scieee Open visual document viewer

Lotynų–lietuvių kalbų žodynėlis Sapūno ir Šulco gramatikoje

Mindaugas Strockis

Abstract

    1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis. Iš šio faktinio žodynėlio ypatumų matyti, kad lietuviškus žodžius į lotynų kalbą vertė žmogus, kurio gimtoji kalba buvo vokiečių. Galima daryti išvadą, kad Sapūno rankraštyje lietuviški žodžiai buvo palikti be vertimų, o juos vėliau pridėjo Šulcas. Nepaisant smulkių vertimo netikslumų, šis žodynėlis pateikia vertingų XVII a. Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos faktų.

Full text

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 MINDAUGAS STROCKIS Lie u ių kalbos ins i u as LOTYNLIETUVI LEKTÜV WORDYNLIS SAPŪNO IR ŠULCO GRAMMATIKOGE ESMINIAI WORDŽIAI: Sapūnas, Šulcas, Compendium, Wo ynėlis, e imas, la ynische Sp ache. ANOTATIUM 1673 m. ausgelie e e K is upo S Pūno und Teo ilio Šulco li auischen Sp achen g ama ikoje Compendium G amma icae Li uanicae, gesch umpin ai adinamoje Compendium, as alle li auischischen Wö e übe se z ins la ynischen Sp ache, aigi joje de ac o slypi 1380 eine de li auischenla ynischen Sp achen Wö e nelis. Aus diesem ak ischen Wo ynėls Besonde hei en sieh , dass lie u iškus Wo žius in la yne Sp ache übe se z e Mensch, dessen Gebu ssp ache wa okiečių. Man kann einen Schluss machen, dass Sapūno Manusk ip Li huwiški Wö e wu den beisei e gelassen e imů, und sie spä e üg e Šulcas. T o z smulkies Ve aus imi ikslemen en, dieses Wo ynäls s ell we ingų XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos ak ų. ĮVADAS K is upo S Pūno und Teo ilio Šulco be ei a li auische Sp ache g amma ik Compendium G amma icae Li uanicae, ges u z genann Compendium, a li uanis iken Geschä en o ma kie san umpa SC, is we olle XVII a. li auischen Sp achen monumklas. Ty ėjų einigem sich, dass sie gesch ieben ha K is upas Sapūns, und Theo ilis Schulcas g ama ik ü auslei e e, kai was beigėjęs und gesch iebenes p a a mes. Na ū alu zu agen, was genau hinzu üg e Schulcas zu MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achen Wö e yns Sapūno und Šulco g ama ikoje | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sapūno Handsch i . Wie e o sch on Tama a Buchienė, Jonas Palionis und Kazimie as Eigminas 27; Eigminas 1997: 19–22), be p a a mių, į p adinį Compendium eks ą bu o į e p os kai (Buchienė, Palionis 1957: 21 ku ios Kleins G amma ikenausschni e, besonde s ki chiauens Abschni e (S ockis 2007: 93100). Können wi nu das wissen? Das he auszu inden, basie end Sapūno und Šulco g ama ikoje slypinčiu la ynische lie u ies Sp achenwö ynäliu, und is dieses 1 A ikels Ziel. Wie bekann , K is upas S Pūnas (15891659), gebęs Mažojoje Lie u oje, ode unbekann ; Bi žiška Kusuose, a ba Didžiuosiuose Rūdupėnuose, ėliau adin uose Enciūnais ( iksli ie a 1960: 263), einge e en in Ka aliaučiaus Uni e si ä , do zasch eibe e als Ch is opho us Sepun Li uanus paupe K is upas Sapūnas [ öliau sein pawně okiškai wa gesch ieben Sappuhn], nich wohlige li aue [a li au ninkas]. Aus o (und, na ü lich, aus selbs ihm zwa Mažosios g ama ikos) galima sp ęs i, kad lie u ių kalba jam bu usi gim oji. Jei nesame ik i dėl ku io Lie u os au o iaus gim osios Sp ache, kann hel en und pa a dės e imologija. aus seinem A odo, kad Sapūno pa a dė y a lie u iška, me oniminės kilmės. A ai eiškia, kad kas no s p o ė ių wa nich hei a iginis Sapės (So ijas) sūnus, nežinia (pa s K is upas wa Mykolo 1 Zi ie end S ellen aus Sapūno und Šulco g amma ikos diesem A ikel, wi d angegeben wi d o iginalalaus 1673 m. Publika ionssei e, den seh leich inden kann und o og a uo iniame 1997 m. Ausgabe. die sei eis o iginale nenume ie (p a a mėse und wenn Ende wodyje), wi d angegeben 1997 m. o og a uo inio e laubnis sei eis. Zi ie end Kleins g amma iken (jehe o iginalalo sei ene nume ació sma kiai suchauk a ko ek ū os ehle ), wi d angegeben und o og a uo ischen e laubens (1957 m.), und o iginalalo sei e, sie zu bezeichnen /. In jenen Fällen, wo die Sei ennumme des Klein-G amma ik-O iginals au g und eines D ucke ei ehls nich mi de ech en übe eins imm , wi d angegeben und die ech e und die älschlich abged uck e Sei ennumme ; le z e as wi d gesch iebenom kabu ėse. Beim Zi ie en Compendium und Kleins Tex wi d e wende g aphemische T ansk ip ion, ge enn en Zeichen umsch eibend nu G a eme und jene Allog a en ode Liga u en, die ak isch wa en e wo benen g aphemischen S a us (s, æ; œ nepasi aikė), abe ungeach e des o iginalaus D ucknis-Sch i en wu s, . y. des sogenann en go iško (hiuo Schwabache Sch i ) Sch i o z pe Sch i o is gleich z wie und an iquaqua z, und nich de zei genössischen pa yzdžiui, „go iško“ š i o g pe ašy i šiuolaikinės one inės ansk ipcijos ženklu ɡ ien dėl o, kad jų iš aizda phone ischen T ansk ip ionszeichen (weil dies so iel Sinn hä e). Raidės sz we den so und umgesch ieben, unabhängig kaip liga ū a (iš ku ios y a kilęs šiuolaikinis okiečių kalbos ašmuo ß), a a ski ai. Jei o iginalo spaudinyje į „go išku“ š i u a spausdin ą žodį į e p a an iqua š i o aidė, ji pe ašoma aip pa , kaip i isos ki os aidės, da on, ob in o iginalalo D uck sie wu den ausged ück ohne zu benu zen i gendeine Kennzeichnung. G a eminė ansk ipcija en sp ich am meis en dem Zweck dieses A ikels. Zi ie en Compendium li awiški Wö e , ak ualūs a gumen acijos požiū u, pa yškinami. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sapūno sūnus; Bi žiška 1960: 263). T o zdem können wi da au ach en, dass in seinem G amma ik a p negausių mo e iškų a dų (ski ų mo e iškajai g ama inei giminei lie u ių kalboje ilius uo i) paminė a i Sape = Sophia (25) 2 . Iš o galima a sa giai spė i, kad galbū ben pa s Sapun so e s and seinen Abnames He kun . Von 1612 m. bis Tod Sapūns wa Didžiųjų Rūdupėnų ( =Enciūnų) Klebon. Wie man annimm , seinen G amma iken e sch ieb um 1643 m. (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997 10). Diese p a a mės, wo nuomonė, no s li e a ū oje iesiai nieku nepasaky a, ik iausiai kyla iš 1673 m. leidimo gesch ieben wi d, dass dieses eikal als wa ul a lus um sex um pul e e quasi ob u a SC 48 daugiau wie sechsis penkmečius dulkėmis za e s as, . i. neišleis as: aus de e laubnis da um 1673 abgenommen 6 × 5 = 30 und e häl lich 1643 Jah es da um. Tokie Ansich zu zwei el, scheine, keine Beg ündung (wenn nu p a a mė wu de gesch ieben im selben Jah , als e schien die Publika ion, und nich e was ühe ). Da übe hinaus, es bedeu en, dass Sapūnos G amma ik in Wah hei is 3 äl e e als Kleins, heiss , ih gehö en wü de und e s e ische li auische Sp ache g amma ikos šlo ė. Noch is bekann , dass Sapu nas wa eine on Kleins G amma ikos Med ada bių, dem Kleins wa gelehenęs seinös G amma ikos Man aš į (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997: 21). Auch Sapūnas bekann und als la inische eilė aščių au o (Bi žiška 1960: 263; Koženiauskienė 1990: 244, 266267). E s a b 1659 m. Enciūnuose ( =Didžiuosiuose Rūdupėnuose) (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014: 1555). Teo ilis Šulcas (16291673) gebė auch Mažojoje Lie u oje, Vėlu oje (Bi žiška 1960: 343; ZM 2014: 1651; in de le z e en Quelle wi d diese Fak mi Klaus iku e wähn ). Einge e enes in Ka aliaučiaus uni e si e ą, da in zasch iebė als Theophylus Schul z Welawensis Bo ussus Theophilis [la e sein Name wa gesch ieben egelinga la yniška o ma Theophilus] Šulcas, 2 Tu bū es wa nich seh häu ige Name, wenn Donelai is ihm nich benann e keine eine de Me ų Cha ak e is en. 3 Die Behaup ung, dass diese G amma ik wu de gesch ieben 8 Jah e (SC 255), is älschlich (das Teiginys, kad ji bu o pa ašy a apie 1651 m., pa eikiamas bibliog a inėje šiuolaikinio leidinio ano acijoje wi d spä e disku ie ). au de le z en Sei e des Buches (SC 336), is ein D uck ags ehle . MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 spä lu iškis p ūsas. Aus dem kann man spü en, dass Šulcas p üsas wa (no s das kann bedeu en nu P üsisches S aa sbü ge ), dessen Mu e sp ache wa s e okiečių; es un e s ü z e und okiška su names he kun . Baigęs Uni e si ä , a bei e e Nybudžių Klebons Assis en u (ZM 2014: 1651), ab 1650 wa Išdagų Klebon, und 1662 wu de Ka nia os Klebonu. Mi ė 1673 m. (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014: 1651), . i. de selben Jah en, als wu de auslei e Compendium. Obwohl e wähn , dass jis bu o laikomas ge u lie u ių kalbos žino u (Bi žiška 1960: 263), be nea odo, kad lie u ių Sp ache ihm wä e gewesen sein Gebu s oji. Es gib Kenn nisse, dass e gesch ieben habe li auische okiechische lo ynische Sp achen Wo yn (Bi žiška 1960: 263), abe diese , wenn und wa gesch ieben, nich übe leb . Üb igens, eine on seinen sep ynių Kinde n, Jonas, Lazdynų (Lasdehnen) klebonas (ZM 2014: 1651), is de selbe Jonas Šulcas, de 1706 m. auslei e e Ezopočių pasakė inkinį lie u ių kalba. Meždaug so iel wissen wi übe beide Compendium au o ius. Sapūns wa 40 Jah e äl e als Šulcą. Sie wa en beide Ka aliaučiaus Uni e si ä zu absol en liu e onische pas o ia li awiškos Pa apijās, en legenen eine on de ande en nich wei e als T akai on Vilniaus. Wie wi wissen aus Compendium p a a mės, Schulcas Sapūną be ach e e seinen Leh e und on ihm e e b e ki ados gesch iebene g amma ikos man aš į (dass Schulc damals, als Sapūnas seine g amma ik zu sch ieb, soll e noch nu e wa 14 Jah e sein). 1673 m., e wa 30 Jah e nach Sch i s ellung und 14 Jah e nach Sapūns Tod, Schulcas g ama ik ausgelie e und in denselben Jah en s a b e selbs , seiend 44 Jah e al . Was können wi noch aus dem ged uck en G amma ik ex le nen? Meh hei de g ama ikoje minime li auische Wö e is übe se zen in la ynische Sp ache. Dahe , da in de ac o lieg li auenslo ynische Sp achen Wö e näß, obwohl išsklaidy as po isą eikalo eks ą. Šį ak inį žodynėlį suda o 1380 iene ų (dauguma jų y a und nich angegeben in einem Kapi el, und pauselnige Wö e mi Übe se zungen, abe MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 gib und Wö e on Ve bindungen ode aus ese Sakinien). Jüngs e Wo ynel aus 2057 4 Eine s slypi und Kleins G ama ike e. So haben de ac o zwei XVII a. li auische la ynische Sp achen Wo ynälius. Na ü lich, sie sind iel kü ze als was ühe ausgegeben Si ydos Wö e ne, abe dennoch sie sind we olle XVII a. li auischen Leksikog aphie Monunkle, aus denen Analysen möglich ein was sužino i. 1. ŽODYNĖLIO KEISTUMAI Schau man Sapūno und Šulco g amma ik zu sehen, dass ih e Wo ynėlyje sind gewisse Keis hei en, galin igen e u sachen Ve mu ung, dass übe se zjui, ausgelususiam li awiškus Wö ze in la ynische Sp ache, li auische Sp ache wa nich geb oji. Tokien Keis hei en inden wi nich Kleins Wo ynėlyje. Ge ade diese Sapūno und Šulco Wö e ėlio Quis umai können hel en zu übe p ü en Kenn nis übe jeden Au o en's Bei ag zu Compendium eks ą. E s ens, selbs e s ändlich, und Compendium, und Kleins g ama ike e, also und ih en Wo ynälien, sind sowohl seno inių g ama ischen Fo men, sowohl seno inių Wo es, ode und je z gewinome Wo es, pa a o en seno is ischen ode e omen Bedeu ungen. Wegen das mode ne Lese ohe nich imme könn en ihnen kom o abel e wenden als li auensla ynische Sp achen Wö e nais. Selbs e s änd, solche Fälle sind öllig nep iekaiš ingi und nep iklauso zu hie menėsimų keis nissen. Fü die Illus a ion we einige zu e wähnen: Skellu Debeo, Skellejau 57 (skelė i skolingam sein); Lazda Nux 57 (lazdynas, iešu medis; und lazda hie nich bedeu e pagalys und nux nich bedeu e iešu as); Skilliu Elicio ignem, Skiliau 47 (skl i, sklia, skýlė įžieb i ugnį skil u u; siehe skl i 2 LKŽe), Gaudźiu Conq e o , Gauzdawau 49 (gaus i dejuo i, ap audo i, skųs is; Mažojoje Diese A ikel e wendame Kleino Wo ynėlį s uden ische P axis wäh end suskai menino Ramunė Ma ke ičiū ė, de zei Lais ojo 4 Uni e si ä (F eie Uni e si ä Be lin) Dok o an ė. Ih danke ich auch ü we olle Diskussionen zum Thema dieses A ikels. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Li uanien paludy a Bedeu ung); Pas impu Rigesco, Pas ippau 56 (pas ip i pas i i, sukie ė i; bedeu ung, paliudy a und LKŽe), Wassa is Janua ius, Kowas Feb ua ius, Ka wèlinnis Ma ius 25 (ge ai paliudy i senieji mėnesių pa adinimai Mažojoje Lie u oje) und k . Jedoch sind einige Fälle e was komplizie e . 1.1. Zwei elha e, abe dennoch un ehlba e Fälle 1997 m. Ausgabe (SC 83) wu de schon beme k und besp ochen de Fall admįsu [sic; aus allem u eiligend, das is ko ek ū as Fehle wegen la inischo o gesä zli adį akos; soll e sein a mįsu], ausge üs e als di inabo 11. Es kann e scheinen, dass das Wo a minsu hie la inisch übe se z wi d numa ysiu, ausp ahasausu, obwohl Kleins G ama ike e (KG 103 9) das gleiche Wo a mįsu übe se z eco dabo (e innsiu). Es is o ensich lich, dass so ausgesp ochen eine ande e des gleichen Wo es Bedeu ung, und Sapūno und Šulco g ama iken u e e im Kop Bedeu ung a spėsiu. Ein ande e Fall, Melmů Calculus 26, obwohl aus dem e s en Blick schein , als k yžkaulis hie wä e ausgelös als asmenuka, auch gib es Fehle . Melmuo hie bedeu e k yžkaulus Schme z, s emenligė; solche Bedeu ung paludi e und in ande n XVII a. Mažosios Lie u os li auischen Sp ach Quellen, wie wi sehen aus LKŽe. Das Wo calculus la eynische 5 Sp ache konn e auch auch bedeu en kids ų ode pūslės akmenį, so dass hie sehen wi aus wesen lichen ich ige Ve imą. A ejis Smagu auju Pa asi um ago 51 aus dem e s en Blick schein nelabai ikslus, a si Wo , eiškian is mėgau is leckigen speisen, hie wä e ausgelös gy en i wie įnamiui ( . y. ėd el žiau i. Eingisilinus zeig sich, dass hie gehal ene Bedeu ung an ikinės isuomenės „pa azi ui“ (g . παράσιτος), algančiam iš šeimininko malonės) a el ėdžiau i, zu leben nich nach pajamas“. No s LKŽe okia eikšmė nepaliudy a, K is ijonas Donelai is ašė: u, lėbaudams i 5 Übe beleudijimo G oße Li uanien siehe A iknelį Si ydo 1642 m. wo odyne: K zyźá bolenie, Lumbago, Melmenio sopulis SD3 137. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 smagu audams, is Lauką mi Fängen und mamą ganz suėdei DM PV 465466. / Aus diesem Kon ex sieh man, dass des Wo es smagu au i Bedeu ung is nich so iel magen zu smakumynus, wie iel pio au i nich nach Einkommen. Dies bes ä ig Compendium e imą is o inę žodžio smagu au i eikšmę bu o galima į auk i į Lie u ių kalbos žodyną). el ėdžiau i (i schein , dass solche A ejis Jauju Aq ã e idã sup[e ] in ũde e, Jowjau e imas, no s žodžio jáu i (jáuna / jáuja, jó ė) eikšmę LKŽe pa eikia ik „ aus i, e s i, Jowe 52 auch nich ehlingas miši i, ne a ku un, jauk i jo alą, und la inski sen nis bedeu e užpil i e dančiu andeniu. Nachdenken schein , dass jáu i hie bedeu e da y i jo alą nich pe kel ine Bedeu ung, und di ek ine, . y. be eš i eine gewisse ädalą kiaulėms. Jo alo ing edien en konn en sein nuplikomi b ennendem wasse , also jáu i hie bedeu en das, was Žemai ijoje unsakoma eiksmažodžiu pliky i, a Aukš ai ijoje ihn en spik ų šu in i (apšu in i). 6 Hinsich lich, hie im Wesen lichen is die ich ige Übe se zung. 7 Dem heu igen Lese kann es e scheinen, dass die Fälle Skinnu E adico 54 ( e imas bedeu e aunu aus pašaknų; ehe wä e ikęs ca po) und Nèkal ai impunè 67 ( e imas bedeu e nebaudžiamai; ielleich wä e ehe ikę Wo e innocue, innoxie ode innocen e ) auch nich seh genau sind, abe auch sie dü en nich als wi klich leidige Übe se zungen gel en. Einige Fälle scheinen in de Ta mi XVII. j. Realijen e bunden, beispielsweise Kèlines Caligæ 33 (i so auch e imas Kleins g ama ikoje: KG 166 72 70 /). Toks la yniisches Wo klassikine e Kalboje sandalai“. Sa aime sup an ama, ap anga bu o ienokia seno ės Romos laikais, ki okia bedeu e e ka ei ių XVII a. und noch andokia is je z , dahe wo h a zu e wa en öllig bu o XVII a. lo ynų kalboje, s engian is uome ines kelnes iki kelių, ilgas kelnes, aulus, blauzdines, kojines i į ai ius ba us pa adin i panašių omėniškų apda ų pa adinimais, ma y i iksliche Übe emen on. Kokia chainia a aus Cn 1171 (s aipsnyje Vb ánie powszéchnié, odźież 6 nóg). Dasselbe sehen wi und im XVI Jah hunde , Fü diese In o ma ionen danke ich Kollegen doc. d . Pe ui Ski man ui. 7 Už šią in o maciją dėkoju kolegei doc. d . Rasuolei Vlada skienei. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achen Wö e nich Sapūno und Šulco g ama ikoje | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 DD 23, 357, 434, 485, wo das Wo caliga okiškai e klä e Hoß ode k iegss i el (kelnės ode ka iški ba ai). 8 So auch das Wo a iu (Awju qs. Aweju. Induo oc eas Awejau 52) ausgesp ochen apsimaunu 9 blauzdines, abe , wie wi sehen aus ande en Quellen, XVII a. Wo zu oc eae la yniisch wa en genann und amme i auliniai ba ai ode aulai, plg. minė ą Cn 1171 und ne u is paliudijimus Si ydo wodyne: Bo , ke bo y. Oc eæ. Czeba ay SD3 21; Cholewá. Oc ea. Aułas SD3 30; Nágolenice źołnie skie, Oc eæ mili a es. Czieba ay ka ieywiu SD3 189 und Sko nie, Oc eæ, mullei. Cieba ay SD3 406. Im Wesen lichen de selbe Fall is und Sźawju Displodo, Szowjau Szowe 52, wo das la inische Wo bedeu e pokš eliu ode sp ogdinu; aki aizdu, dass hie gehab in Kop Schießen aus Schueunungsmi elwa en, de en an änglichen omäe nich kann en. Schnell so meh Ve däch igung s ell Geschmazwo ds saugo i e imas la ynišku wo hu, eiškiančiu saugo is: Sawgmi qs. Sawgoju Ca eo, Saugojau 53 (hä e liebe wä e ikęs cus odio). Dennoch des Wo es sauch en Bedeu ung saugo is, eng i is paludi e LKŽe, aigi ik õs klaidõs hie nich . Rech , im selben Compendium das gleiche Wo Saugmi kaum o einigen Sei en de übe se z schon Cus odio 58. Au den e s en Blick mag ein I um būdwa ds õdas (sla izmas, eiškian is so inkan is, be ei ęs) e imas p ie eiksmiu mielai (Rodas liben e 67), abe diesen Fall 8 Kadynichu Wo caliga om mi le zei en wu den genann und kelnė, noch gesehen aus Hanzíko á 1988: 95, wo behaup e wi d, dass čekische Kalboje on XIV. Jah hunde paliudy as kelnių Namen kalho y, en ęs aus i ališkos Fo m *caligo e ka iški ba ai mi ilgais p iglundančiais aulais, die seineweile wiede um wa en s anden aus lo . caliga. Üb igens, es is le z lich und im li auischen Sp ach bekann es Wo kalgo kės (pėdkelnės) P o o yp: e s e pėdkelnės. im mi le en 20. a. in die damalsige Sowje ischen Union, aigi und in bese z es Li uen, Čekijos ( uome inės Čekoslo akijos), o an jų pakuo ės čekų kalba būda o ašoma kalho ky punčocho é (pažod. wu den impo ie aus kelnai ės mi kojinėmis; plg. XX a. zwei e Häl e e wende e li auische Namen kelnės-kojinės). Obwohl le z e e Fak en minnende In e ne quellen und keinen ezensie ba en wissenscha lichen A ikels S a us haben, ih e In o ma ionen, scheis, gib G undung nich zu glauben. In e ne -Pauschale nach Wo en kalho y, caligo e, caliga, kalho ky punčocho é (į ai iai juos de inan ) pa odo nemažai šal inių su okia in o macija. 9 San umpa qs. hie bedeu e quasi ( a si, a y um), . y. gesag , dass Geschmaezwo ds a iu zukün is Zei zusammengese z so, a y um sein esamaschis Zei wä e a ėju. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achen Wö e ynsch Sapūno und Šulco g ama ikoje | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 e klä Neselmans Wö e yn: Je z wi d Ródas, Róds allgemein als Ad e bium geb auch , ge n, willig N 445. Abejonien kann e u sachen und einige P lanzennamen, abe , wie E ah ung zeig , biologischen A ennamen in Wö e büche n, besonde s alųjų Sp achen, is imme keblus Sache und öllige Konsis enz hie nie ne e a zu ho en. Compendium sch eib , dass g ikiai is panicum (G ikkai Panicum 33), abe , sag Si ydo, panicum is so os: Be . Panicum. So os neiźsiszákoij, so os kulines SD3 10 (auch sieh kūlinis 4 aiškinimą LKŽe). Lęšiai, sag Compendium, sind cice es. Das bedeu en wü de ži niai, nu pawa e unaisyklige Meh zahli ( ik wah scheinlich smulkus 10 Apsi ikim, wenn nich d uas uewe Fehle ); e imas len es wä e gebüh meh . Nach Klein und auch Si ydo, cice ( aisyklinga einaskai a) is g ikiai: g ikkai ocymum, cice KG 166 72 70 /; Ta á ka ia zyna, Ocymum ( ulgo) cice . G ikiey SD3 442. Da übe hinaus, Sapūno und Šulco g ama ikoje (kau und be welche komplexingohe Buchje) gib und smulkių apsi ikμάτων, die schwe zu un e scheiden on d uas uewe ehle n. Es sieh so aus, uſp aſſu in elligo 2 a si ado ne du ko ek ū iniai apsi ikimai, po ieną i lie u iškame, i dass beim Vo legen la einischem Wo in: wenn es das wä e [su]p assu in ellig[am], es eikš ų sup asiu. Lie u iškas Wo so und ko igie 1997 m. Publika ion (SC 65; noch plg. Kleino sup an u in elligo KG 197 103 101). Anašus Fall is d įsu audeam 11, wo la yniška Fo m bedeu e nich d įsiu, o „d įsčiau“ ( u ėjo bū i audebo). Tokie a ejai kaip Nubundu Expe giſco 55 ( u ėjo bū i Expe gisco ), źi kles Po pex 33 ( u ėjo bū i Fo pex), Isź e illuc inde 65 ( u ėjo bū i illinc, inde), T ysdesźim T igin i 29 ( u ėjo bū i T igin a) sind as ohne Zwei el d uas u enes Fehle . Aki aizdi d uas u enes klaida is 67-amen (spaudos klaida; in Wi klichkei 69-amen) sei e, wo abd uckdin a schi aip: Po, sub, sub e . An e, co am. das ganze is in Wah hei is e klä ung, kokie 10 G ama iškai aisyklinga daugiskai a bū ų cice a, be , kaip ašoma Cice ono amžininko Ma ko Te encijaus Va ono eikale Übe la ynische Sp ache (De lingua la ina, 8.48), dieses Wo is einaskai inis und ieliskai a cice a apsk i ai nich ojama. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 bedeu ung wä e susige i, abso be i) im Allgemeinen schwie ig zu inden pa a e e Sch i en an Monumen en. Ein wenig Zwei el kann e wecken das, dass Bessige iu gesch ieben is mi zwei - -, als S imme, die sich o ihnen be inde , wä e umpas, abe genauso auch in de selben Sei e gesch ieben und das Wo źe iu, źe ejau, de wi klich is žė ė i (nich že i; e imas Scin illo das bes ä ig ). Ein wei e e unkla škus Fall is Pe iu La o, Pe ejau 48. Lo yniškas e imas is p ausiù, a si li auenskas Wo wä e pe i, . y. p aus i pi yje. Kyla g oße Ve mu ung, dass in de Ta hie gewohn das Wo pe ė i (ku iam wä e ikęs la yniškas incubo upė i, pe ė i, gewohn übe schie Wo zu upė i 52). Aus Neselmans Wö de nich zu sehen, dass pe i und pe ė i wä e 20 gewesen haben e wechselba en, aigi möglich is das, dass sie e wechsel e Compendium li awiische Wo zusp eche . Neigkei ai üg und das, dass d an au de selben Sei e das Wo , das wi klich is sė i, ha sein den Zei Sejejau. Die Buchs azien -ejpad igubie ung is wah scheinlich ein d uas ua es Fehle , denn de ehemaligen Zei o m *sėjėjau, unse en Kenn nissen, nepaliudi e nich nu Mažojoje Lie u oje, sonde n und im Allgemeinen niewo. 21 seh zwei o ige Fall is Swellu Glisco, Swillau 54, üb igens, neap a as 1997 m. edi ion. Lie u iško Wo o men sind wah scheinlich s il i, s ela, s ilo, so dass e iden isch wä e je z bekann en Wo em s il i, s yla, s ilo, obwohl könn en sein und s el i, s ela, s ilė ( a ojamam Bedeu me s il i ode s ilin i LKŽe; beje, Lie u os eiksmažodis s el i paliudig haup sächlich Mažinkluosios pamo en). Lo inisches e imas bedeu e plės is, b ink i, pūs is, didė i. Diesen sel samen Fall kann man e klä en meh e e A en, abe nich genügend Da en jedem auch einem wählen. Vielleich diese Wo wahl beein luss e das, dass das Wo glisco la ynische Li e a u auch e wende wi d und sp ichend übe ognį, beispielsweise Luk ecijaus Übe daik ų na u im ü I giesmės 474u eil: ignis gliscens ugnis besiplechian i = sma k usiauenan i = einsidegan i? Basie end au solchen Ve b auch 20 Pé u, pe ẽjau, ẽsu, ẽ i, b ü en, on den Vögeln. An pau û pe ẽ i, au den Eie n si zen 285. Pe u, pẽ iau, pe su, pe i, Jemanden baden; mi dem Badequas schlagen; auch dann allg. Jemanden schlagen, p ügeln <...> N 286. 21 Neselmano Wodyne: Sẽju, wi djau, wi dsu, wi d i, säen. Ropes we den i, Rüben ode Ka o eln se zen N 459. Hako Wodyne: Sė i sen, p s. ju, p . schon, u . mi H 115. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Beispielsweise, ielleich und möglich hie eingesehen Ähnlichkei in die Bedeu ung s il i. Likimlichkei , dass Übe se ze i gendwie wä e e wi iniojęs okiškus Wö e schwelen usen i, s il i und schwellen in i, pūs is, schein nedidelė, denn so e wi inie en möglich nu emimos, und nich mu mösische Sp ache Wö e . Vielleich XVII a. Mažosios Lie u os a mėse wi klich leb e ande su unpolü ig es Wo s el i (skolinys aus okiečių kalbos?), eiškian is pūs is? 22 Obwohl die Wö e das nich bes ä igen, eine Donelai ius Zeilu ä wi gewisse Gedanken: Tūls 23 nus ilęs ponpalaikis, ods, lach sich bu amen DM VD 278. Was bedeu e hie genau nus ilęs? Es schein , dass diese O Zwei el an ielen we en ließ: LKŽe angegeben wi d E klä ung (zi ie end genau diese Donelaičio O ) nusigebienęs, nususęs, abe Rėza (de ielleich am bes en hä e e s ehen Donelaičio a mę, also und ih e bildhingus Posakien) übe se z e olls ändig wö de ui: Manches He lein, e seng am O en, e lach zwa den Baue egnudes bei k osnies (R 47). Is wi klich hie desilęs nich iškė nu ukęs, ausspū ęs? Noch kann e gleichen eine ande e Donelaičius Linie, wo seh ähnlichem Ph asee (und eine solchen selben hegzame o Posi ionie ung) gewo en wi d das Wo pil o s: Kad pil o s koks ponpalaikis aipo p asikeikia DM VD 126. Summa summa um, wi hou neuen Da en e bleib unkla , wa um Compendium Wo s el i (a s il i) ausge üs glisco, abe neinschein, dass das ein gu e Ve imas wä e. Ein wei e e Fall, de Unkla hei en e heb , is Sellu Sali am emi o, Sellejau 57. La inisch e imas bedeu e seiles ausschi iu. Wenn das li auschische Wo wi klich is selė i, sela (seli, selėja), selėjo, dann es bedeu e sėlin i. So wi d angegeben und LKŽe, zi ie end e schiedene Quellen, ypač Mažosios Lie u os. LKŽe a p jų paminima i ši konk e i ie a (SC 57), adinasi, yliai 22 E imologijos žodynai su a ia (h ps://www.dwds.de/wb/e ymwb/schwellen), kad ši šaknis, eiškian i pūs is, is paludie e nu ge manische Sp achen (plg. engl. swell pūs is; beje, wegen des ande en Wo es schwelen usen i, s il i plg. gegenwä ige englische Sp achen swel e leip i on ka ščio). Dahe bal iško Wo es (gend o mi ge manis indoeu opie iško pa eldo) *s el i pūs is Exis enz Wah scheinlichkei schein nedelė. Nich sdes o o z K edi inys aus okiechsischen Sp ache phone isch wä e wah scheinlich einmanomas, plg. s ẽlis aus okiechsischen Schwelle slenks is K 417, LKŽ. 23 Žodynuose galima as i ik okias eiksmažodžių s il i i s el i eikšmes, kokias žinome daba : Swelù, swél i, s. u. Swylu N 508; Swylu, swillau, swilsu, swil i, glimmen, schwelen. Swelù, sweliàu, swélsu, swél i, dass. N 509; [swelu, sweliau, swelsiu, swel i = swylù, schwelen.] K 417 (lauž iniai skliaus ai in diesem Ku šaicija wö e bezeichnung bedeu e , dass eines solchen Wo es e nich kann e gim ooje e mėje, abe nu aus sch i quellen). MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 e kenn man, dass SC la yniškas e imas nich ich iges, abe in de 1997. e laubnis gil ich iginga i o ma selė i, und bedeu ung seiles ausschi i SC 313. Mögliche zwei In e p e a ionen: en wede es is das Wo selė i, de Bedeu ung sėlin i ha , ode o iginalieame 1673 m. Compendium Publika ion pada y a spaudos ehlida ( aidės -ell ie oj -eil-). Wo į seilė i wa oja und Donelai is: So dass ihm ielsyk seilėdams sein zungu ėlis DM PV 519. Ein wei e e zwei elha e Fall is Kibźdu Submo eo, Mo o, Kibzdejau 57. Kibždė i bedeu e k u ė i, und la yniškas e imas sag pas ūmė i, bewegin i, also mögliche weise u ig e im Kop k u in i. Ob wi klich das Wo kibždė i kadaise konn e haben anzi y inę Bedeu ung, ode es is übe se ze s Fehle , nežinia ( u bū le z e Fall). We is noch einmal e inne zu we den, dass Kleins g amma ikkei solchen zweo inige Ve imü nich inden. Alle li awiški Wö e , die da in übe se z in die la eynischen Sp ache, o z XVII a. Sch i ybos und a chajiškų o mü, sind kla üs dem mode nen Li uwien und sklanzlich de a mi la eyniškais e ägen. Alles, was zwei ino kann ge unden we den Kleins g amma ikikoje, be schon d abužių pa adinimų, y a keli a ejai, iksliau, ienas pluoš as a ejų, kai lie u iškas esamasis minė ų wie iel abs iksliche P lanzen ode XVII a. Zei pa ašau aus e s as la ynišku pe ek u ( a si aſz ſawa wa da pa aſzau, ego meum nomen ſc ipſi; u ſawa wa da pa aſzai, u uum nomen ſc ipſiſ i; jis ſawa wa da pa aſza, ille ſuum nomen ſc ipſi ; aſz awa wa da pa aſzau, ego uum nomen ſc ipſi; li awiisch wä e gewesen pa ašiau a esu pa ašęs): u awa wa da pa aszai, u uum nomen 24 sc ipsis i KG 243 149 147. Aus allem zu u eilen, es is ein zu ällige neapsi be ach ung. Was auch imme gewesen wä e Danieliaus Kleinos e ninė He kun , ak i ie , dass sein li auischen Sp achmokemen gleich wa gim akalbios Mokėjimui. in de Ve ö en lichung. T o zdem soll e Tokie y a abejo ini lie u iškų žodžių e imo į lo ynų kalbą a ejai Compendium keinen Eind uck en s ehen, dass damalige Geschä e knibžde e knibžda Fehle . 24 Tai ik ai esamieji laikai, o ne kokie no s one iniai a o og a iniai bū ojo laiko a ian ai, plg. ik us i en sp echend aus e s us wä eosius Zei en: musze e be a i KG 195 101 99, a nesze... a uli KG 241 147 145 und k /. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Wie e wähn , li auische Wö e n und Posakien Ve imungen in la ynische Sp ache is 1380, und zweo inige on ihnen is nu so iel, wie behandel in diesem A ikel. Alle ande en Übe se zungs älle sind ich ig und aiklüs. Un e ihnen is und ein Fall, den, wie schein , alsch e s anden LKŽ Ve ans al e : LKŽe Wo es pask is i 2 (pask iñda, pask o) 2. die Bedeu ung basie einzin ele S elle aus hie besp ochenen G amma ikos (nu odoma SC 55) und die Bedeu ung angegeben ischg iež i, ausg emž i. P ux en wi den Fall in Compendium ex , sehen wi : Pask indu Ca us io, Pask i au 55. Lo inisches e imas wä e uščia idu is (a įdubęs) ampu, hieße, dieses Wo es Bedeu ung is nich išg emž i e was, dass ap e uščia idu is (das wä e ca um acio), abe pačiam uščia idu iam we den, . y. iš e ė i ode įdub i. 2. WODYNLYJE PATIKTI VERTINGI DUOMENYS Ap a iamese WORDYNELYJE gib auch iele in e essan en und we ingų Dinge, die nich de di ek e Objek dieses A ikels sind, abe dennoch sie we zu e wähnen. Da in können wi inden paludie en al en li auischen Go hei ennamen (Kaukas, Gab a as, Gabjaujis, Velinas, Žemyna 2425; Kleinas liudija o mą Žemynė KG 157 63 61), O swa džių und Bewohne namen (p ūsas, P ūsa; įs liudija o mą P ija KG 158 64 62), Kleiaučius, ka aliaučionis, Danckas [Dancigas ode Gdanskas], danckionis, Tilžnas, ilženka, Įs u is, Ka alėnas, Ka ena a [Ka nia a], ka ena iškis [ka ena iškis], Li uania, be 19, 25; und Kleinas, Kleinas, ein Teil diese Namen in beiden Lis en. So auch Compendium wo ynėlis bezeug und die al ąją Wo es kunigaikš is Bedeu ung, mi abile dic u, nich ekusią in LKŽ: Kunigaik[s]ź is P incipis ilius 19 aldo o, mona cho (kunigaikščio gegenwä ige Bedeu ung) Bedeu ung; le z e Wo es kunig Bedeu ung in LKŽ kameko). Dass dies nich i gendein Zu all ode sūnus“, plg. Kunigas P inceps 19 („ aldo as, mona chas“, . y. „kunigaikš is“ daba ine Beschi ikum is , gesehen aus dem Kon ex , wo in demselben Kapi el, au Sei e 19, e wähn we den MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achen Wö e ynsch Sapūno und Šulco g ama ikoje | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 e schiedene He so und ih e sūnų i ulai: Ka alius Rex, Ka alunas Regis ilius; E cikis P inceps, E cikai is P incipis ilius, auch Klebonas Pas o , Klebonai is Pas o is ilius (gesp äche, na ü lich, übe luu e onische Klebonus, die wa en wa en wede und u ėda o Kinde n). Wi können noch e gleichen mi Kleins i igungen: Kunigas Dominus šeimininkas, he sche , Kunige Domina šeimininkė, aldo ė 65 (plg. und ande e do selbs Kleino o ges ell en Wo e). KG 118 / 24 i Kunigaikś is P incipis ilius, P inceps „ aldo o sūnus; aldo as“ KG 161 / 67 2.1. Klassikinių omėnų au o ų ci a os Compendium wo ynėlyje zwischen e schiedenen sakinien, denen illus ie wi d li auensische Sp ache syn aksė, is und einige klassischen omėnų au o ių ci a en. Obwohl und umpos, sie sind dennoch die äl es en bekann en Übe se zungen diese We ken in li auischen Sp ache. T ijų aus ihnen angegeben und Au o en, und einige ande e sind ohne 25 Au o kei s Hinweis und 1997 m. Ve ö en lichung blieb uniden i izie en. Hie sind Zi a e mi angegebenen Au o en: Ipacź[ę] Lieko ys ę u , au a àusźimo Ligg[o]sa kuno ka sźcźius. Sing[u]la e emedium haben ad e ige andum in mo bis co po is a do es. Plinius 8687 (wa abged uckd Ipacźe, Liggůsa, Singnla e). Das is Plinius Vy esnio's ci a a, die bedeu e u i besonde e heilomąją eigenscha 26 a aušin i K ankhei en kö pe ka ščius (apie wildine ynuoges). Neigi wiena iecźis die au einem einzigenimo Deiwjû pa ei is ne a uźlik a. Neq[ue] ulla es und das bewežia, dass Ko ek ū as ehle zu e wa en sind nich nu li awiškuen, abe auch la yniškuen quæ ad placand[os] De[o]s pe ine , p æ e iſa eſ . Cic. 86 (bu o a spausdin a placandum Deus, 25 1997 m. Ve ö en lichungs p a a mėje (SC 19) e wähnen nu zwei Zi a en, Plinius und Cice on, e gessenšus no ukus ap a simą Ho acijaus ci a ą, iden i ikuo ą SC 223. 26 Na u alis his o ia, XIV. (in manchen Ve ö en lichungen Kapi eln nume acija un e scheide , abe es wi d unge äh XIV Buch des le z en D i dalis An ang 99). Das ganze Plinius' Veikal in li auensisch sp ache is nich übe se z bis je z . MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Wö e n; auße dem, in einigen Cice on's Tex en nuo ašuen (und zei genössischen Publika ionen) s a p ae e isa e wende wi d p ae e missa as in de gleichen Bedeu ung). Das is Cice on's Sa z aus III. Sp ache o Ka iliną (In Ca ilinam, III.20), de bedeu e Nė eines Dinge, de 27 abe mo e iškosios giminės o m dei ės wu den genann wu den alo ės li auens (dahe und p iklauso die ams pe maldau i, nė a [ =nebu o] p aleis as“. Deiwjû čia pažodžiui y a dei ių, omėnų) Go hei en im Allgemeinen; deshalb ikk e zu sagen, dass des Wo es dei ės (daugiskai a) eine on den al en Bedeu ungen is ein ach die igkei en (nich nu mo e iškos die ybės), plg. ieliskai os Leu e mo e iškąją giminę alsiesigen Sch i uen. LKŽe bei dem Wo dei ė, üb igens, solche Bedeu ung nich e wähn wi d, obwohl do angegebenen Maž ydo se zung In Tos dei ės Ihnen nich s gu geben kann e geu e es Wo die Bedeu ung des Wo es is genau so (die enscha en; in dem Kon ex Maž ydo e wähn e Go escha en aus iesų sind i iškos). Jau ampi Boba, ô acźiau will g aźi egiama bu . Fis anus & amen is o mosa ide i Ho a . 4. Ca m. Od. 13 81. Wie und angegeben, is das Zi a aus Ho acijaus Odžių (Ca mina, IV.13.2 3). O iginalis is so genann e IV Asklepiado s o os 2-ösige Reiheu e es pabaiga und 3-oji Reiheu ė, und li au iškas e imas is ganz a i o iginalalo me o. 28 Einige welche omėnų au o iä Zi a en gelassenen ohne au o kei s Hinweidungen. Hie sie: Kodel du we a a gu nè we a o wa do Sakysu. Digna uo cu sis indignaq[ue] nomine, dicam 76. Das is Ma cialis epig amas III.34 e s e Reiheu ė (hegzame as). Lie u iškas e imas is auch ein hegzame as (jį deklamue end soll e machen eliziją e a gu, wie la yniškuose hegzame uose), gehinasie , das is ühy a (no s und nich selbs al igs e) lie u iška hegzame o eilu ė. Visa Ma cialis epig ama is so: Šiuolaikinį e imą kann du chlesen in diesem 27 Buch: Ma kas Tulijus Cice onas. Talbos, übe se z E. Ulčinai ė, Vilnius: P adai, 1997. P. 118169. 28 Šiuolaikinį e imą kann hie ge unden we den: Ho acijus. Ly ika, übe s H. Zabulis, Vilnius: Vaga, 1977. P. 183. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Digna uo cu sis indignaque nomine, dicam. F igida es e nig a es: non es e es Chione. Epig ama me ginai, namens ü Chionė. G iechische Name Chionē (Χιόνη) bedeu e unge äh Snieguolė, ode Sniegė, und das ganze epig amma bedeu e Kodėl du we und [dasselbe Zei ] wo ha ih en Namen, sage ich: bis du schal a [ =neais inga] und bis du schwa z [ amsaus gymio, de nich als Schönhei sidealu omėnų be ach e wu de]: [ aigi] bis du nich und [dasselbe Zei ] Snieguolė. Exzis uoja und mode ne dieses Tex es, wie und as alle ande en (ischsky us obsceniškiausias) Ma cialio epig amų, e imas. Aus diese Epig ammwahl 29 Syn axei illus ie en schein , dass Compendium Au o en, obwohl und wa en lu e onische Pas o iai, schä z en Lebens eudsmus und omėnišką sąmojį. Man kann beme ken, dass au Sei e 84 ü die 30 S eue ung linksnių illus ie en gewähl is Wo kombinie ung lieliu me gą; abe posakis pa eimi gelėjęs 8 e mu lich bedeu e pa einu gemach ess die diens einem eund ode ähnlich (plg. Donelaičio a oseną pamylė i = pa aišin i DM RG 116), weil sons en s ehen wü de F age, on welche Ins i u ion genau Sp eche in pa ei i (pa eina). Kàm au ge o? Cui bono? 79. Obwohl und umpas posak, abe e is bekann aus Cice ons Sp ache Fü Ros ionen (P o Roscio 84, 86 e c.): Kam das [Roscijaus ä e mo dung] gewäh e Nu zen? Plg. gegenwä iges posakį ( u bū le z lich en usį aus diese 31 Cice ons Sp ache) kem is es nu zlich? 29 Ž . Ma cus Vale ius Ma ialis. Epig amos, übe se z A. T. Veličkienė, Vilnius: Bal os lankos, 1998. P. 74. 30 Beje, wie e wähn , Šulco sūnus Jonas 1706 m. auslei e e Ezopo pasakėčių (un e n ihnen wa und aus Fed o und Ho acijaus k ea i en gewinome pasakėčių siuže ų) e imus in li auensisch sp ache. Vielleich an ikmäßigen Li e a u ens pomägü e wa e e b gewesen on ä e . 31 Ž . : Ma kas Tulijus Cice onas. Talbos, übe se z A. Kučinskienė, Vilnius: P adai, 1997, 3588. MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achen Wö e ynsch Sapūno und Šulco g ama ikoje | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sug ysź u walgęs. Redeo obsona u 85. Obwohl und umpas Posach, abe e is Zi a aus komedijos D yniai 32 (Menaechmi 277, 288). Pažodinė šio posakio eikšmė y a „g įž u Plau zu euppinęs algio (p z. apsipi kęs u guje), abe das is nich i gendein Übe se zungs ehle , und möglich pe kel inė Bedeu ung. 2.2. Bibelzi a e Auch Compendium ex e sind übe 90 li auischen und en sp echenden la inischen Al en und Neuen Tes amen s ci a en, no male weise mi genauen Hinweisen. Vielen ih e la einische Va ian e s imm mi dem Vulga os Tex übe ein (ode un e scheide nu nich ymiai) und en sp ich li auischschem Tex . T o zdem is ein Fall, aus dem schein , dass li auischskem Tex gewähl e alsche Gegenwa aus Vulga os: Gi iasi Pik ybe, si e isź Pik ybês sawo. Glo ia u Pecca o in deside iis an[im]æ suæ. Ps. 3 10, 79 (wa abged uck anmiæ). Psalmies Hinweis gegeben wu de ich ig, abe ih la einische Tex bedeu e gi iasi nusidėjėlis seinen seels oškimuose (A. Rubšio und Č. Ka aliausko 1998 m. e ime: Juk nedo ėlis poikuojasi s ého s ca kėslais). Es schein , dass den li auischen Tex besse passend wä e die S elle aus Ps 52:3 (Vulga oe 51:3) glo ia u in pik ybėje“; isas sakinys: quid glo ia u in mali ia qui po ens es iniqui a e? „kodėl gi iasi mali ia (gi iasi pik ybėje, de mäch ig is ech sumu?; A. Rubšio und Č. Ka aliausko e sion: Kodėl didžiuojies, nega bingas galiūne, sa o da bu nedo u?“). Tai galiausiai pa i ina į a imą, kad p adiniame g ama ikos ank aš yje isi a be eik isi lie u iški žodžiai i sakiniai bu o be e imų, a la yniškus e imus spä e üg e ein ande e Mensch, aigi Teo ilis Šulcas. 32 Komedien mode nen Ve imą (Aleksio Chu gino) kann in diesem Buch ge unden we den: An ikinės komedijos, sud. D. Dily ė, Vilnius: Vaga, 1989, 445504. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3. ŠIUOLAIKINIŲ VERTIMŲ NETIKSLUMAI Gül iglich muss e wähn we den nich ikslumus, de en pass iko Compendium la ynichsche p a a mių (pa ašy ų, wie su a iama, Šulco) mode nen Übe se zungen in, o gabamie 1997 m. edi ion. Sie sind iel äl ig, iele einküs ode ähnlich zu poe iškus A pasakojimen, abe ein paa on ihnen e was behinde n zu e s ehen p a a mėse ausge ich e en Fak en. wenn jemals wä e O iginalo p a a mese, engiamas naujas šio paminklo leidimas, ai bū ų e a pa ikslin i. unnume ie en sei en (SC 48, 50), gib es so einen Sa z: Mul a & e è sexcen a o si an (si spec es gen is Li h anicæ o iginem, nonnullo um G amma ices p æcep a espuen ium, & ex usu addiscendam ling am, con enden ium, objec iones) monenda occu e en , nisi ne monica ad ins a an , imo obicem pone e , & au au em quasi appa ee elli um illud & e issimum Ve e bium: Vino end non opus es es â hede suspens. E bedeu e (übe se zend as wö lich): Daug und as sechshunde [la enisch posakis, eiškian is maždaug neu nios galybės] ielleich (wenn man be ücksich igum in li auischen olkes kilmę [i ] einige g amma ikal Regeln spähenden und aus de P axis die Sp ache le nen un e posi i en [žmonių] gegenkaiš us) zwei el [monenda: anme kungen, wa nungen] en s ehen, wenn nuogąs a igung, dass sie nich ü einen Blogzeichen [ode pabaisa], nich ad e a u und in gala e nei [pazinga. aamos negnaib] a a a und ech seh gu : p epissei [ne nu ] pa duodamam ( =ge ai pe kamam) Weinem b auch pakabin os gebenės [ku i, sag E azmo Adagia 589C, wu de als We bezeichen omėnų a e nose e wende ]]. Aus hie sieh , dass Sen ys is Hinuomina in Kleins G amma ikos p a a mę, in de wu de angegeben mögimi oponen s Einsp ech ai wegen sumanymo sch eiben li auische Sp ache g amma iką und dann papunkchiui su iuškin i. Die Einwände im Wesen lichen wa en wie olg : 1) li auische Sp ache en s amm aus Sp achenmischung, auße dem ha iele Dialek , demen sp echend G amma iken zu sch eiben möglich; 2) aus de P axis läss sich Sp ache besse le nen als aus de G amma ik. Šulcas, nich wünschend sich in solche Diskussionen zu leis en, hie nu e zähl , dass jene A monens gegenkaiš ų (monenda) könn en en s ehen neunnies galkei s, abe we nich in sie MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achen Wö e ynsch Sapūno und Šulco g ama ikoje | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Au me ksamkei zu ich en. Wö e jei be ücksichg um in li auischen nau es kilmę is hinuomina in Kleino schon su iuškin ą p iekaiš ą, esą li auischen Sp ache en s amm e aus sp achn mischine, abe das, dass gesag wu de nich Šulcui wa bekann und li auische U sp ungs heo ie aus omėnų. „lie u ių kalbos“, o „lie u ių au os (gen is Li anicæ) kilmę“, galbū eiškia, kad Sapūnui i Ande swie wa um li auischlich Syn axei illus ie en wü de ausgewähl e S ellen aus omėnų au o ių We ken, und eilia en F agmen e übe se z we den mi Anwendung in me ą? Kleins g ama ikoje, bejehe, klassischen Au o en Zi a en nepasi elkie en. In unnume ie en p a a mės sei en (SC 50, 52) un e G ünden, nulėmusių diese G amma ikos Ausgabe, e wähn wi d und solche: ex am c eb â desc ip ione o us imo , ne ci a um nuogąs a imas, dass o eine ge us Sumany ojo, ande e ge us In en o is, um Au o is G a iam ypis conc ede en u „iš okio dažno pe ašymo kilęs Au o iaus in e esą [liebeische An angsnamen] de li auischen Sp aus u ei wü de hä e [ =spaudai a iduo ]. Aus hie sehen wi , dass XVII a., wie und wa man e wa en können, in au o ių Rech e wu de angesehen eie als je z : iel was pasida yda o dieses Geschalo nuo ašus ( iken lich pasiskolinę o iginalą aus Šulco), bis endlich Šulcas ėmė ne mau i, dass i gendjemand des Geschalo nich šspausdin ų und nich nahm e aus seine Ve kau gehal ene Einnahmen. Eben alls das e klä , wa um Schulcas sich nenn au o iumi: la einiglich Wo auc o (čia pa a o as späly as Va ian au o ) kann eiks i und ech ė den Eigen ünink, ha in das Rech zu e kau en sein Eigen um. Hinsich lich, Šulcas, pa eldėjęs Sapūno hand aš ü, sich de Zei , wie sagen wi je z mi e minen, u ischen au o iaus Rech e halininku und läss e s ehen, dass solche wa se eigens Sapūno (p a a mėje adenamo Sumany oju, In en o ) willia. Es gib keinen G und das zu zwei eln. Üb igens, obwohl im i elbla dieses weiches We k genann wi d Compendium g ã icæ Li h anicæ (Lie u iškos g a ikos san auka), p a a mėse wi d es s ändig e wähn MINDAUGAS STROCKIS. La ynische lie u ies Sp achenwö ne is Sapūno und Šulco g ama ikoje | 32 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 SNT Š en asis Raš as: Senasis und Naujasis Tes amen ai. Den Al en Tes amen aus heb aischen, a amäischen und g ieischen Sp achen übe se z, p a a mę, ein üh us und ST beg i s wo yn sowie e klä ungen sch ieb p el. p o . An anas Rubšys. Nauen Tes amen zu übe se zen aus g ieischen Sp achen, Ein üh ungen und NT są okų žodyną pa ašė kun. Česlo as Ka aliauskas, Vilnius: Ka alikų pasaulis. P ieiga online: biblija.l . VUL The La in Vulga e. Zug i in e ne : www.bibles udy ools.com/ ul. LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos. I: XVI–XVII amžiai, Čikaga: Kul ū os ondas. Buchienė Tama a, Palionis Jonas 1957. Pi mosios spausdin os lie u ių kalbos g ama ikos. – Pi moji lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 9–63. Die elmai Johann Augus in 1760: Die Heilige Sch i des Al en und Neuen Teſ amen s, nebſ eine ollſ ändigen E klä ung de ſelben, welche aus den ause leſenſ e Anme kungen e ſchiedene Engländiſchen Sch i ſ elle zuſammenge agen, und in de holländiſchen Sp ache an das Lich geſ elle , nunmeh abe in dieſe deu ſchen Uebe ſe zung au s neue du chgeſehen, und mi ielen Anme kungen un einem Vo be ich e beglei e wo den on D. Johann Auguſ in Die elmai , de heil. Sch i P o . o d. zu Al o , und A chidiac. de S ad ki che. De neun e Theil, welche die Weißagungen und Klagliede Je emiä en häl , Leipzig: Ve leg s Be nha d Ch iſ oph B ei kop . MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 33 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Eigminas Kazimie as 1997: K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco „Compendium G amma icae Li h anicae“. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 9–32. Hanzíko á Ludmila 1988: Náz y kalho češ ině z hlediska p incipů séman ické mo i ace. – Sbo ník p ací Filozo ické akul y b něnské uni e zi y. S udia mino a Facul a is Philosophicae Uni e si a is B unensis A 36, B no: Masa yko a uni e zi a, Filozo ická akul a, 95–101. Koženiauskienė Regina 1990: XVI–XII amžiaus p akalbos i dedikacijos, Vilnius: Mokslas. S ockis Mindaugas 2007: Klasikinių kalbų ki čio žymėjimo į aka lie u ių ki čio žymėjimui: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. S undžia Boni acas 1997: P a a mė. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 5–7. ZM 2014: Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 6. Saal eld bis Szypulowski. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle bea bei e on Wal he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g: Im Selbs e lag des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V. Quellen, Ma e ialien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)]. Gau a 2020 12 09 P iim a 2020 12 30 MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 34 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LATIN-LITHUANIAN GLOSSARY IN THE 1673 LITHUANIAN GRAMMAR BY SAPŪNAS AND SCHULTZ Summa y A sho g amma o Li huanian, w i en in La in and published in 1673 in Koenigsbe g, e e ed o as he Compendium, was w i en by K is upas Sapūnas (in Ge man known as Ch is oph Sappuhn) and published by Theophilus Schul z (in Li huanian known as Teo ilis Šulcas). I has been a consensus among schola s ha Schul z, o whom Sapūnas had bequea hed his unpublished manusc ip , published i , yea s a e he dea h o he o iginal au ho , wi h his own addi ions; ye , in he absence o he o iginal manusc ip , i is no always clea wha exac ly hese addi ions a e. Almos all Li huanian wo ds men ioned in he Compendium a e accompanied wi h La in ansla ions; hus we ha e a de ac o Li huanian-La in glossa y consis ing o 1380 en ies. Mos o he wo ds a e ansla ed well, bu he peculia i ies o he ansla ion o ce ain Li huanian g amma ical o ms sugges ha he ansla o had o men ally ansla e hem in o Ge man i s be o e p oducing he La in e sion; also, ce ain simila -sounding o homonymous Li huanian wo ds, which could no ha e p esen ed any di icul y o a na i e speake , seem o ha e con used he ansla o . F om his a conclusion can be d awn ha in he o iginal manusc ip by Sapūnas (who was beyond doub a na i e speake o Li huanian) he Li huanian wo ds had no accompanying La in ansla ions, and ha hese we e added by Schul z (who was a Ge manophone P ussian). Ye , despi e hese mino sho comings ine i able wi h a non-na i e speake , Schul z mus be commended o his wo k in p ese ing o he pos e i y his in e es ing documen on Li huanian as i was spoken in Li huania Mino in he 17 h cen u y. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 35 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 KEYWORDS: Sapūnas, Schulcas (Schul z), Compendium, glossa y, ansla ion, La in. MINDAUGAS STROCKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius [email p o ec ed]