Priešas „Lietuvių kalbos žodyne“

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ANŽELIKA GAIDIENĖ Lietuvių kalbos institutas PRIEŠAS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: priešas, konceptas, iliustracinis sakinys, semantika, Lietuvių kalbos žodynas. ANOTACIJA Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti PRIEŠO koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos) šalies atžvilgiu yra stereotipiniai. Besiginančios nuo priešo šalies veiksmai kariaujant taip pat yra gana nuspėjami ir stereotipiniai. Retai, kalbant apie besiginančią nuo priešo šalį, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (ar lietuvių) priešas taip pat LKŽe pateiktuose iliustraciniuose sakiniuose įvardijamas labai retai. Priešas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose taip pat gali būti: nedraugiškai nusiteikęs žmogus ar gyvūnas; tai, kas daro žalą, kenkia žmogui ar abstrakčiam reiškiniui, konkrečiam objektui; priešingų įsitikinimų žmogus ar žmonės ir tas, kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu. ĮVADINĖS PASTABOS Tapatybė suvokiama pabrėžiant išskirtinumą, o šis gali būti siejamas su atsiribojimu nuo kitų ar net priešingumu. Umberto Eco knygoje Sukurti priešą ir kiti proginiai kūriniai teigia: „Turėti priešą svarbu ne tam, kad apibrėžtume savo tapatybę, bet ir kad įgytume kliūtį, ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 su kuria galėtume sulyginti savo vertybių sistemą ir su ja susirėmę parodyti savo vertę. Todėl kai nėra priešo – jį reikia sukurti“ (Eco 2011: 11). Pasak U. Eco, priešai yra kitokie nei mes ir elgiasi pagal papročius, kurie nėra mūsų; priešas turi būti bjaurus, nes grožis tapatinamas su gėriu; priešas visada smirdi; kartais priešas suvokiamas kaip skirtingas ir bjaurus todėl, kad yra žemesnės kilmės (Eco 2011: 11–35). Kalbėdamas apie imigracijos bangų baimę ir pateikdamas Italijos pavyzdį, kur rumuno įvaizdis yra idealus atpirkimo ožys visuomenei, U. Eco rašo: „Viena vertus, galime save atpažinti tik Kito akivaizdoje ir tuo remiasi sugyvenimo bei papročių taisyklės. Tačiau mieliau tą Kitą laikome nepakenčiamu, nes jis nėra mes. Todėl pavertę jį priešu kuriame savo pragarą žemėje“ (Eco 2011: 35). Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti PRIEŠO koncepto 1 fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽ). Straipsnyje keliami uždaviniai: 1) aptarti priešo apibrėžtis aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose; 2) nustatyti ir aptarti galimus priešus, jų požymius, veiksmus, užfiksuotus LKŽ iliustraciniuose sakiniuose. Tyrimo metodai: semantinės analizės, interpretacinis ir aprašomasis. Šiame straipsnyje nekeliama užduotis aprašyti PRIEŠO koncepto 2 visumos vaizdą, tačiau siekiama rekonstruoti tą koncepto fragmentą, kuris fiksuojamas LKŽ. Kaip teigia Aloyzas Gudavičius (2011: 113), „konceptas pats savaime nėra leksinės semantikos objektas. Tačiau kalbotyros dalykas yra koncepto kalbinė raiška“. Pasak Alano Cruse’o (2014: 396), „pagrindinė žodžio funkcija yra aktyvuoti konceptą, su kuriuo jis asocijuojamas“. Ronaldo 1 Toks straipsnio objektas – PRIEŠO konceptas – pasirinktas neatsitiktinai. Šiuo metu rašoma kelių autorių (Veslavos Čižik-Prokaševos, Anželikos Gaidienės, Aurelijos Gritėnienės, Danutės Liutkevičienės, Loretos Vaičiulytės-Semėnienės) kolektyvinė mokslo studija Lietuvos draugai ir priešai 1922–2022 m.: semantiniai ir struktūriniai pokyčiai, kurioje atskleidžiami pasirinktų tirti tapatybinių žodžių (draugas, priešas, Rusija, Vokietija ir kt.) semantiniai ir struktūriniai pokyčiai, jų priežastys. 2 Konceptas šiame darbe suprantamas kaip asmens ir visuomenės struktūruoto žinojimo vienetas, kaupiantis kompleksines žinias apie tam tikrą daiktą, reiškinį, veiksmą ar kt., susijęs su pasaulio kategorizavimu ir konceptualizavimu. Koncepto turinys ir struktūra gali kisti priklausomai nuo supančio pasaulio (Gaidienė 2016: 15). ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Langackerio (1987: 56) teigimu, žodžiai yra konceptualiųjų žinių struktūros „prieigos taškai“. Zinaida Popova ir Josifas Sterninas (2007: 79) taip pat teigia, kad „kalbinė nominacija – raktas, atveriantis žmogui konceptą kaip mąstymo vienetą, leidžiantis operuoti juo mąstymo procese“. Taigi galima teigti, kad kiekviena atskira nominacija atspindi tik tam tikrus koncepto požymius, vadinasi, atspindi tam tikrą koncepto fragmentą (Gudavičius 2009: 51). Pasak Liublino etnolingvistų, „kalboje esantis suvokimas, kuris apima tam tikras sąvokas, turi būti išryškinamas iš įvairių kalbos šaltinių, o vėliau skaidomas pagal stilius ir rūšis, laiką ir erdvę“ (Smetonienė ir kt. 2019: 12). Gautos sudaromosios dalys vadinamos pasaulio vaizdo profiliais, o jų aprašymas leidžia suformuluoti visapusišką dalyko vaizdą (Smetonienė ir kt. 2019: 12). Pritariama nuomonei, kad „[A]nalizuojant žodynų duomenis galima rekonstruoti leksikografinį pasaulio vaizdą kalboje“ (Rutkovska ir kt. 2017: 31), o visapusiškam dalyko vaizdui sudaryti reikia skirtingų duomenų tipų – ne tik sisteminių (leksikografinių), bet ir anketinių, tekstinių – analizės (plačiau apie tai žr. Smetonienė ir kt. 2019: 12–16). Naudoti LKŽ kaip tekstyną nėra naujas dalykas. Viena iš pirmųjų apie tai, kad LKŽ yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas, kurį būtina skaityti ir tirti, rašė Viktorija DaujotytėPakerienė (2002: 34). LKŽ ypatingas tuo, kad „yra perskaitęs lietuvių raštiją, didelę dalį klasikos <...>“ (Daujotytė-Pakerienė 2002: 36). Šis žodynas unikalus ir tuo, kad jam būdingas istoriškumas ir tarminės medžiagos gausa, todėl jo, kaip šaltinio, tyrimai gali padėti per leksiką rekonstruoti lietuvių pasaulėvaizdžio fragmentus iki XXI a. Kad LKŽ yra svarbus ir įdomus tyrimo šaltinis, jau įrodyta mokslo tiriamaisiais darbais: ištirtas šiame žodyne fiksuojamas politinis pasaulėvaizdis (Zabarskaitė 2010), pasitelkus žodyne fiksuotą Adalberto Bezzenbergerio medžiagą, aprašytos marios, pamarys ir pamariškis (Zabarskaitė 2012), ištirti šermukšnio (Gritėnienė 2016), žodyno (Gritėnienė 2017), terminologijos (Umbrasas 2019), Rusijos (Gritėnienė 2020) vaizdiniai. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Šiam straipsniui tiriamoji medžiaga rinkta iš elektroninės žodyno versijos, apimančios visus žodyno tomus (toliau – LKŽe). Atlikus detaliąją paiešką rasta per 450 iliustracinių sakinių, kuriuose pavartota leksema priešas 3 . 90 procentų LKŽe rastų sakinių sudaro sakiniai, išrašyti iš įvairių rašytinių ir rankraštinių šaltinių: konkrečių rašytojų, kultūros veikėjų ir kt. raštuose (pvz., Maironio, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Justino Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Žemaitės, Ievos Simonaitytės, Antano Vienuolio, Jono Jablonskio, Juozo Balčikonio ir kt.) rasti sakiniai, taip pat enciklopedijose, žodynuose, chrestomatijose rasti sakiniai ir raštų kalboje (rš = raštų žodis ar sakinys) bei spaudoje (sp = spaudos žodis ar sakinys) pasitaikę sakiniai. Tik apie 10 procentų LKŽe rastų sakinių, kuriuose pavartota leksema priešas, sudaro sakiniai, užrašyti iš gyvosios kalbos. Kadangi didesnę rastų sakinių dalį sudaro iš įvairių raštų, spaudos išrašyti sakiniai, svarbu priminti, kad LKŽ sovietiniu laikotarpiu neišvengė (savi)cenzūros ir ideologinio kišimosi į žodyno turinį (plačiau apie tai žr. Gritėnienė 2020: 42–43 ir kt.) ir tik „nuo XVI tomo žodyne sumažėjo ideologinės medžiagos, o po nepriklausomybės atkūrimo jos visai nebeliko“ (Zabarskaitė 2010: 128). Tačiau, kaip teigia Vytautas Vitkauskas (2002: 11), ir (savi)cenzūros laikotarpiu „mokslui buvo svarbiausi tarmių ir senųjų tekstų faktai, gyvi sakiniai, ryškinę tautos gyvenimą, mąstymą“. Nagrinėjant PRIEŠO konceptą reikėtų paminėti, kad kalbiniu požiūriu jis tirtas nedaug. Gana plačiai šis konceptas aptartas Viktorijos Makarovos (2014) straipsnyje, kuriame pristatomi lietuvių kultūros koncepto PRIEŠAS ir rusų kultūros koncepto ВРАГ lyginamosios analizės rezultatai. Tyrimas buvo atliktas remiantis 100 pavyzdžių iš publicistikos diskurso (lietuvių kalbos ir rusų kalbos tekstynų). Prieita prie tokių išvadų: 1) tas pats subjektas lietuvių tautos sąmonėje gali būti draugu ir virsti priešu; 2) lietuviams priešai yra lenkų puolančios 3 Apie DRAUGO konceptą publicistikoje rašė Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (2020). ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 grupuotės ir bolševikai; 3) lietuvių kultūra neleidžia kalbančiajam kabinti priešo etiketės (‘Х yra priešas’), bet tai galima padaryti švelnesne forma, pavyzdžiui, pasitelkiant konstrukciją ‘Х-o priešas’; 4) lietuvis gali apibūdinti priešo veiksmus neutraliai, be neigiamų konotacijų (Makarova 2014: 191). Kalbant apie PRIEŠO konceptą antropologijoje, istorijoje, filosofijoje, etnologijoje ir kt. pasakytina, kad čia labiau gvildenamos savas ir kitas (svetimas) opozicijos (plg. Savoniakaitė 2014), kur kitu (svetimu) gali būti ne tik išryškinami tautinių tapatybių bruožai, bet ir kitas (svetimas) gali būti suvokiamas kaip priešas. Filosofas Leonidas Donskis (1997) yra svarstęs apie masinės kultūros priešus. 1. PRIEŠO APIBRĖŽTIS AIŠKINAMUOSIUOSE ŽODYNUOSE Aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose – LKŽe, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽ7i) ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽ) – žodžio priešas reikšmių skaičius varijuoja (žr. 1 lentelę). ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 1 LENTELĖ. Žodžio priešas reikšmės lietuvių kalbos žodynuose LKŽe4: DŽ7i: 1. nedraugiškai nusiteikęs, trokštantis pikta žmogus 1. kas kovoja dėl priešingų interesų 2. nedraugiškos, užpuolusios šalies kariuomenė 2. nedraugiškai nusiteikęs, linkintis kitam bloga žmogus 3. priešingų įsitikinimų, priešiškų interesų žmogus 3. šalis ir kariuomenė, su kuria kariaujama 4. tai, kas kenkia, daro žalą 4. kas kokio dalyko nemėgsta, nepripažįsta 5. kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu 5. visa, kas daro žalą, nemalonumą 6. plėšikas, piktadarys 7. priešgyna 8. priešprieša, priešybė 9. kas nors priešiška, nepriimtina (?) BŽ rankraštyje5: 1. žmogus, kuris nedraugiškai nusiteikęs, linki kitam žmogui bloga, jo nekenčia 2. priešingų įsitikinimų žmogus 3. šalis ir kariuomenė, su kuria kariaujama 4. kas kokio dalyko nemėgsta, laiko jį žalingu 5. tai, kas daro žalą, kenkia 4 LKŽe pateikiamas žodis priešas yra homonimas. Šiuo atveju aktualus priešas, pažymėtas pirmu homonimo numeriu. 5 Po žodžio priešas leksikografinio straipsnio galutinio redagavimo reikšmių formulavimas ir skaičius gali keistis. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Iš pateiktų reikšmių matyti, kad DŽ7i ir BŽ rankraštyje fiksuojamos priešo reikšmės apibrėžtos panašiai, tik skiriasi jų pateikimo tvarka, plg. pirmą ir antrą apibrėžtis: 1. „kas kovoja dėl priešingų interesų“ DŽ7i ir 1. „žmogus, kuris nedraugiškai nusiteikęs, linki kitam žmogui bloga, jo nekenčia“ BŽ (rankraštis); 2. „nedraugiškai nusiteikęs, linkintis kitam bloga žmogus“ DŽ7i ir 2. „priešingų įsitikinimų žmogus“ BŽ (rankraštis). LKŽe priešas turi devynias reikšmes, penkios iš jų sutampa su DŽ7i ir BŽ rankraštyje užfiksuotomis reikšmėmis, plg. 1 lentelėje pateiktas 1–5 LKŽe reikšmes. Paskutinės keturios LKŽe reikšmės (6–9) yra specifinės ir fiksuojamos tik šiame žodyne. Apibendrinant galima teigti, kad minėtuose aiškinamuosiuose žodynuose priešas apibrėžiamas kaip nedraugiškas, bloga linkintis žmogus (pvz.: Po ginčo jie pasidarė priešai LKŽe), priešas yra priešingų įsitikinimų žmogus (pvz.: Liaudies priešas LKŽe; Idėjinis priešas BŽ), priešas yra šalis ir kariuomenė, su kuria kariaujama (pvz.: Priešą atmušti [nugalėti] BŽ), priešas yra tas, kas (subjektas, vadinasi, gyvas) kokio dalyko nemėgsta, laiko jį žalingu (pvz.: Rūkymo priešas LKŽe) ir priešas yra tai (objektas, vadinasi, negyvas), kas daro žalą, kenkia (pvz.: Šaltis – svarbiausias sodų priešas LKŽe). Pasižiūrėkime, koks PRIEŠO koncepto fragmentas fiksuojamas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose – kas yra tas priešas, kokie jo požymiai, veiksmai išryškinami kaip svarbiausi. 2. PRIEŠAS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO ILIUSTRACINIUOSE SAKINIUOSE 2.1. Priešas – puolančios šalies kariuomenė Didžiausią LKŽe iliustracinių sakinių dalį sudaro tokie sakiniai, kuriuose fiksuojama kova su priešu – nedraugiška, užpuolusia kitos šalies kariuomene. Tokių sakinių gausumą ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 lemia nuo seno susiklosčiusi būtinybė ginti savo teritorijas, turėti išorės priešų, kurie, atrodytų, visada yra pasiruošę pulti, plg. U. Eco knygoje aprašomą įvykį: „Kadaise Niujorke teko važiuoti taksi, kurį vairavo vyras sunkiai iššifruojamu vardu. Jis paaiškino esąs pakistanietis. Paklausė, iš kur atvykau, atsakiau – iš Italijos. <...>. Galiausiai paklausė, kas yra mūsų priešai. Man perklausius: „Atsiprašau?“, kantriai paaiškino norėjęs sužinoti, su kuriomis tautomis nuo amžių kariaujame dėl teritorijų, etninės neapykantos, nuolatinių sienų pažeidinėjimų ir panašiai. Atsakiau, kad su niekuo nekariaujame. <...> Jis liko nepatenkintas“ (Eco 2011: 10). Taigi tautai turėti priešų, su kuriais gali kariauti, pasirodo, yra svarbu. LKŽe užfiksuotuose sakiniuose kariuomenė atsiskleidžia per atliekamus veiksmus ir dažnai nėra aišku, kokiai konkrečiai šaliai minima kariuomenė priklauso. Taip pat dažnai neįvardyta, kas yra „mes“, kariaujantys, – Lietuva ar kita šalis. 2.2. Puolančios šalies kariuomenės veiksmai kariaujant Kalbant apie priešo – puolančios šalies kariuomenės – veiksmus galima konstatuoti, kad LKŽe iliustraciniai sakiniai atspindi stereotipinį elgesį: a) priešas iš pradžių ruošiasi, pvz.: stato laivyną, kaupia jėgas, pvz.: Priešas dabar vėl pastatė didelį laivyną ir rengiasi iškelti kariuomenę į mūsų žemę J. Balč 6 (ž. kelti). Priešai jėgas traukia rš (ž. traukti); b) organizuoja puolimą, pavyzdžiui, aptinka priešą, jį apsupa, pvz.: Priešas aptiko jų stovyklavimo vietą rš (ž. stovyklavimas). Iki gyventojai suskato, priešai jau spėjo visą miestą apremti rš (ž. remti). Ir apsupo priešai juos ugnies lanku E. Miež (ž. lankas). Priešai norėjo staiga mus apklupti rš (ž. klupti); 6 Sutrumpinimai kaip LKŽe. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 c) pradeda puolimą, pavyzdžiui, įsiveržia, įsibrauna, prasiskverbia į miestą, pilį ar pan., pvz.: Priešai visu pašėlimu puolė miestą rš (ž. šėlimas). Gina savo žemes ir žmones nuo priešų įsiveržimų rš (ž. veržimas). Įgriovę sieną, priešai įsiveržė pilin Š (ž. griauti). Priešai veržėsi iš trijų pusių NdŽ (ž. veržti). Įsibrovė priešas, suliepsnojo karas S. Nėr (ž. įbrauti, liepsnoti). Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš (ž. mušti). Įsisiautėjo įnirtingas mūšis. Priešas žūt būt 7 norėjo prasiskverbti atgal V. Myk-Put (ž. siautėti) Priešo skverbimasis į šalies gilumą žadino lietuvių rašytojus į kovą rš (ž. skverbimas); d) šaudo (iš patrankų, kulkosvaidžių ir pan.), pvz.: Priešas atakavo mūsų pozicijas rš (ž. atakuoti). Priešas atsišaudė DŽ1 (ž. šaudyti). Priešas be paliovos šaudė iš patrankų rš (ž. patranka). Priešai laidė iš svilksnių tūkstančius akmenų M. Valanč (ž. svilksnė). Priešai į mus kulkosvaidžiu pažėrė rš (ž. žerti). Priešai pradėjo pliekti (šaudyti) iš šautuvų rš (ž. pliekti). Dvi dienas ir dvi naktis degė liepsnojo priešo užkurtas žemėje pragaras E. Miež (ž. pragaras); e) traukiasi, pralaimi, pvz.: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta 8 ... Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! J. Jan (ž. mišti). Dėl padėties nepalankumo priešai pralaimėjo rš (ž. palankumas); f) žūsta, pvz.: Bangų juodoj pragarmėj ne vienas priešas žuvo rš (ž. pragarmė). Pagaliau priešas užspringo pats savo krauju, netekęs šimtų kareivių ir daugybės technikos rš (ž. springti). g) užvaldo (ar įsibrauna į) kraštą (valstybę), čia įsikuria, pvz., Priešai užvaldė mūsų kraštą rš (ž. valdyti). Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš (ž. sukti). Svetimame krašte priešas elgiasi šiurkščiai – siautėja, niokoja, degina namus, žudo žmones, atima jų duoną, pvz.: Priešai po mūsų kraštą dūko rš (ž. dūkti). Priešai siaučiojo mūsų krašte DŽ (ž. siaučioti). Priešai terioja mūsų namus, žurdoja 9 žmones, atima 7 Šio žodžio rašyba yra pasikeitusi – žūtbūt. 8 „krikti, irti“ LKŽe. 9 „žudyti“ LKŽe. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Beždžionių, pelių, pelėnų priešai – kiti gyvūnai, pvz.: Iš beždžionių geriausios toliaregės – pavianai: plyname lauke savo pikčiausią priešą leopardą jos pastebi vos ne už kilometro rš (ž. toliaregis). Pastebėta, kad pelės ir pelėnai soduose apsigyvena pastoviai, veisiasi nepaprastai sparčiai, nes labai išretėjo didžiausias jų priešas – pelėdos sp (ž. retėti). Žvėries priešas – žmogus, pvz.: Žvėris vienas prieš vieną susitinka su neapkenčiamiausiu savo priešu – žmogumi sp (ž. neapkenčiamas). 2.5. Priešas – tai, kas daro žalą, kenkia Kai kuriuose LKŽe iliustraciniuose sakiniuose fiksuojamas žmogaus (žmonių) priešas – abstraktus reiškinys ar konkretus (negyvas) dalykas, labai nepalankus, darantis žalą, kenkiantis, pavyzdžiui, likimas laikas ir nuotolis, tikrovės pažinimas, išpuikimas, melas, carizmas, malonumas, degtinė. Plg.: Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J. Balč (ž. teikti). Laikas ir nuotolis yra žmonių santykių priešas (ž. santykiai). Silpnas tikrovės pažinimas – pats pikčiausias rašytojų priešas rš (ž. pažinimas). Kūrybiškumo priešas – išpuikimas rš (ž. kūrybiškumas). Netiesakalbingumas 15 – didžiausias priešas, kenkėjas pačiam netiesakalbiui rš (ž. tiesakalbingumas). Carizmas buvo mirtinis liaudies priešas (sov.) rš (ž. mirtinis). Mano ginklai nukreipti prieš pagrindinį priešą – prieš gyvulišką, vartotojišką ir, deja, galingą principą: gyvenimas – malonumas J. Marcin (ž. vartotojiškas). Jo didžiausias priešas – degtinė DŽ (ž. priešas). LKŽe pasitaiko sakinių, kuriuose minimas abstraktaus reiškinio (pvz., mokslo, pažangos ir kt.) ar konkretaus (negyvo) dalyko (pvz., sodų, lėktuvo) priešas – paviršutiniškumas, nacionalizmas, biurokratizmas, šaltis, apledėjimas, pvz.: 15 Tiesakalbingumas „tiesos kalbėjimas“ LKŽe. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Paviršutiniškumas yra mokslo priešas sp (ž. paviršutiniškumas). Nacionalizmas yra marksizmo priešas (sov.) sp (ž. priešas). Vienas žiauriausių mūsų pažangos priešų yra biurokratizmas rš (ž. priešas). Šaltis – svarbiausias sodų priešas rš (ž. priešas). Šiauriniuose rajonuose skraidantys lėktuvai anksčiau susidurdavo su pavojingu priešu – apledėjimu sp (ž. ledėjimas). 2.6. Priešas – priešingų įsitikinimų žmogus ar žmonės LKŽe rasti keli sakiniai, kuriuose pavartotas terminas liaudies priešas. Primintina, kad liaudies priešas „sovietinėje terminijoje – asmuo, kovojantis su sovietų valdžia ar bent atvirai jai nepritariantis, dažnai tik dėl to kaltinamas“ VLE 16 . Liaudies priešai, remiantis LKŽe užfiksuotais pavyzdžiais, siekė išjuodinti, diskredituoti, o partija 17 juos (liaudies priešus) triuškino ir pan., pvz.: Liaudies priešai siekė išjuodinti, diskredituoti geriausius tos tautos klasikinio palikimo atstovus (sov.) rš (ž. juodinti). Partija sutriuškino mirtinus liaudies priešus (sov.) sp (ž. mirtinas). Pašalinti iš kooperacijos eilių visas gobšias visuomenės atmatas bei liaudies priešus (sov.) sp (ž. gobšus). LKŽe yra užfiksuota pavyzdžių, kuriuose minimas bendras priešas, pvz.: Ikirevoliuciniais metais bolševikų partija jau telkė visų Rusijos tautybių darbo žmones bendrai kovai prieš bendrą priešą sp (ž. ikirevoliucinis). Ilgi priespaudos metai sujungė mūsų tautas į geležinę kovotojų prieš bendrą priešą kohortą rš (ž. kohorta). Randama ir tokių pavyzdžių: Bažnyčios priešai pranešdinėjo popiežystei galą Gmž (ž. nešdinėti). Ordino agentai, popiežiaus ir imperatoriaus remiami, Vakarų Europoje skelbė, jog Lietuva tebesanti pagoniška, jog lietuviai esą tikri saracėnai bei krikščionybės priešai ir t. t. rš (ž. 16 Plačiau žr. https://www.vle.lt/straipsnis/liaudies-priesas/. 17 Turima omenyje komunistų partija. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 saracėnai). Tais laikais, siuntinėdami rašinėlius į „Varpą“, dėdavome kuo įvairiausias slapyvardes, kad priešas manytų, jog rašytojų būrys yra didžiausias Pt (žr. slapyvardė). Pateikti sakiniai atspindi LKŽe (savi)cenzūrą – apie kai kuriuos priešus, kurie neatitiko oficialių ideologinių įsitikinimų, sovietmečiu buvo pavojinga (arba neleista) kalbėti. Pateikti pavyzdžiai (ypač du pirmieji) atspindi to meto „primetamus“ ideologinius įsitikinimus. 2.7. Priešas – kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu Žodyno tekste rasti keli iliustraciniai sakiniai, kuriuose kalbama apie tai, kas yra smerkiama, laikoma žalingu, blogu, pavyzdžiui, piniginiai žaidimai, rūkymas. Plg.: Aš esu visokių piniginių žaidimų priešas rš (ž. piniginis). Rūkymo priešas DŽ (ž. priešas). 2.8. Priešo ir draugo priešprieša Kaip atskiras pogrupis šiame straipsnyje išskirti tokie LKŽV užfiksuoti sakiniai, kuriuose akivaizdi priešo ir draugo priešprieša. Tokių sakinių žodyne yra nemažai. Mąstymas priešpriešomis ir jų gausumas glūdi pačiose pasaulio kūrimo ištakose, kai į pasaulį buvo žvelgiama kaip į dviejų priešingų polių, priešingų pradų vienovę (Vėlius 1983: 10). Priešpriešų pavyzdžių galima pateikti ne vieną, plg.: žemė ir dangus, gyvenimas ir mirtis, meilė ir neapykanta, draugas ir priešas ir t. t. (daugiau žr. Ermanytė 2003, 2015). Atrodytų, kad šie priešingi poliai yra toli vienas nuo kito, tačiau, kaip rodo gyvenimas, taip nėra. Kalbant apie priešo ir draugo priešpriešą pasakytina, kad priešo ir draugo santykis, priklausomai nuo įvairių aplinkybių (tiek vidinių, tiek išorinių), gali pasikeisti akimirksniu arba gali pasikeisti požiūrio į draugystę vertinimas. Tai rodo ir LKŽe rastas sakinys, kuriame užfiksuota, kad tik laikas gali parodyti, kas subjektai yra vienas kito atžvilgiu – priešai ar ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 draugai, plg.: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V. Krėv (ž. parodyti). Tais atvejais, kai norima pabrėžti subjekto neapibrėžtumą, svetimumą ar abejingumą jo atžvilgiu, pasiremiama priešo ir draugo opozicija kaip visiškai priešingomis sąvokomis: Tiesa, Grėtė ne priešas, bet ir ne draugė Karalienei, ji svetima, tokia svetima, kaip ir pirmą dieną po Viliaus vedybų I. Simon (ž. svetimas). Taip pat LKŽe randama sakinių, kuriuose minimas subjektas, kadaise buvęs draugas, lengvai gali virsti priešu arba tiesiog pasikeisti jo, kaip (ne)draugo, traktavimas: Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu J. Jabl (ž. 1 rasti). Jei nepanorėjo paklausyti manęs geruoju, kaip draugo, aš jį priversiu varu, kaip priešas! V. Krėv (ž. varu). Gindamas savo nuomonę, šeimą, teises, kovodamas dėl išlikimo ir pan., subjektas gali grumtis ne tik su priešais, bet ir su draugais: Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau V. Krėv (ž. varginti). Kas mano rankoj, tai mano, nors tai būtų ne priešo, bet draugo kalavijas V.Krėv (ž. ranka). Priešo ir draugo opozicija atsispindi ir lietuvių liaudies posakiuose, pateiktuose LKŽe: Draugui – meilę skaisčią, priešui – kietą rūstį privalai nešioti savo širdyje rš (ž. kietas). Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui rš (ž. valgyti). Skolindamas – draugas, atiduodamas – priešas TŽIII375 (ž. skolinti). Kvailas draugas už priešą pavojingesnis TŽV600 (ž. kvailas). IŠVADOS Išanalizavus apie 450 LKŽe iliustracinių sakinių, kuriuose pavartota leksema priešas, susidėlioja toks PRIEŠO koncepto fragmentas. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos (dažnai neįvardytos) šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos) šalies atžvilgiu yra stereotipiniai: iš pradžių ruošiamasi kovai, vėliau organizuojamas ir pradedamas puolimas, o puolimo atomazga yra pralaimėjimas, mirtis arba laimėjimas (krašto, šalies užvaldymas). Kartais LKŽe iliustraciniuose sakiniuose pabrėžiama, kad priešas yra narsus, atkaklus, jo pajėgos yra didesnės, o ginkluotė geresnė. Besiginančios nuo priešo šalies veiksmai kariaujant taip pat yra gana nuspėjami ir stereotipiniai: ruošiamasi kovai, pradedamas puolimas, puolimo atomazga yra laimėjimas, mirtis arba pasidavimas. Retai, kalbant apie besiginančią nuo priešo šalį, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (ar lietuvių) priešas taip pat įvardijamas labai retai. Priešas taip pat gali būti nedraugiškai nusiteikęs žmogus ar gyvūnas (pvz.: kitas žmogus, tauta), tai, kas daro žalą, kenkia žmogui (pvz.: laikas, nuotolis, išpuikimas) ar abstrakčiam reiškiniui, konkrečiam objektui (pvz.: paviršutiniškumas – mokslo priešas, šaltis – sodų priešas). Priešas gali būti ir priešingų įsitikinimų žmogus ar žmonės (pvz.: liaudies priešas, bažnyčios priešas). Taip pat priešas yra tas, kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu (pvz.: jis yra piniginių žaidimų, rūkymo priešas). LKŽe iliustraciniuose sakiniuose akivaizdi priešo ir draugo opozicija, ir santykis tarp jų gali pasikeisti akimirksniu (priklausomai nuo vidinių ir išorinių veiksnių) arba gali pasikeisti požiūrio į draugystę traktavimas. Kaip matyti, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose konkretus priešas (ypač kalbant apie kitos šalies kariuomenę) nėra įvardijamas. Tai gali lemti LKŽe (savi)cenzūra, politinis korektiškumas, neleidžiantis aiškiai apibrėžti priešo. Be to, žodis priešas ir semantiškai, ir emociškai yra stiprus, todėl galbūt vengiama priešą įvardyti garsiai ir konkrečiai, kalbėti apie neįvardytą, bet visiems žinomą priešą yra saugiau. Žinoma, reikėtų turėti omenyje, kad LKŽe iliustraciniai sakiniai yra pateikti be konteksto, o pačiame šaltinyje (ar gyvo žmogaus ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 pasakojime) priešas galėjo būti įvardytas, tik neminimas konkrečiame į LKŽe įtrauktame iliustraciniame sakinyje. Tam, kad būtų galima konkrečiau pagrįsti šiuos pamąstymus, reikia ištirti daugiau šaltinių, pavyzdžiui, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, anketų duomenis ir pan. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas), vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽ7i – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. S. Keinys, 7-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. LITERATŪRA Cruse Alan 2014: Prototype Theory and Lexical Semantics. – Meanings and Prototypes. Studies in Linguistic Categorization 20, London and New York: Routledge, 382–402. Daujotytė-Pakerienė Viktorija 2002: Pamatinis kultūros tekstas. – Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų, sud. J. Zabarskaitė, Z. Šimėnaitė, Vilnius: InterSe, 34–38. Donskis Leonidas 1997: Masinė kultūra ir jos priešai. – Tarp Karlailio ir Klaipėdos: visuomenės ir kultūros kritikos etiudai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 128–141. Eco Umberto 2011: Sukurti priešą ir kiti proginiai rašiniai, Vilnius: Tyto alba. Ermanytė Irena 2003: Antonimų žodynas 23 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antonimu. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Ermanytė Irena 2015: Antonimų žodynas 25 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antonimu. Gaidienė Anželika 2016: Lietuvių kalbos gėrimo ir valgymo veiksmažodžių semantinių ryšių ypatybės: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gritėnienė Aurelija 2016: Šermukšnio vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Tautosakos darbai 52, 85–104. Gritėnienė Aurelija 2017: Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 90, 1– 19. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?90. Gritėnienė Aurelija 2020: Rusija Lietuvių kalbos žodyno iliustraciniuose. – Baltu filoloģija 29(1), 41–61. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika: tauta kalboje, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2011: Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. – Res Humanitariae X, 108–119. Langacker Ronald 1987: Foundations of Cognitive Grammar 1: Theoretical Prerequisites, Stanford: Stanford University Press.  Makarova Viktorija 2014: Литовское слово priešas и русское слово враг. – Res Humanitariae 16, 182–191. Prieiga internete: http://journals.ku.lt/index.php/RH/article/view/1020. Popova Zinaida, Sternin Josif 2007: Язык и национальная картина мира, Воронеж: Истоки. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Savoniakaitė Vida, sud., 2014: Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais, Vilnius: LII leidykla. Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Umbrasas Alvydas 2019: Terminologija Lietuvių kalbos žodyne. – Terminologija 26, 162–183. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2020: Draugo konceptas publicistikoje. – Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje 5, 337–365. Prieiga internete: https://www.journals.vu.lt/open-series/article/view/21405/20514. Vėlius Norbertas 1983: Senovės baltų pasaulėžiūra: struktūros bruožai, Vilnius: Mintis. Vitkauskas V. 2002: Didysis akademinis mūsų Žodynas. Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų. Sud. Jolanta Zabarskaitė, Zita Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 8– 14. Zabarskaitė Jolanta 2010: Politinis pasaulėvaizdis didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (valstybė, įstatymas, valdžia). – Parlamento studijos 9, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 126–143. Prieiga internete: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_kalba_1.htm. Zabarskaitė Jolanta 2012: Kitoks didžiojo Lietuvių kalbos žodyno skaitymas: Adalbertas Bezzenbergeris, marios, pamarys, pamariškis. – Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai, sud. G. Blažienė, N. Morozova, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 239– 271. Gauta 2020 12 05 Priimta 2020 12 30 ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 THE ENEMY IN THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary The goal of this study is to dissect, using illustrative sentences, the fragment of the concept of ENEMY (Lith. PRIEŠAS) recorded in the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe). The article has the following objectives: (1) discussing the definitions of enemy in the modern Lithuanian thesauri, (2) identifying and discussing potential enemies, their attributes, actions recorded in the illustrative sentences of the LKŽe. The study employed these methods: semantic analysis, interpretation, and description. Thesauri (the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe), the Dictionary of the Modern Lithuanian Language (DŽ7i), and the Dictionary of the Standard Lithuanian Language (BŽ)) define enemy as an unfriendly, ill-meaning person (e.g., ‘They became enemies after the dispute’ (Lith. Po ginčo jie pasidarė priešai, LKŽe)); an enemy is someone with opposing beliefs (e.g., ‘enemy of the people’ (Lith. Liaudies priešas, LKŽe), ‘ideological enemy’ (Lith. Idėjinis priešas, BŽ)); an enemy is the opposing country and army at war (e.g., ‘repel [overcome] the enemy’ (Lith. Priešą atmušti [nugalėti], BŽ)); an enemy is someone who dislikes something, considers it harmful (e.g., ‘enemy of smoking’ (Lith. Rūkymo priešas, LKŽe)); an enemy is something that causes damage or harm as well (e.g., ‘cold is the garden’s enemy No 1 (Lith. Šaltis – svarbiausias sodų priešas, LKŽe)). Analysis of nearly 450 illustrative sentences from the Dictionary of the Lithuanian Language with the lexeme enemy (Lith. priešas) has pieced together the fragment of the concept of ENEMY as described below. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 First and foremost, enemy in the LKŽe is defined as an unfriendly, assailing army of another (often unidentified in the illustrative sentences of the LKŽe) country; its actions with regard to the country that is being (or has been) assaulted are stereotypical: first it prepares for combat, then organises and launches an attack, which culminates in defeat, death, or victory (the occupation of the land or country). Sometimes the illustrative sentences of the LKŽe accentuate that the enemy is brave, persistent, its forces are larger, weapons better. The actions of the country defending itself against the enemy in war are also rather predictable and stereotypical: preparation for combat, the launching of an attack, which culminates in victory, death, or surrender. On rare occasions, the illustrative sentences of the LKŽe refer to Lithuania (or Lithuanians) as a country defending itself against an enemy. The illustrative sentences presented in the LKŽe contain very few mentions of the specific enemy of Lithuania (or Lithuanians) as well. In the illustrative sentences of the LKŽe, enemy can also be an unfriendly person or animal (e.g., another human being or nation), that what causes damage or harm to a human being (e.g. time, distance, arrogance) or an abstract phenomenon, a specific object (e.g., superficiality is an enemy of science; cold is an enemy of the garden). Enemy can also be a person or persons of opposing beliefs (e.g., an enemy of the people; an enemy of the church). Furthermore, enemy is he who condemns something, considers it harmful or evil (e.g., he is an enemy of gambling for money; an enemy of smoking). The illustrative sentences of the LKŽe carry a clear-cut opposition between enemy and friend; their relationship can change in an instant (depending on internal and external factors), and so can the approach to friendship. It is evident that the illustrative sentences recorded in the LKŽe do not mention the specific enemy (especially when it comes to the army of another country). This can be the product of the LKŽe’s (self-)censorship, political correctness that prevents any clear