PVE
TU
V
I
KA
EL
BO
TY
ROS
KLAUS
IMATE
Ti
PolePo
UNM
OnS
l
es
8
MOKSLU
AKA
DEMISA
KAI
KURIOS
ZIETELOS
TARMES
YPATYBES
A.
VIDUGIRIS
1957
m.
po a y iniu
magne o onu
uZ agy a
kele as
eks y
i8
Zie elos
a més
(pie aka iy
Bal a usijos
TSR),
ku i
pas a uoju
me u
isai
jau
baigia
nyk i.
Remian is
Siais
eks ais
ia
nu odomos
kai
ku ios
s a besnés
a més
one ikos,
mo ologijos
ypa ybés
i
duodamas_ eks uose
su inkamy
mazZai
Zi-
nomy
Zodziy
bei
skoliniy
Zodynélis.
Zie elos
a més
okalizmas
i
konsonan izmas
u i
ypa ybiy,
ku ios,
ig
ienos pusés,
sieja
Sia
a me
su
pie aka iy
aukS ai¢iais,
i
ki os
pusés
—
su
dzikais
i
y iniais
aukS ai iais,
Ta més
mo ologija
y a
i8laikiusi
nemaza
seno iniy
ypa ybiy:
a ojami
isi
ke u i
ie ininkai,
sa ybiniai
j a dziai,
a ema iniai
eiksmazodziai.
I8siski ia
eiksmazodzio
»bU i
bii ojo
ka inio
laiko
e ias
asmuo
bi (i)
(bu o),
p ielinksniai
sa,
pie,
p ie eiksmiy
da y-
ba
i
k .
Ta méje,
ypaé
one ikoje
i
leksikoje,
Zymi
slayy
kalby
j aka.
Dél
o,
kad
Zie elos
lie u iy
kalba
nebé a
Sy oji,
a minéje
medzZiagoje
gausu
s y a-
imy
i
nenuoseklumy.
Bal a usijos
TSR
Ga dino
s i yje
Zie elos
( a ia
Z e ela,
Zi ela,
bl .
Alssimaoso,
Jlimaoeo,
1.
Zde eciol)
ajone
y a
du
sodzZiai,
ku iuose
galima
as i
lie u iskai
mokandgiy
i
kalban iy
senesnio
amziaus
Zmoniy.
Si
lie u iy
kalbos
sala,
nu olusi
nuo
Lie u os
TSR
sienos
pe
80
km
i
pie us
(apie
150
km
nuo
Vilniaus,
apie
50
km
nuo
Lydos
i
apie
20
km
uz
Nemuno)
y a
iena
i8
oliausiy
iki
Siol
Zinomy
lie u iy
kalbos
gy a imo
ie y
uz
mi-
sy
espublikos
iby.
Kai
ku iy
kalbininky
i
is o iky
ji
laikoma
ienu
seno-
sios
bal y
e nog a inés
e i o ijos
liudininku, Lie u iskai
kalbanéiy
ie o iy
nuo
Sios
salos
y a
j
giau e
uz
60—80
km,
p z.,
Laz(d)iny
i
Dauno ig
apyl.
(Ji é iskiy
aj.)!,
Ramaskoni j,
Daina és,
Bas iiny,
Va ani o
apyl.
(Va a-
na o
aj.),
Zi m iny,
Kazokiskiy,
Pamedés,
Uzubaliy,
Pelesds,
Rédiinés
apyl.
(Rédiinés
aj.),
Pa ogumo
i
adicijos
délei
si
lie u iy
kalbos
sala
adinama
ajono
cen o
a du
—
Zie elos
a me,
no s
i8
ik yjy
lie u iskai
kalban iy
zmoniy
daba
é a
ik
Siau inéje
Zie elos
puséje
—
Zase iy
( a ia
Zasééai
(gal
i8
Zg-
se ia ),
Zos iai,
Zasi éai,
Zas8Gai,
Zasié é,
blu .
acém e)
(3
km
j
Sau e)
i
‘Pilg.
J.
Senkus,
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai,
—,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Da bai*,
Se ija
A,
1,
180-193,
Vilnius,
1958,
195
Pagi iy
( a ia
Pagi ai,
Pagi ai,
Pagi i's,
bl .
/Ideupo )
(8
km
j
Siau e)
so-
dziuose.
Zmoniy
pasakojimu,
seniau,
.
y.
p ie’
pi majj
pasaulinj
ka a
i
anks iau,
lie u igkai
kalbéje
penki,
o
gal
i
daugiau
sodzZiy,
bii en :
Zase iai,
Pagi iai,
Na ¢iai
( a ia
Na éai,
Na éai,
bl .
Hépyeeuuu),
Ku pesai
( a ia
Ku -
pesai,
Ku pesai, Ki pesos,
bl .
Kypnewu),
Daina a
( a ia
Daina d,
Dainu d,
bl .
yses,
meas,
1.
Jdcwies)
i
k .
E.
Vol e is
Zie elos
d a o
in en o iaus
1580
me y
sa aguose
anda
lie u-
i8ky
pa a dziy
ne
ik
anksciau
miné uose
sodZiuose,
be
i
pa ioje
Zie eloje,
S éloje
( a ia
S éla,
bl .
Cmpeaa)
(9
km
j
aka us
nuo
Zie elos),
Alekna-
i iuose
( a ia
Alékna iéai,
Aléchna iéai,
bl .
Oadxnosuu)
i
ki u .
1886
m.
s a is ikos
duomenimis
¢ia
da
bu e
1156
lie u iai®.
P o . K.
Biiga,
apsilankes
¢ia
1906
m.,
pazymi,
kad
lie u iskai
susikal-
bé i
bu e
galima
ien
Zase iuose
su
400
gy en ojy,
o
ki a
iek
no s
i
lie~
u iskai
nebekalbéje,
be da
daug
ka
iS
kalbos
ebesup a e.
Pagi iy
i
Na ciy
sodZiuose
lie u iskai
ebekalbéje
uo
me u
daugiau
kaip
sim as
Zmoniy.
1933
m.
gia
lankesis
A.
Valai is
ado
Zase iuose
da
31
Seima,
kalban ig
a p
sa es
(i
su
sa o
aikais)
lie u i8kai
(95
suauge
i
25
aikai),
i
80
Sei-
my,
ku iose
senieji
kalbéje
lie u iskai,
o
jaunimas
—
daugiau
bal a usi3kai
(245
suauge
i
175
jauni),
a¢iau
isos
ki os
67
Seimos
(309
asmenys)
lie u-
iskai
nebekalbéje.
Na iuose
mi usi
pasku iné
lie u iSkai
mokéjusi
mo e is
1929
m.,
o
Pagi iuose
lie u iSkai
kalbéje
ik
du
seniai,
Lie u iskai
kalban iy
zmoniy
da
bu e
Zyba aus inos
d a e
(lie .
Zé:ba duscina,
bl .
/Kudopmos-
wuxa,
1.
Zyba owszczyzna)
(1
km
nuo
Zie elos
j
Siau e),
o
Gi ninkuose
( a ia
Gi ni:
kai,
bli .
Puipau u,
1.
Hi niki),
Vezau iuje
( a ia
Vezduéus,
Vezdu-
dis,
Vezduéai,
Jezducis,
bli .
Besaséy,
Esaséy,
1.
Wiezdwiec)
(7—8
km
j
pie aka ius
nuo
Zie elos),
Giedgaluose
( a ia
Giédgalai,
Giedgalai,
Giezgdlai,
bl .
Fesedae )
i
ki u
lie u iy
kalba
jau
seniai
iSnykusi.*
Siuo
me u
lie u iskai
mokan iy
i
kalbanéiy
daugiausia
y a
Zase iy
so-
dziuje
(apie
30
Zmoniy,
neskai an
lie u iSkai
sup an anciy,
ku iy
y a
igu-
bai
daugiau;
a mei
uZ asiné i
inkamy
Zmoniy
su as a
ik
apie
12—15
zmoniy).
!
18
Pagi iy
sodZiaus
y a
d i
ge ai
lie u idkai
kalbancios
sese ys,
o
silp-
niau
kalban iy
a
sup an anciy
galima
bi y
p iskai y i
i
daugiau.
Siuo
me u
iena
pagi iské,
bi en ,
P.
Chaleckiené-Dice i ii é
(94
m.
amzZ.)
gy ena
.
Zie eloje,
o
jos
sesuo
M.
Vasiuke i iené-Dice i iai é
(82
m,
amzZ.)
—
Ryboky
sodZiuje
(6
km
j
y us
nuo
Zie elos).
Na éiy
sodziuje
y a
kele as
lie u iskai
sup an an iy,
be
sunkiai
lie u iskai
kalban iy
senuky,
odél
jie
a més
uz-
a8ymui
e u i
labai
maza
eiksmés.
Pasak
ie iniy
zmoniy
s ip iausiai
p ie
lie u iy
kalbos
nykimo
Cia
p isi-
déjusi
lenky
okupacijos
me u
a y a
lie u iy
kalbos
d audimo
i
niekinimo
2B.
Wol e ,
Die
Li aue
im
K eise
Slonim
Gou ,
G odno.
—
,,Mi eilungen
de
Li auischen
li e a ischen
Gesellscha ‘',
4,
166
—
169,
Heidelbe g,
1899.
3K,
Biiga,
Lie u os
y y
saloje.
—
,,Lie u os
kininkas‘‘,
N .
41,
498
—500,
Vilnius,
1906.
£
A.
Valai is,
A.
Micke i iaus
gim yjy
ie y
lie u iai
(apie
Zase iy—
Zy elos
lie u ius),
—
,,Lie u os
Aidas‘,
N ,
209,
3,
Vilnius,
1938,
196
akcija.
Daug
pa eikusios
i
ekonominés
salygos:
isos
pa ios
i éiausios
Zaseciu
lje u i8kos
Seimos
Zemés
e o mos
me u
(1932
—
1939
m.)
pi miausia
bu usios
iSski s y os
ienkiemiais,
nemaza
lie u iy
i8 azinéje
i
zu e
II-ojo
pasaulinio
ka o
me u,
ki a
dalis
poka io
me ais
uzsi agiusi
lenkais
i
iS az%ia usi
j
Len-
kija.
Dauguma
a més
a s o y
u i
daugiau
kaip
60
me y,
o
jaunesniy
é a
ik
kele as.
Taigi,
lie u iy
kalba
Sioje
saloje
gy ena
pasku inigsias
sa o
gy-
a imo
dienas,
Renkan
dialek ologinio
lie u iy
kalbos
a laso
medziaga,
susidomé a
i
spa ciai
nyks anéiy
lie u iy
kalbos
a miy
y imu
uz
adminis acinés
misy
espublikos
sienos,
kaip
an ai:
Apso
(B ésla os
i
V¥dziy
aj.),
Kamajij
i
Le i upio
apyl.
(Pas é iy
i
S y iu
aj.),
Ge é iy
i
RimdzZi iny
apyl.
(As a o
aj.),
Azie ky
k.
(Ga dino
aj.)
i
anks iau
miné uose
aj.
Mazdaug
nuo
1950
m,
y inéjimo
ikslais
i
gias
salas
lankosi
espublikos
kalbininkai,
au osakininkai
i
e nog a ai.
Pa yzdziui,
ien
j
Zie ela
bu o
a yke
ne ke-
u ios
ekspedicijos,
neskai an
kele o
a ski y
kalbininky
i& ykuy.
Zymiausia
jy
bu o
1955
m.
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
suo ganizuo a
dialek o-
loginé
—
au osakiné
ekspedicija,
ku ios
me u
uZ agy a
Magne o onu
nemaza
eks y.
No s
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e
i
pas
a ski us
kalbininkus
apie
Sig
a me
y a
jau
p isikaupe
nemazai
medzZiagos,
be
be
P.
A umos
eks y,
iSleis y
Es ijoje,
i
Ch.
S ango
umpo
Sios
a més
ap aso,
a spausdin-
o
No egijoje,®
ligi
Siol
né a
nieko
Lie u oje
skelb a.
Si
nuo
seny
laiky
Zie elos
apylinkése
uisilikusi
lie u iy
kalbos
sala
Ka u
su
ki omis
panagiose
salygose
esan iomis
lie u iy
kalbos
salomis
sa o
a chaiskomis
mo ologinémis
o momis,
sa i ais
Zodziy
da ybos
biidais,
ski inga
leksika
i
k ,
y a
labai
e inga
medZiaga
lie u iy
kalbos
mokslui.
Cia
duodama
po a
bui iniy
pasakojimy,
uz a8y y
1957
m.
po a y iniu
magne o onu
i§
ge iausiy
Zie elos
a més
a s o iy:
Bu okienés
Ma ijonos
i§
Zase iy
i
Chaleckienés
Pe onélés
ig
Pagi iy.
Bu okiené-Glubokai é
Ma ijona,
68
m.
amz.,
gimé
i
be eik
isq
amziy
P agy eno
Zaseciy
sodziuje.
Kele ag
me y
a na o
pas
lenky
i
usy
ponus,
du
ka us
bu o
Vilniuje,
pi mojo
pasaulinio
ka o
me u
bu o
emig a usi
nuo
on o
j
Rusijos giluma.
Moka
kalbé i
i
skai y i
usiSkai,
lenkigkai
i
lie u i8kai,
1958
m.
i& yko
j
Lenkija.
Chaleckiené
(bi .
Chaleckaja)-Dice idi i é
Pe onélé,
94
m.
amz.,
gimusi
i
augusi
Pagi iy
sodziuje.
Ilgai
a na o
pas
lenky
ponus
Zie eloje
i
Volko-
iske.
Ji
g aziausiai
i8
isy
pagi iskiy
kalba
lie u iskai.
Labai
mégs a
pasako i.
Gy ena
Zie eloje.
Méginan
cha ak e jzuo i
a me,
pi miausia
eikia
pas ebé i
didelj
Sia
a me
kalban iy
nepas o uma
i
j ai uma,
Kadangi
isose
gy enimo
s i yse
a ojama
daugiausia
ie iné
bal a usiy
a mé,
o
lie u iskai
bekalba
ik
e -
Ka éiais
susi ike
senieji
kaimynai,
giminés
i
ienas
ki as
asmuo
a p
sa es
Seimoje,
odél
daugelis
a més
a s o y
y a
p a ade
eisinga
lie u iy
kalbos
®°
P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
Wilnae
Gegend,
41—53,
68—75,
Do pa ,
1931;
Ch ,
S.
S ang,
Die
li auische
Munda
yon
Zasé iai
im
Gebie
on
Wilna.
—
,,No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap‘‘,
Bind
XVIII,
171
—201.
14.
Kalbo y os
klausimai
11,
197
jausmg.
Dél
o
labai
daZnai
ski iasi
ne
ik
ieno
Zmogaus
kalba
nuo
ki o,
be
daug
ne ienodumy
i
nesu apimy
pasi aiko
ieno
i
o
pa ies
a més
a s o o
kalboje.
Pa yzdziui,
ka ais
ne ienodai
ki iuojamas
as
pa s
Zodis:
nékal as
||
nekal as,
pa sai
pa¥sai,
pigi 's
||
plgu's,
ik ds
||
is os,
di ba
||
di ba,
blinus
||
b4-nas;
mai oma
giminé:
d ionas
{|
diiona,
kunédai
||
kunddos
(bul és),
asmé-
kai||
asméhos
(pinigai),
bazn -
éai
||
bazn :
os,
uogai
|!
iogos,
sese ai||
sése és®
i
k .
Ka ais
dél
okiy
i ai a imy
( aip
pa
dél
daZny
sla y
k.
clemen y
j akos)
y a
ne
sunku
nus a y i
no mine
a més
onema
a
ly j.
Tadiau
sie
kalboje
dél
ienokiy
a
ki okiy
p ieZasciy
su inkami
ne ienodumai
né a
egulia aus
pobiidzio
i
neneigia
Zie elos
a més
kaip
sis emos
egzis a imo,
jos
sa a an-
kigkumo.
S ai
kele as
jos
ypa ybiy,
ku iy
nemaza
dalj
galima
su ik i
Zemiau
spausdinamuose
eks uose.
Vokalizmas,
Li e a ii inés
kalbos
adinamieji
nosiniai
ga sai
q’,
¢
i
ga sy
junginiai
am,
an,
em,
en
ne e iami
u*
(y,
0),
7
(jy),
i
um,
un, im,
in:
g a@‘S as,
za@'sés,
ka a’,
gdl a’,
ésa
( empia,
aukia),
is e-zdingja
(i8 aukia,
suge ia),
sém i,
S e é,
am ,
am is
(lazda),
dmsus,
sdm is,
inkdndo,
a ikos,
pe kos,
cank ,
Pagal
ai
Si
a mé
p isi’lie y
p ie
pie iniy
aka y
auks ai iy
a més.
Taciau
ki omis
ypa ybémis
Zie elos
a mé
a siski ia
nuo aka y
auké-
ai iy
a més.
Pa yzdZiui,
ski ingai
nuo
Ik.
¢ia
ki iuojama
auké esnysis
biid a dziy
laipsnis:
sen@snis,
sen@sné,
g akasnis,
g akasné,
did@snis,
didésné,
i
umpos
Saknies
bend a is:
Aase(i),
néSc(i),
éie( ),
és (i),
as (i).
Li e a i inés
kalbos
ga sai
o
i
é
a méje
ne e ai
i& e iami
d ibalsiais
uo
i
ié
(daZniau
“o,
)
Zuddis,
niio i,
kiioja,
sioka,
b uolukas,
inuo iéi,
jiémé,
da zinié,
u éi,
adbiégdu.
Ta iau
Sis
d ibalsinimas
né a
nuoseklus:
daznai
ienas
i
as
pa s
a més
a s o as
ieng
ka q
yskiai
sud ibalsina,
ki q
ka a
iS a ia
jau
nesud ibalsings
a ba
sud ibalsina
labai
ne ySkiai.
Todél
eks uose
Si
ypa ybé
pazymé a
ik
ySkesniais
a ejais.
Vie oj
lk.
o
pasi aiko
d ibalsis
ou.
Ta iau
Sis
ei8kinys
é a
pas ebimas
ik
d ejuose
ZodZiuose
i
i8
jy
pada y ose
o mose:
ouli~ oli,
oulés
( oliau),
soudi' ~sodin ,
pasoudindil,
Salia
ol ,
sod - .
Ki u
neki giuo as
o
e ka ciais
su umpéja
i
y a
i8 a iamas
kaip
u,
p z.:
kukai,
uka
( n.
naud.),
kuplonas
(kunigas),
kudél~kodél.
Lk.
ga sas
e
Zodzio
p adzZioje
a liepia
a més
ga sa
a:
agliné,
a%a as,
aina,
asis,
apusé.
T ai iose
padé yse
Ik.
ga sas
e
nedésningai
(daZniausia
ilgai
a iamas)
papla éja,
jgaudamas
a
a spal yj
(Zymima
@)§:
n@sa,
més,
me ai,
kume@le,
gé a~ge ia,
s i nelis,
él@snis,
blogésné,
nesidaile'~nesidale,
ka e’.
©
T ansk ipcija
a ojama
sup as in a.
P iegaidés
Zenklas
ga sams
a,
¢
ka u
eigkia
i
jy
ilgi,
Neki ¢iuo i
ilgumai
Zymimi
aSkeliu
i Suje,
i8
kai és
aidés
pusés,
$i
ai-
syklé
ne aikoma
i
i
u
ga sams,
ku iy
ilgis
nep iklausomai
nuo
ki io
Zymimas
isu .
O
i§
p igim ies
ilgy
ga sy
o
i
é
ilgis
nieku
neZymimas.
Va ojamos
didziosios
aidés.
Iigujy
balsiu
p iegaidés
Zymimos
emian is
klausa.
7
Ka ais
a*
(q)
i
a
i s a
d ibalsiu
ai:
pageldisk~pagalask,
kdisnis~kasnis,
inkdisk
(uzkask),
daili* is~daly is,
dail 'ba.
®
Sis
ga sas
pasi aiko
ne
isy
a més
a s o y
kalboje,
p z.,
P.
Chaleckiené
isus
¢
iS a ia
Zymiai
siau iau
negu
no malus
e
(ge as,
senas),
be
3i
jos
kalbos
ypa ybé,
a si a-
dusi,
u
bi ,
dél
lenky
kalbos
j akos,
eks y
ansk ipcijoje
nea sispindi.
198
Labai
daZnai
Ik.
ga sas
p ieSdélyje
i
p ielinksnyje
uz
i s a
i:
izno-
éj~uzno éjo,
i
mane,
isSko~uzsoko,
& ilko~ui ilko
(nu empé).
Panaiiai
Ik.
u
a liepia
a més
7
Siose
Saknyse:
Zéi és
Salia
sbi ésmi u ys,
liekiu is,
b o
ai
(an akiai).
G ynieji
d ibalsiai
ie,
uo
dél
s ip aus
pi mojo
sando
pab éZimo
labai
daznai
i8 i s a
ienbalsiais
i:
(y),
w
@:
i'ma,
ni-ko,
'nas,
di'nd,
$i,
sesii-,
di k,
a i kim,
ji das,
ku dé@lis,
Ponu's,
li is,
Pazi- elai
(pie os
pa adinimas)°.
Dazniausia
iS a iami
sie
d ibalsiai
ik
su
susilpnéjusiu
an uoju
sandu;
di€das,
dina,
s ielas,
Pasi aiko
a ejy,
kad
siy
d ibalsiy
susilpnéja
ne
an asis
sandas,
©
pi masis,
p z.:
iena,
diéna‘,
pag ebs,
nesamelés,
pa dés,
juddas,
Jéda
(pa-
a dé).
Pakai omis
ie
Pa ys
Zodziai
i8 a iami
i
su
isai
s eikais
d ibalsiais
uo,
ie.
Kai
ku iuose
ZodZiuose
ie oje
Ik.
ei
su inkamas
d ibalsis
ie:
s iékas~
s eikas,
iekdi
(g ei ai),
iekés
(g ei¢iau),
ndi_ iekés
(g ei iausia),
Be
labai
daznai
ie oj
ie
da
pasi aiko
é,
¢
a ba
7:
s ékas,
ékdil,
ekdil,
Salia
ikdd,
ikes .
Neabejo ina,
kad
dél
di okio
a ies
j ai a imo
y a
daug
kuo
kal as
zmoniy
d ikalbiskumas.
Ta més
i agale
p iegaide
ki ¢iuo o
i
neki éiuo o
d ibalsio
au
pi ma-
sis
sandas
iS a iamas
labai
amsiai
su
daugiau
a
maziau
y3kiu
o
a spal iu,
odél
ansk ibuojama
du:
Idi kas,
jémaii,
Réiile.
Taip
pa
su amsinamas
i
okioje
pa
padé yje
esan io
d ibalsio
ai
pi masis
sandas
(ge ai
|!
ge ei,
mazai),
be
eks uose
8i
ypa ybé
nepazymé a.
Konsonan izmas,
No s
a mé
oliausia
i
pie us,
be
nuo
ki y
a iausiy
lie u iSkai
kalbandiy
ie o iy
(Laz(d)iinu,
Va ana o,
Rédiinés,
Azie ky
i
k .)
ski iasi
s a biausia
uo,
kad
¢ia
ne andama
pag indinés
dz ika imo
ypa ybés,
p z.,
sakoma:
pa i,
ma i,
d i,
doidesi,
gaidi's,
isd,
dind,
bi ,
di b ,
di p-
éa,
gaidéai,
medZas.
Tik
ga sy
junginiy
4,
dj
nei e imu
a ika omis
6,
dz
Zodzio
galiinéje,
p z.,
pdme eu,
samde ,
dudeu,
bi u ,
gaido,
£édo,
dan i
(i
dandi ’),
gaidi
P isijungia
p ie
dziiky
i
jiems g e imuy
y y
aukS ai iy
a miy,
Keliuose
pa yzdziuose
ie oj
Ik.
ga so
#
a méje
pasi aiko
ga sas
z:
#a'sés~Zasys,
2 é ls,
z aizdi~i aigidé,
zi'md,
bazni‘ a,
zeiis,
zdémé,
zamé
g e a
Z aizdé,
ema,
Sowis,
Fame.
P iebalsiai
1,
7,
s,
§
i
a ika os
é
d&
labai
dagnai
kic inami
p ie’
balsius
¢,
é,
7;
Rdiile,
kum@le,
kalbék,
lan a,
lang as,
s alalis,
ixleido,
u éi>
éké,
o iko,
nu azdn,
Sasol,
aéas,
Zeinom,
g azasnis,
me@déas;
be .
sako
i :
ledas,
élésnis,
hulbé,
g as,
Sima,
no éi,
eika,
s eeas,
s egiiosna,
dudZam.
P iebalsiai
k,
g
p ie’
ga sy
junginius
3,
2+
7,
d,
¢
Ne a iami:
sdus as,
dus as,
pé niiéa(s),
aka i‘$éa,
mendini
Xa
(Siandien),
ui is,
é-3 é,
Z i Sdos
(smélis),
Z aidé,
spii snos
(plunksnos);
be
i8licka
ka ais
sudu iniuose
Zo-
dZiuose:
a iks i as
( y me is),
aiksen
i
aisen
( eé.).
®
D ibalsiai
je,
uo,
i8 i e
ienbalsiais
i-,
u’,
ka ais
Su umpéja,
p z.:
li #kasmwlie-
ukas,
jim(i)~iiems,
Jis juos,
sa
jd~su
juo,
10
P iebalsiai
kie édami
p iegakinés
eilés
balsius
e,
é,
i
su amsina
i
p ia ina
p ie
uzpakalinés
eilés
balsiy,
Suuzpakaléjes
7
ansk ibuojamas
o
i
e,
é—¢.
199

P ie
Zodziy,
p asidedan iy
balsiais,
ka ais
p idedami
p iebalsiai
h,
w ,
j.
Ypa
da%nas
p iebalsis
4:
ha a~a ia,
ha djas,
hdus (i),
hai (i)~ei i
(eina),
hdnas~wanas
(jis),
hipé~upé,
hiiogos,
hob olai™.
Re iau
p idedami
p iebalsiai
»
i
j :
oupé,
iogos,
ob ola ,
.liéa,
i. a ina™,
ji ,
jémé,
jani's
(jie),
iand
(ji).
Ka ais
kai
ku ie p iebalsiai
(p z.,
k,
¢,
g)
p idedami
i
ZodZiy
gale:
ik a k,
adaik,
kadaik,
pé naik,
se iaik,
g a¥as
(g aziau),
ddugdiis
||
ddugés
(dazn.),
sazk
( asai),
gig
(gi).
Kaip
i
ki ose
misy
a mése,
aip
i
Zie elos
a méje
dazna
p iebalsiy
asimiliacija,
.
y.
duslieji
p iebalsiai,
s o édami
p ice’
ska dZiuosius,
suska -
déja,
o
ska dieji
p iebalsiai,
eidami
p ie§
dusliuosius,
sudusléja
(no s
Sie
g e imi
ga sai
p iklausy y
a ski iems
Zodziams),
p z.:
d&_,gi,
m@z_,jdu,
kab_
gi;
jaib_duk é,
manaz_, 8,
izdesim,
di pk,
i éko~uzsoko.
I§
ZodzZiy
da ybos,
Paminé ina,
biidinga
a mei
daik a a diné
p iesaga
-ka
( a ia
-o'ka)'8,
ku i
u i
maloning,
mazZybine,
o
ka ais
i
niekinama
eik’me:
a eika
(a is),
ka i -ka,
Réul ka,
kumele ka,
me gai ei'ka.
Gy a
aip
pa
mazybiné
p iesaga
-w as:
ilkii as,
kiski as,
langu as.
P iesaga
-ikas,
u in i
malonine,
mazybing
eik’me,
labai
populia i
asmen a diiuose:
Valé ikas,
(Vale ijus),
Be nddikas,
(Be na das,
Be na dukas),
Jizikas
(Juozukas),
Kos ikas
(Kos as,
Kas ukas),,
Risikas
(Ri a dukas),
Jani-
kas
(Jonukas).
P ie
ik iniy
a dy
ji
im a
dé i,
ma y ,
lenky
pa yzdziu.
Biid a dziams
biidinga
p iesaga
y a
-: kas,
~i ka,
a ojama
aip
pa
ma-
Zybine,
malonine
eikime:
mdaci kas,
maci ka
(mazas,
-a,
mazy is,
-é),
g aézi -
kas,
g azi kd,
seni kas,
seni kd,
dus i kas
(labai
auk& as),
aus i kd,
maci i uli ka
(mazZu elai is).
Ta méje
labai
populia iis
ka o iniai
eiksmaZodziai
su
p iesaga
-(d)iné i.
Tik
sa o
eik’me
i
a osena
Sie
ka o iniai
eiksmazZodZiai
ne u i
i e a y o
p asmés:
no éjdu
pi kiné
(pi k i)
ka’
sajés ;
as_,jai
da ingjdu
(da iau)
jdm
dlgi'
(pie au ).
Be
jie
da
daznesni
biina
su
p ieSdéliais:
sa_,a ip
( a im)
né u
ge as
sasidédiné ;
sa ikdinéja
a:
Zmégy'
él;
sdudal
is ezdinéja
i a’
méla’.
Labai
p oduk y i
eiksmazodziy
da yba
su
p ieSdéliu
pa-.
P ieSdélis
pa-
p i-
dedamas
i
p ie
p ieSdélé y
eiksmazodziy
ly iy,
p z.:
danas
pap iaidinéj
p i-
i o
d klo;
kokd
(ka kokia)
paiimezdiné{
k i ‘pa:
is_,pi kos.
Dagni
sla iskos
kilmés
p ieSdéliai:
as-,
pad-,
da-;
asidailém
(pasida-
lém);
ak_nu éjai
sa_be nuki
pédis
as a i'diné
(sus a y i);
padkaldinéj
(kaus é)
i _jduéus,
kab_ azoinéj;
iendi
kilbei
pad é idu
med£a’;
nigks
neda-
padéma
(nepadeda);
i i:
linai
jai
i
neda i's.
Zodiziy
kai yba.
Vy iskosios
giminés
ienaskai os
naudininkas
ie oje
Ik.
-(@)wi
u i
galiine
-(1)u;
niko
ne i. a i'k
dm
Zmogu;
aiku
i ai
ge ai;
addy
Suu,
Sus aba éjusiose
p ielinksninése
o mose
y a
iSlikusi
i
senoji
i-kamie-
gS
11
Ka ais
pas ebimas
i
a i kS inis
eiSkinys,
ypa
sulie u inan
sla iSkus
skoli-
nius:
aspadé us,
aspadbi'’né,
us a i' ,
12
NeaiSkiis
ilgumai,
su inkami
daugiausia
sla iskos
kilmés
ZodZiuose,
Zymimi
pus-
ilgumu:
u.li*éa,
i. a i' .
48
Ka ais
p iesagos
ga sas
- i’-
(y)
a iamas
su
-uj-
a spal iu,
200
niy
a dazodziy
ienaskai os
naudininko
galiiné
-i:
lik_paddm
eli ki
ma@lzési;
d i
adi‘n
da
lig_ aka i'4.
Mo e iskosios
giminés
Vienaskai os
jnagininkas
u i
galiine
-(i)ai:
sa_j '~
nd
sa di
pacai
bus a;
nakédi;
di
pa di
( uo
laiku);
dnas
sa_,jdi
bi ,
Mano-
ma,
kad
§i
galiiné
y a
i a dziuo iniy
bid a dZiy
liekana!,.
ku iai
i§lik i
i
paplis i
j
ki as
kalbos
dalis,
gal
bi ,
bus
padéjusi
o
pa ies
linksnio
sla igka
galiiné
-o#,
plg.:
c
ono
cBoeli
»eHO
x«KuBeT;
OH
C
He
Obi.
Nuo
ienaskai os
naudininko
§i
galiiné
(Zinoma,
jeigu
ki éiuo a)
ski iasi
ik
sa o
p iegaide:
diémoj,
kab
jai
bis
ge ds
(ge iau);
di k
ai
me gai
:
kukai~kokiai,
ukai~ okiai.
Va ojami
ke u i
ie ininkai:
a)
idaus
esamasis
(inessi us)
ie ininkas
dagnai
nume a
galiine
e:
bi-
om
més
d dugéi;
i'ndi eséi;
pasikopé
(pasislépé)
uguds,
Mo e iskosios
giminés,
o
ka ais
i
y iskos,
j ai iy
kamieny
daik a a dziy
daugiskai os
ie-
ininkas
(inessi us)
u i
galiine
-sa:
sep
kdb
mano
ausi'sd;
aki'sa;
d ijosa;
is a
sédi
kd ésa;
dnas
a ai
i _ldusa
aikudsa
po e us
a _moka.
b)
idaus
einamasis
(illa i us):
dnas
nu azdu
kelan;
sak é é
ediman:
maa
aijo
akmenin
(j
gi nas);
id
s eciosna;
ka an
k ai an
igno i,
and
(i
a)
h as an
i _ esioja;
aimda
i
mes
i- di
g i-bu'sna,
Ka u
pas ebé ina,
kad
Zie elos
a méje
labai
daZnai
su inkamas
laiko
ilia y as
ie oj
Ik.
inesy o
a ba
galininko:
a agdy
suba én;
nedélon
bi
danas
muisim;
nuna h
Sak én
adi‘
non
a aguds.
c)
paSalio
esamasis
(adessi us):
ku?
bi s i
(gy eni)
a _,Kaskaip
(pas
Kaska)
a _,Saipikip
(pas
Saipika)?;
mani i(p)
(pas
mane)
jd&
aiki -bi ;
dd gi
mu'sip
(pas
mus)
niéko
né a,
mu'siii(p)
asmoki ’
né d;
jaib
(pas
ja)
duk é
bi
g a%;
i ndm
Emégip
bi
ch a as
(nes eikas)
su'nis.
d)
pagalio
einamasis
(alla i us):
as
nu ejdii
namédp'®
(i
namus);
Gaideldp
aimu
(pas
Gaidelj
—
pa a dé);
kokd
(kazkokia)
p ibéga
mu'suii ,
paismezdi-
néi
k i .pa’.
Sis
pas a asis
ie ininkas
Zie elos
a méje
y a
eciau
a ojamas
negu,
pa yzdziui,
Laz inuose.
Labai
daznai
mo e iSkosios
giminés
o-,
é-
i i-
kamieniai
a da%odiiai
u i
ienoda
daugiskai os
naudininko
i
jnagininko
galiine
-mi:
kuiedis
Rai -
lemi
mala;
a _ddy
me gémi
jés ;
a kas
jail
dixéoi
kdjémi
(kojomi);
sa_,ku-
nddomi
ga dées
kap
sa_,k uépomi.
Pagal
Siuos
kamienus,
u
bi ,
p isi aikes
i
a-kamieniy
a dazodziy
daugiskai os
naudininkas:
a més
él
aikami
jés ;
diok
dd ba’
i ' ami
i iemi.
“
Plg.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
428
—
432,
Riga,
1951;
J,
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
3,
40,
Wa szawa,
1956;
J.
Kazlaus-
Kas,
Lie u iy
kalbos
daik a a d2iy
p iebalsinio
linksnia imo
ipo
nykimas.
—
,,Kai
ku ie
lie uyiy
kalbos
g ama ikos
klausimai“,
7—8,
Vilnius,
1957,
6
Z ,
P,
A umaa,
min.
eik,,
70—71;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
kalbos
i a dziuo iniy
bid a dziy
is o ijos
b uozai,
100,
Vilnius,
1957.
Alia y o
galiinés
-op
p iegaidé
s y uoja,
Reikia
nu ody i
ejopg
os
galiinés
ki cia img:
namép
||
namdp
||
namop.
201
I a dzio
s i yje
paminé ina
labai
gy as
sa ybiniy
j a dziy
a ojimas:
mdnas,
mand,
d as,
a a,
sa as,
sa d,
ku iy
iSlike
y a
be eik
isi
linksniai.
Tik
e ka éiais
epa a ojamas
apibend in as
siy
j a d%iy
ienaskai os
kilmi-
ninkas.
Pa odomasis
j a dis
y a
islaikes
kai
ku ias
j a dZiuo ines
o mas:
6ji_
mé e iskis,
6{
gi d,
i oi
pi ka.
Cia
g ei iausiai
eiké y
p iski i
i
y .
gim.
ienaskai os
a lininko
o mas:
csai(k)
#mdgus,
i saik
aikas.
Y a
iglike
kele as
a ema iniy
eiksmazodziy;
mi
k (i),
ai ( ),
skdiise(i),
jés (i),
dés (i),
diios (i),
gies (i).
Be
g e a
a ojamos
i
kon aminuo os
o mos:
giema,
aima,
miégma,
(j)éma,
déma,
diioma
i
dijoja.
Veiksmazodziy
su
bend a ies
p iesagomis
-wo i,
-o i,
~é i
bii ojo
ka inio
laiko
eciasis
asmuo
daZniau
u i
umpesnes
ly is:
suba én
aka u
is agdu
Li -
don;
idm
néddéy
sd ku
(a y);
manaz
b édlis
nimi é,
neis u éi;
ilnus
Si
lais
p@ isdiné)
pi s is;
is_,pi kés
nesdj
da dinén.
Ka ais
(labai
e ai)
umpesnes
ly is
u i
i
esamojo
laiko
eéias
asmuo:
dn ’s
a ioi
jai
namdp;
kap_po_pala’
b didgoj,
pasun a
spda os
( a -
pupi séiai).
K in a
j
akis
eiksmaZodzio
,,bi i®
bii ojo
ka inio
laiko
e iasis
asmuo
bi i,
bi
(pu o)!*:
kd és
misu
bi
doi
siai_gi
suiku
laba
bi ;
iso
bi ,
d
iso
bi ;
do
isa
g azi
bi ,
do_ isa
ge ai
bi ;
bi i
di-das
sa_,bobai.
Bisimojo
laiko
pi mo
asmens
p ie§
galiine
-w
einan is
p iebalsis
s
a ba
§
y a
Kie as:
neigbu'su,
di psu,
no ésu,
di'su,
nunesi ,
es,
T umpos
i
i a-
galés
p iegaidés
d iskiemeniy
eiksmaZodZiy
biisimojo
laiko
pi mas
i
an as
asmuo
Kki ciuoja
galiine:
ais,
ais ,
nu esi ,
nesi,
a nesi,
mi si,
inmes ,
pi k-
si,
pi ksi,
Ta iamoji
nuosaka
aip
pa
sa o iska:
aj_, du
sakepéap
(iSkep iau);
kab
h
_gi
sadék a
;
o
ge ai
bi u'p,
kad_, i
a ai' umei;
chd s
(no s)
moma
no-
é u'p,
ka_,bi éa,
ai
as
neno éjdu
namié
bi s
mes
,diio um
jimi
iso,
ag_a -
es
umé ;
mes
pi k umém
mu'sum_ a’
pi ka’.
Ve os
démesio
eiksmazZodzio
sang azinés
o mos,
pa yzdziui,
sang a%os
dalely é
-si
daZnai
mégs ama
dé i
ne
i
p ieSdélé y
Zodziy
gale:
a cimasi,
p isegdingjosi.
Pasi aiko
pa yzdziy,
kai
sang azinémis
o momis
pa e ciamos
o mos,
ku ios
Ik,
nebiina
a ba
e ai
biina
sang aZinémis:
Zu' éjosi,
bégindjosi.
Ypa¢
jsidémé ina,
kad
&i
dalely é,
biidama
galiinéje,
kai
ku iuose
Zodziuose
nu aukia
ki j
nuo
Saknies
j
sa e:
enkasi
( uogiasi,
engiasi),
ados ,
s ojosi.
Ka ais
gi
pa a ojamos
d i
sang azos
dalely és
iename
i
ame
pa iame
Zodyje:
isiga dosi,
pasizaninos ,
p is inkdinésuos,
Vie oj
pusdaly iy
abiejy
giminiy
i
skai iy
lk.
ski ingy
o my
i
ie oj
padaly io
a ojama
daugiausia
iena
pusdaly iy
y iskos
giminés
daugi-
skai os
o ma
su
galiine
-mi:!8
ai
_nu ejdi
en
e gdami
( e kdama);
nug iwo
43
Fo ma
bi
a ojama
B e kino,
Ruigio
ag uose,
plg,
A.
Bezzenbe ge ,
Bei age
zu
Geschich e
de
Li auischen
Sp ache,
206,
Go ingen,
1877;
aip
pa
bi
bu es
a ojamas
i
pie inéje
Ky p isiy
Lie u oje
apie
(
eldupe
(umGoldap),
Z .
F.
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
287,
Halle,
1876;
A.
Schleiche ,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
1,
252,
P ag,
1856;
Z . P.
A umaa,
min.
eik.,
69.
48
Bu usi Zaseciy
p adzios
mokyklos
moky oja
Ka e ina
Zukely é-Juodiené
(apie
68
m.
amz.)
ka ais
pasako
i
su
galiine
-mds
a ba
-md:
dnas
g i o
égdamds
(i
-ma),
202
d as
asiodami
( aziuojan );
més
adaik
ka:
du médami
sakom;
as,
egéjau
Rishi:
bégdami
(bégan ).
Bii ojo
ka inio
laiko
eikiamieji
daly iai
nesiski ia
sa o
gimine
i
skai-
Ciumi,
u i
ieng
o ma
su
galiine
-@:
(Ik.
¢):
biwom
més
d dugéi
du
b olu
nesidaile’
(nesidalg);
nelduke
(nelaukusi)
délei
( oliau)
iséjdii;
paliko
gdide’
(nus ojo
g ojes
adijo
a8kas);
sesilo
bi
a a a e’;
p ipi e'
bi
k iedai
(papu-
e,
supléke).
Kai
ku ie
p ie eiksmiai
kai omi
aip:
su kai,
sunkés ,
nai
,sunkés ;
sena k,
senés ,
ndi_,senés ,
ddiig,
ddig(el)is,
ddugés ,
ddugdiise,
ndi_,dduges ,
ndiddu-
SduSa( eé.).
Vie oj
aSomosios
kalbos
p ielinksnio
i
p ieSdélio
sw
a ojama
sa:
sd-
degé,
sa ikdindja,
iend
sa,
, aiki
sa_sa ais
aikais
bi
and,
Sis
p ielinksnis
(i
p ieSdélis)
pasi aiko
aip
pa
senuosiuose
aS uose
i
kai
ku iose
a mése,
ypaé
buy.
p iisy
lie u iy
a méje!,
Salia
p ielinksnio
i
p ieSdélio
uz
a méje
nedésningai,
be
labai
da?nai
y a
a ojamas
i
1%:
i&_,ausés
pakéle;
igno éj,
iZgies (i),
iz . a ino,
igli-ski ,
isijudks
~
uzsijuoks.
Tik
iena
ka a
eks uose
esu inkamas
p ieSdélis
a3-:
az umi du.
Zic elos
a méje,
kaip
i
Laziinuose™,
ebé a
gy as
senasis
p ielinksnis
pie,
a ojamas
su
j ai iais
linksniais:;
més
sas djom
pie_Ia
5
Gni's,
p ijinke’
pie_sa o
(pap o iy);
mé é
( y a)
i _,a ai
pie
_pasni éais
pie_,Jacukis
bi
i-
lenska
gubé nija,
o
pie_,No ojelna:
—
minskd.
Sin aksé.
Kai
ku ie
p ielinksniai
a ojami
su
ki ais
linksniais
negu
lk.,
p z.:
kd é
meléési
lik_pakim
eli ki;
do
adi ni
da
lig.
, dka i
( n,
naud,);
a aza on
jdi
po_,puSdu
diénai;
neilga
da
as
i§_
sa e
(dél
a es)
odd
bu-
d;
pa l
nubégo
an_ esés
i_ éka;
is
aspadé ai
an_, ieno
a klo
adinéi.
Sioje
a méje
aip
pa
nemaza
y a
i
speci inés
leksikos.
Salia
seny
lie-
u isky
Zodziy
y a
nemaza
skoliniy
i8
sla y
kalby,
odél
po
eks y
duodamas
juose
su inkamy
maZai
Zinomy
ZodzZiy
i
skoliniy
Zodynélis.
Teks ai
Bi om
mas
d iugéj
di
b dlu
nesidaile.
Bogai
ja
bi
paki
i _nimi e
nesidaile’,
o,
ji
Anis
( aikai)
bi
daSim
ma u:.
Mas
jai
pasiZininom
i _,bi-
om,
desim
mz u"
ep_paco
azom
nesidaile’,
O_,po im,
eddma,
gi,
manim
jAG
aiki-
bi .
Manim
j4i
ke e as
aikii ,
o_ saik
b élis,
jam
sa isi
nebi
( aiky).
Dasim
me u’
més
pab i om
jai
nesidaile’,
o.
po im
gi
ji
anis
igno d]
aki
gi
asidaili- .
Po
ju
(dél
jo)
ai
ei_
pido
-dé
bu umém.
I ai
b olainé,
jd
j6
pa i
izno éj.
Veddmi
gi_klapa as
sa_, aikais,
o_anagi
béz
aiki ,
ai
jai_gi
su iku
labai
bi ,
Nu,
ana
iZno éj
dail is,
M@ u*
ajis
isa
a Jési,
a dési,
kad
isa,
aki
asidaili- .
O
manas
zmogus
neno éj
daili is,
“
Pile.
Bezzenbe ge ,
min.
eik,,
246;
A.
Schleiche ,
min.
eik.,
280;
H,
Snaseauns,
Ja eiuckne
npeaso u,
1,
196,
(Opbess,
1905;
J,
Endzelins,
min.
eik,,
569;
J.
O ebski,
min,
eik.,
342.
Pile.
J.
Senkus,
min,
eik,,
191,
203
Zie elos
a més
mazai
zinomy
Zodziy
i
sla iSky
skoliniy
paaiskinimai
abd
—
a ba
ag
—
kai
Anas,
ana
—jis,
ji
apei i
—
j eik i,
nugalé i
ap(si)segdiné i
—
ap(si) ilk i
a dy is
—1)
ba is,
nesugyyen i,
2)
bady is,
du i
a siei i,
a eimasi,
a siéjo—1)
a i ek i,
2)
pasi aiky i
badanija
—
a dymas
béz
—
be
bliuska
—
palaidinuké,
bliuzé
b6, ba
—nes
bé ius
(bodis)
—
é as
b 6laine
—
b oliené
ba a
(bii ia)
—aud a
chd s
—
no s
ch a aba
—
liga,
blogybé,
biau ybé
ch a as,
-a,
—
nes eikas,
se gas
_
ci€las,
-4—s eikas,
pilnas,
isas
ciéngle
—
daZnai
daik as
—1)
ie a,
2)
mies as
dailyba
—
dalyba
daily i
—
daly i
dapadédiné i
—
padé i
da ziné
—kluonas,
pas a as
ja ams
i
Sienui
k au i
dazii é i
—
p izi i é i
d6
(dd)
—1)
i ,
2)
s ip inamoji
da-
lely é
d augé
—Seimyna,
Seima
dimo i
—
gal o i,
many i
dugin i
(duy i)
— oskin i,
dusin i
diZas,
-4—s ip us,
i as
és i,
éma
(Es i),
édé
—
algy i,
és i
gadnas,
-4—ge as,
ge a
gaisin i
(gaigy i)
—
naikin i
gajo as
—
migko,
miskinis
sig
—
gi
g azi kas,
-4
—g azus,
-i
g ébs y i
—
glebeS¢iuo i,
kabiné i
ha dy i
—
Z .
a dy is
210
halasas
(alasas)—1)
iukimas,
2)
balsas
indi b i
—
j aisy i,
jklampin i
ingady i
—
j ik i,
p isi aiky i
inna d y i
—
j ik i,
j aiky i
in inkdiné i
—
papuoég i,
ap eng i
insilaizdiné i
—
uzsileis i
iSkada é i
—
gailé i
i as,
-a
—
Sis,
Si as,
-a
iZ—uz
izdauziné i
—
mus is,
dauzy is
iZdégy i
—
uzdeg i
izno é i
—
uZno é i,
p adé i
no é i
iz ilk i
—
Z .
é ilk i
kab
—
Z .
kap
kabgig
—
kaipgi
kaby i
(kabin i)
—lies i
kabdlai
—ko omis
me ami
bu ai
kabdlnykas
—ko u
me ikas,
bu inin-
kas
kal(i)
—
jei,
jeigu
kana
—ku
(nu odo
k yp j)
kap
—
kaip
klapa as
—
iipes is
klikas
—
iksmas,
klyksmas
koplonas
—
kunigas,
klebonas
kOZnas
—
kiek ienas
k iipa
—
upu j
kubkélis
—
puodukas
kul is
—
1)
mus i(s),
2)
duz i
kunoda
—
bul é
k ie ka
—
gélé
lachm6nas
—
g a kas,
udiné
lachéné
—
dubuo
lapo i
—
apgno i
leddkas
(ledikas)
-a—blogas,
p as as
lie is
—ly i,
pil is,
eké i
mici kas,
~4—mazZas,
-a,
mazu is
maci i ulikas,
~a
—
mazu eélai is
még i
—
mylé i
ménas
—
ménuo
me icy i
—
kankin i
m6Za
—
gal,
gal
bi ,
maz

moZna
— galima
miusi
(musi )— u
bi ,
ik iausia
nd o
—da gi,
da ,
ne
nechdj
—
egu
neda é ias
—
ne ikélis,
kankin ojas
nig
—
nuo
:
pabii i
—
uZ ek i,
pas o eé i
padkaldiné i
—
kaus y i
padé kai
—
mokes¢iai
paki
—kol,
pakol
pakil i
—
sudauzy i
palidna o i
— algy i
pa aka ius,
pus-
dieniau i
pamaci ki
—
pamazu,
pamazéli
pamés i
—
palik i
pa i ix i—
paim i,
a im i
pa is i—
pa g iau i,
pa e s i
pas(i)dé i—
pama y i,
is ys i
pasikép i
—
pasislép i
pasiZzény i
—
susi uok i,
apsi es i
pai a y i
(i a y i)—Z .
u a y i
pazin i
—
sup as i
pazj‘s i
—
pazin i
pé bii i
—
p agy en i,
i&gy en i
pilna é i
— budé i, saugo i
po im
—
paskui
poce kai
(po e kos)
—
ka oliai
p ijiink i
—
p ip as i
p i i ik i
—
pa uos i,
p i eng i
p iség(diné) i(s)
—
|
isiek i,
p isiekdi-
né i
p isi inkdiné i
—
eng is,
puos is
p i in i
—
p i a kuo i
assakydiné i
—
pasako i
asi asy i
—
pasi asy i
as ina
—
esla,
masé
azdaily i
—
igdaly i,
padaly i
azom
—
ka u
az i ik i
—
paim i
i ix i—1)
im i,
2)
es i
Zmona
odas,
-A—linksmas,
-a
sa
—su
sagaisy i
—
sunaikin i,
p apul i,
suga-
din i
sakép i
( a ia
sakép i)
—
iSkep i
sama na o i
—
sugadin i, sunaikin i
sasibii i
—susi aupy i,
p a u é i
sasidédiné i
—
susidé i
sasiei i
—
sude é i,
sulyg i
sasig iéb i
—
susikib i,
pes is
sa in is
—
i in i,
j odiné i,
die a-
zy is
syla
—
jéga
spakainas,
-a
—
amus,
-i
spéso i
—
skubé i
spliisnos
—
plunksnos
sp i nis,
-i—g ei as,
-a,
ik us,
-i
s iéna
—
siena
s ycha
(s iecha)
—
s ogas
s ychduka
—d audimo
mokes is,
ap-
d audimas
s okas
—
baimé
s idzia
—
eiséjas
sukienka
—
suknelé
susiédas
(sasiedas)
—
kaimynas
sil is
—1)
ugnis,
2)
S iesa,
3)
gais as,
4)
siluma
Skoda
(i
Skdda)
—
gaila
S iiS i
—
S ilp i
adaik
—
ada
aki
(gi)
—
is
dél o,
aipgi,
aip
pa
ala
—1)
ela,
2)
duonkubilis
a a
—
é é
e laka
—
en,
enai
é lé
—
molinis
puodas,
puspuodyné
e lyka
—
puspuodynélé
és i
—
emp i,
auk i
ik aik
—
ik,
ik ai
iu ma
—
kaléjimas
udna
—
sunku
saik
—
Sis,
Si as,
as
u zo i
—
asy i,
ampy i
i a y i
(G a y i)
—
kalbé i,
Sneké i
uéZeidiné i
—leis i,
sés i
(saulei)
uZei i
—
pa ei i
uZ i ik i—1)
paim i,
2)
apsi es i
uzsipidu i—
uZ uk i
piaunan ,
uzsi-
mi s i
uzsodiné i
—
j odiné i,
gin¢y is
ud ilk i—
suim i,
nu emp i
211
algymas
—
pie iis
i a y i—Z .
d a y i
algy i
—
pie au i
za as
—
uoj,
uojau
edéma
—
Zinoma
zausiddi
—
isada
e e d i
—
aka ieniau i
zdslanka
—k osnies
dang is,
pe ia-
eséilia
—
es u és
esé
( iesé)
—sodZius,
kaimo
ga é
pak
as
:
*
)
a
See
Zaido is
—
Zais i
kaimas
iekia i
—
g ei ai
Zais i
—
g o i,
los i
ilki as
—
ilku is, ilko
aikas
2¥ y is
—
mai in is
isa
lygu
—
is iek
i zdos
( ik
dgs.)
—
smélis
dang é
HEKOTOPbIE
OCOBEHHOCTH
3ETEJIbCKO O
FOBOPA
A.
10.
BAX
YTMPHC
Pe3 wme
B
J[a nosckom
(u .
Zie ela)
paiione
Tpoguenckoli
061.
Besopycckoii
CCP
Haxoga ea
nepesuu
Sace se
(Zasé iai)
u
Tlo ups
(Pagi iai),
B
KoTopsix
elle
MOXKHO
HaliTH
JlOgeli,
TOBOpALHX
Ha
JMTOBCKOM
s3piKe.
Ha
10F
oT
panuusi
JIuToscKxoii
CCP
sTo
campili
qasleKHii
OcTpOB
JHTOBCKO O
S3bIKa.
Ilo
Tpaquuuu
anTOBCKHii
TOBROp
STHX
JepeBeHb
HaSbIBaeTCH
,,SeTeILCKHM
(As nosekum)
opopom‘'
(,,Zie elos
a mé‘‘).
[lo
c aTucTuyecKHM
JaHHbIM
1886
.
B
[[aTaoBcKom
paiione
eme
npoxusano
1156
nu opues.
B
nac osmee
BpeMA
TOBOPALHX
MO-JIMTOBCKH
MOXKHO
HacuHTaTb
Jo 30
yenoBeK,
a
NOHU-
MaIOULHX
JIHTOBCKHii
A3bIK
pa3a
B
TpH
Oombuie.
Haynnaa
c
1950
.,
aToT
OCTpOB
NMocelllasio
HeMaJiO
A3bIKOBeqOB
u3
JIMTOBCKOH
pecny6HKH,
HO
co-
OpaHHblii
MaTepuas
He
Ob
omy6muKOBaH.
Buumanuio
yu a eneli
sgecb
Mpes ia aioTcsA
HecKOMbKO
JMaseKTonO H-
4eCKHX
TEKCTOB,
3aMHCaHHbIX
NOpTaTHBHbIM
Ma HeTOdoHOM
B
1957 .
TexkcThi
CHaOKeHbI
KOMMeHTapHeM
©
[ laBHbIX
(OHETHYecKUX
Hu
Mmop hono MyecKHX
OcOOeHHOCTAX
3ETENIBCKOFO
TOBOpa,
a
TaK%Ke
C/IOBAPeM
MasIO3HAKOMBIX
COB
M
3aHMCTBOBaHHii.
Tloka
emé
paHo
pella Tb
Bolpoc,
K
KaKOMY
JMaJIeKTY
AHTOBCKO O
AsbIKa
oTHOCHTCA
SeTenBCKHii
oBop.
CiegyeT
ogHaKO
3aMeTHTb,
4TO
TO
HeKOTOpEI-
MH
OcOOeHHOCTAMH
BOKaJIu3Ma
(HaNp.,
COXpaHeH e
sByKOB
q,
¢
H
AHTOHTOB
am,
an,
em,
en
JMTePaTypHOPO
ASbIKa:
g da‘s as
cBeplO,
é'sa
TAHET,
sdm is
yepliak,
kdnda
xKycaeTcs,
sém
yepna b,
peARos
na b)
H
KOHCOHaHTU3Ma
(HaMp.,
OTCYTCTBHe
OCHOBHBIX
S/eEMeHTOB
A3YKCKO O
QualleKTa:
ma i
cHOXa
(HeBec a),
di'nd
jenb,
dui
ype,
médzas
Hepeso,
s écas
oc b).
3eTembceKuii
ToBOp
MpHONMxKaeTCA
K
MaNeKTy
o o-ganaquBIX
ayKkw ali os,
To
zpy um
yepTam
3eTedbcKuli
POBOp
MpHMbIKaeT
K
J3YKCKHM
C
COCeqHHM
C
HHMH
BOC-
TowHOayKuTaliTCKHM
ToBOpaM,
Kak
Hanpumep:
Jlasyuckuii,
BoponoscKuii,
Panyubcxui
u
ap.
Cpeau
akux
oco6ennoc eli
oTmeTum
culenyioulee:
qu p-
TOHTH
ie,
uo
YaCTO
CyxKuBaloTCA
B
i*
(y),
u*
(i)
( i'nas
OMUH,
ni’kas
HUKTO,
HUY-
TO,
judas
YepHbiii,
Si
nec,
ponu's
y
Toc iog),
a
MOHO(PTOHTH
0,
é
Auc ou usupy-
HOTCA
B
uo,
e
(nuio i
xoueT,
Zuddis
cnoBO,
b uoli kas
Opa eu,
adbiegdu
npu6e-
212
“wan,
da Zinié
yMHO),
3BykKoCco¥eTaHHA
1, dj
COXpaHaIOTCA
B
OKOHYAHHAX
HEKOTOPBIX
cJIOB
(pdme eu
no epal,
dudeu
TkaNa,
biiu
n4éa,
gaido
neTyxa,
dai io
3y6a)
co nacupie
J,
,
s, §,
Zu
apuka y
¢,
d¥
nepey
nacupimu
e,
é,
7
IIpOHSHOCHTCA
TBeEpJO
(Réiille
CBHHbA,
lan d
yocka,
inloi ido
Bne3,
eké
Kpb al,
g azasnis
Kpacupee,
sasbi
wec b,
médas
nepeBo,
déas
pe ui )
u
ap.
Be pe-
yaloTcA
HeKOTOpbie
(POHETHYeCKHe
OCOOeHHOCTH,
peZKO
MpoABIAIOMMeCH
B
Apy ux
HalekTax,
Kak
HalIpuMep,
ou
Ha
MeCTe
JIMTepaTypHO O
43.
o
( oul
jasleKo,
soudi*
cawaTb)
ie
Ha
Mec e
ei
(s iékas
syoposbili,
iekdi
cKopo)
2
na
mec e
%
(za‘sls
ycb,
z aigdé
3peana,
z é ls
anepb,
bazniéa
Koc Tén)
oT-
cycTBHe
co iacupix
k, g
mMepex
sBykocoyeTanuamu
§,
2+12,
d,
&
(Sdus as
w102KKa,
pé ni’Sa(s)
Hpouwio ogunii,
i ¥dos
mecoK)
M
Ap.
Mopono us
osopa
Takxe
coxepxKuT
psq
cBoeobpasnEix
yepT.
Hanpu-
Mep,
yNo pe6isioTcA
uMeHa
c
cydpukcamu:
-i*ka
(a bika
oBila,
OBeuKa,
Réu-
lé ka
caunka,
ka e-ka
Koposka)
-u as
( ilkii as
BomYOHOK,
Risku as
3ali4oHoK,
langi as
OKOUIKO)
-ikas-
B
cOOcTBeHHBIX
HMeHax
—(Valé ikas
Banepuk,
Kos ikas
Koc uk,
Juzikas
lO3uk)
-i kas,-i ka
B
uMeHaX
MpHsa aTe/bHbix
—
(mdci kas,
-a
MaJibiii,
MaJleHbKHi ,
maci i uli kas,
-a
MaJIOCeHbKHIi,
KpOUleuHbI ,
séni kas,
-é
cTapenbkuii),
Take
mpeyc aBiseT
nHTepec
OOpa30BaHHe
H
H3MeHeHHe
Ha-
peunii
(mazai(k)
Maso,
mazds
Meublle,
ndi_mazds
HalimeHbule,
senaik
JaBHo,
H
COOTBETCTBEHHO
CpaBHUTebHad
H
MpeBOCXOAHaA
CTeMeHH:
senes ,
ndi_senes .
Yno pe6soTcA
YeTbIpe
MeCTHEIX
MaexKa:
HHecCHB
(dnas
jai
kelé
on
yxe
B
qopo e),
HINATHB
(Gnas
nu akdy
Rela
ow
Tloexan
B
Wopo y),
aeccus
(mu‘sim
(p)
asmoéku'
né é
y
Hac
ewe
HeT),
alNATHB
(aS
aim
namdép
A
uy
JOMOi).
Buumak e
MpuBeKaloT
HMeHa
KeHCKOFO
po a,
KOTOpble
HMeIOT
OKOHYAHHE
-@i
B
TROPHTEABHOM
NMaexKe
CMHHCTBEHHOFO
YC:
sa__ i'nd
sa di
pa di
bus a
CO
OAHO
CBOE
wKeHOM
wUBET;
sa
jdi
nu azdu
c
Heli
Noexan.
Ipegnona ae cs,
4YTO
OKOHYaHHeE
-ai
ABAeTCH
OCTaTKOM
MECTOHMCHHBIX
MpPHJla aTebHbIX,
coxpaHeHHio
KOTOPO O
H
pacMpocTpaHeHHiO
B
py e
yacTH
peyH
cnocoOcTBO-
Bala
aHaslO Ma
B
pyCCKoM
H
GemopyccKoM
A3bIKaxX
(Cp.
MOAYepKHYTbIe
OKOH-
yaHusl
-oli,
-ei).
B
opope
yacTO
ynoTpeOAIoTCA
NpHTAxKaTeMbHbIe
MeCTOH-
MCHHA:
mdnas,
mand
MOii,
MOA,
a as,
-d
TBOi,
TBOA,
sa as,
-a
CBOli,
CBOS,
H
HeKOTOpble
aTeMaTHYecKHe
[ ia oubi:
mike(i)
cnuT,
ai (i)
xoquT,
skdiis (7)
Gonu ,
jés ( )
Kywae ,
des (i)
Kaané ,
dios (i)
qae .
Caoeo6pasHa
hopma
npouleque o
Bpemenu
(3.1.)
oT
aa ona
bi i
O iTb:
Rd és
mii'su’
bi
d i
y
Hac
Obiio
ABe
KopoBs!;
bi i
di-das
sa_bébai
Guin
Len
c
Gaol.
Cocna a esbHOe
Ha-
KsIOHeHHe
TakxKe
COXpaHAeT
apxan4yHblii
xapakTep:
I.
eq.
4.
sakepéap
cneK
On ,
sukéapiés
KpyTHuica
Onl,
2.
sadék ai
c open
Obl,
a asu' umei
np exan
Obl,
3a.
bu u'p
Onin
Onl,
no é u'p
xoTen
Obl,
1a.
MHOK.
4.
déo um
anu
Obi,
pi kiumém
kynusu
Opi,
20.
a agi' umé
npuexanu
O .
CneayeT
ynomaHyTb
M
Mpeqio
(a
B
MecTe
Cc
TeM
H
NpHCTaBKy)
sa
c
(sa_sa ais
aikais
CO
CBOHMH
HeTbu;
sddegé
c open;
sa iko
sc peTun)
H
pie
pH,
Bose,
y,
K,
OKONO
(mes
sas djom
pié
id*
Mbl
OCTAHOBHJHCh
BO3ue
Hee;
Ani's
p ijinke'pié
sd o
OHH
TpH-
BBIKIUH
K
CBOeMY)
H
Ap.
Bcé
mpusexenHoe
BbIe
MOKasbIBaeT
HACKOJIbKO
NOwJe3HbIM
AIA
HCTOPHH
AHTOBRCKOO
ABZbIKAa
MOXKET
GObITh
H3yYeHHe
SeTe/bCKO O
ToBOpa,
HECKObKO
TekKcTOB
KOTOpO O
3yecb
nyO/NKyeTCA.