STUDIJA
APIE
SLAVU
KALBU
LOKATYVA
B.
H.
Tonopos,
Jloxa ue
@
caaeaxckux
aseixax,
Usna eapc so
AKajemHn
Hayk
CCCP,
Mocxsa,
1961,
380
p.
:
Nesuklysime
pasakydami,
kad
nuo
XIX
a.
pabaigos,
kai
F,
Fo una-
o as
1886
m.
Mask os
uni e si e e
p adéjo
skai y i
lie u iy
kalbos
ku sa,
Mask a
apo
ienu
i8
eik3mingiausiy
lie u iy
kalbos
y inéjimo
cen y.
Su
Mask a
susijusi
ge ai
mums
Zinomy
F.
Fo una o o
mokiniy
G.
Ul-
jano o,
V.
Po zezinskio
moksliné
eikla.
F.
Fo una o o
mokinys
bu o
i
J.
Jablonskis.
Ilga
laika
Mask os
uni e si e e
di bo
ge as
lie u iy
kalbos
zino as,
knygos
,,O epK
AMTOBCKO O
s3BbIKa"
(Mask a,
1955)
au o ius
a-
ybinis
kalbininkas
p o .
M.
Pe e sonas.
Taciau
niekada
Mask oje
nebu o
iek
daug
lie u iy
kalba
mokan¢iy
i
li uanis ikos
bei
bal is ikos
klausi-
mus
nag inéjan¢iy
kalbininky
kaip
Siandien.
Ypaé
gausus
okiy
kalbininky
bu ys
di ba
TSRS
Moksly
akademijos
Sla is ikos
ins i u e.
Kai
ku ie
Sio
ins i u o
da by
omai
be eik
i8 isai
ski iami
bal y
kalby
p oblemoms.
Pa-
éiose
pi mosiose
siy
p oblemy
y iné ojy
g e ose,
be
abejo,
eina
Viadi-
mi ds
Topo o as.
Pe
pas a uosius
kele ius
me us
jis
paskelbé
keliolika
puikiy
da by
bal y
oponimikos,
bal y
i
sla u
kalbiniu
san ykiy,
is o ines-
lyginamosios
bal y
kalby
g ama ikos,
e imologijos
klausimais.
Kai
ku ie
V.
Topo o o
da bai
iSspausdin i
i
lie u iy
kalbo y os
leidiniuose'.
Nese-
niai
Sis
kalbininkas
iSleido
didele
monog a ija
apie
sla y
kalby
loka y a.
Pi moji
io
eikalo
dalis
ski a
g ynai
sla is ikos
klausimams,
aciau
an ojoje,
naudojan is
labai
gausia
medziaga,
sp endziami
i
bal is ikos
bei
apsk i ai
indoeu opeis ikos
dalykai,
da omos
is ados,
ku ios
jidomios
iek
sla u,
iek
i
bal y
kalby
is o ijos
y iné ojams.
Pi mojoje
dalyje
is
eilés
apz elgiamos
loka y o
iSys
usu,
bal a-
usiy,
uk ainieciy,
lenky,
kaSuby,
polabu,
luzicu,
éeky
i
slo aky,
seno-
joje
sla u,
bulga y,
se by-cho a uy,
slo ény
kalbose,
didziausiq
démesi
k eipian
j
senuosiuose
Siu
kalby
paminkluose
a ojamus
loka y us,
pa-
odan
a ski y
loka y o
iSiy
nykimo
i
naujy
isiy
susida ymo
p ocesus.
Reziumuojan
ios
dalies
y inéjimo
ezul a us,
galima
kons a uo i,
kad
am
ik i
loka y o
be
p ielinksnio
pédsakai
ap inkami
nemaizos
sla y
kalbu
dalies
aS o
paminkluose.
Ypaé¢
ge ai
loka y as
be
p ielinksnio
iSsilaikes
XI—XIII
a.
usy
kalbos
a8 uose.
Taéiau
jau
i
Siuo
laiko a piu
p ielinks-
ninis
loka y as
usy
kalbos
paminkluose
u éjes
isas
loka y u
pe ei-
kiamas
eiksmes,
o
XIII
a.
pabaigoje
i
XIV
a.
p adzioje
p ielinksninis
loka y as
isiskai
iSs umia
loka y a
be
p ielinksnio.
Bal a usiy
i
uk ai-
nie¢iy
kalbose
loka y o
be
p ielinksnio
sus aba éjusios
o mos
iglikusios
!
2p.
B.
H.
Tonopos,
O
Gaan u ickux
caenax
B
TONOHHMHKe
pyccKHx
TeppHTopHil,
»Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
2;
Vilnius,
1959,
p.
55—63;
B.
H.
Tonopos,
O.
H.
Tpy6auea,
Baa uiickan
uapounmun
Bepxue o
Tloanenposes,
,,Lie u iy
kalbo-
y os
klausimai",
.
4,
Vilnius,
1961,
p.
195—217;
_B.
H.
Tonopos,
Ha
o6nac n
6an o-
caasaucKHx
(poabkzopub x
caaseli,
,Lie u iy
kalbo y os
klausimai*,
.
6,
Vilnius,
1963,
p.
149—175.
“ i
318
ik
p ie eiksmiuose.
Tiesa,
kai
ku iose
uk ainieciy
Ka pa y
a mése,
dau-
giausia
dainose,
ap inkama
i
nep ie eiksminiy
Sio
loka y o
o my,
be
ai,
V.
Topo o o
nuomone,
eikiausiai
né a
senojo
loka y o
be
p ielinks-
nio
elik ai.
Senosios
lenky
kalbos
paminkluose
pa ikimy
loka y o
be
p ielinksnio
pa yzdziy
neap ik a.
Ne andama
Sio
loka y o
pédsaky
ka-
Suby,
polaby
kalbose.
Luzicy
kalbos
paminkluose
pasi aiko
nemaza
loka-
y o
be
p ielinksnio
Pa yzdziy.
Taéiau
Sie
loka y ai
eikiausiai
y a
nau-
jesniy
laiky
pada inys
i
hesusije
gene iniais
ysiais
su
senuoju
sla y
loka y u
be
p ielinksnio.
Nag inéjan
sla y
loka y o
is o ija,
labai
e -
ingi
senujy
¢eku
kalbos
Paminkly
duomenys.
Senuosiuose
éeky
kalbos
eks uose
ap inkama
okiy
a chainiy
loka y o
ypa ybiy,
ku iy
isigkai
neiSlaiké
ki os
sla y
kalbos,
Loka y as
be
p ielinksnio
ceky
kalbos
pa-
minkluose
gausiai
paliudy as.
Daug
i ai ios
eikimés
Sio
loka y o
pa-
yzdziy
pasi aiko
i
senojoje
sla y
kalboje.
Pie y
sla y
kalbose
pa ikimu
loka y o
be
p ielinksnio
Pa yzdziu,
galima
saky i,
isiskai
né a.
.
Kaip
miné a,
li uanis ikai
s a biausia
y a
an oji
eikalo
dalis.
Sioje
dalyje
au o ius
sp endzia
Klausima,
ku is
da
XX
a.
p adzioje
bu y
a o-
des
isai
absu diskas.
Cia
méginama
iSaiskin i,
kada
a si ado
loka y o
linksnis,
paliudy as
daugelio
indoeu opieciy
kalby,
ypaé
¥ iniy,
pamink-
luose.
Ankséiau
bu o
eigiama,
kad
loka y as
susi o ma o
indoeu opie iu
p okalbéje.
Remian is
a es os,
bal u,
sla u,
i8
dalies
a mény
kalby
duome-
nimis,
o
ypaé
eikian
sansk i o
ak y
hipnozei,
indoeu opie¢iy
p okalbei
bu o
p iski a
aS uoniy
linksniy
sis ema,
j
ku ia
kaip
sa a ankiskas
links-
nis
iéjo
i
loka y as.
Taéiau
i8Si a us
Pacius
seniausius
indoeu opieciy
kalby
eks us
—
ig
an ojo
uks an meCio
p .
m.
e.
he i y
dan i aS¢ius,
pa-
si odé,
kad
juose
a
linksnio
o ma,
ku ia
a i inka
y iniy
indoeu opieciy
kalby
loka y as,
ienodai
eigkiami
i
da y iniai,
i
loka y iniai
san y-
.
kiai.
Sunku
jsi aizduo i,
eigia
eikalo
au o ius;
kad
kada
no s
egzis a e
a ski i
su
ski ingomis
galiinémis
da y o
i
loka y o
linksniai
bia u
susi-
lieje
j
iena.
Veikiau
eikia
gal o i
apie
pi minj
da y o
i
loka y o
ne-
sky ima
(plg.
p.
277).
Kai
ku iy
ki y
(p z.,
ge many,
i aliky)
indoeu o-
pieciy
kalby
ak ai
aip
pa
ne odo,
jog
seniausiais
laikais
da y as
i
loka y as
bi y
bu e
aiskiai
ski iami,
Siy
o my
aiski
di e enciacija
da-
lyje
indoeu opieciy
kalby
p asideda
palygin i
élesniais
laikais.
Apz elges
a ski y
indoeu opieciy
kalby
loka y a,
V.
Topo o as
da o
okias
iS adas:
1)
loka y u
j ai iose
indoeu opieciy
kalbose
daznai
laiko-
mi
ski ingy
o my
da iniai,
a p
sa es
susije
ik
eik&imés
panasumu;
2)
isose
indoeu opieciy
kalbose
andami
aigkis
da
nesusi o ma usio
lo-
ka y o
pédsakai
(ypaé
bidinga,
kad
Sie
pédsakai
pas ebimi
p iebalsinio
kamieno
i
ka ais
i,
u
kamieno
zodziuose;
p oduk y iuosiuose
a,
o
ka-
mienuose
okie
a ejai
labai
e i);
3)
p ie eiksminé
loka y o
kilimo
p ie-
laida
pa i inama
didesniu
ak y
skai¢iumi,
negu
p ieSingas
spéjimas
( aikan
aka inéms
indoeu opieciy
kalboms);
4)
a gu
galima
laiky i
loka y a_bend aindoeu opie isku
linksniu;
5)
nemaza
aplinkybiu
odo
Pi minj
loka y o
i
da y o
su apima
(plg.
p.
285).
319
An oje
monog a ijos
dalyje
nemaza
ie os
ski iama
i
bal y
kalby
loka y ui.
Bal u
kalby
medziaga
panaudojama,
iek
sp endZian
bend uo-
sius
indoeu opieciy
loka y o
is o ijos
klausimus,
iek
kaip
pagalbiné
a -
ski iems
sla y
kalby
loka y o
aidos
p ocesams
nué ies i.
V.
Topo o as
pab ézia,
kad
bal y
duomenys
ypaé
eiksmingi
ne
ik
dél
a imumo
sla y
kalby
ak ams,
be
i
dél
jy
a chaiskumo.
Didele
dali
medziagos
au o ius
su inko
i§
aSy iniy
paminkly
i
a miniy
eks y.
Knygoje
pa eikiami
bal u
kalby
duomenys
nuo
p isy
ka ekizmy,
Maz ydo
a u,
Adol i
g ama ikos
iki
la iy
i
lie u iy
au osakos
inkiniy,
J.
Endzelyno
i
J.
Jablonskio
da by.
Veikale
minima
gausiq
bal is ine
li e a i a
galé ume
papildy i
ne-
ben
iena
ki a
lie u iy
a
la iy
dialek ologijos
s udija,
paskelb a
pas a-
aisiais
me ais.
Taciau
Siy
s udijy
eiginiai
nep ieS a aus
bend oms
ei-
kalo
i8 adoms.
Baigdami
nu odysime
ik
kele a
smulkiy
ne ikslumy,
ku ie jokiu
b -
du
negali
sumenkin i
bend os
eikalo
e és.
P.
295
ne
isai
eisingai
is e s as
Maz ydo
sakinys:
,,a eidamij
an-
gelai
giedaia...".
:
P.
322
ne eisingai
is e s i
la iy
kalbos
pa yzdziai
su
p ielinksniu
ap.
Negalima* eig i,
kad
p.
319
pa eik i
pa yzdziai,
ku iuose
ie a
eis-
kiama
galininku
su
p ielinksniu
apie,
bu y
s e imi
li e a i inei
lie u iu
kalbai.
V.
Topo o as
eisingai
nu odo,
kad
p isy
kalboje
apsk i ai
loka y o
né a,
i8naSoje
paaiskindamas:
,Jeigu
neskai¢iuosime
ieno
j a dinio
pa-
yzdzio
i8
Enchi idijono:
bhe
s alle i
pé din
en
schisman
ackewijs in
K ix ianiskan
as in,
p.
77,
15,
ku is
ienok
nieko
nej odo,
kadangi
ne u i
a i ikmeny
( o maliniu
a z ilgiu)
ki ose
kalbose"
(plg.
p.
283).
I5
sa o
pusés
p idu sime,
kad
i
o ma
schisman
J.
Endzelynas
bu o
linkes
aisy i
i
da y a
*schismau<*sisma?.
Be
o,
J.
Endzelynas
o-kamieniu
ienaskai os
|
loka y u
abejodamas
laiké
ne
ik
V.
Topo o o
minima
p ie eiksmj
bi ai,
be
i
sudu iniy
Zodziy
sallubai
busennis,
salaibaigannan,
sallibaiwi ins
pi maja
dalj®.
Vilnius
E
A.
Sabaliduskas
DEL
M.
RUDNICKIO
GALINDOS,
PRIEGLIAUS
IR
SUDUVOS
.
ETIMOLOGINIY
AISKINIMU
Miko aj
Rudnicki,
P as owia iszczyzna
Lechia-Polska,
II,
Wspdlno a
slowianska.
‘Wspdlno a
lechicka-polska,
Pozna i,
1961.
Siame
lenky
kalbininko
eikale,
emian is
kalbiniais
i
a cheologi-
niais
duomenimis,
pla¢iai
nag inéjama
sla y
genciy,
jy
a pe
i
lenky
au os,
e nogenezés,
p ieSis o ijo
e i o ijos
i
mig acijos
klausimai.
Taip
pa
ap a iama
sla y
p ieSis o ijo
dialek ologijos,
ma e ialinés
kul i os
i
?
Pig.
J.
Endzelins,
Senp igu
aloda,
Riga,
1943,
p.
80—81.
3
Plg.
Ten
pa ,
p.
58—S59.
320