Le
ese
ko,
eA
SLD
OUD
YOR
O38
KLAUS
b
oM
A
FI
Bae
a
V
O-S:).T
S
R
MiOAK
SEY
AK
ADE
MOLT
A
LIETUVIU
LITERATURINES
KALBOS
PRIEBALSINIU
FONEMU
SUDETIS
V.
VAITKEVICIUTE
1.
Fonemos
sup a imas
Kalbédami
apie
lie u iy
li e a i inés
kalbos
p iebalsines
onemas,
u ime
nusaky i
pa ig
onemos
sq oka,
nu ody i
lie u iy
kalbos
onemy
skai¢iy
i
kiek ieng
jy
a ski ai
cha ak e izuo i.
Ta ybinis
kalbos
mokslas
apie
onema
emiasi
L.
Sée bos
i
jo
mokiniy
laiméjimais
Sioje
s i yje.
Siam
da bui
one-
mos
klausimai
im i
i8
L.
Zinde io
,,Bend osios
one ikos‘?.
Fonema
daba inéje
kalbos
mokslo
li e a ii oje
laikomas
maZiausias,
ski-
ian is
zodZiy
a
mo emy
eikimes,
ga sinis
iene as.
Kiek ienoje
kalboje
y a
labai
nedaug
onemy,
dazniausiai
ik
keliasdeSim ,
ku ios
suda o
os
kal-
bos
isus
zodzius
i
mo emas.
Tai
odo,
kad
onema
nesusijusi
su
kokiu
no s
ienu
konk e iu
Zodziu
a
mo ema,
o
ik
pasi aiko
daugelyje
zodziy
i
mo emy
i
y a
abs ahuo a
nuo
jy.
Jei
onema
bii y
susie a
su
kokiu
no s
ienu
konk e iu
zodziu
a
mo ema,
ai
a ski y
zodziy
n kimas
kalboje
bi-
inai
a sispindé y
i
kalbos
ga sy
skaiciuje.
Be
ku ios
kalbos
is o ija
odo,
kokiu
nepap as u
pas o umu
pasizymi
kalbos
ga sy
skai¢ius,
gal
bi ,
da
di-
desniu
negu
g ama ika.
Reikia
pasaky i,
kad
isy
kalby
g ama inés
sanda os
pas o umas
iS
dalies
i
p iklauso
nuo
ga sy
pas o umo.
No s
onema
y a
abs ahuo a
nuo
konk e iy
ZodZiy
i
mo emy,
is
dél o
ji
daly auja
ga sinéje
i8 aiskoje
y
Zodziy
i
mo emy,
ku iy
dalj
ji
suda o.
Vadinasi,
i8
ienos
pusés
onema
y a
abs ahuo a
nuo
konk e aus
ZodZio
a
mo emos,
o
i8
ki os
—
ji
egzis uoja
ik
zodyje
bei
mo emoje.
Be
ZodZio
i
mo emos
né a
i
negali
bi i
onemos,
o
biina
ik
pap as as
ga sas,
ne ekes
sa o
oneminio
cha ak e io.
Fonemos
ka ais
ski ia
Zodziy
eikimes,
pa yzdziui,
zodziuose
[#/°)g°o:]*
zlugo
i
[21'°yg°o:]
Zliugo,
[Seén°o:]
seno
i
[sén'°o:]
senio,
[Zm°o:n°a:]
Zmony
i
[m°o:n’°ai:]
Zmoniy
i
.
.
1
JI.
P,
Sun
gep,
Oduasn
pone nka,
aoKT.
aucc.,
1,
2,
BuOnno exa
JITY,
1954.
2
S aipsnyje
p isilaikoma
L.
Sée bos
ansk ipcijos,
i8dés y os
jo
len elése
,,Pa-
g indiniai
p iebalsiy
ipai
i
kai
ku ie
Zenklai
jiems
Zymé i*
i
,,Pag indiniai
balsiy
ipai
i
kai
ku ie
Zenklai
jiems
Zymé i®,
bei
jo
suda y y
papildomy
Zenkly.
Ka ais
ji
ski ia
Zodziy
o mas,
pa yzdziui:
[ aged]
axau
i
[ as’
aii]
a-
Siau,
[sakai]
sakau
i
[sak'
aa]
sakiau
i
k .
Anks iau
nu odéme,
kad
onema
egzis uoja
ik
zodziuose
bei
mo emose
i ,
be
o,
j ai iose
ga sinése
is aiskose,
p iklausanéiose
nuo
ga so
uzimamos
one inés
pozicijos.
Visi
Sie
ga sy
ski umai,
ku ie
nekeigia
os
onemos
esmés,
adinami
jos
a spal iais.
A spal is— ai
be
ku ios
onemos
egzis a imo
o ma.
»
Tuo
bidu—kaip
saké L.
Sée ba—
ma ome,
kad
gy ojoje
kalboje
i8 a iamas
daug
didesnis
kiekis
i ai iy
ga sy,
negu
pap as ai
manome,
ku ie
kiek ienoje
kalboje
jungiami
j,
palygin i,
nedidelj
skai iy
ga sy
ipy,
sugebanciy
di e en-
cijuo i
Zodzius
i
jy
o mas,
.
y.
a nau i
Zmoniy
bend a imo
ikslams.
Sie
ga sy
ipai
i
u imi
gal oje,
kai
kalbama
apie
a ski us
kalbos
ga sus.
Mes
juos
adinsime
onemomis.
Realiai
a iamus
j ai ius
ga sus,
suda anéius
dalj,
ku ioje
ealizuojasi
bend a
( onema),
adinsime
onemy
a spal iais‘®,
A spal iai,
bi inai
biidingi
onemai,’
adinami
bi inaisiais
a spal iais,
Siame
da be
mes
i
apsis osime
ik
ies
ais
a spal iais.
,
Bi inieji
a spal iai
y a
ijy
iisiy.
1.
Poziciniai
onemy
a spal iai.
Jie
p iklauso
nuo
ki éio
i
p iegaidés.
Sie
a spal iai
biidingiausi
balsiams.
Kadangi
da be
s udijuojami
p iebalsiai,
ai
Siuos
a spal ius
minésime,
ik ai
kalbédami
apie
sonan us
[/,
m,
n,
j,
ku ie
lic u iy
kalboje,
bidami
an aja
-mis iojo
d iga sio
dalimi,
gali
u é i
P iegaide
i ,
p iklausomai
nuo
jos,
keis i
sa o
ilguma.
Ta iau
sonan y
ilgumo
pasikei i-
mas
nekei¢ia
jy
pag indinés
kokybés.
Pa yzddiui,
zodziuose
[R°x
ms)
ku mis,
[R° ke]
ku k i,
[Pinas]
pilnas,
[P l as}
pil as,
[a’n 1s}
an is,
[aX7is]
an is.
(i
bm
pel
Klumpé,
[Al° mipa]
klumpa
[ ]
i
[#],
[2]
i
(2),
lm)
ix
[4],
[n)
i
[a
suda o
iena
i
a
pa ig
onema.
2.
Kombinaciniai
a spal iai.
Kalboje
né a
izoliuo y
ga sy:
ienas ga sas
isada
susie as
su
ki u.
Vieno
ga so
eku sija
susilieja
su
ki o
eksku sija,
i
odél
ienos
onemos
a spal iai
p iklauso
nuo
sa ySio
su
ki omis
onemomis.
Tokie
a spal iai,
p iklausan ieji
nuo
g e imy
onemy,
adinami
kombinaciniais
a spal iais,
payyzdziui,
[n]
p ieS
[A]
i
[g]
lie u iy
kalboje
ski iasi_
nuo
[x]
p ieS
ki us
sp ogs amuosius
i
.
.
:
3.
A spal iai,
p iklausan ieji
nuo
a imo
biido.
Tas
pa
Zodis
Snekamajame
i
pilnajame
s iliuje
a iamas
ne ienodai.
Tai
a sispindi
i
a ski y
onemy
a spal iuose.
Siame
da be
kimog amos
onemy
cha ak e is ikoms
uZ aSy os
pilnu
a imo
biidu.
Vadinasi,
ig
esmés
bus_k eipiamas
démesys
ik
j
pilnajj
a imo
bida,
ku iame
is ySkéja
isos
Zodzio
onemos.
Fonema
gali
u é i
kele a
a spal iy.
Tas
a spal is,
ku iame
ySkiausiai
a sispindi
bend osios
akus ings
i
iziologinés
os
a
ki os
onemos
ypa ybés,
adinasi
pag indiniu
a ba
ipiskuoju.
Sée ba
ipiskais
a spal iais
adina
uos,
»ku ie
maziausiai
P iklauso
nuo
juos
supanciy
salygy‘,
o.
okiais
a spal iais
5
JI.
B:
Wlep6a,
oue nxa
‘ppauuyscko o
s3uika,
19,
Moeckpa,
1953.
‘JI.
B.
Wep
Ga,
Pycckne
aacupie
p
KayeCCTBEHHOM
H
KO INYecTBeEHHOM
oTHOiWeHHH,
12,
C.-Te epSyp ,
1919,
6
dazniausiai
bina
ie,
ku iuos
galima
iS a i
izoliuo ai
be
g e imy
ga sy.
Ta-
ciau
aip
is a iami
ik
skicmens
suda omieji
ga sai,
i
odél
nus a y i
neskie-
meninio
ga so
pag indinj
a spal j
pap as ai
bina
daug
sunkiau.
Siame
da be,
ski ame
kaip
ik
okiems
ga sams,
ap aSysime
kiek ienos
onemos
kele a
lygiai
eikSmingy
a spal iy.
Jeigu
du
ga sai
neski ia
eikSmiy,
ai
jie
y a ienos
onemos
a spal iai,
o
jeigu
Sie
ga sai
ski ia
Zodzius
i
jy
o mas
a ba
mo emas,
ai
jie
suda o
a ski as
onemas,
pa yzdzZiui,
Siuose
lie u iy
kalbos
zodZiuose
[sa is°o:]
sauso
i
[sa is’°o:]
sausio
[s]
i
[s’]
y a
a ski os
onemos,
nes
jos
ski ia
ZodzZiy
eiks-
mes,
0
zodziuose
[sa is°o:]
sauso
i
[saus°}]
sausu
y a
iena
i
a
pa i
onema
[s],
kaip
i
ZodZiuose
[saiis’°o:]
sausio
i
[sa s’°}]
sausiu
y a
a
pa i
one-
ma
[s’].
Ta iau
negalima
i in i,
kad
onema
y a
ienin elis
ZodZiy
eikSmiy
sky éjas.
Lie u iy
kalboje
daznai
eikimes
ski ia
ki is
i
ypac
p iegaidé,
pa-
yzdiiui,
Zodziuose
[RieTis]
kie is
i
[Ri71s]
kie is,
[s°aFis]
s i is
i
[s°a: 1s]
sii is.
Be
o,
lie u iy
kalboje
y a
daug
me a onijos
eiskiniy,
pa yzdziui,
Zo-
dziuose
[A°i pe]
ku pé
i
[A° Fp’° s]
ku pius,
[ d:dg*o:]
algo
i
[ alg’o:]
al-
gio
i
k .,
ku
mo emy
[A°o ]
i
[Au ],
[ al]
i
[ al]
eik&més
ski iasi
ik
ki gio
ie a
i
p iegaide;
[ ]
i
[#],
[2]
i
[7]
éia
suda o
ienos
onemos
ski -
ingus
a spal ius.
Taéiau
ai
ne ei8kia,
kad
ga sai,
ku ie
neski ia
zodziy
eik’miy,
negali
suda y i
sa a ankisky
onemy.
Pa yzdziui,
[k]
i
[g],
[¢]
i
[dz]
okiuose
Zo-
dziuose
kaip
[Rie
bi:s]
klébys,
[gle
bizs]
glébys,
[dé: ° io 1]
cy uo i,
[dz’i: ° o71]
dzy uo i
i
k .
y a
sa a anki8kos
onemos,
akul a y iniu
bidu_besikai aliojan-
ios
iena
su
ki a.
Taigi,
aisku,
kad,
nus a ydami
be
ku ios
kalbos
onemy
skai iy,
negali-
me
apsi ibo i
ien
ik
a i inkamy
Zodziy
po y
su adimu,
nes
okios
po os
kalboje
y a
a si ik inumas,
i
labai
e ai
a ojamos
onemos
gali
jy
isai
ne-
u é i.
Tokiais
a ejais
eikia
i8 i i,
a
ga sy
ski umas
p iklauso
nuo
a imo
mechanizmo,
a
nuo
ga so
uzimamos
padé ies.
Re ai
a ojamas
ga sas
suda o
a ski a
onema
ada,
kai
jis
bii inas
elemen as
y
keliy
ZodZiy,
ku iuose
jis
y a.
Pa yzdziui,
lie u iy
kalbos
[¢]
i
[d2],
[dz]
i
[dz"]
y a
sa a anki8kos
o-
nemos,
no s
p iesingos
eik’més
zodzZiy
po és
i
ne u i.
Kalban
apie
onemas
i
jy
a spal ius,
eikia
nu ody i,
kuo
emian is
am
‘ ik i
a spal iai
p iski iami
p ie
ku ios
no s
onemos.
Cia
démesys
k eipiamas
j
du
momen us®:
1)
kad
Sie
a spal iai
neski ia
i
negali
ski i
eikSmiy
i
2)
kad
isi
ienos
onemos
a spal iai
p ieSpas a omi
isoms
ki oms
onemoms,
i8
ku iy
kiek iena
egzis uoja
sa o
a spal iuose.
L.
Sée ba
Siuo
klausimu
sako:
,,...
kiek iena
onema
apib éziama
isy
pi ma
uo,
kas
ski ia
jg
nuo
ki y
os
pa
kalbos
onemy“*.
6
Z .
JI.
P.
3uuaep,
min,
eik.,
1,
94.
*
JI.
B.
Wep6a,
Done uka
dpannyscko o
sisbika,
21.
2.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
p iebalsiniy
onemy
skai iaus
nus a ymas
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
p iebalsiniy
onemy
negalima
nag iné i
izoliuo ai
nuo
balsiy
i
d ibalsiy,
su
ku iais
glaudziai
susijes
p iebalsiy
pala-
alizacijos
klausimas,
aidinan is
labai
s a by
aidmenj
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
p iebalsiniy
onemy
i
jy
a spal iy
nus a yme,
Ta iau
oneminiu
a z ilgiu
da
nebu o
y inéjamas
nei
lie u iy
li e a a-
inés
kalbos
ga sy
sas a as,
nei
p iebalsiy
pala alizacijos
klausimas.
Siais
klau-
simais
galima
as i
kele g
g ynai
one iniy
pas aby.
Pa yzdziui,
J.
Jablonskis
»Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
pasaké
ik
iek:
»Misy
kalbos
p iebalsiai
gali
bi i
kie i
a ba
minké i:
a)
P ieS
e,
¢,
é,
7,
j,
y
p iebalsiai
a iami
y a
minkS ai:
ge as, ke as,
e-
as,
g es i,
skes i,
éks i,
sé i,
isas,
ki as,
kibi as,
g ia i,
lis ,
e ynas,
SykS us,
y as,
Zymus.
b)
P iebalsiai
p ieg
g,
4
0,
u,
4,
%
a iami
ka ais
kie ai,
ka ais
minkS ai.
Zodziy
ga sas,
laimé,
laikas,
aikas,
kas i,
opé,
Sonas,
suk as,
y
g i dys
i k i,
piis i
p iebalsiai
d,
&
kin
p ,
sh
,0
P ieS
a,
q, 0,
u,
y,
i
a iami
y a
kie ai.
Jei
p ieS
a,
ag,
0,
u,
4,
@
p iebalsiai
a iami
minkS ai,
ad
agoma
po
jy
da
7
p ie’
pa j
balsj:
kiau as,
Saudas,
Sig,
Sio,
Sy,
si i i,
siu o,
siys i,
peilia ,
Sodziai.
.
.<<7
P.
Jonikas
,,Pag aman io
a méje“,
pa em oje
ekspe imen ais,
a p
minké-
uju
i
suminké in yjy
nu odo
nedidelj
ski umg:
,,§
51.
P iebalsiai
(no s,
palygin i,
nes ip iai)
mink& inami
p ieS
p ieSakinés
ecilés
balsius
maziau,
p ieg
sup ieSakéjusius—kiek
daugiau...
Ta iau,
pasi enkines
Siaja
isuo ine
pas aba,
o
d ejopo
mink& umo
neski iu‘8,
J.
Ge ulis
dialek ologiniame
da be
»Lie u iy
kalbos
a miy
s udijos*
nu-
odo
ne ienoda
[s]
p ie’
{e]
i
[s]
p ie’
[ ]
mink& umo
laipsnj
okiuose
%o-
dziuose
kaip
[Senelis]
senelis
i
[s’° dimas]
siu imas
i
k .
Kaip
sako
J.
Ge ulis,
daugelyje
dialek y
(kai
ku ie
ig
ju
a imi
lie u iy
li e a i inei
kal-
bai)
jie
ienas
nuo
ki o
ski iasi:
an asis
uzZ
pi majj
minks esnis.
J.
Endzelynas
,,Bal y
kalby
ga suose
i
o mose“
laikosi
J.
Ge ulio
nuomonés?®.
Siuo
klausimu
aiSkiai
sa o
nuomone
pasaké
P.
Ska dzius
B.
Se eiskio
Knygos
,,Sis emingas
ado a imas
s udijuojanéiam
lie u iy
kalba“
ecenzijoje:
»Ne ykusiai
kalba
au o ius
i
apie
minkS inamajj
balsj
i:
i,
s o édamas
a p
p iebalsio
i
balsiy
a,
4
0,
U,
¥,
dH,
neminkS ina
p ie’s o inéio
p iebalsio,
be
pa odo,
kad
p ie§
uos
balsius
s o i
minkS as
p iebalsis,
Taigi
Zodyje
sasiu inis
si
y a
lygus
gs’
[minkS asis
s].
Kas
ki a
y a
o
zodzio
skiemenys
- i-,
-nis:
gia
p ieS
i
s oyj
p iebalsiai
y
i
n
ik ai
y a
suminkS éje;
éia
mes
negalime
pasaky i,
kad
yi,
ni
y a
lygus
’,
n’
[ .
y.
mink& am
V ,
nj];
juo
*Rygiskiy
Jono,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
8,
Kaunas
—
Vilnius,
1922,
5’
P.
Jonikas,
Pag aman io
a mé,
22
—
23,
Kaunas,
1939.
*
Z .
J.
Ge ullis,
Li auische
Dialek s udien,
31,
40,
60, 70,
Leipzig,
1930,
1023,
J,
Endzelins,
Bal u
alodu
skayjas
un
o mas,
44
—
45,
Riga,
1948,
labiau
o
negalime
pasaky i
apie
i
Zodyje
sniegas:
cia
ie
y a
d ibalsis,
kiles
i
ei;
aigi
as
i
y a
nea ski iamai
suauges
su
e,
i
odél
ne iesa,
kad
Si as
i
galé y
Gia
bi i
nesa a ankis,
ien
minkS inamas
ga sas‘“!.
Sios
g ynai
one inés
pas abos
odo,
kad
lie u iy
kalbos
p iebalsiai
y a
ski s omi
j
is
ipus,
ieng
i8
y
ipy
galima
pa adin i
kie aisiais,
an a—
minkS aisiais
i .
e ig—suminkS in aisiais
p iebalsiais,
kaip
zodziuose:
[§°ud,
£°ud,
Fi).
Kyla
klausimas,
a
ski umas
a p
a ski y
p iebalsiy
ipy
p iklauso
nuo
pa iy
p iebalsiy
p igim ies
(Siuo
a eju
kie uosius,
minks uosius
i
suminkS-
in uosius
p iebalsius
eiké y
laiky i
sa a ankiskomis
onemomis,
0
balsius— ik
ienos
onemos
a spal iais),
a
nuo
po
p iebalsiy
sekan iy
balsiy
i
d ibalsiy
(Siuo
a eju
isus
p iebalsiy
ski umus
eiké y
laiky i
ienos
onemos
a spal-
iais,
0
po
jy
s o in¢ius
balsius
i
d ibalsius—sa a ankiskomis
onemomis).
Cia
eikia
nu ody i,
kad
kie ieji
p iebalsiai
pasi aiko
p ie’
uZpakalinés
eilés
balsius
[a,
a:,
2,
0:,
,
u:],
p ieS
d ibalsius
[au,
ai,
uo,
ui]
i
absoliu i-
néje
ZodZio
galiinéje.
MinkS ieji
p iebalsiai—p ieS
[a,
a:,
9,
0:,
,
u:]
i
p ies
d ibalsius
[au,
uo].
Suminks in ieji—p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
i
d ibal-
sius
[1,
i:,
&,
@,
@,
1€,
€1,
e ).
Pi miausia
pazi i ésime,
a
kie ieji
i
minkS ieji
p iebalsiai
okiuose
Zo-
dziuose
kaip
[§°ud]
i
[s°ud],
[sakai]
i
[sak’°ai]
i
k .
y a
ienos
onemos
a spal iai,
a
sa a ankiSkos
onemos.
,Rusy
kalbos
okiuose
junginiuose,
kaip
pa,
p’a,
mes
u ime
d i
ski ingas
p iebalsines
onemas,
be
ieng
i
a
pacig
(d iejy
ski ingy
a spal iy)
balsine
onema
odél,
kad
kie ieji
i
minkS ieji
p iebalsiai
pasi aiko
i
nep iklausomo-
je
one inéje
padé yje,
uo
a pu
kai
j ai iis
balsiy
a spal iai
isada
p iklauso
nuo
p iegs o in io
p iebalsio.
Rusy
kalbos
pala alizuo ieji
p iebalsiai
suda o
a ski as
onemas
odél,
kad
jie
pasi aiko,
lygiai
kaip
i
nepala alizuo ieji,
ne-
p iklausomoje
one inéje
padé yje—gale
zodzio“.
Lie u iy
li e a i inéje
kalboje,
kaip
bu o
nu ody a,
mink& ieji
p iebalsiai
gale
Zodzio
nepasi aiko.
P ieZas j
nu odo
jy
kilmés
is o ija:
minkS ieji
p ie-
balsiai
a si ado
i8
kie yjy
+7,
po
ku io
bu o
uzpakalinés
eilés
balsis
a
d ibal-
sis.
Todél
kie yjy
i
mink& yjy
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
p iebalsiy
ZodzZio
gale
p ieSpas a y i
negalima.
Ta iau
isose
ki ose
padé yse—-p ie’
uZpakalinés
eilés
balsius
i
d ibalsius
jie
ski ia
Zodzius
i
mo emas,
pa yzdziui:
[sa s°o:]
i
[saiis’°o:],
[R° mp°o:]
i
[R° imip’°o:).
Kyla
klausimas,
a
galima
Siuos
p iebalsius
laiky i
sa a ankiSkomis
o-
nemomis.
Balsis
o:]
i
po
kie ojo,
i
po
mink8 ojo
p iebalsio
iSlaiko
sa o
pag in-
dine
kokybe,
no s
po
mink& ojo
p iebalsio
jis
Zymiai
sup ieSakéja,
suda yda-
mas
ki a
balsio
[o:]
a spal j.
Kie yjy
i
minkS yjy
p iebalsiy
a imo
ski umas
p iklauso
nuo
jy
pa iy,
o ne
nuo
po
jy
s o in¢iy
balsiy
a
d ibalsiy.
Sepa-
1
P,
Ska dzius,
Kalba,
1
sas.,
46
(1930).
12
Negalima
painio i
aSybos
i
a imo:
pa yzdZiui,
Zod%iy
Jakiai
i
lakei
pasku i-
nis
d ibalsis
a iamas
[s1],
no s
a$yboje
jis
pi muoju
a eju
Zymimas
ai,
an uoju
é.
13
JI,
P.
3unH
ep,
Cope cKoe
poc oxopenenie,
3,
94,
Mock a
(1956).

a o ius
—apa a as,
leidzigs
Klausy is
a ski ai
izoliuo y
be
ku io
Zodzio
ga sy
aip
pa
pa i ina,
kad
junginiy
[m°o:]
i
[m"o:],
[ °o:]
i
[ ’°o:],
[R°o:]
i
(R’°o:],
[gau]
i
[g’au]
ski umas
p iklauso
ik
nuo
P iebalsiy.
ios
aplinkybés
duoda
Pag indo
kie uosius
i
minkS uosius
p iebalsius
laiky i
sa a ankiskomis
onemomis.
Kadangi
p ieSpas a yma
kie yjy
i
minkS yjy
onemy
(Zinoma,
iskai an
i
pasiskolin uosius
ga sus)
galima
p a es i
pe
isq
p iebalsiy
sis ema,
i8sky-
us
[j],
ku is
negali
u é i
a i inkamos
kie osios
Po os,
ai
Sis
p ieSpas a ymas
y a
di e encinis
oneminis
pozymis.
Todél
Zodziuose
[R° mp°o:]
i
[k° mp’°o:],
(2°6:b°o:]
i
[6:8'°o:},
[R°o °o:]
i
[R’°s °o:],
[sag°i :]
i
[sag’*ai:],
[AiewWys}
i
(me l’ys},
[maakTi]
i
{m'ai k?1],
[pasa:Tin°o:)
i
[pasalin’°o:],
[Ge s]
i
[ge ’*s],
[saiis°o:]
i
[sadis’°o:],
[ud]
i
[sud],
[g a:é°6:s]
i
[g a:2’°o:s],
[zaund]
i
[z z’aii],
[ja °a:]
i
[a ’°a:]
_
p iebalsiai
[p
i
p’,
b
i
b',
&
i
Rk’,
g
i
g’,
i
I’,
m
i
m’,
n
i
n’,
i ’,
s
i s’,
§
i
¥,
2
i
#,
2
i
2,0
i
']
y a
sa a ankiskos
onemos,
ski iangios
ka
ik
nu ody us
zodgius
i
mo emas.
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
su eikia
ik
ieng
one ine
Pozicijg
p ie’
uzpa-
kalinés
eilés
balsj
Zod%iuose
[c°bk ° s]
i
[e’" e’e]
(uo
aiky
kalboje),
ku
[c]
i
[c’]
nep iklauso
nuo
uzimamos
padé ies,
Kie asis
[é]
lie u iy
li e a ii inéje
Kalboje
a ojamas
labai
nedaugelyje
zodziy:
[éaiz°ys,
SiAéas,
“oeas]
i
k .
Ta iau
y a
kele as
mo emy,
kaip,
pa-
yzdziui,
[Ziné*)]
i
[ané’°s),
[sn*oé°o:]
i
[jaun°sé’°o:],
ku
[é]
i
[é’]
s o i
p ieS
balsius
[ ]
i
[o-],
ku ie
negali
i8Sauk i
o
esminio
ski umo,
.
y.
ienu
a eju
kie umo,
o
ki u—
mink8 umo,
ku iais
[é]
ski iasi
nuo
[¢’].
[dz]
i ,
[dz]
okiuose
zodzZiuose
kaip
[dz°i:kas]
i
[dzskin71]
s o i
p ies
uzpakalinés
eilés
balsius
{u:] i
[ ],
0
Pas a yjy
a imas
nesukelia
o
ski umo,
ku j
mes
ma ome
a p
[dz]
i
[dz’}.
[dz]
i
[de"]
eikia
laiky i
sa a ankiskomis
onemomis
da
i
odél,
kad
jos
suda o
bii inuosius
elemen us
y
keliy
Zodziy,
ku iuose
jOS
pasi aiko.
Kie oji
[d]
onema
Pasi aiko
ik
a p au iniuose
zodziuose,
skoliniuose,
Ppa yzdziui:
(dédul
1s]
i
k .,
ku j
galima
p iespas a y i
lie u iy
kalbos
zodziui
[d#’ai ksmas|,
kad
j ody ume
onemy
[dz]
i
[d’]
sa a ankiSkuma.
Tai,
kas
auk&éiau
pasaky a,
odo,
kad
[ce]
i
[c'],
[é]
i
[é’],
[dz]
i
[dz’],
[dz]
i
[d2"]
i gi
y a
sa a ankigkos
onemos,
no s
a ojamos
labai
e ai.
Fonemos
[ ,
x,
y]
lie u iy
kalboje
anks iau
nebu o
a ojamos,
i
odél
ilgai
bu o
ginéijamasi
dél
jy
a ojimo,
kadangi
jos
pasi aiko
ik
a p au i-
niuose
zodziuose
i
skoliniuose.
Dialek uose
i
daba
dagnai
( ]
pakei iama
ga su
[p],
[x]—ga su
(k],
{y¥]—{g].
Ne
ie
Skoliniai,
dazniausiai_ ik iniai
a dai,
ku ie
j
li e a i ing
kalba
a eida o
ne iesioginiu
keliu,
o
jau
ilgai
a -
o i
lie u iy
liaudies
Snekamojoje
kalboje,
kaip
pa yzdziui:
[P anc°u:z a]
P ancizija,
{P anc’is°k° s]
P ancigkus,
[pa a:pya}
pa apija,
[1s °3F1ja]
is o ija,
[P a:nas]
P anas,
[PFié°k°
us]
P i kus,
[a m°}
maka]
a monika,
[C’ kya]
Cekija
i
k .,
pasiduoda o
bend ai
endencijai
kalboje,
i
ga sai
[ ,
x,
y]
juose
bu o
keigiami
anks iau
nu ody ais
ga sais
a ba
isigkai
ne a iami.
10
Tai
p iim ina
ZodZiams,
ku iuos
jau
seniai
pasisa ino
lie u iy
liaudis,
a iau
negalima
bu o
jy
keis i
naujuose
skoliniuose,
ku ie
j
lie u iy
li e a a-
ine
kalbg
a éjo
ne
i8
lie u iy
kalbos
a miy,
o
iesiog
i§
s e imy
kalby.
Lemiamg
Zodj
Siuo
klausimu
pasaké
J.
Jablonskis,
ku is
da
1893 m,
p adéjo
eikalau i,
kad
lie u iy
li e a i inés
kelbes
aS y
a p au iniuose
z0-
dziuose
bii y
a ojami
[ ,
x,
y]*.
1920
m.
sa o
s aipsnyje
,,Keli
a’ybos
dalykai‘
jis
sako,
kad
li e a i inéje
kalboje
negalima
i8si e s i
be
[ ,
x,
y]
ga sy,
esan
okiam
gausiam
skaiéiui
skoliniy
i
a p au iniy
Zodziy:
,,... onas,
onog a as,
one ika,
ele onis as;
ele onuo i,
g amo onas,
g a ika.
g a uo i,
eleg a is as,
eleg a uo i;
auna,
lo a,
izika,
iziologija,
a sas,
a sas,
o suo i,
e o ma,
chal a,
chlo o o mas,
p o e-
sija,
p o eso ius,
ilologas,
iloso ija,
s e a,
di e encinis,
p o anas;
igi a,
a ma-
cija,
i ma,
il as,
li as,
li uo i,
u o as,
Cha binas
(mies o
a das),
Faus as,
iloso as
Fich é,
.
Keis i
juos
sa ais
ga sais
eiki y
nemokamai
pamégdzio i
sa o
senelius.
Siame
s aipsnyje
jis
pab ézia,
kad
lie u iai
a p au iniuose
ZodzZiuose
jau
i a ia
[ ,
x,
y]-
Jablonskis
ba a
uos,
ku ie
Sio
a imo
nep isilaiko
i
[
,
x;
¥]
a p au i-
niuose
Zodziuose
kei ia
sa ais
[p,
k, g]
ga sais:
,,...b)
aS’ydami
uos
zodzius
be
ch,
,
h
mes
né
kiek
nepaleng inam
Lie u os
zmonéms
sup as i
y
zodziy
eik’me;
c)
miisy
Zmonés,
a dami
sa o
ZodzZius,
ima
daba
i
pa ys
a i
ch,
(cha-cha-cha!
e!
alsius,
al’y as,
es ungé,
i ankos,
éle is,
u e is...);
d)
pa ys
Zmonés,
imdamiesi
s e imus
Zodzius
j
sa o
kalba,
ypaciai
naujoji
i
& iesesnioji
ka a,
a ia
juos
daba
kiek
ki aip
(i
su
,
ch...)
P ie
Sio
klausimo
J.
Jablonskis
g jz a
da
kele g
ka y
j ai iuose
s aips-
niuose
i
ecenzijose,
p z.,
1922
m.
jis
a8é:
,,Nuos abu,
kad
aip
nenuosek-
liai
Si uos
Zodgius
ao
i
keli
zmonés,
ku ie
kiek
pi miau
g aZiausiai
i8 a da o
juos
su
ch,
,
h.
To
nesup asdamas,
pa a iu
aSy ojams
bi i
nuoseklesniems
—
asy i,
kaip
i
pi miau
bu o
aS’oma:
chal a
( am
ik i
ga dumynai.
.
.),
chlo o o mas,
psichologija,
a Sas
(su
ch,
,
h)...
Si uos
Zo-
dzius
mes
imamés
j
sa o
ag us
i
kalba
ne
i8
pi mojo
y
zodziy
Sal inio,
be
i&
kul i ingyjy
sa o
kaimyny,
ad
i
a’ykime
juos
aip,
kaip
esame
jp a e
juos
a y i
i8
y
kaimyny‘?’.
Jei
anks iau
Sie
ga sai
i
bu o
ginéy ini,
ai
daba
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
isuose
a p au iniuose
ZodZiuose
i
skoliniuose
jie
a ojami
be
abe-
jonés.
Todél
juos
i
jjungiame
j
lie u iy
li e a i inés
kalbos
onemy
skaiciy,
nes,
esan
okiam
dideliam
kiekiui
a p au iniy
Zodziy,
j
ku iy
sudé j
jeina
[ .
x, Y],
be
jy
i8si e s i
negalima.
Fonemy
[ ’,
x’,
7’)
sa a ankiskumg
i
jy
nep iklausyma
nuo
onemy
[ .
x,
J,
0
aip
pa
[z’,
d’]
nuo
[z,
d]
ilius uoja
kele as
pa yzdziy— a p au-
iniy
Zodziy,
ku
jos
uzima
ienodas
onc ines
pozicijas,
be
a iamos
ne ie-
4
Jablonskio
as ai,
3,
7—8,
Kaunas,
1934.
1%
Ten
pa ,
104—105.
16
Ten
pa ,
105.
WJablonskio
ag ai,
4,
278,
Kaunas,
1935.
1]
nodai,
pa yzdziui;
(e°o]
u
i
[e’°y
Tis]
iulis,
[d°)]
du
i
[d’°ubaFi]
Diuba i,
[x° ma]
chu ma
i
[o ax’°y a)_b achiu a,
[ *o?
ya]
u ija
i
[A°u ’°y seas]
ku iu s as,
[y°ugen°s a1}
hugeno ai
i
[y’° g°s]
Hiugo.
Taigi
i§
iso lie u iy
li e a i inéje
kalboje
y a
45
p iebalsinés
onemos,
suda an¢ios
kie asias
i
minkS asias
po as:
LP
PS
bI55.
Bi l,
a,
a’,
ky
k’;
Bs
B's:
O30
eh
dzeds'
dé,
dé’,
m,
m',
n,
My
SEL,
By
8",
yal.
bs
KS
esol;
su
‘sox
x,
Ys
¥').
;
Apie
e iaja
p iebalsiy
ka ego ija,
.
y.
suminkS in uosius
p iebalsius,
Pasi aikancius
p ie’
p iegakinés
eilés
balsius
i
d ibalsius,
galima
& ai
ka
pasaky i.
Sa o
minks umo
laipsniu
i
cha ak e iu
lie u iy
kalbos
P iebalsiai
p ie’
p ieSakinés
eilés
balsius
j
d ibalsius
i8
esmés_
ski iasi
nuo
usy_
kalbos
p iebalsiy.
L.
Sée ba
sa o
s aipsnyje
»Rusy
agybos
eo ija®
agé:
»»Kadangi
no -
maliai
usy
kalboje
p ie’
balsius
ss
9
( oy.
yi,
e)
s o i
ik
mink8 ieji_p ie-
balsiai,
ai
gali
Pasi ody i,
kad
mink8 ieji_p iebalsiai
p ieS
Siuos
balsius
one-
iskai
salygojami,
juo
labiau,
kad
a p
ju
i8
iesy
y a
a ikuliacinis
i
akus inis
a umas:
i
ienus,
i
ki us
a ian ,
lieZu io
idu iné
dalis
pakyla
P ie
kie ojo
gomu io.
Taéiau
ai
be
abejonés
ne ikslu
p iebalsiy
minks umo
a z ilgiu
p ies
balsj
9°
( .
y.
,,e%):
eikalas
as,
kad,
a ian
Tusy
minkS uosius
p iebalsius,
liezu is
pakyla
p ie
gomu io
iek
pa ,
kiek
i
a ian
»H“,
bii en
daug
dau-
giau,
negu
a ian
,,9‘
( .
y.
,,€°),
i8
Gia
iSplaukia,
kad
p iebalsiy
minkS umas
P ieS
8]
balsj
i§
iso
né a
SyVosios
asimiliacijos
ezul a as“18,
Lie u iy
kalboje
P iebalsiy
mink& inimas
P ie’
p ieSakinés
cilés
balsius
i
d ibalsius,
P iesingai,
y a
asimiliacinio
pobiidzio,
nes
p iebalsio
minkS éjimo
_laipsnis
p iklauso
nuo
liezu io
Pakilimo
laipsnio,
ku iuo
pasizymi
po
p iebalsio
s o in is
p ieSakinés
eilés
balsis
a
d ibalsis.
Jeigu,
a ian
p ieSakinés
eilés
balsj
a ba
d ibalsj,
liezu is
pakyla
auk&¢iau
p ie
go-
mu io,
ai
i
p ies
jj
s o in is
p iebalsis
bus
minkS esnis
i
a i k&éiai.
Galima
pas ebé i
«ne
Kele a
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
i
d ibalsius
s o in iy
p iebalsiy
minks éjimo
laipsniy.
Galimas
daik as,
kad
i
is o iniu
a z ilgiu
p iebalsiaj
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
ski iasi
nuo
minks ujy
p iebalsiy
p ie’
uzpakalinés
eilés
balsius.
P.
Ska dzius
nu odo,
kad
_,, a dazodiné
P iesaga
-é
gali
bi i
i ai ios
kilmés.
Visy
pi ma
jos
da iniai
gali
bi i
ne eke
7
p ies
-¢
lygiai
aip
pa ,
kaip,
p z.,
s.
Sm.
mede
i8
*medje
i
k .,
ai
lyg
Pa i in y
i
suomiy
i8
bal y
paskolin-
oji
pu je
=
bi é,
ds.
km.
( a m.)
Zémjy
=
la ,
zemju,
lo .
aciés
,, eidas*
i
k .
Be ,
an a
e us,
kaip
odo
lo ,
acés
,,3 aké,
zibin as®
i
k .,
seno éje
§a-
lia
-{é-
galéjo bi i
i
senas
é-
Kamienas.
Daba
o
ig
bal y
kalby
negalime
ski i‘*19,
:
ISs udija e
isy
P iebalsiy,
s o in iy
p ieg
balsius
i
d ibalsius
p ieSaki-
nés
i
uZpakalinés
eilés,
pala og amas,
pas ebésime,
kad
p iebalsiai
p ie§
[1,
¢,
@,
@
1€,
1,
ei]
y a
isada
maziau
minks i,
negu
a i inkami
minkS ieji_
p ie-
#8
JI.
B.
Mep6a,
H36panupie
paSo s o
Pyecckomy
ssbiky,
170,
Mocksa,
1957,
*
P.
Ska dzZius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
70,
Vilnius,
1941.
12
balsiai
p ie§
uzpakalinés
eilés
balsius.
[sim j
suda o
ik
a ika os
i
p iebal-
siai
[ ,
x,
y],
a p
ku iy
ski iasi
ik
kie ieji
i
mink& ieji.
Cia,
ma y ,
aid-
menj
aidina
a
aplinkybé,
kad
apikalinés
a ika os
pa ios
pasizymi
labai
aukS u
liezu io
pakilimu.
Todél,
a ian
kie gsias
a ika as,
liezu is
lie ia
go-
mu j
be eik
iek
pa ,
kiek
i
a ian
[1,
«,
@]
(Z .
1,
2
pa .).
Pasiskolin-
ieji
p iebalsiai
[ ,
x,
7],
ma y ,
nepasiduoda
bend ajam
lie u iy
kalbos
one-
ikos
désniui.
3
pa .
1—k°
[k°6:],
2—k
[Ri as},
4
pa .
is®
Upik as),
2-
3-2
[Rila},
4—k°
[ka a]
&”
[pa p’ )
Be
o,
i ki i
p iebalsiai
p ie$
balsj
[i:]
dazZniausiai
mazai
ski iasi
a ba
i
isai
nesiski ia
nuo
a i inkamy
minkS yjy
p iebalsiy.
Jeigu
i
y a
ski umas,
ai
jis
g ei iau
kokybinis,
o
ne
kiekybinis:
p iebalsiy
pala alizacija
p ie’
[i:]
kai
kada
y a
labiau
sup ieSakéjusi,
negu
p ie’
uZpakalinés
eilés
balsius.
Ai8-
kaus
ski umo
a p
suminkSs in o
i
minks ojo
p iebalsio
nebu imo
p iezas imi
eikia
laiky i
ne
suminkS in ojo
p iebalsio
p igim j,
ku io
minkS umas
p iklau-
so
ien
ik
nuo
uzimamos
pozicijos,
0
balsj
[#:],
ku is
lie u iy
kalboje
pasi-
zymi
pa iu
aukS iausiu
lieZu io
pakilimu.
Ma y ,
odél
[#:]
p iebalsius
aukia
a ¢iau
p ie
minkS yjy.
Ta iau
kai.
ku ie
minkS ieji
p iebalsiai,
pa yzdziui,
[R’,
g’,
n’]
y a
iek
minké i,
kad
p ia éja
p ie
lieZu io
idu iniy
p iebalsiy,
o
p ie’
[2:]
jie
ne
aip
mink& i
(Z .
pala og amas
3—6
pa .
i
k .).
Taigi
i
13
[A']
Zodzio
p adzioje
pasi aiko
p ie¥
[o:,
,
us,
au},
o
[g']—p ie’
[au,
o:,
}
i
k .
Zodzio
idu y
[k’]
i
[g’]
pasi aiko
p ieS
isus
aukS iau
nu ody us
balsius
i
d ibalsius.
[Rk]
i
[g]
Zodzio
p adzioje
i
idu yje,
s o édami
p ie§ ki us
p iebalsius,
ne
i
uo
a eju,
jei
po
jy
s o i
p ieSakinés
eilés
balsis
a ba
di ongas,
nie-
kada
nesumink& éja
i
nebiina
minké i.
Fonema
[p}.
Abilipiné
g ynoji
sp ogs amoji
duslioji
onema,
a iama,
suglaudzian
abi
lipas.
Lipomis
suda y a
uZda uma
s aiga
a ida oma,
i
u%da-
pupa
VW.
Bog
o as
“ ps
Hae
iukSmu.
Ja
a ian ,
also
s ygos
nej emp os
i
ne i pa,
odél
2——
onema
[p]
y a
dusli.
-G_
-O-
Fonemai
[p]
biidingi
sie
kombinaci-
=
:
niai
a spal iai.
PP
MF
up
ag
1.
[p]
p ieS
balsius
[a,
a:],
p ie’
d i-
7
pa .
balsius
[a1,
au]
i
k .
Sis
onemos
[p]
a spal is
pasizymi_
s aigiu
sp ogimu,
nuo
100
iki
105°
(z .
kimog ama
7
pa .).
Jis—nepala alizuo as
i
nelabializuo as
(a .
lipy
nuo auka
8
pa .).
2.
[p]
p ieS’
balsius
[o:,
9,
,
ui]
i
d ibalsius
[u,
uo]
Ppasizymi_
okiu
paciu
sp ogimo
kampu,
kaip
i
p ieg
(a, a:]
i
k .
(Z .
7
pa .).
Be
o,
jis
y a
labializuo as
(Z .
lipy
nuo auka
9
pay.
i
plg.
su
8
pa .).
ae
9
pa .
p°
[p°d:]
10.
pay..a
[akeasl
11
pay.
B
[ph
Te)
3.
SuminkS in as
[p]
p ie’
p ieSakinés
ecilés
balsius
{1,
a,
¢,
@,
e] i
p ie’
d ibalsius
[1e,
1,
i).
P ieS
[1,
¢,
@]
i
k .
[p]
mink& inamas
upu j,
o
p ies’
balsj
[i:]
jis
pa-
la alizuojamas
labai
daug
(z .
pala og amas
10,
11
pa .).
Ta ian
[p]
p ie’
uz-
20

pakalinés
eilés
balsius
i
di ongus,
lieZu is
gomu io
isiskai
nelie ia.
Sp o-
gimo
kampas
s y uoja
nuo
105
iki
110°
(a .
12
pa .).
4.
Kie asis
aspi uo asis
[p*]
gale
ZodZio.
Sp ogimo
kampas
cia
mazdaug
oks,
kaip
i
p ie’
uzpakalinés
eilés.balsius
(100—
105°).
Se oens
lydi
aiski
aspi acija
(Z .
13
pa .).
pilkiui
5.
[pa
~B—
0.
ga
.
oe
¥.
e
k’e
uu
12
pa .
aip
—~8—
Bismec
an
EL
pS
13
pa .
Fonema
[p’|.
Fonema
[p’]
a iama
kaip
i
[p],
ik
su
papildomu
liezu io
nuga élés
idu inés
dalies
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io,
odél
[p’]
minkS a.
(Mink& umas
ge ai
ma y i
pala og amose
14,
15
pa .)
[p']
sp ogimo
kampas
isose
aukSciau
nu ody ose
one inése
padé yse
s y uoja
a p
100
i
105°
(4 .
kimog ama
16
pa .).
14
pa .
p”
[pa p“o:]
15
pa .
p’ [p’jdu
i)
paupio
SV.
oe
ace s
p!
Pe
oO
Ee
16
pa .
21
Fonemos
[p’]
y a
du
kombinaciniai
a spal iai;
:
‘
1.
Nelabializuo as
[p’]
p ie’
l/]
zodzio
p adzioje.
i
p ies
[a,
a .
au)
Fo~
dzio
idu y
(Z .
lapy
nuo auka,
17
pa .).
17
pa .
p’
[pl’aiip’a]
18
pa .
p”
[pd p”»]
2.
Labializuo as
[p’]
p ie’
[0:,
9,
,
uz,
uo,
ui).
Sj
a spalyj
a ian ,
abi
lipos
suspaudziamos
(z .
lipy
nuo aukg
18
pay.).
Sp ogimo
kampas
i
minkS umo
laipsnis
okie
pa ,
kaip
i
auk& iau
nu ody ojo
a spal io.
Cia
eiké y
pasaky i,
kad
F,
Fo una o as
klydo,
i indamas,
jog
,,p ies
wy.
[7]
pa s
lapinis
p iebalsis
nepilnai
os
minkS as‘*1,
14
i
15
pa .
odo,
kad
[p’]
p ieS’
u%pakalinés
eilés
balsius
i
[p’]
p ieS
[7]
pasizymi
ienodu
minké-
umo
laipsniu.
Fonema
[6].
Tai
abilipiné
g ynoji
Sp ogs amoji
ska dZioji
onema.
Ta imo
biidas
oks
pa
kaip
i
[p]
(@ .
en ge-
nog amag
19
pa .),
ik,
a ian
[4],
balso
S ygos
sua éja
i
jsi empia.
Ski iami
sie
kombinaciniai
onemos
_
[8]
a spal iai.
1.
[6]
p ieS
balsius
[a,
a:],
p ie§
d ibalsius
{a1,
au)
i
p ie’
kai
ku iuos
ki us
p iebalsius.
Sis
a spal is
pasizymi
s a iu
sp ogimo
kampu,
S y uojanciu
a p
100—
110°
(Z .
20
pa .),
kie umu
i
y a
nelabializuo as
(Z .
lipy
nuo aukg
21
pa .):
bélos
Wy.
b
a:
FE
oO:
s
20
pa .
19
pay.
b
[bd: as)
b
D
&
20.
©
Mop yna os,
05
yAapenH
=H
ouwoTe
B
Ga ui ckHx
sabikax,
4,
Bapwapa,
1895,
22
21
pa .
6
[bd: as]
22
pa .
b°
[6°d:ba]
ann
23
pa .
%
[bx’7
s i]
2.
[6]
p ie’
balsius
[9,
0:,
,
uz]
i
di ongus
[w,
uo].
Sis
a spal is
pasi-
zymi
okiu
pa
sp ogimo
s aigumu,
kaip
i
anks y esnis,
i
labializacija
(Z .
lapy
nuo auka
22
pa .
i
plg.
ja
su
21
pa .).
3.
Pala alizuo as
[6]
p ieS’
p ieSakinés
eilés
balsius
[1,
#:,
¢,
@,
e|
i
p ie’
di ongus
ie,
21,
@1].
[6]
p ied
[1,
¢,
@,
e]
nedaug
pa-
la alizuojasi
(Z .
23,
24
pa .),
o
p ices
[z:]
pala alizacija
gana
Zy-
mi
(Z .
pala og ama
25
pa .
i
plg.
ja
su
23
pa .
i
en ge-
nog ama
26
pa .
i
plg.
ja
su
19
pa .).
26
pa .
ma y i
liezu-
io
pakilimas
_p ie
kie ojo
gomu io,
0
19
pa .
jo
né a,
[bd]
sp ogimo
kampas
daz-
niausiai
nes aigus
(nuo
110.
iki
1155.20.27,
pa .).
Fonema_
[b').
Ji
a iama
kaip
i
onema
[6],
ik ai
liezu io
nu-
ga élés
idu iné
dalis
papildomai
pakeliama
p ie
kie ojo
gomu io.
Ta ian
[6]
p ies
uzpakalinés
eilés
bal-
sius
i
di ongus,
lie-
24
pa .
b
[be’7s
14)
25
pa .
&
[bi: a}
26
pa .
6
[Bi: a]
bégi
VV.
Go
®,
27
pa .
2)
23
zu is
gomu io
isai
nelie ia,
0,
a ian
[d’],
io
ge ai
ma y i
28,
29
pa .
[6’]
sp ogimo
kampas
oks
pa ,
kaip
i
[6]
p ie’
uzZpakalinés
ecilés
balsius
(nuo
100
iki
110°,
Z .
30
pa .).
lieZu io
p isilie imas
p ie
gomu-
28
pa .
b’
[b%jau ds]
o-
G
'9
;
9
q
b
=
$s
30
pa .
Ski iasi
du
kombinaciniai
onemos
[b’]
a spal iai:
1.
Nelabializuoias
[6’]
p ieS
[j]
zodzio
p adzioje
i
p ieS
[@,
a3,
a1,
au}
zodzio
idu y
(Z .
lipy
nuo aukg
31
pa .).
ee
31
pa .
5’
[baiib’a}
|
32
pa .
6”
[baub’?)
2.
Labializuo as
onemos
[b’]
a spal is
p ice’
[9,
o:,
,
u:]
i
[w,
uo]
(a .
32
pa .
i
plg.
su
31).
Abu
a spal iai
ienodai
minké i
(plg.
28
i
29
pa .).
24
Fonema
[ ].
Tai
g ynoji
sp ogs amoji
duslioji
liezu io
p ieSakiné
apikaliné
onema
(Z .
33
pa .).
Ji
pasizymi
didesniu
ene gingumu
i
j ampa
negu
usy
[c].
Ja
a ian ,
lieZu io
galiukas
suda o
uZda uma
su
al eolémis
i
i Su iniais
dan imis,
0
nuga élé
guli
guls ia,
kaip
i
a ian
ki us
apikalinius
ga sus.
:
8
33
pa .
[ ds]
34
pa .
¢
[ a]
O o
s o és
e Zimasis
s aigiai
a ida o
uzZda uma
i
sukelia
didelj
Slamesj.
Fonemai
[¢]
bidingi
Sie
kombinaciniai
a spal iai.
35
pa .
[ a]
36
pa .
[ ds]
1.
{¢]
p ie’
(a, a:, a1,
au]
i
ki us
p iebalsius,
po
ku iy
s o i
uZpakalinés
eilés
balsis.
Sis
[ ]
y a
kieciausias
i8
isy
a spal iy
(34,
35
pa .)
i
nelabiali-
zuo as
(Z .
lipy
nuo auka
36
pa .).
Sp ogimo
kampas
nuo
95
iki
110°
(z .
37
pa .).
2.
Labializuo as
[¢]
p ie§
balsius
[9, 0%,
,
wi]
i
di ongus
[w,
uo]
(z .
40
pa .
i
plg.
su
36).
Abu
a spal iai
ienodai
minks i
.
(Z .
34,
35
i
38
pa .)
i
u i
ienodg
sp o-
gimo
kampa
(Z .
39
pa .).
/
as
KA.
,
a
s
37
pay.
38
pa .
¢°
[ °6:]
NWT

3.
Pala alizuo as
[ ]
p ieS
p icSakinés
eilés
balsius
Li,
a,
¢,
@,
e],
d i-
balsius
[12,
<1,
e ]
i
p ieS
ki us
p iebalsius,
po
ku iy
eina
p ieSakinés
eilés
balsis
a ba
d ibalsis,
[¢]
okioje
padé yje
upu ]
suminkS éja
(plg.
41,
42
pa .
su
34,
35
pa .).
[¢]
sp ogimo
kampas_p ie§
p ieSakinés
eilés
balsius
S y uoja
a p
100
i
120°
(2 .
43,
44
pay,).
4.
Aspi uo as
[¢]
Zzodzio
gale.
Jis
pasizymi
isomis
ypa ybémis,
cha ak-
e ingomis
kie ajam
nepala alizuo ajam
[c]
i ,
be
o,
y a
aspi uo as
(117
pa .).
oks
VW.
ie
A
=
4
0:
k
s
42
pay.
¢
[ i: a]
Tempime
WN.
aie
nne
-O
G
3)
é
ice:
iw
6
6p
43
pay.
™~)
~s
=
~-.
~
44
pay.
26
Fonema
[ ’].
Fonema
[ ’]
a iama
okiu
pa
bidu,
kaip
[c],
ik
su
papil-
domu
lieZu io
nuga élés
idu inés
dalies
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io.
Ji
a ojama
e ai
( ik
a p au iniuose
Zodziuose),
i
odél
mes
galime
iSski i
ik
ieng
labializuo g
[ ’]
a spal j,
ku is,
kaip
odo
45
pa .,
y a
minkS esnis,
negu
[¢]
p ies’
p ieSakinés
eilés
balsius
(z .
45
pa .
i
plg.
jj
su
42
pa .).
[¢]
sp ogimo
kampas
maZdaug
oks,
kaip
[¢]
p ieS’
uzpakalinés
eilés
balsius— a p
95
i
110°
(Z .
46
pa .).
Fonema
[d].
Slamesio
sp ogs amoji
lieZu io
p iegakiné
apikaliné
onema
(47
pa .)
y a
ene gin-
gesné
negu
usy
[d].
Nuo
[ ]
ski iasi
ska dumu.
Fonema
[d]
u i
is
kombinacinius
a spal ius.
1.
[d]
p ie’
[a,
a:,
ai,
au}
i
p ie’
p iebalsius,
po
ku iy
s o i
uzZpakali-
nés
eilés
balsis,
kaip
ZodZiuose
[dd ]
da ,
[d aik°o:]
d aiko
i
k .
Sis
a spal is
nelabializuo as
i
kie as
(Z .
48,
49
i
50
pa .).
Sp ogimo
kampas
s y uoja
a p
100
i
110°
(2 .
51
pa .).
45
pa .
”
[ /°37
15]
iulis
5.
49
pa .
d
[dd: °o:]
50.
pa .
@
[dd ]
é
27
2.
Labializuo as
[d]
p ie’
[9,
0%,
,
u ]
i
d ibalsius
[u,
uo].
Sp ogimo
kampas_
i
pala alizacijos
laipsnis
okie
pa ,
kaip
ik
ka
nu ody o
a spal io,
ik
p isideda
Zymi
labializacija
(52,
53,
54
pa .,
pas a ajj
plg.
su
50
pa .).
dalgiu
|
sy.
Ge
(ies
‘
Bk
d
qa
?
g’
51
pa .
du pé
WV.
eg
eR
OUR!
ig
52
pa .
3.
Pala alizuo as
[d]
p ieS
[1,
71,
©,
@,
e,
18,
€1,
@1]
i
p ic’ ki us
p iebal-
sius,
po
ku iy
s o i
p ieSakinés
eilés
balsis
a ba
d ibalsis.
[d]
okioje
padé yje
upu j
pala alizuojama
(Z .
55
pa .
i
plg.
jj
su
53
pa .),
p ieS
[#:]
pala ali-
zacija
s ip esné
(Z .
56
pa .).
Sp ogimo
kampas
ne
oks
S aigus,
kaip
ankséiau
nu ody y
[d]
a spal iu:
nuo
110
iki
115°
(Z .
57
pa .).
55
pa .
d
[didelis]
56
pa .
d
[dia]
28
Fonema
[d').
Tai
minkS oji
onema,
a ojama
ik
a p au iniuose
%0-
dziuose.
Ta iama
kaip
[d],
be
su
papildemu
liezuyio
nuga élés
idu io
pa-
kilimu
p ie
kie ojo
gomu io.
dideliy
SW.
os
—
e ee
o-
6H
~~
a )
E
p°
u:
57
pa .
Fonema
[d’]
u i
ik
ieng
kombinacinj
a spal j
p ieS
balsj
[ ].
Jis
pasi-
zymi
s ip ia
labializacija
i
minks umu.
Kaip
odo
58
pa .,
[d’]
y a
minks esné
negu
[d]
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius,
ne gi
minkS esné
negu
[d]
p ie’
[7:],
Sp ogimo
kampas
s y uoja
a p
110
i
135°.
Ky.
58
pa .
d’°
[d’° ba?
i]
59
pa . &
[kas]
Fonema
{k}.
Slamesio
g ynoji
sp ogs amoji
liezu io
uzpakaliné
duslioji
onema
(Z .
59
pa .).
Uzda uma
suda oma
a p
u%pakalinés
liezu io
nuga é-
lés
dalies
i
minkS ojo
gomu io
uZpakalinio
k as’ o.
UzZda uma
s aigiai
a ida-
oma,
i
o as
su
Slamesiu
iSeina
p o
susida iusig
angg.
Balso
s ygos
ne i pa.
{k]
u i
Siuos
a spal ius.
1.
[Rk]
p ieS
[a,
a:,
a ,
au]
i
p ieS’
p iebalsius,
nes a bu,
koks
balsis
eis
po
jy—p icSakinés
a
uzpakalinés
eilés.
[k]
isose
Siose
padé yse
y a
kie as
|
AN
60
pa .
k
[Ra]
61
pa .
k [ka]
29
LieZu io
galiukas,
emdamasis
j
dan is,
suda o
usd
anga,
suda oma
ais
paéiais
o ganais
oje
pa ioje
Vie oje.
angos
pe einama
labai
sklandziai,
Fonema
[c]
lie u iy
kalboje
u i
Siuos
a spal ius,
;
4
89
pay.
¢
[cdk *]
a ama,
ku i
pe eina
j
Nuo
uZda umos
p ie
oe
1.
[c]
p ieS
[a,
a:]
i
[ ,
n],
po
ku iy
s o i
uzpakalings
eilés
balsis.
Sis
a spal is
y a
kiegiausias
i
isai
nelabializuo as
(91
pa .).
Pu iamasis
elemen as
jame,
kaip
i
ki uose
a spal iuose,
labai
umpas
(Z .
92
pa .).
ioe
90
pa .
c
[ea: as]
91
pay.
¢
[cdkz*]
2.
Labializuo as
[c],
p ie’
balsius
[2,
0:
>
uj:
Jo
pu iamasis
elemen as
mazdaug
oks,
kaip
i
p ieSeinan io
a spal io,
Taip
pa
jie
abu
ienodai
Kie i
(plg.
93
i
90
pa .).
Sis
a spal is
labializuo as
(a ,
94
pa .).
cak
VY.
2)
SS
+
a
k
i
92
pa .
Fonema
[c'].
Mink8 oji
[c’]
a iama
kaip
kie oji
[c],
ik
su
papildomu
lie-
zu io
nuga élés
idu inés
dalies
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io,
Sis
papildo-
masis
pakilimas
labai
ge ai
ma y ,
lyginan
89
i
95
pay,
36

Fonema
[c’}
u i
du
a spal ius:
1.
nelabializuo a
p ie’
p ieSakinés
cilés
balsius
{1,
2,
«5
@,
e];
2.
labializuo a
[c’]
p ieS
uZpakalinés
eilés
balsius
{ ,
u ]
(Z .
96
pa .).
Abu
a spal iai
pasizymi
ienodu
minks umo
laipsniu
(Z .
97,
98
pa .)
i
ienodo
ilgumo
puciamuoju
elemen u
(Z .
99
pa .).
93
pa .
¢°
[e°d:is}
;
94
pa .
c°
[c°bk ° s]
KA
95
pa .
c’
[c’
ibe]
esVG
97
pa .
c’
[c’ik *]
98
pa .
c’°
[c’°u:
—
ca]
ieee
ciucé
VV.
——_
_——_—-~_
.
~o-
N+
See
co
37
Fonema
[é],
Duslioji
sp ogs amoji
lieZu io
p ie§akiné
apikaliné
a ika a
su
ap alia
anga
i
an uoju
uZpakaliniu
Zidiniu
(Z .
100
pa .),
[¢]
u%da uma
su-
da oma
a p
lieZu io
galiuko
i
al eoliy.
UZda uma
sklandZiai
pe eina
j
anga.
Pu iamasis
elemen as
susida o
oj
pa
ie oj,
ku
i
u%da uma,
ai
paleng ina
pe éjimqa
nuo
uzda umos
p ie
angos,
————
5.V,
.
=
100
pa .
& [éd 2i:71]
Ski iami
du
onemos
[¢]
a spal iai:
1.
kie asis
a spal is
p ice’
a,
a:,
a ]
i
[ 7]
(4.
101
pa .).
Jis
nelabializuo as;
2.
kie asis
labializuo asis
[¢]
p ie’
balsius
[9,
0:,
y,
u:]
i
di ongus
[wz,
uo].
Pag indiniai
sio
a spal io
pozymiai—
kie umas
i
labializacija
(Z .
102
pa .).
Abu
a spal iai
pasizymi
umpu
puciamuoju
elemen u
(Z .
103
pa .).
102
pa .
&°
[g17éo:]
éaizy i
S .
ae
ae
a
€
aL
Zz
43
103
pa .
“+
bb
Fonema
[¢’].
Ta imas
panagus
j
[¢]
a img.
Ski umas
glidi
liezu io
nu-
ga élés
idu inés
dalies
papildomame
pakilime
p ie
kie ojo
gomu io
(104
pa .).
Ta ian
[¢’],
liezu is
liecia
gomu j
daugiau
negu
a ian
[¢]
(% .
105,
106
pa .).
Puciamasis
[¢]
elemen as
mazdaug
oks,
kaip
i
[¢]
(é .
107
pa .).
38
Tu ime
du
kombinacinius
onemos
[¢’]
a spal ius:
1.
nelabializuo a
[¢’]
p ieS
[a, a:,
1,
i,
&
@,
¢
ei)
(2.
108
pa .);
2.
labializuo a
{é’]
p ieS
[9,
0%,
u
ui,
uo,
um]
(2x.
109
pa .).
<
y
104
pa .
é
[é’4]
eames
2
106
pa .
é”
(2°:
His]
cempe
SY.
107
pa .
108
pay.
&
[éa]
109
pa .
é”°
[e°a:%is]
39
Fonema
[dz].
Liezu io
p ieSakiné
apikaliné
ska dZioji
a ika a,
Ja
a ian ,
liezu io
galiukas
p isilie ia
p ie
al eoliy.
Uzdi umna
sklandiiai
pe eina
i
anga.
Sp ogs amasis
i
puciamasis
elemen ai
susida o
oje
pa ioje
ie oje
(z .
;
110
pay.
dz°
[dz° i:kas]
Y a
Sie
onemos
[dz]
a spal iai:
1.
Kie asis
[dz]
p ie’
p iebalsj
[ ],
po
ku io
eina
[a].
Sis
a spal is
pasi-
zymi
kie umu
i
y a_
nelabializuo as.
2.
Labializuo as
[dz]
p ie’
[u:
y],
pasizymin is
kie umu
(a .
111
pa .)
i
labializacija.
Puciamieji
elemen ai
abiejy
[dz]
a spal iy
labai
umpi,
ne
umpesni
uz
a i inkamy
dusliyjy.
Jy
pu iamumas
aip
pa ,
palyginus
su
a i inkamais
dus-
liaisiais,
Zymiai
mazesnis.
Fonema
[dz'].
Fonema
[dz’]
a iama
kaip
i
[dz],
ik
su
papildomu
liezu io
nuga élés
idu inés
dalies
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io
(Z .
112,
113,
114
pa .),
—__
Km
111
pa .
dz°
[dz° i:kas]
112
pa .
dz’
[dz‘i: ° oT1]
113
pa .
dz”
[dz pSé 1]
114
pa .
dz’
(dz‘i: ° oT1}
40
Ski iami
du
onemos
[dz’]
a spal iai:
1.
nelabializuo as
[dz’]
p ieS
balsius
1,
#3,
2
@]
(@ .
115
pa .);
2.
labializuo as
—
p ie’
[ ,
o]
(Z .
116
pa .).
Abu
a spal iai
pasizymi
umpu
puciamuoju
i
ilgu
sp ogs amuoju
ele-
men u
(Z .
117
pa .).
a
7
115
pa .
dz’
[dz’ink *]
116
pa .
dz”
[dzupSéT1]
dzing
_
VM.
|
ee
P
>
dz'
L
h
k
*
117
pa .
_
Fonema
{d#].
Tai
liezu io
p ie’akiné
apikaliné
ska dzZioji
a ika a
su
an -
uoju
ugpakaliniu
Zidiniu.
Liegu io
galiukas
suda o
uZda uma
su
al eolémis.
Uzda uma
sklandZiai
pe eina
p ie
angos.
[a]
lie u iy
kalboje
pasi aiko
ik
a p au iniuose
zodziuose
i
dazniausiai
u i
du
a spal ius:
1)
linkusj
labializuo is
p ieS
[a,
au]
i
k .
(Z .
118
pa .),
2)
labializuo a
p ie’
[9,
0:,
u ,
ui]
i
k .
1
a
a
118
pa .
d¥
[d#du7is]
119
pa .
dé
[dzdu/is]
Abu
a spal iai
pasizymi
kie umu
(Z .
119
pa .),
silpnu
pu iamumu
i
umpu
pudéiamuoju
elemen u
(Z .
120
pa .).
Fonema
[d#"'].
Fonema
[d#’]
a iama
aip
pa ,
kaip
i
[dz],
ik
su_papil-
domu
liegu io
nuga élés
idu inés
dalies
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io
(z .
en genog amg
121
pay.
i
pala og amas
122,
123,
124
pa .).
41

Pu iamojo
i
Sp ogs amojo
eclemen y
ilgumas
oks
pa ,
kaip
i
[dg]
(Z .
173
pa .).
Y a
du
kombinaciniai
onemos
(d#’]
a spal iai:
1)
linkes
labializuo is
p ieS
balsius
[1, 7:,
¢,
a,
ai]
i
p ieS
d ibalsius
[e1,
au]
(a .
124,
125
pa .),
2)
labializuo as
[d’]
a spal is
p ie’
balsius
[9
[uo,
um]
(2 .
126
pa .).
—
dzaulis
WW.
Se
»
0
,
uw]
i
p ieS
di ongus
HS
dz
du
c
L
s
121
pay.
dé’
[dz’ai ksmas]
124
pay.
a8’
[d2'IF
in?
1]
‘
.
¥
c e ei esemmage
eS
HRS
125
pa .
dd’
[d#’du71]
126
pa .
¢#”°
[dz’°o: d}
42
c)
Nosiniai
sklandieji.
Lie u iy
kalbos
nosiniai
sklandieji
i
[ , 1],
u é-
dami
ki i
i
p iegaide,
y a
ne ienodo
ilgumo
i
odél
uzima
ypa inga
ie a
ga sy
a pe.
Lie u iy
kalbos
[m]
i
[n]
labai
daznai
a ojamos
onemos
i
u i
daug
poziciniy
a spal iy.
Jos
pasi aiko
p adZioje
Zodzio
p ieS
balsius
[@,
a:,
7,
0%;
>
Uy
e»
@
@,
1,
i],
p ies
d ibalsj
[ia],
o
[m]
i
p ieS
[uo].
[m]
i
[nm]
p a-
dzioje
Zodzio
p ieS
p iebalsius
niekad
ne a ojami.
Jie
po
p iebalsiy
[R,
s,
§],
o
[n]
i
po
[g]
ka ais
pasi aiko
p adzioje
ZodZio.
Vidu y
Zodzio
[m]
i
[n]
bina
p ieS
balsius
[ay
a,
9,
0:,
u ,
Ui, e,
@
&
1,
i ],
p ieS
di ongus
[a1,
au,
ui,
uo,
el,
@1,
ic].
Be
o,
[2]
—
p ies
p iebalsius
[R,
g,
,
a]
i
k .,
o
[m]—p ies
{p,
6,
,
d).
Absoliu ingje
Zodzio
galiinéje
[m]
i
[7]
a ojami
labai
daznai.
[m']
i
[n'],
kaip
i
ki os
mink& osios
onemos,
a ojamos
e iau.
Jos
is
p igim ies
pasi aiko
ik
be a piskai
p ie’
uZpakalinés
eilés
balsius,
i
po
[m’,
n’]
niekada
nes o i
p iebalsis,
odél
mis iujuy
d iga siy
jos
niekada
ne-
suda o.
{m']
Zodzio
p adzioje
pasi aiko
ik
keliuose
ga sazodziuose,
p VZ.:
[mn
duk°é°
0:01)
iaukéio i,
[m’a k 1]
miauk i
i
k .
[n’]
Zodzio
p adzioje
pasi aiko
p ie’
balsius
[9, 0:,
u,
u:],
p ieS
d ibalsj
[au]
i
gale
p iebalsiniy
junginiy,
pa yzdziui,
zodziuose
[Zn
ai k 1]
gniaug i,
(G ’a k
P71]
Sniauks i,
(gn’du¥71)
gniauz i,
[hn'ai k71]
kniauk i.
Zodzio
idu y
[m’]
i
[n’]
pasi aiko
ik
p ieS
[9,
0%,
,
uz],
p ies
di on-
gus
[au,
uo,
ui].
Be
o,
[n']
pasi aiko
da
p ie’
[a,
ai].
Mink& osios
onemos
[m’]
i
[n’]
aip
pa
a ojamos
gale
p iebalsiniy
junginiy,
pa yzdziui:
[p icdciksm’o:]
p ie eiksmio,
[n°uozm’?
ail]
nuozmiau,
[@eFkSn'°o:]
e ksnio,
[@cikSn’°o:]
eiksnio,
[dazn'ai ]
dazniau,
[g°o kin’°o:]
gu k&nio
i
k .
‘
Fonema
{m].
Bilabialiné
nosiné
sp ogs amoji
ska dZioji
onema.
Ji
a iama
aip
pa ,
kaip
i
[6].
Ta imas’
ski iasi
ik
mink& ojo
gomu io
da bu:
a ian
[b],
minks asis
gomu ys
y a
pakel as
i
uzda o
o o
s o ei
p aéjima
j
nosies
e me,
o,
a ian
[m],
jis
nuleis as:
o as
lais ai
p acina
j
nosies
e me
i
‘su eikia
sklandziajai
[mm]
nosies
ezonansa.
Fonemai
[m]
biidingi
Sie
kombinaciniai
a spal iai.
1.
[m]
Zodzio
p adZioje
i
idu y
p ieS
balsius
[a,
a],
d ibalsius
[a1,
au},
[mm]
absoliu inéje
galiinéje
i
[m]
isuose
mi8 iuosiuose
d iga siuose,
po
ku iy
cina
kie asis
p iebalsis,
o
aip
pa [7]
p ieS
kie uosius
p iebalsius
[p,
b,
,
ad],
o
ka ais
i
p ie’
suminkS in us.
;
Sis
[m]
pasiZymi
kie umu
i
y a
nelabializuo as.
Jj
a ian ,
lieZu is
go-
mu io
neliecia,
9.
Labializuo asis
[m}
a spal is
p ie’
balsius
[9,
0:,
,
uz]
i
d ibalsj
[ua]
zodzio
p adzioje
i
gale,
be
o,
p ies
[wo]
ik
Zodzio
idu yje.
Abu
a spal iai
pasizymi
ienodu
kie umu,
be
an asis
nuo
pi mojo
ski-
iasi_labializacija.
3.
Sumink& in as
[m]
a spal is
Zzodzio
p adzioje
i
idu yje
p ies
p ies-
akinés
cilés
balsius
[e,
@,
1,
#]
i
di ongus
ic,
21,
ej}.
Sis
a spal is
zymiai
43
pala alizuo as
(z .
127
pa .),
0
p ieS
balsj
[7:]
pala alizacija
da
s ip esné,
i
oks
[m]
nuo
[m’]
ski iasi
labai
nedaug
(Z .
128
pa .
i
plg.
su
129
pa .).
Be
ka
ik
nu ody y
kombinaciniy
a spal iy,
lic u iy
kalbos
onema
[m]
u i
kele a
poziciniy
a spal iy,
susie y
su
ki éio
ie a
i
p iegaide.
1.
[m}
nemi8 iuosiuose
d iga siuose
ki giuo-
ame
skiemenyje
Zodzio
p adZioje,
idu yje
i
gale.
Tokio
[m]
ilgumas
idu ini§kai
11,03
og.
2.
[m]
nemi8 iuosiuose
d iga siuose
zodzio
p adZioje,
idu yje
i
gale
neki ciuo ame
skieme-
nyje.
Sis
pozicinis [m]
a spal is,
palyginus
su
pi muoju,
umpesnis:
idu iniskai
9.
3.
[m]
miS iuosiuose
d iga siuose
[ad:m,
@’m,
im,
ym],
ku
i ap adé
a ba
umpiné
p iegaidé
k in a
an
pi mosios
mis iojo
d iga sio
dalies,
[m]
Sia
umpesnis
negu
su
i agale
p iegaide
Sio
a spal io
_ilgumas
idu iniskai
junginyje
[dm]
—
10
o,
[em]
—
11
g,
[im]
—
14
g,
[sm]
—
12,65
oc.
4,
Ilgiausias
[m]
mi8 iuosiuose
d iga siuose,
ku
an
[m]
k in a
i agalé
p iegaidé.
Tokio
[mz]
ilgumas
junginyje
lam]
idu iniskai
16,92
o>
[e%]—18.2
c,
[um]
—14,62
a,
[7]
—
19,65
o.
5.
[m]
neki iuo uose
mig iuosiuose
d iga -
—!
siuose,
ku
ki is
k in a
an
sekan io
po
[m]
[min
skiemens.
Toks
[m]
idu iniskai
y a
upu j
ilges-
é
nis
uz
[m]
mi8 iajame
d iga syje
su
i ap ade
p iegaide
an
pi mosios
jo
dalies,
Sio
a spal io
ilgumas
junginyje
[am]
uzima
12,8
o,
[em]
—
13,56
o,
{um]—
14,03
o,
[ m]—14,44
o.
6.
[m]
di onginiuose
junginiuose,
esanéiuose
eciame
a ba_
olimesniame
skiemenyje
nuo
ki -
Ciuo ojo.
Toks
[m]
pasizymi
edukcija
i
y a
labai
umpas.
Junginyje
[am]
jis
ik
7,78
¢.
Fonema
[m’].
A i inkan i
Kie ajq
[m2]
minks oji
onema.
Ji
a iama
kaip
[m],
be
su
papildomu
liezu io
nuga élés
idu io
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io
(Z .
129
pay).
Ski iami
Sie
kombinaciniai
onemos
[m’]
a spal iai:
1)
nelabializuo as
[m’]
p ieS
d ibalsj
[au]
Zodzio
p adzZioje
i
zodzio
idu y,
2)
labializuo as
[m’]
a spal is
p ie§
balsius
[2,
0,
u ,
wu]
i
p ieS
[uo,
um]
Zodzio
idu y.
Be
o,
y a
du
poziciniai
onemos
[m']
a spal iai:
1)
[m’]
ki éiuo ame
skiemenyje.
Jo
ilgumas
14
g,
2)
[m’]
neki éiuo ame
skiemenyje.
Tokio
[m’|
ilgumas
idu iniskai
11,42
o.
Fonema
[n].
Tai
lieZu io
p ie8akiné
ska dzioji
nosiné
apikaliné
sklandZioji
onema,
a iama
kaip
i
lieZu io
p ie’akinis
sp ogs amasis
{d],
ski umas
ik
129
pa .
m’
[m‘ai k’a]
44
as,
kad,
a ian
{n],
minkS asis
gomu ys.
nuleidZiamas
i
o o
s o ei
suda o-
mas
p aéjimas
j
nosies
e me,
gaunamas
nosies
ezonansas
(a .
130
pa .).
Fonema
[n]
u i
Siuos
kombinacinius
a spal ius.
1.
[n]
p ie’
balsj
[a]
i
p ie’
d ibalsius
[a1,
au]
Zodzio
p adzioje
i
idu-
yje,
[n]
absoliu inéje
galiinéje,
[nm]
p ieS
kie uosius
{c,
d]
i
[m]
miS iuosiuose
d iga siuose,
po
ku iy
eina
kie asis
p iebalsis.
Sis
a spal is
pasizymi
kie umu
(a. 131
pa .)
i
y a
isai
nelabializuo as.
.
a)
2.
Labializuo as
[n]
p ieS
balsius
[2,
0:,
,
ui]
i
p ie’
di onga
[ o]
p a-
dzioje
i
idu yje
ZodZio
i
p ie’
[wa]
ik ai
idu y
zodzio.
Sis
a spal is
pasi-
zymi
okiu
pa
kie umu
kaip
i
anks y esnis
(Z .
132
pa .).
3,
Pala alizuo as
[n]
p adzioje
i
idu yje
Zodzio
p ieS
[1,
@,
¢,
@,
1¢,
el,
zi]
i
p ie’
suminkS in us
[7,
d]
p iebalsius.
Sis
a spal is
pasizymi
nedi-
deliu
pala alizacijos
laipsniu
(Z .
133
pa .).
130
pa .
n
[n@:mas]
_
131
pa .
n
[nam°d:)
132
pa .
n°
[n°]
133
pa .
#
[#8]
134
pa .
»
[a ka]
4.
Liegu io
uzpakalinis
kie asis
[n]
p ieS
kie ajj
[A]
i
[g].
Ta imo
bidas
i
jéga
okia
pa ,
kaip
[A]
i
[g]
(Z .
134,
135
pa .).
5.
Liezgu io
uzpakalinis
sp ogs amasis
[]
p ie’
minkS uosius
i
suminks-
in uosius
[A]
i
[g].
Kaip
ma y i
i8
136
i
137
pa .,
jis
labiau
sup iesakéjes,
negu
anks iau
nu ody asis
a spal is.
Fonemai
[n]
biidingi
Sie
poziciniai
a spal iai.
1.
[mn]
nemi& iuosiuose
d iga siuose
p adzioje,
idu yje
i
gale
Zodzio
ki -
siuo ame
skiemenyje.
Tokio
[”]
ilgumas
idu iniskai
13
c.
45
Fonema
[§’]
pasizymi
siais
kombinaciniais
a spal iais:
1)
linkes
labiali-
zuo is
[S’]
p adZioje
i
idu y
Zodzio
p ie§
balsius
la,
a:]
i
d ibalsj
[au]
(a .
159
pa .),
2)
s ip iai
labializuo as
[3’],
p iklausan is
nuo
uzimamos
one-
iinés
padé ies
p ieS
balsius
[0:,
,
u ]
i
p ie$
d ibalsius
[wo,
um]
p adzioje
i
idu y
Zodzio
(Z .
160
pa .).
a
157
pa .
&
[§’a:]
159
pa .
§
[§’a:]
160
pa .
§”°
[§’°6:]
Abiejy
a spal iy
puciamumas
s ip us
i
niekuo
nesiski ia
nuo
[5]
(@ .
161
pa .).
Fonema
[z].
Tai’Slamesio
puciamoji
liezu io
p ieSakiné
apikaliné
kie oji
ska dZioji
onema,
a i inkan i
dusligja
[s]
(Z .
162
pa .).
Ji
pasizymi
silpnu
puciamumu.
Ski iami
Sie
onemos
[z]
a spal iai.
1.
Kie asis
nelabializuo as
[z]
zodzio
p adzioje
p ie§
balsius
[a,
a:],
d i-
balsj
[au]
i
p ie$’
kai
ku iuos
kie uosius,
minkS uosius
i
sumink& in us
p ie-
balsius,
o
aip
pa
idu y
Zodzio
p ieS’
[a, ai]
i
kai
ku iuos
p iebalsius.
Sig
$ .
een
—
bins)
161
pa .
52

P ie§
sklandziuosius
jo
pu iamumas
s ip esnis
negu
pap as ai
(Z ,
163
i
164
pa .).
2.
Labializuo as
[z]
p adzioje
Zodzio
pasi aiko
be a piskai
p ic’
balsius
[o,
,
ui]
i
d ibalsj
[ea]
i
p ieS
[9, 0:,
»,
uz]
idu y
Zodzio.
Sis
a spal is
pasizymi
okiu
pa
kie umu,
kaip
i
anksciau
nu ody asis,
i
labai
silpnu
puciamumu
(Z .
165
pa .).
y
162
pa .
=
[saani: 1)
163
pa .
2°
[2°dna]
zmeko
VV.
O.
+
G
o
2°
we
z
a
165
pa .
3.
Pala alizuo as
[z]
p adZioje
zodzio
p ieS
[1,
©],
idu y
Zodzio
p ies
[1,
#1
«5
e]
i
p adZioje
bei
idu y
Zodzio
p ieS
kai
ku iuos
p iebalsius,
po
ku iy
s o i
p ieSakinés
eilés
_
balsis.
Sis,
palyginus
su
d iem
auk& iau
nu ody ais
a spal iais,
pasizymi
Siokia
okia
pala alizacija
(z .
166
pa .).
P ies
balsj
[i:]
jis
Zzymiai
suminkS éja
(Z .
167
pa .).
Puciamumas
labai_
silpnas
(z .
168
pa .).
Fonema
{z'].
Tai
minkS oji
p iebalsiné
onema,
a i inkan i
kie aja
[ze].
Ji
a iama su
papildomu
liezu io
nuga élés
idu io
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io,
odél
[z’]
minks a
(169
pa .).
53
166
pay.
=
[F17
Fi]
169
pa .
2”
[@’i 2’°b]
170
pa .
#
[Sa na]
Tu ime
du
onemos
[z’]
a spal ius:
1)
nelabializuo g
[z’]
idu y
zodzio
p ie’
balsius
[a,
o0:]
i
d ibalsj
[aw],
2)
labializuo a
[z’]
idu y
Zodzio
p ies
[ u].
;
Abiejy
a spal iy
puciamumas
labai
silpnas,
i
abu
jie
ienodai
minké i.
Fonema
[4].
Slamesio
pugiamoji
lieZu io
p ieSakiné
kie oji
apikaliné
ska -
dzioji
onema
su
an uoju
uzpakaliniu
Zidiniu
(Z .
170
pa .).
[#]
a iama
kaip
a i inkama
duslioji
[§]
(Z .
51
psl.).
Ski iami
ys
onemos
[2]
a spal iai.
1.
Kie asis
[#],
linkes
labializuo is,
p adzioje
zodzio
p ieS
balsius
[a,
a:],
d ibalsj
[a ]
i
p ieS’
kie uosius
p iebalsius
[/,
m,
],
zodzio
idu yje
p ie’
[a,
a:,
au,
ai]
i
p ieS
kie uosius
[d,
n,
/].
Pugiamumas
s ip us
ik
p ie$
sklan-
dziuosius
(Z .
171
pa .).
54
2.
S ip iai
labializuo as
[4]
p adzioje
Zodzio
p ie’
[9,
0:,
,
uw]
i
idu y
zodzio
p ie’
(uo,
m,
2,
0%,
,
u').
Sis
a spal is
aip
pa
y a
kie as
(4 .
172
pa .).
Pudiamumas
silpnas
(Z .
173
pa .).
dainai
VV.
po
daa
d
a
z
n
ai
171
pa .
172
pa .
#
[20:12]
zZodziu
SV.
a
ae
174
pa .
=
[¥&
me}
175
pa .
&
[Zi:di]
3.
Pala alizuo as
[£]
p adzioje
i
idu yje
ZodZio
p ies
[1,
12,
@,
@,
les
els
ai),
zodzio
p adzioje
p ie’
[n,
/,
]
i
idu y
Zodzio
p ieS
[n,
/,
d]
i
k .
Pala o-
g ama
174
pa .
odo,
kad
[#]
p ie’
[1,
«,
a]
i
k .
minkS éja
nedaug
i
Zy-
miai
daugiau
p ieS
[i:]
(4.
175
pa .).
Puciamumas
s ip us
ik
p ieS
sklan-
dziuosius.
55
Fonema
['].
A i inkama
minkS oji
onema.
Nuo
[4]
ski iasi
uo,
kad,
ja
a ian ,
liezu io
nuga élés
idu iné
dalis
pasikelia
p ie
kie ojo
gomu io
(4c.
176
pa .)
i
suda o
an aji
—
idu in{
Zidinj.
[2’]
labiau
Slama
negu
[4].
Fonemai
[2]
bidingi
du
kombinaciniai
a spal iai:
1)
[2]
p adzioje
zZo-
dzio
p ieS
d ibalsj
[au]
i
idu y
zodzZio
p ice’
[a,
a:,
au],
2)
labializuo as
[42]
p ieS
[9, 0:,
y,
u ,
uo,
ui].
y
176
pa .
2”
[&°é: au
1]
177
pa .
2°
[°a:71)
Zid i
SV.
8.
bs
|
Eas
l
z/0
u:
P
ib
178
pa .
Abu
a spal iai
pasizymi
minki umu
(177
pa .)
i
silpnu
puéiamumu
(178
pa .).
Fonema
[ ].
Tai
Slamesio
sp ogs amasis
lipy
dan inis
kie asis
ska dusis
p iebalsis.
Jj
a ian ,
apa iné
lipa
p ia inama
p ie
i su iniy
dan y,
suda oma
anga,
p o
ku ig
eidama
o o
s o é
sukelia
in j
i
Slamesj,
cha ak e ingg
ga sui
[ ].
Ski ini
Sie
onemos
[ ]
a spal iai.
1.
Kie asis
nelabializuo as
[ ]
p adzioje
i
idu yje
zodzio
p ic’
balsius
{a, a:]
i
d ibalsius
[a1,
au].
Sis
a spal is
i8
p igim ies
isai
nepala alizuo as
i ,
jj
a ian ,
lieZu is
an
gomu io
pédsaky
nepaliecka.
Sio
[ ]
puciamumas
labai
silpnas
(179
pa .),
ik
po
p iebalsiy
jis
s ip esnis.
algau
S
Z
pee
ee
O
y
doce
Fo
I
a iaedeshene
179
pa .
56
2.
Labializuo as
[ ]
p adzioje
zodzio
p ieS’
lipinius
balsius
{o:,
,
9)
i
idu y Zodzio
p ie&
[0:,
y, ui,
uo,
ui.
Sis
a spal is
pasizymi
okiu
pa
kie-
umu
bei
silpnu
puciamumu,
kaip
i
pi masis,
i
labializacija.
Ta p
d iejy
laipiniy
balsiy
jis
a iamas
abiem
lipom,
kaip
zodziuose:
[b°y °o:]
bu o,
[dé° : °0:]
dzi o
i
k .
3.
Pala alizuo as
[ ]
p adzioj
i
idu y
Zodzio
pasi aiko
p ie’
balsius
[1, i ,
6)
@,
€
e, el,
@1].
Sis
a spal is
nedaug
pala alizuo as
(180
pa .),
ik
p ie’
[i:]
pala alizacija
labai
s ip i
(Z .
181
pa .).
{ ]
puciamumas
labai
silpnas
(Z .
182
pa .).
180
pa .
6
(ox?
7]
181
pa .
©
[@ : as]
isu
Sk:
en
V
ope
s
P
°
P
182
pay.
Fonema
{ ’].
Ji
a iama
kaip
kie oji
[2],
be
su
papildomu
lieZu io
nu-
ga élés
idu io
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io
(Z .
183
pa .).
Y a
du
onemos
[ ’]
a spal iai:
1)
nelabializuo as
[ ]
idu y
Zodzio
p ies
balsius
[a,
ai]
i
d ibalsj
[au]
i
p adzioje
Zo-
‘
dzio
p ic’
[au],
2)
labializuo as
[ ’]
zodzio
idu y
p ie§
[o:,
.
ui]
i
[wo,
wl].
Ta p
d ieju
lapiniy
balsiy
sis
a spal is
a iamas
kaip
bila-
bialinis.
[ ’]
pu iamumas
silpnas.
Fonema
[ ].
Tai
lapy
dan iné
duslioji
o-
nema,
suda an i
po a
su
ska dziaja
[2].
Lie u iy
kalboje
[ ]
u i
Siuos
a spal ius.
1.
Kie aji
nelabializuo a
—
p ies
balsius
—_
2
{a,
a:]
i
d ibalsius
[a1,
au].
Ta ian
kie aji
[/].
183
pa .
’
[ ’du]
liegu is
gomu io
isai
nelie ia.
2.
Kie ajj
labializuo ajj
p ies
balsius
[o:,
2, ,
«:]
i
di ongus
[w,
uo].
Ta p
d iejy
lipiniy
balsiy
jis
y a
abilipinis.
Abu
a spal iai
pasizymi
puciamumu
(184
pa .).
57

Fonema
| '].
Tai
mink8 oji,
a i inkan i
kie ajg
onema
[ ].
Ji
a iama
Kaip
pas a oji,
ik
su
uo
ski umu,
kad,
a ian
[ );
idu iné liezu io
nuga-
élés
dalis
pakyla
p ie
kie ojo
gomu io,
ai
labai
ge ai
ma y i
185,
186
pay.
Ji
pasi aiko
ik
a p au iniuose
zodziuose,
dazniausiai
p ies
[y,
1].
Tu ime
du
jos
a spal ius:
1)
labializuo a
p ie’
[ ]
i
k .,
2)
nelabializuo q
p ies
[1]
i
k .
p ieSakinés
eilés
balsius.
abula
VV.
jo
ee
ena
=
as
b°
¥
a
184
pa .
185
pa .
°
[ °imaFe]
186
pa .
’
[ ‘i nia]
Abu
a spal iai
pasizymi
ienodu
minks umo
laipsniu
i
gana
s ip iu
puciamumu.
Fonema
[j].
Tai
ska dusis
pudiamasis
liezu io
idu inis
p iebalsis.
Lie-
zu io
galiukas
emiasi
j
apa inius
dan is,
o
jo
Sonai
—j
Soninius
dan is;
idu iné
lieZu io
nuga élés
dalis
—_=_~
Su
pakyla
p ie
kie ojo
gomu io,
ies
idu iu
palikdama
siau a
anga
(a .
187
pa .).
P aeidamas
p o
Sia
anga,
o as
silpnai
Slama.
MinkS asis
gomu ys
pakel as,
balso
s ygos
i pa.
Tu ime
du
[j]
a spal ius.
1,
P ieS
balsius
[a,
a:,
¢,
e,
1,
1:]
i
p ie’
[au,
12,
@1)
p a-
dzioje
i
idu y
zodzio,
be
o,
187
pa .
7
[ja ai]
gale
Zodzio
po
kiek ieno
balsio
a ba
d ibalsio.
Jis
nelabializuo as.
2.
Labializuo as
[/]
p adiioje
i
idu y
Zodzio
p ie’
balsius
[2,
0:,
,
u:]
bei
p ieS’
[wo]
i
Zodzio
idu y
p ie’
[u ].
Abu
a spal iai
a p
balsiy
‘pasizymi
silpnu
puciamumu
i
dideliu
sonan is-
kumu,
o
p adzZioj
i
gale
zodzio
jie
ne
aip
sonan i8ki
(Z .
188
pa .).
58
Abiems
a spal iams
cha ak e ingas
ienodas
mink’ umo
laipsnis
(z .
189,
190
pa .).
Fonema
[x].
Tai
Slamesio
puciamoji
liezu io
uzpakaliné
duslioji
kie oji
onema,
a iama,
p ia inan
lieZu io
nuga élés
uZpakaline
dalj
p ie
kie ojo
gomu io
uzpakalinio
k as o.
Balso
s ygos
ne i pa.
MinkS asis
gomu ys
pakel as
i
uz%da o
p aéjima
j
nosies
e me.
4°9
SN.
188
pa .
189
pa .
j
[Jil
190
pa .
7°
[j°6:]
Fonemai
[x]
cha ak e ingi
Sie
kombinaciniai
a spal iai.
1.
Kie asis
nelabializuo asis
[x]
a p au iniuose
zodziuose
p adzioje
bei
idu y
Zodzio
p ieS’
[a,
a:,
al;
au]
i
po
be
ku io
balsio
absoliu inéje
gali-
néje.
Ta ian
[x],
lieZu is
gomu io
isai
neliecia
a ba
lie ia
isai
nedaug.
2.
Kie asis
labializuo asis
[x]
p adzioje
i
idu y
Zodzio
p ie’
[9,
0:,
u ,
u:]
i
(uo,
ui].
Sio
a spal io
minkS umas
oks
pa ,
kaip
i
anks iau
nu ody o
(191
pa .).
Fonema
{x’].
Tai
minkS oji
onema,
a i inkan i
kie aja
[x].
Ta iama
kaip
pas a oji,
be
su
s ip iu
papildomu.
liezu io
nuga élés
idu io
pakilimu
p ic
kie ojo
gomu io
(192,
193
pa .).
a
i:
191
pa .
x°
[x°Jd as]
192
pa .
x’
[x’s s°omésas]
193
pa .
x”
[b ax”
o a]
59
Fonema
[x’]
pasi aiko
ik
a p au iniuose
Zodziuose
dazniausiai
p ies
[y]
i
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius.
Y a
du
onemos
[x’]
a spal iai:
1)
nelabializuo as
p ieg
[ ,
¢]
i
ki us
p ieSakinés
cilés
balsius;
2)
labializuo as
p ie§
balsj
[ ].
Abu
a spal iai
pasi-
zymi
s ip iu
pu¢iamumu
(194
pa .).
chaosas
SV.
Meas
F
eles
ei
x
a
3,
s
a
S
194
pay.
Fonema
[y].
Fonema
[y]
lie u iy
kalboje
pasizymi_a ikuliacija,
panasia
i
[x]
a ikuliacija,
ik
[x]
a iamas
be
balso,
0,
a ian
[y],
p ieSingai,
balso
S ygos
i pa.
Reikia
ski i
du
onemos
[y]
a spal ius:
1)
kie a
nelabializuo a
[y]
p ic’
balsius
[a,
a:]
i
d ibalsius
(a1,
au],
2)
kie a
labializuo a
p ie§
balsius
[?;
o
,
ui]
i
d ibalsj
[ma].
Abu
a spal iai
y a
ienodai
kie i
(195
pa .).
195
pa .
y°
[y°uma®izmas]
196
pay.
y”
[y’°ug®s]
197
pay.
y’
[y‘id a]
Fonema
[y').
Ji
a iama
okiu
pa
biidu
kaip
i
[y],
be
ski iasi
nuo
pas-
a osios
labai
Zymiu
liezu io
nuga élés
idu inés
dalies
pakilimu
p ie
kie ojo
gomu io
(Z .
196,
197
pa .).
Ji
pasi aiko
p ie’
p ieSakinés
eilés
balsius
i
p ieg
[ ].
Tu ime
du
one-
mos
[y]
a spal ius:
1)
nelabializuo a
p ies
p ieSakinés
ecilés
balsius,
2)
labia-
lizuo a
p ie§
[y].
Abu
a spal iai
labai
minké i.
Puciamumas
gana
s ip us
(Z .
198
pa .).
Hi
ugo
VW.
—
eee
l
“les
q°
)
198
pay.
Db
°
60
b)
Puciamieji
sklandieji,
P ie
lie u iy
kalbos
puciamyjy
sklandziujy
p i-
klauso
[7]
i
[U’].
Kaip
bu o
pasaky a
auk&¢iau,
[#]
i
[l’|
ka ais,
u édami
ki j
i
p iegaide,
pasizymi
ne ienodu
ilgumu.
{#]
lie u iy
kalboje
bina
p adzioje
zodZio
p ie’
[a,
ai,
9,
0%, s
Wis
L
£5
Gs
@,
e] i
p ies
(a,
au,
ui,
uo;
Ig,
el,
aij,
0
aip
pa
po
p iebalsiy
[k,
gs
Ps
4;
s,
§,
2,
#)
i
k .
[Z]
idu y
zodzio
a ojamas
p ies’
isus
p ieSakinés
i
uzpakalinés
eilés
balsius,
p ie§
isus
d ibalsius
i
p ie’
p iebalsius
[k,
g,
¢,
d,
,
,
§
2)
i
k .
Gale
zodzio
[#]
pasi aiko
ik ai
ne-
daugelyje
zodziy,
kaip
pa yzdziui:
(e°6: ]
ol
i
[R°6:?]
kol,
[pak°d: ]
pakol
i
k .
y
{l’/]
y a
maziau
a ojamas
—
p a-
dzioje
i
idu yje
Zodzio
p ies
balsius
(a;
a ,
9
o ,
us ).
0
p ieS
d ibalsius
{au,
uo,
wm].
P adZioje
i
idu y
zodzio
=
pasi aiko
ik
po
kai
ku iy
p iebalsiy,
pa yzdziui,
po
(k,
g,
§
2,
p,
6]
i
K .
Mink& asis
{/’]
li e a ii inéje
kal-
boje
zodzio
gale
nepasi aiko.
199
pa .
?
[?a:pas]
Fonema
[i].
Tai
liezu io
p ieSakinis
apikalinis
Soninis
puciamasis
elia i-
zuo as
sonan as.
Jis
a iamas,
p ispaudzian
liegu io
galiuka
p ie
p ie’akiniy
i gu iniy
dan y
i
p ie
al eoliy.
Uzpakaliné
liezu io
dalis
upu j
pakyla,
liegu io
Sonai
nep ispaus i
p ie
Soniniy
dan y,
i
o o
s o ei
paliekamas
lais-
as
p aéjimas.
LieZu io
Sonais
iSpuciama
o o
s o é
duoda
labai
silpng
in ies,
Slamesj.
[#]
i
[/’]
adinami
Soniniais
sonan ais.
Ta ian
[/],
idu iné
liezu io
nuga élés
dalis
kic o-
jo
gomu io
neliedia
(199
pa .).
Tu ime
Siuos
kom-
binacinius
onemos
[7]
a spal ius:
1.
[2]
kie asis
dan-
inis
elia izuo as,
nela-
bializuo as
pasi aiko
lie-
A
,
u iy
kalboje
p adzioje
200
pa .
?
[?4:b°0:]
201
pa .
&
[#u:pa]
i
idu yje
—
Zodzio
:
p ie’
balsius
[a,
a:]
i
p ie’
d ibalsius
[a1,
au],
[2]
zodzio
gale
i
[7]
miS iuosiuose
d iga siuose,
po
ku iy
s o i
kie asis
p iebalsis.
Sis
a spal is
pasizymi
kie umu
—
liezu is
kie-
ojo
gomu io
be eik
nelie ia
(Z .
200
pa .).
2.
Labializuo as
[ ]
p ieS’
balsius
[9,
0:,
us
u ]
i
p ieS
[m,
uo).
Sis
a -
spal is
pasizymi
okiu
pa
kie umu,
kaip
i
aukS iau
nu ody asis,
i
elia izuo-
umu
(201
pa .).
61