Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 179 VILIJA RAGAIŠIENĖ L'is i u o delle lingue Lie u ių ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: akcen ologia, dialec ologia, e noling is ica, leksikog a ija. DOI: h psdoi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMJ ZODŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE ESMINIAI VODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė, šnek a, linksniuojamasis žodis, ki čia imo a ian , hand aš inis šal inis. ANOTATIA S aipsnyje iene esamina o ino adesso ki chiamen o pun o di is a kalbininkų più de aglia amen e noni a Li u ians lingua ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomų XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių šnek ų manusc ip inių on i di ma e iale. L'indagine mi a a s abili e in ques e ap ašu (pa eik ue ispos e a domande del p og amma di accol a ma e iale dell'a laso della lingua Li uania e ansk ibua i es i) o i che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che. Sulla base di abbas anza abbondan e ma e iale, discussiamo nel pe iodo s udia o u eniškių pa a mėje y a ę accen uazione modelli, pa ole e le lo o o me ki čia imo a ian i, esplica e possibili lo o agioni di esis enza, iene o ni o nella s essa schnecccia una lis a di o me di pa ole con enen i accen ine a ian e. Nag inėjama, come XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mėje linksniuojančių žodžių i jų o mų akcen uaciją eikė ki čio a i aukimo kaip dėsnio o ma imasis, mo ologinis pa adigmos išlyginimas, seno inio ki čia imo elik ų išla imen o, d iejų daugiskai ų pap as osios i kuopinės akcen inio e seman inio modelio nykimas, polinkis į oksi onezę i k . eiksniai. ABSTRACT The a icle examines he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language and which ha e no ye been ho oughly s udied by linguis s om he pe spec i e o ac- cen ua ion. The s udy aims o de e mine he accen ua ion endencies o declinable 180 BENDRIN KALBA | 97 wo ds ound in hese desc ip ions (p esen ed in esponses o he ques ions o he P og am o Ma e ial Collec ion o he A las o he Li huanian Language and in ansc ibed ex s). Based on he subs an ial amoun o ma e ial, he a icle dis he possible easons o hei exis ence. A lis o wo d o ms wi h accen ual a ian s wi hin he same local dialec is p o ided. The s udy esamina how cusses he accen ua ion pa e ns, he accen ua ion a ian s o wo ds and wo d o ms p e alen in he subdialec o U ena du ing he s udied pe iod, along wi h he accen ua ion o declinable wo ds and hei o ms phological le elling o pa adigms, he p ese a ion o ancien accen ua ion elics, he decline o he accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and collec i e), he in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena du ing he 1950s–1960s was in lu- enced by ac o s such as he o ma ion o he ule o s ess e ac ion, he mo - endency owa ds oxy one accen ua ion, and o he ac o s. ĮVADAS Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo eiškiniai scienzia i ino adesso i i agmen a iamen e. Nei la o i di diale ologia comunei a i a a i è il nabūdis del i i o del chi cio in ques a pa a mė plo e (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, žml. N . 126 105; Zinke ičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Ma ke127; ičienė 1999: 16; š ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) e U bananek es si ki ciano al imen i le pa ole1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meilii ė, Rinkauskienė 2019: 189). Mokslininkai si sono concen a i p incipalmen e sul onologio la e ale ki chi (Kosienė, Gi denis 1979: 4856), mono ongų, inesy o e ilia i o, mol iiskai os naudininko e įnag p iegaidėms y i (Kosienė 1982: 6171; Bace ičiū ė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Quindi manca di ques a ada mè del sis ema ki chiamen o di ice che, pubblicazioni, ski ų accen uazione segni e polinkiam discu i. In ques o a icolo pasine i us Ins i u o Li uanio della lingua Geoling is ica cen o Ta mių a chy e S aipsnio scopo sinch oniniu pun o di is a desc i e e y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. nei manosc i i on i as ano linksniuo1 Omenyje con enimi pa ole, che nella maggio pa e ink a nag inė i ieno laiko a pio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau al š aičių pa a mių ki čiuojami secondo un al o accen ina pa adigma o p incipale a ian e saugomų XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių duomenis. ki čia imo è al e ki čiuo ės che i iamoje pa a mėje. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 181 jamųjų pa ole di ki chiaimen o peculia i à e discu e e i lo o accen uazioni polinkius. I p incipali compi i dello s udio sono i seguen i: 1) iden i ica e secondo uno accen uale pa adigma ki chiaabili e ki chiazione a i2 con enen i di e niuojamuosius pa ole, o ma e le lo o congiunzioni; 2) se i e secondo il pa adigma di cos an e e (o) po noja i o ki chiazione ki chiabili di pa ole e accen ua e a ian i con enen i dis ibui o me di pa a mės plo e; 3) s abili e en usiasniaggia i pa ole ki chiazione polinkius lemiančius eiksnius. Du an e l'esecuzione dell'analisi applica o desc i i o me odo anali ico, anche pas ilk i pa agona i i e in e nine icos uzione me odi. Linksniuojamųjų pa ole ki čia imas a icolo iene esamina o secondo pa ola o mų ki čio luogo e (o) ki čia imo pa adigmi į ai a imą, accen inių a ian ų consumo equenza e di li imen o pa a mės plo e e k . L'analisi compiu a è nuo a e a ualeus. A icolisnyje, sulla base da u o y ų aukš aičių u eniškių plo o accol o ma e iale, pe la p ima ol a desc i ono alleni di ki čiazione di pa ole linksniuojančių, iene o ni o nella s essa šnek oje una lis a di o me di pa ole con enen i accen ua e a ian e. Ques o esame do ebbe sop a u o esse e a uale ai ice ca o i del cambiamen o dei enomeni di a mian ki chiamen o polinkių e accen uuazione. Juolab che è possibili à a icolo discu a o il ma e iale e p esen a i conclusioni ispe o con già e e ua e sud degli alš aičių, aka ų alš aičių kauniškių e y ų alš aičių kupiškėnų e anykš ėnų pa a mių XX a. 67 deš. isul a i delle ice che delle on i manosc i e (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270). Si p e ede che ali ice che possano a e e e p a ici bene ici dei p odu o i di a mini es i e dizionini diale ologi e lexicog a i. 1. TIRIAMOJI MEDŽAGA Rencan ando ma e iale a a lasu della Li uania3, XX a. 67 deš. sono s a e is uda e e delle al is aici u eniškių plo ui appa enen i nelle zone abi a e (pun i)4 e p epa a i i lo o a minie desc i e. Il pun o sc i o io on e più spesso su2 Nella le e a u a linguis ica a iamen e chichiuojano le pa ole e le lo o o me chiama e a ian i del ki čia imo (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 e k .), accen ua i a ian i (S undžia 1995: 22), ki čia imo g e imybėmis (Pake ys 1994: 7) o ki čia imo g e ybėmis (Mikulėnienė, Pake ys, S undžia 2007: 8). Negli ul imi anni acquis ali adizione e minus ki čia imo (akcen inis) a ian e e ki čia imo (akcen inė) g e ybė a o i come sinonimi (Ragaišienė 2010; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270; plg. da S undžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 Ti inas abi azione delle zone (pun i denominazioni e nume iai) s abili e a leso della lingua Li uani o ganizza o i. 182 BENDRIN KALBA | 97 ių a chy e o a e 89 on i (app esso 2100 pagini) di 66 pun i (c . ig. 1).5. 1 PAV. E o ien ale al iš aičių u eniškių abi azione di cui è accol o il ma e iale s udia o da o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas, a - sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one- ikos, mo ologijos i sin aksės klausimus, ansk ibuo i eks ai. Pe du de- šim mečius medžiaga sukaup a be eik iš isų u eniškių gy enamųjų ie o- Šnek ų ice ca o i alza o il compi o one ine ansk ipcija anno a e e suki čiuo i kiek asin 5 Duomenų ne u ima ik iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345). più eks ų <...> quo idianė iš kalbos i aakosu os (LKAP 1956: 9). Dai da i p esen i si ede che accogliendo ma e iale si è ce ca o sop a u o di o ene e ispos e alle domande dei Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 183 ques iona i6. Pe an o p incipalmen e isc i a paski ų sakinių su anke ų klausimuose nu ody ais žodžiais a ba pa eik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia B č (245) e k .7 T ansc ibui i es ii ( a oli, accon i su abi amen oia loco è, ealijas e k .) spesso sono nedidės po a a, ipo a i non in u e le on i. Ti iamosa ma e ia congedà cos i uisce 183 bisiemenni e poliiesemenni aleg niuojamieji pa ole (apie 2700 o mų). La maggio pa e di lo o o a e almeno a jų ienaskai os a dininko ( ečiau – ki ų linksnių) o mų, p z.: mūšỹs Sgn (379), mūšia U (308), snukỹs G č (114), Alk (180), Ds (212), sp indỹs Šl nei modi (ke i adalis keliolikoje) delle on i manusc ip a ie. Più che la me à degli a icoli a a i cos i uiscono a ie o me di inco aggiamen i d iskiemeni, e mol iiaskiemeni, p odo i i a e a2 kamien. i da i a disposizione sono ela i amen e non pochi, dal pun o di is a ki chiamen o il ma e iale alu a o come ca enc ina. Innanzi u o pe ché le p esc i e o me non semp e bas ano a s abili e la pa adigma accen ua a di una pa ola, ad esempio: gyslà Sp (309), kál ėj G č nei casi non è chia o se la pa ola ha dei g e ybių di ki čia, o a ia a il suo solo pa ski ų o mų akcen uacija, ad esempio: káulai B č (245), U (30), Skd (378), káulų Užb (87), Rk (147), Rg (308), Vb (142), káulų, káulais T g (346), káulais (480) 4) Gl , kaul (509). Sulla base paski ų o mų ki čio P oduk y iųjų ā i ē kamienų žodžių šal iniuose as a ge okai mažiau. No s luogo si può s abili e pa e plu iaskiemenių p iesagų edinių ki čiuo ę (especialmen e in quei casi do e i da i paludi i di e si šnek ų). In p imo luogo ques o 6 Rispos e a domande sc i e e ansk ipzione e suki čiuo i. La pa ola dei ki čiuo ė non u ody a. nelle i iamu on i le pa ole (114), Šl (173) / kal j Sgn (379)8, su ýkš e Skd (378) i k . Kai ku iais isc i e e di e sa ansk ipcija, neiš eng a ne ikslumų e ik ų. Indicando di e si šnek ų a osena esempi, non a amen e do ebbe o ni e di e si della s essa pa ola o ma a i di. Quando discussi a enomeni di accen ologia la ansk ipzione non è a uali, nell'a icolo esempi engono o ni i comun inės lie u ių kalbos ašmenimis. Fo mos con a i auk iniu chi ccio e colinio chi chiamen o i casi indicano asc ibui i. 7 S aipsnyje indica a non i osa abi azione della zona (paimo) san unpa, o Lie u ių kalbos a laso pun o denominazione e numbe is. Ques o iene a o pe comodi à. Non è accu a o inse i e s ada abb e iazione di un pun o, pe ché sulla mappa c'è possibili à di indica e i da i solo p esso degli a laso della Li uania pun o. 8 Le ice che condo e indicano che s abilendo la pa ola ki čiuo ę non si può basa e solo sulle o me dei icina o i, pe ché la lo o ki chiazione può di e i e da al e linksnių o m, i.e. non semp e mos a e accen ina pa adigmā (Ragaišienė 2023: 190210). 9 Va iamen e chichiabili delle o me di pa ole p imo indica o p incipale a ian e di chichiazione. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pasaky ina apie šal iniuose as as p iesagos -inis, -ė būd a džių, p iesagų - e -( )u ė daik a a džių o me, ecc.: bé žinis D š (172), Vlč (240), U (240), U (30 (308), G s (412) / be žnis Ld (312), be žnės málkos A n (526); da žin Vlč Ld (312), da žin, da žinj G č (114), da žin, da žinn Bj (479) dažinė, dažin Rg (178); kul u G č (114), B č (245), Dgl (277), Sp (309), Ld (312), kul u m Gd (50), A n (526) kùl u ė D š (172) e k . Tu a ia spesso pa adigmi di pa ole di e niaggiabili s abili e pauzeni di o me insu icien i, pe ché, come osse ėję ques a ada mè ice ca o i, non poche sono pa ole, chichiuojamų al imen i (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Sulla base del ma e iale accol o non ci sono possibili à s abili e pa e di speci iche pa ole o ipi di a iba ki čiazione polinkių, più de aglia amen e discu e e kamienų ecip oca in e azione e p odo i ių kamienų impa o nonp odu i iųjų accen uazione. Tu a ia i da i disponibili da e o bas a XX a. 67 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mės akcen uacijai alu a e e aleg niuojamųjų pa ole di ki čia imo polinkiam s abili e. Juolab che discussia i on i ela i amen e bene i le ono s udia e pa a mè peculia i à. I i p esen a o ma e iale è p ezioso e a idabile, pe ché maggio anza manosc i i p on i espe i usių kalbininkų K. Eigmino, E. G ina eckienės, K. Mo kūno, Ž. U bana ičiū ės, A. Valeckienės, K. Vosyly ės, A. Vanago e k . 2.LINKSNIUJUAMI VODI CHIRCIAVIMO POLINKIAI 2.1. Ry ų u eniškių pa a mėje linksniuojančių žodžių i jų o mų akcen uacijos polinkiai pi miausia sie ini con ki čio a i aukimu. Il ma e iale delle on i manosc i i e indica che XX a. 67 deš. nella pa e u eniškių plo o eikė du dėsniai debpnasis condizioneginis ki čio a i azione e in ensy esnis condiginis ki čio a i azione (plg. LKA 1982; žml. N . 105). Gũ ačių, Vabalniñko, Šal ẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse ki is dėsningai è s a o a au o dalla umpos galūnės in qualsiasi p epasku inį lungąjį skiemenį, ecc.: ga a, jus a, leñdi, piki, su uka, ša a uka, ina G (1414), sk a, eni, enu, ga a, lips, li us, jani, kabi, piki, piki (121 B), bač, gna, g i, laki, ini, k , Ob, ž (148) e 10. Mol us, Suginčiùs, Panemunlį, K iaunàs, Sù ieką ki į dal umpos galūnės è s a a inclins ama a i azione in il lungo skiemenį, cui base la cos i uisce l'algasis oce o ie, uo, 10 Rank negli on i di a auk inio ki čio casi due balsie e le oci lungie più spesso segnalimi midu ine p iegaide, o oa siai i agale p iegaide. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 185 ecc.: dina, juda, naga pnia, a, ina, žima, žsis, s is Sgn (379). XX a. 67 deš. in ques e šnek es dėsnis ope ò desiguodai egola men e, ad esempio, Debekių e Vidẽniškių apolinkėse ki į man enu ančios e lo allon anan i li us, audna (plg. o mos, egis, bu o a ojamos p amaišiui, p z.: bda, dienàs, i. à / ∙ a, lie ùs, s eki, ienà / ina, žmogùs Dbk (274), aiù, i. à, suŋkù, uždė à / audans), ška, sklas Vdn (450). Nel pe iodo s udia o ques a mani es azione è s a a osse a a anche ki čio nona aguaici u eniškių šnek ose11. Dėsnio o mazionesi sop a u o es imonija 2020b: 214215). T ue, nelle on i o mų su šalu iniu a ba „d i i šūniu“ ki čiu12 a ojimas (plg. U bana i- čiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė s udia e di ques o ipo di aglio si o ano pochi casi, eg: α.nù, audjà, sukù, ekùs, uks , akù, inà Sp (309) e k .13 Reiškinio p i imą pa a mės plo e indica e appaikan i lūnės į skiemenį, che cos i uisce ie, uo oppu e ilgasis oci, ecc.: pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai. Ki is a i aukiamas nuo umpos ga- li us (plg. le aũs), aud.ni (plg. audan.s), ini ien Kk (380), gel óna (plg. gel a.n.), neg a, snus, ina (plg. ienà) B (245) e k . Ra amen e o me con a i auk iniu ki čiu u ilizza e come g e iminės, ecc.: skū à sk. a, sūnùs s.nus, ina ienà, o. k à . a e / /. Lb (414), gi. à g. a, p.ne po.nè, sūnùs, sūnũs s.nus e k / /. Bj (479). Ry ų aukš aičių pa a mių ice ca o i sono a i a i a enzione, che non u i i casi analogiški sie ini solo con i azione del ki čio (plg. Zinke ičius 1979: 90). P ima di u o ques o accon abile su dell'al a ( ečiau qua a) ki čiuo ės daik a a džių kamiene ki čiuojamas ienaskai os a dininko, įnagininko, ie ininko e plu iskai os galininko linksnių o me. Ki čio non a aguan i schnek ose ques e linksnių o me endima ki čiuo i kamiene casi di 109), ecc.: su susidu, kolkzi, bu .kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), m k as, ma.kkla, da binku, kolkzi, blnus, me es, s P du (413), ma.kkla, sijnus, iškus Mdk (481) e k . Kamiene chichiuojamo o me di appa izione p incipalmen e sie ina con na. ∙gus, ka.p∙s us Tlm (311), agukus, kn.gas, zus, as us T g (346), mo ologico un accen ine pa adigmas isquilib inimo. Ana11 Ad esempio, Spi nų šnek os app ese si ma.k∙klas, bus, s a. ∙kla In (480), su didu, ba a ∙kus, agu las, bus, a e ma che ki cio i a imo p ocesso già oe ęs e ques a a mę. In alcuni e mini si sen imi chia amen e du ki čiai (U bana ičiū ė 1966). 12 Occiden ali al š aičių plo e la e u inio ki čio ipą d i i šūnį ki į p imo ap ecò e desc è o za, quindi non in u i i casi la e u inis ki is ma ce a o. Aleksas Gi denis (Gi denis 1978: 75–76). 13 Tikė ina, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys bu o ne ienodo 186 BENDRIN KALBA | 97 logicamen e ques e o me ends ama ki čiuo i e in al e al iš aičių šnek os (plačiau ž . G umadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149; U bana ičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 e k .). Men i iamo che discussa o ma u eniškių pa a mėje può es imonia e sia ki čio a azione, sia pa adigma is iginamen o endenzioni, plg. Spi nų šnek oje, nella quale o a o d i i šūnio ki čio casi, isc i o o me con blnu, con ka i u, k upas, ekùs. Juolab che kamieno ki į più end ama gene end in i pa ole di p eceden epasku iniame skiemenyje, cui baseà cos i uis longga oce o ie, uo (wepnasis condiginis ki čio a i azione). S amen e nel o ien ale e me idionale u eniškių plo o pe i e ia il sis ema ki čia o può esse e pa en a a e lenkų, ečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014, XIV mapėlapis). In ques i šnek os la o mazioneis del pa adigma di cos an e ci conciazione sie ina e con polinkiu allinea e pa adigma sla ų kalbų esempio, i. e. g adualešu passėjimu al due ipi di ci conciazione coloninio e galūninio modello (Zinke ičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; U bana ičienė 2006: 450 k e 221). Secondo il pa adigma del ci conciamen o coloniale i iamoje pa a mėje ki čiuojami e nuo e a ėję pa ole (Ma ke ičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bace ičiū ė 2004: 27; U bana ičienė 2006: 220; 2010: 177). Ad esempio, mol eiaskiemenių ā kamieno daik a a džių ends ama desc i ia p e alen issimo pa adigmos ki į, eż.: mãšina Vb (142), K š (149), S b (150), A l (21 Blč (347), Sgn (379), In (480), mãšinos D š (27), pošina Bj (479) mašnos Z kla maš (444), moknou maš (480), P nom (413), ganý Rb, P ý (17713), Bj (479), č (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (17). (506) o eà Lkš (120). Con ki čio a azionemo, accen a iche pa adigmas esiguigimo o coloninio ki chiamen o ipo o ma imusi sie inas non u e alleniuojabili pa ole di sassininio ki chiamen o o me. È p e edibile che pa e di lo o possono esse e e edi a e dal seno. P ima di u o ciò si accon a di d iskiemenių u kamieno būd a džių basus, -i, b ángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i e k . delle o me del nome ienaskai os (Ska džius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 7581; Lazauskai ė 1998: 14065). U eniškių pa a mėje XX a. 67 deš. più spesso è s a a endi a a chičiuo e si šaknyje, eg: basus, -i Sgn (379), Ml (451), Kk (380), basus A l (213)14, basi Bj (479) baisùs, -i Bj (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Ps 3, Jnš (45) (506); b ángus, -i Ds 14 Rispondendo a domande di anke ų non semp e indica e en ambe le o me di gemini. Dalis o mų as a acconjimen i. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 187 (212), P (413), U (308), b ángi Ds (212); lýgus, -i U (308), Lb (414); suñkus, -i Ld (312), Ml (451) sunkùs Sp (30), Gd (504), sunk Čl (452); ámsus, ámsų Sdk (276), gadus, pukus A n (526); iẽsus T g (346), ámsus, -i Dbk (274), P (413), ánkus, -i U (308), Tlm (311), Sgn (379) kan ùs Jnš (506), ka ùs Sp (309), sma kùs In (480), bjau ùs Vlč (215) Plu ale -i, lýgus, -i, pukus, ánkus, -i, smùlkus, -i, só us, -i, ámsus, -i Vlč (240). šakninio ki čia imo o mų už ašy os ki čio nea i aukiančiose šnek ose, plg. da Vilùčių šnek os a minių ypa ybių ap aše as as o mas áiškus, -i, b ángus, Comp ensibile, che non ci sono possibili à s abili e a idabilmen e, quali casi sie ini con il i a amen o ki čio, a quali sono appa se a causa del cos an e ki čiamen o pa adigmas o ma imosi, manie a analogia o pa eldė i da seno. È p e edibile che discussi enominski sono co ela i ecip ocamen e e ada memen e agisce p incipio sanklodos. Gli esempi di in e azione di ques i enomeni u eniškių pa a mėje conside i inas daik a a džio žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) žmogùs K nmoga, A z1), Vlč (240), B č (179 (245), Ld (2112), Ps (453), žmogus ki čia imas, p z.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), S b (150), K n (179), Alk (180), A z (211), B č (245), U (308), Ld (312), Ps (453), Mdk (481), Gd , žmogùs, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (18047), S b (508), Alk), žūgu (148). M. Daukšos sc i i e 1605 m. ca echism indicano che ques a pa ola a iazione del ki chiaggio può a e e his o inių assunzioni (Ska džius 1935: 124; Zinke ičius 1975: 2627). Ki į dal umpos galūnè in lunga skiemenį a auianci in šnek os šaknyje ki čiuojame o me possono esse e appa se e nuo e, ecc.: žmõgus žmogaũs / Rk (147), S b150 (150) e k . Šakninio ki čio skai os a dininko o me žmónės ki čia imo analogia. 2.2. Le pa ole di alleg ia emminile u eniškių pa a mėje spesso ki čiuojami secondo uno accen ina pa adigma, ecc.: k áu u ė Vlč (240), B č Rb (1778), U (30), Lb (414), Kmn (278), iz laškõs iš lo os Skd (378), ma kà ie a linams me k i (pp . kūd a); Ma k, ma kõn Rbma ka), ma kõs, apibend inimas gali bū i aiškinamas p iebalsinio kamieno žmuõ i daugi- ma kõn Vdn (450), is ma kõs M (481), pi kià, pi kiõs, pi kiõj, pi kiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Ps (453), Negimininės būd a džių o mosėje anche ki a mė iki: d ejopai, šññ, baisù (2 Vsk, Bl, (347), Bl, Sk, Sk, (378), Sk, Kk , (348), Ps (453), Sg , Sg (1779), Kdk, (526), b , Vlk, Vl, (245), Ps (453), k áu u ė, k áu u ėn Šl (173), G s (412), Bj (479), k áu u ėj (440), Lb, (414), Vsk, (440), Vsk, (245), Sk, (380), Vk, Vk, Vk, (450), Vk, Vk, Vk, Vk, (450), Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, BENDRIN TALBA | 194 97 E o ien ale alš aičių u eniškių šnek a (pun o nume is) Linksniuojamasis žodis (27mn8) uguos u ga / Dbk (274) b óliai b olia, de ýni de yn, ugus, ugaus u gùs, u gaũs / / S (309) sūnùsp snus / Tlm (311) b óliai b olia / Ld (312) uomoùs žmõgus / Lln (344) ūbùs bus / K (380) ienk ini / G s (412) con móky oju moký ojai Lb (414) skū à sk a, sūnùs snus, ina ienà, o à a, žmogùs žmõgus / / Ps (453) mãšina su mašinà, ugus u g, žmõgus žmogùs Šd (478) b ólis b olia / / (479) baj si bais, gy à g a, ponià pnia, sūnùs snus In (480) b ólis b olia, Bšina mã mašną Mdk (481) lénkai lenka, lie ù lie u ių lie u i, ė a (50 ai Jnš6) lénkai, lénkaisų, lénkai lenka, lenk, lenkas, moky ó moký o, peñki penk, ina, ina, kia (526) ki iu ki i, ki i, a ū, lie us, lie us, mójasky, mójasky, emý o e e lik as y imas / / a he same a icle abou he ope a ion o he chu ch in he pas . Nello s esso schnecchio o a e d ejopai o me chichiuojame con e ma che il a ian i di ki chiamen o l'appa izione lėmė pa ecchie azioni ecip ocamen e co ela e. Alcune a ian i possono a e e p esuppos i s o ici (sie ina con icos uibile semplice e kuopina plu isci a modello), al e appa se di nuo o (aškin ina ki čio a i azione, o m imusi pa adigmi di ki chiamen o coloniale, accen uazione analogia). I da i ipo a i in abella indicano un al o pun o impo an e. U eniškių pa a mėje più a iazione di i iliškojo eselniazione ipo pa ole ki čia anje. Le pa ole del ipo emminico di e niazione meno endono in accen a o io a ian iškumą più spesso esse chichiuojano secondo uno accen inio pa adigma. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 195 Linksniuojamieji žodžiai ki čia imo g e ybių oje pačioje šnek oje u i in u a pa a mesa a ea (c . Fig. 2). Dal u o l'a ea si dis ingue ela i amen e modes o a eala, nel quale as a più a ian e della s essa schneccia a. Pe lo più d ejopai ki chiuojamų o mų isc i a pie y iniuose u eniškių pa a mės plo o pe aščiuose, pa ibije con ilniškiai (Labanó o, Pas o lio, Medekių, Jõniškio e A nioni apylinkėse). Con u eniškiais besi ibojančiose ilniškių 2 PAV. Nello s esso sgua do o i a ian i di o mì di pa ole di e niaggiabili p e alenza ki chiazione BENDRIN KALBA 196 | 97 šnek os è s a o anche o a o non poche d ejopai ki čiuojamų linksniuojančių pa ole di o m (Ragaišienė 2010: 139). Da y ina assunzione, che y inėse aukš aičių pa a mėse esama nedmalio ien iso plo o, nel quale a ian iškumas, come eiškinys, ispe o con g e imimi šnek is, è in ensi issimo. Sulla base solo del ma e iale delle on i manosc i i e non esis e possibili à a idabilmen e s abili e p e alenza delle a ian i in di e se a eale pa a mės. APEBDRINIMAS A likus y ų aukš aičių u eniškių pa a mės XX a. 67 deš. nelle on i manosc i i e ous di gioni p o eggen i di pa ole ki chiazione analisià da y ini ques e conclusioni: 1. Eas e n al oš aičių u eniškių pa a mėje i iškojo e eme iškojo linksnia imo ipi ipi sono ca a e is ici di e en i modelli di accen uazione ā kamieno pa ole ends ama ki čiuo i secondo ba i oninio ki čia imo modelį, ē kamieno daik a a džių più di uli usios galūninio ki čia imo o me, i iškojo linksnia imo kamienų pa ole sono ca a e is ico polinkis in accen inį a ian iškumą e oksi onezę. 2. Linksni p o eggi i i di pa ole ki chiazione sis ema unziona un complesso di a o i in e amen e co ela i: in ensi i à condizionale ki cio a azione dėsnio o mazioneis, accen ine pa adigma allineamen o e due ki chiazioni ipi colonino e limūnico giunzione; dello s esso kamieno pa ole e ipo d'a i icazione edinių accen uazioni analogia; kamienų są eika. Va iamen e ki chiacciabili maschico ipo daik a a dzii o me di leisniazione appa izione e polinkis in oksi onezę sie inas con icos uizòamo due plu iskai ų ninio pap as osios i kuopinės – akcen iniu i seman iniu modeliu. Akcen u- acijos sis emos aidai po eikį da o i seno inio ki čia imo elik ų (šak- ki čia imo u kamieno būd a džių, kuopinės daugiskai os o mų) man enimen o. 3. Dal pun o di is a accen inio a ian iškumo u eniškių pa a mės ki čia imo sis ema alu a i come s abili (ki čia imo g e ybių nella s essa šnek oje a mažiau nei pusėje i ų punk ų; daugumoje jų už ašy a ik po ieną a du a ejus). Į ai iai ki čiuojamos žodžių o mos pa a mės plo e pa- aspli usios ne ienodai p incipalmen e nella s essa šnek oje d ejopai ki čiuojamų o mų as a pie y iniuose u eniškių pa a mės plo o pe aščiuose, pa ibije con ilniškiais. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 197 LITERATŪRA Bace ičiū ė Rima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl y ų aukš aičių u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidžių (ekspe imen inis y imas). – Žmogus i žodis 9(1), 4–11. Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Ry ų aukš aičių u eniškių daugiskai os naudininko i įnagininko p iegaidės: audicinis y i- mas. – Žmogus i žodis: didak inė ling is ika 10(1), 78–84. Bace ičiū ė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl y ų aukš aičių u eniškių inesy o i ilia y o galūnių p iegaidės: audicinis y imas. – Bal is- ica 43(2), 229–237. Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiuje, Klai- pėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DST 2013: Duse ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai a ian ai Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a - mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), Vilnius: B iedis, 255–257. Gi denis Aleksas 1972: Lie u ių kalbos a dažodžių p iesagų ki čio susi- o ma imas. – Bal is ica, 1 p iedas, 66–72. Gi denis Aleksas 1978: Akcen ologinis mažmonis. – Bal is ica 14(1), 75–76. G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai, 97–106. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika i mo ologija), Vilnius: Min is. Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is. Kosienė O ilija, Gi denis Aleksas 1979: Fonologinis šalu inis ki is y ų aukš aičių u eniškių a mėje. – Kalbo y a 30(1), 45–56. Kosienė O ilija 1982: Ry ų aukš aičių u eniškių mono ongų p iegaidės. – Kalbo y a 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Pos ilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuza inis Kazimie as, Gi denis Aleksas 1997: Kelios min ys dėl bal ų a dažodžio ki čia imo pa adigmų i jų aidos. – VIII a p au inis 198 BENDRINĖ KALBA | 97 bal is ų kong esas „Bal ų kalbos XVI i XVII amžiuje“: p anešimų ezės. Vil- nius: Vilniaus uni e si e as, 76–78. Lazauskai ė Vilija 1998: Dėl u kamieno būd a džių i jų abs ak ų ki - čia imo aidos. – Bal is ica 33(1), 65–70. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2001: D iskiemenių u kamieno daik a- a džių ki čia imo aida pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek- ose. – Bal is ica 35(2), 159–169. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: D iskiemenių io kamieno daik- a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis ica 54(3), 37–50. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš- aičių ilniškių šnek ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak- ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181. LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai- y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi- is, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jo- nai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija, au . S. Amb azas, G. Belic- kienė, E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, B. Vana- gienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og ama, 2-asis leidimas, au . J. Balčikonis, B. La inas, J. Senkus, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jo- nai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I a- nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl į a džiuo inių būd a džių ki čia imo aidos. – Bal is ica, 4 p iedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Ta mės ga syno ypa ybės. – Die eniškės, Vilnius: Min is, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 199 Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodiniuose daik a a džiuose i jos kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as. Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni- e si e o leidykla. MLT 2019: Molė ų apylinkių eks ai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: Daik a a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečio pie ų aukš aičių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Respec us Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accen ua ion models o disyllabic nouns in he Sou he n Aukš ai ian dialec . – Kalbo y a 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Ry ų aukš aičių kupiškėnų akcen uacijos sis emos kai a XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Ry ų aukš aičių a mė: kai a i po- kyčiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daik a a džių ki čia imo polin- kiai XX a. 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš i- niuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 13, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www. zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būd a džių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 de- šim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose. – Lie u ių kalba 14, 1–17. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u- iu-kalba/a icle/ iew/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės eks uose. – Ac a Linguis ica Li huanica 83, 211–226. P ieiga in- e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica. Ragaišienė Vilija 2022: D iskiemenių daik a a džių ki čia imo polinkiai 6–7 dešim mečio aka ų aukš aičių kauniškių šnek ų ank aš iniuose šal i- niuose. – Vaka ų i pie ų aukš aičiai: a mių i ki ų kalbų są eika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose. – Ac a Linguis ica Li huanica 89, 190–210. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica. RAU 2010: Ry ų aukš aičiai u eniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bace ičiū ė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. 200 BENDRINĖ KALBA | 97 Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o di- se acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a- inių Mokslų Fakul e o leidinys. S undžia Boni acas 1981: Daugiskai iniai asmen a diniai oikonimai i jų eikšmės linksnia imo bei ki čia imo sis emų ekons ukcijai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 191–193. S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kalbose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29. S undžia Boni acas 1995: Dėl ki čio a i aukimo lie u ių kalbos y ų aukš aičių šnek ose. – Res Bal icae, 67–72. S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnek os o i iio kamienų daik a a džių ki čia imo ypa ybės. – Bal is ica 36(1), 103–114. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socio- ling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) o- nologinė sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as. U bana ičienė 2006: Ry ų aukš aičių ilniškių pak aš inių šnek ų ki čia imo ypa umai. – Bal is ica 41(2), 212–231. U bana ičienė 2010: s i kų šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bana ičiū ė Žane a 1966: Spi ėnų šnek os ap ašas: ank aš inis šal inis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy as. U bana ičiū ė-Ma ke ičienė Žane a, G ina eckis Vladas 1992: Lie u ių a mės: one ika, mo ologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni- e si e as. Vanags Pē e is 1990: u kamieno būd a džių des ino nel li uanio. – Li uanis ica 3, 7581. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1975: Iš lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m. ca echismo ki čia imas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko uni e si ys Leidybinis sky ius. Zinke ičius 1979: Ki čio a azione e ki čiamen o pa adigmas. Kalbo y a 30(1), 90–93. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 201 Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius: Scuola. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. RYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GYVENAMJ VIETOVI (180 Alk) (LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Aleksand a lė, Rõkiškio . An (242) An ãliep ė, Za as . A n (526) A niónys, Mol ų . A z (211) An ãza ė, Za as . A l (213) A ilia, Za as . Bč (121) Bučinai, Rõkiškio . Bj (479) Bijù iškis, Mol ų . Blč (347) Balčia, U enõs . Bln (243) Blỹniškės, Za as . B č (245) Be činai, Za as . Čl (452) Čiula, Mol ų . Dbk (274) Debekiai, Anykšči . Dgl (277) Daũgailiai, U enõs . D š (172) – Dašiškiai, Kùpiškio . Ds (212) Dùse os, Za as . Gd (504) – Gied ačiai, Mol ų . G s (412) Gi s e iškis, Mol ų . G č (114) Ga aũčiai, B žų . Imb (214) Ib adas, Za as . In (480) Iñ u kė, Mol ų . Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio . Jnš (506) – Jõniškis, Mol ų . Kk (380) – Kùk iškės, U enõs . Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio . Kmn (278) Kiemiónys, Za as . K d (381) Ki dekiai, U enõs . K n (179) K iaũnos, Rõkiškio . K š (149) K eščiónys, Rõkiškio . Lb (414) Labanó as, Š enčioni . Ld (312) Lúodžiai, Za as . Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos . 202 BENDRIN TALBA | 97 L (119) Lùkš ai, Rõkiškio .n4544) Lelinai, U enõs . Mdk (481) Medekiai, Mol ų . Mn 1) Mol ai Minknai, Rõkiškio . (148) Obli, Rõkiškio . Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio . P (451) Pu , Mol . Ps (459) Pas o lis, Rõk R. Rb (178) Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, U (308) U enà Uzb (87) Užùbaliai, Rõkiškio . Vb (142) Vabalniñkas, B žų . Vdn (450) Vidẽniškiai, Mol ų . Vlč (240) Vilùčiai, U enõs . Vsk (241) Vaisknai, U enõs . Z (244) Za asa Gau a 2024-09-11 P iim a 2024-10-14 Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių ki čia imo polinkiai XX a. 6–7 dešim mečių y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S Summa y L'a icle analizza he ma e ial om he manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena da ing o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language, om he pe spec i e o accen ua ion. The s udy akes a synch onic app oach o desc ibe he ea u es o accen ua ion o declinable wo ds o e e ences and abb e ia ions o ound in hese sou ces and o discuss hei accen ua ion endencies. The a icle consis s o an in oduc ion, h ee chap e s, conclusions, and lis s inhabi ed se lemen s. The i s chap e p esen s he esea ch ma e ial. The second chap e in es iga es he accen ua ion endencies o declinable wo ds and discusses he ac o s in luencing he a ia ion in he accen ua ion o wo d o ms. Il e zo capi olo o nisce a lis o wo d o ms wi h dual accen ua ion ound wi hin he same local dialec and discusses he dis ibu ion o hese a ian s ac oss he subdialec a ea. The s udy esul ed in h ee main indings. Fi s , di e en accen ua ion pa e ns a e cha ac e is ic o he masculine and eminine declension ypes in he Eas e n ua ion pa e n, while ē-s em nouns a e mo e commonly s essed on he ending; wo ds o he Aukš ai ian subdialec o U ena: ā-s em wo ds end o ollow he ba y one accen- masculine-declension s ems ypically exhibi a endency owa ds accen ual a iabili y and oxy one accen ua ion. Second, he accen ua ion sys em o ion o a mo e in ense ule o condi ional s ess e ac ion, he le elling o accen ual pa adigms, and he de elopmen declinable wo ds is in luenced by a complex o in e connec ed ac o s: he o ma- o wo accen ua ion ypes columna and in lec ional; he analogy o accen ua ion o wo ds o he same s em and de i a i es o he same de i a ional ype; he in e ac ion be ween s ems; he p ese a ion o ancien accen ua ion elics (such as oo accen ua ion in u-s em adjec i es, collec i e plu al o ms); he accen ual and seman ic model o wo plu al o ms (simple and collec i e) is econs uc ed. Te zo, a iously s essed wo d o ms a e dis ibu ed une enly ac oss he subdialec a ea he majo i y o he o ms wi h dual accen ua ion wi hin he same local dialec we e ound in he sou heas e n edges o he subdialec a ea o U ena, nea he bounda y wi h he Vilnius dialec . Thus, om he pe spec i e o accen ual a iabili y, he accen ua ion sys em o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena can be conside ed s able (accen ual