BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RITA MILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
BENDRINĖ LIETUVIŲ KALBA EUROPOS KALBŲ
POSTANDARTIZACIJOS KONTEKSTE
Man ka ais sako, kodėl aš aip aiškiai i
aisyklingai kalbu ne da be, a negaliu pap as ai. Jau
nelabai galiu, be gal ai i nė a labai blogai.
Radijo i ele izijos žu nalis ė Ais ė Plaipai ė
1
ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, s anda izacija, pos anda izacija, des anda izacija,
demo izacija, socioling is ika, kalbos ideologijos.
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama bend inės lie u ių kalbos padė is Eu opos kalbų pos anda izacijos
laiko a piu. Remian is s a biausiais bend inę kalbą apibūdinančiais požymiais, suda ančiais
s anda iškumo pa adigmą (bend umas isai isuomenei, no mų homogeniškumas, s abili kodi ikacija
i p es ižas isuomenėje), pa eikiama eo inių įž algų, ku ios leis ų bend inei lie u ių kalbai p i aiky i
ienokį a ki okį Eu opos bend inėms kalboms būdingą dinamikos (des anda izacijos, demo izacijos
a k .) modelį. Ak ualizuojama a pinės a mainos a p egiolek ų i bend inės kalbos – subs anda o –
są oka, ku i gali padė i paaiškin i šiuolaikinės bend inės lie u ių kalbos dinamiką – a osenos i
kalbinių nuos a ų pokyčius.
ĮVADAS
Pe ilgą, iš isus šim mečius ukusį Eu opos bend inių kalbų kū imosi –
s anda izacijos
2
– laiką susiklos ė su okimas, kad iešiesiems als ybės aldymo, š ie imo,
kul ū os, isuomenės in o ma imo i ki iems bend iesiems eikalams inkamiausia kalbos
1
Pla esnis šios kalbinės nuos a os kon eks as (Laimius S ažinskas, Ais ė Plaipai ė: „Radijas – mano
pi moji meilė, o ele izija – is da iššūkis“. Sa ai ė, 2019 07 25, n . 30, p. 30–31):
– Esa e pelniusi „Kalbos g ynuolio“ apdo anojimą, apusi ge iausia adijo žu nalis e. Į sėkmę edusių dalykų
išmoko e jau di bdama a įgijo e aikys ėje?
– Kalban apie kalbą, iena mano bobu ė bu o labai p iekabi i mane is nuo mažumės aisyda o, jei,
pa yzdžiui, ne aisyklingai suki čiuoda au žodį „Raseiniai“ a „Kėdainiai“. Ji di bo biblio ekoje, pa i daug skai ė, labai
anks i i mane išmokė skai y i i duoda o pas abų dėl kalbos. Man lie u ių kalba bu o įdomi mokykloje i s udijuojan
žu nalis iką uni e si e e. Da bo p ak ika išla ino a į i su o ma o daba inį kalbėjimą.
2
Dėl e mino s anda izacija ž . Miliūnai ė (2017: 1–33).
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a maina y a bend inė, pap as ai sąmoningai daugiau a mažiau eguliuojama, . y. suno min ą
pa idalą u in i, kalba. Teigiama, kad Eu opos kul ū a y a bend inių kalbų kul ū a (Vogl
2012: 12). Bend inės ka bos dažniausiai o ma osi i bu o s ip iai palaikomos pi miausia
ašy iniu pa idalu – knygose i ėliau medijose, odėl pa adoksalu, kad šiandien medijos
siejamos su didėjančiu a osenos a ian iškumu i bend inių kalbų des anda izacija (plg.
Geeae s 2001: 281–291; Coupland, K is iansen 2011: 12–14; And ou sopoulos 2014: 3–48;
Ne inskai ė 2019: 83–100).
Pas ebimai kin a, į ai uoja i iešoji saky inė bei ašy inė lie u ių kalbos a osena –
nuo žiniasklaidos iki socialinių medijų. Tie pokyčiai odo is didėjan į ealiųjų no mų a o ūkį
nuo bend inės kalbos no mų kodi ikacijos i kelia klausimą: a bend inė lie u ių kalba pe eina
į naują aidos a psnį, a jos ie ą iešumoje p adeda užim i kokia ki a a maina? Panašius
klausimus da anksčiau nei Lie u oje, XX a. pabaigoje, ėmė kel i į ai ių Eu opos šalių
mokslininkai, i ian ys bend inių kalbų aidą i jų są eiką su konk ečioje kalbinėje
bend uomenėje i isame pasaulyje yks ančiais pokyčiais.
Poli iniai, socialiniai i ekonominiai eiksniai – globalizacija, demok a izacija i
in e ne izacija, aip pa į ai ių k ypčių mig acija da o pas ebimą į aką Eu opos kalboms i jų
bend inėms a mainoms, odėl im a nuogąs au i dėl pa ojaus šių a mainų no miškumui bei
ienaly iškumui (ž . Ghyselen i k . 2016: 75–76). Ieškan Eu opos bend inių kalbų aidos
panašumų i ski umų, dažnai minimas a ejis, ypač būdingas i alų kalbai: ku iasi naũjos
bend inės a mainos, a imesnės šnekamajai kalbai negu adicinė bend inės kalbos a maina
(Be u o 2017: 31–60; Ce u i i k . 2017: 3–28). Pagal šias op imis ines p ognozes ieną
s anda ą iesiog keičia ki as, yks a adinamoji es anda izacija, aigi bend inės ka bos
nenyks a, ik kin a jų pa idalas. Teigiama, kad bend inė kalba keičiama okiais kalbos
( a ojimo) s anda ais, ku ių įsigalėjimas labiau p iklauso jau ne nuo aldžios i eli o
pasi inkimų, o nuo neo icialių socialinių g upių nuomonių i sp endimų (plg. Coupland,
K is iansen 2011: 27–28).
Pesimis inės p ognozės skelbia, kad šių dienų isuomenėse bend inės ka bos apsk i ai
nebe u i a ei ies. Jas, pasak okiečių sociologo Ul icho Becko, y a apėmusi zombizacija: kaip
i ki i mode nybės koncep ai (socialinė klasė, san uoka, eligija), aip i bend inė kalba, y a
pasida ę panašūs į zombius i , no s jau y a mi ę, da s uk ū uoja isuomenės mąs ymą i
eiksmus (plačiau ž . Deume 2010: 258–260).
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
S aipsnio ikslas – iš yškin i esmines Eu opos bend inių kalbų pokyčių k yp is i
palygin i, kaip šie p ocesai yks a Lie u oje, kiek jie a i inka bend uosius Eu opos bend inių
kalbų dinamikos modelius. Keliami užda iniai: 1) apž elg i Eu opos bend inių kalbų pokyčių
p iežas is i požymius pos anda izacijos laiko a piu; 2) ap a i Eu opos bend inių kalbų
dinamikos modelius; 3) apibūdin i s a biausius bend inės lie u ių kalbos pokyčių požymius;
4) apib ėž i eo ines galimybes p i aiky i Eu opos bend inių kalbų dinamikos modelius
bend inei lie u ių kalbai. Taikomi y imo me odai – anali inis, ap ašomasis i lyginamasis.
1. EUROPOS BENDRINIŲ KALBŲ STANDARTIŠKUMO PARADIGMA
POSTANDARTIZACIJOS LAIKOTARPIU
Kalbõs, kaip socialinio eiškinio, pokyčiai glaudžiai susiję su uo, kas yks a ą kalbą
a ojančioje isuomenėje. Empi iniai y imai gali pa ody i, kokia y a a osena, kokia kalba
būdinga į ai ių socialinių sluoksnių, ski ingose ie ose gy enan iems žmonėms, kokios y a
jų kalbinės nuos a os. Dinamikos modeliai paaiškina, kokie p ocesai i kaip yks a. Visa ai
ska ina ieško i pokyčių p iežasčių i p ognozuo i olesnes aidos k yp is. Ten, ku s ip i kalbos
poli ikos linija, – ka u p i eikus ko eguo i šios poli ikos s a egiją.
1.1. Eu opos kalbų pokyčiai i jų p iežas ys
Bend inių kalbų susi o ma imą i iškilimą ypač lemia socialinės, ekonominės,
kul ū inės, o dažnai i poli inės aplinkybės. Todėl, kalban apie kalbų pokyčius, s a bus
pla esnis is o inis i socialinis kon eks as. Eu opos bend inių kalbų aida, is o iškai ž elgian ,
bu o daugiausia susijusi su nacionalinio išsi ada imo judėjimais i als ybių kū imusi, ik
ski ingose šalyse ji nebu o nei apa i, nei isiškai sinch oniška i p iklausė nuo galių san ykių
a p ski ingų šalių, o šalių iduje – a p socialinių klasių. Tačiau pa s aidos modelis bu o
panašus: Eu opos bend inės kalbos kū ėsi i plė ojosi daugmaž pagal ge ai žinomą Eina o
Haugeno bend inių kalbų s anda izacijos modelį (Haugen 1966: 933). Ma an bend inių
kalbų aidos į ai o ę, šis modelis ėliau bu o ne ka ą obulinamas i ne p ipažin a, kad
s anda izacijos p ocesas gali ka o is cikliškai (Deume , Vandenbussche 2003: 10).
Kalban apie bend inių kalbų s anda izaciją, pažymimos d i šio p oceso pusės. Viena,
bend inės kalbõs iškilimas (iškėlimas) iki nacionalinio s anda o eiškia, kad ki os ã mainos
įgauna žemesnį s a usą i menkesnį p es ižą. An a, bend inės a mainõs a si adimas na ū aliai
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
g indžiamas ekonominėmis, socialinėmis, poli inėmis, geog a inėmis i is o inėmis
aplinkybėmis i y a susijęs su okiais socialiniais po eikiais kaip als ybės aldymo
cen aliza imas (ž . He nández-Campoy, Villena-Ponsoda 2009: 181–204).
Laiko a ž ilgiu ski iamos anks y ojo laiko a pio (nuo XV–XVI iki XIX a. susikū usios
i a p au inio bend a imo kalbomis apusios anglų, p ancūzų, okiečių, ispanų i k .
bend inės kalbos), idu inio laiko a pio (nuo XVIII–XIX a. pab. iki XX a. p . susikū usios
lie u ių, la ių, čekų, k oa ų, bal a usių, es ų i k . bend inės kalbos) i ėly ojo laiko a pio
(XX a. id. – pab. susikū usios molda ų, makedonų, samių bend inės kalbos) (plačiau ž .
Vogl 2012: 22–26; Miliūnai ė 2018: 184–186 i en nu ody ą li e a ū ą).
Bend inė lie u ių kalba, kaip ma y i, p iklauso idu iniam o ma imosi laiko a piui;
jos no mos bu o kodi ikuo os Jono Jablonskio ik pačioje XX a. p adžioje. XX a. idu yje
daugelyje Eu opos šalių bend inės kalbos jau bu o įsi i inusios, išpli usios isuomenėje i
pa eikusios a mes: ienu a mės ėmė nyk i, ki u dėl socialinių i ekonominių p iežasčių
(mig acijos į s ambesnius cen us) ans o ma osi į s ambesnius da inius – egiolek us.
Bend inė lie u ių kalba uo me u, užuo pasiekusi b andą, u ėjo a laiky i usi ikaciją, o jos
no mos pe 50 so ie inės okupacijos me ų negalėjo plė o is na ū aliai
3
.
Į XXI amžių Eu opos bend inės kalbos a ėjo, būdamos ne ienodo s anda izacijos
lygio: ienos jau įsi i inusios išsila inusiame isuomenės sluoksnyje, ki os da palygin i
jaunos, odėl pap as ai labiau eguliuojamos als ybės lygmeniu.Tuo me u p asidėjo bend inių
kalbų pokyčiai, ku iuos galima p iski i naujam – pos anda izacijos laiko a piui. Jis iš
esmės su ampa su ėly osios a ba, lenkų sociologo Zygmun o Baumano e minu, akiosios
mode nybės laiko a piu, ku io ašis – globali šiuolaikinė isuomenė, gy enan i aukš ą lygį
pasiekusios globaliosios ekonomikos i in o macinės e oliucijos sąlygomis. S a bios šio
laiko a pio ypa ybės – senųjų au o i e ų nu ainika imas i naujųjų į akda ių iškilimas. Jų galia
pap as ai y a ne asmenybės b anda i min ies jėga, idėjų gene a imas, o labiau gebėjimas
manipuliuo i iešąja nuomone. Taip pa šiam laiko a piui būdingas agmen iškumas, isa ko
ibų nykimas; ypač ak ualu ampa indi ido po eikiai, žmogaus eisės. No mos, pagal ku ias
žmonės e ina ienas ki o elgesį, da osi ne okios g iež os, o jų nea i inkan is elgesys
eisinamas išo iniais eiksniais bei š elninančiomis aplinkybėmis; da daugiau – žmonės
3
Beje, kalban apie s anda izaciją Lie u oje, eikia pab ėž i, kad lie u ių bend inės kalbos no mų aidai
i apsk i ai lie u ių kalbos unkciona imui – panašiai kaip i a imiausiai pagal kilmę la ių kalbai – is o iškai
daug į akos u ėjo i ebe u i nelygia e čiai kalbų kon ak ai. Todėl čia ne isada inka au oma iškai pe kel i
užsienio y ėjų na ū aliai gy uojančioms kalboms su o muluo as socioling is ikos aksiomas (dėl o ž . Coupland,
K is iansen 2011: 17).
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nebė a ibojami iš anks o suku ų aisyklių, jie lais i apsib ėž i sa o aisykles i no mas pagal
aplinkybes (plg. Odendaal 2013: 183–187).
Socioling is ų da buose (ž . Coupland, K is iansen 2011: 27) kons a uojama, kad
ėly osios mode nybės laiko a piu, isuomenei indi idualizuojan is, socialinės jėgos, ku ios
apib ėžda o, kas y a kalbos s anda as, isiškai pasikei ė. Iš aldančiosios klasės, poli ikos,
mokslo i eligijos eikėjų – au o i e ų – šios galios pe eina indi idams. Demok a izacija
naikina i šūnių galią i ska ina eikš is socialines jėgas „iš apačios“, odėl į iešumą iškyla
„apačių“ kalba. P adedama abejo i bend inių kalbų, ku ių p igim is y a ideologinė (a liepian i
ekonominio, socialinio i poli inio kalbinės bend uomenės eli o iešpa a imą), s a bumu:
mode nioje demok a inėje isuomenėje, suda y oje iš ski ingų kalbinių bend uomenių,
nebė a ie os uni ikuo ai ( ienaly ei) bend inei kalbai, ji nebė a siekiamybė (Coupland,
K is iansen 2011: 27–33; Odendaal 2013: 186). Ki a e us, no s globalizacija ni eliuoja
au as, jų kul ū as i kalbas, be ka u sukelia i p iešingus p ocesus, ska inančius kalbų į ai o ę
i indi idualumo, kalbinės (kaip i apsk i ai kul ū inės) apa ybės išlaikymą. In e ne izacija
keičia įp as as kalbų unkciona imo e pes, ans o muoja kalbas i ku ia naujus jų pa idalus.
Beñd a isoms Eu opos kalboms ai, kad yškiai keičiasi a mių padė is: ienu jos
nyks a a ne baigia nyk i, ki u pe auga į egiolek us. Senasis s anda as aip pa keičiasi,
adicinės Eu opos bend inės kalbos ne enka s abilumo – iek o mos, iek unkcijų, iek
kalbinių nuos a ų lygmeniu. Visa ši kalbinė į ai o ė kelia sumaiš į mokyklose, mokan kalbų
(Odendaal 2013: 187). Tačiau esama i ski umų, ku ie daug p iklauso nuo is o inio kon eks o.
Pa yzdžiui, Islandijoje, P ancūzijoje i Danijoje bend inės kalbos ideologija y a s ip i, odėl
pokyčiai yks a ne šios ideologijos silpimo linkme, o bend inės kalbos a osenos (didėjančio
a ian iškumo) lygmeniu (plg. Ghyselen i k . 2016: 78).
Pažymė ina, kad Ry ų Eu opos šalių bend ines kalbas pos anda izacijos p ocesai
pasiekė kiek ėluodami i yks a ne okiu dideliu mas u. To p iežas is – ilgą laiką bu usi šių
šalių poli inė p iklausomybė, ku i bu o užgniaužusi demok a izacijos aidą (ž . K is iansen
2016: 94).
1.2. Bend inių kalbų dinamikos y imo aspek ai
Vyks an minė iems yškiems Eu opos kalbų pokyčiams, nenuos abu, kad Eu opos
kalbų y ėjai ypač pas a ąjį dešim me į odo didelį susidomėjimą bend inių kalbų aida i jų
san ykio su nebend inėmis a mainomis kai a, eo iniu i empi iniu lygmeniu i ia šių a mainų
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kon e genciją (plg. okiečių – Aue , Spieke mann 2011; nyde landų – G ondelae s, Van
Hou 2011; i alų – Be u o 2017; no egų – Sandøy 2011; suomių – Nuolijä i, Vaa o aa a
2011 i k .). Kokie galė ų bū i bend i šių pokyčių a skai os aškai i ma a imo k i e ijai?
Pi miausia s a bu nepami š i, kad, nepaisan kalbų pokyčius lemiančių eiksnių
panašumo, kalbinės bend uomenės gali adikaliai ski is sa o socialinių klasių, ly ies,
bend uomenės yšių, no mų, p es ižo samp a omis bei unkcijomis, odėl kiek ienas
konk ečios kalbos aidos laiko a pis i kiek iena kalbinė bend uomenė u i bū i i iama į ai
a siž elgian (plg. Be gs 2012: 96; Smakman, Ba asa 2016: 24–25).
Bend inių kalbų y imuose dažniausiai iš yškinami penki aspek ai (plg. Smakman,
Ba asa 2016: 23; Miliūnai ė 2018: 45–70):
▪ is o inis požiū is ( o ma imasis i aida),
▪ geog a inis požiū is (san ykis su ki omis os pačiõs kalbos a mainomis),
▪ s uk ū inis požiū is (no mos, a ian ai),
▪ no minamasis požiū is (bend inės a mainos kodi ikacijos laipsnis),
▪ socioling is inis požiū is (kalbos ideologijos, isuomenės nuos a os, s a usas,
p es ižas).
Pagal šiuos aspek us ge iausiai galima ap ašy i įsi i inusias ienakalbių poli iškai i
kalbiškai s abilių isuomenių bend ines kalbas kaip na ū alų a mių ęs inumą (Smakman,
Ba asa 2016: 23). Šiuolaikinėse daugiakalbėse isuomenėse socioling is ai g įž a p ie
bend inės kalbos samp a os, jos apib ėžimo k i e ijų i eigia, kad Eina o Haugeno apibūdin ų
s anda izacijos e apų, no in ap ašy i daba inę bend inių kalbų dinamiką, nebepakanka:
pos anda izacijos laiko a piui būdingi eiškiniai išeina už Haugeno modelio ibų (Coupland,
K is iansen 2011: 11).
Aiškinan is Eu opos bend inių kalbų pos anda izacijos laiko a pio pokyčių mas ą, aip
pa keliami klausimai, a bend inės ka bos ( iek ašy inės, iek saky inės o mos), ypač
didžiuosiuose mies uose, p a anda sa o pozicijas, užleisdamos ie ą nebend inėms, bu usioms
žemesnio s a uso, nep es ižinėms a mainoms; a ideologinės sis emos, ku ios palaikė
bend inės kalbos i ki ų a mainų san ykius, p a anda sa o galią, a y a ik pe s uk ū uojamos.
S uk ū iniai bei socioling is iniai a ian iškumo y imai emiasi kiekybine eks ynų
duomenų analize, aigi gali ody i konk ečius pokyčius. Tačiau ka u p ipažįs ama, kad kalbė i
apie kalbinių nuos a ų pokyčius (pa yzdžiui, nus a y i, a žmonės ik ai seniau kalbėjo
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
no miškiau a ba kad p aei yje bend inę a mainą e ino ki aip) y a ku kas kebliau (Ghyselen
i k . 2016: 85).
1.3. Bend inių kalbų s anda iškumo pa adigma
Eu opos bend inių kalbų dinamikos modelis, kiek galima įž elg i gausiuose šios
ema ikos da buose, dažniausiai ku iamas a sispi ian nuo esminės bend inės kalbos ypa ybės
– s anda iškumo. T adiciškai ski iami ys a ba ke u i s anda iškumo požymiai (plg. Aue ,
Spieke mann 2011: 164; G ondelae s i k . 2016: 119):
1) bend umas isai e i o ijai, ku ioje gy uoja nebend inės a mainos ( a mės),
2) p es ižas ( a ojimas o icialiose iešosiose si uacijose, š ie imo sis emoje),
3) aiškos p iemonių homogeniškumas,
4) kodi ikacija.
Išnag inėjus i apibend inus į ai iuose šal iniuose ap ašomus s anda iškumo
požymius, Eu opos bend inių kalbų dinamikai i i galima pasiūly i s anda iškumo pa adigmą
i y imų klausimus (ž . 1 len elę).
1 LENTELĖ. S anda iškumo pa adigma i i ini klausimai
S anda iškumo
pa adigma
Klausimai
1.
Bend inės kalbos san ykis
su ki omis a mainomis
Kaip kin a bend inės kalbos san ykis su ki omis nacionalinės
kalbos a mainomis?
2.
Va ian iškumas
Didėja a mažėja iešosios a osenos (ypač žiniasklaidos)
a ian iškumas?
3.
Kodi ikacijos s a egija
Kaip keičiasi bend inės kalbos no mų kodi ikacijos
pobūdis?
4.
Kalbos ideologijos
Kaip kin a bend inės kalbos ideologija i šios a mainos
p es ižas isuomenėje?
Pa eik oji s anda iškumo pa adigma gali bū i bend inės kalbos dinamikos a skai os
aškas, kai, iman Haugeno s anda izacijos modelį, bend inė kalba y a pasiekusi aukščiausią
aidos bū į a ba y a ne oli jo. Šios pa adigmos dėmenys a pusa yje labai susiję, i jų są eika
kelia bend esnį klausimą: koks y a a osenos pokyčių i kalbos ideologijų pokyčių san ykis?
Toliau isi minė i dėmenys glaus ai ap a iami a ski ai.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1.3.1. Bend inės kalbos san ykis su ki omis a mainomis. Bend inės kalbõs, ypač
jos saky inės o mos, s anda iškumas pasida o maksimalus, jeigu bend inė kalba padengia isą
kalbos a ealą, . y. a miakalbiai p ipažįs a bend inę kalbą kaip o icialaus iešo kalbėjimo
a mainą, no s gali bū i ne isai kompe en ingi pa ys ją a o i (Aue , Spieke mann 2011: 164).
P asidėjus pokyčiams (des anda izacijai), kai ku ie egionai gali susiku i naują s anda ą a ba
lik i be jokio, jeigu dėl kokių no s p iežasčių a si aukia nuo unkcionuojančios bend inės
a mainos.
Kalban apie kalbų s a i ikaciją, . y. jų susiskaidymą į a mainas, i ski ingų a mainų
san ykius, ka ais a ojamas subs anda o e minas. Tai menkiau už s anda ą (bend inę
kalbą) e inama a maina, ku ios ypa ybes kalbinė bend uomenė laiko žemesnėmis už as,
ku ios p iski iamos p es ižinei a mainai pagal is a ija imo ma menis: dia opiją ( . y.
geog a inį a ija imą – dialek us), dias a iją (socialinį a ija imą – sociolek us) i dia aziją
( a ija imą pagal komunikacinę si uaciją – unkciolek us) (plg. Be u o 2017: 32 – pe im a iš
E. Cose iu; Ka delis 2016: 7). Vokiečių socioling is ikoje subs anda u dažnai adinama
saky inė a maina, a ima s anda o poliui, kiek pa eik a egioninių a ian ų, be daugelis jos
ypa ybių nė a nei egioniniai a ian ai, nei bend inės kalbos eiškiniai (ž . S oeckle, S ens up
2011: 87).
Ku ian bend inių kalbų dinamikos modelius, subs anda o są oka leidžia
apibend in ai į a dy i į ai ias nebend ines a mainas, ypač as, ku ios klos osi kaip bend inės
kalbos i a mių ( egioninių a ian ų) a psluoksnis. Ka ais panašiai apibūdinama a maina
adinama bend ąja kalba, pab ėžian , kad ši a maina ski a a p egioninei i i š egioninei
komunikacijai, be ne u i o icialaus s a uso i aisyklingumo–ne aisyklingumo ma mens (plg.
Ba sch 1985: 41).
A Lie u oje bū ų galima kalbė i apie susi o ma usį subs anda ą? G eičiausiai aip.
Lie u oje XXI a. a mių i bend inės kalbos sandū oje kin a ne ik pačios a mės, – dėl
socialinių i ekonominių p iežasčių, kaip minė a, o muojasi egiolek ai. Teo iškai bū ų galima
da y i p ielaidą, kad oje sandū oje, bend inei kalbai plin an pe š ie imo sis emą i
žiniasklaidą, jau susikū ė naujas a psluoksnis – lie u ių kalbos subs anda as, a ba bend oji
lie u ių kalba. Koks jos san ykis su bend ine kalba? Šiandien galima saky i, kad ašy inė
bend inė lie u ių kalba unkcionuoja en, ku ji ku iama i a koma ( edaguojama) specialiai
pasi engusių žmonių. Jeigu iešai skelbiamas ne edaguo as lais ojo s iliaus eks as
(žiniasklaidoje, socialiniuose inkluose i pan.), nemaža ikimybė, kad ai y a subs anda as
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(plačiau apie ai ž . 2.2 sky ių). Saky inės bend inės kalbos unkciona imo ibos da
siau esnės
4
, nes specialiai išmokusių bend inės a ies kalbė ojų, ypač iš ų, ku ie gy ena
a minėje aplinkoje (a iš jos kilę), dėl bend inės lie u ių kalbos jaunumo da nė a (o i negali
bū i) daug.
1.3.2. Va ian iškumas. Vienas iš s a biausių s anda iškumo p incipų y a mažin i
idinį bend inės kalbos ( . y. jos aiškos p iemonių) a ian iškumą, nus a y i kuo mažiau
a ian iškas bend inės kalbos no mas, a me an į ai iems kalbos lygmenims p iklausančius
duble us. Dažnai sakoma, kad s anda iškumo siekiamybė – homogeniškos no mos (Aue ,
Spieke mann 2011: 164), no s lie u ių kalbos a eju ai nė a isai iesa (plačiau ž . 1.3.3
sky ių).
Visuomenėje yks an ys pokyčiai kalbos a mainas da o a i as, jose kalbos eiškiniai
mig uoja, i iešosios kalbos ezul a as jau ne isada gali bū i apib ėžiamas kaip ienõs ku ios
no s a mainõs ealizacija a konk e aus unkcinio s iliaus ap aiška. Ti ian a osenos
duomenis nus a oma, a ose si uacijose, ku ioms pap as ai būdingos bend inės kalbos
no mos, nedidėja aiškos p iemonių he e ogeniškumas (Ghyselen i k . 2016: 83). Žymė ieji
žemesnės a mainos eiškiniai neu alioje iešojoje kalboje p a anda žymė umą, i
a ian iškumas ampa akios apa ybės kū imo p iemone. Tokiomis aplinkybėmis bend inės
lie u ių kalbos no mos aip pa da osi nes abilios, jų a ian iškumas didėja, i ai y a ealiosios
a osenos (iš esmės galima saky i – subs anda o) spaudimo, o kai kada i kodi ikacijos
s a egijos pada inys.
1.3.3. Kodi ikacija. Kodi ikacija y a būdas aš u į eisin i bend inės kalbos no mas. Ją
kai ku iose šalyse a lieka specialios ins i ucijos a agen ū os, o kodi ikuo os no mos
iksuojamos žodynuose, g ama ikose, kalbos pa a imų ado uose. S anda iškumą apibūdina
bend inės a mainos kū imosi p adžioje augan i, o ėliau s abili kodi ikacija. Kalbai kin an , ji
gali bū i pe žiū ima; jos s a egija p iklauso nuo konk ečios šalies kalbos poli ikos.
Pos anda izacijos laiko a piu pas ebima, kad apsk i ai bend inės kalbos no ma ampa
daugiacen ė, . y. nyks a ienas kalbos no mas dik uojan is cen as (Coupland, K is iansen
2011: 30; Ammon 2015: 53).
4
Pa yzdžiui, nebū ų galima eig i, kad, a kim, Lie u os Respublikos Seimo posėdžių saky inė kalba
y a isiškai bend inė.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
s anda izacijai – siekiama ne a mes i ne inkamas aiškos p iemones i a ibo i socialines
g upes, o išplės i kalbos eiškinių p iim inumo ibas. Res anda izacijos a eju kalbos no mos
ne nuleidžiamos „iš i šaus“, o g indžiamos ealiosios a osenos bei kalbos a o ojų kalbinės
elgsenos y imu. Taigi es anda izacija adinama s anda o sudemok a inimu i dažniausiai
y a a sakas į socialinę p oblemą a ba į pokyčius, ku iuos pa i ia speci inės socialinės g upės.
Res anda izacija, kaip bend inės kalbos dinamikos modelio ap aiška, ne u i ienodos
samp a os. Ka ais ja adinama a pinė, pe einamoji būsena nuo ieno bend inės kalbos aidos
e apo p ie ki o, . y. laikinas a ija imas, į bend inės kalbos a oseną sk e bian is a ian ams
„iš apačios“ (Aue , Spieke mann 2011: 165). Kaip minė a, es anda izacijos e miną plačiai
a oja i alai p ocesui, yks ančiam nuo XX a. 9-o dešim mečio, pa adin i: adicinei
bend inei kalbai są eikaujan su šnekamosios, lais osios i egioninės kalbos a mainomis,
bu usios subs anda o ypa ybės abso buojamos bend inės kalbos a ojimo s i yse, o iso o
ezul a as – naujas s anda as, . y. naujoji i alų bend inė kalba, ku i egzis uoja lygiag ečiai su
adicine bend ine a maina (Ce u i i k . 2017: 3–28). Ki aip a ian , kalbos o mos i
s uk ū os, ku ios jau egzis uoja i alų kalbos subs anda e, aip pa dėl anglų kalbos a si adusios
ino acijos p a anda sa o žymė umą kaip žemõsios, šnekamosios a mainõs elemen ai i pe eina
į išsila inusių žmonių a oseną i ašy inę kalbą, iš dalies į žiniasklaidą (Be u o 2017: 31).
Ka ais es anda izacija adinamas kalbos plana imo ( . y. ne s ichiškos aidos, o
sąmoningo kalbos egulia imo) e apas, kai ku iama nauja bend inės kalbos a maina, u in i
ans o muo i isuomenės po eikių nebea i inkančią adicinę bend inę kalbą i sąmoningomis
pas angomis pakeis i kalbos o mas, unkcijas bei kalbinę elgseną (plg. Odendaal 2013:
183–203).
2.2. Des anda izacija → subs anda izacija
S anda izacija eiškia ski ingų kalbos a mainų a sisky imą, a si ibojimą, ienos iš jų
iškėlimą, o des anda izacija – ų a mainų sua ėjimą, jų s a uso susilyginimą. Demok a ėjimas
a e ia kelią į iešumą g e a bend inės kalbos a ei i i ki oms kalbos a mainoms, in e ne izacija
suku ia į ankius i p ieigas isiems no in iems iešai eikš i nuomonę. Des anda izacija
eiškia, kad iki ol įsi i inusi bend inė kalba s uk ū iškai išsiskaido i p a anda o icialųjį,
a i ąjį p es ižą – silps a jos ideologija (Aue , Spieke mann 2011: 162–164). Viešoji a osena
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ampa is a ian iškesnė, anksčiau bu usios neno minės o mos (pa yzdžiui, a ojamos
da bininkų klasės) y a paaukš inamos iki al e na y ių no minių o mų.
Nelikus ienos idealizuo os kalbos a mainos, į ku ią o ien uo ųsi isa isuomenė,
kalbinės nuos a os adikaliai keičiasi: aduojamasi iš okių nega y ių dalykų kaip pajuoka,
šaipymasis, disk iminacija, socialinis a s ūmimas, ku iuos sukelda o nepakankamas p es ižinės
a mainos mokėjimas (plg. Coupland, K is iansen 2011: 29). No s dažnai eigiama, kad
Eu opoje des anda izacijos kaip i nė a, nes išlieka iešajam gy enimui inkamiausios
a mainõs po eikis (Coupland, K is iansen 2011: 29), be am ik ų silps ančios bend inės
kalbos ideologijos ap aiškų, kai no ma ampa daugiacen ė (ku iama i skleidžiama ne iš ieno
galios cen o), galima as i. Šis dinamikos modelis ypač susijęs su padidėjusia mig acija i
būdingas daugiakalbėms bei daugiakul ū ėms šalims, ku iose pe im i ieną su a ą s anda ą
(ypač saky inės o mos, įskai an a į) a gu a bū ų įmanoma.
Kodėl iešumoje besi eiškian i isuomenė nebū inai o ien uojasi į bend inę kalbą?
Bend inės a mainõs aiškos p iemonių a senalas pagal paski į labiau p i aiky as neu aliajai
a ba o icialiajai a osenai. Elek oninė komunikacija ski a daugiausia lais ajam bend a imui,
i ai lemia ki okių, s ilis iškai i unkciškai kono uo ų aiškos p iemonių pasi inkimą. Be o,
s anda izacijos laiko a piu bend inė kalba didžiosios isuomenės dalies bu o a ojama
pasy iai, . y. ik p iimama pe iešuosius kanalus, be ne ku iama. A si adus po eikiui ak y iai
eikš is ieša , dažnai šiam eikalui a ojama įp as a kasdienė (šnekamoji), iki ol u ėjusi
žemesnį s a usą a maina.
Kaip būdingas des anda izacijos pa yzdys Eu opoje pa eikiama no egų kalba.
No egijoje s ip us a mių s a usas ne o icialiose si uacijoje, o y aujan i kalbos ideologija
palaiko egioninius kalbėjimo būdus (plačiau ž . Sandøy 2011: 119–126).
Tam ik a demo izacijos ãp aiška galima laiky i subs anda izaciją – subs anda o
są eiką su bend ine a maina, ačiau aiškesnių k i e ijų, apib ėžiančių šį p ocesą, egis, da nė a
išsik is aliza ę. Pa yzdžiui, Nyde landų mokslininkai nesu a ia, a šioje šalyje yks a
bend inės kalbos subs anda izacija (kai bend inę kalbą s umia subs anda as), a didėjan is
a ian iškumas i no mų lais umas eiškia ik bend inės kalbos no mų išplė imą egioniniais
i socialiniais požymiais (G ondelae s, Van Hou 2011: 117). Jeigu subs anda as įsigali g e a
bend inės a mainos i su ja ima konku uo i, galima saky i, kad jo pli imas p isideda p ie
des anda izacijos p oceso.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Lie u oje yks an iems p ocesams paaiškin i subs anda o są oka gana pa anki (ž .
2 pa .): ji leidžia į a dy i daugiau kaip šim me į ukusį a mių (o XXI a. p adžioje – i
egiolek ų) są eikos su bend ine kalba bei ki omis kalbomis ezul a ą.
2 PAV. Lie u ių kalbos subs anda as kaip egiolek ų i bend inės kalbos a psluoksnis,
pa eik as i ki ų kalbų į akos
9
Viešojoje lais ojoje ašy inėje a osenoje (elek oninėje socialinių inklų
komunikacijoje, inkla aščiuose i pan.) iksuojama daug papli usių neno minių a ian ų,
ku ių neno miškumo a o ojai dažniausiai nejaučia i a oja juos kaip neu alias aiškos
p iemones. Subs anda as ne u i kodi ikacijos i apib ėž os no mų sis emos, ačiau jam
p iklausan ys kalbos eiškiniai y a uni e salūs, iškylan ys i š egiolek ų, bend i iešajai
a osenai, ik žemesnio lygmens už bend inės kalbos no mas.
Lie u oje galima kel i klausimą, a šis subs anda as, kaip i Nyde landuose, plečiasi,
užimdamas kai ku ias bend inės kalbos a osenai p iklausiusias s i is, a pa i bend inė kalba
įgauna naujų ypa ybių, dalį jų pe imdama iš subs anda o. Ki aip a ian , a ai, kas šiandien
9
Panašius kūgius, diach oniškai aiškindamas Eu opos kalbų a mių i bend inės kalbos san ykius, y a
b aižęs Pe e is Aue is (ž . Aue 2005: 9–28). 2-am pa eikslui su au o ių su ikimu panaudo as egiolek ų
žemėlapis (Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014). Kūgio kons uk as i mies ų koinė aškai – šio s aipsnio au o ės.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
adinama saky ine „Vilniaus kalba“, kas a ojama ašy inėje žiniasklaidoje, kalbama Seimo
posėdžiuose, y a lais asis bend inės kalbos s ilius a subs anda as, unkcionuojan is už
bend inės kalbos ibų
10
?
Pi muoju a eju, jeigu bend inė kalba nebep ipažįs ama kaip p es ižinė a maina,
kalbė ume apie des anda izaciją, an uoju, jeigu bend inė kalba įgauna naujų požymių, – apie
demo izaciją. A sakan į šį klausimą galima em is esminiu bend inės kalbos no mų požymiu
– jų kodi ikacija. Taigi, kol subs anda o ypa ybės nė a kodi ikuo os (a ba kodi ikuo os
neigiamai), jų laiky i bend inės kalbos no ma nė a pag indo. Tose a osenos s i yse, ku
bend inės kalbos no mos specialiai nė a palaikomos ( eks as ne edaguojamas), plin a
subs anda as.
Tiesa, pažymė ina, kad polinkio kodi ikuo i kai ku iuos subs anda o a ian us kaip
bend inės kalbos no mą esama. Pa yzdžiui, Vals ybinė lie u ių kalbos komisija pas a aisiais
me ais y a ap oba usi anksčiau nelaiky us no ma ki čia imo a ian us asmẽniškas, -a,
isuomẽniškas, -a (g e a ãsmeniškas, -a, isúomeniškas, -a); žodžių da ybos a ian us su
s e ima laiky a p iesaga -iokas, -ė (klasiokas, -ė, g upiokas, -ė, kamba iokas, -ė), libe aliza usi
sky ybą i k . Tai a i inka bend uosius bend inės kalbos dinamikos požymius
pos anda izacijos laiko a piu: kodi ikacijos g iež umas kai ku iais a ejais silps a, kodi ikuo a
no ma ampa a ian iškesnė.
Tačiau lie u ių kalbos a eju pa adoksas as, kad dėl bend inės kalbos jaunumo ie
isuomenės sluoksniai, ku ie u ė ų bū i jos no mų skleidėjai i pla in i bend inės kalbos
e aloną, dažnai pa ys jo inkamai neišmoks a
11
. Pa yzdžiui, nepe ėmę bend inės kalbos
ki čia imo sis emos, žmonės s ebisi, kodėl ši sis ema eikalauja skolin us ik inius žodžius –
a dus, pa a des i pan., kalban bend ine kalba, ki čiuo i pagal lie u ių kalbos dėsnius –
Na ašà, Neb askà). Mokan iems bend inę kalbą okio klausimo iš iso nekyla – sis ema eikia
au oma iškai. Tačiau didžioji isuomenės dalis o ien uojasi ne į siekiamąją, o į ealiąją no mą
10
Tu in gal oje ap a iamų p ocesų naujumą i sudė ingumą, s ebina Gied iaus Subačiaus s aipsnis
( iesa, ne mokslinis), ku iame į šiuos p ocesus pažiū ė a gana ienapusiškai i supap as in ai, nesi emian jokiais
y imais, i iskas apibend inama kaip demo izacija (da adinama i demo ika imu, demo iza imu), „bend inės
kalbos plė imusi“ (Subačius 2019: 8–11).
11
G. Subačius a odo esąs didelis op imis as, minė ame s aipsnyje eigdamas: „Sunku pasaky i, kada
didžiuma (daugiau kaip pusė) gim akalbių lie u ių išmoko šnekė i bend ine kalba, galbū apie 1970–1980 me us?
Tik didžiumai išmokus šnekė i bend ine kalba galima saky i, kad bend inė šnekamoji kalba isuomenės p iim a,
Lie u oje apusi dominuojan i.“ (Subačius 2019: 9). Bend inės a ies i ki čia imo sis emą (ne pa ienius
elemen us) pap as ai pe ima ik specialis ai (pa yzdžiui, dalis saky inės žiniasklaidos p o esionalų). Au o iaus
u ima gal oje bend inė šnekamoji kalba (jos ga sinis pa idalas) šiuo a eju g eičiausiai is dėl o y a
subs anda as.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
i ją a oja bei pe ima. Realioji no ma iešojoje a osenoje pas ebimai nesu ampa su
kodi ikuo ąja, aigi, jeigu mokykla neįdiegia bend inės kalbos įgūdžių, juos su o muoja
aplinka: gim akalbis iš esmės išmoks a ne bend inės kalbos, o subs anda o.
Š ai kele as būdingų į ai ių lygmenų subs anda o – ealiõsios iešosios no mos (be
kodi ikuo os neigiamai a ba nekodi ikuo os kaip bend inės kalbos no ma) pa yzdžių:
▪ a i auk inis ki is (p z., Spinòza, Obãma, Kanãda) a ba pe ėjimas į ki ą ki čiuo ę
dėl p iegaidžių ni eliacijos (g iež ùs, bal ùs, ienùs, su žmonà);
▪ neno miniai skoliniai (p z., du nas, -a, biškį, jo ( . „ aip“), OK ( . „ge ai“));
▪ slengo elemen ai (p z., bele(n)kas), išdu i („ . apgau i“));
▪ neno minės ( e s inės) žodžių eikšmės (p z., gau is ( . „pasida y i, išei i“),
pe spjau i „p alenk i, p anok i“));
▪ e iniai (p z., išsi eikš i, išsi eiškimas, kažkas (kažku ...) ai);
▪ neno minės g ama inės o mos (p z., du ūks an is pi mais me ais, ys inkimai,
penki me ai, mėgiamas, -a – pas a asis seniai išpli o iešojoje a osenoje už a minių
ibų);
▪ neno minė sin aksė (p z., šiai dienai (laiko ibai a momen ui eikš i), kad su
bend a imi ikslui eikš i).
Lie u os ypa umas as, kad į iešąją a oseną, be egioninių, sk e biasi i
nesis eminiai, lie u ių kalbai s e imi elemen ai, ku ie egzis uoja subs anda o sluoksnyje. Tai
a oseną da o da a ian iškesnę. Ši aplinkybė dik uoja a sakymą, kas bū ų uo a eju, jeigu
subs anda as (ka u i „Vilniaus kalba“) bū ų p adė as apa in i su p es ižine bend ine kalba
i bū ų mėginamas į eisin i kaip naujoji bend inė a maina, ku i pakeis ų adicinę bend inę
kalbą ( es anda izacijos a ejis). Tokia subs anda izuo a ( es anda izuo a) bend inė kalba
ne ek ų sis emiškumo, jos bū ų neįmanoma nuosekliai moky i i moky is. Ki a e us,
aki aizdu, kad bend inė kalba gali gy uo i i bū i a ojama ik ada, jeigu kaičioji jos no mos
dalis (ski ingai nei no mų b anduolys) dešim mečiais nebus konse uojama.
***
Iš ap a ų subs anda izacijos i es anda izacijos a ejų ma y i, kad šios bend inių
kalbų dinamikos ap aiškos gali pe aug i iena į ki ą, gali unkcionuo i lygiag ečiai. Tai
p iklauso nuo kiek ienos kalbos socioling is inės si uacijos.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Apie bend inės lie u ių kalbos dinamikos požymius galima kalbė i da nelabai
apčiuopiamai, daugiau hipo e iškai (ž . 3 len elę).
3 LENTELĖ. Bend inės lie u ių kalbos dinamikos požymiai
S anda išku-
mo pa adigma
Bend inės lie u ių kalbos dinamikos požymiai
1.
Bend inės
kalbos san ykis
su ki omis
a mainomis
Bend inės kalbos ie ą kai ku iose s i yse, ypač medijose, užima
ki a a maina (subs anda as). Ryški iešųjų s ičių in o malizacija
(žemesnio ango, labiau p i ačiajam bend a imui būdingos
kalbos pakėlimas į aukš esnį lygmenį, . y. šnekamosios kalbos
elemen ų sk e bimasis į iešumą).
T adicinė bend inė kalba išlieka en, ku y a p ižiū ima i
palaikoma: ašy inės kalbos eks uose – eisės, adminis aci-
niuose dokumen uose, aip pa iš dalies mokslo i š ie imo
sis emoje (pa yzdžiui, edaguojamose knygose bei ado ė-
liuose).
2.
Va ian iškumas
Aki aizdus a ian iškumo didėjimas (dehomogenizacija),
e ikalioji i ho izon alioji a ian ų mig acija.
3.
Kodi ikacijos
s a egija
Bend inės lie u ių kalbos no mų kodi ikacija „iš i šaus“
ebelieka s a bi o icialiesiems s iliams, ku kalba specialiai
p ižiū ima, o lais uosiuose s iliuose į kodi ikaciją a siž elgiama
is menkiau. Pe žiū in kodi ikaciją, iksuojamas didelis
bend inės kalbos no mų a ian iškumas, no mos libe a-
lizuojamos, eigiamai kodi ikuojama is daugiau subs anda o
eiškinių.
4.
Kalbos
ideologijos
T adicinė bend inė kalba ( iek ašy iniu, iek saky iniu pa idalu)
ne isada laikoma p es ižiškiausia kalba. Dalies kodi ikuo ų
no mų kalbos a o ojai nep iima, jų nesup an a, ka ais ne iš
jų šaiposi, adina di b ine kalbininkų sugal o a kalba.
G e a adicinės bend inės kalbos ideologijos XXI a. an ąjį
dešim me į iškyla libe aliosios kalbos ideologija, palaikan i
subs anda izaciją.
Aki aizdu, kad pos anda izacijos laiko a piu galima kalbė i i apie bend inės lie u ių
kalbos des anda izacijos ap aiškas (menks an adicinės bend inės kalbos p es ižui
12
), i apie
12
Tačiau eikia p ipažin i, kad dalies isuomenės lūkesčiai dėl aisykingos bend inės kalbos a ojimo,
pa yzdžiui, in e ne o žiniasklaidoje, išlieka gana s ip ūs (plačiau ž . Miliūnai ė 2018).
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
iešosios a osenos s ičių, ku ių kalba nebė a specialiai p ižiū ima, subs anda izaciją. A
subs anda as aps naujuoju s anda u i isą šį yksmą galėsime pa adin i es anda izacija,
šiandien sp ęs i da pe anks i. Be o, nea mes ina p ielaida, kad ašy inė bend inė kalba links a
labiau plė o is pagal demo izacijos modelį, o saky inė, nepaisan mėginimų ją pa eik i kaip „į
p es ižinę p e enduojančią Vilniaus kalbą“
13
, – pagal des anda izacijos modelį. Tokią p ielaidą
galima pag įs i uo, kad edaguojamose bend inės ašy inės kalbos s i yse išlaikomas adicinės
bend inės kalbos e alonas, jo mokoma mokykloje, o ne edaguojamosiose bend inės ašy inės
kalbos a ojimo s i yse į šį e aloną aip pa da o ien uojamasi, ik jis „a miešiamas“
subs anda o (ypač leksikos) elemen ais. Ki aip y a su iešąja saky ine kalba. Kadangi ieno
yškaus ealiai unkcionuojančio bend inės saky inės kalbos e alono nė a (galime kalbė i apie
pa ienes jo ap aiškas, kai bend inės kalbos a ies i ki čia imo specialiai išmoks ama
daugiausia dėl p o esinių eikmių), bend inė iešoji saky inė kalba s ip iai eikiama
subs anda o, o egiolek ai išlieka daugiau a mažiau s ip ūs, sąlygos des anda izacijai susida o
gana palankios.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS
Dėl į ai ių išo inių p iežasčių (globalizacijos, isuomenės demok a ėjimo,
in e ne izacijos, s ip ėjančios mig acijos) bend inė lie u ių kalba, kaip i ki os Eu opos
bend inės kalbos, XXI a. p adžioje išgy ena pos anda izacijos laiko a pį. Kin a adicinė
bend inės kalbos samp a a, didėja a osenos a ian iškumas, keičiasi isuomenės kalbinės
nuos a os i kalbos ideologijos. Pažymė ini keli šio yksmo aspek ai.
1. Bend inių kalbų dinamiką galima ap ašy i i palygin i emian is s anda iškumo
pa adigma, ku ią suda o ke u i dėmenys: bend inės kalbos san ykis su ki omis a mainomis,
a ian iškumas, kodi ikacijos s a egija i kalbos ideologijos.
2. Bend inės lie u ių kalbos kai os p ocesams s a būs keli eiksniai, išski ian ys ją iš
kai ku ių ki ų Eu opos bend inių kalbų.
2.1. No s XXI a. p . bend inė lie u ių kalba jau y a išjudėjusi iš adicinės
s anda izacijos bū io, be į pos anda izacijos laiko a pį ji pa eko būdama da gana jauna, Jono
13
Plg.: „<...> žiniasklaida o muoja sup a imą, kas y a s anda inė lie u ių kalba. No s ansliuo ojai,
ypač isuomeninis, o icialiai laikosi bend inės kalbos s anda o, y imai odo, kad e e io kalba iš iesų y a
a imesnė (be ne apa i) Vilniaus kalbai. <...> Kadangi bend inei kalbai a imesnė a is būdinga dik o ių bei
im ų laidų edėjų kalbai, ikė ina, kad keičian is dik o iaus aidmens su okimui i a si andan daugiau
p amoginio u inio ilnie iškosios kalbos p es ižas augs i oliau.“ (Ne inskai ė 2019: 97).
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Jablonskio kodi ikuo a pačioje XX a. p adžioje. Kiek daugiau kaip šim as jos no mų
kodi ikacijos i sklaidos me ų da nebu o pakankamas laikas šioms no moms isais
lygmenimis s abiliai įsi i in i išsila inusiuose isuomenės sluoksniuose, odėl i dinamika
da nė a įga usi aiškios k yp ies.
2.2. Ski ingai nei daugelis ki ų Eu opos kalbų, lie u ių kalba ilgus amžius gy a o
s ip aus ki ų kalbų spaudimo sąlygomis, nuola os eikiama kalbų kon ak ų. Bend inės lie u ių
kalbos no mos pe 50 so ie inės okupacijos me ų aip pa negalėjo plė o is na ū aliai, nes
pa y ė didelį usų kalbos po eikį. Todėl i bend inės kalbos a osenos a ian iškumas
ne ienaly is: a ian iškumo pa adigmoje esama i s e imų elemen ų, išk in ančių iš lie u ių
kalbos kaip isumos, sis emos i no mos.
XX a. pab. – XXI a. p . bend inė lie u ių kalba da nė a a sik ačiusi usi ikacijos
pada inių, ka u pa i ia kon e genciją su naujomis kalbinėmis sis emomis (daugeliu a ejų su
anglų kalba) i su ki omis pačiõs lie u ių kalbos a mainomis ( egiolek ais i subs anda u).
Va ian iškumas plin a iek ho izon aliai (pačių a mainų iduje), iek e ikaliai ( a ian ai
mig uoja iš ienos a mainos į ki ą).
3. Bend inės lie u ių kalbos aidos i kalbinių nuos a ų y imai Lie u oje da negausūs
(daugiau esama a ian iškumo – pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu – bei kalbinių
nuos a ų nei a osenos y imų), apiman ys neilgą laiko a pį i be eik eliminuojan ys pokyčių
į e inimo galimybę. No s a osenos s ebėsena i kalbinių nuos a ų y imai odo pokyčių
esan iek s uk ū iniu, iek kalbos egulia imo, iek kalbos ideologijų lygmeniu, be jais
emian is i a siž elgian į daugiak ypčius eiksnius, kol kas nebū ų a sa gu be išlygų
ka ego izuo i bend inės lie u ių kalbos dinamikos pobūdį. Y a mėginimų yks ančius
pokyčius p i emp i p ie demo izacijos modelio, ačiau jis neapima isų ienu me u yks ančių
p ocesų.
4. Daba iniu bend inės lie u ių kalbos aidos laiko a piu didėjan į a o ūkį a p
kodi ikuo os i ealiosios no mos galima aiškin i kaip subs anda o – a pinio sluoksnio a p
egiolek ų i bend inės kalbos – susi o ma imą. Subs anda as – iki šiol lie u ių kalbo y oje
be eik neak ualizuo a są oka, ačiau ji gali padė i paaiškin i šių dienų bend inės lie u ių
kalbos dinamiką.
5. Kalban apie kalbos ideologijų pokyčius, pažymė ina, kad šį yksmą siekiama
nena ū aliai spa in i, iešojoje e d ėje o muojan neigiamas nuos a as iek dėl adicinės
bend inės kalbos no mų, iek dėl jos p iežiū os ins i ucijų bei als ybės ykdomos kalbos
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
poli ikos, o pas a uoju dešim mečiu – i apsk i ai dėl lie u ių kalbos, iškelian anglų kalbos
p anašumus. Tai kelia d ejopą isuomenės nepasi enkinimą: dėl bend inės kalbos ideologijos,
ne a s abdančios kalbos pažangą, i dėl d as iškų kai ku ių socioling is ų bei į akda ių
pa eiškimų, už ku ių slypi siekis pe im i kalbos poli ikos galios cen us i libe alizuo i požiū į
į bend inės kalbos no mas bei jų p iežiū ą.
6. Eu opos bend inių kalbų pokyčių y ėjai pažymi, kad daugeliu a ejų isuomenės
kalbinės nuos a os odo neabejojan pačių bend inių a mainų eikalingumu. Bend asis
pokyčių polinkis dažniau ma omas ne bend inės kalbos ideologijos, o kalbos sanda os
( a osenos) lygmeniu. Lie u ių bend inei kalbai ypač s a bi min is, kad globalioje pasaulio
bend uomenėje nedaug kalbė ojų u inčios kalbõs galimybės išgy en i i plė o is bei a gim i
y a didesnės, jeigu a kalba u i bend inę a mainą (Odendaal 2013: 188). Todėl ne i
pos anda izacijos laiko a piu bend inės lie u ių kalbos unkciona imas i kai a ne u i bū i
palik i sa i aidai.
LITERATŪRA
A l i ū k a i ė D . , M ik u lė ni e n ė D ., Č e p a i i e n ė A ., G e ž o a i ė L . 2017:
Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i
ie ų aizdiniai. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
A mm o n U . 2015: On he Social Fo ces ha De e mine wha is S anda d in a Language –
Wi h a Look a Theno ms o Non-s anda d Language Va ie ies. – Bulle in VALS–ASLA,
3, 53–67.
A n d ou s op o u l os J . 2014: Media iza ion and Sociolinguis ic Change. Key Concep s,
Resea ch T adi ions, Open Issues. – Media iza ion and Sociolinguis ic Change. Linguae &
Li e ae 36. J. And ou sopoulos (ed.). Be lin, Bos on: Wal e de G uy e , 3–48.A u e
P. 2005: Eu ope’s Sociolinguis ic Uni y, o : A Typology o Eu opean Dialec /
S anda d Cons ella ions. – Pe spec i es on Va ia ion. Sociolinguis ic, His o ical,
Compa a i e. N. Delbecque, J. an de Auwe a, D. Gee ae s (eds.). Be lin, New Yo k:
Mou on de G uy e , 7–42.
A ue P . , Sp ie k e m a n n H . 2011: Demo isa ion o he S anda d Va ie y o
Des anda disa ion? The Changing S a us o Ge man in La e Mode ni y (wi h special
e e ence o sou h-wes e n Ge many). – S anda d Languages and Language S anda ds in
a Changing Eu ope. T. K is iansen, N. Coupland (eds.). Oslo: No us P ess, 161–176.
RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
B a sc h R . 1985: The In luence o Language S anda diza ion on Linguis ic No ms. –
S udia Linguis ica 39(1), 23–50.
B e g s A . 2012: The Uni o mi a ian P inciple and he Risk o Anach onisms in Language
and Social His o y. – The Handbook o His o ical Sociolinguis ics. J. M. He nández-
Campoy, J. C. Conde-Sil es e (eds.). Wiley-Blackwell, 80–98.
B e u o G . 2017: Wha is Changing in I alian Today? Phenomena o Res anda diza ion
in Syn ax and Mo phology: An O e iew. – Towa ds a New S anda d: Theo e ical and
empi ical S udies on he Res anda diza ion o I alian. M. Ce u i, C. C occo, S. Ma zo
(eds.). Wal e de G uy e Inc., Bos on / Be lin, 31–60.
C e u i M . , C o c c o C ., M a z o S . 2017: On he De elopemen o a New S anda d
No m in I alian. – Towa ds a New S anda d: Theo e ical and Empy ical S udies on he
Res anda diza ion o I alian. M. Ce u i, C. C occo, S.Ma zo (eds.). Wal e de G uy e
Inc., Bos on / Be lin, 3–28.
C o u p l a n d N . , K i s ia n s e n T . 2011: SLICE: C i ical Pe spec i es on Language
(De)s anda diza ion. – S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing
Eu ope. T. K is iansen, N. Coupland (eds.). Oslo: No us P ess, 161–176.
D eu m e A . 2010: Imbodela Zamakhumsha – Re lec ions on S anda diza ion and
Des anda diza ion. – Mul ilingua 29, 343–264.
D eu m e A . , V a nd e n b u s s c he W . 2003: S anda d Languages: Taxonomies and
His o ies. – Ge manic S anda diza ions. Pas o P esen . A. Deume , W. Vandenbussche
(eds.). Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1–14.
Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje:
žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė,
V. Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis i komen a as (sp. įklija).
G e e a e s D . 2001: E e yday Language in he Media: The Case o Belgian Duch Soap
Se ies. Sp ache im All ag. Bei äge zu neuen Pe spek i en in de Linguis ik. He be E ns
Wiegand zum 65. Gebu s ag gewidme . A. Leh , M. Kamme e , K. P. Kone ding,
A. S o e , W. Wolski, C. Thimm (eds.). Be lin / New Yo k: Wal e de G uy e ,
281–291.
G h ys el e n A .S . , D e l a u e S ., L yb a e C h . 2016: S udying S anda d Language
Dynamics in Eu ope. – Taal en Tong al 68 (2), 75–91.
