BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
SANTRUMPŲ VERTIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTUOSE:
KRITERIJAUS KLAUSIMAS
ESMINIAI ŽODŽIAI: aidinė san umpa, skiemeninė san umpa, ik inis pa adinimas,
bend inis pa adinimas, simbolinis pa adinimas.
ANOTACIJA
Kalbos no mas eikiančiuose a pe eikiančiuose da buose san umpos pap as ai ap a iamos kaip
ašybos lygmens objek as, ačiau iš umpo jų ap a imo ašybos sky iuose aiškėja, kad okie pa adinimų
umpiniai nė a susiję ien su ašybos lygmeniu. Vis dėl o ki ais aspek ais jie nei ašybos sky iuose, nei
juolab ki us kalbos lygmenis apimančiuose da buose plačiau neap a iami. San umpų pas a uoju me u is
gausėjan , įskai an i nelie u iškas san umpas, ku ių suda ymo, kai ymo, ašymo ypa umai su minimais
lie u ių kalbos ašybos sky iuose su ampa ik iš dalies, a osenoje kyla į ai ių neaiškumų. Šiame
s aipsnyje, pasi elkus Eu opos Sąjungos eisės ak ų e imus į lie u ių kalbą, nag inėjamas ienas iš jų –
nelie u iškų san umpų e imo klausimas.
ĮVADAS
Bend inės lie u ių kalbos no mas eikian ys da bai, o i ie, ku iuose no mos labiau
pe eikiamos nei eikiamos ( ado ėliai, žinynai i pan.), odo, kad san umpos y a laikomos
ašybos lygmens objek u: iek no minėje Lie u ių kalbos ašyboje i sky yboje ( oliau – LKRS),
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
iek i ki us kalbos lygmenis apimančiuose da buose jos minimos ašybos sky iuose. Vis dėl o iš
umpo uose sky iuose pa eikiamo san umpų ap a imo aiškėja, kad jos nė a susijusios ien su
ašybos lygmeniu.
An ai LKRS pa eikiama skil is Raidiniai pa adinimų su umpinimai, a ba san umpos (LKRS
1992: 73–74) a skleidžia, kad san umpos gali bū i kai omos linksniais. Pa a dijus okių, ku ios
suda y os iš pa adinimo žodžių pi mųjų aidžių, nu odoma, kad kai ku ios iš jų esan bū inam
eikalui linksniuojamos, galūnes ašan po b ūkšnelio a apos o o (TASS-o a ba TASS’o
p anešimas), o paminėjus iš kelių pi mųjų aidžių a skiemenų suda y as san umpas (El a i
Kuzbasas) pasakoma, kad jos linksniuojamos dažnai. Taip ka u užkliudomas san umpų sanda os
klausimas: ienos suda y os iš pi mųjų aidžių, ki os iš kelių pi mųjų aidžių a pi mųjų
skiemenų. Rašy i pas a ąsias eikiama ki aip nei aidines – ik pi ma didžiąja aide, aigi kaip
ik inius žodžius, o ki u – jau kaip simbolinius pa adinimus: „Eu a omas“, „Eu os a as“,
„Unikodas“ i k . (Kazlauskienė 2008: 73). Vadinasi, ak ualus i san umpų san ykio su
pa adinimais a simboliniais pa adinimais klausimas. Kai ku iuose ašybos sky iuose užsimenama
apie pasiskolinamas a a p au ines san umpas (Linke ičienė 2013: 29), i aip aiškėja, kad
san umpų gali bū i ne ienodų pagal kilmę.
Taigi, ne i umpuose ašybos sky iuose užkliudoma į ai iausių aspek ų, be plačiau jais
san umpos neap a iamos. I ai sup an ama – ne okia ašybos sky ių paski is. Tačiau ki us
kalbos lygmenis apimančiuose no minamojo pobūdžio da buose san umpos iš is neap a iamos,
i aip jos šiais aspek ais lieka išsamiau neap a os nieku
1
. Gal išsamesnis ap a imas i nebū ų pe
1
A sakymų dėl pa ienių san umpų a ojimo pa eikiama Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų
banke: h p://www. lkk.l /konsul acijos.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
daug eikalingas, jei ne san umpų gausa i į ai o ė, is didėjan i iš esmės pasikei us lie u ių
kalbos gy a imo aplinkybėms: anglų kalboje, ben jau adminis acinio i mokslinio s iliaus
eks uose, jų a ojama daug, o suda ymo, ašymo, kai ymo oje kalboje ypa umai su ap ašomais
lie u ių kalbos ašybos sky iuose nesu ampa. Tai a osenoje kelia didelių neaiškumų.
Į neaiškumus dėmesys y a a k eip as. An ai Gin au as G igas d iejose publikacijose ap a ė
neaiškumus, ku iuos kelia kompiu e ijos e minijoje plin ančios angliškos san umpos (G igas
2006, 2011), šio s aipsnio au o ė – neaiškumus, keliamus ekonomikos eks uose a ojamų
nelie u iškų san umpų (Vaskelai ė 2011). S udijoje apie simbolinius pa adinimus a skleis as
san umpų i simbolinių pa adinimų san ykio neaiškumas (Vaskelai ė 2019: 10–15, 40–45), o
Rū a Ma cinke ičienė, į san umpas ž elgdama kaip į ak onimus, 2003 m. s aipsnyje kaip
p oblemišką kėlė san umpos i žodžio san ykio klausimą. To s aipsnio pabaigoje eig a, kad su
ak onimais susijusių „klausimų daug, i į juos a saky i eikia g ei ai“ (Ma cinke ičienė 2003: 92),
be i po penke ių me ų skelb ame s aipsnyje, jau ki os au o ės, da oma iš ada, kad „bū ina uos
dalykus kuo skubiau s a s y i i pa eik i ekomendacijas“ (Kazlauskienė 2008: 74).
Kaip ienas bū inų s a s y i klausimų minimas ak onimų e imas: „Kalbos no min ojai
u ė ų pas a s y i, ku iuos jų e s i, o ku iuos palik i ne e s us“ (Ma cinke ičienė 2003: 92).
A. Kazlauskienė minėjo lie u inimo klausimą, be jį i gi konk e ino kaip klausimą, „ku ios
san umpos u i bū i e čiamos, ku ios – ne“ (Kazlauskienė 2008: 74). Vis dėl o šis klausimas ik
keliamas, o nag inė i jo kalbos no mų požiū iu nesiimama. Šiuo požiū iu jis palies as ik po oje
G. G igo publikacijų (2006, 2011), ačiau jose susi elk a į speci ines san umpas – kompiu e ijos
e minus, be o, san umpų e imas minė as ik kaip ienas iš nelie u iškų san umpų pa eikimo
lie u iškame eks e būdų. Juolab e imo būdų kon eks e san umpos minimos e imo eo ijos
i p ak ikos da buose, kaip an ai išsamiajame Liongino Pažūsio eikale Kalba i e imas, – čia jos
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
minimos ap a ian eksplikacinio pobūdžio pakei imus a p idėjimus (Pažūsis 2014: 550–553;
557–558).
Šiame s aipsnyje, spausdinamame kalbos no mų bei a osenos y imus skelbiančiame
žu nale, į san umpų e imą, žinoma, bus ž elgiama ne iš e imo eo ijos pozicijų, o kaip į
lie u ių bend inės kalbos no mų bei a osenos objek ą. Šiuo požiū iu ak uali p oblema –
k i e ijaus klausimas. Kalbos no mas eikiančiuose a pe eikiančiuose da buose p ipažįs ama, kad
lie u iškuose eks uose san umpų gali bū i a ojama i nelie u iškų, ačiau k i e ijaus, kada
a o inos lie u iška, o kada – nelie u iška san umpa, dažnai ne o muluojama. Tam ik as
k i e ijus y a su o muluo as no minę galią u inčiame VLKK nu a ime, be jis gana bend o
pobūdžio, apima ik aidines san umpas i nė a o ien uo as į e čiamus eks us. Ve čiamuose
eks uose šį k i e ijų keblu aiky i, o kylan keblumų a osenoje ieškoma sa ų k i e ijų. Į uos
k i e ijus i bus su elk a ši analizė.
Pasi ink a analizei a osena – Eu opos Sąjungos ( oliau – ES) eisės ak ų e imai. Tačiau
ai ne eiškia, kad bus nag inėjamos siau os s i ies san umpos, nes ES eisės ak uose a ojama
daug okių, ku ios papli usios a eikiau paplin a i ki ose adminis acinės kalbos a ojimo
s i yse, aip pa mokslinio, publicis inio s iliaus eks uose, apsk i ai bend ojoje a osenoje. O jei
ku ios i papli usios siau iau, is iek y a suda y os ku iuo no s iš ašybos sky iuose minimų a ba
s aipsniuose iškeliamų suda ymo būdų. Vis dėl o ne jei ap a simos san umpos i nebus
speci inės, jų a ojimo s i is am ik ais ypa umais pasižymi, o jie gali u ė i į akos san umpų
a ojimo polinkiams. Todėl s aipsnio ikslas bus nuk eip as ne į san umpų e imą apsk i ai, o
į jų e imą ES eisės ak uose.
S aipsnio ikslas – išsiaiškin i, koks k i e ijus a k i e ijai lemia lie u iškos a
nelie u iškos san umpos a ojimą ES eisės ak ų e imuose. Užda iniai – iš pasi ink os
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
im ies iš ink i isas aidines i skiemenines san umpas i , lyginan lie u iškąsias bei
nelie u iškąsias į ai iais ling is iniais požiū iais (pagal apim į, umpinamo pa adinimo ūšį,
pa adinamą objek ą, san umpos suda ymo būdą i k .), nus a y i, koks eiksnys a eiksniai u i
į akos lie u iškos a nelie u iškos san umpos pasi inkimui. Kiek ienu aspek u san umpas
e inan a ski ame sky iuje, u ė ų iš yškė i pag indinis k i e ijus a k i e ijai, o jų
apibend inimas bus pa eikiamas iš adose. Tokia analizė ak uali kalbos no minimo požiū iu, be
ka u ji u ė ų bū i p a a i eks ų engėjams, edak o iams i e ėjams, apsk i ai isiems
san umpų kū ėjams i a o ojams.
No s o muluojan no minamąjį k i e ijų minimas ne san umpų, o pa adinimų e imas
i san umpos da ymas iš iš e s o pa adinimo, ki u kalbama apie san umpų a ojimą,
s aipsnyje ope uo i okiais e minais bū ų ne ik nepa ogu, be i ne ikslu, nes jie suponuoja ki ą
i iamąjį objek ą. Dėl šių p iežasčių bus ne engiama a o i e mino san umpų e imas, juolab
kad jis jau a o as R. Ma cinke ičienės, A. Kazlauskienės, G. G igo s aipsniuose, o a i inkamai
bus a ojami i e minai san umpų e imo k i e ijai, e čiamos (iš e s os) san umpos,
ne e čiamos (neiš e s os) san umpos. Tik, žinoma, e minu san umpų e imas bus apimami ne
isi įmanomi o iginalo kalboje pa a o ų san umpų pa eikimo e imo eks e būdai, o ik
nelie u iškos san umpos kei imas a nekei imas lie u iška san umpa. Tuo šis e minas ski sis
nuo e imo eo ijos da buose a ojamo e mino, ku is, e imą sup an an kaip eks o iena
kalba (pa)kei imą eks u ki a kalba išlaikan ą pačią a be eik ą pačią eikšmę, apim ų i ki okius
san umpos pe eikimo būdus – p aleidimą, pakei imą, p idėjimą a pan. (Pažūsis 2014: 550–
553; 557–558). Tokių būdų pasi aiko i i simoje a osenoje, be jie nebus šio s aipsnio
objek as. Ki as pag indinis šio s aipsnio e minas – san umpos, aip pa a ojamas ne isų
ienodai, bus a ojamas kaip i anks esniuose au o ės s aipsniuose (Vaskelai ė 2011, 2020), . y.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
juo bus apimamos pa adinimų san umpos, o ne žodžių su umpinimai (doc., pi m., apyl., lsč.)
a simboliai (km, h, kW, Eu , EUR, €)
2
.
1. VARTOSENOS YPATUMAI
Sup an ama, eisės ak ai y a ne au o iniai kū iniai, o ins i ucijos engiami eks ai, aigi jų
engimas u ė ų bū i eglamen uojamas i koo dinuojamas. Tai odo i daug ES ins i ucijų
in e ne o puslapiuose skelbiamų eks ų engimo a e imo iš eklių. Tačiau ES eisės ak ai
engiami ne ienoje, o keliose ins i ucijose (Eu opos Pa lamen e, Ta yboje, Eu opos Komisijoje
i k .), aigi i koo dina imo esama ne ik ins i ucinio, be i a pins i ucinio.
Vienas a pins i ucinį koo dina imą odančių šal inių y a Ins i ucijų leidinių engimo ado as
( oliau – LV), ku iuo o ien uojamasi iek į O icialiojo leidinio
3
, ku iame skelbiami ES eisės ak ai,
iek į ki ų leidinių, leidžiamų ES ins i ucijų, engėjus. O icialiajame leidinyje skelbiami i lie u iški
eisės ak ų e imai, ad sup an ama, kad LV o muluojamų nuos a ų u i laiky is ne ik eks ų
engėjai, be i e ėjai. O os nuos a os apima iek eikala imus dėl eisės ak o sanda os (pi ma
dalis) a leidinio engimo (an a dalis), iek i ašybos bei sky ybos dalykus. Š ai ečiojoje dalyje
skelbiamos isoms ES o icialiosioms kalboms bend os aisyklės, apimančios okius ašybos
dalykus kaip išnašų nu odymas, ad esų a ele ono nume ių ašymas, o i ki ų kalbos lygmenų
dalykus, kaip an ai nu odymas, kad eisiniuose dokumen uose bend os ES aliu os pa adinimo
a dininko o ma bū ų ašoma eu o ( ienas eu o). Ke i oje šio 24 o icialiomis kalbomis
2
Beje, iename iš anksčiau skelb ų s aipsnių pa eikiama i išsami e mino a ojimo apž alga (Vaskelai ė
2011: 61–66).
3
Visas pa adinimas – Eu opos Sąjungos o icialusis leidinys.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
skelbiamo ado o dalyje jau pa eikiamos nacionalinės kalbos aisyklės, lie u iškojoje e sijoje –
lie u ių kalbos ašybos i sky ybos aisyklės. Iš į adinių LV dalių aiškė ų, kad jis y a ne ik
koo dinuojamojo, be i eglamen uojamojo pobūdžio: „Vado e nus a y os bend os aisyklės iš
esmės y a i šesnės už ki u nus a y as a anksčiau aiky as aisykles; jos u i bū i aikomos isuose
ašy inės p ocedū os e apuose.“
Labiau koo dina imo nei eglamen a imo siekį a skleis ų ES e ėjų naudojamos
e minologijos duomenų bazės IATE apibūdinimas. Iš jo ma y i, kad są okas į šią bazę į ašo pa ys
e ėjai (i e minologai), i jas gali į ašy i lais ai – as, „ku ios, jų nuomone, jiems y a naudingos
da be“ (DUK 2020). O i naudo is šia baze siūloma palygin i lais ai – a siž elgian į čia žymimą
e mino pa ikimumą: „s a bu, kad kiek ieną sp endimą e in umė e pagal jo p i alumus. Jei
nu ody as žemas e mino pa ikimumas i apie jį nepa eik a jokios papildomos in o macijos –
ik iausiai ne e a juo aklai pasikliau i. Ki a e us, jei pa eik a e mino apib ėž is i pa ikimos
nuo odos bei ki a in o macija, juo eikiausiai gali e pasi ikė i. Ve indami e minų pa ikimumą
emki ės sa o nuomone i minė ais k i e ijais“ (DUK 2020).
Da iena koo dinuojamojo pobūdžio
4
p iemone a iš ekliumi o ien uojamasi jau iesiogiai
į e ėjus. Tai ES ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as ( oliau – VV), ku is ne ik skelbiamas
elek onine o ma, be i y a išleis as a ski u leidiniu
5
. Išleis asis, kaip i LV ke i oji dalis,
daugiausia apima lie u ių kalbos ašybos i sky ybos dalykus, ačiau, kaip nu odoma į ade, jis y a
ęs inis i bus pildomas (VV 2014: 6).
4
Ta pins i ucinio koo dina imo siekį a skleidžia į adas: „daugelio ES ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą
sky iai a depa amen ai u i pasi engę didesnių a mažesnių e imo ado ų, gai ių a nu odymų. No in pasidaly i
sukaup a pa i imi, su ienodin i isų ins i ucijų nuos a as i pa eik i ai, kas iš ies ak ualu e ėjams, im asi eng i
bend ą ES ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado ą“ (VV 2014: 6).
5
ES ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as, Liuksembu gas, 2014.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Taigi, a pins i uciniu lygmeniu koo dinuojami i eglamen uojami ne ik eks ų engimo,
be i kalbos dalykai, ačiau ka u aiškėja ai, kad jie nė a nus a omi be e ėjų žinios. An ai VV,
kaip nu ody a p a a mėje (VV 2014: 5), y a sude in as a p isų ES ins i ucijų e ėjų (i
edak o ių, eisininkų ling is ų). LV apibūdinamas kaip „unikalus kalbinių edakcijų de inimo
ezul a as“, o konk ečiau nu odoma, kad jam eng i bu o subu as Ta pins i ucinis aldymo
komi e as, ku is pasky ė kiek ienos ins i ucijos i kalbos a s o us, i šie di ba ado aujami
Leidinių biu e eikiančios koo dina imo g upės. Vis dėl o no s minimi ik a s o ai, eik i
pasiūlymus k iečiami isi (au o iai, edak o iai, eisininkai ling is ai, e minologai, ko ek o iai),
įskai an i e ėjus. Visi besinaudojan ys LV k iečiami eikš i nuomonę, siųs i naudingą
in o maciją, p aneš i apie kiek ieną klaidą a p aleidimą.
Nesan ES ins i ucijų da buo oju, sunkiau bū ų sp ęs i, kiek engian isą šią medžiagą gali
u ė i į akos lie u ių kalbos specialis ai. Iš VV į ado ma y i, kad jį engė Eu opos Komisijos
Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa amen as, aps a s ė speciali VLKK
pakomisė (VV 2014: 6), aigi šis leidinys i eng as, i s a s y as lie u ių kalbos specialis ų. Tame
į ade nu ody a i ai, kad glaudžiai bend ada biaujan su Lie u ių kalbos depa amen u pa eng a
i LV ke i oji dalis, aip pa apiman i lie u ių kalbos ašybos i sky ybos aisykles. Tačiau
neaišku, kiek lie u ių kalbos specialis ai gali u ė i į akos ki oms LV dalims. Iš LV į ado ma y i,
kad šiuo 24 o icialiosiomis ES kalbomis eng u ado u de in i į ai ių kalbų eikala imai, i ai
apibūdin a kaip sunkus da bas: „Su ienodin i okiam dideliam kalbų skaičiui aikomus kalbinius
eikala imus a odė u opija. Nepaisan o, šis sunkus da bas užbaig as sėkmingai, o jo ezul a as
– Ins i ucijų leidinių engimo ado as – 24 o icialiosiomis kalbomis pa eikiamas in e ne e.“ Da
aiškėja, kad ado ą engian ado au asi „ins i ucijų daugiakalbys ės p incipu, pagal ku į isomis
o icialiosiomis kalbomis pa eng i eks ai u i ne ik a i ik i kiek ienos kalbos ypa umus, be i
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
bū i palyginami.“ Ko ge o, šis daugiakalbys ės p incipas, po eikis de in i ski ingų kalbų
eikala imus i bus pag indinis nag inėsimos a osenos ypa umas, ją ski ian is nuo Lie u oje
engiamų eisės ak ų a ki ų lie u iškų eks ų, ku iuos engian po eikio laiky is okių p incipų
nekyla.
San umpų a ojimo dalykų apimama isuose paminė uose šal iniuose. Š ai LV pa eikiama
skil is Su umpinimai i san umpos, ku ioje san umpos suski s omos į ak onimus (a ba aidines
san umpas) i skiemenines san umpas. San umpų pa eikiama i ki uose sky iuose, pa yzdžiui,
a dijan ES ins i ucijų i o ganų o icialiuosius pa adinimus, o LV p ieduose pa eikiamas
pag indinių ak onimų i san umpų są ašas (2 p iedas). Į e imus o ien uo ame VV
o muluojamos skiemeninių san umpų ašymo aisyklės. Bazėje IATE san umpų i gi
pa eikiama, i iš šalia eikiamų nesu umpin ų pa adinimų ma y i, kad ienos jų lie u iškos, ki os
– suda y os iš nelie u iškų pa adinimų. O isai neseniai paskelb a i da iena p iemonė,
o ien uo a iesiogiai į san umpų e imą –San umpų a ojimo į lie u ių kalbą e čiamuose ES
dokumen uose p ak ika i ekomendacijos ( oliau – SVPR). Joje a dijami san umpų a ojimo ES
dokumen uose būdai, ne o muluojami lie u iškos a nelie u iškos san umpos pasi inkimo
k i e ijai, ačiau šios ekomendacijos – ne no minamasis eikalas, o e ėjams ski a da bo
p iemonė, aigi i o muluojamieji k i e ijai eikiau y a e ėjams pa ogiu būdu dės omos gai ės,
nuo odos, o ling is iniu požiū iu jie ieni ki us a si dubliuoja i ne isi y a ling is iniai.
An aš ėje už ašy a da a – 2020 04 08 – odo, kad p iemonė paskelb a neseniai, be ka u an aš ė
– p ak ika i ekomendacijos – ody ų, kad joje gali bū i apibend inama jau i iki ol aiky a
p ak ika.
Kaip ma y i, san umpų a ojimą ES ins i ucijose numa ančių p iemonių esama ne ienos,
aigi, nesan ES ins i ucijų e ėju a eks ų engėju, sunku bū ų sp ęs i, kokia a ka jomis
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sup an ama, ES eisės ak uose a ojama ne ik s eigiamų objek ų pa adinimų, aigi
papli imo k i e ijus a si galė ų u ė i į akos sp endžian dėl jų umpinimo. Kad oks k i e ijus
am ik os į akos gali u ė i, a si ody ų i SVPR, ku a dijami 7 san umpų pasi inkimo
k i e ijai (šal inis, adicija, a pažįs amumas, simbolinė eikšmė, papli imas, glaus umas i ga sinė
sanda a, žymimas objek as), i kaip an asis paminima adicija. Tiesa, jis neaiškinamas, ik
pa eikiama po po a lie u iškų i nelie u iškų san umpų pa yzdžių (ESBO – Eu opos saugumo
i bend ada bia imo o ganizacija, PSO – Pasaulio s eika os o ganizacija i NATO, UNESCO), o
iš jų sunku sp ęs i, a u ima omenyje san umpos a ojimo adicija apsk i ai, a adicija ES
eisės ak uose. Šiaip a aip, kaip pi masis k i e ijus minimas šal inis, o iš jo konk e inimo aiškėja,
kad san umpas e čian pi miausia p i alu paisy i s eigiamųjų dokumen ų, ki ų eisės ak ų,
kompe en ingų subjek ų nu odymų a o icialių pa eiškimų. Tai pab ėžiama i pas aba: „Eu opos
Sąjungos agen ū ų i įs aigų pa adinimų san umpos a ojamos okios, kokios nu ody os
s eigiamuosiuose dokumen uose. Kadangi isų agen ū ų a įs aigų pa adinimų san umpų
s eigiamuosiuose dokumen uose nė a, ekomenduojama jas ik in i duomenų bazėje IATE, ku
pa eikiama naujausia in o macija i kompe en ingų subjek ų nu odymai a o icialūs pa eiškimai“
(SVPR 2020: 12). Taip aiškėja me aling is inio eiksnio s a ba – san umpos u i bū i a ojamos
okios, kokios y a nu ody os kompe en ingų subjek ų, pa a o os dokumen uose. Tiesa, ai
ne eiškia, kad jos u i bū i ik nelie u iškos. An ai kad i LV, ku iuo e ėjams aip pa nu odoma
ado au is (SVPR 2020: 12), ienos pa adinimų san umpos y a nelie u iškos (EASO – Eu opos
p ieglobsčio pa amos biu as, EUIPO – Eu opos Sąjungos in elek inės nuosa ybės a nyba), ki os
– lie u iškos kilmės (EIB – Eu opos in es icijų bankas, EAA – Eu opos aplinkos agen ū a, EIVT
– Eu opos išo ės eiksmų a nyba).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Beje, papli imo k i e ijus SVPR i gi minimas (kaip penk asis), ačiau jis o muluojamas ne
kaip pa adinimo, o kaip san umpos papli imas, i ne kaip papli imas lie u ių kalboje, o kaip
papli imas ki ose kalbose: „Skolin inė san umpa gali bū i pasi enkama, jei ji plačiai a ojama
ki ose kalbose (pagal IATE duomenis)“ (SVPR 2020: 13). Lie u ių kalbos no minamojo
pobūdžio da buose oks k i e ijus ne o muluojamas, ačiau kai ku ių in e p e acijos galimybių
suda o jau ap a o no minamojo k i e ijaus o mula imo kon eks as. Minė ame sky elyje Dėl
aidinių san umpų pa eik u pi muoju papunkčiu pasaky a, kad iš lo yniškų aidžių suda y os
nelie u iškos ( a p au inės) san umpos ašy inos aip, kaip o iginalo kalboje, i , šio papunkčio
nesiejan su ečiuoju, galima pasida y i iš adą, kad aip gali bū i ašomos isos nelie u iškos
( a p au inės) san umpos. Ne jei šiuo a eju skliaus ai i odo ne są okų apa inimą, o ikslinimą
(kad iš „nelie u iškų“ a o inos ik „ a p au inės“), is dėl o nei šiame nu a ime, nei ku ki u
e minas a p au inė san umpa neaiškinamas. Nepaaiškin as jis suda o e pę į ai ioms
in e p e acijoms, kad i a p au inės san umpos i a p au inio žodžio apa inimui, o pas a ojo
daba jau esama ne ienos samp a os. An ai Lie u ių kalbos enciklopedijoje e minas a p au iniai
žodžiai aiškinamas kaip „bend inei kalbai p iim ini (nelaikomi ba ba izmais) skoliniai, ku ių
s e imą kilmę aiškiai pa i ina ben dalis s a biausiųjų a p au inių bend a imo (a ba i
klasikinių) kalbų i ku ie ne u i neabejo inų skolinimo iš ku ios no s g e imos kalbos pėdsakų“
(LKE 2008: 547)
14
. Ėmus san umpoms aiky i okią analogiją, iš ies išei ų, kad už enka kelių
kalbų, ku iose pa a o a angliška san umpa, i jos jau galima ne e s i, no s, pa yzdžiui, LKRS
kaip a p au inės minimos ik san umpos PS a P.S. (lo . pos sc ip um), NN a N.N. (lo . nomen
14
P ak iškai okia samp a a jau y a p i aiky a naujausiame a p au inių žodžių žodyne (TŽŽ 2013). Išsamią
a p au inio žodžio samp a ų apž algą p ieš ap a dama a p au inius kompiu e ijos i in o ma ikos e minus pa eikia
P. Zemle ičiū ė (2018: 153–154).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nescio), MDS a M.D.S. (lo . misce, da, signa a ba miscea u , de u , signe u ), aigi lo yniškų
posakių a žodžių pag indu suda y os san umpos (LKRS 1992: 74). Kiek a p au inės san umpos
i a p au inio žodžio analogija galima, ge iau pa ody ų san umpos i žodžio san ykio y imai,
be šis klausimas, jei u ėsime omenyje R. Ma cinke ičienės s aipsnį, kol kas ne i as, o eikiau
ik kel as.
SVPR a dijan šal inius, ik po s eigiamojo dokumen o, ki o eisės ak o, kompe en ingo
subjek o nu odymo a o icialaus pa eiškimo paminimas no minamasis šal inis, ku iam čia
a s o auja IATE, Lie u os Respublikos e minų bankas, enciklopedija, žodynas, ado ėlis i pan.
(SVPR 2020: 12). Taigi, ien ai odo, kad ES ins i ucijose aikomi san umpų e imo k i e ijai
su no minamuoju k i e ijumi, nus a y u VLKK nu a ime, nesu ampa. Kaip aiškėja, nag inėjamą
a oseną u ė ų ge okai eguliuo i neling is inis, a ba me aling is inis, eiksnys, be a joje
neiš yškėja ling is inio pobūdžio dėsningumų? Tai oliau i bus aiškinamasi.
3. APIMTIS
Raidinių, . y. iš pa adinimo žodžių pi mųjų aidžių suda y ų, san umpų 100 eisės ak ų
as a 214 (skaičiuo os ik nesika ojančios san umpos). T is iš jų e in i e imo požiū iu keblu,
nes lie u iško i angliško pa adinimo žodžių pi mosios aidės su ampa: VIS (Vizų in o macinė
sis ema i Visa In o ma ion Sys em), ESI (Eu opos s uk ū iniai i in es icijų i Eu opean
S uc u al and In es men ) ondai i ETSI (Eu opos elekomunikacijų s anda ų ins i u as i
Eu opean Telecommunica ions S anda ds Ins i u e). Kadangi san umpos, kaip jau apž elg a,
eks uose pa eikiamos po pa adinimo, ku is be ku iuo a eju y a e čiamas, nė a kaip išsiaiškin i,
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ku io pa adinimo pag indu y a suda y os šios ys san umpos. Taigi, oliau e imo požiū iu bus
e inama 211 san umpų.
D i aidžių san umpų g upė aki aizdesnių polinkių neiš yškina. Nelie u iškos as os ik
d i, bū en CV (Cu iculum Vi ae) i SE (Eu opos bend o ės), ačiau i lie u iškųjų as a ik 6:
JT (Jung inės Tau os), ES (Eu opos Sąjunga), IT (in o macinės echnologijos), EB (Eu opos
Bend ija), OL (O icialusis leidinys) i iename eisės ak e pa eik a MA (mokėjimo apim is). Visos
lie u iškos d i aidės san umpos, išsky us pasku inę, a ojamos pa adinimo nepa eikian , EB
pap as ai eina nu odomų eisės ak ų an aščių dalimi, p z.: jie a i inka daba ines bankininkys ės
sek o iaus i Di ek y os 2004/39/EB aisykles i a ką. San umpa OL (O icialusis leidinys)
a ojama išnašose, minin ci uojamų eisės ak ų paskelbimo šal inį, p z.: OL L 25, 2009, 1, 29,
p. 28. Sp endžian iš SVPR, oks menkas d i aidžių san umpų inkinys gali bū i siekio jų eng i
ezul a as – e ėjams nu odoma, kad jei žodžių junginį suda o ik du dėmenys a ba jį įmanoma
su umpin i iki d iejų dėmenų, lie u iškuose dokumen uose san umpos ge iau ne a o i (SVPR
2020: 10).
Ilgų aidinių san umpų i gi pasi aiko ik pa ienių. Iš šešia aidžių nelie u iškųjų as a
CEIOPS (Eu opos d audimo i p o esinių pensijų p iežiū os ins i ucijų komi e as), iš
lie u iškųjų – EŽŪOGF (Eu opos žemės ūkio o ien a imo i ga an ijų ondas), EŽŪFKP
(Eu opos žemės ūkio ondas kaimo plė ai) i KIPVPS (kolek y inio in es a imo į pe leidžiamus
e ybinius popie ius subjek ai). Sep yn aidė san umpa ik EDPPPIK (Eu opos d audimo i
p o esinių pensijų p iežiū os ins i ucijų komi e as).
Kaip gausiausi išsiski ia i aidžių i ke u aidžių san umpų inkiniai (ž . 1 len .). Pas a asis
aki aizdesnio dėsningumo neiš yškina: lie u iškų aidinių san umpų as a 40 (AIFV, BEPS,
BIAS, FPKG, ECBS, EDVF, EIFT, ESĮI, ETPB, EŽKA, PINO, SESV, SVKI, ŽOFI i k .),
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nelie u iškų – 35 (ACER, BBAN, CISE, EEPR, EPER, EIPA, EMAS, EMSA, EPPO, ETSC,
EURI, FADO, GATT, GMES i k .)
15
, įskai an p ancūziškų pa adinimų pag indu suda y as
OLAF i CIFE, ku ios, beje, y a ienin elės pasi ink oje im yje ne anglų kalbos pag indu
suda y os aidinės san umpos
16
. Tačiau i aidžių san umpų inkinys iš yškina aki aizdžią
lie u iškų san umpų pe s a ą: nelie u iškų i aidžių san umpų pa a o a 19 (BIC, CPA, CPC,
GEO, EMA, ISO, SMS, DNR, WAL, WAM i k .), lie u iškų – daugiau nei ke u iska
gausiau: 79 (AIF, AIS, BKI, BPM, DPS, EEB, EEE, EBI, EIB, EPF, GMO, IRT, MPT, MVĮ, NCB,
OPS, UŽT i k .), i ai gausiausia lie u iškų aidinių san umpų g upė.
1 LENTELĖ. Raidinės san umpos pagal sudė į
Lie u iškos
Nelie u iškos
Iš iso
D i aidės
6
2
8
T i aidės
79
19
98
Ke u aidės
40
35
75
Penkia adės
11
14
25
Šešia aidės
3
1
4
Sep yn aidės
1
–
1
Iš iso
140
71
211
15
Skaičiuojan ys minė os išim ys, bū en san umpos EPPB i EASO, EVPRI i ESMA, EDPPI i EIOPA,
į aukiamos i į lie u iškų, i į nelie u iškų san umpų inkinius.
16
ES eks ų engėjams i e ėjams ski ose p iemonėse pasi aiko i iena ki a p ancūziškos kilmės aidinė
san umpa, p z.: SA (socié é anonyme), TGV ( ain à g ande i esse), ASBL (associa ion sans bu luc a i ).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Iš penkių aidžių suda y ų san umpų a ojama daug mažiau, i ben jau ši im is ody ų,
kad dažnesnės nelie u iškos. Jų as a 14: BEREC, CSIRT, GEOSS, ECMWF, ECRIS, EONIA,
EIOPA, ETIAS, ICSMS, IOSCO, LIBOR, NARIC, TDAWN, SIENA. Lie u iškųjų pa a o a 11:
BDANP, BKKMN, EDAPP, EFPIS, EJRŽF, EKSSG, ENADS, EOEVT, EŽŪGF, EDPPI i
EVPRI. Tačiau nuo EDPPI, kaip jau ašy a, links ama pe ei i p ie EIOPA, nuo EVPRI – p ie
ESMA, aigi, a me us šias san umpas, lie u iškų penkia aidžių san umpų inkinys da sumažė ų.
Vis dėl o pa eikian šiuos skaičia imus į aukiamos ik g ynuoju aidiniu būdu suda y os
san umpos, . y. os, ku ios suda y os iš pa adinimo isų žodžių pi mųjų aidžių, įskai an kelias,
ap a ian aidines san umpas pap as ai minimas kaip a ski us a ejus. Š ai Kancelia inės kalbos
pa a imuose nu odoma, kad ka ais žodžio p adžia gali bū i žymima d iem aidėmis, i eikiami
pa yzdžiai LST (Lie u os s anda as), VšĮ ( iešoji įs aiga) (KancKP 1998: 277). Analizuojamuose
šal iniuose as os d i okios san umpos: NVO (ne y iausybinės o ganizacijos) i BPeM (bend as
pe a kymo mechanizmas). Tačiau ašybos da buose nei a p aidinių, nei a p skiemeninių
neminima san umpų, suda y ų kai ku iuos pa adinimo žodžius p aleidžian , o okių
nag inėjamoje medžiagoje daug, daugiausia nelie u iškų: EASA – Eu opean Union A ia ion
Sa e y Agency, EQAR – Eu opean Quali y Assu ance Regis e o Highe Educa ion, ECVET –
Eu opean C edi Sys em o Voca ional Educa ion and T aining, EQAVET – Eu opean Quali y
Assu ance Re e ence F amewo k o Voca ional Educa ion and T aining, LETS – Eu opean Law
En o cemen T aining Scheme, MREL – minimum equi emen o own unds and eligible liabili ies,
TRIPS – T ade-Rela ed Aspec s o In ellec ual P ope y i k . Iš lie u iškų aip suda y ų san umpų
as os ik ys: ESS (Eu opos in eg uo ų ekonominių sąskai ų sis ema), BLS (Bend ijos bend ųjų
a i ų leng a ų sis ema) i CASS (cen inė a askai ų i s a is inių duomenų saugykla). Pi mosios
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
d i pasida y os sekan o iginalu – jame san umpos i gi suda y os iš ijų aidžių, pa adinimo
žodžius p aleidžian . O i ečioji ody ų o iginalo paisymą – ji suda y a iš iek pa aidžių, ik
e čian pa adinimą p i eikia daugiau žodžių (plg. CASS – cen inė a askai ų i s a is inių
duomenų saugykla i CRRS – cen al eposi o y o epo ing and s a is ics). Tai kel ų san umpų
suda ymo būdų lie u iškumo i nelie u iškumo klausimą. Galbū i a sakymo neaiškumas
p isideda, kad nag inėjamoje medžiagoje okių lie u iškų san umpų negausu. Išsky us is jau
paminė as išim is, ki os pe ašomos okios, kokios pa a o os o iginale, p z.: Ta ybos Gene alinis
sek e o ia as au en iškus dokumen us aip pa iešai paskelbė Au en iškų kelionės i apa ybės
dokumen ų in e ne e iešame egis e, žinomame kaip PRADO.
Į aukus į aidinių san umpų skaičia imus i okias san umpas, ilgesniųjų nelie u iškų
inkiniai padidė ų i lie u iškuosius nus e ų. Tačiau jos bus ap a iamos ėliau, o iš ipiniu
aidiniu būdu suda y ų san umpų ap a imo aiškėja, kad ien ik apim is ibos a p e čiamų i
ne e čiamų san umpų neb ėžia – isose apim ies g upėse, išsky us sep yn aides san umpas,
pasi aiko iek lie u iškos, iek nelie u iškos kilmės san umpų, no s apsk i ai pi mųjų duka
daugiau nei an ųjų, a i inkamai 140 i 71. Vis dėl o aki aizdžiai ma y i i aidžių lie u iškų
san umpų pe s a a (79 i 19), o ai ženklas, kad jos e čiamos dažniausiai, i paska a aidines
san umpas nag inė i ki ais ling is iniais aspek ais.
4. PAVADINIMO RŪŠIS
Ap ašan aidines san umpas ašybos sky iuose, daugiausia pa eikiama ik umpinamų
ik inių pa adinimų pa yzdžių, okių kaip JT (Jung inės Tau os), LDK (Lie u os Didžioji
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kunigaikš ys ė) a KAD (K aš o apsaugos depa amen as), ačiau a p jų pasi aiko i bend inio
pa adinimo pag indu suda y ų san umpų, p z.: UAB – užda oji akcinė bend o ė, PVM –
p idė inės e ės mokes is (LKŽin 1998). Ne i iesiogiai pasakoma, kad umpinami gali bū i
ne ik ik iniai, be i bend iniai pa adinimai: „Keliažodžiai pa adinimai, iek ik iniai, iek
bend iniai, umpinami isus sa a ankiškus žodžius žymin pi mosiomis didžiosiomis aidėmis“
(LKRS 1992: 73).
Panag inėjus ES eisės ak uose dažniausiai e čiamų aidinių san umpų g upę – i aides
san umpas, aiškėja, kad y auja suda y os bend inio pa adinimo pag indu. Iš 79 lie u iškųjų
okios y a 48: AIF – al e na y aus in es a imo ondai, AKM – a i asis koo dina imo me odas,
DFP – daugiame ė inansinė p og ama, DPS – daugiašalės p ekybos sis emos, DTD – daugybinių
apa ybių de ek o ius, IUS – ins i ucinės už ik inimo sis emos, MKR – mokumo kapi alo
eikala imas, MPV – mokėjimo nacionaliniai cen iniai bankai, OPS – o ganizuo os p ekybos
sis emos, PSO – pe da imo sis emų ope a o iai, PSŠ – pag indinės sando io šalys, SUB –
sa ininkų užim i būs ai, UŠT – užjū io šalys i e i o ijos, BPeM – bend as pe a kymo
mechanizmas i k . Viena e s inė san umpa, EKS, y a suda y a į aukian ik inių žodžių –
Èl e ò-Kö es-Szulc pa i e ai, be isas pa adinimas y a bend inis.
Nemažai lie u iškų bend inio pa adinimo pag indu suda y ų san umpų pasi aiko i a p
ke u aidžių: a p 36 lie u iškųjų – 17: AIFV (al e na y aus in es a imo ondų aldy ojai), BEPS
(bend a Eu opos p ieglobsčio sis ema), BIAS (bend a in o macijos apie aplinką sis ema), BŽŪP
(bend a žemės ūkio poli ika), CVPD (cen iniai e ybinių popie ių depozi o iumai), GPPB
(g ynųjų pinigų pe ežimo bend o ės), KIJT (konsoliduo os in o macinės juos os iekėjai), ŽOFI
(žu ininkys ės o ien a imo inansinis ins umen as) i k . Ta p 11 penkia aidžių as os ik d i:
BDANP (biome inių duomenų a i ik ies nus a ymo paslauga) i BKKMN (bend os k edi o
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
kainos me inė no ma). Tačiau ai ne eiškia, kad bend inio pa adinimo pag indu suda y os
ke u aidės a penkia aidės san umpos ne e čiamos. Ta p nelie u iškųjų jų i gi be eik
nepasi aiko. An ai a p 14 penkia aidžių okios ik CSIRT ( eaga imo į kompiu e ių saugumo
inciden us a nybos), ELTIF (Eu opos ilgalaikių in es icijų ondai) i NARIC (nacionaliniai
akademinio p ipažinimo in o macijos cen ai). Ta p 35 ke u aidžių okios ik BBAN (pag indinis
banko sąskai os nume is), IBAN ( a p au inis banko sąskai os nume is), PEPP ( isos Eu opos
asmeninės pensijos p oduk as) i , jei paisoma pa adinimo ašymo e ime p incipo, CISE (bend a
dalijimosi in o macija aplinka), FADO (suklas o ų i au en iškų dokumen ų in e ne e sis ema),
GMES (globali aplinkos i saugumo s ebėsenos sis ema). Taigi, ke u aidžių i penkia aidžių
bend inio pa adinimo suda y ų san umpų mažiau a ojama, mažiau i e čiama.
Mažesnį jų skaičių odo i isa im is: iš 211 aidinių san umpų bend inio pa adinimo
pag indu y a suda y os 89, ik inio pa adinimų pag indu – 120 (san umpų DNS i BGP,
pa a o ų nepa eikian iso pa adinimo, suda ymo pag indas nenus a y as). Tačiau a p
bend inio pa adinimų pag indu suda y ų san umpų aki aizdžiai nus e ia lie u iškosios – iš 89
lie u iškųjų okia y a 71 (ž . 2 len .). Nelie u iškųjų y a ik 18 (CV, SE, SCE, BIC, CSIRT,
ELTIF, NARIC, PEPP, BBAN, IBAN i k .), įskai an i kelių mažąja aide už ašy ų sis emų
pa adinimų san umpas (FADO, CISE i GMES).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
2 LENTELĖ. Raidinės san umpos pagal pa adinimo ūšį
Lie u iškos
Nelie u iškos
Iš iso
Suda y os iš bend inio
pa adinimo
71
18
89
Suda y os iš ik inio
pa adinimo
61
59
120
Iš iso
132
77
209
Tačiau ik inio pa adinimo pag indu suda y ų lie u iškų i nelie u iškų san umpų
pasiski s ymas apylygis. T ys šios g upės san umpos, . y. EPPB, EVPRI i EDPPI, pa a o os i
lie u iškos, i nelie u iškos (EASO, ESMA i EIOPA), o iš ki ų 117 lie u iškos kilmės y a 61:
EGA – Eu opos gynybos agen ū a, EMT – Eu opos mokėjimų a yba, EPP – Eu opos paieškos
po alas, JPKG – Jung inė pa lamen inė kon olės g upė, EIVT – Eu opos išo ės eiksmų
a nyba, SESV – Su a is dėl Eu opos Sąjungos eikimo, EŽŪFKP – Eu opos žemės ūkio ondas
kaimo plė ai i k . Ki os 59 y a nelie u iškos kilmės, p z.: GEO – Žemės s ebėjimo g upė, ISO –
Ta p au inė s anda izacijos o ganizacija, SIS – Šengeno in o macinė sis ema, EIPA – Eu opos
iešojo adminis a imo ins i u as, EMSA – Eu opos jū ų saugumo agen ū a, GATT – Bend asis
susi a imas dėl mui ų a i ų i p ekybos, ACER – Ene ge ikos egulia imo ins i ucijų
bend ada bia imo agen ū a, BEREC – Eu opos elek oninių yšių eguliuo ojų ins i ucija.
Taip aiškėja, kad e s i labiausiai links ama umpas iš bend inio pa adinimo suda y as
san umpas, ačiau lieka neaišku, kodėl apylygiai e imo požiū iu y a pasiski sčiusios ik inio
pa adinimo pag indu suda y os aidinės san umpos. Taigi, eikalinga olesnė analizė.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Tačiau daugumoje ki ų SVPR pagal žymimąjį objek ą ski iamų g upių minima i lie u iškų,
i skolin inių san umpų. Iš šio e ėjams ski o leidinio aiškėja me aling is inio eiksnio s a ba,
be ji, kaip bū ų galima sp ęs i, didesnė ik o ganizacijų pa adinimų san umpoms, o is dėl o
į ai uoja kone isų mėginamų ski i g upių san umpos. Pamėgimus san umpas ski s y i
žymimojo objek o pag indu, galiausiai aiškėja, kad kone kiek ienoje iš jų gali bū i iek lie u iškų,
iek skolin inių san umpų. Tai gali ody i, kad pačioje a osenoje eikiama ki ų eiksnių, a p
san umpų b ėžiančių ibą ki u pag indu.
6. SUDARYMO BŪDAS
SVPR a p k i e ijų isiškai neminimas san umpos suda ymo būdas. Va dijan kiek ieną
k i e ijų, pa eikiama i aidinių, i skiemeninių san umpų pa yzdžių, a p jų neda an ski umo,
o ai odo, kad san umpos suda ymo būdas nelaikomas s a biu. Pa yzdžiui, pagal žymimojo
objek o k i e ijų išsky us Regionų komi e o i Eu opos ekonomikos i socialinių eikalų komi e o
komisijų pa adinimų pog upį, kaip pa yzdys pa eikiama iek aidinė san umpa CCMI, iek
skiemeninė COTER (SVPR 2020: 17–18). A ba ski ian sis emų pa adinimų san umpas minima
ne ik g ynuoju aidiniu būdu suda y a SITC, p aleidžian žodžius iš aidžių suda y a PRADO,
be i TRACES (T ade Con ol and Expe Sys em) – į aukian skiemenį suda y a san umpa
(ESRV 2020: 21).
Tiesa, suda ymo būdo eiksnys neminimas i o muluojan no minamąjį k i e ijų. Jis
ilius uojamas ik aidinių san umpų pa yzdžiais (TO – Jung inių Tau ų O ganizacija, NVS –
Nep iklausomų Vals ybių Sand auga, ES – Eu opos Sąjunga), o i o muluojamas nu a imo
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
sky elyje Dėl aidinių san umpų (VLKK 1997). Nu a imas Dėl aidinių san umpų bu o p iim as
jau 1989 m. (KK 1989), ik ėliau pe kel as (kiek papildžius) į ašybos i sky ybos aisyklių
isumą apiman į 1997 m. nu a imą, o ai ody ų, kad o muluojama nuos a a g eičiausiai y a
adusis iš bū inybės pa eik i pačias bend iausiais nelie u iškų san umpų ašymo aisykles, kai
lie u ių kalboje usiškas san umpas ėmė keis i angliškos san umpos. T umpame sky elyje isi
san umpų a ojimo aspek ai negalėjo bū i ap ėp i, o i išsamiai san umpų klasi ikacijai
nu a ime ne ie a. Tačiau ašybos da buose klasi ikacija pagal suda ymo būdą populia i i
eikšminga – ji b ėžia ibą a p san umpų ašymo i linksnia imo. Tiesa, ašybos da buose
san umpos e imo požiū iu neap a iamos, aigi neaišku, a ši iba s a bi i e imui.
San umpų ski s ymo pagal suda ymo būdą užuomazga lie u ių kalbo y oje eikiausiai y a
1964 m. Kalbos kul ū oje paskelb as s aipsnis, ku iame mėginama pa eik i isų kalboje a ojamų
su umpinimų klasi ikaciją. Daugiausia susi elkiama į pa adinimais einančių žodžių junginių
umpinimą, i jo ski iami ke u i būdai, a i inkamai – ke u i ezul a ai, ku iuos siūloma adin i
san umpomis. Kaip du minimi aidinės san umpos (TSKP, LTSR, VLKJS) i ga sinės
san umpos (jas a ian ga sai suliejami į ieną žodį: VRES, HES, TASS, nepas (naujoji
ekonominė poli ika), FIBA), o ka u jas siūloma adin i inicialinėmis san umpomis. Ki i du
ezul a ai susiję su sudė inio pa adinimo umpinimu iki ieno žodžio: kaip ienas ap a iamas
umpinimo iman žodžio p adžią i ki ą žodį ezul a as (agi punk as – iš agi acinis punk as,
p o sąjunga – p o esinė sąjunga), ai adinama sudu iniais su auk iniais žodžiais. O kaip ki as
umpinimo būdas i ezul a as ap a iami į ai ūs žodžių da ybos aisyklių nea i inkan ys a ejai,
kai sudu iamos d iejų žodžių p adžios (k ikdemas – k ikščionis demok a as, pa o gas – pa inis
o ganiza o ius), ieno imamas du skiemenis apiman is dėmuo (Komin e nas – Komunis ų
In e nacionalas, P ole kul as – P ole a inė kul ū os-š ie imo o ganizacija) a kamieną apiman is
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 34
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
dėmuo (g upo gas – g upės o ganiza o ius, ie komas – ie os komi e as). Visus okius žodžių
da ybos aisyklių nea i inkančius a ejus čia pasiūloma adin i skiemeninėmis san umpomis, o
apsk i ai čia siūloma okia klasi ika imo schema: ski i sudu inius su auk inius žodžius i žodžių
san umpas, i pas a ąsias ski s y i į skiemenines i inicialines, numa an galimybę inicialines
ski s y i į aidines i ga sines. Taigi, iena schema mėginama ap ėp i du aspek us – ga sinę
sanda ą i san umpos suda ymo būdą.
Kaip ma y i iš ame s aipsnyje eikiamų pa yzdžių, dauguma jų y a uo me u bu usios
ak ualios usiškos san umpos. Tačiau jų s e imumas į a dijamas i iesiogiai: apie skiemenines
san umpas pasakoma, kad ai „dažniausiai ki ose kalbose susida ę žodžiai, p i aiky i p ie lie u ių
kalbos g ama inės sanda os“ (Klima ičius 1964: 40), o apie ga sines san umpas (TASS, VRES,
FIBA) – kad jos „ iesiog paim os iš ki ų kalbų a ba y a e s inės. Lie u ių kalboje nelabai
mėgs ama sulie i pi muosius ga sus į žodį, p z., JAV ne a iame ja . Ma lie u ių kalboje na ū alus
junginys, nepaisan a imui pa ogaus balsių i p iebalsių išsidės ymo, egali bū i ik su galūne.
Todėl links ama skai y i, p idedan lie u iškas galūnes, i okias san umpas, kaip hesas, Tasas,
šecas, ecas, zilas“ (Klima ičius 1964: 41). Taip aiškė ų, kad lie u ių kalbai būdingesnėmis
laikomos ik aidinės san umpos, o os, ku ios odo panašumą į žodį (ga sinės i skiemeninės),
laikomos daugiausia a ėjusiomis iš ki ų kalbų. Taip pa aiškėja, kad klasi ika imo schema siekiama
ap ėp i iek lie u iškas, iek i lie u ių kalbai nebūdingas san umpas, ku ioms anuome inėmis
lie u ių kalbos gy a imo aplinkybėmis a s o a o usiškos san umpos.
Vėliau jau skiemeninės san umpos i iš ies ski iamos. LKRS pa eikiamame sky elyje
daugiausia ap a iamos aidinės, ačiau, jas ap a us, paminima, kad y a okių, ku ias „suda o
pa adinimo kiek ieno žodžio pi mosios d i a ba ys aidės a ba pi mieji skiemenys“, i
p idu iama, kad jas iksliau bū ų adin i skiemeninėmis (LKRS 1992: 74). No s oks ap a imas
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 35
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
lyg i ne ody ų, kad skiemeninės san umpos isiškai a ibojamos nuo aidinių, be nu odoma,
kad jos dažniausiai ašomos pi ma didžiąja aide i dažnai y a linksniuojamos (El a i Kuzbasas),
aigi suda ymo būdo pag indu iš esmės b ėžiama iek ašymo, iek linksnia imo iba.
Ap a iamosios aidinės san umpos čia ašomos didžiosiomis aidėmis i p idė i galūnę siūloma
ik kai ku ioms, bū en skai omoms a ian aidžių žymimus ga sus san umpoms (TASS-o
p anešimas a ba TASS‘o p anešimas), aigi, minė ame 1964 m. s aipsnyje ap a oms kaip
ga sinės. Tiesa, e minas ga sinės san umpos LKRS ne a ojamas, isos iš aidžių suda y os
san umpos adinamos aidinėmis. Vadinasi, kaip pag indinė iš LKRS yškė ų san umpų
klasi ikacija pagal suda ymo būdą. Vėlesniuose da buose skiemeninės san umpos jau aiškiai
ski iamos nuo aidinių, i kaip okio sky imo pag indas aiškė ų san umpos suda ymo būdas,
ki oks ašymas i linksnia imas: „Skiemeninės san umpos suda omos iš žodžių pi mųjų d iejų
a ijų aidžių a ba pi mųjų skiemenų. Dažnai skiemeninės san umpos suda omos ne iš isų
pa adinimo žodžių. Tokių san umpų ik pi moji aidė ašoma didžioji, jos dažnai u i galūnes i
y a linksniuojamos, p z.: „Eu a omas“ (Eu opos a ominės ene gijos bend ija), „Eu os a as“
(Eu opos Sąjungos s a is ikos a nyba), „Eu opolas“ (Eu opos policija), „Unikodas“ (angl.
Unicode)“ (Kazlauskienė 2008: 73).
Tačiau uose da buose, ki aip nei LKRS, skiemenines san umpas da i eikiama ašy i
kabu ėse, o aip jos nuo aidinių olinamos. Bene pi mą ka ą okia min is iškeliama
A. Kazlauskienės s aipsnyje: „Manyčiau, kad okias san umpas bū ų galima ekomenduo i ašy i
kabu ėse, jie kalboje unkcionuoja kaip simboliniai pa adinimai“ (Kazlauskienė 2008: 73).
Ki uose da buose ašymas kabu ėse jau o muluojamas kaip aisyklė: „Tokių san umpų ik
pi moji aidė ašoma didžioji, o pa i san umpa ašoma kabu ėse“ (Linke ičienė 2013: 29). Beje,
jis aip o muluojamas i e ėjams ski ame VV: „Kabu ėmis išski iamos skiemeninės
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 36
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
san umpos (jos p ilyginamos simboliniams di b iniams pa adinimams i ašomos didžiąja aide)“
(VV 2014: 20). Tiesa, kelioms san umpoms (Eu opolas, In e polas, Eu a omas, Eu ojus as i
Eu os a as) da oma išim is – jas eikiama ašy i pi ma didžiąja aide i linksniuo i iš adicijos.
Apsk i ai ma y i, kad no s skiemeninės san umpos ski iamos kaip san umpų ūšis, pagal ašybą
jas links ama e in i eikiau kaip pa adinimų ūšį – simbolinius pa adinimus.
Taip iš ašybos da bų yškėja d ejopa skiemeninių san umpų ak uo ė: LKRS paminė a
ašyba jos labiau e inamos kaip iesioginės eikšmės, o ašymu kabu ėse – labiau kaip
simbolinės eikšmės pa adinimai. Remian is šiomis ak uo ėmis sp endžian e imo klausimą,
ezul a as u ė ų bū i ski ingas. Tiesioginės eikšmės pa adinimus įp as a e s i, o simboliniai
pe ašomi o iginalo ašyba. Tiesa, dalis iesioginės eikšmės pa adinimų, bū en asmen a džiai i
ie o a džiai, i gi gali bū i ašomi o iginalo ašyba (VLKK 1997, 2016), ik nieku nė a pasaky a,
kad skiemeninės san umpos p ilygin inos ie o a džiams a asmen a džiams. LKRS pa eikiami
du skiemeninių san umpų pa yzdžiai El a (elek os ab ikas, elek o echnikos ab ikas Vilniuje)
i Kuzbasas (Kuznecko akmens anglies baseinas) a sakymo į šį klausimą nepa eikia, o i
nepaaiškina, a skiemeninės san umpos e s inos, nes pi masis pa yzdys y a lie u iškos kilmės
san umpa, o an ojo suda ymo pag indas lie u ių i usų kalbose su ampa (Kuznecko akmens
anglies baseinas i Кузнецкий угольный бассейн). Beje, d iejose kalbose su ampančiais
pa yzdžiais ilius uojamas i skiemeninių san umpų ap a imas, g indžiamas jau angliškos kilmės
san umpomis. Š ai okia y a 2000 m. VLKK nu a ime a p aidinių san umpų pa ekusi
skiemeninė san umpa Eu a omas (Eu opos a ominės ene gijos bend ija i Eu opean A omic
Ene gy Communi y) a pap as ai minimos Eu os a as (Eu opos Sąjungos s a is ikos a nyba i
Eu opean S a is ics), Eu opolas (Eu opos policija i Eu opean Police O ice). Tokie pa yzdžiai
nea sako i į klausimą dėl one inio adap a imo. Tiesa, iek jie, iek i o muluojamosios aisyklės
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 37
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
odo, kad skiemeninės san umpos u ė ų bū i adap uojamos mo ologiškai, . y. ašomi su
lie u iškomis galūnėmis.
Nelie u iški simboliniai pa adinimai one iškai neadap uojami – jie ašomi o iginalo ašyba
(VLKK 1997). Kaip ody ų 1997 m. VLKK nu a imas, jie neadap uo ini nė mo ologiškai, . y.
gali bū i ašomi be galūnių
18
, ačiau 2007 m. p iim ame nu a ime be galūnių jau eikiama ašy i
ik einančius po nomenkla ū inio žodžio simbolinius pa adinimus (Bend o ės „Sonex“ eikiamos
paslaugos), o einančius p ieš jį ekomenduojama linksniuo i, jeigu juos įmanoma p ide in i p ie
ku ios no s lie u ių kalbos linksniuo ės (VLKK 2007). Beje, kai ku ai nu odoma i kalban
bū en apie skiemenines san umpas: „Šios san umpos pap as ai u i galūnes i y a links-
niuojamos (p z., „Sod a“, „Sod os“, „Sod ai“); pe iman iš ki ų kalbų aip pa p idedamos
eikiamos lie u ių kalbos linksnių galūnės, p z.: „Eu a omas“ – Eu opos a ominės ene gijos
bend ija; „Eu os a o“ (Eu opos Sąjungos s a is ikos a nybos) duomenys; pe duo a „Eu opolui“
(Eu opos policijai); „Unikodas“ – s anda as, apib ėžian is be eik isų kalbų abėcėlių bei papildomų
simbolių koda imą kompiu e iuose, i pan.“ (Linke ičienė 2014: 29). Šiaip a aip, ne jei galimybė
skiemenines san umpas ašy i kaip simbolinius pa adinimus i numa y a, jų mo ologinio
adap a imo klausimas nė a aiškus.
Nag inėjamoje a osenoje skiemeninės san umpos nei one iškai, nei mo ologiškai
neadap uojamos, išsky us Eu opolas, In e polas, Eu a omas, Eu ojus as i Eu os a as – šios, kaip
nu ody a i VV, ašomos pi ma didžiąja aide i su galūnėmis, p z.: Eu opolas, Eu ojus as i
Eu opos sienų i pak ančių apsaugos agen ū a gali ski i po ieną a s o ą į SIS II pa a iamąją g upę;
18
„Lo yniško pag indo ašmenis a ojančių kalbų nelie u iški pe iodinių leidinių, o ganizacijų, spo o,
meno i ki okių kolek y ų, i mų, i minių gaminių i ki i o icialiai a ojami simboliniai pa adinimai (dažnai su
nume iais a ki omis specialiomis nuo odomis) ašomi o iginalo ašyba be lie u iškų galūnių“ (VLKK 1997).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 38
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kai ope a y iniai asmens duomenys pe duodami iš Eu ojus o In e polui i als ybėms, ku ios y a
pasky usios In e polo na ius, u ė ų bū i aikomas šis eglamen as, isų pi ma nuos a os dėl
a p au inio duomenų pe da imo. O ki os san umpos ašomos didžiosiomis aidėmis, p z.:
Komisija suda o su EUMETSAT įgaliojimo susi a imą; Todėl de ė ų aiškiai apib ėž i, koks y a
CEDEFOP eiklos pobūdis; SOLVIT y a eiksmingas ne eisminis p oblemų sp endimo
mechanizmas; ECOICOP aip pa u ė ų bū i sude in as su Jung inių Tau ų COICOP –
a p au iniu s anda u indi idualaus a ojimo išlaidoms pagal paski į klasi ikuo i, odėl
ECOICOP u ė ų bū i p i aiky as, siekian jį sude in i su JT COICOP pakei imais. Taip ašomos
ne i san umpos EUROFOUND, EUROSUR a EURODAC, no s jos suda y os kaip i
Eu opolas, Eu os a as a Eu ojus as, . y. iš dėmens Eu o- i ki o žodžio p adžios, p z.: nuo 1975
m., kai bu o įs eig as, EUROFOUND a lieka s a bų aidmenį padėdamas ge in i gy enimo i da bo
sąlygas isoje Sąjungoje; Agen ū a u ė ų eik i EUROSUR kū imui i naudojimui, įskai an sis emų
są eikumą, bū iną pa amą. Išei ų, kad šie umpiniai laikomi eikiau san umpomis nei iesioginės
a simbolinės eikšmės pa adinimais.
Tačiau simboliniai pa adinimai gali bū i ašomi didžiųjų aidžių š i u, ai nu odoma i ES
eisės ak ų engėjams ski o LV ke i ojoje dalyje. Vadinasi, ašymas didžiosiomis aidėmis gali
ody i, kad ES eisės ak ų e imuose skiemeninės san umpos p ilyginamos simboliniams
pa adinimams. Vis dėl o ik ieji simboliniai pa adinimai čia kabu ėse ašomi, plg.: įgy endin i
p og amos „Cope nicus“ paslaugų komponen ą Komisija gali pa es i kompe en ingiems subjek ams,
pa yzdžiui, Eu opos aplinkos agen ū ai (EEA), Eu opos ope a y aus bend ada bia imo p ie Eu opos
Sąjungos als ybių na ių išo ės sienų aldymo agen ū ai (FRONTEX), Eu opos jū ų saugumo
agen ū ai (EMSA) i Eu opos Sąjungos palydo ų cen ui (SATCEN); uo ikslu Ins i ucija u ė ų
bend ada biau i su ki ų susijusių Sąjungos inicia y ų ykdy ojais i inklais, isų pi ma su Eu opos
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 39
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
als ybinių užim umo a nybų inklu, Eu opos įmonių inklu, „Bo de Focal Poin “, SOLVIT i
Vy esniųjų da bo inspek o ių komi e u. O kabu ėse ašomų skiemeninių san umpų as i os keli
a ejai, p z.: Eu opolas aip pa gali ski i a s o ą į VIS, „Eu odac“ i AIS-ETIAS pa a iamąsias
g upes.
P iežasčių, kodėl skiemeninių san umpų nelinks ama ašy i kaip simbolinių pa adinimų,
gali bū i į ai ių. Kaip ap a a, esama no minamųjų neaiškumų. Be o, o icialiojo dalykinio s iliaus
eks uose, ku siekiama kuo iksliau pe eik i o icialiuosius pa adinimus, adap a imas galė ų bū i
su okiamas kaip o icialaus pa adinimo išk aipymas (Vaskelai ė 2011: 72). Iš kai ku ių a ejų bū ų
galima sp ęs i, kad į akos u i kon eks as, . y. aplinkinės aidinės san umpos, p z.: Šiuo
eglamen u ka u su Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen u (ES) 2019/818 (34) suku iama
sis ema, ku ia už ik inamas a ykimo i iš ykimo sis emos ( oliau – AIS), Vizų in o macinės sis emos
( oliau – VIS), Eu opos kelionių in o macijos i leidimų sis emos ( oliau – ETIAS), EURODAC,
Šengeno in o macinės sis emos ( oliau – SIS) i ečiųjų šalių piliečiams ski os Eu opos nuosp endžių
egis ų in o macinės sis emos ( oliau – ECRIS-TCN) są eikumas. Kadangi eks ai e s iniai,
po eikio u bū u i i o iginalas – eisės ak uose anglų kalba okie umpiniai i gi dažnai ašomi
didžiosiomis aidėmis, p z.: EUROSUR is necessa y; In addi ion, he Commission should also ely
on he Eu opean O ganisa ion o he Exploi a ion o Me eo ological Sa elli es (EUMETSAT) o
he ope a ion o dedica ed missions in acco dance wi h i s expe ise and manda e. O jei i ne ašomi,
kabu ėmis neski iami, p z.: Eu o ound should also ake accoun o he medium- and long- e m
pe spec i es in ha con ex ; The ESP should also be es ablished o suppo he objec i es o he EES,
VIS, ETIAS, Eu odac, SIS, ECRIS-TCN and Eu opol da a. Be o, eks e iek ašomi didžiosiomis
aidėmis, iek jomis ne ašomi umpiniai a ojami kaip san umpos – pa ašius isą pa adinimą
pa eikiami skliaus uose, p z.: The HICP and he ha monised index o consume p ices a cons an
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 40
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ax a es (HICP-CT) should be b oken down in o ca ego ies o he Eu opean classi ica ion o
indi idual consump ion acco ding o pu pose (ECOICOP). O i oliau a ojami kaip aidinės
san umpos – a s oja isą pa adinimą: The ECOICOP should also be consis en wi h he UN
COICOP, which is he in e na ional s anda d classi ying indi idual consump ion acco ding o
pu pose, he e o e he ECOICOP should be adap ed o align i wi h changes o he UN COICOP.
Pa eikian isą pa adinimą, jų papildomai aiškin i nep i eikia, aigi ne a ojama nė paaiškinamųjų
žodžių, ku ių pap as ai p i eikia a ojan okias san umpas ne e s iniuose eks uose (Vaskelai ė
2011), o ai i gi neleidžia šioms san umpoms iš yškė i kaip simboliniams pa adinimams. Be o,
dėl okios pozicijos pap as ai ma oma i san umpos sąsaja su isu pa adinimu, ku is y a
iesioginės eikšmės, p z.: CEDEFOP (p anc. Cen e eu opéen pou le dé eloppemen de la
o ma ion p o essionnelle), ECOFIN (Economic and Financial A ai s), EUMETSAT (Eu opean
O ganisa ion o he Exploi a ion o Me eo ological Sa elli es). Tiesa, esama i okių umpinių,
ku iuos su pa adinimu esieja ienas skiemuo, kaip an ai SOLVIT (Ma ke P oblem Sol ing
Ne wo k) a RAPEX (Rapid Ale Sys em o dange ous non- ood p oduc s), ačiau dėl o iginale
yškaus polinkio pa eik i isą pa adinimą ma y i i jų sąsaja su isu pa adinimu. Taigi, kaip
simboliniai pa adinimai ne ašomi nė šie da iniai, no s juos su ilgesniu pa adinimu eikiau sieja
simbolinė sąsaja, i as simboliškumas, kaip bū ų galima sp ęs i iš SVPR, y a su okiamas. An ai
kaip ke i asis k i e ijus SVPR minimas simbolinė eikšmė: „Skolin inė san umpa pasi enkama,
jei o iginalo kalba ji suda y a sąmoningai siekian san umpai su eik i simbolinę eikšmę, o
iš e s a simbolinės eikšmės ne ek ų“ (SVPR 2020: 13). Vis dėl o ski i kabu ėmis nė šių maža
bend ybių su ilgesniu pa adinimu e u inčių san umpų SVPR nesiūloma. Paisan suda ymo
būdo, a p ski ingais būdais suda y ų san umpų ek ų b ėž i ibą, o i ašybos da buose
skiemeninių san umpų ašyba numa oma bend a isoms skiemeninėms san umpoms.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 41
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Visos skiemeninės san umpos, išsky us kelias jau minė as išim is, ašomos ienodai i
nag inėjamoje medžiagoje, ik pasi enkamas ašymas didžiosiomis aidėmis, o ne kabu ėse, i ai
ody ų, kad jos labiau ak uojamos kaip san umpos nei kaip simboliniai pa adinimai. Pagal
LKRS numa y ą skiemeninių san umpų ašymo aisyklę šių da inių i gi nelinks ama ašy i, no s
o iginalo ašyba kai ku iais a ejais ai lyg i ska in ų. P iežas ys, be jau minė ų, galė ų bū i su
one iniu adap a imu susiję no minamieji neaiškumai. Be o, LKRS pasaky a, kad skiemeninės
san umpos ik dažniausiai ašomos pi ma didžiąja aide i ik dažniausiai linksniuojamos. Šis
leidinys daugiau o ien uo as į bend ąją a oseną, aigi i iš ašymo El a, Kuzbasas ma oma
san umpų e imo ik iniais žodžiais galimybė jame gali bū i o muluojama o ien uojan is
daugiau į bend osios a osenos eks us, o ne į specializuo ą a oseną. Be o, i o iginale, ku is
e čiamiems eks ams gali u ė i iesioginio a ne iesioginio po eikio, šie umpinimo būdu
suda y i pa adinimai pi ma didžiąja aide pa ašomi ik kai ku iais a ejais – ki ais a ejais jie
ašomi didžiosiomis aidėmis, aigi ak uojami kaip san umpos. Tačiau i ais ki ais a ejais
lie u iškuose eks uose aikomas ašymas didžiosiomis aidėmis, plg.: Inspi e should be based on
he in as uc u es o spa ial in o ma ion i INSPIRE u ė ų bū i g indžiama als ybių na ių
suku omis e d inės in o macijos in as uk ū omis; As he h ee ipa i e agencies, namely
Eu o ound, he Eu opean Agency o Sa e y and Heal h a Wo k (EU OSHA) and he Eu opean
Cen e o he De elopmen o Voca ional T aining (Cede op), add ess issues <...> close
coo dina ion among hem is equi ed) i kadangi ys išalės agen ū os, . y. EUROFOUND,
Eu opos da buo ojų saugos i s eika os agen ū a ( oliau – ES-OSHA) i Eu opos p o esinio mokymo
plė os cen as ( oliau – CEDEFOP), nag inėja <...> klausimus, eikia, kad jos a pusa yje
glaudžiai koo dinuo ų sa o eiklą. Tai, žinoma, gali ody i ienos a ki os san umpos ašymo
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 48
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa adinimą (LKRS 1992: 74). Tai ody ų šių san umpų a imumą skiemeninėms san umpoms
21
,
o ka u ody ų, kad ga sinės sanda os k i e ijus a p san umpų b ėžia ki ą ibą, nei ji čia pa
b ėžiama pagal suda ymo būdą: panašumo į žodį ne u inčios san umpos (skai omos aidiškai) i
labiau žodinės san umpos, apimančios skai omas suliejan ga sus aidines san umpas i
skiemenines san umpas. O ienas klasi ikacijos iš akas paaiškinan is s aipsnis, ašy as
anuome inėmis lie u ių kalbos gy a imo aplinkybėmis, ody ų, kad pas a uosius du pog upius
sieja da i nelie u iška kilmė, a ba nebūdingumas lie u ių kalbai.
San umpų ap a imas jau šiomis kalbos gy a imo aplinkybėmis (Ma cinke ičienė 2003;
Kazlauskienė 2008; Vaskelai ė 2011, 2020) odo, kad suliejan ga sus galimos pe skai y i aidinės
san umpos, kaip an ai SEPA, OPEC, EONIA, jau y a apusios įp as inėmis, o usiškais
pa yzdžiais ilius uo os i nebūdingomis lie u ių kalbai laiky os skiemeninės y a ak ualios i
paki us kalbos gy a imo aplinkybėms, gal ne apusios ak ualesnėmis (plg. LKRS pa eikiamą
ienin elį skolin inės pa yzdį Kuzbasas i XXI a. da buose pap as ai pa eikiamus pa yzdžius
Eu os a as, Eu opolas, Unikodas, Eu a omas, ECOFIN, TARGET, BUCOM i k .). Tokioms
san umpoms plin an , kaip bū ų galima sp ęs i iš 2003 m. ašy o R. Ma cinke ičienės s aipsnio,
ku iame, emian is daugiausia nelie u iškomis san umpomis i nelie u iška jų samp a a, kel a
min is ienodai e in i isas kaip žodžius galimas a i san umpas, ak ualesnis nei suda ymo
būdas u ė ų ap i ga sinės sanda os aspek as. Išnag inė oji a osena, su nelie u iškomis
san umpomis u in i iesioginę sąsają, odo, kad jis iš ies ampa ak ualus – no s o muluojama
21
Vėlesniuose da buose šią išim į links ama naikin i: A. Kazlauskienės s aipsnyje okiu būdu suda y as
aidines san umpas siūloma ašy i kaip i ki as aidines, pa yzdžiui, BAFTA-os (Kazlauskienė 2008: 73), o ki ame
da be oks ašymas minimas kaip pag indinis (Linke ičienė 2013: 29).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 49
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
į ai iausių šią a oseną eguliuojančių k i e ijų, is dėl o e imo požiū iu iba a p san umpų
b ėžiama daugiausia ga sinės sanda os pag indu.
Žinoma, išnag inė oji a osena y a ašy inės kalbos a ojimo s i is, aigi jai u ė ų bū i
ak ualu ne pa ogumas san umpą a i, o ai, kad okios san umpos, būdamos panašios į žodžius,
kaip i ik iniai žodžiai a lieka į a dijamąją, indi idualizuojamąją unkciją (plg. Jakai ienė 2010:
264) – leidžia a ski i o pa ies ipo objek us ienus nuo ki ų.
IŠVADOS
No s naujesniuose lie u ių kalbos ašybos da buose ibą a p san umpų daugiausia
mėginama b ėž i sanda os pag indu, iš y us jų e imo polinkius aiškėja, kad a iba eikiau
b ėžiama ga sinės sanda os, lemiančios san umpos panašumą a nepanašumą į žodį, pag indu.
Iš i oji a osena u i iesioginę sąsają su angliškomis san umpomis, ku ioms šis aspek as
i in ak ualus, ačiau jį, no s i ne iesiogiai, a spindi i lie u ių kalbos ašybos sky iuose
pa eikiamas san umpų ap a imas: no s pagal sanda ą (i ašybą, kai ymo galimybes) ski iamos
aidinės i skiemeninės san umpos, bend ų ašymo i kai ymo galimybių numa oma galimoms
a i suliejan ga sus, aigi panašioms į žodį, san umpoms i skiemeninėms san umpoms. Tiesa,
iš ieno anks esniu laiko a piu ašy o s aipsnio i gi aiškėja, kad pas a osios san umpos
daugiausia y a s e imkilmės. Taip pa aiškėja, kad lie u ių kalbos ašybos sky iuose eikiamą
san umpų klasi ikaciją eikiausiai y a nulėmęs siekis apim i iek lie u iškas, iek nelie u iškos
kilmės, be lie u ių kalboje a ojamas san umpas.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 50
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Tačiau kilmės požiū iu san umpos ašybos sky iuose neklasi ikuojamos i neap a iamos,
aigi nė nelie u iškųjų san umpų e imo k i e ijaus juose ne o muluojama. Su o muluo as
no minamąją galią u inčiame VLKK nu a ime, o ien uo as į umpinamojo pa adinimo
papli imą, apima ik aidines san umpas, nė a o ien uo as į e čiamus eks us i pakankamai
aiškus. Aiškumo ūks an , o san umpų a ojimui sma kiai išsiplė us, a osenoje ieškoma sa ų
k i e ijų.
Išnag inė oje a osenoje su o muluo ą no minamąjį k i e ijų keblu aiky i i dėl jos
ypa umų – ai eisės ak ai, ku ių engimas y a eglamen uojamas i koo dinuojamas, i
eglamen uojama ne Lie u os, o daugiakalbės aplinkos lygmeniu. Tokiomis sąlygomis
unkcionuojan i a osena a skleidžia, kad i san umpų a ojimą eguliuoja ne ik ling is iniai,
be i ins i uciniai eiksniai. Tačiau, kaip ma y i iš san umpų a ojimo p ak iką ES ins i ucijose
apibend inančio i ekomendacijas e ėjams eikiančio da bo, ieškoma i ling is inių k i e ijų,
juos mėginama de in i a pusa yje.
Vis dėl o iš pačios a osenos, . y. eisės ak ų e imų į lie u ių kalbą, kaip yškiausias
iškyla san umpos ga sinės sanda os k i e ijus, lemian is panašumą a nepanašumą į žodį: galimas
iš a i kaip ienskiemenį a iš daugiau skiemenų suda y ą žodį san umpas e imo požiū iu
links ama ak uo i ienodai i ski i nuo okių galimybių nesuda ančių san umpų. Šis k i e ijus
ak ualus anglų kalbai, ku ioje adinamuosius ak onimus links ama suda y i siekian galimo a i
ga sų de inio – bep asmio a suda ančio ik ą žodį. Rašy inei kalbai aip suda y os san umpos
ak ualios uo, kad, būdamos panašios į žodžius, kaip i ik iniai žodžiai a lieka į a dijamąją,
indi idualizuojamąją unkciją – leidžia ski i o pa ies ipo objek us.
Tačiau ka u jos u i i ilguosius a i ikmenis, . y. a ojamos kaip ilgesnių pa adinimų
san umpos. Kadangi e čiamame o iginale ie a i ikmenys isada pa eikiami, o iš jų ma y i
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 51
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
umpinamojo pa adinimo i umpinio sąsaja, ES eisės ak ų e imuose ne i su ilguoju
pa adinimu maža sąsajų e u inčių umpinių pagal ašybą nelinks ama a ibo i nuo aidinių
san umpų. Ki aip a ian , ašybos požiū iu ienodai ak uojamos isos san umpos. Tam į akos
gali u ė i šis o iginalo ypa umas, aip pa no minamieji neaiškumai a ki i eiksniai, ačiau s a bi
p iežas is gali bū i i e imo iš yškinamas k i e ijus: kaip s a biausiam yškėjan ga sinės
sanda os (žodiškumo) k i e ijui, ado aujan is suda ymo būdo k i e ijumi a p san umpų
lie u ių kalbos ašybos da buose links ama b ėž i iba ampa nebeadek a i.
ŠALTINIAI
122
Eu opos Cen inio Banko eglamen ai
(EB) N . 1745/2003
(EB) N . 2548/2000
(ES) 2017/1539
(ES) 2020/2004
Eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y os
(ES) 2015/2366
2006/123/EB
(ES) 2019/879
2006/43/EB
22
ES eisės ak ų pa adinimai pa eikiami su umpin i. Teisės ak o p iėmimo da ą odo p ieš pas i ąjį b ūkšnį
a po jo pa ašy i me ai.
2001/29/EB
2007/2/EB
2004/48/EB
2009/65/EB
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
2011/61/ES
2014/17/ES
2014/65/ES
(EB) 2516/2000
(EB) N . 1082/2006
(EB) N . 1161/2005
(EB) N . 1221/2002
(EB) N . 1221/2009
(EB) N . 1445/2007
(EB) N . 451/2008
(EB) N . 924/2009
(ES) 2015/2219
(ES) 2016/1037
(ES) 2016/2135
(ES) 2016/792
(ES) 2016/794
(ES) 2016/942
(ES) 2017/1131
(ES) 2017/1601
(ES) 2018/1727
(ES) 2018/1860
(ES) 2018/1971
(ES) 2019/1024
(ES) 2019/1156
(ES) 2019/1238
(ES) 2019/127
(ES) 2019/128
(ES) 2019/1896
(ES) 2019/515
(ES) 2019/816
(ES) 2019/817
(ES) 2019/881
(ES) 2020/1041
(ES) 2020/1043
(ES) 2020/1503
(ES) 2020/2092
(ES) 2020/2220
(ES) 2020/2221
(ES) 2020/2222
(ES) 2020/2224
(ES) 2020/493
(ES) 2020/558
(ES) 2020/698
(ES) 2020/852
(ES) 2020/873
(ES) N . 1052/2013
(ES) N . 1092/2010
(ES) N . 1094/2010
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 53
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
(ES) N . 1173/2011
(ES) N . 1233/2011
(ES) N . 1287/2013
(ES) N . 1288/2013
(ES) N . 1304/2013
(ES) N . 2015/760
(ES) N . 236/2012
(ES) N . 260/2012
(ES) N . 331/2014
(ES) N . 377/2014
(ES) N . 472/2013
(ES) N . 603/2013
(ES) N . 604/2013
(ES) N . 806/2014
(ES) N . 909/2014
(ES) N . 912/2010
(ES) N . 978/2012
(ES, Eu a omas) N . 883/2013
2009/138/EB
Komisijos eglamen ai
(EB) N . 1889/2002
(EB) N . 264/2000
(EB) N . 27/2004
(EB) N . 498/2007
(ES) 2020/1434
(ES) 2020/2008
(ES) 2020/2097
(ES) N . 220/2010
(EB) 10/2008
Ta ybos di ek y os
2001/115/EB
2008/9/EB
(EB) N . 2012/2002
(EB) N . 479/2009
(EB) N . 58/2003
(ES) 2020/521
(ES) 2020/672
(ES) 2020/699
(ES) N . 1024/2013
(ES) N . 407/2010
(ES, Eu a omas) 2020/2093
(EB) N . 2182/2004
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
DUK 2020: Dažnai užduodami klausimai apie IATE. P ieiga pe in e ne ą:
h ps://ia e.eu opa.eu/ aq [žiū ė a 2020 12 20].
G igas Gin au as 2006: San umpos e minijoje. – Te minologija 13, 194–199.
G igas Gin au as 2011: Kompiu e ijos san umpos: skolinimasis, e imas, a imas. P ieiga
in e ne e: h p://www. lkk.l /naujienos/ki os-naujienos/kompiu e ijos-san umpos-
skolinimasis- e imas- a imas [žiū ė a 2020 11 06].
IATE 2020: IATE. Eu opean Union Te minology. P ieiga in e ne e: h ps://ia e.eu opa.eu.
KancKP 2000: Kancelia inės kalbos pa a imai, 4-asis (2-asis pa ais. i papild.) leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų ins i u as.
Kazlauskienė As a 2008: San umpos, su umpinimai, simboliai. – Specialybės kalba: e minija i
s udijos, Vilnius: MRU leidykla, 69–75.
KK 1989: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl aidinių san umpų“ (1989 m.
ko o 23 d.). – Kalbos kul ū a 59, 9–10.
Klima ičius Jonas 1964: Žodžių i žodžių junginių umpinimo būdai. – Kalbos kul ū a 6,
39–43.
LKRS 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid. Vilnius: Mokslas.
LKŽin 1998: Lie u ių kalbos žinynas, Kaunas: Š iesa.
LV – Ins i ucijų leidinių engimo ado as. P ieiga in e ne e:
h p://publica ions.eu opa.eu/code/l /l -000900.h m [žiū ė a 2019 12 20].
Ma cinke ičienė Rū a 2003: San umpos – ak onimai – nauji žodžiai. – Kalbos kul ū a 76,
89–93.
Pažūsis Lionginas 2014: Kalba i e imas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 55
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
SVPR – San umpų a ojimo į lie u ių kalbą e čiamuose ES dokumen uose p ak ika i
ekomendacijos. 2020 04 08. P ieiga in e ne e:
h ps://ec.eu opa.eu/in o/si es/in o/ iles/li huanian- esou ces-
guideline_abb e ia ions_in_eu_documen s.pd [žiū ė a 2020 12 20].
TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013.
Vaskelai ė Ramunė 2011: San umpos: samp a a i sin aksinė a osena. – Kalbos kul ū a 84,
60–97.
Vaskelai ė Ramunė 2019: Simboliniai pa adinimai: samp a a, g upės sudė is, ašymas: mokslo
s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l .
Vaskelai ė Ramunė 2020: San umpos. Klausimai i a sakymų paieškos. – Gim oji kalba 2020,
3–9.
VLKK 1997: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl lie u ių kalbos ašybos i
sky ybos“ (1997 m. bi želio 19 d., N . 60). P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l .
VLKK 2000: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl Eu opos bend ijų pa adinimų i
als ybių Eu opos Sąjungos na ių bend ada bia imo s ičių pa adinimų san umpų“ (2000 m.
spalio 26 d., N . 2 (76). P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/nu a imai.
VLKK 2004: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl įmonių, įs aigų i o ganizacijų
simbolinių pa adinimų da ymo aisyklių pa i inimo“ (2004 asa io 2 d., N . N-2 (91).
P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai.
VLKK 2007: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imas „Dėl simbolinių pa adinimų
linksnia imo“ (2007 m. balandžio 5 d., N . N-1(110). P ieiga in e ne e:
h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 56
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
VLKK 2016: P o okolinis nu a imas dėl ekomendacijos „Dėl au en iškų asmen a džių
g ama inimo“ (2016 m. gegužės 26 d., N . Pn-3). P ieiga in e ne e:
h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/ ekomendacija-del-
au en isku-asmen a dziu-g ama inimo.
VV – Eu opos Sąjungos ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as. P ieiga in e ne e:
h ps://ec.eu opa.eu/in o/si es/in o/ iles/abou _ he_eu opean_commission/wha _ he_eu
opean_commission_does/documen s/in e ins i u ional_ ansla ion_guide_l .pd [žiū ė a
2020 12 20].
Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Ki ų kalbų po eikis lie u iškai in o ma ikos i kompiu e ijos
e minijai. – Albina Aukso iū ė, Jolan a Gai eny ė-Bu le , Sol i a Labanauskienė, As a
Mi ke ičienė, Robe as S unžinas, Al ydas Umb asas, Palmi a Zemle ičiū ė. Lie u iškos
in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai, 150–307.
Gau a 2020 11 20
P iim a 2020 12 28
RAMUNĖ VASKELAITĖ. San umpų e imas Eu opos Sąjungos eisės ak uose: k i e ijaus klausimas | 57
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.14
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
TRANSLATION OF ABBREVIATIONS IN EU LEGISLATION:
CRITERION ISSUE
Summa y
Abb e ia ions in he no ma i e linguis ic wo k a e conside ed as an o hog aphy le el objec ,
he e o e hey a e discussed in o hog aphy sec ions. Howe e , his discussion alone makes i
clea ha i is di icul o es ic i o he le el o an o hog aphy – he s uc u e o abb e ia ions,
o igin, ela ionship wi h names and o he issues a e deal wi h as well. The pu pose o he
o hog aphy sec ions in hei u n is o p o ide o hog aphic ules, so hese ques ions a e jus
ouched ins ead o being analyzed in a mo e de ailed manne . Mo eo e , hey a e no deal wi h
in he wo ks ocused on o he linguis ic le els. The ecen use o abb e ia ions is ex emely
abundan , including non-Li huanian abb e ia ions, he peculia i ies o which in hei o ma ion,
declension and o hog aphy coincide wi h he men ioned sec ions o he Li huanian language
o hog aphy only pa ially, leads o a ious unce ain ies in use.
The a icle analyzes one o he unce ain ies: he issue o ansla ion o abb e ia ions and
ac onyms. As he ex s o adminis a i e s yle, namely ansla ions o EU legal ac s (di ec i es
and egula ions) we e selec ed o he analysis, a en ion is ocused on he ansla ion c i e ia, i.e.
seeks o ind ou wha leads in a ansla ion o he selec ion o a Li huanian o non-Li huanian
abb e ia ion. In his espec , wo ypes o abb e ia ions a e conside ed in he wo ks o he
Li huanian language o hog aphy: Abb e ia ions (ac onyms) o med om he i s le e s o he
wo ds o he name (EU, ECB, OECD) and abb e ia ions o med by se e al i s le e s o syllables
o a name (Eu os a , Eu odac, In e pol). I becomes clea ha a ious ac o s may in luence
