Tradiciniai ir netradiciniai Rytų Lietuvos oikonimai

162 BENDRIN TALBE | 95 KAZIMIERAS GARŠVA li auische Sp achins i u doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.07 TRADICINIAI IR NETRADICINIAI OITT LITUVOS OIKONIMAI ESMINIAI WORDŽIAI: y ų Lie u a, oikonimai, adi ionellen Fo men, susla in i oikonimai. ANOTATIUM S aipsnyje un e such , wie un e scheide li auische adi ionelle eas e n Lie u os oikonimų Fo men on spälesnissen nich adicischen sla iischen Fo men. Angebo en we den oikonimų egionalische un e schiedumai und o geleg we den Da en nach da ybą, sla inigung alschiesen on Šalčininkų bis Daugpilio. Einen ün un e scheiden sich ün li auischen Sp ache oikonimų sla inimo A en. ABSTRACT The a icle examines he di e ences be ween he adi ional Li huanian o ms o Eas e n Li huanian oikonyms and he la e non- adi ional Sla ic o ms. Regional di e ences and numbe s o oikonyms acco ding o o ma ion, sla iza ion in coun ies om Šalčininkai o Dauga pils a e p esen ed. The e a e i e ways o sla iciza ion o oikonyms o he Li huanian language. ĮVADAS 2013 m. Ok obe 28 d. Lie u os Respublikos Seime egis a us Tau inių mažumų įs a ymo p ojek ą No. 13-335-01 und Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo 7, 14, 17 a iklų pakei imo įs a ymą No. 13-337-01, e klä e Vals ybinė lie u ių kalbos komisija: os nuos a os pažeis ų lie u ių kalbos kaip als ybinės s a usą. 2022 m. wiede soll e we den o geleg analischen Tau ischen Minde hei en Gese zesen wu , nach dem adiciniai Wohnungso ie els, S aßennamen, opog aphische Zeichen g e a s aa liche Sp ache en sp echende Gemei ald scha e e ende Ins i u ion Beschluss können und de na ionalen Minde hei gesch ieben we den. Vilniaus, Šalčininkų dis ik en oikonimai diese Gemei aldenscha en langgai wu den zweisp achig gesch ieben. KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai eas e n Li huanian oikonimai 163 S aipsnis Ziel he auszuškin i, welche eas e n Lie u os oikonimai sind adiciniai (au en iški) und welche ne adiciniai (neau en iški). A ikelsau gaben des A ikels auszu o schen adi ionellen eas e n Li huanian oikonimų kilmę, da ybą, es zus ellen wich igs e adi ionellen und nich adicischen oikonimų Abg enzungsk i e ien, wich igesnius eas e n Li huyno egionalische Un e summungen, galich en hel en un e scheiden adi ionnelles Namen om nich adicinio. Diesen Thema e s ell wi d au o iaus Monog aphie, deshalb hie nich e ö en lich wi d ausamesnė Li e a u , y ų Lie u os au inės sudė ies aidos, o o a džių sla inimo, k is ioniško a dyno u sp ung abschwe ges, oikonimų sanda os abelle nach alsčius und . . Das wü de ande e Au o iaus A bei en dublie en, unge ech e ig ablenken on den wich igs en hie e hobenen F agen. Um zu un e scheiden li auischisches adi ionelles a dyn on nelie u iško a dyno, hie nich nö ig b ei e e e klä en alle möglichen jene Wö e schaidos, E imologies Hypo hesies, umso meh dass ohne olls ändigen his o ischen Quellen, ih en apibend inungen und o be ei enden A bei en es schwie ig, o soga unmöglich zu un. Oikonimų U sp ungs e klä ungen weis de Au o ius nich nu Pe sonenwa zungen, sonde n und Allgemeinie Wo e an, aus denen die Pe sonenwa zungen können sein en ę. Selka čiais besp achene oikonimai konn en sein en ę di ek on allgemeinen Wö e n (nich pe Pe sonnamen). Kai oikonimos Bedeu ung Li u ie n, bal is enum aiški be komen a ų (Zodis is Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ 1972)), oikonimų e imologija meis nich de aillie . Haup quelle des A ikels 1944 m. G uppe li uanis en im Wesen lichen beende zu e s ellen und mi Hinde nissen ausged ück An ano Salio 19201939 m. Lenkijas okupuo e eas e n li auischen Wohnpla znamen (oikonimų) Wö e buch mi suno min emen lie u iškomi und ehemaligen lenkiškomi Fo men (Salys 1983). Wohnscha so ennamen o 80 Jah en p o essionale Lie u os kalbininkų wu den übe p ü hinsich lich de lokalen Be ölke ungsp ache, his o ischen Dokumen en und suno min i. Au g und des K ieges und de Okupa ion des Teils a dyno no menimo Dokumen en, zá ašů nich leb e. Nė a und smulkesnių Lokalbe ölke ungs Da en, his o ischen Kenn nisse übe anennes oikonimų Fo men. In diesem A ikel de aillie besch ieben, eas e n Lie u os oikonimų kilmė, mo y acija, da yba: li auische oikonimų schaknys, sudu iniai oikonimai, p eßagen, o gdällei, sp achų kon ak a. Von insgesam i os 7455 oikonimų Fo men. Das is o 100 und wenige Jah en e wa zwischen Za asų und Va ėnos ausgebliebenen 3720 Wohnungso namen Fo men: 3720 da on wa en au gesch ieben li auens Sp ache und 3735 polkų Sp ache. Ein kleine Teil oikonimų ka ojasi, weil e ka čiais mi dem gleichen Namen wu de nich nu Do (S ad ) eingesch ieben, abe und g e a wa ses senas 164 BENDRIN KALBA | 95 d a as, pali a kas und . . Wodyne lenkiisch e sch ieben eas e n Li huanian oikonimai bis šiol wu den nich aus eichend e wende und kommen ie . Lie u iisch zeichne en eas e n Li huanian oikonimai kam in Lie u ių kalbos ins i u o gy osios kalbos ie o a džių ka o eką und minimi Lie u os ie o a džių žodyne. Ty inėjime e wende en a ealinis, g e inamasis, besch iebenomasis wissenscha liche Me hoden. Au o ius such neuen Möglichkei en und Da en adi ionellem eas e n li auischen Su ynu auszu o schen und bemüh sich zu pe ek ionie en onomas ikas au o i e ä e wende e me odik. A ikelsnis on Kollees Ma ijas Razmukai ės (1998) we ige dise a ionen un e scheide dadu ch, dass in beidem A bei en e wende wi d un e schiedlichen Quellen, gleichodas E o schungsobjek , Me hoden. Au o ius b ei e e e wende e allgemeine sp acho y os, dialek ologies, socioling is ikos Un e suchungsme hoden. M. Razmukai ės disse a ion i i nich y ischen, und alle Lie u os oikonimai und sie im i aus eine ande en Quelle Lie u os TSR adminis a i en- e i o iellen suski s ymo žynyno (LATSŽ), e lindinčio padė į po 50 Jah en, als Teil oikonimų wa ausniskę. Sky ėsi und adminis a i e Zusammenki s ung: s a h alsčių 1972 m. wa en smulkesni adminis a i e Eine ai apylinkės. Nä ein Wissenscha le bis je z wa nich smulkige y inėjęs lenkiisch zu sch eib ös e eichischen li auischen o o a džių, gib ih e g e inęs mi au hen iškais li awiškais o o a džiais. Šį da bą s a en und o se zen au o ių ö de e und Aleksand o Vanago (1993) A ikel. Li huäischen o o a džių Wodyno soll e he ausgehen 1215 omų, und noch so ausd ucken nu 4 omai, dahe ande e omų A ikel noch nich möglich anzuzeigen. Ry ų Lie u os oikonimai A ikel we den wegen de Ta sache behandel , dass y inės Lie u os dalies Schicksal 1920 m. wa andoks negu likusios Lie u os Respublikos dalies und La ijos Respublikos. 1920 m. Ok obe 9 d. eas e n Li uanien Polens wu de okkupie und das 1921 m. Mä z 18 d. Rygoe be es ig e so genannąja Polensiens F iedens e e imi mi Russland und Uk aina. Wa bęs S aa szen um Li huaniens mi ilgaamže his o ine Capi ine Vilniumi 19 Jah e ha e keine s aa lichen li auischen Sp achen und ken ė g öß e p iesuudà: wa zuda inėjamas li a iškos skolen, skai yklos, O ganisa ionen, Zei aščiai, wei e sla inami Pe sonennamen, o o a džiai, li au iai zwanga a e chiami lenkais und nepoklusę kal, mudomi (ž . RL 1980; Zinke ičius 1993, 2013; Maceika 2020). P ie a inie polonizie ung und sla inigung nu zum Teil kann genann we den sp achkon ak en. G oße in de li auischen Sp ache Fläche Teil lebenden bal ischen Sp achen a dyns sla in as ehe au g und de Ta sache, dass Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje (LDK) on XIV a. o izielle aš edybos Sp ache wa kancelia inė sla ų kalba. Nach 1569 m. Lublins unionen das Sp achen Pla z LDK imme meh bese z e eine ande e sla ische Sp ache lenkische Sp ache. In diesem A ikel als wich ige e schiedene wissenscha liche Ansich en behandel wi d KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai 165 li auische e hnische Zemien Fläche, de 19191939 m. Lenkijos wa okupuu und in dem ganze a dyns dann gesch ieben s aa ine lenkų kalba. Ki as bal ische Sp achen la es liche Li uanien Te i o ium und g e imi La ijas, Gudijos S aa en plo eliai mi e ninischen li auischen Landen. Oikon-P äesagens -iškpapli nis übe all in diesem Flo e e gleich sich mi ih e Ve b ei ung eas e n Li uanien. Skaičius p ocen ais es ges ell , oikonig en Zahlen mi P äsaga -išk alsčiuose eilend aus allen alsčiaus oikonig en Zahlus. Einige his o ische Dokumen e zeigen wü den, dass zue s o iziell wa en susla in i g öße es e schiedenakalbių Menschenzahls e wende e Wohnungso ennamen, und Einwohne paßa džių, soga namens, mik o oponimų li awiškos Fo men e ka čiais ausblieben. Zum Beispiel, im 1622 m. Vilniaus Wi scha ens In en o (LVIŠ 2014: 70128) wu den gesch iebene Nachnamen D u elay is D ū elai is, Rugielis Rugelis, Vo namen Jonas, Ju gis, No ilškių pali a ko wald Plinakolnis Plynakalnis, Mẽdininkų einkiemis (užusienis, zascianek) Rukłaycis Ruklai is (LVIŠ 2014: 98, 126). OIKONIM KILM IR SANDARA Jedes i o walschiaus meis en suno min ų und li auens Sp ache e ö en ig en oikonimų sind li awiškos Fo men, und lenkiisch gesch ieben oikonimai wa en e schiedenig sla inami ( ie o a džių beispielsweiseus siehe Salys 1983: 571667). Aus den lenkischen Sp ache zu zaube en eas e n li auischen oikonimų meh als die häl e adi ionelle O o a dzungen (išsky us Rudaminos lsč.) bis 1940 67.6 blieb li auische He kun : Maišiagalos alsčiuje on ihnen 88,4 p ozen , Dūkš o 81,9, Nemenčinės 3, Ignalinos 74, Š., enčionėlių 74, Rūdiškių 4, Jašiūnų 70,8, 66,6, T akų 67,8, 65, Pabe žės 4, Šumsko 7, Rūminės 60, 58,1, Eišiškių 6,4, Tu gelių 52, 51,0, 39, Rudos 33, Pla esnė oikonimų analė und meh Beispielen zu diesem Thema gegeben in einem ande en Au o iaus A ikel (Ga š a 2022: 410). Lenkiškomis Buchs aben eingesch iebenen oikonnissen o gehal enas ilniškių und südliche hochš aičių a mių dėsnių: dzūkuojama, kee inamas p iebalsis l, doppa siai am, an, em, en a iami um, un, im, in. Wodžių kamienai, olls ändig zu e end mi li auische Sp ache, sind li auische Sp ache Teil und hil zu un e suchen adi ionelles li auische a dyną. li auische sp ach lo e e wendo en li auischen oikonimų schaknys (kamienai) mi spä e hinzuge üg en sla iškomis p eesage n, o gdälien ode in sla ische albas ausge os os oikonimų schaknys (kamienai) mi übe lebenden li a iškomis p eesagnen BENDRIN TALBE 166 | 95 (p iešdėliais) is li auische Sp ach subs a as. Lenkien lich za ieben Lie u os oikonimus li auische U sp ungs hal en wi solche, die haben wenigs ens einen li auischen oikonimo da ybos Teil. Lie u iisch za w i eny us oikonimus lie u iškais hal en wi solche, de en Meh hei de Teile (šaknis, p eesaga, p iešdėlis, galūnė) sind lie u iškos u sp ung, . i. welche phone isch, da ybiisch, leksiisch in eg ie en in li auens sp ach. 19391945 m. O o e sä ze wa en gu suno min i und, zusammenge ass genug Da en, nu weniges ih e Fo men ielleich wä e G undig zu spezi izie en. Es wa en ün oikonimų Sla ynim-Wege on einem Wo es Mo phemes E sa z bis zu Übe se zung in polkische Sp ache ode Wo es mo i a ionen und Fo men ölliges E sa z sla išku Wo žiu (panašie wie 1946 m. Ka aliaučiaus Be eich). Also, zum e s en Mal un e liubend in die di ek e Polnische Ve wal ung und speziell bökimas, lenkiškomi Buchs abenen eingesch iebene li auische Vo name wa ün kių Tipä: 1) neapsižiū ėjus e ka čiais gehal en öllig au hen isch (plg. Ankš à, a miškai Unkš à lenk. Unksz a; Dublė, a m. Dubla Dumbła und . .); 2) eilweise e sla ne , du ch den E sa z oikonimų balsius, p iebalsius, galūnes, p eesagas, p iešdėlius, schaknis (plg. G ąž ẽliai, a miškai G uš ẽliai G usz ele; G úodžiai G odze); 3. gesla ne (Meka Miechowo); 4) ausgesp ochen (Naujãkiemis Nowosiółki; Obelynė Jablonówka; Paąžuolia Poddębie; Pabé žė Podb zezie); 5) e ände (Pe ūnai Dąb owo) (alle diese oikonimai sind aus Vilniaus Bezi k Pabe žės alsčiaus). Oikonimus sla inan , Vo esagen -ischkskaičius e minde e on 6 p oc. (Ignalinos .) bis 13,8 p oc. (Vilniaus .), o dėlio pa edinių e minde e on 1,3 p oc. (Ignalinos .) bis 9,3 p oc. (Vilniaus .), li auische sudu inių oikonimų on 2,9 p oc. (Šalčininkų .) bis 4,5 p oc. (T akų .). Ti iend oikonimus he ausge unden, dass Šalčininkų, T akų, Vilniaus Bezi ken wa en papli e P iesagen -iškoikonimai mi galūne -ės, und on Pab adės bis Za asų und e ninėse li auischen Landnissen La ijoje, Gudijoje mi galūne -ė. Republik Li huaniens Flo e nach nö dä on Pab adės P iesagos -iškoikonimai mi galūne -ė bilde e 28,9 p oc., mi -ės 2,3 p oc. ; Be es igungen -iškoikonimų mi galūnėmis -iai und -is wa en e wa 2 p oc. Kazimie as Būga, Janas Sa a e ičius, Aleksand as Vanagas, Zigmas Zinke ičius und ande e Wissenscha le oikonimus mi Zusage -išklaikė li uanizmais und manė, dass in ose umgelinknissen li auische Sp ache wi d ausgelösusi jünglich (plg. Sa a ewicz 1956: 1560; RL 1980: 161169; Zinke ičius 2013: 221246, 258259, 267). Nach diesen Da en alle alsčių i i oikonimai bezeija li auens gy en ą lo ą: Ignalinos alsčiuje mi P iesage -iškbu o 43,7 p oc. KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai und ne adiciniai eas e n Li huanian oikonimai 167 oikonimų, ü das gesch iebenen li auischen Sp ache, und 35,6 p oc., ü das gesch iebenen lenkischen Sp ache, Maišiagalos und Mickūnų walschi po 34,8 p oc. (lenkiische 29 % und 26,7 %, Pabe žės walschi 31,9 % und 25,8 p oc., Nemenčinės 30 % und 23,1 p oc., T akų 29,6 % und 17,9 p oc., Dūkų 29,5 % und 23,8 p oc., Š enčion 25 % und 17,4 p oc., Jašių 23,7 p oc. und 15,9 p oc., Rudosko 21,2 p oc. und 12,9 p oc. Va ėnos alsčiuje wa damals 26 p oc. solche oikonimų. Nach P eesaga -ischknume imą lenkiškuene Au sch i en suscha ä d ei alsčių G uppen: 1512 % gelus ige mi P eesaga -iškoikonimų wa en Rudaminos, T akų alschien, 107 % Š enčionos, Ignalinos, Mickūnų, Nemenčinės, 64 % Pabe žės, Maišiagalos, Dūkėlių, Šumsko alschien. Diese Un e summe e lek ie en nich egionale Un e summe, und küns liches oikonimų sla inigung. Oikonimų sanda a zeig hie aus ik o wa us al as li auische e hnischen zelanden, in denen gesp ochen lie u iisch und gehal en adi ionsische li auische a dyns. Oikonimų mi Beesaga -iškmažė a on nö dlich nach süden ( am ik a Ausnahme Vilniaus .). Dies bes ä ig und 1974 m. e kb i Da en (LATSŽ 1974: 42365): damalsischem Za asų ajone eingesch ieben 37,2 p oc. oikonimų mi Zu age -išk-, Ignalinos 3,7, Š enčionių Vilniaus 31,6, T akų 25, Šalčininkų 22,5 p oc. Gehend on oos en nach wes en, oikonimų mi Be assung -iškda wenige als on no den nach süden: U enos ajone wa 27,7 p oc. solchen oikonimų, Vilka iškio 18,2, Klaipėdos 7,4 p oc. Im Ex-Lie uosi Didžiosios Kunigaikš ys ės nö dlichen Plo e susida ė e i o iija, wo oikonimai mi P iesaga -iškbu o besonde s papli e . Je z gehö das Gebie d eien S aa en Li uanien, Le land und Gudijai (Bal a usijai). Nach besonde em oikonimų P äsesagas -iškpapli igung kann nub ėž i wenigs ens d ei Linien. Ne übe 50 p ozen . alle oikonimų mi Zu age -iškbu o im heu igen Daugpilio (Dauga pils) Bezi k zwischen Sk udėlynės (o ic. Sk udalienos) und Demenės (Būga 1961: 565). An asis Fläche, wo wa übe 30 p oc. oikonimų mi Zu age -išk-, ęsėsi om Daugpilio bis Vilniaus (plg. Būga 1961: 565568; Zeps 1984: 86560; Salys 1983: 571660). De d i e Fläche mi 20 p oc. (und e was meh ) oikonimų mi Beesaga -iškjuosė linija Beb inė (o ic. Beb ene, Alūks os .), Malino a (Daugpilio .), B eslauja, Šalčininkai, U ena (Būga 1961: 565568; Salys 1983: 571670; Adamko ich 2013: 100). 168 BENDRIN TALBE | 95 Tokie adi ionelle li auische Wohnpla znamen Da en zeigen, dass li auische Sp achme kmale on Teil gausėjo gehend on Šalčininkų, Vilniaus nach Š enčionių, . i. on am meis en XVIIIXX a. susla ėjusio Aukš ai ijos e hnischen li auischen Zemies Fläche Rich ung bis je z be pe ūkių übe lebusių li auische Sp ach lächen. Von Süden nach No den allmählich zunimm polkiisch zu zaispann en oikonimų li awiškumas (ins iessende ih e Wu zeln, Vo dälle, aus Teil und Beesagen). Wie un e scheide nu p iesagens -iškpapli imas, de häng und on de Region O . Pab adės alsčiuje, wie und ki u , sind oikonimų, en usių aus li auensischen sp ach bend inių wo en ode aus bend inių wo en g undindu en adusių lie u iškų paa džių. So o is , besonde s mi p a a den, die spä e eingeleg we den als pawa des. Solche U sp ungs sind und Pab adės alschiaus oikonimai Bend ó ė (Bind awe, aus li . bend ó ėbend a pie a, die alle zusammen p eun und anschließend shienen delijasi; solche O o a dzungen au gesch ieben e wa 150), Da niai (Da gandynie, aus li . da inỹs ‘da omas, pada y as ode susida ęs daik as; solch saugs us gegis; Ša y a n d obė, da inia ‘dažai; was noch 350, nudoma, dažomaž), Gùzki (Gužiai, *gù Skažis > *Gžis, pl. gópù ‘gópù ‘1. asis; 2. skaum, plumas, lie as), Kopa, Kopa, Kopa, Kopa, Kopa, Kopa, Kopa, Kopa, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola, Kola. ‘ska dininkas, ska dùs ‘skambus, ga sus > Skadžius LPŽ 1989: 731, skadis ‘s a us šlai as), Speñglas (Spingla, aus eže o a do Speñglas, plg. speñg i ‘skambė i, ūž i ausyse; dūgz i), Veblia (Weble, aus lie . eblỹs ‘š eplys, pe sönlich *Veblỹs). Pab adės alsčiuje wa und Baláičiai (Bałajcie), Bãliškė (Bolesławowo), Baliùliai (Balule). Baláičių Li uanien au gezeichne einigeolika, Baliùliai wa en allein. Mik o oponimai kann sein e bunden mi lie . balà ‘klampi O ; pelkė, ais as; klanas, und e wähn en oikonimas en s and on Pe sonennamen Baliùlis. Dalis Lie u os oikonimų en s and nich aus Pe sonwa džių, noch no apusių pa a dėmis, und aus gemeinsinių wo en. Äl e e S aa szen ums Gebie en his o ischen Quellen bezeug schon XIV a. (Die ẽniškės, Ešiškės, Mẽdininkai und ande e z . Vanagas 1993: 3539). Mẽdininkai in k ežiuočių o dino k oniką pakliu o 1320 m., aigi sie e ablie e mindes ens XIII a., ode ielleich und ühe . Li uanien Einwohne paßa des konn en beginnen o mo is nu nach 200300 Jah en. P a a dischen U sp ungs Pe sonennamen in Dokumen en e b ei e XVI a., dann en s eh und edmingųjų Pe sonen paßnamės. Meh hei lich li auische wals iečių paßungen e schien XVIII a. (LKE 2008: 398399). Zusä zliche Fak o ü die He kun eines Pe sonennamens sowie eines Pe sonennamens oikonimo zu bes immen is Ve b ei ung. Meh hei de e wähn en oikonahmen papli e soga nich übe all KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai 169 exussiioie Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, und nu e ninėse lie u ių žemėse. Beispielsweise, paue ė Bčius > Bčis XX a. gespiel in nö dliche Li auen G enenze mi Le land (LPŽ 1985: 2182), wo a i auk inio ki čio pozicijoje balsis i e chiamas ẹ, plg. B.č‘s‘ Bičius < bčius ‘bi ininkas, bi ė, ns. įn. a iamas Bẹč‘ Bičiù, dgs. gal. Bẹč‘s‘ Bičiùs und dami e inne Bčių. Bčius eingesch ieben de selben li auischen Žiemgalas aka inä e Teil, wo de Voice ečiau e chiema ẹ. O ähnūs oikonimai eingesch ieben Li uaniens südös chien, wo solche P e dzä wa en nich e bliebenusių: Bčiai (Pab adės, Vep ių apyl.), Bėčiónys, Bčiakelniai (Šalčininkų, Ignalinos .). Diese Nachnamen He kun is schwie ig zu beweisen, denn ih e Ve bindung mi nö dlichen Li uanien zwei elha . Š enčionėlių alsčiuje die Wu zeln de li auischen Wö e a sispinde en oikon Bù bos (lenk. Bu by < Bù ba < bu b i; dgs. galūne -os konse ie e eas e n aukš aičių galūnė), Dėm (Demo aus upės a do Dėm < lie . gand d ‘such e e S elle (ŽAL: 202), Ga nšiai (Gie nie < ga nšiaižž smu ą smulnis paukš is […] > Ga nšiai; oikon […] soll e […] […] Ga nšiaiš […] […] […]), Lūkalė (Skalkalija, pl. lūšaišai […]), Sū ė […] Sūšiaišai […] […] Sūšaišaišai […] , sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as, sko as. Pab adės alsčiuje e hal en sudu ische oikonimai Didžiãlaukė Dziedzielówka, Gùga ais is Gugo ojście, Káis upis Kajs upie, Skas ašilis Skajs oszyle, o ehemalame Š enčion algi sčiuje Aukš ãis gesch ieben Auksz ogi a (paga siu dėsningai a s ačius į lie u ių kalbą Aukš agi ià; genau gesch ieben und des Wo es šaknis-), Jaunda is Jawnoda y, Júdaupis Jõodoie, Ki akupõ Kie ukais. Tuome ine o izialiąja polkų kalba lie u iški sudu iniai oikonimai pa eik i i gi penkiais būdais. Beim Anwenden e s iges, li auische oikonimai wu den übe agen genaues ens, sie o wa möglich zu e s ehen und zu wiede he s ellen au hen išką lie u išką o mą ohne besonde es Vo be ei en und g e inimo mi lie u iška Fo m, plg. : Kajs upie Káis upis; Auksz ogi a Aukš ãgi is. Pe eiligend sudu inį oikonimą an endem Weise, ein sein Komponen ( i masis ode zwei as) s ä ke und leich e wu de angepass an das lenkiško a imo phone isch. Seine Bedeu ung polkische Sp ache bleib un e s ändlich, und li auischlich leich e und genaue kann man e s ehen lenkišką o m sug e inus sie mi lie u iška o m, plg. : Kiełnob ydzie Kálnab idžiai Nmč; Dziedzielówka (lehenden dzūkų a mę e s mals Teil zu wiede he s ellen nesunku) Didžiãlaukė Pb d. De d i e G uppe gehö en solche oikonime, de en e s e ode zwei e Komponen au polkische Sp ache übe se z wi d: Žaliãklonis Jšn Zielonokłań, Auksz- 170 BENDRIN KALBA | 95 odwo y Aukš ad a ia Mšg. de li auischen sp achen balsį a polkischen sp äche en sp ich o, li auischen sp achen balsį o lenkischen und ande e sla ų a, dahe Komponen e -kłan li auischen sp äche en sp ich klon-, a sla išką komponen ą dwo a i inka li auischen sp achen d a -. Ke i ojoje sudu ischen oikonimų G uppe bleib eine welche auch Sp ache deu lich beg ei ba nu ein Wo komponen , beispielsweise, Lepalaukis Nmč Lipoławki. De e s e Komponen (lip(a) sup an amesse sla am (be kann ihn ischsi e s i und li au iai), und des zwei en Komponen en (ławk(a)) gib es gene inėse li auische und polkische Sp achen. Penk ajai sudu inių oikonimų G uppe gehö en neue esnieji Namda, de en beide Komponen en wa en nich schwe zu übe se zen in polkischen Sp ache, plg. Š enčionėlių (und iele ande e alsčių) Naujãkiemis wu de Nowosiólki, Naujãlaukis Nowy Dzial (Nowopole) und . . Es gib und bes imm e O o a dzungen sla inimo dėsningum: sie konn en He sche wenigs ens eilweise uni iku i, wegen de es un e schiedlichen alschien O o a dzungen sla in i gleichodai. Die G ößes e is p eesaginių oikonimų e schiedenhei . Un e p ihnen wa ielhei li auische sp ach gemeinsinių wö e n schaknų und li awiische p eesagů. Pab adės alsčiuje olls ändig li auische Wö e (su pa umpin a galūne, manchmal und adap io u balsiu) wa en žuolškiai (Užaliszki), Bù bliškės (Bu bliszki), Čýpliškė (Cypliszki), Ei niškė (Aj uniszki), Guõbiškiai (Gobiszki), Liaudškės (Laudyszki), Melenškės (Mieleniszki), Pu iniaiškiai (Pu iszki), Ška kiškė (Sze ki), Še ššliškė (Sze zulis), Vaukkiškė (Sze zlis), Waželis. Oikonimus bilde e li auischškos pawa des, manchmal schon u ėjusios P äsagen -el-, -en-, -in-, -ūn-, -ul- (jehe pe im en und aus g undlegenden Wö e n). Zu ihnen wu de neu hinzuge üg das Zusa z -išk-. Palygin i mi P eisage -išk-, alle ande e oikonimų P eisagen (-el-, -ėn-, -yn-, -in-, -on-, -ūn-, -u i ande e) sind iel sel enότερες, plg. : Ža dẽliai (Ża dele) und k . ; A gi dnai (O gi dany), Noselnai (Nasielany), Maleiknai (Małejkiańce), Ski lnai (Ski lany); A ie ỹnė (Malinowka), Kle ỹnė (Klonówka), Ž y ỹnė (Żwi ynie); Eše nė (Osza ynie), Kaklinė (Ka klina), Lepinė (Lipowo), Meške nė (Mieszk ynka), Naujniai (Nowicze), Šešknė (Szaszkinie), T ãkinė (T akinie), Ungu nė (Ungo yno); A niónys (O niany), Mečiónys (Mieczanka); Kločinai (Kłaczuny), Magnai (Maguny); Abejùčiai (Obiejucie), T obùčiai (T abucie). Š enčionėlių alsčiuje ähnliche Beschwö ungen wa en in solchen oikonnissen: Pempẽlė (Pimpełka), Ži nẽliškė (Ża noliszki); Dubinlė (Dubinela), Kampuo lė (Kompocie), Miežionliai (Mieżanele); Do innai (Da uniany), D ūs nai (D uściany), Laužnai (Łowżiany); Dėlỹnė (Dolina), Kumelỹnė (Kumielino),