Tradiciniai ir netradiciniai Rytų Lietuvos oikonimai

162 BENDRIN LEGUE | 95 KAZIMIERAS GARŠVA Ins i u des langues Li uanies doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.07 TRADICINIAI IR NETRADICINIAI Il es impo an de no e que les É a s memb es on adop é des mesu es isan à en o ce la p o ec ion des d oi s de l'homme. E T LIETUVOS OIKONIMAI ESMINIAI VOODŽIAI: y ų Lie u a, oikonimai, adi ionnelles o mes, susla in i oikonimai. ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle ai e, en quoi di è e Li u iškos adicinės y ų Lie u os oikonimų o mes du a desnių non adicinių sla iškų o mų. Indicen des oikonimų egionaliniai di é umes e son ou nis les données selon da ybą, sla inimą alsčiuose depuis Šalčininkų jusqu Daugpilio. On dis ingue cinq langues li uaniennes oikonimų sla inimo modes. ABSTRACT Il es à no e que The a icle examine he di e ences be ween he adi ional Li huanian o ms o Eas e n Li huanian oikonyms and he la e non- adi ional Sla ic o ms. Regional di e ences and numbe s o oikonyms acco ding o o ma ion, sla iza ion in coun ies om Šalčininkai o Dauga pils a e p esen ed. The e a e i e ways o sla iciza ion o oikonyms o he Li huanian language. ĮVADAS 2013 m. oc ob e 28 d. La Seime de la République de Li uanie en egis a us p oje de loi des Tau ines mino i és No. 13-335-01 e de la loi de la langue publique de la République de Li uanie 7, 14, 17 a icles de modi ica ion du loi No. 13-337-01, a décla é l'É a ybinė lie u ių kalbos komisija: celles disposi ions pažeis ų lie u ių kalbos kaip als ybinės s a usą. 2022 m. de ai à nou eau ê e p ésen é un similai es P oje de loi Tau ines mino i és, selon lequel adiciniai habi a ions de lieux, ues noms, opog aphies signes g e a de la langue na ionale la décision de l'ins i u ion ep ésen ée pa la municipali é conce née peu ê e éc is e ce e langue de la na ion mino i é. Vilniaus, Šalčininkų ajonų oikonimai ces municipali és longgai on é é éc i es deux langues. KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai eas e n Lie u os oikonimai 163 L'objec i de l'a icle explique , lesquels eas e n Li huanian oikonimai son adi ionnels (au en iški) e lesquels ne adiciniai (neau en iški). L'a icle a pou âches examine les o ignes des adi ionnels eas e n Li huanian oikonimų, da ybą, é abli les plus impo an s c i è es d'indisce nemen des adi ionnels e non adicinių oikonimų, impo an ssnius eas e n Li huanian a dyno égionaux di é ums, pou an aide sépa i i le nom adi ionnel du non adicinio. Ce hème es p épa é monog aphie de l'au eu , donc ici ne publiée pas li é a u e dé aillnée, y ų Li uanie na ionnelle composi ion aidos, lieuo a džių sla inimo, k is ioniško a dyno o igine des e ue, oikonimų sanda os ableilles selon alsčius e . . Cela duplique ai au es a aux de l'au eu , dé ou ne ai indûmen l'a en ion des p incipales ques ions ici soule ées. A in de sépa e Li u ienne adi ionnel a dyną du nelie u iško a dyno, ici nécessi e plus la gemen cla i ie ou es les possibles de ces mo s de dé eloppés, é imologies hypo hosies, d'au an plus que sans dé aillées sou ces his o iques, leu s apibend inemen s e p éliminaux a aux cela di icile, sou en même impossible de ai e. Oikonimų o igines aiškinimuose l'au eu indique non seulemen pe sonnu njis, mais e communinius mo s, de lesquels ces pe sonnu njis peu en ê e kelę. Ra emen discu és les oikonimai pou aien ê e o igés di ec emen de noms communs (pas pa pe sonnages). Kai la signi ica ion oikonimo aux Li uaniens, bal is es aiški be komen a ų (le mo es Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ 1972)), l'é imologie oikonimų géné alemen n'es dé ailizée. La p incipale sou ce de l'a icle 1944 m. g oupe li uanis es en essence a ache é de p épa e e a ec des obs acles épuisé An ano Salio 19201939 m. Lenkijos okupuo as eas e n Lie u os gy enamųjų ie ų a dų (oikonimų) dic ionnai e a ec suno min omis lie u iškomis e anciennes lenkiškomis o mes (Salys 1983). Les noms de lieux d'habi a ion a an 80 ans p o essionnels des Li uani kalbininkų on é é é i iés comp e enu de la langue des habi an s locaux, his o iens documen s e suno min i. En aison de la gue e e de l'occupa ion pa ie a dyno no mminim documen s, зарасų neišliko. Nė a e smulkesnių enquê es des habi an s locaux, données de connaissances his o iques su anesnes o mes oikonimų. Dans ce a icle dé aillé déc i eas e n Li uanian oikonimų o igmė, mo i a ion, da yba: lie u iškų oikonimų šaknys, sudu iniai oikonimai, p éésages, a an déllies, langues con ac s. Du o al i és 7455 oikonimų o mes. C'es il y a 100 e moins d'années en i on en e Za asų e Va ėnos ésiliés 3720 o mes de noms de lieux habi ables: 3720 d'en e eux on é é insc i es Li uanies langue e 3735 polkų langue. Une Pe i e pa ie oikonimų ka ojasi, ca e ka čiais du même nom a é é insc i non seulemen le illage ( ille), mais e g e a ancien ieux 164 BENDRIN KALBA | 95 d a as, pali a kas e . . Le Ve dyne lenkiquemen insc i e eas e n Li uania oikonimai jusqu šiol on é é insu isammen u ilisés e commen és. Lie u iškai už ašy i y ų Lie u os oikonimai es en é dans Lie u ių kalbos ins i u o gy osios kalbos ie o a džių ka o eką i minimi Lie u os ie o a džių žodyne. Ty inėjime u ilisés a ealinis, g e inamasis, déc i omasse scien i iques mé hodes. L'au eu che che de nou eaux moyens e données adi ionnel eas e n Li huanian su ynui é udie e s'e o ce amélio e onomas ikas au o i e ų u ilisée me odiką. L'a icle de collègue Ma ijos Razmukai ės (1998) p écieuse disse a ion di è e en ce que les deux a aux son u ilisés di é en es sou ces, uni o me obje d'in es iga ion, mé hodes. Au o ius plus la gemen u ilisai la géné ale langueo y os, dialec ologies, socioling is ikes des mé hodes d'é ude. M. Razmukai ės disse a ion i i ne y ines, e ou es Li uanie oikonimai e ils im i de une au e sou ce Li uanie TSR adminis a i - e i o iale déchi s imo zynno (LATSŽ), e lindinčio padė į po 50 ans, quand pa ie oikonimų é ai išnykę. Sky ėsi e adminis a i e déchi s emen : au lieu alsčių 1972 m. é aien smulkesni adminis a i es uni éi apylinkées. Nè un seul sa an jusqu šiol n'a pas smulkie y inėjęs lenkiškai за ašy ų eas e n Lie u os ie o a džių, n'es leu s g e inęs a ec au hen iškais lie u iškais ie o a džiais. Ce a ail commence e con inue au eu s a encou agé e Aleksand o Vanago (1993) a icle. Li huanian ie o a džių žodyno de ai so i 1215 omes, e pou l'ins an imp ime seulemen 4 omai, donc d'au es omes dans l'a icle enco e impossible indique . Ry ų Lie u os oikonimai a icle son examinés du ai que le so de y inės Lie u os dalies 1920 m. é ai di é en negu likusios Lie u os Respublikos dalies e La ijos Respublikos. 1920 m. oc ob e 9 d. eas e n Li uanie Polonais a é é occupée e cela 1921 m. ma s 18 d. Rygoe o i iée soignamanąja Poland's paix su a imi a ec Russie e Uk aine. Ex-Fo ce cen e de l'É a li uanien a ec ilgaamže his o ique capi ine Vilniumi 19 ans n'a ai pas d'É a les langues li uaniennes e sou é la plus g osse p épou udà: on é é zaga inėjamas Li u iškos mokyklos, skai yklos, o ganizacijos, laik aščiai, con inu inami pe sonnages, ie o a džiai, li u iai o a a e ciami lenkais e nepaklusę kal, žudomi (ž . RL 1980; Zinke ičius 1993, 2013; Maceika 2020). P ie a ine polonisa ion e sla inissemen seulemen en pa ie peu s'appele langues con ac s. De la G ande pa ie de la supe icie des langues li uaniennes, i an s langues bal es nomyns sla in as da an age en aison de ce que Li uanie Didžiojoje Kunigaikš ys ėje (LDK) depuis XIV a. o icielle aš edybos kalba é ai kancelia inė sla ų kalba. Ap ès 1569 m. L'union de Lublin la place de ce e langue LDK occupa de plus en plus ki a sla ų kalba lenkų kalba. Dans ce a icle comme p incipal des di e ses pe spec i es scien i iques examine KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai 165 Li uanien e ninių žemių plo as, qui 19191939 m. Lenkijos a é é occupupuo e dans lequel ou a dyns alo s éc i s als ybine lenkų kalba. Au e bal es langues plo s es ée e i oi e de Li uanie e g e imi La ijos, Gudijos É a s plo ellies a ec e hninées Li uiniens e es. Oikonimų p eesagos -iškpalu a ion pa ou dans ce e plo e se compa e a ec sa épandi ion eas e n Li uanie. Skaičius p ocen ais es dé e miné, oikonimų nomb e a ec p e saga -išk alsčiuose di isan de ous alsčiaus oikonimų nomb eus. Ce ains documen s his o iques mon e aien que p emiè emen o iciellemen on é é dessla in i plus g and nomb e de pe sonnes di e sesakalbių u ilisés des noms de lieux habi a i s, e des noms de habi an s, même noms, mik o oponimų Li u iškos o mes e ka čiais illik aien . Pa exemple, en 1622, dans l'in en ai e de l'économie de Vilnius (LVIŠ 2014: 70128) é aien éc i es les su nomes D u elay is D ū elai is, Rugielis Rugelis, les p énoms Jonas, Ju gis, No ilškių pali a ko miškas Plinakolnis Plynakalnis, Mẽdininkų ienkiemis (užusienis, zascianek) Rukłaycis Ruklai is (LVIŠ 2014: 98, 126). OIKONIM KILM IR SANDARA Chaque i o alsčiaus majo i é suno min ų e langues Li uanies publiées oikonimų son Li u iškos o mes, e polkiškai éc i e oikonimai on é é di e semen sla inés ( ie o a džių exemplesus oi Salys 1983: 571667). Des lenkų langue записатых eas e n Li huanian oikonimų plus de la moi ié des adi ionnels lieu e ds (išsky us Rudaminos lsč.) jusqu'à 1940 es es é de li u iennes o igines: Maišiagalos alsčiuje d'en e eux 88,4 %, Dūkš o 81,9, Nemenčinės 3, Ignalinos 74, Š., enčionėlių 74, Rūdiškių 4, Jašiūnų 70,6, 66, 67, 65, 65, 67, 65, Pabe žės 4, Šumsko 7, Rūminės 60, 58, 1, Eišiškių 6, 4, 1, Tu gelių 52, 51, 0, 39, Rudos 3 p oc. Pla esnė oikonimų analizė e plus d'exemples su ce hème es donnée dans un au e a icle de l'au eu (Ga š a 2022: 410). Lenkiškomis le es insc i es dans oikonimuose sou en ga désasi ilniškių e sudų aukš aičių a mių dėsnių: dzūkuojama, kie inamas p iebalsis l, d iga siai am, an, em, en a iami um, un, im, in. Les mo s des kamienai, complè emen coïncidan s a ec Li uiniens langue, son pa ie des Li uiniens langue e aide à é udie le adi ionnel Li uiniens a dyną. des langues Li uaniennes plo e a o es lie u iškos oikonimų šaknys (kamienai) a ec plus a d ajou ées sla iškomis p eesagoms, p iešdėliais ou dans sla ų kalbas é e s os oikonimų šaknys (kamienai) a ec les su i an es lie u iškomis p eesagoms 166 BENDRIN LOGUE | 95 (p iešdėliais) es le subs a de la langue Li uanien. Lenkiškai записаy us Lie u os oikonimus lie u iškos kilmės considé ons els, qui on au moins un lie u išką oikonimo da ybos pa ie. Lie u iškai už ašy us oikonimus lie u iškais considé ons els, don la plupa des pa ies (šaknis, p éesaga, p iešdėlis, galūnė) son Li u iškos kilmės, . i. qui phoniquemen , da ybiškai, leksiškai in ég e dans les Li uiniens langue. 19391945 m. lieuxo a s é aien bien suno min i e , assemblé su isammen de données, seulemen peu d'en e leu s o mes peu ê e ondemen p écise . Il y a ai cinq açons de sla ilisa ion oikonimų de un mo de mo phèmes emplacemen jusqu'à la aduc ion en polkų langue ou mo de mo i a ion e o me de emplacemen comple sla išku сложом (panašie comme 1946 m. dans le domaine Ka aliaučiaus). Ainsi, pou la p emiè e ois subliu an à la di ec e adminis a ion de la Pologne e spécialemen penkinams, lenkiškomis le es insc i es le nom de Li uanie é ai cinq ypes de: 1) neapsižiū ėjus e ka čiais main enu complè emen au hen ique (plg. Ankš à, a miškai Unkš à lenk. Unksz a; Dublė, a m. Dubla Dumbła e . .); 2) en pa ie apsla isé, en emplaçan oikonimų balsius, p iebalsius, galūnes, p éesagas, p iešdėlius, šaknis (plg. G ąž ẽliai, a miškai G uš ẽliai G usz ele; G úodžiai G odze); 3) susla iné (Meka Miechowo); 4) adui (Naujãkiemis Nowosiółki; Obelynė Jablonówka; Paąžuolia Poddębie; Pabé žė Podb zezie); 5) changé (Pe ūnai Dąb owo) ( ous ces oikonimai son de Vilnius dis ic Pabe žės alsčiaus). Oikonimus sla inan , les p éposages -ischkskaičius diminuè en de 6 pou cen . (Ignalinos .) à 13,8 pou cen . (Vilniaus .), a an dėlio pa edinių diminuè en de 1,3 pou cen . (Ignalinos .) à 9,3 pou cen (Vilniaus .), Li u iškų sudu inių oikonimų de 2,9 pou cen (Šalčininkų .) à 4,5 pou cen (T akų .). Ti ian oikonimus il s'es a é é que Šalčininkų, T akų, Vilniaus dis ic s é aien papli é des a achages -iškoikonimai a ec galūne -ės, e de Pab adės jusqu Za asų e e ninėse Li uiniens e es en Le onie, Gudijoje a ec galūne -ė. La supe icie de la République de Li uanie en no dée depuis Pab adės a achages -iškoikonimai a ec galūne -ė cons i ué 28,9%, a ec -ės 2,3%. ; appendages -iškoikonimų a ec galūnėmis -iai e -is é aien en i on 2 p oc. Kazimie as Būga, Janas Sa a e ičius, Aleksand as Vanagas, Zigmas Zinke ičius e d'au es scien i iques oikonimus a ec apposaga -išklaikė li uanizmais i manė, que dans ose apylinkées les langues Li uaniennes se on é anouies écemmen (plg. Sa a ewicz 1956: 1560; RL 1980: 161169; Zinke ičius 2013: 221246, 258259, 267). Selon les données de ous les alsčių i i oikonimai émoie Li uiniens gy en ą plo e: Ignalinos alsčiuje a ec p éesage -iškbu o 43,7 p oc. KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai e non adiciniai eas e n Li huanian oikonimai 167 oikonimų, insc i s en Li uanie, e espec i emen 35,6 %, insc i s en lenkų kalba, Maišiagalos e Mickūnų alsčiuose po 34,8 % (lenkiškų 29 % e 26,7 %, Pabe žės alsčiuje 31,9 % e 25,8 %, Nemenčinės 30 % e 23,1 %, T ūkų 29,6 % e 17 %, Dūkų 29,5 % e 23,8 %, Š enčion 25 % e 17,4 %, Jašiši 23 % e 15,7 %, Rudosko 21,9 % e 12,9 %. Va ėnos alsčiuje alo s é ai 26 p oc. de els oikonimų. Selon l'annexe -išknume imą lenkiškuose éc i u e se son o més ois alsčių g oupes: 1512 %. es és a ec l'annexe -iškoikonimų é aien Rudaminos, T akų alsčiuose, 107 % Š enčionos, Ignalinos, Mickūnų, Nemenčinės, 64 % Pabe žės, Maišiagalos, Dūkėlių, Šumsko alsčiuose. Ces éca s e lè en pas les éca s égionaux, e l'a i iciel oikonimų sla inimą. Oikonimų sanda a indique ici de ik o bu us ieux Li uiniens e hniques zemes, dans lesquelles pa lée Li u iquemen e main enu adi ionnis noms des Li uiniens. Oikonimų a ec p eesage -iškmažė a du no d au sud ( am ce ain excep e Vilniaus .). Cela con i me e 1974 m. publib i données (LATSŽ 1974: 42365): alo s au dis ic de Za asų insc i e 37,2 pou cen . oikonimų a ec apposage -išk-, Ignalinos 33,7, Š enčionių Vilniaus 31,6, T akų 25, Šalčininkų 22,5 pou cen . En allan de l'es à l'oues , oikonimų a ec appendice -iškda moins que du no d au sud: U enos ajone é ai 27,7 pou cen . de els oikonimų, Vilka iškio 18,2, Klaipėdos 7,4 pou cen . Exisan dans le Li uanie Digieuses Kunigaikš ys ės no dinai e plo e susida ė e i oi e, où oikonimai a ec p eesaga -iškbu o pa iculiè emen papli ę. Ce e supe icie appa ien main enan à ois É a s Li uanie, Le onie e Gudijai (Bal a usijai). Selon pa iculie oikonimų p ésesagas -iškpapli imą il es possible nub ėž i au moins ois lignes. Même su 50 pou cen . de ous oikonimų a ec apposage -iškbu o dans le ac uel Daugpilio (Dauga pils) qua ie en e Sk udėlynės (o ic. Sk udalienos) e Demenės (Būga 1961: 565). La seconde supe icie, où é ai pa 30 pou cen . oikonimų a ec a achage -išk-, ęsėsi du Daugpilio jusqu Vilniaus (plg. Būga 1961: 565568; Zeps 1984: 86560; Salys 1983: 571660). La oisième zone a ec 20 pou cen . (e quelque plus) oikonimų a ec a achaga -iškjuosė linija Beb inė (o ic. Beb ene, Alūks os .), Malino a (Daugpilio .), B eslauja, Šalčininkai, U ena (Būga 1961: 565568; Salys 1983: 571670; Adamko ich 2013: 100). 168 BENDRIN LEGUE | 95 Tokie adi ionnels Li uaniques noms de lieux d'habi a ion données mon en que des ca ac é is iques de la langue Li uanien en pa ie gausėjo allan de Šalčininkų, Vilniaus e s Š enčionių, i. i. depuis le plus XVIIIXX a. susla ėjusio Aukš ai ijos e ninių lie u ių žemių plo o e s jusqu šiol sans pe ūkių su isusių lie u ių kalbos plo as. Du sud à le no d p og essi emen augmen e le Li u iškumas des oikonimų insc i s polkiškai (su i an es leu s acines, p édélles, de la pa ie e p ésages). Quelque di è e seulemen p ésagas -iškpapli imas, qui dépend e de la égion place. Pab adės alsčiuje, comme e ki u , son oikonimų, o iginai es de Li uanies langues bend inių mo s ou de bend inių mo s pag indu appa udusių lie u iškų pa a džių. Ainsi sou en se ou e, pa iculiè emen a ec p a a dėmis, qui plus a d in égisées comme pa ès. De elles o igines son aussi Pab adės alsčiaus oikonimai Bend ó ė (Bind awe, du li . bend ó ėbend a pie a, qui ous ensemble piouna e pa la sui e šieną dalijasi; de els loco a dzs insc i e en i on 150), Da niai (Da gandynie, du li . da inỹs ‘da omas, pada y as ou susida ès daik as; el aigš us algis; Ša y a nė, da inia ‘dažai; qui plus nudoma, dažomaž), Gùžiai (Gu, *gù Skažis > *Gžis, pl. gópù ‘gópù ‘1. asis; 2. kalimas, plumbas, lie as), Kopa (Kap a, pl. kopa, pl. kopa, pl. kopa, pl. pl. pl.); Šd; ld; ld; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie; l'épa ie. ‘ska dininkas, ska dùs ‘skambus, ga sus > Skadžius LPŽ 1989: 731, skadis ‘s a us šlai as), Speñglas (Spingla, du eže o a do Speñglas, plg. speñg i ‘skambė i, ūž i ausyse; dūgz i), Veblia (Weble, du lie . eblỹs ‘š eplys, nom pe sonnel *Veblỹs). Pab adės alsčiuje é ai e Baláičiai (Bałajcie), Bãliškė (Bolesławowo), Baliùliai (Balule). Baláičių Li uanie insc i e quelquesolika, Baliùliai é aien seuls. Mic o oponimes peu ê e associé a ec lie . balà ‘klampi place; pelkė, ais as; clan, e men ionné oikonimas es enu du nom pe sonnel Baliùlis. Dalis Li uanie oikonimų appa u non pas de noms pe sonnels, enco e neapusių pa a des, e de bend inių mo s. Plus anciennes égions du cen e du É a a es ées dans les sou ces his o iques déjà XIV a. (Die ẽniškės, Ešiškės, Mẽdininkai e au es oi Vanagas 1993: 3539). Mẽdininkai dans c oisžiuočių o dino k oniką pakliu o 1320 m., aigi ils é abli en au moins XIII a., ou peu e aupa a an . Les pa ès des habi an s de Li uanie pou aien commence se o me seulemen ap ès 200300 ans. P a a dines o igines noms pe sonnels dans les documen s épandue XVI a., alo s o me e noblingųjų pe sonnes pa ès. La plupa des Li uiniens als iečių pa žių appa u XVIII a. (LKE 2008: 398399). Un ac eu supplémen ai e du pe sonnage ainsi qu'un pe sonnage oikonimo à dé e mine l'o igine es la p é alence. La plupa des men ionnées oikonimes épli é même pas pa ou KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai 169 ex-sie Li uanie Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, e seulemen e ninėse lie u ių žemėse. Pa exemple, pa ė Bčius > Bčis XX a. insc i e no d de la Li uanie on iè e a ec Le onie (LPŽ 1985: 2182), où a i auk inio ki čio pozicijoje balsis i e čiamas ẹ, plg. B.č‘s‘ Bičius < bčius ‘bi ininkas, bi ė, ns. įn. a iamas Bẹč‘ Bičiù, dgs. peu . Bẹč‘s‘ Bičiùs e cela appelle Bčių. Bčius insc i de la même Li uanie Žiemgalos aka inėje pa ie, où la oix ečiau anschiamus ẹ. O similaux oikonimai insc i e Li uaniens du sud-es , où de els su noms n'on pas su isusių: Bčiai (Pab adės, Vep ių apyl.), Bėčiónys, Bčiakelniai (Šalčininkų, Ignalinos .). Ce e su name es di icile d'o igine p ou e , ca sa connexion a ec le no d Li uanie dou euse. Š enčionėlių alsčiuje les mo s li uaniens à acines a sispindé dans oikon Bù bos (lenk. Bu by < Bù ba < bu b i; dgs. galūne -os išsaugo a y ų aukš aičių galūnė), Dėm (Demo is upės a do Dėm < lie . d ‘su ep a ie a (Žalus : 202), Ga nsmai (Gie nie < ga nysmaižž smu nis paukš is […] […] Ga nys; le nom oikon au ai dû ê e plus a d […] Ga nys), Lūskalė (Skalkalė), Sa à […] Šūšiaiškė (Skalė aukšiai sūšiai […] , ne pas de skys […] , selon le nom […]). Pab adės alsčiuje p ése e sudu iniai oikonimai Didžiãlaukė Dziedzielówka, Gùga ais is Gugo ojście, Káis upis Kajs upie, Skas ašilis Skajs oszyle, où dans l'ancien Š enčion algi sčiuje Aukš ãis éc i e Auksz ogi a (paga siui dėsningai a s ačius į lie u ių kalbą Aukš agi ià; p écisémen il se ai éc i e du mo šaknis-), Jaunda is Jawnoda y, Júdaupis Jõodo, Ki akupõ Kie ukais. Tuome ine o icialiąja polkų kalba lie u iški sudu iniai oikonimai ou ni aussi penkiais moyens. En appliquan le p emie , lie u iški oikonimai on é é ansmises p écisémen , ils é aien sou en possible comp end e e ep odui e au hen iquemen lie u išką o mą sans pa iculiè e p épa a ion e g e inimo a ec lie u iška o ma, plg. : Kajs upie Káis upis; Auksz ogi a Aukš ãgi is. Pe me an sudu inį oikonimą seconde maniè e, un de ses composan (p emasis ou secondas) da an age e plus acilemen a é é adap é au lenkiško a imo phoniquemen . Son signi ica ion polkų langue es e incomp éhensible, e Li u iquemen plus acile e plus p écis il es possible de comp end e lenkišką o mą sug e inus ją a ec lie u iška o ma, plg. : Kiełnob ydzie Kálnab idžiai Nmč; Dziedzielówka (leux qui sa en dzūkų a mę la p emiè e pa ie é abli nesunku) Didžiãlaukė Pb d. Le oisième g oupe appa ien els oikonimai don le p emie ou deuxième composan se adui en polkų langue: Žaliãklonis Jšn Zielonokłań, Auksz- 170 BENDRIN KALBA | 95 odwo y Aukš ad a ia Mšg. des langues Li uaniennes balsį a polkų kalboje co espond o, les langues Li uaniennes balsį o polkų e au es sla ų a, donc le composan -kłan des langues Li uaniennes co espond klon-, a la sla išką komponen ą dwo a i inka lie u ių kalbos d a -. Ke i ojoje sudu inių oikonimų g upėje es e à une laquelle quelque langue soi clai emen comp éhensible seulemen un composan du mo , مثلاً., Lepalaukis Nmč Lipoławki. Le p emie composan (lip(a) sup an amesnis sla ams (mais peu le išsi e s i e les Li uu ans), e du second composan (ławk(a)) n'exis e commun inėse Li uè es e polkų langues. Penk ajai sudu inių oikonimų appa ien au g oupe nou eesnieji nomda, don les deux composan s on é é pas di icile de adui e en polkų kalbą, plg. Š enčionėlių (i la plupa des au es alsčių) Naujãkiemis es de enu Nowosiólki, Naujãlaukis Nowy Dzial (Nowopole) e . . Il exis e e de ce ains lieuxo a s de sla inimo dėsningumų: ils pou aien les aldininkai au moins en pa ie uni iku i, à cause de ce dans di é en s alsčies lieuxo a s sla inzi uni o mémen . La plus g ande es les p éesagines oikonimų a ié éé. En ep d'eux é ai beaucoupi é des mo s communs de la langue Li uiniens chaknų e Li u iškų p iesagų. Pab adės alsčiuje en iè emen Li uaniški mo s (su pa umpin a galūne, pa ois e adap uo u balsiu) é aien žuolškiai (Užaliszki), Bù bliškės (Bu bliszki), Čýpliškė (Cypliszki), Ei niškė (Aj uniszki), Guõbiškiai (Gobiszki), Liaudškės (Laudyszki), Melenškės (Mieleniszki), Pu iniaiškiai (Pu iszki), Šá kiškė (Szuki), Še škiškė (Sze ški), Vaukkiškė (Szukišliškė), Waželis (Waželis). Oikonimus composé Li u iques su nomes, pa ois déjà u ėjusios p éposages -el-, -en-, -in-, -ūn-, -ul- (elles pe mises e de onds des mo s). À ceux-ci a é é ajou ée une nou elle adjec i e -išk-. Palygin i a ec p éposage -išk-, ou es au es oikonimų p éposages (-el-, -ėn-, -yn-, -in-, -on-, -ūn-, -u i au es) son beaucoup plus a es, plg. : Ža dẽliai (Ża dele) e k . ; A gi dnai (O gi dany), Noselnai (Nasielany), Maleiknai (Małejkiańce), Ski lnai (Ski lany); A ie ỹnė (Malinowka), Kle ỹnė (Klonówka), Ž y ỹnė (Żwi ynie); Eše nė (Osza ynie), Kaklinė (Ka klina), Lepinė (Lipowo), Meške nė (Mieszk ynka), Naujniai (Nowicze), Šešknė (Szaszkinie), T ãkinė (T akinie), Ungu nė (Ungo yno); A niónys (O niany), Mečiónys (Mieczanka); Kločinai (Kłaczuny), Magnai (Maguny); Abejùčiai (Obiejucie), T obùčiai (T abucie). Š enčionėlių alsčiuje des annexes similai es é aien dans ces oikonismes: Pempẽlė (Pimpełka), Ži nẽliškė (Ża noliszki); Dubinlė (Dubinela), Kampuo lė (Kompocie), Miežionliai (Mieżanele); Do innai (Da uniany), D ūs nai (D uściany), Laužnai (Łowżiany); Pou ỹnė (Dolina), Kumelỹnė (Kumielino),