Kai kurios Zietelos tarmės ypatybės

LTEE:E.-TEL V..TrŲU-/K.A L BO TY R O.S KLAUS I M Al, II LeleE ST UV 048. T'S RF MOK SL.U AKADEMI JA KAI KURIOS ZIETELOS TARMES YPATYBES A. VIDUGIRIS 1957 m. portatyviniu magnetofonu užrašyta keletas teksty iš Zietelos tarmės (pietvakarių Baltarusijos TSR), kuri pastaruoju metu visai jau baigia nykti, Remiantis šiais tekstais čia nurodomos kai kurios svarbesnės tarmės fonetikos, morfologijos ypatybės ir duodamas tekstuose sutinkamų mažai ži- nomų žodžių bei skolinių žodynėlis. Zietelos tarmės vokalizmas ir konsonantizmas turi ypatybių, kurios, iš vienos pusės, sieja šią tarmę su pietvakarių aukštaičiais, iš kitos pusės — su dzūkais ir rytiniais aukštaičiais. Tarmės morfologija yra išlaikiusi nemaža senovinių ypatybių: vartojami visi keturi vietininkai, savybiniai įvardžiai, atematiniai veiksmažodžiai. Išsiskiria veiksmažodžio „būti“ būtojo kartinio laiko trečias asmuo bit(i) (buvo), prielinksniai sa, pie, prieveiksmiy dary- ba ir kt. Tarmėje, ypač fonetikoje ir leksikoje, žymi slavų kalbų įtaka. Dėl to, kad Zietelos lietuvių kalba nebėra gyvoji, tarminėje medžiagoje gausu svyra- vimų ir nenuoseklumų. Baltarusijos TSR Gardino srityje Zietelos (taria Zietela, Zi'tela, bltr. Ilaūmnoso, Įlūmnoso, 1. Zdzieciol) rajone yra du sodžiai, kuriuose galima rasti lietuviškai mokančių ir kalbančių senesnio amžiaus žmonių. Ši lietuvių kalbos sala, nutolusi nuo Lietuvos TSR sienos per 80 km į pietus (apie 150 km nuo Vilniaus, apie 50 km nuo Lydos ir apie 20 km už Nemuno) yra viena iš toliausių iki šiol žinomų lietuvių kalbos gyvavimo vietų už mū- sų respublikos ribų. Kai kurių kalbininkų ir istorikų ji laikoma vienu seno- sios baltų etnografinės teritorijos liudininku, Lietuviškai kalbančių vietovių nuo šios salos yra į šiaurę už 60—80 km, pvz., Laz(d)iny ir Daunorių apyl. (Jurétiskiy raj.)!, Ramaškonių, Dainavės, Bastūnų, Varanavo apyl. (Vara- navo raj.), Žirmūnų, Kazokiskiy, Pamedės, Užūbalių, Pelesės, Rėdūnės apyl. (Rėdūnės raj.). Patogumo ir tradicijos dėlei ši lietuvių kalbos sala vadinama rajono centro vardu — Zietelos tarme, nors iš tikrųjų lietuviškai kalbančių žmonių dabar tėra tik šiaurinėje Zietelos pusėje — Zasečių (taria Zasėčai (gal iš Zą- sečiai), Zosėčai, Zasiėčai, Zasėčai, Zasičėtė, blr. 3acémee) (3 km į šiaurę) ir 1 Plg, J. Senkus, Kai kurie Lazūnų tarmės ypatumai, — „Lietuvos TSR Mokslų akademijos Darbai““, Serija A, 1, 180—193, Vilnius, 1958, 195 Pagirių (taria Pagifai, Pagirai, Pagiri's, bltr. Jldeupsr) (8 km į šiaurę) so- džiuose. Žmonių pasakojimu, seniau, t. y. prieš pirmąjį pasaulinį karą ir anksčiau, lietuviškai kalbėję penki, o gal ir daugiau sodžių, būtent: Zasečiai, Pagiriai, Narčiai (taria Narčai, Narčai, bltr. Hopyesuuu), Kurpešai (taria Kūr- pešai, Kuipesai, Kūrpešos, bltr. Kypnewu), Dainava (taria Dainavd, Dainuva, bltr. Slųsesb, Slmenaso, 1. Jdcwief) ir kt. E. Volteris Zietelos dvaro inventoriaus 1580 metų sąrašuose randa lietu- viškų pavardžių ne tik anksčiau minėtuose sodžiuose, bet ir pačioje Zieteloje, Strėloje (taria Strėlė, bltr. Cmpend) (9 km į vakarus nuo Zietelos), Alekna- vičiuose (taria Alčknavičai, Alčchnavičai, bltr. Oaéxnosuu) ir kitur. 1886 m. statistikos duomenimis čia dar buvę 1156 lietuviai® Prof. K. Būga, apsilankęs čia 1906 m., pažymi, kad lietuviškai susikal- bėti buvę galima vien Zasečiuose su 400 gyventojų, o kita tiek nors ir lie- tūviškai nebekalbėję, bet dar daug ką iš kalbos tebesupratę. Pagirių ir Narčių sodžiūose lietuviškai tebekalbėję tuo metu daugiau kaip šimtas Zmoniy?®. 1933 m. čia lankęsis A. Valaitis rado Zasečiuose dar 31 šeimą, kalbančią tarp savęs (ir su savo vaikais) lietuviškai (95 suaugę ir 25 vaikai), ir 80 šei- mų, kuriose senieji kalbėję lietuviškai, o jaunimas — daugiau baltarusiškai (245 suaugę ir 175 jauni), tačiau visos kitos 67 šeimos (309 asmenys) lietu- viškai nebekalbėję. Narčiuose mirusi paskutinė lietuviškai mokėjusi moteris 1929 m., o Pagiriuose lietuviškai kalbėję tik du seniai. Lietuviškai kalbančių žmonių dar buvę Žybartauščinos dvare (liet. Ži"bartduščina, bltr. JKubopmos- muna, 1. Žybartowszczyzna) (1 km nuo Zietelos į šiaurę), o Girninkuose (taria Girni "ka, bltr. Tupruku, 1. Hirniki), Vezauliuje (taria Vezduéus, Vezdu- gis, Vezdučai, Jezdugis, blr. Besaséy, Esaséy, 1. Wiezdwiec) (T—8 km į pietvakarius nuo Zietelos), Giedgaluose (taria Giédgalai, Giedgalai, Giezgalai, bltr. leseéant) ir kitur lietuvių kalba jau seniai iSnykusi.* Šiuo metu lietuviškai mokančių ir kalbančių daugiausia yra Zasečių so- džiuje (apie 30 žmonių, neskaitant lietuviškai suprantančių, kurių yra trigu- bai daugiau; tarmei užrašinėti tinkamų žmonių surasta tik apie 12—15 žmonių). | Iš Pagirių sodžiaus yra dvi gerai lietuviškai kalbančios seserys, o silp- niau kalbančių ar suprantančių galima būtų priskaityti ir daugiau. Šiuo metu viena pagiriškė, būtent, P. Chaleckienė-Dicevičiūtė (94 m. amž.) gyvena _ Zieteloje, o jos sesuo M. Vasiukevičienė-Dicevičiūtė (82 m. amž.) — Rybokų sodžiuje (6 km į rytus nuo Zietelos). Narčių sodžiuje yra keletas lietuviškai suprantančių, bet sunkiai lietuviškai kalbančių senukų, todėl jie tarmės už- rašymui teturi labai maža reikšmės. Pasak vietinių žmonių stipriausiai prie lietuvių kalbos nykimo čia prisi- déjusi lenkų okupacijos metu varyta lietuvių kalbos draudimo ir niekinimo * E, Wolter, Die Litauer im Kreise Slonim Gouv, Grodno. — „Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft, 4, 166 — 169, Heidelberg, 1899. 3 K, Būga, Lietuvos rytų saloje. — Lietuvos ūkininkas“, Nr. 41, 498 —500, Vilnius, 1906. t A. Valaitis, A. Mickevičiaus gimtųjų vietų lietuviai (apie Zasečių — Zytelos lietuvius), — „Lietuvos Aidas“, Nr, 209, 3, Vilnius, 1938, 196 akcija. Daug paveikusios ir ekonominės sąlygos: visos pačios tvirčiausios Zasečių lietuviškos šeimos žemės reformos metu (1932 — 1939 m.) pirmiausia buvusios išskirstytos vienkiemiais, nemaža lietuvių išvažinėję ir žuvę II-ojo pasaulinio karo metu, kita dalis pokario metais užsirašiusi lenkais ir išvažiavusi į Len- kiją. Dauguma tarmės atstovų turi daugiau kaip 60 metų, o jaunesnių tėra tik keletas. Taigi, lietuvių kalba šioje saloje gyvena paskutiniąsias savo gy- vavimo dienas. Renkant dialektologinio lietuvių kalbos atlaso medžiagą, susidomėta ir sparčiai nykstančių lietuvių kalbos tarmių tyrimu už administracinės mūsų respublikos sienos, kaip antai: Apso (Brėslavos ir V§dziy raj.), Kamajų ir Lefitupio apyl. (Pastovių ir Svyrių raj.), Gervėčių ir Rimdžiūnų apyl. (Astravo raj.), Azierkų k. (Gaidino raj.) ir anksčiau minėtuose raj. Maždaug nuo 1950 m. tyrinėjimo tikslais į šias salas lankosi respublikos kalbininkai, tautosakininkai ir etnografai. Pavyzdžiui, vien į Zietelą buvo atvykę net ke- turios ekspedicijos, neskaitant keleto atskirų kalbininkų išvykų. Žymiausia jų buvo 1955 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto suorganizuota dialekto- loginė — tautosakinė ekspedicija, kurios metu užrašyta magnetofonu nemaža tekstų. Nors lietuvių kalbos ir literatūros institute ir pas atskirus kalbininkus apie šią tarmę yra jau prisikaupę nemažai medžiagos, bet be P. Arumos tekstų, išleistų Estijoje, ir Ch. Stango trumpo šios tarmės aprašo, atspausdin- to Norvegijoje,“ ligi šiol nėra nieko Lietuvoje skelbta. Ši nuo senų laikų Zietelos apylinkėse užsilikusi lietuvių kalbos sala kartu su kitomis panašiose sąlygose esančiomis lietuvių kalbos salomis savo archaiškomis morfologinėmis formomis, savitais žodžių darybos būdais, skirtinga leksika ir kt. yra labai vertinga medžiaga lietuvių kalbos mokslui. Čia duodama pora buitinių pasakojimų, užrašytų 1957 m. portatyviniu magnetofonu iš geriausių Zietelos tarmės atstovių: Burokienės Marijonos iš Zasečių ir Chaleckienės Petronėlės iš Pagirių. Burokienė-Glubokaitė Marijona, 68 m. amž., gimė ir beveik visą amžių pragyveno Zasečių sodžiuje. Keletą metų tarnavo pas lenkų ir rusų ponus, du kartus buvo Vilniuje, pirmojo pasaulinio karo metu buvo emigravusi nuo fronto į Rusijos gilumą. Moka kalbėti ir skaityti rusiškai, lenkiškai ir lietuviškai. 1958 m. išvyko į Lenkiją. Chaleckienė (bltr. Chaleckaja)-Dicevičiūtė Petronėlė, 94 m. amž., gimusi ir augusi Pagirių sodžiuje. Ilgai tarnavo pas lenkų ponus Zieteloje ir Volko- viske. Ji gražiausiai iš visų pagiriškių kalba lietuviškai. Labai mėgsta pasakoti. Gyvena Zieteloje. Mėginant charakterizuoti tarmę, pirmiausia reikia pastebėti didelį šia tarme kalbančių nepastovumą ir įvairumą, Kadangi visose gyvenimo srityse vartojama daugiausia vietinė baltarusių tarmė, o lietuviškai bekalba tik ret- karčiais susitikę senieji kaimynai, giminės ir vienas kitas asmuo tarp savęs šeimoje, todėl daugelis tarmės atstovų yra praradę teisingą lietuvių kalbos 5 P, Arumaa, Litauische mundartliche Texte aus Wilnaer Gegend, 41 —53, 68 — 75, Dorpat, 1931; Chr, S, Stang, Die litauische Mundart von Zasėčiai im Gebiet von Wilna. — „Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap““, Bind XVIII, 171 — 201. 14. Kalbotyros klausimai II, 197 jausmą. Dėl to labai dažnai skiriasi ne tik vieno Žmogaus kalba nuo kito, bet daug nevienodumų ir nesutapimų pasitaiko vieno ir to paties tarmės atstovo kalboje. Pavyzdžiui, kartais nevienodai kirčiuojamas tas pats žodis: nėkaltas || nekaltas, paršai || pafšai, pigii's || pigus, vištos || vištos, dirba || dirba, bli"nus || bli-niis; maišoma giminė: dionas || diona, kunėdai || kunddos (bulvės), asmo- kai || asmokos (pinigai), bazni&ai || bazničos, vilogai | vuogos, seserai || séserés® ir kt. Kartais dėl tokių įvairavimų (taip pat dėl dažnų slavų k. elementų įtakos) yra net sunku nustatyti norminę tarmės fonemą ar lytį. Tačiau šie kalboje dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutinkami nevienodumai nėra reguliaraus pobūdžio ir neneigia Zietelos tarmės kaip sistemos egzistavimo, jos savaran- kiškumo. Štai keletas jos ypatybių, kurių nemažą dalį galima sutikti žemiau spausdinamuose tekstuose. Vokalizmas, Literatūrinės kalbos vadinamieji nosiniai garsai 4*, ę ir garsų junginiai am, an, em, en neverčiami u' (4, Ū), i" (į, y), ir um, un, im, in: gra-Stas, zū'sės, katra', galva", tė"sa (tempia, traukia), ište'zdinėja (ištraukia, sugeria), sémti, švenitė, rami, ramitis (lazda), tdmsus, sdmtis, inkando, rafikos, peniRos, tankū. Pagal tai ši tarmė prisišlietų prie pietinių vakarų aukštaičių tarmės. Tačiau kitomis ypatybėmis Zietelos tarmė atsiskiria nuo vakarų aukš- taičių tarmės. Pavyzdžiui, skirtingai nuo lk. čia kirčiuojama aukštesnysis būdvardžių laipsnis: sen@snis, sen@sné, gražūsnis, gražūsnė, did@snis, didaesné, ir trumpos šaknies bendratis: Adsr(i), nėšt(i), vėšt(i), vėst(i), rast(i). Literatūrinės kalbos garsai o ir ė tarmėje neretai išverčiami dvibalsiais uo ir iė (dažniau vo, 'ė) žuodis, nuori, kdoja, šuoka, bruolūkas, ižnuoriėl, jiėmė, daržiniė, turiėi, adbiégdu. Tačiau šis dvibalsinimas nėra nuoseklus: dažnai vienas ir tas pats tarmės atstovas vieną kartą ryškiai sudvibalsina, kitą kartą ištaria jau nesudvibalsings arba sudvibalsina labai neryškiai. Todėl tekstuose ši ypatybė pažymėta tik ryškesniais atvejais. Vietoj lk. o pasitaiko dvibalsis ow. Tačiau šis reiškinys tėra pastebimas tik dvejuose žodžiuose ir iš jų padarytose formose: rouli~toli, roulést (toliau), soudi-t~sodint, pasoudindū, šalia tol, sodi't. Kitur nekirdiuotas o retkarčiais sutrumpėja ir yra ištariamas kaip u, pvz.: kukai, tukai (vn. naud.), kuplonas (kunigas), kudél~kodél. Lk. garsas e žodžio pradžioje atliepia tarmės garsą a: aglinė, ūžaras, aina, ašis, apušė. Įvairiose padėtyse lk. garsas e nedėsningai (dažniausia ilgai tariamas) paplatėja, igaudamas a atspalvį (žymima ce)?: ndėša, mas, meetai, kumele, geėramvgertia, svirnelis, vél@snis, blog@sné, nesidaile’~nesidale, kite’. 6 Transkripcija vartojama suprastinta. Priegaidés Ženklas garsams a, e Kartu reiškia ir jų ilgį, Nekirčiuoti ilgumai žymimi taškeliu viršuje, iš kairės raidės pusės. Ši tai- syklė netaikoma 7 ir 4 garsams, kurių ilgis nepriklausomai nuo kirčio Žymimas visur. O iš prigimties ilgų garsų o ir ė ilgis niekur nežymimas. Vartojamos didžiosios raidės, Ilgųjų balsių priegaidės žymimos remiantis klausa. 7 Kartais a' (ą) ir a virsta dvibalsiu ai: pageldiskes>pagaląsk, kdisnis~kasnis, inkdisk (užkąsk), daili*tis~ dalytis, dailf'ba. 8 Šis garsas pasitaiko ne visų tarmės atstovų kalboje, pvz., P, Chaleckienė visus e ištaria žymiai šiauriau negu normalus e (geras, senas), bet ši jos kalbos ypatybė, atsira= dusi, tur būt, dėl lenkų kalbos įtakos, tekstų transkripcijoje neatsispindi. 198 Labai dažnai lk. garsas w priešdėlyje ir prielinksnyje už virsta i: iZno- ržį-vužnorėjo, iš manė, išdkorvužšoko, ifvilko~uzvilko (nutempė). Panašiai Ik. w atliepia tarmės : šiose šaknyse: Zuwés šalia zdivės-o žuvys, liežtivis, brbi- vai (antakiai). Grynieji dvibalsiai ie, uo dėl stipraus pirmojo sando pabrėžimo labai dažnai išvirsta vienbalsiais i* (y), w (ū): ži'md, niko, virnas, di'nd, $i, sesū, dick, važū'kim, judas, ku'dečlis, ponus, li'tūs, Pazi'telai (pievos pavadinimas)®. Dažniausia ištariami šie dvibalsiai tik su susilpnėjusiu antruoju sandu: di“das, diena, sielas. Pasitaiko atvejų, kad šių dvibalsių susilpnėja ne antrasis sandas, o pirmasis, pvz.: viena', dična*, pagrėbs, nesamelės, pardės, juédas, Joda (pa- vardė). Pakaitomis tie patys žodžiai ištariami ir su visai sveikais dvibalsiais uo, ie. Kai kuriuose žodžiuose vietoje Ik. ei sutinkamas dvibalsis ie: sviekas~ sveikas, viekdū (greitai), viekést (greičiau), nai, „viekėst (greičiausia). Bet labai dažnai vietoj ie dar pasitaiko ė, e arba i: svėkas, vėkdū, vekdil, šalia vikdi, vikėst. Neabejotina, kad dėl šitokio tarties įvairavimo yra daug kuo kaltas žmonių dvikalbiškumas. Tarmės tvirtagale priegaide kirčiuoto ir nekirčiuoto dvibalsio au pirma- sis sandas ištariamas labai tamsiai su daugiau ar mažiau ryškiu o atspalviu, todėl transkribuojama du: Idūkas, jėmdūū, kūtūle. Taip pat sutamsinamas ir tokioje pat padėtyje esančio dvibalsio ai pirmasis sandas (gerai || gerei, mažai), bet tekstuose ši ypatybė nepažymėta. Konsonantizmas, Nors tarmė toliausia į pietus, bet nuo kitų arčiausių lietuviškai kalbančių vietovių (Laz(d)ūnų, Varandvo, Rėdūnės, Azierkų ir kt.) skiriasi svarbiausia tuo, kad čia nerandama pagrindinės dzūkavimo ypatybės, pvz., sakoma: pati, marti, dvi, dvidešim, gaidi's, ti'sa, di'nd, bit, dirbr, dirp- ča, gaidžai, medZas. Tik garsų junginių tj, dj neišvertimu „afrikatomis Čč. dE žodžio galūnėje, pvz., pameteu, samdeū, dudeu, bilu, gaido, žodo, dantit' (ir dančit' )s gaidu prisijungia prie dzūkų ir jiems gretimų rytų aukštaičių tarmių, vw Keliuose pavyzdžiuose vietoj lk. garso # tarmėje pasitaiko garsas =z: zasės-ožąsys, žvėris, zvaizdé~izvaigidé, zi'mda, bazni'ūča, zowis, zėmė, zūmė greta švaiždė, žiema, žomvis, Fame. Priebalsiai /, r, s, š, š ir afrikatos č, dž labai dažnai kietinami prieš balsius e, ė, i: kdūls, kum@le, kalbék, lanta, langvas, staldlis, išlotūdo, turis réké, rotūko, nuvagfdu, šašdi, trūčas, Zemom, graf ždsnis, madžas; bet sako ir: lédas, vėlesnis, kūlbė, graži, ši'ma, norčį, reika, sv@cas, svečiosna, dudžam. Priebalsiai 4, g prieš garsų junginius š, #4 r, d, č netariami: šduštas, auštas, pérnisca(s), vakari'ūšča, nundiniūšča (šiandien), ruštūs, ri'štė, žvirždos (smėlis), švaiždė, sphisnos (plunksnos); bet išlieka kartais sudurtiniuose Zo- džiuose: anikstri‘tas (rytmetis), aikšeni ir aiseii (reč.). 9 Dvibalsiai fe, uo, išvirtę vienbalsiais i“, u*, kartais sutrumpėja, pvz.: litakas~lie- tukas, jim(i)emiiems, jūsmojuos, sa jiūmoesu juo. 10 Priebalsiai kietėdami priešakinės eilės balsius e¢, ė, i sutamsina ir priartina prie užpakalinės eilės balsių, Suužpakalėjęs i transkribuojamas 4 ir e, ė— 8. 199 Prie žodžių, prasidedančių balsiais, kartais pridedami priebalsiai 4, z, j. Ypač dažnas priebalsis A: hdra~aria, hartdjas, haust(i), hait(i)~eiti (eina), hanas~anas (jis), hupé~upé, huogos, hobvolai“. Rečiau pridedami priebalsiai o ir ji: ovūpė, wviogos, vobvolai, vūlli'ča, vū.tarina"?, Jif, jėmė, jūni's (jie), iana (ji). Kartais kai kurie priebalsiai (pvz., R, ¢, g) pridedami ir žodžių gale: tiktaik, tadaik, kadaik, pėrnaik, seniaik, grafast (gražiau), ddusdūs: || ddugést (dažn.), rsaik (tasai), gig (gi). Kaip ir kitose mūsų tarmėse, taip ir Zietelos tarmėje dažna priebalsių asimiliacija, t. y. duslieji priebalsiai, stovėdami prieš skardžiuosius, suskar- dėja, o skardieji priebalsiai, eidami prieš dusliuosius, suduslėja (nors šie gretimi garsai priklausytų atskiriems žodžiams), pvz.: dž, „gi, mez, jdu, kab. „gi; jaib „duktė, manaz, jiš, trizdešim, dirpk, išdkormvuūžšoko. Iš žodžių darybos. Paminėtina. būdinga tarmei daiktavardinė priesaga -i'ka (taria -orka)'3, kuri turi maloninę, mažybinę, o kartais ir niekinamą reikšmę: avot'ka (avis), karvsika, Rdūulorka, kumelsrka, mergaitov'ka. Gyva taip pat mažybinė priesaga -uras: vilkūras, kiškūtas, langūtas. Priesaga -ikas, turinti maloninę, mažybinę reikšmę, labai populiari asmenvardžiuose: Valėrikas, (Valerijus), Bernadikas, (Bernardas, Bernardukas), Jūzikas (Juozukas), Kostikas (Kostas, Kastukas),, Risikas (Ričardukas), Jani- kas (Jonukas). Prie tikrinių vardų ji imta dėti, matyt, lenkų pavyzdžiu. Būdvardžiams būdinga priesaga yra -:rkas, -itka, vartojama taip pat ma- žybine, malonine reikšme; madcitkas, macitkd (mažas, -a, mažytis, -ė), grūžit- kas, gražitka, senitkas, senitkd, duštitkas (labai aukštas), auštitkd, macinitulitka (mažutelaitis). Tarmėje labai populiarūs kartotiniai veiksmažodžiai su priesaga -(d')inėri. Tik savo reikšme ir vartosena šie kartotiniai veiksmažodžiai neturi iteratyvo prasmės: norėjdu pirkinč: (pirkti) ka" sajčst; aš „jūū davingjdu (daviau) jam valgi't (pietaut). Bet jie dar dažnesni būna su priešdėliais: sa, „ravip (tavim) ndru gerdst sasidėdinėt; satikdinėja ta: žmogų" vėl; šdudai ište'zdinėja ita* mėšla". Labai produktyvi veiksmažodžių daryba su priešdėliu pa-. Priešdėlis pa- pri- dedamas ir prie priešdėlėtų veiksmažodžių lyčių, pvz.: anas papriaidinėčį pri- g_jito drklo; koka (kažkokia) paišmezdinčį kril'pa: iš, „pirkos. Dažni slaviškos kilmės priešdėliai: ras-, pad-, da-; rasidailėm (pasida- lem); aš mnuvėjūū sa „bernukū pėdūs rastati'dinėt (sustatyti); padkaldinčį (kaustė) ir, „jaučus, kab. pažbinčį; viendi kūlbei padrémdu medža'; ničks neda- padėma (nepadeda); iti“ linai jūū ti" nedavi's. Žodžių kaityba. Vyriškosios giminės vienaskaitos naudininkas vietoje Ik. -(i)ui turi galūnę -(i)u: niko nedū.tari'k tdm žmogu; vaiku itai gerai; daddų šūnu, Sustabaréjusiose prielinksninése formose yra išlikusi ir senoji i-kamie- 11 Kartais pastebimas ir atvirkštinis reiškinys, ypač sulietuvinant slaviškus skoli- nius: aspaddrus, aspadol'né, utarit, 12 Neaiškūs ilgumai, sutinkami daugiausia slaviškos kilmės žodžiuose, žymimi pus- ilgumu: vū.li“ča, u.tarit. 13 Kartais priesagos garsas -u'- (y) tariamas su -uj- atspalviu, 200 nių vardažodžių vienaskaitos naudininko galūnė -7: lik. ,pačdm telūki malZési; dvi adi'ni dar lig. vakari'"?. Moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininkas turi galūnę -(i)ai: są, „vi'- nai savai pačdi būstas nakėdi; tdi pardi (tuo laiku); anas sa_,jdi bit. Mano- ma, kad ši galūnė yra ivardZiuotiniy būdvardžių liekana**,. „kuriai išlikti ir paplisti į kitas kalbos dalis, gal būt, bus padėjusi to paties linksnio slaviška galūnė -ou, plg.: c ojiKori cBoeli »enoli »xHBeT; OH C Heil Obl. Nuo vienaskaitos naudininko ši galūnė (žinoma, jeigu kirčiuota) skiriasi tik savo priegaide: di'moi, kab jal bus gerdst (geriau); dū'k tai mefgai; kukai~kokiai, tuRai~tokiai. Vartojami keturi vietininkai: a) vidaus esamasis (inessivus) vietininkas dažnai numeta galing e; bi- vom mes drdugéi; vi'ndi wveséi; pasikopė (pasislėpė) ruguos, Moteriškosios giminės, o kartais ir vyriškos, įvairių kamienų daiktavardžių daugiskaitos vie- tininkas (inessivus) turi galūnę -sa: tėp kdb mano ausi'sd; aki'sd; dvijosa; višta sėdi kartėsa; anas dtait ir, klauša vaikudsa poterus ar, moka. b) vidaus einamasis (illativus): dūmas nuvaZdy kelai; sakrdvė vežimani; maga aijo akmeniū (į girnas); išėjai svečtosna; katraii kraštai išndri, tana (į tą) krasean ir, pežūoja; aimd ir. mes ri'tdi gri'bu'sna. Kartu pastebėtina, kad Zietelos tarmėje labai dažnai sutinkamas laiko iliatyvas vietoj lk. inesyvo arba galininko: arvaždų subaron; nedélon bir anas mū'sim; nunaik šašton adi'- non atvažuos. c) pašalio esamasis (adessivus): kur busi (gyveni) ar, „Kaškaip (pas Kašką) ar, Saipukip (pas Šaipūką)?; manim(p) (pas mane) jdū vaikū'bir; dargi mu'sip (pas mus) niėko nėrd, mu'sim(p) asmokū' nėrd; jaib (pas ją) duktė bit graži; Vi'nam žmėgip bit chvdras (nesveikas) su'nūs. d) pašalio einamasis (allativus): dš nuwejdid namdp'® (į namus); Gaidelop aimū (pas Gaidelį — pavardė); koka (kažkokia) pribėga mu'sumt, paišmezdi- nčį krū.pa'. Šis pastarasis vietininkas Zietelos tarmėje yra rečiau vartojamas negu, pavyzdžiui, Lazūnuose. Labai dažnai moteriškosios giminės o-, é- ir i- kamieniai vardažodžiai turi vienodą daugiskaitos naudininko ir įnagininko galūnę -mi: kviečūs Rūū- lemi mala; ar, „datų mergdmi jést; vaikas jai vaiščoi kdjémi (kojomi); sa, ku- nodomi gardėst kap sa_kruopomi. Pagal šiuos kamienus, tur būt, prisitaikęs ir a-kamienių vardažodžių daugiskaitos naudininkas: arnėš vėl vaikami jėst; diok darba" vi'rami itiemi. M Plg, J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, 428—432, Riga, 1951; J. Otrebski, Gramatyka języka litewskiego, 3, 40, Warszawa, 1956; J. Kazlaus- kas, Lietuvių kalbos daiktavardžių priebalsinio linksniavimo tipo nykimas, — „Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai““, 7 — 8, Vilnius, 1957, 5 Žr P, Arumaa, min. veik,, 70—71; Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai, 100, Vilnius, 1957. 8 Aliatyvo galūnės -op priegaidė svyruoja, Reikia nurodyti trejopą tos galūnės kirčiavimą: namdp || namdp || namėp. 201 Įvardžio srityje paminėtina labai gyvas savybinių įvardžių vartojimas: mūnas, mand, tavas, tavd, savas, savd, kurių išlikę yra beveik visi linksniai, Tik retkarčiais tepavartojamas apibendrintas šių įvardžių vienaskaitos kilmi- ninkas. Parodomasis įvardis yra išlaikęs kai kurias įvardžiuotines formas: tdji moteriškis, tdį gird, itoi pirkd. Čia greičiausiai reikėtų priskirti ir vyr. gim, vienaskaitos varlininko formas: zsai(k) žmogus, itsaik vaikas. Yra išlikę keletas atematinių veiksmažodžių: mi*Akt(i), air(i), skdūst(i), jėst(i), desi(i), duost(i), giest(i). Bet greta vartojamos ir kontaminuotos formos: giema, aima, miégma, (j)žma, dėma, duoma ir dioja. Veiksmažodžių su bendraties priesagomis =uoti, -oti, -ėti būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo dažniau turi trumpesnes lytis: subaton vūkaru iSvagdu Li'- dėn; jdm nėddų sotku (arų); manaz brolis nūmirė, neišturčį; vilnu šulais pariždinėi pirštūs; iš „pirkos nešdį daržinėn. Kartais (labai retai) trumpesnes lytis turi ir esamojo laiko trečias asmuo: dni's vašuoi jadi namdp; kdp, „po, bala’ brdidžoi, pdšunta špūros (tar- pupirščiai). Krinta į akis veiksmažodžio „būti“ būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo biri, blt (buvo)'?: karvės mūsu" bit dvis jai, „gi suitku labai bit; viso bit, dt viso bit; do, „visa gražū bit, do, „visa gerai bit; biri di'das sa, „bdbai. Būsimojo laiko pirmo asmens prieš galūnę -w einantis priebalsis s arba š yra kietas: neižbū'su, dirpsu, norėsu, dū'su, nunešū, vešū, Trumpos ir tvirta- galės priegaidės dviskiemenių veiksmažodžių būsimojo laiko pirmas ir antras asmuo kirčiuoja galūnę: aisi, ais, nuvešū, neši, atnešū, mirsū, inmesi, pirk- sit, pirksi. Tariamoji nuosaka taip pat savotiška: aš „du sakepčdp (iškepčiau); kab th „gi sadėktai ; dt gerai birtwp, kad, ti arvažū'tumei; chdrs (nors) moma no- rétu'p, ka „bū'ča, tai aš nenoréjdu namiė bits mes, „dūotum jūmi viso, ag. „at- vežū'tumėt; mes pirktumėm musum, „a pirka“. Vertos dėmesio veiksmažodžio sangrąžinės formos, pavyzdžiui, sangrąžos dalelytė -si dažnai mėgstama dėti net ir priešdėlėtų žodžių gale: areimasi, prisegdinėjosi, Pasitaiko pavyzdžių, kai sangrąžinėmis formomis paverčiamos formos, kurios Ik, nebūna arba retai būna sangrąžinėmis: žu'rėjosi, béginéjosi. Ypač įsidėmėtina, kad ši dalelytė, būdama galūnėje, kai kuriuose žodžiuose nutraukia kirtį nuo šaknies į save: renkasi (ruošiasi, rengiasi), radosi, stojosi. Kartais gi pavartojamos dvi sangrąžos dalelytės viename ir tame pačiame žodyje: isigafidosi, pasižūninosi, prisrinkdinėsuos, Vietoj pusdalyvių abiejų giminių ir skaičių 1k, skirtingų formų ir vietoj padalyvio vartojama daugiausia viena pusdalyviy vyriškos giminės daugi- skaitos forma su galūne -mi:*8 aš, muvejdū efi vergdami (verkdama); nugriwo 12 Forma bit vartojama Bretkūno, Ruigio raštuose, plg, A. Bezzenberger. Beitriige zur Geschichte der Litauischen Sprache, 206, Gottingen, 1877; taip pat bit buvęs vartojamas ir pietinėje Rytprisiy Lietuvoje apie ( eldupe (umGoldap), žr. F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, 287, Halle, 1876; A, Schleicher, Handbuch der litauischen Sprache, 1, 252, Prag, 1856; Zr. P. Arumaa, min. veik., 69. 18 Buvusi Zaseliy pradžios mokyklos mokytoja Katerina Zukelyté-Juodiené (apie 68 m. amz,) kartais pasako ir su galūne -mds arba -md; dnas griwo Légdamds (ir -ma). 202 ratas važiuodami (važiuojant); mes tadaik kū" dwmddami sūkom; aš, regėjdūu kiški" bėgdami (bėgant). Būtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai nesiskiria savo gimine ir skai- čiumi, turi vieną formą su galūne -@* (Ik. ¢): biwom mes drdugéi div brolu nesidaile’ (nesidalę); melduke (nelaukusi) dalei (toliau) išėjėū; paliko žaide (nustojo grojęs radijo taškas); sesilo bit arvažave*; pripūve" bir kviečai (papu- vę, suplėkę). Kai kurie prieveiksmiai kaitomi taip: sufikai, sunkėst, nai,_sunkést; senaik, senėst, ndi, senėst, ddilg, ddig(el)is, diugést, ddugdūsi, ndi,_ddugést, naiddu- Šauša(reč.). Vietoj rašomosios kalbos prielinksnio ir priešdėlio su vartojama sa: sd- degė, satikdinėja, viend sa, ,vaikū; sa, savais vaikais bir and. Šis prielinksnis (ir priešdėlis) pasitaiko taip pat senuosiuose raštuose ir kai kuriose tarmėse, ypač buv, prūsų lietuvių tarmėje??, Šalia prielinksnio ir priešdėlio už tarmėje nedėsningai, bet labai dažnai yra vartojamas ir iž: iš, „ausės pakéle; ižnorčį, išgiest(i), ižšd.tarino, 151i skit, istjudks ~ uzsijuoks, Tik vieną kartą tekstuose tesutinkamas priešdėlis aZ-: ažūmirdu. Zietelos tarmėje, kaip ir Lazūnuose*?, tebėra gyvas senasis prielinksnis pie, vartojamas su įvairiais linksniais: mes sastdjom pie, ja; ani's, prijunke’ pie, sūvo (papročių); mėtė (vyrą) ir_atai pie bažni čai; š pie, „Jacukūs bir vi- lenska gubėrnija, o pie, „Novojelna“ = Minska, Sintaksė, Kai kurie prielinksniai vartojami su kitais linksniais negu Ik., : kdrvė mėlšėsi lik „pačim telūki; dvi adini dar lig, ,vakari (vn. naud.); Dr jail po, „pušdu diénai; neilga dai as iš gavė (dėl tavęs) roda bu- vad; pati nubėgo an. „vesės i, rėka; tri's aspadėrai an, „vieno arklo važinčiį. Šioje tarmėje taip pat nemaža yra ir specifinės leksikos. Šalia senų lie- tuviškų žodžių yra nemaža skolinių iš slavų kalbų, todėl po tekstų duodamas juose sutinkamų mažai žinomų žodžių ir skolinių žodynėlis. Tekstai Būvom mas draugėjį du brélu nesidaile. Bė Zai jū" bit paki ir, nuimire nesidaile’, o, „jaū ani's (vaikai) bit dasim mėtu', Mas jad pasifininion ir. „bū- vom, dašim mžtu' tep, „pačo rdzom nesidaile’. O, „pdtim, vedoma, gi, „manim jau vaikū' bit. Manis iad Ritvertas vaiki, 05; tsaik ke jam savisū nebit nord taki gi rasidaili't. Po jū" (dėl jo) tai tei is dar būt tumėm. Itai brėlainė, ida jo pati ižnorčį, VedOmi gi, Klipatas są „vaikais, o_,anagi bėz vaikd', tai jai, „gi sufiku labai bit. Nu, ana ižnorčį daili'tis. Mžtu“ | trajis visa aidėsi, afdési, kad, „visa, taki rasidaili*t, Op „mūnas žmėgus nenorčį daili'tis, 1? Plg, Bezzenberger, min. veik,, 246; A. Schleicher, min. veik,, 280; H. uazeannn, Jlarbuuekne npegsorn, 1, 196, OpbeBs, 1905; J, Endzelins, min. veik,, 569; J. Otrebsk1, min, veik., 342, 20 Pla, J. Senkus, min, veik,, 191, 203 O_ Ani's be, ,vaikū', tai nor€j, kab, itai sasibu‘t, do, itai_,gi bus visa mano, kab_itai dažu'rėsu. Vedoma, and gi dū'moj, kab, itai jai bus jai geras, „ta- ki vienai, Nu, aš, „visa usodinėjau an, „savo, sakaū daili'k, nu, daili'k, nechoi dailosi, bo ,ragi niko nepadari'si. Kal, ana nenėri, tai kū" tu padari'si si'léi. Kab jaū nemėžna inarūvi't, nemėžna ingūdi't ni€ko, visa jai negadnai, tai, nechėj ait jaū sau. Ani.s bus pats ir, „maz jaū (patys), kū'k tu pada- ri'si. Nuvejaū, „aš pas, „sava“ boci. Man rasaki'dinėja bėčis visa. O, ;teii bu- difikas mū'su". An, to šėno svirnalis stėvi, gadnas dar svirnzlis. Strbi'rcha jal nebekap, reika bū'tu' defike. Aš Zu'ru, liejasi an_stienu’, sakdll an, ju’, tai defikit, kab, „nesilietu'. Labai, „gi Skoda, itai gi budinkélis gidnas, svii- nas, ojl's, sakad, nédengat, ir tai gi jal sapuvo. Mūmi, gi suiiku, o_,Ani's nėdenga. Aš, „kaita“, kita kaita" (primenu), ani'z, „gi senesni iž, „ma- nė, nekliiiso manė, Aš nuvejaū namép paz, „bėči', sakaū tėp, „ir, ep, tita, mu'sip jaū dirbasi, tai dirbasi, jif li"jasi, jif mūnas (vyras), sakdū, neklaū- so, jif nėdenga, jif_va jim (jiems) pasakėū, ka_,defikit, tai &ni's siko, ka ;tokės, bėdos, del, mūsu pabūs, mėz, „galime visa samarnavét, ba, „mū- mi nereika visa viena, ba _itai mū'sim vaikū' nėr, itai ničko nereika. Ir, įtep hafdosi visa. Až, „bėču itep pau.tarindu. Mūnaz, „bočis siko, dū'kit daili"ba, nechdį dailosi, ba, ni'ko nebūs. Ani'z, gi sagaiši's, kab_,nedusi daili‘tis, niko si'ldi... ūni'z, „gi gaiši's, sagaiši'z, „gi, tai, jiemi nechvaraba, ani'z, „gi tiktai dvéitas, tai ani's perbus, „kab, o jū'z ka _bursit, katvertas. vaikū'. AZ_jitep an, savo stėjaū. Jėmaū dirpt ka „ir kėžna" dična*, pritri-fidu kunddu* an, „bli'nu" ir, jad tai reika bli'nūs kpt. Ir, jal ni€ko ana neu.tari- na. Aš, pritri'fidu tii* kunddu* an ti bli'nu" tėp, kab, ir _koZna' di'na’, kali žu'rū, ana renkasi vel kiton terlsi'kon, sau lūpa kunodas tas, trifis. Aš, sakai, ka gi tū dirbi. O and siko, bli'nus dirpsu O, taigi, sakaū, az dirbu. Aš, nenėru tavū'. Nu, nenėri, tai kar gi tu padari'si, tai, sakaū, dirpk, alė, sakaū, negadi'k (kunddy). Sakaū, kal, nenėrki, kab, ūš tau sakepčap, tai, sa- kaū, imsi pati sau itos rūščinos, imsi, ale, pati sau sakepsi. O, „tai nedirpk daugžūst, o, „tai, „gi aš daūgi" pridirbdu. Ana niko. Až, jėmaū jos tas kuno- das sa, „lachonči do i yrėčkon, sakdli negadi‘k, jūū sakdl tis pačūs jésk. O, ana manė do, iz kasi, do „po „kėjami, do, „kūltis, o, „tep, nu, „ka tu padari'si. O, „vi'rai mū'su' dre darža, nėžno, kab, mis itai, „tėp, „pirkėj kūla- més. Potim and gi manė iš kaklo, manė parito, pakū'ls, pati nubėgo an, „,vesčs, rška, kad, 33 iždžužinėjau. O, „ana an, „manė, i§_kaklo pas, „pe- Eūka' prikū'ls, prikile, nūgi manė apėjo. Nu, adbégo vi'rai, aš, sakdū, „gi, tėp „ir, „tėp padūrė, aš, sakaū ti'sa*, kad pati išverteu jos ta tašla', raščina", sakdll_gi tba paca kipk, gi iš tos pačos térles, kimgi th dūugdūst marnavéji. Kab, as įtėp, tai and, davai manė kilt Anas, ti'sa, paskui ji. Ana iZbégo, ri€ka an, „viesės. Jaū jos tsaik vi'ras adbégo davai jai paz_ma- na’, jaū sasigriebé, jaū ir, „ūni's kulasi. Kulasi jad ir, šni's. Aną gi adbégo iz_ves®s. Kad, ana nekabi'tu', tai nechėį jaū dni's dveitė kūltu'si. N& Ana sagriébé mina’ iž, kru'ti.nės ir. jėū ūnis dveitė ji" tufzoja. Anas, gi jdu- nasnis bit, duzisnis. O, „tai reika, gi man są, jų, „bū't, tai, kdmgi insilaiz- dinėja. Pazdėjaū, aš, kad, ani's jd ji’, ita* mana’ jdt kūla, nelauka dėlei, 204 aš, pagričbau zėslanka' nug, pécius, kab, stūktelsjau jam galvėn ir, „nukrito anas, krifijas liejasi. Tadaik ani's ji" mžtė, abgifidu. Az gi neiškentėjau, až. gi kapš jam, Nežnaū, nu, „alė, sakaū, nedūosu, kab, „duši't, chali€ra, ani's. Tai, aš jal sakaū an, „savo, kab, „tūgi, sakaū, sadėgtai, tai tigi duZisnis, do, „aimi ir_ani's tau... Nalė, kufgi ti nedūsi rasidaili'"t, nu „daili'kitės. Ani's mūsu" vi'rai ni, „vi'nas, ni, „kitas ni'ko nesidailė. Mžs tadaik, abidvi tokės sprĖitnos. Nu, kal, tin jaū nėri tėp, kab, „daili'tis, tai tū, jau daili’k, o, aš jimsū, bat gi nėri daili'tis, sakaū an, „tos jaū brėlainės. Ana senzsné bit iž, manė. Ana dailė, o, Aš rbmkaū. And bit iž, vi'no brélo, o, Až uš, „kito, ne_,vi'no bėčo. Joz, wi'ras iz_vi'no brélo, o, minas iš, kito brėlo, itoki ani'z, bit, ale, bit ra- zum nesidailaą'. O, įtadaik ana dailė, o, jaz rbinkaū. Rasidailėm mas pa, „ma- citkū, be, „žmofiūr, be ni'ko. Dvijosa buvem, ana padailė, o aš parbinkaū, o! Kėžna" pūse' padūrė, ot, Sed prikrauna vi'na’ (dalį), pasako, tai, ča. bus (vienai), o, ;tai, Ča „bus (antrai), Katrd" néri, tai ta rufik. Itai labai gerai tėp daili'tis. Tai gerai, aš katra“ nėru, tai rankū. Itep ana razdailė, o, šš razrbin- kūū. Ir, įtep mas pasidailėm ir, ni'ko nereikčį, ni'ks nežnėj, kad, mas dai- lėmės, ba_itep „va mas dvijosa, ital mūsu" vi'rai nežnėj. Mz dvijosa paz- dailėm. Pašaukė (vyrus) tadaik jūū. Atdj vi'rai mūsu“, més jill pasidkem, kad mas jal rasidailėm. Sakaū tep, įr, tep, tep, jr, tep. Gerai sūko, tėp kab razdailėt, tep, ir, „būs. Tep ir pazdalijom. Karvės mūsu bit dvi, dvi karvės. Nu katra' néri, tai ta" jūū, tū rbiūk. Ana an, valos laido, vedoma, gi ana norėjo, o Aš nenorččap dailitis, manip vaikai, o_jaib nčr vaikūr. Tai ana jiu (sako), nu, koka' tu néri, tokd* tu reifik. Jos karvė pi'no diu- gdūst davinčį, al mana an, jilgėst mélZési, lig patdm telūki. Dvi nedéli lik teluki ir. 4% galu dar kubkėli" prim@lst vaiku. Mana jiungsné ir_di- dasné, pi'no mazilst davinčį, al, jaū ilga mąlžėsi. Aš ka" gi padū'mūn, padi'mdy, mani vaikai macitki, man reika pi'no, ka, bū'tu" čėngle, aš jėmaū ita" karva“, sakaū, mana būz itoj. Nu, bit trbi's karvės, trača' paida- vém an visū' padotku, an, „viso ižmokėt, jūū rasimokčt, o, jįtaz dvi razrbiūkom. Itep mas pasidailėm. Mūmi jąaū kli'nas, daržinė mūmi jaū gadngsné, ji'mi jill blogesnė. Mūmi bit paišas didelis, jaū tai, kad, „mas, jau aisim i§_pirkds, tai, jaū mūmi. Tvartai didesni jaū mūmi, ba, įtai aisim i§_pirkas. Mzz_ jau pasiu.tarinom i__rasird$ém. Ana pardu'- dinėja jill sava ita’ pitka', o_pifko ta" budinkéli, kuf dabaf stėvi mūsu", dnas atsiliko mūsu". Sava’ nis pitko, o ita’ mū'su" jaū parduodinja. Ki- tas jal tefl pirkindja, tokis Zmogus iš Pinči“ču atvažiavo jal pirkinét. Mas jaū tadai ka' du'médami sakom, dargi mu'sip niko nėra, mu'sim asmokū* nérd. O ms itai pifkom dū, paršū, ir, kumale mumi sa _kumelukii atszjo. Reika iSaugit kumelūka" ita’, kab gražūs bū'tu" if_itus paršūs, ita“ visa“ iš- augi't ir, sarbiūkt asmoku" ir, tadaik jau, mes stati'sim pitka’, ji'škosim kui, ba, ilga gi itai gi'smč, paki mas rasirbiūksim, kufgi cd mūmi bū't reiks, kab _dnis pardės pitka-. Tai, mas davai visa praši't, kab itai mgs mozZa pifktumém muy‘sum_ ta pitka'. Tai m&s kab nuveisim, tai bus. Tai, ana sa- ko, kal, jū's pirkinėsit, tai trbizdešim zlėdtu* jūmi pigėst adūosim. I, rafika* 205: padavém vi'ni in, „vi'na' raūka' if_sas@jom, ir tep padūrėm, Atsiliko mimi pirkd, mas jad izmokéjom, Mūsu“ jaū pirkd ir visa musu", Jaū ani's visa pametė. Atšį mand sesū' if itai ziras mgs itep sédom jad palu.dnavot, tep „pd pat. „vūkari. Ir, Aš sakiil, di'vilu, kab, „gerai, kad jiū mgs pitkom ita pitka-, itai mūsu" būs. Dabai mas kab jaū norésim, tb ir bū'sim, ké- ka" norésim, tėka' pastati'sim if jaū mami būz gadnai. Gūlam mi‘go, ka- li, nakčši diga dar, tem pet dvi pirki nug, mūsu, Pet dvi pirki nug mū'- su“ iždgėgino. Mas niko nežinom. Ča, pridirbo kliko, ka, ;tai jai šiltis, šiltis. Koka pribšga mu'suft paišmezdinčį krū'pa" kė jau iš pirkės. Jėmė dik if, „mūsu“ irka. Daga mūsu pirka. Jūū, aš verkū, sakdd, mana pirkžle; neilga aš, jš _tavé roda buvéjdu, if jal, sakdd, degi tu. O, mana brėlainė itep_va mūno brėlo pati sūko, palauk, nevefk, ka, tava pirk&le dega, o, „veik, jad tūva' žmėgu" (vyrą) užvilko. O, Anas atsžį te, nžkur, kui jill milični-- kai krūtė, kas, tefl padegdinčį. Ir, Ot tič sasi'dai sūko, ūnas iždžgino, bo , anas jaū an, savė parašė stroi‘chduka, kab, „jėmė ita' pitka“, tai, Anas pats iždžgino. Ča jau ji refika turmėn. Aš, ji atajadl, aš, adbiėgdau tei, sakšdū, su'dza mano, kū, gi jū'z dirbat, itai_gi més, sakaū, niko. O, inas an, ma- nė réka... Ažūmirdau prosta as i§_stroko. Ižrbiūko if, pasoudino. Mčna' iséd&. O, Aš sa „vaikais. Nekaltas sa, „visu, di'vė mūno dustitkas, ot, ča kab itai ragi nėkaltas. Aš di'mojdd, kad, neižbū'su, itep min bit sufiku. Jil no- réjdu Sulnifi vifstis, vaikūs méti't if pati vifstis. Ka th néri, tai, dirpk, ir, cičla" mėna" if „kičtras di'nds turčį ji" Niugarde, tefl gi ita sėdčį to] turmėj. IT jaū visa ji“ tefl mefidéino jūū, kap, Ani's noréj. Indirbo an _méno . manė ir. vaikus macitkūs. Na, ka gi mafičino, manūčino, kab neprisega, itai_taki niko nepadiré, jif i%_miéno parej. Visa itai išklausė, kad taki nedavérkai, itie tai indu-dinj, Itaigi ti'sos nepadarė. O, vias tsaik, u§_katrd budwiūko itai isidegé, if jo karvė padegė ir, „paršai padegė. Tai Zmdgus tsaik nepasūkė, o, pati jo pasiké, kad tai taki dnas (padegė). O, dnas, tsaik aspa- dorus sako nė. AZ jill pati girdžū, kad afi badinijos mūsu" vadino ait: ma- nė ir, ji. Kab manė pirma izkliusé, pdtim šž, įtep sédu papirkėj. Ir jad jam(p) klaušasi, až, girdžū ji. Perstoj ita žaist, bo, visa ždidė itoj, kab, ana vadina..., kab, pnegirdėtu'. Tai tadė, kai paliko ždida' ir Až jūū girdžū, kū" anas tefi_u.tarina, Ana, sūko, ki, gi až an, jo saki'su, kad, šš nežinšū. Manė ižbūdino, tai mana pirka jal digé, tai Aš, gi neZndl ar, inas, aš , nėgalu pasaki't, kad, anas. Nu, ir, įteb... Ot_kab jĖmė kldustis, kab_itai ėjai, kab, „tėp ir, niko gi neišeido, kab, nčr, tėp, „ir, nėr (įrodymų), neišei- ma, anas tėp nepadarė, negalėį padari't. Ir, įtoka bit netiesa. Až, nuvejaū tefi vergdami, ki jū'z jai dirbat, Ani' sūko, sesbi'ka, nevérk if, nebijok, visa ligu ani's ni'ko nepadari's. Nepadari's ničko visa li'gu, sūko, tai ani's ča melūja, Ani's jū's kab, „jis, kab, „prispdūs, nesamelds. Manė bud.ja, grébstina manė, prašo, kad, nevefk, ba, manė iškadavėja nūto labai, ba, min jiu labai trūu.dna bit. Nevefk, sūko, neveik, niko nepadari's. Ani“ sūko, nesamelds tefl, dai tefi_toki žmėnės i'r, kad, nesamelds. Ti'sa, atiejo. Nuvejaū pas, ka- bolni‘ka', matė tefi kabolus an_kortu itd, T6] man pasiké, kad krū'pa' 206 jaū tem bit sa, jū. Pas, kita: nuvejaū, td pica’ minu.ta' itoj sako, nevelk, nebédavok, bik spakaifi@sné, bath prig_smeiti, o nas vt, vor kelė (kelyje) jaū, namėp atais, jam ni'ko nebūs, jal sūko vot, vot kelė jad, jad ait, namič, i nuvejdli namėp. Kal, šš nuvejaū sa „bernukū pedis rastati'dinėt, ba, įtai bit vūsarai ir, Jabai burda bit nakčai, do, pagrū'dinėj, ita pavertė visūs Či.sta pėdūs. Nuvejaū, aš sa „vaikū, sa, „bernukū. Vi, sakaū, pastati'- kim krū'pa' pėdūs, ba, Jabai pavertė vėjas. Nuvėjom, mas pastūtėm itus pėdūs, aimū, až namėp, kal, 3% atajili vesgi namėp..., vesąi aimū... kal, Až girdžū, hilasas. Tėp kab mūno ausi'sa,.. sakdd aš an, bernūko, sa- kdl kaz. gi ča... būčis parėl... Užrašyta iš Burokienės-Glubakaitės Marijonos. Tai sefiaik bit. AZ dir buvaū jiuna, kab_ana (moteris) itep sūkė man, tokd send, ana jaū numire. Nu, if atdjo viena mėteriškis Pjdut rugūs. It pjauna rufus, visa spėšėja vis. Viena, ničks nedapadėma, ni€ks ničko, if sa, „vaikų. O, „vaikas jadi vdiščojo, kėjėmi vdiščojo. Tokas vaikas bit, mūcitkas, ale vaiščoj jaū. "Tėp and if atnešė kū" jėsti tdm vaiku if sau. Cičla“ gig dična“ pjaūs, tai reika_ gig jėsti. Ni, if Pjauna, pjauna. Atėjo jésti, pati jėma ir, dūoja vaiku. Vaikas jédé, nu if ana sajédé if nuvaj včl Pjdut. O, „vaikas likosi vėl, ždidojasi. If and usipjėvė tiek toli*, kad jill td vaiko néZu'ri. O, inas nėverka if visa jéma, bė, jam pametė jésti tel kuf jal and virs. It parėdino jam, tai inas ag. norės tai, atais, sajés, o, Ag nenorės, tai, „neis, nejės vaikas. Ir, visa pjauna, Pjduna, pjauna, ir vūkaras. Vakaras jad, saulūtė užaidinės. Jana jal tefl, až nežndū ar. pėdūs ana stūto, ar_nestdté ar, ana rizom mėža pjové do, stūtė. Jaū reika ait namėp. Aisū jd paz, „vaika“, do, ir jal prisrinkdinčsuos. Do, „iš kolai užaisū tai jaū if sauls užais, vaka- ras būs. Nuaijo paz, „vaika“ ir, „vaiko nėr. Ir, ana tefl žū'ri, ir, ana ted Zuri, dū'moja, kad, „vaikas mėža nuvėjo tefi aba tefl, veddma, micitkas vaikas if nigko ddugest nčr. Visuf Zuri, ničkur nėr, nčr. Ir, ana visa' ldaūka" pér- éjo ir, ana visui béginéjosi ir, Žžur'rėjosi, isigafidosi, vaiko nėra. IT namėp ag. atais, if be, „vaiko, pasaki's kufgig vaikas, abo „if nesaki's ir, Ot bėda. Nčr teū niko. Satikdinėja žmėgu" td, kat, pilnavėja giros. O, „t6į gira nela- bai toli, kuf ana pjėvė, nelabai toli, Tsai žmogus sūko, kab, ana jam rasaki'- dinėj visa, neveik tiktai, kali_néri vaiko. Téj vilkė pajėmė vaika', bo, kuf- gig... „žmofiū“ nebit, ir, aš neregėjūū ir_th neragėjai niko, néjéku zmofil* ča neragét bit. Tu viena pjévei if kuigig tsaik vaikas dėjosi, miegé- tu' vaikas. If ana veika, jaū nebus musit an, svičto ito vaiko, visėp kab veika, o, inas, tsai žmogus gajovas visa sako, neveik, dabai, siko, nemėžna ait Zu'rét teflaka kuf ana (vilkė) bū'ma sa, tomi vilkūtami, alė, sūko, ana jit nug jd ag. ais kui živirtis, moZa kuf ka pagrėbs, tai atnėš včl vaikami. Tai més tūomet pažu'rėsim teūiaka paz, _ jd", mdZa kū“ tefl rūsim nug, „vaiko 21 Pagirių sodžiaus atstovės P, Chaleckien¢ ir M. Vasiukeviciené garso o žodžiuose toli ir sodi't nedvibalsina. 207 ar „kū ar, koki“ lachmėna', ar, koki“... ka tu apsekdinėjai, arba moZa negč- ro..., neū.tarina ka“. Gili ar, koja a_jrafika’ rūst ar, tėp mėža paži'st ki’ ana (vilkė) padūrė vaiku. Aima, žū'ri tie vilkūtai if tsai vaikas sédi, o_anés (vilkiukai), sidko, lapoja vaika‘, if vaikas zaidojasi sa_jiemi, ir. vaiku ni€ko. Ir, Ag „tėji moteriskis pagrébé vaika", dd nežėino kana bėgti. O, nas siko nebėk, neb&k, pamacitkū aik, bo, ana dar neatais taki, neatais. Mės užaisim pama- citkū, kuf ti pametei vaika', kuf tai bit. Ir, nuvėjo pamacitkū. Atdjo tenaka i_rddo tw kale, kad ana vire vaiku, visa. Kab ana (vilkė) atnešė jiemi (vilkiukams) td* vaika'? Moza ūni's ni€ko nėjėmė, bd macitki bit, ot. To; moteriskis prisegdingjosi, sdvinosi, kad, ana ragėjo, kab, jėmė, kab_téi mé- teriškis jai sakė. ot kab kū". Viso bit, viso ir,_némenu kė, veddoma, kadaik tai bit. Aš nežnaū, mėža itiek, kiek Gėnei (senutės anūkė 12 metų) bit tiėk mėtu', mėdža maZast man bit mštu', aš nežnaū. Alė nami€ chots moma norčtu'p, kab, „būr'ča, tai aš nenorėjau namič bū't, ot_nenoréjiu. O, kudėl až nenorėjau? Man vis... ka, ponus, kab, tefl vū.tarina, kab_tefi bū'sta if nenorėjau kab, mū'sim vesčį i. tarina. Žnaū del, kė... Ponu's dd manė inrkinkdinėjo, ka", gig vaiku visa itai gerai. If jést gerai, inrbiūkt gerai if visa ka‘, kad aš tefi nūbėgu, kui manė nūšunča. O mane gig paz, „darba“ nėsuntė toki“, tiktaik kana nusūst, kab, aš, kū" pirkča, ot kam manė vis, Suūtė. If až teū buvaū. Kas & busta, tai tsaik dirbo. Būčis, moma dirbo, sšserės dar bit manim. Ani's norėjo, aš ka, „bū'ča namič, o, Až nenorėjiu, aš sakaū, jaū aš prijunkad, až, jūaū pati aisū, ju'z_ bukit namič. Ot, „likūos kū'met namič, kab, a8 dirp- ča ka, kū reika dirpt an, Jdūko, ot... Kamgig man, wis itai dirpt, kad, až bū'mu daiktė, if pas, ,tokūs žmonis, kab, „man gerai, kab, vu. tarina, kab, ka’ ditba, vot a§_tep buvaū. If, vedoma, ka' tei vi.tari't, kas an, „daikto: if kuplėnai pas, manė ū.tarina, if vis, Aš in_kuplonys, if kuplonai aima paz, , mūs svečūosna. Man pėnė pasūko, kab _ataitu’ aba manė nūšunča (pakviesti), kab, „ataitu* svečūosna kas. Prijunkdu viso dirpti, padari'ti, kab, svečai bus, kaz_ bus ižgėrt, kaz, „būs jésti, chdts ponai daūgis nenori. Kamgig? Anis if tėp zdaušėddei gėra it jėsti gerai. — Visa ot ka" reika, tai if Ū.tarindu, ar, „ka“ dirpt ar, „kana ait ar, sve- čtiosna ar,_kristi* nėsna ar, „vesčilon; ot, „it u.tarindu, kas, _ateimasi i reika ū.tari't. I, žani'ko aš nug, pėnės ajaū, ničko nebit manim. Ag atvažūodinėjį žani'kas po, manė (manęs), veživom bazni'čon, kuplonas davė mumi šlū'ba". buvaū jeuna. Žmėgus ag jéunas, tai if gražūs, o jill ag s€nas tai neto- kas. Ir_zdidzo (žaidė), ir, šėko, ir, gčrė, ir_jést prbirbinkta bit ir, „vis padari'ta bit visa. Visi ataidinėjo žu'rėt, kaz_noréj, katri praši'ti ataidinčį, katri if nepraši'ti ataidinėjo, do, visa šėko, do, „visa gražū bit, do, „visa ge- rai bit. Aimam ai. kelū ar, kui, auga tič viogai, af, kui, auga gri'bai, ai, kui, auga kvičtkos, „ai. ka inrbiūkt reika, ar, kū" padarit reika, visa Ū.tarinom, dirbom, vaiščojom, graZitkai inrbinkta bit visa; vesė graži bit pa- dari'ta, daiktas gražūs. Vežinšjač kana norėjau, visa. Pasakė kuplėnas, neikit 208 an, „vesės u_Zaniko, o_jaikit daiktaū, daiktė gerūst if gražast, if, ag di€uz dūoja vaikūs, mėki'ti gerast, o, „vesčį tai nemokina, vesčį tik darba“ dirba, an, „ūūko ait, visa reika dirpt. Turėjau sū'nu, o, „vi'ras vienas manim bit, Aš, jam pati viena buvaū, anas mūnaz vi'ras vienas. Itep nedirbo, kab, „da- bai“ dirba, viena' pameta, 0 pas, „kita' aima. Senėst tai ima viena", tai it sa_vi'ndi busta, kolai numira. Ag. „prūšom, kū* papraSom, di€vaz_,dudja viso. Ka' dieuz duds, tai viso i'ra. Ledakū' nebit Žmofiū' tūomet, visi geri bit if aš jiemi gera buvaū, Ot, if Ū.tari'k tiktaik. Do, „visa gražū, do, gerai, do, „kana nūveimi, do, „gerai A ša, Ir, dar do, „viso Turėjau ir, avkr'kas ini, kdulerkas visa, visa, viso bit, kd tū nėri bit, If svetuds anės pas, mis ataima, més pas, , jūos nuveimam, vaiščojom razom: razom an veséilos, ra- zom svečiosna, razom visui vaiščojom. Katrafi kraštai užnėri, tana kraštafi ir vežūoja, tefi bū'sta, teū Žžūrri, kab, „ten žmėnės bū'ma, kab visa. Kab, atve#ioja, tai pasako, kab, tefi žmonės būvo, ka: tefl žmėnės dirbo, ka, „bit, viso, Nii, ūš jaū gerai viso nėmenu. Gražitka buvaū, tai poné davinčį tokas sukienkas graZas, insirinkdinėjau, o, apaudinėčt davinėjo Ceravi'kus, atveždinėjo iš „0 VarSdvo pdterkus gražūs, an_kaklo krėvėm, kab, „viso gražū būtu. Gerai bit mūmi ir_tefi, kana vežavom, ir, tefl bit grazu. Tefi bernūkai grazu's bit if mergi'tės graZos; vieni vienūs mėgo, jani's mum, mergi'tes, mėgo, o_,mer- gi'tés mėgo bernukūs. Ka* dirbom, sakė dirpkit ka, bū'tu" gardū an, valgi'mo. Visa dirbom, ka“ pasūkė ir, „prikepam viso, ir,_priviram viso, ir_,ifirankam stala" gražai, ir_ataima svečai. Ot visa gražū bit. Aš padavinéjiu nai, „daugėst. O pėnė sūkė, ka tu moki gerai if žinai, ka, „padūot visa ki, o, _ti€ kiti tei dapadčėdinėjo ka* dirbt. Alė padavinčt tai aš ndi_ddugest davinėjau. Sake man, Ot kab, „ilga neprirbinkdinėča, kab, „vekšū, kab, „gražu, kab gerai, ka: kokdm (kokiem) svetdm pirma padiot. AS „visa žinaū, visa kū. O, kudži manė mégo? Mego if rkiūkt norėjo, ir, pdnė nedavinčį, sūko if man reika. Pėnas vienas atvažaų svečtūosna iš tefl, iš „Krakėdvo. Anas sake, kui aš buvaū, tai ni€kur man tėp..., ni€ko aš tėp nenorėjau, kab ita... manė jill užrbiūkt norėjo, sūkė niko tėp nemčgo, kab jaū manė mégo. O, įūš dar jeuna buvaū, ničko nepažindū, ki* ani's tefl Ū.tarino. O, „tėį pdné potim pasūkė viso, man sakė, nevežū'k teil, bū'k ča, sa, „manim. Išvežūosi kana tai if ngtvežūosi Sef, 0, jam sūkė nerkiūkt, nerbiūkitė. Viso ūtvežė iš, įtefi insirbiūkti, atveža abo, koka: kvi€tka-, abo itas poterkas insirbiūkt do, „atveža, viena' toka' blūska' atvezé, kad, žu'rčt nemoZna, toka graži bit. Man viso davinéjo in- rbiūkt, kad insreinkea(p). Poné manė neldido, viso Ū.tarino, kab neveXioca, kab neaiča už, to, norėj viso ka paz. jū' bū'ča, ka, „paz. jū ataidinėča, Ot kė noréj. Užrašyta iš Chaleckienės-Dicevičiūtės Petronėlės. 209 možna — galima mūsit (musit) — tar būt, tikriausia nūto — dargi, dar, net nechoj — tegu nedavérias — netikėlis, kankintojas nūg — nuo į pabūti — užtekti, pastovėti padkaldinéti — kaustyti padėtkai — mokesčiai paki — kol, pakol pakūlti — sudaužyti palūdnavoti — valgyti pavakarius, pus- dieniauti pamacitkū — pamažu, pamažėli pamėsti — palikti pariūkti — paimti, atimti paristi — pargriauti, parversti pas(i)dėti — pamatyti, išvysti pasikėpti — pasislėpti pasižėnyti — susituokti, apsivesti paūtaryti (Gtaryti) — žr. ūtaryti pažinti — suprasti pažį'sti — pažinti pėrbūti — pragyventi, išgyventi pilnavéti — budėti, saugoti pOtim — paskui pdierkai (poterkos) — karoliai prijūnkti — priprasti pririfikti — paruošti, prirengti priség(diné)ti(s) — į risiekti, prisiekdi- néti prisirinkdinéti — rengtis, puoštis pritrinti — pritarkuoti rassakydinéti — pasakoti rasiradyti — pasirašyti raščina — tesla, masė razdailyti — išdalyti, padalyti razom — kartu razrifikti — paimti rifikti — 1) imti, 2) vesti žmoną rodas, -a— linksmas, -a sa —su sagaišyti — sunaikinti, prapulti, suga- dinti sakepti (taria sakėpti) — iškepti samarnavoéti — sugadinti, sunaikinti sasibūti — susitaupyti, praturtėti sasidédinéti — susidėti sasieiti — suderėti, sulygti sasigri€bti — susikibti, pestis sdvintis — tvirtinti, įrodinėti, dieva- Žytis syla — jėga spakainas, -a — ramus, -i spésoti — skubėti spliisnos — plunksnos spritnus, -1 — greitas, -a, vikrus, -i stiéna — siena strycha (striecha) — stogas strychduka — draudimo mokestis, ap- draudimas strokas — baimé sūdžia — teisėjas sukienka — suknelė susiédas (sasiedas) — kaimynas šiltis —1) ugnis, 2) šviesa, 3) gaisras, 4) šiluma ; Skoda (ir $koda) — gaila šviišti — švilpti tadaik — tada taki (gi) — vis dėlto, taipgi, taip pat tasla — 1) tešla, 2) duonkubilis tata — tėtė tefiaka — ten, tenai térlé — molinis puodas, puspuodyné terlyka — puspuodynélé tęsti — tempti, traukti tiktaik — tik, tiktai tiurma — kalėjimas trūdna — sunku tsaik — šis, šitas, tas tuizoti — tąsyti, tampyti ūtaryti (ūtaryti) — kalbėti, šnekėti užeidinėti — leisti, sėsti (saulei) užeiti — pareiti užriūkti — 1) paimti, 2) apsivesti uzsipiduti — užtrukti piaunant, uZsi- mirsti uzsodinéti — įrodinėti, ginčytis uzvilkti — suimti, nutempti 211 valgymas — pietūs vūtaryti — Žr. utaryti valgyti — pietauti ziras — tuoj, tuojau veddma — žinoma zausiddi — visada večerėti — vakarieniauti zdslanka — krosnies dangtis, pečia- vesčilia — vestuvės , : dangté vert (viesė) — sodžius, kaimo gatvė, Žlidotis == Žaisti aimas viekiaū — greitai žaisti — groti 3 lošti vilkūtas — vilkutis, vilko vaikas Z§vytis — maitintis visa lygu — vistiek zvirzdos (tik dgs.) — smėlis HEKOTOPbIE OCOBEHHOCTH 3ETEJIbCKOTO TOBOPA A. IO. BUOAYTHUPUC Peswnme B [latnosckom (aut. Zietela) paiione I'poamenckoii 064. besopycckoii CCP mnaxoasrcs nepeBuu 3acerbe (Zasėčiai) um Ilornpm (Pagiriai), B KOTOpbIX elle MOKHO HaHTH Jiojeil, TOBODSLIHX Ha JHTOBCKOM S3biKe. Ha ior or rpannusl JlutoBckoit CCP aro cambiif JajleKHil OCTPOB JIHTOBCKOTO SI3LIKa. [lo TpajHuKH JHTOBCKHIi FOBOP THX JepeBeHb HasbiBaeTcs ,,3eTeJIbCKHM (AsitnoBckuM) roeopom‘* (,,Zietelos tarmé‘‘). Ilo cTaTHCTHYECKHM JaHHBIM 1886 r. B [IaT/0BCKOM paiioHe eme npoxHBaJio 1156 nutoBueB. B nacrosimee BpemMsi TOBOPSILIHX MO-JIMTOBCKH MOXHO HacuHTATb 10 30 desioBeK, a MNOHH- MAIONLHX JIMTOBCKHH S3bIK pasa B TpH GoJibine. Haunnas ¢ 1950 r., stor OCTPOB MOCEaJo HeMAaJIO $3bIKoBeJOB H3 JIHTOBCKOH pecnyOJIHKH, HO €O- OpanHblii MaTepHuaJi He Obl ONyOGJHKOBAH. BuumaHHIO YHTaTeJiell 3Jech MpeJsaraloTcsi HeCKOJIbKO JĮHAJIEKTOJIOTH- 4eCKHX TEKCTOB, 3alHCAHHbIX MOPTATHBHHIM MarHeTO(ĖoKoM B 1957r. TercTki cHaOKeHbl KOMMEHTapHeM O TJaBHbIX (JOHETHYECKHX H MOP(OJOrHYeCKHX 0COGEHHOCTAX 3ETEJIbCKOTO roBopa, a Take CJOBapeM MAaJIO3HaKOMbIX CJIOB H 3aHMCTBOBAaHHH. [loka emė pano pemaTb BOMPOC, K KaKOMY JHaJ/IeKTy JIHTOBCKOTO 53biKa OTHOcHTCSA 3erenbckuil rosop. CreflyeT oJHaKO 3aMeTHTb, UTO IO HEKOTOPbI- MH 0COGEHHOCTAMH BOKAJIH3MA (Hamp., COXpaHeHHe 3BYKOB 4, ¢ H JH(TOHIOB am, an, em, en JIATEPAaTYPHOPO S13bIKa: grd'Stas cBepJio, t@'sa TAHET, sdmtis yepnak, kdnda KycaeTcsl, s@mt uepnaTb, pefikos NATb) H KOHCOHAHTH3MA (Hanp., OTCYTCTBHE OCHOBHBIX 3JIEMEHTOB A3YKCKOTO JHaJieKTa: marti CHOXa (HeBecTa), di'na JeHb, dvi Be, m&dfas JepeBo, svdėčas TOCTb). 3eTeJbCKHil ropop npubaHKaeTcsd K JAHaJeKTy Ioro-sanajHelXx aykmraiitoB. Ilo apyram uepraM 3eTeNbCKHH POBOp MPHMBIKAET K A3YKCKHM C COCEJHHM C HHMH BOC- TOYHOAYKIUTAHTCKHM TOBOpaM, Kak Hanpumep: Jlasyuckmii, Boponosckuii, Papyubcknit u ap. Cpeanm Takux ocobeHHOCTeHl OTMETHM cJejyioumee: AHG- TOHTH ie, up 9acTo CyKuBaiorcsl B i“ (y), u* (0) (vi'nas OfAuH, ni'kas HAKTO, HHY- "To, jū'das yepHsiii, $U° néc, pénu's Yy rocrnoj), a MOHO(DTOHTH o, ė AH(PTOHTHIHPY- 10TCA B uo, ie (nuori xoueT, Fuddis CNOBO, bruolikas Gpareu, adbiegdu npuGe- 212 Kan, daržiniė TyMHO), 3ByKocoOueTaHHSA /j, dj COXPaHAIOTCA B OKOHUAHHAX HeKOTODbIX CJIOB (pėmeteu moTepAN, dudeu TKana, bifu nučJi, gaido neryxa, daiito 3y6a) corJniacHnbie I, r, s, š, ž Hu adpukKaTbi ¢, dž nepejį MrNiaCHbIMH e, €, i npoH3HOCHTCA TBepjjo (Rddle cBHHba, lanta jocka, inleiiido BJIe3, reké Kpbiuali, gražūsnis KpacnBee, šašbi mecTb, medžas JepeBo, trūčas Tperul) u Ap. Berpe- 4aloTCA HEKOTOopble (DoHeTHUecKHe OCOČeHHOCTH, PeAKO IMpOS5IBJISIIOLIHeCA B APYTHX JHMaJeKTax, Kak HalpHMep, ou Ha MeCTe JIHTepaTypHOro 3. o (touli JaNeKo, soudi't caxaTh) ie Ha MecTe ei (svikas 3110poBbiil, viekdū cKopo) = Ha MecTe £ (za'sis Tycb, zvai¥dé 3Be3ja, zvėris 3Bepb, bazni'ča Koctén) OT- CYyCTBHE COIVIACHBIX A, g. Tepej 3ByKOCOUeTaHHSAMH §, £-4-t, d, ¢ (Sdustas nioxKa, parnišča(s) MPOULIOTOAHKI, Žvirždos mecok) H Ip. Moptdojiorusi: roBopa TaKxe COAEPKHT psl cB0e06pa3Hbix uepr. Hampu- mep, ynorpebasiorcss HMeHa C cy(dukcamu: -i*ka (avbika oBua, OBeuKa, kau- lor ka cBuHKA, karvorka KOpoBKa) -utas (vilkūtas BOMYOHOK, RiSkutas 3aiiuOHOK, langiitas OKOWKO) -ikas- B COGCTBeHHBIX HMeHax — (Valérikas Banepuk, Kostikas Kocrux, Juzikas KO3uk) -itkas,-itka B umeHax NNpHJIaraTeJIbHbIX — (mdcitkas, -a Malblii, MAJIEHbKHĖ, macifitulitkas, -a MAJIIOCEHbKHĖ, KpomeukHbiė, s@nitkas, -a crapenbkuii). Takxke npejcTaBisier HHTepec 00pa3oBaHHe H H3MEHeHHe Ha- peunii (maZai(k) majo, magast menblie, ndi, mažėst HaiMeHbLUe, senaik JaBHO, H COOTBETCTBEHHO CPABHHTEJIbHAS H NPEBOCXOIHAN CTeIIeHH: senést, ndi, semést. Ynotpe6/sioTcst YeThipe MeCTHbIX Tajexa: HHeCCHB (dnas jdii kelé oH yxe B jopore), HANATHB (dnas nuvaždų kelaii on noexaJi B JIOpOTY), ageccHB (mu'sinmi (p) asmoku' nėra y Hac pnener Het), aJIISTHB (aš aimū namdp si WAY AOMOIi). BuumaHue NpHBJEKAIOT HMEHAa XKeHCKOMro poja, KOTOpbie HMeIOT OKOHuYaHHe -ai B TBODHTEJIbHOM Najįexke eIHHCTBEHHOIO UKCJIa: sa vi'ndi savdi pačdi bū'sta CO OJiHOL CBOedi xKeHoOi XHBeT; sa jdi nuvažalį c Het noexan. Ilpeanonaraercs, YTO OKOHUYaHHE -ai SIBJASIETCS OCTaTKOM MEeCTOHMEHHbIX IpHJaraTe/bHbIX, cOXpaHeHHIO KoTOporo H paclpoCTPaHEHHIO B JPyrHe YacTH peuH CrnocoGCcTBO- Bajla aHAaJIOTHA B pyCCKOM H 6esIopyCCKOM S13bIKAX (Cp. MOAYEPKHYTbie OKOH- yaHusl -od, -ed). B roBope uacTO ynoTpeG/filOTCA NPHTAXKATEJbHbIE MECTOH- MEH: madnas, mana MOii, MOS, tdvas, -a TBO, TBOS, sdvas, -a CBOH, CBOf, H HeKOTODpbIe aTeMaTHUYeCKHe TIJiaroJibi: mi‘ki(y) cnuT, air(i) XONHT, skaiist(1) Gonur, jėst(i) Kywaer, dest(i) KnanėT, diost(i) naet. CsoeobGpa3na (opma npomejuuero BpemMeHH (3 Ji.) OT raarona biti ObiTh: kdroés mūsu" bit dvi y Hac GhiJIO Be KOpOBI; biri didas sa, „bdbai Guim nel ¢ 6aGoii. CocnaratesbHOe Ha- KJOHEeHHe Take COXpaHsleT apxaHUuHbiė xapakTep: lu. en. 4. sakepéap CHEK Obl, sukéapiés KpyTHJICA Obl, 271. sadėktai cropen Obl, atvasu'tumei npuexan Obl, 31. birtwp Guia Gb, norétwp xores Obi, 14. MHOXK. 4. duotum panu Obl, pitktumém Kynuiau Obl, 201. atvai'tumér npuexanu Opi. Crepyer ynoMAHYyTb H TMpeJJIOr (a B MecTe C TeM H NPHCTaBKY) sa C (są. savais vaikais CO CBOHMH AeTbMH; sadegé cropeJi; satiko BCTPETHJ) H pie MPH, Boje, Y, K, OKOJIO (mes sastdjom pi€ ia" Mbl OCTAaHOBHJIHCb BO3JIe HEE; dni's prijunke’pié sūvo OHH Npu- BbIKINH K CBoemy) H Jp. Bcė npuBejjeHHoe Bbllle MOKas3biBAET HACKOJIbKO TIOJIe3HbIM JŲJIA HCTOPHH JHTOBCKOTO Si3kiKa MOXKeT ŠOkiTb H3yueHHe 3eTe/IbCKOro roBopa, HeCKOJIbKO TEKCTOB KOTOporo 3jech nyOJiuKYyeTCS,