ei a, y a „pada y i iš eiksmažodžių (pap as ai nep iešdėlinių), žymi asmenis, u i menkinamąją
eikšmę i y a bend osios giminės, p z.: mušei a, puošei a, ašei a, skundei a, e ei a. Iš dalies
čia šliejasi i da iniai ka ei a, adei a“ (DLKG 2005: 110). S. Amb azas (1993: 153) aip pa
kalba apie d iejų da ybos ka ego ijų -ei a edinius: eikėjų pa adinimus (iši ei a, mainei a,
mušei a, nede ei a) i ypa ybės u ė ojų pa adinimus (g ažei a, na sei a). Jis pažymi, kad „[Š]ių
edinių pa yzdžiu bend inėje kalboje pada y as ienas ki as naujada as, p z.: pik ei a
12
A. Pake io Akcen ologijoje (1994: 77) p iesagos -ei a da iniai (iš es i iš eiksmažodžių i iš a dažodžių)
ap a iami ka u – ai sup an ama, nes kalbama apie ki čia imą, o ne apie da inių, o maliai u inčių okią pa
p iesagą, ski ybes. P imin ina, kad os pačios da ybos ka ego ijos ediniai adinami a dažodinės ypa ybės
u ė ojų pa adinimais (LKG 1965: 340; U bu is 2009: 330) a ba ypa ybės u ė ojų pa adinimais (Amb azas 2000).
S. Keinys -ėla ipo edinių pa yzdžių (gud ei a, sma kei a) pa eikia ik kalbėdamas apie a dažodinės ypa ybės
u ė ojų i p o esinius asmenų pa adinimus, o ap a ian eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimus
p iesaga -ėla neminima (Keinys 1999: 47).
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
„pikčiu na“, im ei a „kas dedasi im as“, š en ei a „š en uolis, eidmainys“ (Amb azas 2000:
181).
Dėl da inių, u inčių baigmenį -ei is, -ė, ienos nuomonės nė a. P. Ska džiaus Lie u ių
kalbos žodžių da yboje (1996: 436) daik a a dis kelei is, -ė pa eik as dū inių sky iuje, aip pa i
A. Pake io Akcen ologijos pi mojoje dalyje. Tiesa, joje ašoma, kad „dėmuo -ei is, -ė (su
p idė ine p iesaga - is, -ė), galima saky i, jau y a i ęs su iksoidu“ (ž . Pake ys 1994: 288).
Mo e iškosios giminės daik a a dis pla ei ė oje pačioje knygoje laikomas p iesagos -ei ė ediniu
(Pake ys 1994: 87, 288). S. Amb azas daik a a dį mokslei is (: mokslas) laiko ediniu (1993:
8–9). Many ina, kad gal oje u ima p iesaga -ei is, -ė, be oks da ybas ipas, okia p iesaga
knygoje daugiau neminima – da ybos a iksų odyklėje nu ody a ik p iesaga -ei a (ž . Amb azas
1993: 278). A k eip inas dėmesys, kad baigmenį -ei is, -ė p iesaga laiko S. Keinys (2005: 63) –
ap a ian e miną o ei is eigiama: „[N]o s lie u ių kalbos žodžių da ybos eikaluose šį p iesaga
i nenu odoma, ačiau sinch oniškai ją išski i galima“ (2005: 63). Ki uose minė uose kalbo y os
da buose – g ama ikose, V. U bučio Žodžių da ybos eo ijoje (2009), S. Keinio Bend inės lie u ių
kalbos žodžių da yboje (1999) – apie da inius su -ei is, -ė ne ašoma.
2. LIETUVIŲ KALBOS DARINIAI SU BAIGMENIU -EIVIS, -Ė
LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT iš iso as as 41 baigmenį -ei is, -ė u in is da inys
13
, iš jų 34
pa eik i LKŽe (7 žodžiai u i neologizmo žymą). Pasaky ina, kad bo anikos e minas pla ei ė
(„o chidinių šeimos augalas, blandis (Pla an he a)“) LKŽe nu ody as kaip u in is ik mo e iškąją
giminę, 7 žodžiai pa eik i ik kaip y iškosios giminės
14
daik a a džiai: dienei is „(ka ininko)
pasiun inys“, gi ei is (neol.) „kas y a gi iai a sida ęs, kas mėgs a gi ią, kas p ižiū i gi ią“,
k yžei is „ž . 1 k yžiuo is“, hib idai mečei is is o . „kala ijuo is“ i miečei is „kala ijuo is“,
andenei is (neol.) „jū ininkas“ i žmogei is (neol.) „pap as as, nekilmingas žmogus“. Ki ais
da iniais gali bū i pa adinami i y iškosios, i mo e iškosios giminės asmenys: a bulei is, -ė,
13
LKŽe y a da inių, baigmenį -ei is, -ė ga usių iš pama inių žodžių kelei is, ka ei is, mokslei is ( okie,
kaip minė a, į y imą neį auk i), p z.: d augka ei is, -ė, k yžka ei is, -ė, puska ei is, -ė, sąka ei is, -ė, sanka ei is,
-ė, bend akelei is, -ė, d augkelei is, -ė, sąkelei is, -ė, sankelei is, -ė, š en kelei is, -ė, sanmokslei is, -ė i k .
Pasaky ina, kad iš esmės galima kalbė i apie kai ku ių iš šių da inių d ejopo pama a imo galimybę. Pa yzdžiui,
daik a a dis bend akelei is („bend akelionis, bend akelis“ LKŽe) eikiausiai y a dū inys (: bend as / bend ai,
kelei is), be galė ų bū i siejamas i su žodžiais bend ai, keliau i (+ -ei is, -ė), š en kelei is („š en ųjų ie ų
lanky ojas, pilig imas, maldininkas“ LKŽe) eikiausiai y a dū inys iš š en as, kelei is, be seman iškai jį galima sie i
i su žodžiais š en as, keliau i (+ -ei is); a k eip inas dėmesys, kad an uoju pama a imo a eju da iniai u i
nu ūks amą o man ą, y a kompozicijos-su iksacijos ezul a as, ku -ei is, -ė a lieka p iesagos unkciją.
14
LKŽe neologizmų žymą u inčiais daik a a džiais gi ei is, žmogei is iš esmės galima pa adin i i mo e is;
žodyne p ie žodžio gi ei is nepa eik a jokio a osenos pa yzdžio, o žmogei is ilius uojamas sakiniais iš Simono
Daukan o aš ų (Žemes i alsčius jo mylis oms i bajo ams a ida ė įsakęs ik ai žmogei ių nespaus i S. Dauk.
LKŽe) – ik iausiai jo eks uose bu o a ojama ik y iškosios giminės o ma.
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a galei is, -ė, a žaga ei is, -ė, da bei is, -ė, d augei is, -ė, jū ei is, -ė, ka ei is, -ė, kelei is, -ė /
kelei ys, -ė, lygei is, -ė, ma ei is, -ė, miegei is, -ė, mokslei is, -ė, namei is, -ė, nieku nei is, -ė,
o ei is, -ė, pakelei is, -ė, pašalei is, -ė, pi maei is, -ė, pi mei is, -ė, p akelei is, -ė, p ašalei is, -ė,
p ekei is, -ė, p ošalei is, -ė, aš ei is, -ė, upei is, -ė, žygei is, -ė.
LKŽPK as i da ys (į LKŽe neį auk i) baigmenį -ei is u in ys asmenų pa adinimai:
kūlei is, leng aei is, ažei is, o ND – naujada ai s e imei is, -ė i sug įžei is, -ė. DLKT as a
pa yzdžių su da d iem
15
ki uose šal iniuose neuž iksuo ais baigmenį -ei is u inčiais da iniais –
š iesiaei is i au pažangei is.
Pasaky ina, kad ne isi šie da iniai daba inėje lie u ių kalboje ienodai dažnai
a ojami – DLKT as a daug a osenos pa yzdžių su daik a a džiais
16
mokslei is, -ė (19 963),
kelei is, -ė (12 957), ka ei is, -ė (8 106), p ekei is, -ė (1 725), jū ei is, -ė (1 639), nemažai su
daik a a džiais pakelei is (383), o ei is (212), pi mei is (118), žygei is (56), k yžei is (53), upei is
(48), a žaga ei is (17), po ieną ki ą pa yzdį su š iesiaei is (8), pi maei is (3), namei is (2),
s e imei is (2), po ieną pa yzdį su da bei is, miegei is, p akelei is, p ašalei is, au pažangei is,
žmogei is, pla ei ė
17
, eks yne ne as a pa yzdžių su LKŽe pa eik ais daik a a džiais dienei is,
gi ei is, mečei is, miečei is, andenei is, a bulei is, a galei is, d augei is, lygei is, ma ei is,
nieku nei is, pašalei is, p ošalei is, aš ei is i naujada ais kūlei is, leng aei is, sug įžei is,
ažei is.
3. DARINIŲ, TURINČIŲ BAIGMENĮ -EIVIS, -Ė, DARYBA IR SEMANTIKA
A žodis y a da inys i koks da inys, lemia da ybos opozicija. S a s an , su kokiu žodžiu
(a su kokiais žodžiais) da ybos opozicijas suda o baigmenį -ei is, -ė u in ys da iniai, ma y i,
kad nemažos dalies da inių leksinė eikšmė odo gana aiškią sąsają su eiksmažodžiu ei i
18
, . y.
da iniai seman iškai i o maliai susiję su d iem pama iniais žodžiais, iš ku ių an asis emiasi
eiksmažodžiu ei i, i da u i p iesagą - is, -ė. Taigi, šiuo a eju eikė ų kalbė i apie miš ųjį –
15
DLKT as a i ND pa eik o da inio s e imei is a osenos pa yzdžių: ...juk neleisi e s e imei iui
s e imakišeniau i Jūsų kišenėse...
16
Skaičiuo os isos daik a a džių y iškosios i mo e iškosios giminės ienaskai os i daugiskai os linksnių
o mos.
17
Tiesa, eks yne as ame pa yzdyje pa a o a ne mo e iškosios giminės (kaip nu ody a LKŽe, VLE), o
y iškosios giminės o ma: Čia augo š elniai k epiančios zub ažolės, pelkiniai pelėži niai, žalieji pla ei iai, pa aisai,
miškinės glažu ės DLKT.
18
Veiksmažodis ei i y a daugia eikšmis: LKŽe pa eik os 42 eiksmažodžio eikšmės, DŽ – 23, BŽ – 27.
Taigi ediniai gali em is ne ik pag indine (1) eikšme „judė i iš ie os į ie ą pėsčiomis, žingsniu“ LKŽe, be i
į ai iomis ki omis žodynų iksuo omis eikšmėmis, p z.: „sma kiai judė i ku ia no s k yp imi“ LKŽe,
„nesulaikomai slink i, auk i, plūs i; ažiuo i, plauk i (susisiekimo p iemonei)“ LKŽe, „a likinė i (da bą, pa eigas)“
LKŽe, „ yk i“ LKŽe, „ eik i, di b i“ LKŽe i k .
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kompozicijos-su iksacijos – da ybos būdą i da inius su nu ūks amu o man u. Daugumos šių
da inių pi masis dėmuo emiasi kokiu no s daik a a džiu: miegei is, -ė „luna ikas
19
“, . y.
ku is eina / aikščioja pe miegus (: miegas, ei i), namei is, -ė „p ekybininkas, nešiojan is p ekes
po namus“, . y. ku is eina su p ekėmis pe namus (: namai, ei i), p ekei is, -ė „keliaujan is
p ekiau ojas, komi ojažie ius“, . y. einan is / aikščiojan is su p ekėmis (: p ekė, ei i), žygei is,
-ė „kas mėgs a žygiuo i a daly auja žygyje, u is as“, . y. ku is eina į žygį (: žygis, ei i), gi ei is
„kas y a gi iai a sida ęs, kas mėgs a gi ią, kas p ižiū i gi ią“, . y. ku is ( aikščiodamas,
apžiū inėdamas) ūpinasi gi ia (: gi ia, ei i), ka ei is, -ė „eilinis, a liekan is ka o p ie olę“, . y.
ku is eina į ka ą, ka iau i (: ka as, ei i), da ybiniais a ian ais laiky ini kelei is, -ė / kelei ys, -ė
„keliau ojas, keliauninkas“, . y. ku is eina į kelią, keliauja (: kelias, ei i), mokslei is, -ė „kas
mokosi mokykloje, mokinys“, . y. ku is eina mokslus (: mokslas, ei i)
20
, pakelei is, -ė
1. „kelei is, keliauninkas“, 2. „kelei is, ku is keliaudamas užeina ku pailsė i, pe nak o i,
a sige i, pa algy i“, 3. „žmogus, ku iam pakeliui su ki u žmogumi, bend akelionis“, . y. ku is
užeina keliaudamas a ba ku iam pakeliui su kuo no s ki u (: pakelė / pakeliui
21
, ei i), pašalei is,
-ė 2. „iš ki u a ykęs, ne ie inis žmogus“, . y. ku is a ėjęs iš pašalės (: pašalė, ei i), p ašalei is,
-ė („ž . p ašalai is 3“, p ašalai is, -ė 3. „p aei is“), . y. a ėjęs iš p ašalės, pašalės (: p ašalys
22
,
ei i), neologizmo žymą u in ys da bei is, -ė „da bo ykdy ojas, ango as“, . y. ku is eina i
p ižiū i da bą (: da bas, ei i). Žmogus, ku is eina su kala iju, adinamas da ybiniais a ian ais
laiky inais da iniais mečei is „kala ijuo is“ (: mečius, ei i) i miečei is „kala ijuo is“ (: miečius,
ei i)
23
, o ku is eina su k yžiumi – k yžei is „ž . 1 k yžiuo is“ (: k yžius, ei i).
Kai ku ių da inių pi masis dėmuo emiasi p ie eiksmiu, būd a džiu
24
a ba
skai a džiu. Pa yzdžiui, LKŽPK pa eik as daik a a dis leng aei is sie inas su p ie eiksmiu
leng ai i eiksmažodžiu ei i
25
. Šiokios okios sąsajos su ei i u i asmenų pa adinimai nieku nei is,
-ė „ž . nieku nei a“ (nieku nei a „kas nieku neina, nieko nedi ba, inginys“ (: nieku , nei i),
19
Luna ikas „kas se ga luna izmu, nak iša, miegei is“ DŽ.
20
LKŽe eiksmažodžio ei i 2-oji eikšmė „žinių ga imas, mokymasis“ ilius uojama sakiniais su pa a o u
aps aba ėjusiu žodžių junginiu ei i mokslus: Kai sūnūs išaugo į me us, ė as išleido juos mokslų ei i. Sako, aikel, kad
u esi labai moky as, isus mokslus išėjęs, – k eipėsi senis ėl į mane. P imin ina, kad S. Amb azas (1993: 8–9) da inį
mokslei is laiko ediniu.
21
Da inio pi masis dėmuo iš esmės gali em is i daik a a džiu, i p ie eiksmiu.
22
P ašalys „ž . pašalys 1“, pašalys 1. „ ie a palei k aš ą, pak aš ys“ LKŽe.
23
Da inių dėmenys emiasi bend inei kalbai ne eik inais sla izmais mečius („ka das, kala ijas“ LKŽe) i
miečius („ka das, kala ijas“ LKŽe). Beje, iš okią pa eikšmę u inčių asmenų pa adinimų miečei is i mečei is ik
pas a asis LKŽe u i is o izmo žymą.
24
Ka ais iena eikšmiškai nus a y i kalbos dalį sudė inga, nes iš esmės da inys gali bū i pama uo as i
būd a džiu, i p ie eiksmiu, odėl LKG (1965: 468–469) sykiu kalbama apie da inius iš būd a džio a ba
būd a dinio p ie eiksmio i eiksmažodžio.
25
LKŽPK už iksuo as pa s žodis (su nuo oda į Simono Daukan o aš us), be eikšmė nenu ody a i
nepa eik a a osenos pa yzdžių.
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ošalei is, -ė „ž . p ašalei is“ (: p ošal
26
, ei i), a galei is, -ė (neol.) „a silikėlis, a žaga ei is,
eakcionie ius“, . y. ku is a si eina a gal (: a gal, ei i), a bulei is, -ė „ž . a buleikis 2“ (a buleikis
„2. p k. kas is p iešinasi, is p iešingai da o, p iešgyna, a žaga is“, . y. ku is da o a bulai, a si
eina a bulas (: a bulas / a bulai, ei i), a žaga ei is, -ė „kas iską da o a i kščiai, p iešingai; plg.
a žaga ainis, a žaga is 2“, 2. „a silikusių pažiū ų žmogus, eakcionie ius“, . y. ku is eina
a žaga ias, da o a žaga iai (: a žaga ias / a žaga iai, ei i). Da ybinių a ian ų po ą suda o uos
pačius pama inius žodžius pi mas i ei i u in ys jungiamuoju balsiu besiski ian ys da iniai
pi maei is, -ė „ž . pi mei is 1“ i pi mei is, -ė (1. „p og esy ių pažiū ų žmogus“), . y. ku is a si
eina pi ma isų.
Su eiksmažodžiu ei i iš p incipo galima susie i asmenų, ku ie di ba, eikia andenyje,
pa adinimus (pi masis dėmuo emiasi andens elkinius pa adinančiais daik a a džiais):
jū ei is, -ė „kas po jū as plaukioja...“, ki aip a ian , ku is di ba jū oje, ku is eina į jū ą
27
(: jū a,
ei i), ma ei is, -ė „jū ei is“ (: ma ios, ei i), upei is, -ė „upių lai ybos a nau ojas a da bininkas“
(: upė, ei i), andenei is, -ė (neol.) „jū ininkas“ (: andenį, ei i).
Su eiksmažodžiu ei i šiokios okios seman inės sąsajos u i naujada ai s e imei is
(„a ei is iš kosmoso (pap as ai a ojama kuopinė daugiskai a s e imei iai)“ ND) i š iesiaei is,
eikiausiai a ojamas eikšme „einan is į š iesą“
28
(Aš niekada nebu au š iesiaei is; Moky ojas
š iesiaei is DLKT). Šie da iniai emiasi būd a džiu s e imas i daik a a džiu š iesa
29
.
Dalies da inių su baigmeniu -ei is, -ė sąsaja su ei i išblukusi, ne iesioginė,
ne(be)jaučiama a ba jos nė a. Tokių da inių da ybos p ocese -ei is, -ė a lieka p iesagos unkciją.
Pi miausia ai pasaky ina apie bo anikos e miną pla ei ė („o chidinių šeimos augalas, blandis
(Pla an he a)“ LKŽe, „ e as geguž aibinių šeimos pie ų augalas (Coeloglossum)“ DŽ). Kaip
minė a (ž . Pake ys 1994: 78), šio daik a a džio baigmuo -ei ė laikomas p iesaga. Da inio
pla ei ė pama iniu žodžiu eina būd a dis pla us, -i. Daug į ai ių ypa ybių u in is augalas
30
pa adin as pagal ieną iš sa o požymių (apie da ybos mo y acijos pasi inkimą ž . U bu is 2009:
69–72). Pla ei ė laiky inas a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų ka ego ijos ediniu, nes
šios da ybos ka ego ijos da iniai gali žymė i ne ik asmenį, be i gy ą bū ybę a ba daik ą pagal
ku ią no s būdingą ypa ybę (ž . LKG 1965: 340). D ejopai e inamas ai pačiai da ybos
26
Veikiausiai da inys emiasi p ie eiksmiu, no s LKŽe pa eik as i daik a a dis p ošalis, -ė „pašalinis,
s e imas žmogus“.
27
Veikiausiai dėl usų kalbos į akos ( usiškai sakoma „išei i į jū ą“) bu iuo ojai, jū ei iai i k . a ojo
( a oja?) posakį ei i į jū ą (ž . h ps://skippe l u.wo dp ess.com/2015/03/06/eina-a -plaukia/ 2019-05-25).
28
ND eikšmė i pa yzdžiai pa eik i, o as ų DLKT da inių eikšmė aiškinama aip, kaip sup an ama iš
kon eks o.
29
No s pas a uoju a eju nea mes ina i pama a imo būd a džiu š iesus, -i galimybė, manoma, kad
da inys š iesiaei is labiau susijęs su daik a a džiu.
30
Ž . VLE (p ieiga in e ne e: h p://www. le.l /S aipsnis/pla ei e-5342), plg. LRTB.
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ka ego ijai p iklausan is asmens pa adinimas o ei is, -ė („lakūnas, a ia o ius“ LKŽe): S. Keinio
(2005: 63) eigimu, sinch onijos požiū iu o ei is, -ė (: o as) y a p iesagos -ei is, -ė edinys,
A. Pake ys (1994: 288) šį da inį pa eikia p ie dū inių, ku ių an asis dėmuo y a susijęs su
eiksmažodžiu ei i
31
. Vienu pama iniu daik a a džiu emiasi i šie asmenų pa adinimai: dienei is
„(ka ininko) pasiun inys“ (: diena), d augei is, -ė „d augas (?)“ (: d augas), aš ei is, -ė (neol.)
„ aš inės edėjas“ (: aš as), žmogei is (neol.) „pap as as, nekilmingas žmogus“ (: žmogus). Jų
da ybos p ocese -ei is, -ė aip pa a lieka p iesagos aidmenį.
LKŽe pa eik as daik a a dis p akelei is, -ė („ž . pakelei is“ LKŽe)
32
galė ų bū i siejamas
su daik a a džiu kelei is a ba su eiksmažodžiu p akeliau i. Kadangi p iešdėlio p a-
daik a a džiai lie u ių kalboje pap as ai žymi ie ą (p z.: p adalgė, p adan ė, p alomė i pan., ž .
LKG 1965: 434; DLKG 149; plg. Paulauskienė 1983: 94; Pake ys 1994: 257), manoma, kad
asmenį eiškian is daik a a dis p akelei is y a susijęs da ybos opozicijos san ykiu su
eiksmažodžiu p akeliau i („p a ažiuo i, p aei i, p aplauk i“ LKŽe), uome -ei is u i p iesagos
unkciją. Esama i daugiau eiksmažodinių -ei is, -ė da inių. Pa yzdžiui, okie y a LKŽPK
už iksuo i daik a a džiai kūlei is i ažei is. Daik a a džio kūlei is eikšmė leidžia jį g e in i su
p iesagų -ėjas, -a i -ikas, -ė ediniais, suda y ais iš eiksmažodžio kul i
33
:
kūlėjas, -a „kas kulia“ LKŽe
Kažkas sma kiai epsi
p iemenėje: ai g įž a iš kluono
kūlėjai LKŽe
kūlikas, -ė „kas kulia, kūlėjas“
LKŽe
Ruošk pie us – uojau kūlikai
pa eis! LKŽe
kūlei is „kūlėjas“ LKŽPK
...kulia kūlei iai kluoni...
LKŽPK
Bend ašakniai da iniai kūlėjas, kūlikas i kūlei is laiky ini da ybiniais sinonimais – jie
suda y i iš o pa ies pama inio eiksmažodžio su ski ingais da ybos o man ais, u i okią pa
da ybinę eikšmę, labai panašią leksinę eikšmę i gali bū i sukeis i ie omis žodžių junginiuose
a sakiniuose (plg. g įž a kūlėjai – g įž a kūlikai / kūlei iai, pa eis kūlikai – pa eis kūlėjai /
kūlei iai, kulia kūlei iai – kulia kūlėjai / kūlikai) kon eks o p asmei iš esmės nepasikeičian .
Daik a a džio ažei is eikšmė papildymų ka o ekoje nenu ody a
34
, be iš a osenos pa yzdžio
31
No s da inį o ei is da šiek iek galima sie i su eiksmažodžiu ei i (4. „nesulaikomai slink i, auk i,
plūs i ǁ lėk i, sk is i (bū iu)“: O lai ių ę – kap ama as eina! LKŽe), aki aizdu, kad as yšys blanks a.
32
Jis y a ap a o da inio pakelei is sinonimas.
33
Pasaky ina, kad isi da iniai emiasi bū ojo ka inio laiko o ma kūlė, aigi da inys kūlei is šiuo požiū iu
panašus į eiksmažodinius p iesagos -ei a edinius (ž . LKG 1965: 330).
34
Veikiausiai ai Pe onėlės O in ai ės naujada as – aip nu odoma laik aščio Di a s aipsnyje „Pe onėlė
O in ai ė – apyb aižininkė“: „Mes okių žodžių kaip daigynas, mandaguolis, ažei is, jauniklynas, ne didžiajama
žodyne neuž inkame. Tai, ma y , ašy oja pa i šiuos žodžius, ado audamasi kalbos d asia, sukū ė.“ (Ž . p. 6,
p ieiga in e ne e: h p://www.spauda.o g/di a/a chi e/n1972/1972-01-19-DIRVA.pd )
JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li huanian Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language, o discuss he
seman ics and de i a ion o de i a i es ending in -ei is, -ė.
In o al 41 de i a i es wi h he ending -ei is, -ė ha e been ound in he men ioned
esou ces (34 o hem ha e been ixed in Dic iona y o he Li huanian Language). A e he
analysis o he o ma ion and seman ics o he de i a i es ending in -ei is, -ė, he ollowing
conclusions ha e been d awn:
1. One pa o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė a e based on wo unde lying
wo ds, one o which is a e b ei i wi h a su ix - is, -ė, he e o e, hey a e conside ed o be he
esul o composi ion-su ixa ion. Some o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė do no ha e
he cohe ence wi h a e b ei i and a e based on one unde lying wo d. Conside ing he o ali y
o de i a i es and neologisms wi h he ending -ei is, -ė p esen ed in he dic iona ies, i.e.
dis ancing om he indi idual de i a ional meanings o he de i a i es, and compa ing he
de i a i es ending in -ei is, -ė wi h cogna e synonymic de i a i es o he su ix -ei a as well as
o he su ixes, i is assumed ha in some cases -ei is, -ė has o be conside ed as a su ix.
2. The bigge pa o he de i a i es ending in -ei is, -ė (92 pe cen ) a e used as he
de i a i es o he de i a ional ca ego y o he possesso s o nominal pa icula i ies, some o
hem (8 pe cen ) a e used as he de i a i es o he de i a ional ca ego y o he ac o s and he
possesso s o e bal pa icula i ies. The e o e, in he w i ings on wo d de i a ion, in hese
de i a ional ca ego ies, alongside he p esen ed -ei a de i a ional ype i is pu pose ul o
indica e he eme ging -ei is, -ė de i a ional ype.
3. The e is an analogy in wo d o ma ion, and new de i a ions a e cons an ly being
c ea ed acco ding o exis ing pa e ns o de i a ion. Acco ding o Da abase o Li huanian
Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language ma e ial, in he Li huanian
language occu and likely will occu mo e neologisms wi h he ending -ei is, -ė, which
supplemen he ank o exis ing pe sonal names.
KEYWORDS: de i a ional me hod; de i a ional ca ego y; de i a ional ype; ending; su ix;
synonymi y.
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai
[email p o ec ed]
