Full text
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ANELIKA GUIDÍEN Lietuvių kalbos institutas PRIEŠAS LIETUVI LEGABOS PALAVORNE ESMINIAI ŽODŽIAI: priešas, konceptas, iliustracinis sakinys, semantika, Lietuvių kalbos žodynas. ANOTACIA O objetivo deste estudo com base iliustracinais frases discutir PRIEŠO fragmento do conceito, fixojamo em Lituânia linguagem vocabulário ( LKŽe). Investima mostroué, que inimšas LKŽe principalmente é nedrougiška, agredisa outra país kariuomenė, cujas ações atacadas (ou zafultas) em relação ao país são estereotipinhas. Besiginanças do inimigo país ações em guerrejaujando também são bastante nuspėjami e estereotipinhas. Raramente, falando sobre besiginança do inimigo país, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (ar lietuvių) inimšas também LKŽe fornectuas iliustraciniuose sakiniuose introduzijamas muito raramente. Contraas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose também pode ser: não amigávelmente nositeirado homem ou animal; aquilo que faz mal, prejudica a pessoa ou a abstrakção de fenômeno, a concreto objeto; contrários įsitikinimų žmogus ar žmonės ir tas, kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu. INTADINS NOTABES Tapatidade percebe-se enfatizando exclusividade, e este pode ser associado com atiribojimo de outros ou até contrariingum. Umberto Eco no livro Sukurti priešą e outros proginhos trabalhos afirma: Turėti priešą é importante não para que definhássemos a nossa identidade, mas também
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 para que adquiríssemos kliūtį, com a qual pudéssemos sulyginti o nosso sistema de valtybių e com ela susirėmę mostrar a sua valorę. Portanto quando não existe um inimigo ele deve ser criado (Eco 2011: 11). Segundo U. Eco, os inimigos são diferentes do que nós e agem segundo costumes que não são nossos; os inimigos devem ser bjaurus, porque o belžis identifica-se com gėriu; os inimigos sempre cheiram; às vezes os inimigos percebido como diferente e bjaurus devido a que são de origem inferior (Eco 2011: 1135). Falando sobre a immigração ondas medo e dando Itália exemplo, U. Eco rašo: „Viena vertus, galime save atpažinti tik Kito akivaizdoje ir tuo remiasi onde romuno įvaizdis é idealus redempção ožys para a sociedade, de convivência e de costumes mes. Todėl pavertę jį priešu kuriame savo pragarą žemėje“ (Eco 2011: 35). regras. No entanto, preferimos considerar aquela Kitá inofensiva, pois ele não é o objetivo deste 1 estudo com base iliustracinais sentinhas discutir PRIEŠO fragmentá do conceito, fixouojamo Lituvians language dictionary (toliau LKŽ). Artipisnyje levantadas tarefas: 1) discutir a definição de inimigo esclarecíveis dicionários de língua lituanas; 2) identificar e discutir possíveis inimigos, seus atributos, ações, зафиксированных LKŽ iliustraciniuose sakiniuose. Metodos de pesquisa: semantinas análises, interpretacinis e descritomasis. Neste artigo não se põe a tarefa de 2 descrever PRIEŠO conceito da totalidade imagem, porém pretende reconstruir aquele fragmento de conceito, que é fixado LKŽ. Como afirma Aloyzas Gudavičius (2011: 113), conceptos em si mesmo não é um objeto de leksinės semântica. No entanto kalbotyros assunto é conceito kalbinė raiška. Segundo Alano Cruseo (2014: 396), pagrindinė função da palavra é ativar conceito, com o qual ele é associcijuado. Ronaldo 1 Tal objeto do artigo PRIEŠO conceitoas escolhido não acidentalmente. Actualmente escreve-se vários autores (Veslavos Čižik-Prokaševos, Anželikos Gaidienės, Aurelijos Gritėnienės, Danutės Liutkevičienės, Loretos Vaičiulytės-Semėnienės) coletivė estudio mokslo Lietuvos draugai ir priešai 19222022 m.: semantiniai ir struktūriniai pokyčiai, na qual revelam-se as investigações de palavras de identidade escolhidas (draugas, priešiai, Rusija, Vokietija ir kt.) semantiniai ir struktūriniai pokyčiai, jų priežastys. 2 O conceito neste trabalho entende-se como unidade de conhecimento estruturado de pessoa e sociedade, acumulando complexos conhecimentos sobre uma certa coisa, reiškinį, veiksmą ou kt., relacionado com categorizavim e conceptualizavim do mundo. O conteúdo e estrutura do Koncepto pode variar dependendo do 2016: 15).
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 3 mundo cercanço (Gaidienė doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Langacker (1987: 56) argumentando, as palavras são conceptualiųjų estruturas de conhecimentos prieigos taškai. Zinaida Popova e Josifas Sterninas (2007: 79) também afirmam que kalbinė nominacija chave, abriu-se ao homem konceptą como unidade de pensamento, permitindo operá-lo no processo de pensamento. Assim, pode-se afirmar que cada nominação separada reflete apenas certos atributos do conceito, i.e., reflete um certo fragmentão do conceito (Gudavičius 2009: 51). Segundo Liublino etnolingvistos, a percepção contida numa palavra, que abrange um certo conceito, deve ser emulsificada a partir de várias fontes da língua, e posteriormente dividida por estilos e espécies, tempo e espaço (Smetonienė et kt. 2019: 12). pasaulio vaizdo profiliais, o jų aprašymas leidžia suformuluoti visapusišką dalyko vaizdą Gautos constituomosios partes são chamadas (Smetonienė e kt. 2019: 12). Advoga-se a opinião de que [A]nalizando dados lexynos é possível reconstruir leksikografinį visão do mundo falboje (Rutkovska e kt. 2017: 31), e todo-complete imagem do sujeito precisa formar diferentes tipos de dados não só sistemáticos (leksikografinių), mas e anketinių, tekstinių analizes (for mais sobre isso ver. Smetonienė e kt. 2019: 12–16). Usar LKŽ como textínio não é coisa nova. Uma das primeiras sobre o fato de que LKŽ é um fundamental texto da cultura lituânica, que é necessário ler e pesquisar, escreve Viktorija DaujotytėPakerienė (2002: 34). LKŽ é especial no que diz respeito a que yra translitou da escrita klasikos <...>“ (Daujotytė-Pakerienė 2002: 36). Šis žodynas unikalus ir tuo, kad jam būdingas lituana, uma grande parte historiškumas e material tarminês gausa, portanto seu, como fonte, pesquisas podem ajudar per leksiką reconstruir fragmentos do mundialėvaizdžio dos lituanos até XXI a. LKŽ é importante e uma fonte interessante, já incluído no trabalho de pesquisa científica: Kaditertas polititelne fiksuis Russiais (Kadabars 2010), paskuskus (Zabars 2012), žodyne fiksuotą Adalberto Bezzenbergerio medžiagą, aprašytos marios, pamarys ir pamariškis izterti šermė (Gritėnienė) , 2016 žermeni (Gritėnienė 2017), 2019 (Gritėdienė 2020).
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 O material investigado para este artigo é coletado da versão eletrônica do dicionário, abrangendo todos os tomus do dicionário (http: www.lkŽe). Atlikus detalląją paešką rasta per 450 iliustracinių sakinių, nos quais pavartota leksema inimšas. 90 por cento dos LKŽe rastos 3 sakinių constituem sakiniai, excritos a partir de várias fontes escritas e manuscriptas: de escritores concretos, de figuras culturais e etc. escritas (p.ex., Maironio, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Justino Marcinkevičius, Vinco Krėvės-Krekevičius, Vinco Mykolaičio-Putino, Žemaitės, Ievos Simonaitytės, Vienano Baluolio, Jono Jablons, Juozo Jučik Antonio) encontrados em sakiniai, também em encopedias, palavras, chromatos e escritos em sakiniai (ršita = rains) e sakiniai (spata = sakinis) e sakiniai. Apenas sobre 10 percentos LKŽe encontros sakinių, nos quais pavartota leksema inimšas, constitui sakiniai, transcriti do vivoosios língua. Dado maior parte das rastas sakinių constitui de vários escritos, imprensa exportida sakiniai, é importante lembrar que LKŽ no período soviético neišvengė (savi)censūros e ideológico kišimosi em vocabulário continio (plčiau sobre isso ver Gritėnienė 2020: 4243 e kt.) e só nuo XVI nebeliko (Zabarskaitė 2010: 128). No entanto, como afirma Vytautas Vitkauskas (2002: 11), e (sei)censūros tomo žodyne sumažėjo ideologinės medžiagos, o po nepriklausomybės atkūrimo jos visai período mokslui foram mais importantes tarmių e velųjų textos facta, viv sakiniai, ryškinę nautos gyvenimą, mąstymą. Nagrinėjando PRIEŠO conceito a deveria mencionar que do ponto de vista linguístico ele tirtado pouco. Gana amplamente este conceito discutido por Viktorijas Makarovas (2014) artigo, no qual apresentam os resultados da análise comparamória do conceito de cultura lituãos PRIEŠAS e rusas conceito de cultura ВРАГ. A pesquisa foi realizada com base em 100 (lietuvių kalbos ir rusų kalbos tekstynų). Prieita prie tokių išvadų: 1) tas pats subjektas lietuvių exemplos a partir publicistikos discurso nautos sąmonėje pode ser amigo e virsti inimšu; 2) aos lituanos inimigos são polkų atolanças 3 DRAUGO conceito à publicistikoje escreve Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (2020 Sobre).
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 grupotės e bolševikai; 3) a cultura litavians não permite falbančiajam kabinti inimšo etiketės (‘Х é priešas), mas isso pode ser feito švelnesne forma, por exemplo, pasitelkiant konstrukciją ‘Х-o priešas; 4) lietuvis pode descrever as ações do inimigo neutralmente, sem conotações negativas (Makarova 2014: 191). Falando sobre PRIEŠO conceito com antropologia, história, filosofia, etnologia e kt. pasakytina, que aqui mais gvildenamos savas e outro (svenimas) oposições (plg. Savoniakaitė 2014), onde outro (svenimu) pode ser não só exiliškinami características de nacionalidades, mas e outro (svenimas) pode ser percebido como inimšas. O filósofo Leonidas Donskis (1997) é considerstęs sobre inimus da cultura massiva. 1. PRIEŠO APIPRŽTIS AIŠKINAMUOSIUOSE VODYNUOSE Aiškinamuosios dicionários de língua lituanas LKŽe, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽ7i) e Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽ) a palavra priešas significações número varijuja (žr. 1 tabelę).
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 1 LENTEL. inimigos do termo em dicionários da língua lituana 1. LKŽe4: DŽ7i: não-amistosamente nativado, desejando picta 1. que luta por de alguma coisa não gosta, não reconhece 5. quem de alguma interesses contrários 2. não-amistosos, invadidos do país 2. não-amistosamente nativado, inclinando para outro homem coisa, smerindo, 5. tudo que faz dano, não agrada 6. bandido, exército é mau homem 4. isso que prejudica, faz dano 4. quem malandro, 7. inimigo 9. quem de inimigos, não aceita (Bandar 5?) 5. homem contra 3. exército, com qual 5. convicções, com qual 5. 8. priešprieša, priešybė 1. žmogus, kuris nedraugiškai nusiteikęs, linki kitam žmogui bloga, jo nekenčia 4 LKŽe apresentado a palavra inimšas é homonima. Neste caso aktualus inimšas, marcado primmu homonimo numeriu. 5 Po palavra inimšas Lexicografico artigo final de redagação significações formulação e número pode keitis.
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Dos significados apresentados vê-se que DŽ7i e BŽ manuscrito fixados significados inimigo definidos semelhante, só diferem ordem de sua apresentação, plg. primeira e segunda definição: 1. que lutam por interesses conflitantes DŽ7i e 1. žmogus, que não amigabilmente nositeiręs, linki outro homem é mau, seu ódčia BŽ (rankraštis); 2. desamistogiamente deitaês, saudindo a outro mau homem DŽ7i e 2. próxingos convicções homem BŽ (rankraštis). LKŽe adversas tem nove significados, cinco delas coincide com DŽ7i e BŽ manuscrito LKŽe užfiksuotomis reikšmėmis, plg. 1 lentelėje pateiktas 1–5 LKŽe reikšmes. Paskutinės keturios significados (69) são specifines e fixouojamas só neste diccionário. Apibendrinando pode-se alegar que nos mencionados diccionários explicativos, os inimigos definidos como não-amigável, mal inclinado homem (p. ex.: Po ginčo eles se tornaram inimigos LKŽe), os inimigos são contra as convicções homem (p. ex.: Liaudies priešas LKŽe; Idėjinis priešas BŽ), os inimigos país e kariuomenė, com a qual a guerra (p. ex.: Liauzhi atmu [nugalėti] BŽ), é aquele que (sujeto, vadinasi, vivo) não lhe dá parte, (p. ex.: Šaltis sodis frontis LKŽe). Rūkymo priešas LKŽe) ir priešas yra tai (objektas, vadinasi, negyvas), kas daro žalą, kenkia Pasižiūrėkime, koks PRIEŠO koncepto fragmentas fiksuojamas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose quem é aquele inimšas, quais os seus sinais, ações exlyškinam como mais importantes. 2. PRIEŠAS LIETUVI KALBOS VOZYNO ILUSTRACINIUOSE SAKINIUOSE 2.1. Enemy Atacante país a armiesė Maioriausia LKŽe iliustracinių sakinių parte constituem tais sakiniai, nos quais fixsujada kova com inimšu nedraugiška, invadiuusa outra país kariuomene. Tokių sakinių abundância lembra do
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 antigo susiklosčiusi būtinybė de finti seus territórios, ter externes inimų, que, atrodytų, sempre estão preparasă para atacar, plg. U. Eco no livro descrito acontecimento: Kadaise Niujorke teve que dirigir táxi, que conduzia homem com dificuldade decifrujamu nome. Ele explicou ser paquistanete. Paklusė, de onde vim, respondi de Itália. <...>. Galinamente perguntou, quem são nossos inimigos. Me perguntei: Atsiprašau?, paciramente explicino querėjęs descobrir, com quais nações desde amžių wariaujame por causa de territórios, etninês odiantos, permanentes fronteiras paxeidinamentos e semelhantes. Respondi que com ninguém não lutava com ninguém. […]...> Ele ficou insatisfeito (Eco 2011 10). Assim nautai ter inimões, com os quais podem guerrear, aparece, é importante. LKŽe captados em sakários kariuomenė atiscleidia por realizadas ações e muitas vezes não está claro, a que concretamente paísia menciona kariuomenė pertence. Também muitas vezes neįvardyta, kas yra „mes“, kariaujantys, – Lietuva ar kita šalis. 2.2. Ações de milícias do país atacante em guerrajando Em relação às ações do inimigo kariuomenê do país atacante pode constatar-se que LKŽe iliustraciniai sakiniai reflete o estereotipiný comportamento: a) os inimigos de início preparam-se, exemplo: construem marinha, acumulia forças, exemplo. : oponas agora novamente pastatė didelį laivyną ir rengiasi iškelti kariuomenę į mūsų žemę J. Balč 6 (ž. kelti). Priešai jėgas traukia rš (ž. traukti); b) organiza uma invasão, por exemplo, aptina inimą, o envolve, exemplo. :O inimigo descobriu seu local de acampaclavamento rš (ž. stovyklavimas). Até os habitantes esckato, os inimigos já spėjo toda a cidade apremti rš (ž. apoiar). Ir aprupo inimigos eles arcos de fogo E. Miež (ž. arcas). Os inimigos queriam de repente nos aclupti rš (ž. klupti); c) começa invasão, por exemplo, 6 Abreviimai como LKŽe.
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 invasivergia, įsibrauna, prasiskverbia para uma cidade, pilį ou etc., exemplo. :Entrai todo pašėlimu puolė miestą rš (ž. šėlimas). Gina suas terras e pessoas do inimų invasiveržimų rš (ž. veržimas). Įgriovę sieną, inimai įsiveržė pilin Š (ž. griauti). Os adversários veržėsi de três pães NdŽ (ž. veržti). Įsibrovė priešas, suliepsnojo karas S. Nėr (ž. įbrauti, liepsnoti). Contraai kyliu invadimušdavam em cidade rš (ž. mušti). Entrisisiautėjo įnirtingas batalhais. Antesas žūt būt norėjo prasiskverbti 7 atgal V. Myk-Put (ž. siautėti) Priešo skverbimasis em profundidade do país promadino escritores Lituãos em kovą rš (ž. skverbimas); (ž. atacar). oponas atsiuda DŽ1 (ž. disparar). oponas sem d) šaudo (iš patrankų, kulkosvaidžių ir pan.), pvz.: Priešas atakavo mūsų pozicijas rš paliovos disparava de patrankos rš (ž. patranka). Contraai laidė de svilksnių milharesčius akmenų M. Valanč (ž. svilksnė). Enemai em nós kulkosvaidžiu pažėrė rš (ž. žerti). Os inimigos começaram blecti (disparar) de šautuvų rš (ž. blekti). Dois dias e duas noites queima lepsnoyo inimigo forkurtas terra em inferno E. Miež (ž. pragaras); quanto dele cingista, quanto desgravado! J. Jan e) traukiasi, pralaimi, pvz.: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta 8 ... Kiek jo sugauta, (ž. mišti). Devido à situação desvantagem inimigos perderam rš (ž. favorankumas); f) morūsta, pvz. : Bangų juodoj pragarmėj não um inimšas morreu rš (ž. pragarmė). Finalmente g) zavaldo (or įsibrauna into) kraštą (estatybę), aqui estabelece, priešas užspringo pats savo krauju, netekęs šimtų kareivių ir daugybės technikos rš (ž. springti). например., Priešai zavaldė nosso kraštą rš (ž. valdyti). No mesmo seu estado meio deie, seu, pode-se dizer, širdyje, inimšas sukasi sau lizdą rš (ž. sukti). Svetimame krašte priešas elgiasi šiurkščiai siautėja, niokoja, queima casas, mata pessoas, tira seus pão, pvz. :Os inimigos por nossa kraštą dūko rš (ž. dūkti). Os inimigos siaučioio nosso krašte DŽ (ž. siaučioti). Os inimigos terioja nossos casas, massurdoja pessoas, atima Esta palavra tem a ortografia mudada 9 žūtbūt. 7 8 krikti, irti LKŽe. 9 matar LKŽe.
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Beždžionių, melių, pelėnų inimai outros animais, pvz. : Dos beijonhões melhores toliaregês pavianai: plyname a lauke seu pikčiausia inimą leopard com ela notabdi apenas não para quilômetro rš (ž. toliaregis). Notabeto, que pelês e pelênai em soduas abrigam-se permanentemente, reproduisiam nepaprastai rapčiai, pois muito изреėjo o maior deles néšas pelėdos sp (ž. retėti). Žvėries priešas homem, pvz. : Žvėris um contra uma se encontra com neapkenčiamiausiu seu inimšu žmogumi sp (ž. neapkenčiamas). 2.5. Enemigo aquilo que faz mal, prejudica Kai kuriuose LKŽe iliustraciniuose sakiniuose fiksuojamas žmogaus (žmonių) priešas abstractus reiškinys ou concretus (negyvas) assunto, muito nepalankus, darando danos, perkiantis, por exemplo, destino tempo e distância, realrovés conhecimento, exagimamento, menas, carizmas, prazer, degtinė. Plg. : Destino, eterninas minhas inimigas, não queria proporcionar-me aquela felicidade J. Balč (ž. teikti). O tempo e a distância são relações de pessoas inimigas (ž. relações). Fraco conhecimento da realidade o mais malčiais adversários dos išpuikimas rš (ž. kūrybiškumas). Netiesakalbingumas 15 – didžiausias priešas, kenkėjas pačiam escritores rš (ž. conhecimento). Kūrybiškumo priešas netiesakalbiui rš (ž. tiesakalbingumas). Carism was mirtinis liaudies priešas (sov.) rš (ž. mirtinis). Minhas armas apontar contra o principal inimá contra animaiska, consumidoriška e, desgraça, poderoso principio: vida prazer J. Marcin (ž. vartotojiškas). Seu maior inimšas degtinė DŽ (ž. inimšas). LKŽe aparece sakinių, nos quais menção de um fenómeno abstrato (pvz., ciência, progressos e kt.) ou concreteta (negyvo) sujeito (pvz., sodų, avião) inimšas paviršutiniškumas, nacionalismo, burocratizmas, šaltis, aplazamento, например. : 15 Jusakalbingumas verdade de conversação LKŽe.
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Paviršutiniškumas é mokslo priešas sp (ž. paviršutiniškumas). O nacionalismo é burocratismo marksizmo priešas (sov.) sp (ž. priešas). Vienas žiauriausių mūsų pažangos priešų yra rš (ž. inimšas). Šaltis mais importante sodos inimšas rš (ž. inimšas). Nos trânsitos setentrionais, os aviões que voavam anteriormente encontruravam com perigino inimšu apledėjimu sp (ž. congelamento). 2.6. Antigo homem ou pessoas de contrárias convicções LKŽe encontrar vários sakiniai, nos quais pavornotado o termo liaudies inimšas. Recorda-se que liaudies neprišas sovietinėje terminijoje pessoa, lutando com o sovietų poder ou pelo menos abertamentei ela nepritariante, muitas vezes só por isso acusado VLE. Liaudies inimai, com base 16 LKŽe forquistados exemplosis, procurou isjuodir, discredituar, e o partido eles (liaudies inimus) triuškino e etc., exemplo. : Liaudies inimigos procuravam iscarodir, desacreditar os melhores 17 daquela nação (sov.) sp (ž. mirtinas). Pašarem de cooperação eilių todas gobšias visuomenės atmatas bei liaudies priešus (sov.) sp (ž. gobšus). klasikinio palikimo atstovus (sov.) rš (ž. juodinti). Partija sutriuškino mirtinus liaudies priešus LKŽe é зафиксирована примеров, nos quais menciona comuns inimšas, например. : Ikirevoliuciniais anos partido dos bolsheviki já rcê de todas as nacionalidades russas pessoas de trabalho em comum luta contra comum inimá sp (ž. ikirevoliucinis). Longos opressões anos uniram as nossas nações em ferroina combativos contra a comum inimá kohortą rš (ž. kohorta). nešdinėti). Agentes Ordino, Randama ir tokių pavyzdžių: Bažnyčios priešai pranešdinėjo popiežystei galą Gmž (ž. papiežiaus e imperatoriaus apoiados, Occidentas na Europa pregaram, que a Lituânia aindabesanti pagoniška, que lituviai esą tikri saracênai e cristianidade inimai e t. t. rš (ž. 16 Plačiau sr. https://www.vle.lt/straipsnis/liaudies-priesas/. 17 Turima em mente partido comunistas.
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 saracėnai). Naqueles tempos, sixtando escrevinhos em Varpą, usávamos o mais variados apelidos, para que os inimigos pensassem, que os escritores burys são o maior Pt (žr. slapyvardė). Pateikti sakiniai reflindi LKŽe (savi)censūrą sobre alguns inimos, que nãoitiam oficiais ideologiais convicções, sovietmečiu era periginga (ou neleista) falar. Fornecidos exemplos (especialmente dois primeiros) refletem da época primetamus convicções ideológicas. 2.7. oponente quem o condena, considera prejudicial, mau Zodyno texto encontrar alguns iliustraciniai sakiniai, nos quais se fala sobre o que é visokių piniginių smerkiama, laikoma žalingu, blogu, pavyzdžiui, piniginiai žaidimai, rūkymas. Plg.: Aš esu žaidimų priešas rš (ž. moniginis). Rūkymo inimšas DŽ (ž. inimšas). 2.8. Preço e amigo contrapreço Como separadas pogrupis neste artigo distinguir tais LKŽV зафиксировать sakiniai, nos quais akivaizdi inimšo e draugo priešprieša. Tokių sakinių dicodyne são não poucos. Pensamento em contraopostos e sua abundância glūdi nas mesmas origens da criação do mundo, quando ao mundo foi olhada como a em dois opostos pólos, opostos primos unicovê (Vėlius 1983: 10). Exemplos contrapriešos podem dar mais de um, plg.: terra e céus, vida e morte, meilė e odikanta, amigo e inimigas e t. t. (mais vê. Ermanytė 2003, 2015). Pareceria que estes pólos opostos estão distantes um do outro, porém, como mostra a vida, assim não é. Falando sobre inimigo e amigo contrapriešá conteitável, que inimigo e amigo relação, ou pode mudar de atitude priklausomai nuo įvairių aplinkybių (tiek vidinių, tiek išorinių), gali pasikeisti akimirksniu em amizade avaliação. Isto e indica LKŽe encontrada frase, no qual зафиксировано, que só o tempo pode mostrar, que os sujeitos são um em relação ao outro inimigos ou amigos, plg. : Se
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 nós somos amigos, ou inimigos, o futuro tem ainda mostrar, vokieti V. Krėv (ž. parodyti). Tais casos, quando se quiser enfatizar o sujeito indefinėžtum, estranimidade ou indiferingidade em relação a ele, preparam-se inimigo e amigo oposição como completamente opostos conceitos: Justiça, Grėtė não é inimigas, mas também não amiga à Karalienei, ela estranha, tão estranha, como e primeiro dia após Viliaus ved Simon (ž. svetimas). Também LKŽe encontra sakinių, nos quais mencionado sujeito, outrora ex-ex-amigo, facilmente pode virsti inimšu ou simplesmente cambiisti dele, como (ne)amigo, tratadação: Geriausiąjį savo bičiulį pessoas изranda pikčiausiu inimšu J. Jabl (ž. 1 rasti). Se nãopanorou ouvir-me bom, como amigo, eu o forçarei como poder inimšas! V. Krėv (ž. varu). grumtis não só com inimigos, mas Gindamas savo nuomonę, šeimą, teises, kovodamas dėl išlikimo ir pan., subjektas gali também com amigos: Visą amžių besigrumdamas com inimigos e amigos, eu mesmo paorgau e outros esvarginau V. Krėv (ž. varginti). O que meu rankoj, é meu, embora isso fosse não inimigo, mas amigo kalavijas V. Krėv (ž. ranka). Priešo e amigo oposição afixada e em ditados de lituãos liaudies, dados em LKŽe: Amigui meilę kaisčią, inimigo kietą rūstį obrigalai a levaršio em seu coração rš (ž. kietas). O pequeno-almoço suavize você mesmo, o almoço aparte com um amigo, e a vesperinha entregue ao inimigo rš (ž. valgyti). Skolindando amigo, entregando inimšas TŽIII375 (ž. skolinti). Quail amigo do que inimá perigoso TŽV600 (ž. kvailas). IŠVADOS Išanalizavus sobre 450 LKŽe iliustracinių sakinių, nos quais pavartota leksema priešas, compêlioja tal fragmento do conceito PRIEŠO.
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Inimigo LKŽe é principalmente nedrougiška, invadiu outra (muitas vezes não nomeada) país kariuomenė, cujas ações em relação ao país atacado (ou assaltado) são estereotipadas: em primeiro lugar preparam-se combates, mais tarde organiza-se e começa-se ataque, e atomazga do ataque é percaimização, morteis ou vitória (krašto, conquista do país). Às vezes LKŽe iliustraciniuose sakiniuose pabrėžiama, kad priešas yra narsus, atkaklus, jo pajėgos yra maiores, e ginkluoté melhor. Besiginanças da inimiga país ações em guerrejar também são bastante nuspėjami e estereotipadas: preparam-se combate, começa-se ataque, ataque atomazga é vitória, morte ou aprediação. Raramente, falando sobre besiginança do inimigo país, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (or lietuvių) inimšas também entravarijamos muito raramente. O inimigo também pode ser não-amigavelmente de disposição homem ou animal (pg.: outro homem, nação), aquilo que faz dano, prejudica a homem (pg.: tempo, distância, exagero) ou a um abstrakção, a um objeto concreto (pg.: pa superficialutiniškumas ciência inimšas, šaltis sodas inimšas). O inimigo pode ser e de contrários crenças homem ou pessoas (pg.: liaudies inimšas, igrexas inimšas). Também os inimigos são aquele que o condena, considera prejudicial, mau (pgs.: ele é moniginių jogos, fumarimo inimigas). LKŽe iliustraciniuose sakiniuose akivaizdi inimigo e amigo oposição, e relação entre eles pode mudar acimirksniu (presso dependendo de internos e externos veiksnių) ou pode mudar a abordagem em amizade tratatavimento. Kaip matyti, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose konkretus priešas (ypač kalbant apie outra país kariuomenę) não há involudijamas. Isso pode determinat LKŽe (savi)censura, politico corektiškumas, não permitindo definir claramente o inimigo. Além disso, a palavra adversas e semantiicamente, e emociamente são fortes, portanto talvez evite-se adversa advertir alto e concretamente, falar sobre não nomeada, mas a todos conhecido o adversa é mais seguro. Naturalmente, deveria ter em mente, que LKŽe iliustraciniai sakiniai são fornecidos sem
ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas língua Lietuvių žodyne | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 contexto, e no mesmo fonte (ou vivo conto de homem) os inimigos podiam ser introduzidos, só não menção em concreto em LKŽe incluído no iliustraciniame sakinyje. A fim de ser possível concretamente fundamentar estas considerações, é preciso espreitar mais fontes, por exemplo, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, anketų duomenis e pan. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas), vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽ7i – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. S. Keinys, 7-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. LITERATŪRA Cruse Alan 2014: Prototype Theory and Lexical Semantics. – Meanings and Prototypes. Studies in Linguistic Categorization 20, London and New York: Routledge, 382–402. Daujotytė-Pakerienė Viktorija 2002: Pamatinis kultūros tekstas. – Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų, sud. J. Zabarskaitė, Z. Šimėnaitė, Vilnius: InterSe, 34–38. Donskis Leonidas 1997: Masinė kultūra ir jos priešai. – Tarp Karlailio ir Klaipėdos: visuomenės ir kultūros kritikos etiudai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 128–141. Eco Umberto 2011: Sukurti priešą ir kiti proginiai rašiniai, Vilnius: Tyto alba. Ermanytė Irena 2003: Antonimų žodynas 23 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antonimu.
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Ermanytė Irena 2015: Antonimų žodynas 25 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antonimu. Gaidienė Anželika 2016: Lietuvių kalbos gėrimo ir valgymo veiksmažodžių semantinių ryšių ypatybės: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gritėnienė Aurelija 2016: Šermukšnio vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Tautosakos darbai 52, 85–104. Gritėnienė Aurelija 2017: Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 90, 1– 19. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?90. Gritėnienė Aurelija 2020: Rusija Lietuvių kalbos žodyno iliustraciniuose. – Baltu filoloģija 29(1), 41–61. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika: tauta kalboje, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2011: Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. – Res Humanitariae X, 108–119. Langacker Ronald 1987: Foundations of Cognitive Grammar 1: Theoretical Prerequisites, Stanford: Stanford University Press. Makarova Viktorija 2014: Литовское слово priešas и русское слово враг. – Res Humanitariae 16, 182–191. Prieiga internete: http://journals.ku.lt/index.php/RH/article/view/1020. Popova Zinaida, Sternin Josif 2007: Язык и национальная картина мира, Воронеж: Истоки. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Savoniakaitė Vida, sud., 2014: Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais, Vilnius: LII leidykla. Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Umbrasas Alvydas 2019: Terminologija Lietuvių kalbos žodyne. – Terminologija 26, 162–183. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2020: Draugo konceptas publicistikoje. – Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje 5, 337–365. Prieiga internete: https://www.journals.vu.lt/open-series/article/view/21405/20514. Vėlius Norbertas 1983: Senovės baltų pasaulėžiūra: struktūros bruožai, Vilnius: Mintis. Vitkauskas V. 2002: Didysis akademinis mūsų Žodynas. Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų. Sud. Jolanta Zabarskaitė, Zita Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 8– 14. Zabarskaitė Jolanta 2010: Politinis pasaulėvaizdis didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (valstybė, įstatymas, valdžia). – Parlamento studijos 9, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 126–143. Prieiga internete: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_kalba_1.htm. Zabarskaitė Jolanta 2012: Kitoks didžiojo Lietuvių kalbos žodyno skaitymas: Adalbertas Bezzenbergeris, marios, pamarys, pamariškis. – Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai, sud. G. Blažienė, N. Morozova, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 239– 271. Gauta 2020 12 05 Priimta 2020 12 30
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 THE ENEMY IN THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary The goal of this study is to dissect, using illustrative sentences, the fragment of the concept of ENEMY (Lith. PRIEŠAS) recorded in the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe). The article has the following objectives: (1) discussing the definitions of enemy in the modern Lithuanian thesauri, (2) identifying and discussing potential enemies, their attributes, actions recorded in the illustrative sentences of the LKŽe. The study employed these methods: semantic analysis, interpretation, and description. Thesauri (the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe), the Dictionary of the Modern Lithuanian Language (DŽ7i), and the Dictionary of the Standard Lithuanian Language (BŽ)) define enemy as an unfriendly, ill-meaning person (e.g., ‘They became enemies after the dispute’ (Lith. Po ginčo jie pasidarė priešai, LKŽe)); an enemy is someone with opposing beliefs (e.g., ‘enemy of the people’ (Lith. Liaudies priešas, LKŽe), ‘ideological enemy’ (Lith. Idėjinis priešas, BŽ)); an enemy is the opposing country and army at war (e.g., ‘repel [overcome] the enemy’ (Lith. Priešą atmušti [nugalėti], BŽ)); an enemy is someone who dislikes something, considers it harmful (e.g., ‘enemy of smoking’ (Lith. Rūkymo priešas, LKŽe)); an enemy is something that causes damage or harm as well (e.g., ‘cold is the garden’s enemy No 1 (Lith. Šaltis – svarbiausias sodų priešas, LKŽe)). Analysis of nearly 450 illustrative sentences from the Dictionary of the Lithuanian Language with the lexeme enemy (Lith. priešas) has pieced together the fragment of the concept of ENEMY as described below.
ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 First and foremost, enemy in the LKŽe is defined as an unfriendly, assailing army of another (often unidentified in the illustrative sentences of the LKŽe) country; its actions with regard to the country that is being (or has been) assaulted are stereotypical: first it prepares for combat, then organises and launches an attack, which culminates in defeat, death, or LKŽe accentuate victory (the occupation of the land or country). Sometimes the illustrative sentences of the that the enemy is brave, persistent, its forces are larger, weapons better. The actions of the country defending itself against the enemy in war are also rather predictable and stereotypical: preparation for combat, the launching of an attack, which culminates in victory, death, or surrender. On rare occasions, the illustrative sentences of the illustrative sentences presented LKŽe refer to Lithuania (or Lithuanians) as a country defending itself against an enemy. The in the LKŽe contain very few mentions of the specific enemy of Lithuania (or Lithuanians) as well. In the illustrative sentences of the LKŽe, enemy can also be an unfriendly person or animal (e.g., another human being or nation), that what causes damage or harm to a human being (e.g. time, distance, arrogance) or an abstract phenomenon, a specific object (e.g., superficiality is an enemy of science; cold is an enemy of the garden). Enemy can also be a person or persons of opposing beliefs (e.g., an enemy of the people; an enemy of the church). Furthermore, enemy is he who condemns something, considers it harmful or evil (e.g., he is an enemy of gambling for money; an enemy of smoking). The illustrative sentences of the LKŽe carry a clear-cut opposition between enemy and friend; their relationship can change in an instant (depending on internal and external factors), and so can the approach to friendship. It is evident that the illustrative sentences recorded in the LKŽe do not mention the specific enemy (especially when it comes to the army of another country). This can be the product of the LKŽe’s (self-)censorship, political correctness that prevents any clear