ele
Uae
Hes
Aj
Bil OeT
SY
eRe
OuS,
KLAUSIMATL
VI
Pyke
BU
ON
00S
Tsk
MOKSLUJU
AKADEMIJIA
DABARTINES
LIETUVIY
KALBOS
VYSTYMOSI
TYRINEJIMAS
J.
KRUOPAS
Kaip
i
daugelio
ki u
au u,
aip
i
lie u iy
li e d i iné
kalba,
daba
a ojama
spaudoje,
mokykloje,
ea e,
sa i eikloje,
i ai iuose
susi inki-
muose
i
kasdieniniame
a pusa io
bend a ime,
y a
ilgo
is o inio
ys y-
mosi
ezul a as.
Ji
iSaugo
i
susi o ma o
i8
liaudies
kalbos,
p adéjus
pas a aja
a o i
g ozinés
li e a u os,
S ie imo,
mokslo
i
ki iems
kul u os
eikalams,
asy ojams
i
kalbininkams
apdo ojus
ja
g ama iskai
bei
s ilis-
iskai
i
uo
bidu
suk i us
bend a
isai
au ai
li e a u ine
kalba.
Daba iné
lie u iy
li e a iné
kalba
sa o
Saknimis
siekia
pi muosius
lie u igkus
aS us,
pasi odziusius
XVI
a.
ySium
su
e o macijos
judéjimu.
Iki
jy
pasi odymo
i
ku j
laika
ne
éliau
lie u iy
aS ijoje
( als ybiniuose
dokumen uose,
me asciuose
i
k .)
bu o
a ojamos
ki os
kalbos
—
seno-
es
usu,
lo yny
i
lenku.
No s
Siomis
kalbomis
suku a
aS ija
a na o
eodalu
bei
d asininky
in e esams
i
jos
a ojimo
s e a
bu o
siau a,
is
dél o
ji
eigiamai
eiké
k aS o
kul u inj
ys ymasi,
S ie imo
bei
aS ingu-
mo
_
pli ima.
4
Baudzia os
p islég ai
Lie u os
liaudziai,
iglaikiusiai
lie u iu
kalba
i
pap o¢ius,
e o macijos
Salininkai,
o
paskui
i
ka aliky
d asininkija,
ko o-
dama
su
e o macija,
p adéjo
leis i
lie u iskas
eligines
knygas
(ka ekiz-
mus,
pos iles,
giesmynus
i
k .).
No s
oji
eliginé
aS ija
sa o
u iniu
bu o
eakcinga
i
a na o
liaudies
d asiniam
pa e gimui
bei
baudzia os
palai-
kymui,
is
dél o
ano
me o
salygomis,
kai
baznyCia
ieSpa a o
isose
Zmo-.
gaus
d asinés
eiklos
s e ose,
ji
su aidino
dideli
aidmeni,
i esdama
lie-
u iu
kalba
i
ieSaji
gy enima,
padédama
o muo is
bei
ys y is
li e a u-
inei
kalbai.
Lie u iu
li e a ii inés
kalbos
ys ymasis
XVI—XVIII
a.
bu o
lé as
i
jos
a ojimo
s e a
labai
ibo a.
Ja
bu o
skelbiami
aldzios
isakymai,
liau-
diiai
leidziamos
eliginés
knygos,
Zodynai
i
negausus
g ozinés
li e a u os
bandymai.
RySkiausias
i
zymiausias
o
me o
li e a ii inés
kalbos
pa yzdys
y a
K.
Donelai¢io
,,Me ai",
pa asy i
Ry u
P usijoje,
emian is
bend a au i-
nés
kalbos
i
aSy inés
adicijos
pag indu.
XIX
a.
p adzioje,
iéjus
Lie u ai
i
Rusijos
sudé j
i
pasi ei8kus
p og e-
sy iai
usy
kul i os
i akai,
p asidéjo
lie u iy
kul u inis
bei
li e a inis
21
sajidis,
ska ines
i
li e a i inés
kalbos
ys ymasi.
Taciau
sunkios
ekono-
minés,
socialinés
i
poli inés
salygos,
ziau i
eodaliné
i
ca iné
p iespauda
ukdé
XIX
a.
pi mojoje
puséje
susida y i
ieningai
lie u iy
li e a u inei
kalbai. Tik
po
baudzia os
panaikinimo,
p asidéjus
spa esniam
kapi alis i-
niu
san ykiy
ys ymuisi,
kylan
nacionaliniam
iSsi aduojamajam
judéji-
mui,
XIX
a.
pasku iniaisiais
i
XX
a.
pi maisiais
deSim meCiais
yko
in-
ensy us
nacionalinés
lie u iy
kalbos
o ma imasis,
i
aukS ai¢iy
aka ie-
éiy
pie ieciy
a mémis
pag is a
ieninga
li e a i iné
kalba
is
labiau
isigaléjo
spaudoje,
li e a u oje
i
isuomeniniame
gy enime.
Dideli
aid-
meni
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ys ymesi
i
no malizacijoje
su aidino
musy
Zymieji
kalbininkai
J.
Jablonskis
i
K.
Baga,
o
aip
pa
li e a os
klasikai
Zemai é,
Mai onis,
V.
Kudi ka,
V.
K é é-Micke iCius
i
k .
Bu zuazijos
aldymo
laiko a pyje
li e a i inés
kalbos
a ojimas
i&si-
plé é,
sus ip éjo
aSybos,
g ama ikos
i
leksikos
no my
po eikis,
aCciau
bend as
ekonominis
i
kul u inis
k aS o
a silikimas,
placiyjy
da bo
masiy
sku das
i
ki os
nepalankios
aSis inio
ezimo
aplinkybés
kliudé
bend ai
li e a i inei
kalbai
i ai
isigalé i
masése,
ku ios
i
oliau
bu o
p i e s os
naudo is
a mine
Snekamaja
kalba.
Tuo
me u
li e a i inés
kalbos
no mali-
zacijoje
bei
ugdyme
eiskési
i
d i
p ieS a ingos
endencijos:
p og esy i
i
eakciné.
Pazangios
linijos
laikési
musy
kalbininkai
J.
Jablonskis
i
K.
Baga,
u ine
li e a é ine
kalba
liaudies
kalbos
lobiais
(leksika
i
a-
zeologija),
nus a inéje
pag is as,
i as
kalbines
no mas,
ale
kalba
nuo
s e imu
eodalinio-baZny inio
za gono
skoliniy
bei
e gi8ky
e s iniy
kons ukciju,
ko oje
su
nepama uo ais
kalbos
aisymais,
ne eikalingais
naujada ais,
pu izmo
eiSkiniais
i
ki omis
li e a inés
kalbos
nege o e-
mis,
ku ios
bu o
giliai
jleidusios
Saknis
i
bu zuazinés
isuomenés
kalbine
p ak ika.
Ypa¢
jos
bu o
isigaléjusios
bul a inéje,
k iminalinéje
i
ki o-
kioje
mies¢ioniskoje
spaudoje,
leidziamoje
da ky a,
ne aisyklinga
kalba.
Ne
mazZiau
li e a i inés
kalbos
aidai
kenké
i
k aS u iniai
Vaka y
mode -
nis iniu
li e a i os
s o iu
mégdzio ojai,
bep asmiskai
suda inéje,
k aipe
i
junge
lie u igkus
ZodZius.
Zalingos
i
juokingos
bu o
aip
pa
kalbos
_,lie-
u in oju”
pu is inés
pas angos
iSui i
is
lie u iy
li e a u inés
kalbos
a p-
au inius
Zodzius
(p z.,
elek a,
ele onas,
psichologas,
geog a ija)
i
pa-
keis i
juos ,,i8 adingais”
naujada ais
(gin a,
olkalbis,
sielo y ys,
zemé y-
a
i
pan.).
Lie u i8koji
bu zuazija,
dédamasi
lie u iu
kul os
gynéja,
i8
ik uju
bu o
abejinga
gim osios
kalbos
eikalams
i
maza
ek eipé
démesio
li e-
a u inés
kalbos
eikalus.
Kalbos
kul i a
ipinosi
daugiausia
a ski i
kal-
bininkai,
aSy ojai
i
ki i
kul os
da buo ojai,
s engdamiesi
lie u iy
li e-
a u ine
kalba
pada y i
u inga,
iS aiSkia
i
isiems
sup an ama.
Naujas
e apas
lie u iy
li e a i inés
kalbos
aidoje
p asideda,
a ku us
Lie u oje
a ybine
san a ka.
Ka u
su
socialine
i
kul i ine
e oliucija,
didziulémis
pe mainomis
isose
gy enimo
s i yse
p asideda
i
in ensy us
lie u iu
li e a i inés
kalbos
ys ymasis,
u éjimas
i
apsi alymas
nuo
pa-
senusiu
zodziy
bei
posakiu.
22
Ta ybiniame
laiko a pyje
labai
iSsiple e
isuomeninés
li e a i ines
kalbos
unkcijos.
P i alomo
p adinio
mokslo
i edimas
i
ne aS ingumo
lik-
ida imas,
isiems
p ieinamas
i
nemokamas
idu inis
i
aukS dsis
moks-
las,
didziuliais
i azais
leidziama
poli iné,
g ozine,
moksliné
i
ki okia
li e-
a ii a,
nepap as ai
papli usi
meno
sa i eikla,
ea ai,
adijas,
ele izija,
i ai ls
susi inkimai
i
ki os
kolek y inio
bend a imo
p iemonés
p askyneé
kelia
li e a i inei
kalbai
i
placias
da bo
zmoniy
mases,
i
isos
au os
kal-
bine
p ak ika.
Ta ybiniais
me ais
daugiausia
paki o
lie u iu
li e a i ines
kalbos
leksika.
Joje
pasi odé
daug
naujy
zodziu,
a spindin¢iu
socialis ine
ideologija,
isuomenine
san a ka
i
kul i a'.
Remian is
usy
i
ki y
au u
leksika,
suku a
iks anCiai
e iniu,
ge ai
ig eiskian iu
a i inkamy
sa oku
u inj
i
nepazeidzianciu
lie u iy
kalbos
zodziu
da ybos
désniu.
Ypaé
daug
suda y a
mokslo,
echnikos,
kio,
ga-
mybos
i
ki u
s iciy
e minu
(P zZ.,
an s a as,
komjaunimas,
penkme is,
da badienis,
ikiskai a,
iSdi bis,
kolikis,
sankloda,
sa ik i ika).
Kadangi
lie u iy
i
usy
kalbose
y a
daug
apaciu
a ba
analogisku
zodziy
da ybos
modeliu,
ai
iksliu
i
aisyklingu
e iniy
iS
usu
kalbos
da ymasis
y a
ienas
i
p oduk y iausiu
li e a u inés
kalbos
leksikos
u inimo
pbudu.
Pa-
yzdziui,
spa Ciais
empais
besi ys an is
gy enimas,
o
aip
pa
usu
kalbos
po eikis
labai
ak y iza o
ku ima
naujyu
zodziy
su
Siomis
p iesagomis:
-ininkas
(g andininkas,
paukS ininkas,
cemen ininkas,
au o anspo i-
‘ninkas,
kombainininkas...),
-y
s
é
(na ys é,
isa aldys e,
g udininkys é,
li-
nininkys é...),
-umas
(uzim umas,
k yp ingumas,
kolek y iskumas,
lygia-
eisiskumas,
amsuoli8kumas),
-ie is
(koliakie is,
Sesupie is,
pe galie is,
inka ie is...),
-
u
as
(maisy u as,
skaldy u as,
nuk eip u as,
ibo u as,
agiuo u as...),
-ik
lis,
-ek
lis
(sku iklis,
leidiklis,
s iegiklis,
zymekiis...}
i
k .
Tai
daugiausia
nauju
p o esiju,
e slu,
gamybos
j ankiu,
i ai iu
ko-
lek y u
na iu,
naujy
abs akciu
sa oky
i
ki okie
pa adinimai.
Placiau
a ojama
i
p iesaga
-is
as
(me alis as,
adis as,
ankis as...).
Rusu
kal-
bos
bid a dziai
su
p iesagomis
-n
ij,
-skij
labai
iSplé é
lie u iu
kalbos
bud a dziu
su
-inis
da yba
(kolikinis,
gamy
binis,
leidyklinis,
medicini-
nis,
bend au inis...).
Ta ybiniais
me ais
zymiai
suin ensy éjo
ne
ik
p ieSdéliniy
i
p iesa-
giniu,
be
i
sudu iniu
Zzodziu
da yba.
Jie
suda inéjami
ne
ik
pagal
senus
da ybinius
modelius
(bangolauzis,
na o iekis,
jégoma is,
pelke y a,
dau-
gias aklininkas,
kelma o é,
kelialapis,
p ekys alis...),
be
i
pagal
naujus,
po encialiai
galimus
zodziu
da ybos
ipus
(ae onuo auka,
ae oS y u ys...;
pa aldys e,
pilna aldys e...;
sa i a pa,
sa iaukla,
sa iduka...;
bend abu-
is,
bend azygis...;
uzim umas,
i&ski umas...).
Pla¢iai
a ojamos
i ai ios
san umpos
(TSRS,
LTSR...;
komjaunimas,
p o sqjunga,
agi punk as...)
i
sudu iniai
pilnu iniai
zodziai
(ma ksizmas-leninizmas,
idéjinis-poli inis,
klubas-skai ykla...).
Zodynine
sudé is
pasipilde
aip
pa
skoliniais,
ypac
a p au iniais
zodziais,
paim ais’
ig
usu
kalbos
(bolse ikas,
a elé,
kosmo-
nau as,
kombainas...).
:
1%
A.
Lybe is
i
K.
Ul ydas,
Lie u iu
li e a i inés
kalbos
leksikos
p a u e-
jimas
a ybinés
san a kos
me ais,
,,Li e a i a
‘i
kalba",
.
3,
Vilnius,
1958,
p.
31—110.
23
Nemazu
paki imy
a si ado
i
Zodziy
seman ikoje.
Nauja
u inj,
a i in-
kan i
ma ksis ine-leninine
ideologija,
iga o
daugelis
iloso ijos,
poli ikos
i
isuomenés
gy enimo
e minu.
Kai
ku ie
jp as iniai
zodziai
p adé i
a -
o i
pla esne
p asme
(jdieg i,
ko o i,
aukS as...).
]
pasy iaja
a sa ga
pe éjo
zodziai,
susije
su
senaja
bu zuazine
san-
a ka
i
ideologija
(ponas,
policininkas,
i Sai is...).
Ta ybinis
gy enimas
p a u ino
ne
ik
li e a i inés
kalbos
leksika,
be
i
sin akse,
azeologija
i
s ilis ika.
Kalboje
pasi odé
naujy
sin aksiniu
kons ukciju,
posakiy,
azeologizmu,
paim uy
i$
Snekamosios
kalbos,
a miu
a ba
iS e s y
is
usu
i
ki y
kalby.
Daugiausia
sin aksiniy
naujo iy
galima
uz ik i
pe iodinéje
spaudoje
i
g ozinéje
li e a ii oje.
Vienas
ju
(p iklau-
somai,
nep iklausomai
nuo
ko no s;
su inkamai
su
anks esniu
nu a imu;
im is
(g ieb is)
a i inkamy
p iemoniu;
lygiuo is
j
pi maujanéius...),
kaip
i
ge ai
suda y i
nauji
zodziai,
isigaléjo
li e a u inéje
kalboje;
ki os,
nea i-
ikusios
lie u iu
kalbos
sin aksés
désniy
( o
ezul a e,
pasékoje;
i8naudoji-
mas
zZmogaus
Zmogumi...),
bu o
pakeis os
aisyklingomis
sin aksinémis
kons ukcijomis
( o
ezul a as,
paséka,
dél
o;
Zmogaus
isnaudojimas
zmo-
gaus...)
ecios
( eik i
j
kq;
a i ikimas
kam...)
gy ena
bandomaji
laiko a pi.
Siandien
i iamas
ju
papli imas
kalboje,
ju
pag is umas
lie u iy
kalbos
sin aksés
désniais
bei
jos
aidos
endencijomis,
jy
san ykis
su
pa aleliskai
a ojamomis
kons ukcijomis
i
pan.
Reikia
da
pazyme i,
kad
li e a inés
kalbos
ys ymasis
bei
u éji-
mas
eiSkiasi
i
s ilis ine
kalbiniu
is aiskos
p iemoniy
di e enciacija,
kal-
biniu
s iliu
b uozy
o ma imusi.
Labiausiai iSaugo
i
i ai iais
zan iniais
s iliais
is ySkéjo
g ozinés
li e a i os
kalba,
pasiekusi
didelio
meis iskumo
poezijoje
i
p ozoje.
Ka u
su
gausia
a ybine
spauda
labai
iSsi ys é
publicis iné
kalba,
pa-
sizymin i
gausia
sa i a
azeologija,
umpomis,
i aigiomis
an aS émis,
dalykisku,
gy u
min¢iy
dés ymu
i
ki omis
ypa ybémis,
a spindinciomis
a ybiniy
zmoniu
k ybinj
en uziazma,
e zluma
i
ko a
komunizmo
ki-
ime.
Spa us
a ybinio
mokslo
ys ymasis
zymiai
p a u ino
a ski y
mokslo
i
echnikos
Saku
e minija
bei
specialia
azeologija,
ska ino
mokslini
li e a u inés
kalbos
s iliy
o muo is
bei
u é i.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
ys ymuisi
didelj
eigiama
po eikj
da o
usu
kalba,
labiausiai
issi ysciusi,
u ingiausia
i
isu
a ybiniu
au y
a p-
nacionaliné
kalba.
Bal y
i
sla y
kalbiniai
ySiai
siekia
Zila
seno e,
Sios
indoeu opieciy
kalbos
pasizymi
gausiomis
leksikos
i
g ama ikos
bend ybémis.
Lie u iu
i
usy
au y
poli iniai,
kul i iniai
i
li e a i iniai
ySiai
u i
senas
i
gilias
Saknis,
ad
usy
kalbos
j aka
lie u iy
kalbai
y a
bu usi
i
ebé a
labai
s ip i.
Sim me¢ciu
bégyje
iS
usy
a ba
ki y
sla u
kalby
paskolin a
nemaza
Zodziu,
ku ie
i ai
isigaléjo
lie u iy
li e a inéje
kalboje
(knyga,
agu kas,
ala-
as,
asilas,
baéka,
bo agas,
bazny¢ia,
blogas,
blynas
i
. .).
Pas a aisiais
desim meCiais
i$
usu
kalbos
paim a
nemaza
a p au iniy
e minu,
a ba
i8-
e s a
daugybé
usisky
zodziu
i
posakiu,
p a u inusiy
lie u iu
kalbos
24
leksika
i
azeologija.
Rusy
kalba
s ip iai
s imuliuoja,
ak y ina
lie u iu
kalbos
Zodziy
da yba,
mobilizuoja
idinius
kalbos
esu sus,
ieskan
lie u-
isku
pakai aly
usiSkiems
zodziams
bei
sin aksinéms
kons ukcijoms.
A ski ais
a ejais
ne
iS
ka o
pasiseka
su as i
ge us
lie u iSkus
a i ikmenis
usiskiems
ZodZiams
a
posakiams,
pasi aiko
i
neki ybisky,
ne ykusiu
e iniy,
ku ie
ilgainiui
kei¢iami
inkamesniais,
nep ie’ a aujanCiais
lie u-
iu
kalbos
désniams.
Ge ai
ismokus
gim aja
i
usy
kalba,
zinan
abieju
kalbu
su ampan éius
i
ski ingus
zodziu
da ybos,
jungimo
i
a ojimo
bu-
dus,
ki ybiskai
naudojan is
u inga
usu
g ozine,
moksline,
echnine
bei
ki okia
li e a i a,
isada
galima
susiku i
ge u,
lie u iy
li e a i inés
kal-
bos
no my
nepaZeidzianciy
a i ikmeny
i
jais
p a u in i
li e a i ines
kal-
bos
is aiskos
p iemones.
Taigi
socialis iné
san a ka
suda é
palankiausias
salygas
lie u iy
li e-
a u inei
kalbai
ys y is
i
kles é i.
Ta ybiniame
laiko a pyje
issiple é
li-
e a ii inés
kalbos
isuomeninés
unkcijos
bei
a ojimo
s e a,
sus ip ejo
li e a i inés
no mos
po eikis,
Zymiai
p a u éjo
leksika
bei
azeologija.
Lie u iu
li e a i iné
kalba,
kaip
g a biausia
bend a imo
p iemoné,
Sian-
dien
jau
gali
pa enkin i
isus
lie u iy
socialis inés
nacijos
po eikius
isuo-
meninio,
kul i inio,
li e a i inio
i
ki ose
gy enimo
s i yse.
Kokios
olesnés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ys ymosi
pe spek y os?
P adéjus
isplés ini
komunizmo
ku ima,
ku iam
gai es
nus a e
naujoji
TSKP
P og ama,
misy
Salies
nacionaliniu
kalbyu
ys ymasis
da osi
da
in-
ensy esnis,
isapusiskesnis
i
k yp ingesnis.
P og amoje
sakoma,
kad
eikia
,,i
a ei yje
uz ik in i
lais a
TSRS
au u
kalbyu
ys ymasi,
isiska
lais e
kiek ienam
TSRS
pilieciui
kalbé i,
auklé i
i
moky i
sa o
aikus
be
ku ia
kalba,
neda an
jokiy
p i ilegijy
bei
ap ibojimy
i
ne e cian
a o i
ienas
a
ki as
kalbas.
B oli8kos
au y
d augys es
i
sa i a pio
pasi ikéjimo
salygomis
nacionalines
kalbos
ys osi
lygia eisiskumo
i
a pusa io
p a-
u inimo
pag indu'?.
Rysium
su
uo
musu
a ybiniams
kalbininkams
eikia
a k eip i
ypa-
inga
demesi
i
ak ualiausiu
kalbos
p oblemu,
susijusiy
su
olesniu
a ybinio
mokslo
is ys ymu
i
kasdienine
kalbine
p ak ika,
y inéjima.
S a biausios
ju
paminé os
TSRS
KP
CK
sek e o iaus
akad.
L.
Ili io o
p anesime®
TSRS
Moksly
akademijos
isuo inio
susi inkimo
sesijoje
1962
m.
spalio
19d.
s a s an
isuomeniniy
moksly
ys ymo
uzda inius
isplés inio
komunizmo
ki imo
laiko a piu,
bii en :
kalba
i
isuomené;
kalba
i
mas ymas;
nacio-
nalinés
li e a i inés
kalbos
i
dialek ai;
nacionaliniu
kalbu
ys ymasis
i
a pusa io
p a u inimas;
keliai
nacionalinéms
kalboms
i
kul u oms
sua -
é i
m isy
Salyje;,
be
o,
e minologijos,
kalbos
kul u os
i
ki i
_klausimai.
Visos
Sios
i ai ios,
placios,
sude ingos
p oblemos
u i
bu i
planingai,
o -
ganizuo ai,
sis emingai
i
k uop8¢iai
y inéjamos,
kad
a ybinis
kalbos
mokslas
gale y
uzim i
pi maujancia
ie a
isose
kalbo y os
Sakose
i
kad
jis
kuo
glaudziausiai
susisie y
su
daugianacionaline
kalbine
p ak ika
i8-
plés inio
komunizmo
ku imo
laiko a pyje.
2
Ta ybu
Sajungos
Komunis uy
Pa ijos
P og ama,
Vilnius,
1961,
p.
93.
3
Z .
,,Komunis as",
1962'm.,
N .
12,
p.
26—27.
25

Viena
i§
ak ualiausiy
daba ies
p oblemy,
kolek y iai
i
koo dinuo ai
nag inéjamy
isasajunginiu
mas u,
y a
nacionaliniy
kalbu
ys-
ymosi
désningumai
ySium
su
socialis iniuyu
naciju
ys ymusi.
|
Sios
p oblemos
y inéjima
y a
jsijunge
i
a ybiniai
lie-
u iy
kalbininkai,
s engdamiesi
susek i
olesnio lie u iy
kalbos
ys ymosi
désningumus,
p isidé i
p ie
li e a ii inés
kalbos
p a u inimo,
no malizaci-
jos
i
kalbos
kul i os
kélimo.
Ty inéjan
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ys ymasi
iSplés inés
komu-
nizmo
ku ybos
salygomis,
eikia
a k eip i
démesj
i
olesni
isuomeniniu
kalbos
unkcijy
plé imasi,
i
leksikos,
sin aksiniy
kons ukcijy
i
azeolo-
gijos
u éjima,
i
s ilis ine
kalbos
di e enciacija,
i
li e a i inés
kalbos
no -
malizacija,
i
lie u iy
kalbos
sa eika
su
ki omis
a ybiniy
au u,
ypa¢
kai-
myniniy,
kalbomis.
Tai
pag indinés
k yp ys,
ku iomis
a imoje
a ei yje
eis
lie u iy
kalbos
aida
lais o
nacionaliniy
kalby
ys ymosi,
a pusa io
sa-
eikos
bei
p a u inimo
salygomis.
:
Né a
abejonés,
kad
lie u iy
li e a ii iné
kalba
i
oliau
s ip iai
eiks
a mine
Snekamaja
kalba
i
da
labiau
isigalés*
isuose
lie u iu
nacijos
eiklos
s e ose,
isoje
kalbinéje
p ak ikoje.
Ta més,
li e a i inés
kalbos
eikiamos,
pamazu
ni eliuosis,
ne eks
sa o
ySkiy
one iniy,
g ama iniy
i
leksiniy
ski ybiu,
o
li e a i iné
kalba
p a u és
a ski ais
a miniais
Zo-
dziais,
kons ukcijomis
bei
posakiais.
RySium
su
in ensy éjan¢ia
li e a i i-
nes
kalbos
i
a minés
Snekamosios
kalbos
sa eika
misu
kalbininkams
p a-
a u
i8siaiSkin i:
kokios
a minés
ypa ybés
nyks a
g ei¢iausiai,
o
kokios
islieka
ilgiau;
kaip
a miné
a is,
ki cia imas,
zodzZiy
da yba
bei
kai yba,
sin aksinés
kons ukcijos
i
leksika
eikia
li e a ii ine
kalba;
kaip
paspa -
in i
li e a u inés
no mos
po eiki
a minei
Snekamajai
kalbai;
kokias
s i-
lis ines
unkcijas
gali
u é i
islike
a miniai
elemen ai
i
. .
Sma kiais
empais
zengian is
i
p iekj
gy enimas,
nauji
laiméjimai
ko-
munis inés
isuomenés
ku yboje
oliau
u ins
lie u iy
li e a u inés
kalbos
leksika
naujais
Zodziais
i
e minais,
naujais
zodziu
da ybos
modeliais.
Rysium
su
mokslo
i
echnikos
ys ymusi,
iga usiu
in e nacionalini
pobu-
di,
musy
kalboje
a ei yje
a si as
da
daugiau
a p au iniy
e minu,
suda-
anciy
bend a
isy
au y
leksikos
onda
i
padedan¢iuy
ge iau
a pusa yje
"
bend au i.
Musy
leksikog a y
i
leksikology
uzda inys
—
iksuo i
siq
nauja
leksika,
ja
nag iné i
i ,
adus
inkama,
pa eik i
bend am
a ojimui
aiski-
namuosiuose
bei
specialiuose
zodynuose.
Vys ysis
oliau
i
sin aksiniy
is aiskos
p iemoniy
sis ema.
Pa yzdziui,
galima
spé i,
kad
pa aleliniy
linksniniy
(seny)
i
p ielinksniniy
(naujesniu)
zodziy
junginiy
a ejais
(p z.:
is
ka us
dieno
je
—
is
ka us
pe
diengq;
pa i s i
kuo
—
pa i s ij
kq;
a sisaky i
k
o
—
a sisaky i
nuo
Ko
i
.
.)
s ip és
p ielinksniniy
kons ukcijy
a ojimas.
Ma y i,
kad
i
oliau
sk e bsis
i
li e a i ine
kalba
okie
ie ininkai,
kaip:
jo
asmeny-
je
ne ekome
zymaus
eikéjo;
ki inys
igliko
ank a& yje;
laiméjo
bégime;
sim meciy
bégy
je;
eiléje
a eju;
a sidu i
mazumoje
i
pan.
Sie
posakiai
odo,
kad
ie ininko
a ojimas
da osi
is
pla esnis.
26
A si anda
nauju
padaly iniy
i
p ie eiksminiy
kons ukciju,
i e p iniu,
p i-
jungiamuju
i
ki okiu
zodziu
junginiy
bei
sakiniy.
Ypa¢
ak y éja
nomina-
lizaciniy
kons ukcijy,
susidedanciy
is
eiksmazodziy
i
eiksmazodiniu
daik a a dziy
su
p iesaga
-imas
(-ymas),
a ojimas,
p z.:
s
kelb i
g iez-
ia
pasme kimga
inginiams
i
apsileidéliams;
pas
i uos i
chemi-
niam
pik zoliy
naikinimui;
skiepy i
ka iams
begalinj
a sida-
ima
Té ynei
i
Komunis y
pa ijai;
o ganizuo
i
g idy
dZio-
inima;
ge in i
echnikos
panaudojima
i . .
Lie u iy
kalbos
one ikos
i
mo ologijos
ys ymesi
pas ebimas
galu-
niy
umpéjimo
p ocesas,
i ai us
ki cia imo
paki imai
i
kai
ku ie
ki okie
eigkiniai.
Visi
Sie
kalbos
aidos
dalykai
u i
bi i
ipes ingai
sekami,
y-
inéjami
i
panaudojami
li e a inei
kalbai
ugdy i.
In ensy us
kalbos
ys ymasis,
a miy
i
ki y
b olisku
kalby
po eikis
lie u iy
li e a i inei
kalbai
i
ySium
su
uo
a si andan ys
nauji
eiSkiniai
kalbos
p ak ikoje
ijpa-
eigoja
musy
kalbininkus
da
eikliau
upin is
li e a i inés
kalbos
no ma-
lizacija,
ienaip
a
ki aip
e inan
isa
ai,
kas
pasi odo
nauja
kalboje,
a ski ais
a ejais
pe ziu in ,
papildan
bei
pa ikslinan
senqsias
no mas
i
ak y iai,
ikslingai
eikian
kalbos
p ak ika.
S ebin
i
y inéjan
daba inés
lie u iu
li e a ii inés
kalbos
ys ymasi,
s a bu
i& i i
jos
a pusa io
sa eika
su
ki y
a ybiniy
au u,
ypac
kaimy-
niniy,
kalbomis.
Nuola iniai
kalbiniai
kon ak ai
ei8kiasi
miS iose
gy en-
ie ése
i
gamyklose,
ku
kasdien
susidu ia
i ai iu
kalby
a s o ai,
pasienio
ajonuose
i
ki u .
Didelj
aidmenj
kalbu
a pusa io
san ykiuose
aidina
g oziné,
moksliné
i
echniné
li e a u a,
bend i
susi inkimai,
pasi a imai
i
ki okios
b olisky
a ybiniy
au y
a s o y
bend a imo
o mos.
Nuola iniame
i
is
in ensy éjanciame
a ybiniy
au u
san ykia ime
bend a
susizinojimo
bei
a pusa io
sup a imo
kalba
y a
usu
kalba.
Ji
igalina
i ai iakalbes
misy
plaéiosios
Salies
au as
ne
ik
susiZino i
a pusa yje,
be
i
pasikeis i
eikSmingiausiais
a ybinés,
o
aip
pa
i
pasaulinés
kul ii os
laiméjimais.
Rusu
kalba
y a
galinga
nacionaliniu
kul i u
ys ymosi
i
u éjimo
p ie-
moné.
Be
o,
pe
usy
kalba,
apusia
Siandien
iena
i
labiausiai
papli usiu
kalby
pasaulyje,
a ybiniy
au y
li e a u os
i
kul ii os
laiméjimai
pasida o
p ieinami
isai
zmonijai.
Tai
aigkiausiai
odo
lie u iy
li e a ii os
klasiku
e imai
j
usy
kalba,
ku i
p askina
jiems
kelia
ji
pla uji
pasauli.
Ta ybiniai
zmonés,
0
aip
pa
i
p og esy ieji
uzsienio
Saliu
sluoksniai
su
meile
i
paga ba
mokosi
usy
kalbos,
ku i
padeda
au oms
sua é i,
keis is
kul u i-
némis
e ybemis
i
elk i
jégas,
ko ojan
del
zmonijos
pazangos
i
aikos
isame
pasaulyje.
Lenininis
lais ano isko
usu
kalbos
mokymosi
p incipas
aigkiai
su o muluo as
TSKP
P og amoje:
,,Gy enime
yks as
lais ano isko
usy
kalbos,
g e a
su
gim aja
kalba,
mokymosi
p ocesas
u i
eigiama
eikéme,
nes
ai
padeda
a pusa yje
keis is
pa y imu
i
kiek ienai
nacijai
bei
au ybei
p isijung i
p ie
kul u iniu
isu
ki y
TSRS
au u
pasiekimu
i
p ie
pasaulinés
kul i os.
Rusy
kalba
ak iskai
apo
bend a
isy
TSRS
au u
a pnacionalinio
bend a imo
i
bend ada bia imo
kalba"’.
+
Ta ybu
Sajungos
Komunis y
Pa ijos
P og ama,
Vilnius,
1961,
p.
93.
27
Rusu
kalbos
aidmens
didéjimas
a pnacionaliniame
a ybiniy
au u
bend a ime
jokiu
biidu
ne eiskia,
kad
pazeidziamas
a
siau inamas
nacio-
naliniy
kalbu
a ojimas,
kad
joms
g esia
p ie a iné
asimiliacija.
Ta ybu
Salyje,
ku
nuosekliai
ykdoma
lenininé
nacionaliné
poli ika,
o
negali
bu i.
TSKP
P og ama
uZ ik ina
olesni
lais a
nacionaliniu
kalbu
a ojima
bei
ys ymasi
lygia eisiskumo
i
a pusa io
p a u inimo
pag indu.
Nacionaliniu
kalby
ys ymesi
usy
kalba
aidino
i
aidina
s a bia
ole.
Tu édama
seniausias
as o
adicijas,
bidama
u ingiausia
a pna-
cionaliné
li e a iné
kalba,
ji
y a
neiSsenkamas
zodziy
i
posakiy
Sal inis,
iS
ku io
semiasi
eikalingy
e miny
i
azeologijos
isos
nacionalinés
kal-
bos,
ypa¢
u incios
da
nesenas
aS o
adicijas.
Rusu
kalbos
pa yzdziu
ku iamasi
daug
naujy
zodziu
i
sin aksiniy
kons ukcijy.
Ji
padeda
a -
skleis i
i
k ybiskai
panaudo i
po encines
nacionaliniy
kalby
iS aiSkos
p iemones
(galimus
zodziy
da ybos
i
jungimo
modelius,
sakiniy
suda ymo
biidus
i
k .).
Tai
bu o
pailius uo a
konk eCiais
pa yzdiiais,
kalban
apie
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ys ymasi
a ybiniais
me ais.
A ei yje
usu
kalbos
po eikis
lie u iu
kalbos
ys ymuisi
bus
da
didesnis,
nes
usy
kalba
ge ai
ismoks
i
a os
isi
espublikos
gy en ojai,
i .d ikalbiskumas
(o
daznai
i
daugiakalbiskumas)
bus jp as inis
eiskinys
mUsy
isuomenéje.
Va ojan
kelias
kalbas,
didéja
jy
a pusa io
sa eika,
ypac
a pnacio-
nalinés
kalbos
po eikis.
Kalbininkyu
uzda inys
—
k uopS¢iai
s ebé i
i
i i,
kaip
eiSkiasi
musy
gy enimo
salygomis
d ikalbiskumas
(daugiakalbisku-
mas),
kaip
yks a
kalbu
a pusa io
u éjimo
bei
a éjimo
p ocesas,
kokio-
mis
o momis
eiskiasi
usu
kalbos
po eikis
i
kokie
jo
ezul a ai.
Tai
u i
p a u in i
naujais
aspek ais,
medziaga
bei
iS adomis
adicinj
bal u-sla u
kalbiniu
ySiu
p oblemos
y inéjima,
ku iam
i
oliau
daug
démesio
ski ia-
ma
a ybinéje
kalbo y oje.
A ei yje
u i
bu i
placiau
bei
iSsamiau
nag iné-
jami
daba iniai
bal u
i
sla u
kalbiniai
ySiai.
Taigi
bend as
komunizmo
ki imas,
b oliskas
a ybiniu
au u
bend a-
da bia imas,
olesnis
spa us
socialis iniy
nacijy
kul i y
ys ymasis,
a -
pusa io
sa eika
bei
sua éjimas
suda o
palankias
salygas
nacionaliniu
kalby
ys ymuisi,
bend os
a pnacionalinés
leksikos,
azeologijos
i
ki u
kalbiniy
p iemoniy
gauséjimui.
RySium
su
uo
a ybiniams
lie u iy
kalbi-
ninkams
eikia
ypa inga
démesj
ski i
daba inei
lie u iu
kalbai
i
jos
ys-
ymuisi
y iné i.
Tik
giliai
i
isapusiSkai
i8 y us
lie u iu
kalbos
aida
is-
plés inio
komunizmo
k imo
laiko a pyje,
nus a¢ius
olesnio
jos
ys ymosi
désningumus,
bus
galima
eisingai eik i
kalbine
p ak ika,
kel i
kalbos
kul u a
i
pada y i
kalba
eiksmingu
komunis inés
isuomenés
ki imo
i ankiu.
Vilnius
HEKOTOPBIE
BOMPOCHI
PA3SBHTMA
UW
WCCAEAOBAHMA
COBPEMEHHO FO
AMTOBCKOLO
A3bIKA
WY.
KPYOTIAC
Pe3iwme
CBOHMM
MCTOKaMH
COBPeMeHHEM
AMTOBCKMII
AMTepaTYPHEI
A3bIK
CBA3aH
CO
CTapoii
AuTepaTypHOM
Tpaau Me,
HO
KaK
HalJMOH@AbHbIM
AUTepaTypHEM
sSEIK
OH
Oc pOpMHACA
TOABKO
B
KoHYe
XIX
um
B
Hayaae
XX
3s.
Ba
sToT
Hep oA
G iAa
yHucbuuMpoBaHa
opdo padusa,
o eTu-
yecKkaad
M
TpaMMaTH¥ecKad
CHCTeMa
AMTOBCKOTO
AMTepaTyYPHOTO
*ASbIKa,
BO3POC
CAOBApHBIi
e o
coc aB
u
cppaseono ua.
Tlocae
To o,
Kak
AMTOB-
cKui
HapoA
BCTYNMA
Ha
MyTb
comMmaAHSMa,
AMTOBCKHM
AuTepaTypHBIT
ASHIK
CTaA
MHTCHCHBHO
MU
BCeCTOpoHee
pasBUBaTBCs,
OOOFalljaThca
U
CO-
BeplIeHCTBOBAaTECa.
XapaKTepHBIMM
YepTaMM
e€TO
pasBHTHA
ABAAIOTCH:
paciiupenue
oOijecTBeHHEIX
cbyHKUMH
u
ccbepEl
ynoTpe6aenua;
ycuae-
Hue
BAMAHMA
AUTepaTypHOM
HOPMbI
Ha
AMaACKTHO-pa3s oBOpHyiO
peub
A
TIpuOAWKeHVe
ASHIKA
NOBCeAHeEBHOTO
OOMeHHA
K
AHTepaTyPHOMY
ASbIKY;
oGo aljeHue
ACKCHKH,
CeMaHTHKU,
(ppaseoAo MuM
HM
CHHTaKCHCa
HOBbIMHM
CAOBAaMM
HM
CHHTaKCHYeCKUMM
KOHCTpyKUMAMU;
OoAee
YeTKaad
CTMAMCTH-
yeckaad
AucpdbepeHUMallMa
ASBIKOBLIX
CPeACTB.
B
pasBuTHH
COBPeMeHHOTO
AHTOBCKOTO
AMTepaTyPHOTO
ASbIKa
6oan-
ioe
BAMAHMe
OKa3bIBaeT
PYCCKMii
A3bIK,
ABAAIOWMiCA
AZBKIKOM
Me?KHa-
UMOHAABHOTO
OOLIeHHA
WM
COTpyAHWYeCTBa
BCeX
HapOAOB
CCCP,
Mou -
HBIM
OpyAHeM
B3aHMHOTO
OOMeHa
KYABTYPHBIMU
I]GHHOCTAMH
~MeKAY
uumu.
Byayau
Ooaee
pasBHTEIM,
Oo aTbIM
HM
IIMpoKO
paclipocTpaHeH-
HBIM
B
MMpe
A3bIKOM,
PYCCKHH
A3BIK
CAYKUT
OAHHM
U3
OCHOBHBIX
MC-
TOUWHUKOB
OOoOTallieHUa
UM
AaAbHEelile o
pasBUTMA
AUTepaTyPHBIX
ASbIKOB
Hapoaos
CCCP.
‘B
BMAY
To o,
UTO
CAaBAHCKMe
u
OaATHHcKHe
(AMTOBCKMM,
AaTBIU-
cKuii
M
cTapompyccKUil)
A3LIKM
SABASIOTCA
OWeHb
OAM3KHMH,
UMeIONMIMU
MHo o
o6me o
B
AeKCUKe
M
T paMMaTHYeCKOM
cCTpyKType,
a
TakxKe
B
BUAY
TOTO,
YTO
CAaBAHO-OaATMMCKMe
ASEIKOBbIC,
KYAbTYPHEIe,
AuTepa-
TypHEIe
M
Apy ue
cBA3H
uMe IOT
TAyYOOKMe
KOpHH,
PpyCcKHi
A3bIK
M pan
M
u paeT
OcoGeHHO
3aMeTHY!0
POAb
B
Pa3BMTMM
AMTOBCKOTO
AMTepaTyp-
HOTO
A3BIKa.
B
copeTcKy10
910xXy
MpoucxoAuT
penpepsisHoe
KaAbKUpoOBaH e
pyc-
CKMX
CAOB
uM
OGopoToB,
PyccKH
sA3bIK
CTMMyAMpyeT
M
aKTHBMSHpyeT
CAOBOMPOM3BOACTBO
CpeACTBAMM-PpOAHOTO
ASbIKa
H
MOOHAM3MpyeT
BHYT-
peHHue
pecypch
AAH
CO3AaHHA
HeOOXOAMMBIX
CAOB
HM
TePMMHOB.
Au-
TOBCKHH
ASHIK
OGOo alijaeTCaA
H
KaAbKMPOBAHHBIMH
pyccKUMM
cHHTaKcH-
ueCKUMM
KOHCTpyKuMamu,
cppaseoac usMamu,
OOOpoTaMH
MT.
A.
XapakTepHoi
wepToii
cCOBpeMeHHOTO
COCTOAHUA
AMTOBCKOTO
AMTe-
PpaTypHo o
s3EIKa
sABAKeTCH
OOMAMe
MapaNACABHBIX
CAOB,
TeCPMHHOB,
@opM,
KOHCTpyKUMi,
MpoMsileAMMx
OT
pasHBIX
AMAACKTOB
AMTOBCKOTO
29